Karas Ukrainoje. Prognozuoja, ko Rusija imsis Kurske: kol kas jiems nelabai sekasi

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną galima priversti pradėti taikos derybas dėl Ukrainos priverčiant pačius rusus mokėti didesnę kainą už karą, išskirtiniame inteviu CNN pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Jei rusams gresia pavojus, jei jiems atimamas patogus gyvenimas, jei jie turi gyventi be elektros, kaip ir mūsų žmonės, jie supras karo kainą ir nebus laimingi. Tada jie pradės daryti spaudimą Vladimirui Putinui“, - dėstė jis.

Pasak Ukrainos prezidento, V.Putinas nebijo kitų šalių ir jų vadovų, tačiau jis baiminasi Rusijos žmonių pasipiktinimo. Todėl Vakarų sąjungininkai turi padėti Ukrainai tapti pakankamai stipria, kad galėtų paneigti rusų saugumo ir komforto jausmą. Tokiomis aplinkybėmis V Zelenskis pažadėjo, kad Vakarai pamatys, kaip V.Putinas „atsisės ir pradės derybas“.

„Diplomatiniai sprendimai yra geri, jei esi stiprus. Priešingu atveju Vladimiras Putinas juose net nedalyvaus. Ir manau, kad kitomis aplinkybėmis jie [rusai] nebus suinteresuoti nutraukti karą“, - paaiškino jis.

Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad Kyjivas dar negavo Jungtinių Valstijų leidimo naudoti JAV ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijai. Jis pakartojo, kad Ukraina ketina naudoti šiuos ginklus karinėms bazėms, o ne civilinei infrastruktūrai atakuoti.

Rugsėjo pradžioje V.Zelenskis paragino Vakarų sąjungininkus užbaigti karą iki žiemos. „Padarykime taip, kad šis ruduo taptų Rusijos agresijos pabaigos laiku. Taip, kad būtų atkurta patikima tarptautinė saugumo tvarka. Privalome tai padaryti.“

Prieš tai jis pažadėjo parengti „išsamų karo užbaigimo planą“ ir pristatyti jį antrajame „taikos aukščiausiojo lygio susitikime“ dėl Ukrainos, kuris numatytas lapkričio mėn. Renginyje, pasak Ukrainos prezidento, turėtų dalyvauti ir Rusijos atstovai. Pirmajame aukščiausiojo lygio susitikime, kuris įvyko birželio 15-16 d. Šveicarijoje, nedalyvaujant Rusijos pusei, buvo aptarti keli V.Zelenskio „taikos formulės“ punktai, pagal kuriuos numatoma, kad Ukraina grįš prie 1991 m. sienų.

Savo ruožtu V.Putinas ne kartą tikino, kad yra pasirengęs pradėti derybas su Kyjivu, tačiau remdamasis 2022 m. pavasarį Stambule pasiektu susitarimu, o „ne kažkokiais efemeriškais reikalavimais“.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau trečią kartą nuo karo Ukrainoje pradžios įsakė smarkiai padidinti Rusijos kariuomenės dydį, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.

Pagal jo išleistą dekretą, rugsėjo 16 d. paskelbtą teisės aktų portale, nuo 2024 m. gruodžio 1 d. ginkluotųjų pajėgų skaičius turėtų būti padidintas iki 2 mln. 389 tūkst. žmonių, iš kurių 1,5 mln. būtų kariškiai. Skaičiuojama, kad tuomet jam trūksta dar 180 tūkst. žmonių.

Pastarąjį kartą V.Putinas kariuomenės skaičių keitė 2023 m. gruodį, padidindamas jį iki 2 mln. 209 tūkst. žmonių. Į šį skaičių įėjo 1 mln. 320 tūkst. karių.

2022 m. rugpjūtį V.Putinas Rusijos karines pajėgas padidino iki 1 mln. 150 tūkst. karių. Invazijos į Ukrainą metu Rusijos ginkluotosiose pajėgose buvo 1 031 628 kariai, pažymėjo „The Moscow Times“. 

Taigi per dvejus su puse karo metų kariuomenės skaičius padidėjo beveik puse milijono karių.

Rusijos gynybos ministerija pabrėžė, kad kariuomenė bus didinama tais, kurie užsiregistruos į sutartinę tarnybą, todėl neplanuojama plėsti šaukimo ar skelbti mobilizacijos.

Padidinus kariuomenės skaičių 2023 m., kariuomenės departamentas pranešė apie dviejų armijų ir 50 naujų formuočių formavimą. Šių metų kovą tuometinis gynybos ministras Sergejus Šoigu pasidalijo planais suformuoti dar dvi generalines armijas ir 30 formuočių, įskaitant 14 divizijų ir 16 brigadų.

„Progresyvi ginkluotųjų pajėgų plėtra ir kovinių pajėgumų didinimas“ vykdomas „pagal vyriausiojo vado" V.Putino sprendimą, anksčiau aiškino S.Šoigu.

Tuo tarpu, Vakarų žvalgybos tarnybų duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija galėjo patirti iki 450 tūkst. karių gyvosios jėgos nuostolį. BBC Rusijos naujienų tarnyba ir „Mediazona“, remdamosis atvirais šaltiniais, patvirtino mažiausiai 68 011 karių žūtį.

Teigiama, kad daugiausia aukų buvo tarp savanorių, kurie nusprendė pasirašyti sutartį jau prasidėjus plataus masto invazijai.

Paties V.Putino skaičiavimais, iki birželio pradžios Rusijos kariuomenė, įsiverždama į Ukrainą, neteko daugiau kaip 130 000 karių, anot jo, panašus skaičius buvo sužeistų ir suluošintų.

„AFP“/„Scanpix“/Sudža

Praėjusią savaitę Rusija paskelbė, kad Kursko srityje, į kurią prieš mėnesį beveik nesutikusios galingo pasipriešinimo įžengė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Suprantama, kad operacija gali trukti ilgiau nei mėnesį, nes į kontrpuolimą mestų karių nepakaks. Nors, pasak britų leidinio „Financial Times“, šiuo metu Rusijos kovotojų Kursko srityje yra yra maždaug keturis kartus daugiau nei Ukrainos karių.

Tačiau, pasirodžius pranešimams apie rusų pradėtą kontrpuolimą, Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad visa tai – nuo pradžių buvo pradėtos operacijos Rusijos teritorrijoje dalis.

Pasak analitikų, Ukrainos pajėgų sėkmė nuo šiol priklausys nuo išlaidų, kurias jos patirs gindamos užimtą teritoriją. V.Zelenskis jau anksčiau leido suprasti, kad Ukraina ketina ją pasilikti, kad galėtų panaudoti kaip kozirį galimose derybose.

Tai reiškia, kad Kyjivo pajėgos yra prisiėmusios „ilgalaikį įsipareigojimą“, įvertino karybos ekspertas Robas Lee, Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis bendradarbis. Nuomonę patvirtino ir Rusijos karinei vadovybei artimas asmuo. Jo teigimu, „ukrainiečiai nustojo gabenti naujus rezervus [į Kursko sritį], ėmė mažiau judėti [per ją] ir vietoj to dabar įsitvirtina“.

Vienas ukrainiečių pareigūnas žurnalistams pažymėjo, kad Kursko operacija nuolat buvo planuojama taip, kad, smarkiai pablogėjus padėčiai, joje dalyvaujantys kariai galėtų greitai grįžti į Ukrainą. Tačiau dabar, pasak jo, Ukrainos pajėgos iš tikrųjų ruošiasi gynybai ir gina savo flangus, todėl neketina užimti naujų teritorijų.

Ukrainos požiūriu, Kursko operacijos sėkmė priklauso nuo to, kokias pajėgas skiria kiekviena pusė, atkreipė dėmesį R.Lee. 

„Svarbu ne tai, kokius išteklius Ukraina nukreipė [iš kitų fronto dalių]. Tai normalu, kol Rusija nukreipia daugiau.“

„Rusijos kariuomenei į Kursko sritį teko pasiųsti beveik keturis kartus didesnes pajėgas.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Aukšto rango Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnas „Financial Times“ tvirtino, kad Rusijos grupuotė Kursko srityje iki šiol sudarė apie 38 tūkst. vyrų, įskaitant kelias oro desanto brigadas, perkeltas iš pietinio fronto.

Pasak jo, kol kas Rusijos kontrpuolimo negalima vadinti „plataus masto“. Jei Rusija nori pasiekti daugiau nei tik taktinių laimėjimų, jai teks iš fronto atsiųsti papildomų kovai pasirengusių brigadų.

Kiti karybos analitikai taip pat pritaria tokiam požiūriui. Tyrimų grupės“ Conflict Intelligence Team“ įkūrėjas Ruslanas Lejevas pažymėjo, kad kol kas rusų kariniai veiksmai praėjusią savaitę labiau priminė Ukrainos gynybos „zondavimą“.

Eksperto teigimu, rusų kontrpuolime buvo pastebėti 51-ojo parašiutininkų oro desanto pulko ir 155-osios jūrų pėstininkų brigados daliniai, taip pat mažiausiai aštuoni tankai.

„Išskyrus kelias desantininkų brigadas, mes ten nesiuntėme naujų gerų rezervų, – komentavo Rusijos karinei vadovybei artimas asmuo. – Mes juos sukaupėme iš visur, iš kur tik galėjome“.

Rugpjūčio viduryje netikėtam Ukrainos puolimui atremti buvo paskirtas laikinasis Oro ir kosmoso pajėgų motorizuotųjų šaulių pulkas, specialiai surinktas iš visos Rusijos, taip pat iš branduolinio perspėjimo stočių ir sunkiųjų bombonešių pulkų, anksčiau skelbė naujienų svetainė „Važnyje istori“. 

Rusijos gynybos spragos taip pat buvo lopomos pasitelkus šauktinių kareivių pagalbą.

Analitikas R.Lee priminė, kad praėjusiais metais Rusijos kariuomenė negailėjo jėgų ir savo elitinių dalinių karių gyvybių, kad išstumtų ukrainiečių dalinius iš Krynkų kaimo, nedidelio ukrainiečių užimto priešakinio placdarmo kairiajame okupuotame Dniepro upės krante Chersono srityje.

Pasak jo, tokie Maskvos veiksmai buvo nulemti politinių priežasčių: „Jei rusai būtų buvę protingesni, jiems būtų pakakę minimaliomis pajėgomis atitverti šį nedidelį kaimą.“

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys Sudžoje

Kursko sritis gali tapti panašiu „magnetu“, nuolat pritraukiančiu vis daugiau rusų pajėgų, įvertino R.Lee.

Tačiau kol kas Vladimiras Putinas nusprendė susitaikyti su „akivaizdžiomis politinėmis išlaidomis“, susijusiomis su priešo kariuomenės buvimu Rusijos teritorijoje, ir neskubėti jos išlaisvinti bet kokia kaina, reziumavo R.Lejevas.

Imago / Scanpix nuotr./Apti Alaudinovas

Sekmadienį specialiųjų čečėnų pajėgų „Achmat“ vadas Apti Alaudinovas pareiškė, kad Ukrainos pajėgoms savanoriškai pasidavę kovotojai nenusipelno gyventi ir turėtų „daryti viską, kad būtų nužudyti“.

„Aš sakau ukrainiečiams: pasilikite juos sau... Galiu pakeisti bet ką, bet tik ne čečėnus, kurie pasidavė savo noru“, – vaizdo kreipimesi susirašinėjimo platformoje „Telegram“ žodžių nerinko A.Alaudinovas.

Per netikėtą Ukrainos pajėgų įsiveržimą į Kursko sritį rugpjūčio pradžioje Rusijos pusėje buvo dislokuoti čečėnų karių daliniai. Pasak pranešimų, Rusija nebuvo pasiruošusi veržliam puolimui, todėl Ukrainai pavyko gausiai papildyti karo belaisvių gretas, kuriuos Kyjivas vėliau tikisi išmainyti į Rusijos sučiuptus į ukrainiečių kovotojų.

Skelbiama, kad tarp Rusijos kariškių, patekusių į ukrainiečių nelaisvę, esama ir keletas čečėnų karių. Tuo tarpu Rusijos kariniai tinklaraštininkai po invazijos į Kursko sritį negailėjo kritikos „Achmat“ pajėgoms, kurios, anot jų, per mažai priešinosi įsiveržimui.

A.Alaudinovas pareiškė, kad, nors ir būtina užtikrinti sužeistų čečėnų belaisvių paleidimą, tie, kurie pasidavė be kovos, turėtų bandyti nusižudyti.

„Čečėnai pasidavimą į nelaisvę visada laikė didžiausia gėda. Tokios gėdos negalima nuplauti niekuo kitu, tik savo krauju, – kalbėjo jis. – Tiesiog atsistok, pasiimk ką nors ir ką nors užpulk, daryk viską, kad kristum negyvas“.

Kiek anksčiau „Achmat“ vadas neigė, kad per mūšius Kursko srityje į nelaisvę pateko čečėnų kovotojai.

R.Kadyrovo Telegram nuotr./Čečėnų kariai planuoja kariauti Ukrainoje

Praėjusią savaitę Rusija pradėjo kontrpuolimą Kursko srityje, siekdama išstumti Ukrainos karius iš regiono. Maskva teigė, kad per „greitą“ žygį atkovojo kelias gyvenvietes, o Kyjivas tikino, kad nuo rugsėjo 13 d. kontrpuolimas nepasiekė „rimtos“ sėkmės.

Dėkojo už įtvirtinimus

Pirmadienio rytą publikuotame vaizdo įraše A.Alaudinovas padėkojo buvusiam Kursko srities gubernatoriui Romanui Starovoitui, taip pat matomam kadre, už pastatytus gynybinius įtvirtinimus, kuriuos Ukrainos ginkluotosios pajėgos įveikė per 24 valandas.

„Ačiū jums už tai, kaip jūs pastatėte šią įtvirtinimų liniją. Girdėjau ten kažkokias kalbas, kažkokie protingi žmonės internete aiškina, kad kažkas buvo padaryta ne taip. Na, bet patys įtvirtinimai neina ir nekovoja prieš nieką. Štai ko žmonės nenori girdėti ir suprasti. Aš mačiau, kaip buvo padarytos visos šios struktūros. Ukrainiečiai, kurie įžengė į mūsų teritoriją, užėmė kai kuriuos įtvirtinimus. Pažiūrėkite šiuos vaizdo įrašus internete, jie buvo taip šokiruoti, kad viskas ten buvo“, – aiškino A.Alaudinovas.

R.Starovoitas Kursko sričiai vadovavo pirmuosius dvejus karo metus ir šių metų gegužę sulaukė paaukštinimo ir išvyko Maskvą. Tačiau apie įtvirtinimų statybos pradžią jis paskelbė 2022 m. spalį. O 2023 m. gruodį nurodė, kad prie srities sienų pastatytos kelios gynybinės linijos, kurioms prezidento sprendimu skirtas „didelis finansavimas“.

Stopkadras/Rusija siunčia pastiprinimą į vakarinę Kursko sritį

Tiksli darbų kaina nėra žinoma, tačiau žiniasklaidai pavyko sužinoti apie sutartis dėl įtvirtinimų statybos už mažiausiai 15 mlrd. rublių.

Kaip ten bebūtų, Ukrainos pajėgoms prireikė vos paros, kad įveiktų dvi įtvirtinimų linijas. Pasak amerikiečių leidinio „The New York Times“, Ukrainos kariškiai tik tris kartus iššovė iš tanko, kad pralaužtų gynybos liniją su „drakono dantimis“. Viena iš greito įtvirtinimų pralaužimo priežasčių galėjo būti personalo trūkumas, apie kurį prieš metus pranešė Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centras.

A.Alaudinovo paskelbtame vaizdo įraše užfiksuotas ir dabartinis regiono gubernatorius Aleksejus Smirnovas. Jam „Achmat“ specialiųjų pajėgų vadovas dėkojo už „visą parą trunkantį bendradarbiavimą“.

„Nors ir trečią valandą ryto skambinkite. Bet kuriuo metu vienas skambutis, antras jau net nebereikalingas. Jis jau pakelia telefono ragelį ir klausia: „Ką reikia padaryti? Kuo galiu padėti?“

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Jungtinės Valstijos verčia Ukrainą kovoti prieš Rusijos agresiją surištomis rankomis, skelbia žurnalas „The Economist“.

Praeitą savaitę Vakarų lyderių pasisakymai ir pranešimai žiniasklaidoje įžiebė viltį, kad Ukrainai pagaliau bus atlaisvinti apribojimai naudoti britų ir prancūzų sparnuotąsias raketas prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

Rugsėjo 13 d. per retą susitikimą Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas seras Keiras Starmeris net dvi valandas diskutavo Baltuosiuose rūmuose. Daugelis manė, kad Amerikos vadovas duos leidimą, kuris šiuo metu gyvybiškai svarbus Ukrainai.

Nors raketos britų ir prancūzų Vašingtono pritarimas yra būtinas, nes raketos, siekdamos išvengti Rusijos gynybos priemonių, naudojasi iš Amerikos palydovų ir kitų šaltinių gaunama informacija apie taikinius, o kai kuriose iš jų taip pat gali būti amerikietiškų komponentų.

Tačiau po susitikimo padėtis išliko tokia pat neaiški. Amerikos pusė tik patvirtino, kad Vakarų tiekiamų tolimojo nuotolio sistemų apribojimo Ukrainos teritorijoje esantiems taikiniams politika nepasikeitė.

Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną aiškiai neramina faktas, kad Vašingtonas pagal ankstesnį pavyzdį, galiausiai gali suteikti Kyjivui leidimą, todėl praėjusią savaitė svaidėsi kraują stingdančiais grasinimais susidorojimu, kad pasinaudotų J.Bideno baime dėl eskalacijos.

Šiuo metu labiausiai Kremliui kliūva Didžioji Britanija: Maskvos nuomone, tai Londonas stipriausiai spaudžia nutraukti apribojimus.

Prieš pat susitikimą Baltuosiuose rūmuose Rusija viešai paskelbė, kad prieš kelias savaites nusprendė išsiųsti šešis britų diplomatus už šnipinėjimą, o Britanijos vyriausybė šį kaltinimą pavadino „visiškai nepagrįstu“.

„Visada buvo nerealu tikėtis, kad po susitikimo bus paskelbta didelė deklaracija. Sprendimas gali būti priimtas po to, kai J.Bidenas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tikriausiai šios savaitės pabaigoje (Vašingtone arba kasmetiniame Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdyje Niujorke)“, – rašo „The Economist“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Rugsėjo 13 d. V.Zelenskis sakė, kad pateiks J.Bidenui „pergalės planą“, pagrįstą „tarpusavyje susijusiais sprendimais“, kuris suteiktų Ukrainai pakankamai galių „nukreipti šį karą taikos link“.

Šie sprendimai, be abejo, apima laisvę naudoti vakarietiškas raketas smūgiuoti kariniams taikiniams Rusijoje.

Pažymėtina, kad ukrainiečiai širsta dėl to, kad, kol Rusija vykdo negailestingą kampaniją prieš Ukrainos miestus ir infrastruktūrą, naudodama iš oro paleidžiamas sklendžiančias bombas, raketas ir dronus (kai kuriuos tiekia Iranas ir Šiaurės Korėja), Ukraina gali suduoti atsakomąjį smūgį tik savos gamybos dronais ir raketomis.

„Sunku girdėti: „Mes prie to dirbame“, o V.Putinas toliau degina mūsų miestus ir kaimus“. Kiekvienas, kuris žemėlapyje mato, kur Rusija yra išdėsčiusi karinius objektus ir iš kur vykdo smūgius, „aiškiai supranta, kodėl Ukrainai reikia tolimojo nuotolio pajėgumų“, - rašė V.Zelenskis socialiniame tinkle „X“.

„V.Zelenskio nusivylimas suprantamas. Pagal tarptautinę teisę savigynos teisė leidžia smogti pozicijoms, iš kurių pradedamos ar įgalinamos agresoriaus atakos“, – pastebėjo „The Economist“. 

„Nėra jokios moralinės ar teisinės priežasties neliesti šių taikinių“, – įvertino Ben Hodgesas, buvęs Amerikos pajėgų Europoje vadas.

J.Bideno administracija nuolat rasdavo naujų priežasčių, dėl kurių Ukrainai neleidžiama naudoti ilgesnio nuotolio raketų. Pastaraisiais mėnesiais kai kurie pareigūnai teigė, kad amerikiečių administracija nenori kelti pavojaus būsimam santykių su Maskva „perkrovimui“.

Tuo tarpu, anot kitų pareigūnų, leidimas Ukrainai naudoti ATACMS prieš taikinius Rusijoje nepakeistų strateginio vaizdo, nes taikinių veikimo zonoje nėra pakankamai. Rusija didžiąją dalį lėktuvų, paleidžiančių sparnuotąsias bombas, perkėlė į aerodromus, esančius už 300 km, būtent toks yra šių raketų veikimo nuotolis.

„AFP“/„Scanpix“/ATACMS raketų sistema

Idealiu atveju po tolimojo nuotolio smūgių turėtų sekti sausumos pajėgos, kurių Ukraina negali siųsti giliai į Rusijos teritoriją. Jos taip pat sako, kad ši raketa yra ribotas ir brangus išteklius, kurį geriau panaudoti prieš taikinius Kryme.

Mintis, kad santūrumas dėl raketų nukreipimo į taikinius Rusijoje gali pagerinti būsimus santykius su Maskva, atrodo perdėta, išskyrė „The Economist“. 

V.Putinas yra pasiskelbęs Vakarų priešu ir siekia sunaikinti NATO. „Perkrovimas“ būtų įmanomas tik tuo atveju, jei buvęs prezidentas Donaldas Trumpas lapkritį laimėtų JAV prezidento rinkimus ir sutiktų suteikti V.Putinui didžiąją dalį to, ko jis nori.

Teiginį, kad ATACMS veikimo zonoje nėra pakankamai taikinių, kurie galėtų daug ką pakeisti, ginčija analitinio centro Karo studijų institutas ekspertai. 

Anksčiau jie nustatė mažiausiai 230 taikinių, tokių kaip ryšių stotys, logistikos centrai ir amunicijos sandėliai, kuriuos Rusijai būtų sunku perkelti, bet kurie šiuo metu yra neprieinami Ukrainos raketoms.

Tiesa, raketų „Storm Shadow“ / SCALP kiekis yra ribotas, o Didžioji Britanija ir Prancūzija nesiūlė atnaujinti gamybos linijų. Amerikai reikia pakankamai ATACMS dabartiniams karo planams įgyvendinti, tačiau jų yra daug (tikriausiai apie 2 500): raketos pradėtos naudoti prieš 30 metų, o dabar jas keičia JAV kariuomenė.

„Tikroji J.Bideno nenoro priežastis beveik neabejotinai yra baimė, kad Rusija gali eskaluoti situaciją. Tačiau jau tiek daug tariamų Rusijos raudonųjų linijų buvo peržengta, kad V.Putino perspėjimai prarado savo galią.“

Paskutinį kartą tai įvyko Ukrainai įsiveržus į Rusijos Kursko sritį, kai ji prieš tiltus ir Rusijos karius panaudojo amerikiečių tiekiamas daugkartinio paleidimo raketų sistemas. 

Pats V.Putinas ne kartą tvirtino, kad Rusija kovoja ne tik su Ukraina, bet ir su NATO. Net jei Aljanso taikikliai padėtų Ukrainai atakuoti karinius objektus Rusijoje, jam būtų sunku teigti, kad kas nors iš esmės pasikeitė.

„Amerika per daug sureikšmina V.Putino grasinimus, – pareiškė Kurtas Volkeris, buvęs amerikiečių specialusis atstovas Ukrainoje. – Jais siekiama atgrasyti mus nuo tam tikrų veiksmų, o ne tai, kad tai turi įtakos tam, ką jis iš tikrųjų ketina daryti“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Rusija jau dabar bombarduoja Ukrainos miestus. Sabotažas ir kibernetinės atakos prieš Ukrainos sąjungininkus taip pat nebėra naujiena. Žinoma, V.Putinas turi ir kitų galimybių toliau eskaluoti situaciją; pavyzdžiui, jis gali tiekti raketas husių judėjimui Jemene. Kraštutiniu atveju niekada negalima visiškai atmesti taktinio branduolinio ginklo panaudojimo galimybės. Tačiau tai turėtų skaudžių pasekmių, ir neaišku, kodėl Amerikos taikinių politikos pasikeitimas pastūmėtų jį peržengti ribą.

„Jei J.Bidenas po susitikimo su V.Zelenskiu vis dėlto nusileis, vargu ar apie tai bus paskelbta viešai. Apie sprendimą gali būti tyliai pranešta Kyjivui, siekiant sumenkinti jo reikšmę ir išlaikyti jį paslaptyje. Gali būti, kad pokyčiai bus patvirtinti tik tada, kai Vakarų raketomis bus smogta į taikinius Rusijoje“, – reziumavo „The Economist“.

Pranešta, kad Juungtinės Karalystės premjeras K.Starmeris vyksta į Romą su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni aptarti leidimo apribojimų atlaisvinimo. Britų pareigūnai taip pat surengs derybas su kolegomis iš Prancūzijos ir Vokietijos.

Tačiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį pabrėžė, kad nesuteiks Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms leidimo smogti vokiškais ginklais Rusijos teritorijos gilumoje esantiems taikiniams, net jei sąjungininkai tai leistų, skelbė vokiečių leidinys „Die Welt“.

„Taip ir liks... net jei kitos šalys nuspręs kitaip, – pažymėjo premjeras, turėdamas omenyje Jungtines Valstijas arba Europos šalis. – Aš to nedarysiu, nes manau, kad tai yra problema“.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai Kursko srityje

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienio vakarą įvertino padėtį Kurske, kur praeitą savaitę Rusijos pajėgos ėmėsi iniciatyvos, kad išstumtų daugiau nei prieš mėnesį į šalį įsiveržusius Ukrainos karius.

Jo vertinimu, šiuo metu ten vyksta intensyvūs mūšiai, tačiau pergalėmis „nekvepia nė vienai pusei“.

„Ukrainiečiai savo pirminį uždavinį įgyvendino, dalį Kursko srities užėmė, dabar jų tikslas yra čia išsilaikyti. Bet tai nereiškia, kad jie apsikasė ir laukia atakų. Toli gražu ne, iš tiesų ir toliau vyksta judėjimas beveik visoje kontaktinėje linijoje, o kelis miestelius ukrainiečiai mėgina užimti jau beveik rutina tapusiuose puolimuose.“

Pasak E.Papečkio rusų padėtis kiek kitokia. Nors jų pagrindinis tikslas yra ukrainiečių išstūmimas, jie siekia prieš tai suskaldyti Ukrainos pajėgas į dalis ir apsupti nors nedidelę jų grupę, bet, jo teigimu, Rusijos karinė vadovybė gali tik pasvajoti.

„Visų pirma, jiems labai reikia apriboti ukrainiečių galimybes judėti. Kad jų mobilios grupės negalėtų šmirinėti ir puldinėti visoje kontaktinėje linijoje. Tačiau ginami plotai dideli, o pajėgų trūksta, todėl apriboti mobilumą sudėtinga, tą daugmaž pavyksta tik viename kitame rajone.

Priversti ukrainiečių apsikasti ir, praradus iniciatyvą, tik pasyviai gintis nuo rusų atakų taip pat nepavyksta. Belieka rengti kontratakas, kad ukrainiečiams tektų mėtyti rezervus iš vieno kampo į kitą mėginant jas atremti, o kai gynyba bus pakankamai išbalansuota, stipriau smogti vienoje ar kitoje silpniau ginamose vietose.“

Rusijos pajėgos kontratakos vietą pasirinko neblogai, pastebėjo ekspertas: „Bet ji buvo įvykdyta gana nedidelėmis pajėgomis, ir neišvengiamai užstrigo. Tačiau rusams pavyko į kontratakos vietą pritraukti ukrainiečių pajėgų, ir čia sukurti karštą židinį, taip šiek tiek apribojant ukrainiečių iniciatyvą.“

Jis taip pat paaiškino, kad ukrainiečiai tokiam scenarijui buvo pasiruošę ir po pirmų rusų pasiekimų (pulti praktiškai neginamus, tik stebimus kaimus nebuvo sunku) juos sustabdė. Ir netrukus pradėjo nedidelius puolimus iš Sumų srities į Rusijos Gluškovo rajoną.

„Priminsiu, kad čia esančios rusų pajėgos susiduria su tiekimo trikdžiais, ukrainiečiams iš anksto sudaužius tiltus ir statomus pontonus.“

Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys

Jis pasidalijo nuomone, kad toks Ukrainos pajėgų puolimas kontratakuojantiems rusams kelia grėsmę, kad po kažkiek laiko jie patys susidurs su labai tikėtinu ukrainiečių smūgiu į ištįsusį flangą arba su apėjimu ir dalies puolančių rusų pajėgų atkirtimu.

„Visgi vieną tikslą, propagandinį, Kremlius pasiekė. Kol kas Ukrainos pajėgos čia vis dar tvirtai išlaiko vairą savo rankose, bet jeigu gatvėje paklausinėtumėte Rusijos gyventojus, beveik visi jie būtų tikri, kad padėtis Kurske gera, ir kad ukrainiečiai iš čia tuoj bus išvyti“, – reziumavo E.Papečkys.

Mil.ru/Rusijos laivas „Samum“

Rusijos kariuomenės vadai iš Novorosijsko perkėlė Juodosios jūros laivyno laivus dėl galimos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tolimojo nuotolio raketų atakų grėsmės, socialiniuose tinkluose įvertino atvirųjų šaltinių duomenų (OSINT) analitikas HI Suttonas.

„Tai tikriausiai yra atsakas į Ukrainos orlaivių keliamą grėsmę, taip pat į žinią, kad raketos „Storm Shadow“ gali būti naudojamos Rusijos teritorijoje. Atrodo, kad šiandien Rusijos karinis jūrų laivynas baigė Novorosijsko evakuaciją“, – rašė jis savo paskyroje socialiniame tinkle „X“.

Analitikas taip pat pasidalijo palydovine nuotrauka, kurioje matyti tuščias uostas.

Dieną prieš tai gerai informuoti Europos diplomatai naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad Kyjivas perdavė Jungtinėms Valstijoms ir Didžiajai Britanijai sąrašą taikinių Rusijos teritorijoje, kuriems norėtų smogti tolimojo nuotolio raketomis. Teigiama, kad sąraše yra vadavietės, degalų ir ginklų sandėliai, taip pat vietos, kur sutelkta priešininko gyvoji jėga.

Be JAV ATACMS raketų, Ukrainos kariuomenė taip pat tikisi galimybės naudoti britų raketas „Storm Shadow“ ir jų prancūzišką analogą SCALP. Didžiosios Britanijos valdžiai norint naudoti tokias raketas reikia Jungtinių Valstijų leidimo, o Prancūzijai tokio leidimo nereikia, agentūrai „Reuters“ paaiškino vienas prancūzų diplomatas.

Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, jei smūgių ATACMS panaudojimo apribojimai bus panaikinti, grėsmė iškils Rostovo, Voronežo, Belgorodo, Kursko, Briansko, Orelio, Lipecko, Tambovo ir Kalugos regionams. Iš viso Rusijoje gali nukentėti 245 kariniai objektai, iš kurių tik 16 (6,5 proc.) yra oro pajėgų bazės, o likusieji – Rusijos brigadų bazės, štabai, vadavietės ir karinės gamyklos.

Britų leidinys „The Times“ įvertino, kad „Storm Shadow“ greičiausiai smogs laivyno bazei Novorosijske, kariniams aerodromams Krasnodaro krašte, oro pajėgų bazei Šaikovkoje ir keliems kitiems svarbiems kariniams objektams.

Pažymėtina, kad tai jau antroji Juodosios jūros laivyno evakuacija iš nuo plataus masto karo pradžios. Po kelių sėkmingų Ukrainos pajėgų smūgių, praėjusį rudenį Rusijos kariuomenė, baimindamasi bepiločių ukrainiečių jūrinių dronų, didžiąją dalį Juodosios jūros laivyno laivų iš Sevastopolio perkėlė į Krasnodaro kraštą. Dar keli laivai buvo perkelti į Feodosiją Krymo pusiasalio pietryčiuose.

Tą patį mėnesį Ukraina sunaikino du S-400 paleidimo įrenginius Kryme, „apakindama“ jų radarus bepiločiais orlaiviais ir pataikydama į juos jūrinėmis sparnuotosiomis raketomis „Neptun“. Tai leido atidengti pusiasalio priešlėktuvinę gynybą ir pasiekti karinio jūrų laivyno bazę Sevastopolyje. Taigi rugsėjo 13 d. dronais ir britų raketomis „Storm Shadow“ buvo smogta karo laivui „Minskas“ ir povandeniniam laivui „Rostovas prie Dono“.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos duomenimis, dėl padarytos žalos karinis jūrų laivynas prarado galimybę vykdyti plataus masto patruliavimą ir palaikyti Ukrainos uostų blokadą. Jam taip pat tapo sunkiau rengti smūgius prieš Ukrainą.

Wikipedia.org nuotr./Irano balistinės raketos „Fateh-110“

JAV Karo studijų instituto ekspertai atkreipia dėmesį, kad Rusija susidurs su ginklų ir materialinių priemonių karui prieš Ukrainą trūkumu ir šiuo klausimu gilins savo priklausomybę nuo užsienio partnerių.

„Tikėtina, kad Rusija susidurs su vis didesnėmis problemomis gaminant ir įsigyjant Rusijos operacijoms Ukrainoje reikalingas materialines priemones, ir tikėtina, kad Kremlius taps vis labiau priklausomas nuo užsienio partnerių dėl materialinių priemonių poreikių.“

Analitikai pažymi, kad Rusijos kariuomenė, siekdama išlaikyti puolimo operacijų Ukrainoje tempą, labai pasikliauja sovietinių laikų ginklų ir karinės technikos, ypač šarvuočių, atsargų papildymu.

„Rusijos valdžios institucijos greičiausiai turės toliau mobilizuoti Rusijos ekonomiką ir gynybos pramonę bei investuoti į pajėgumų didinimą, jei Rusijos kariuomenė norės išlaikyti dabartinį operacijų tempą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, kai Rusija išeikvos savo ribotas sovietines atsargas.

Tačiau neaišku, ar Rusijos gynybos pramonė sugebės pagaminti pakankamai produktų, kad atlaikytų didelius įrangos nuostolius, kuriuos patyrė Rusijos pajėgos Ukrainoje, net ir esant tolesnės ekonominės mobilizacijos sąlygai.“

Analitikai jau anksčiau vertino, kad Rusijos pastangos plėsti savo kariuomenę vargu ar bus tvarios vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu dėl numatomo darbo jėgos trūkumo ir Vakarų sankcijų poveikio.

Ukrainos vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos vadovas generolas leitenantas Kyrylo Budanovas atkreipė dėmesį į Šiaurės Korėjos, kaip įtakingiausios Rusijos karinės sąjungininkės, vaidmenį.

„Scanpix“ nuotr./Kyrylo Budanovas

Jis pažymėjo, kad Šiaurės Korėjos artilerijos amunicijos tiekimas Rusijai daro tiesioginį ir betarpišką poveikį karo dinamikai - Ukrainos kariai jau po kelių dienų nuo Šiaurės Korėjos tiekiamos artilerijos amunicijos atvykimo pajuto, kad Rusijos operacijų tempas padidėjo.

Kaip pranešama, Šiaurės Korėja nuo 2024 m. birželio mėn. pristatė Rusijai 4,8 mln. artilerijos šovinių.

„Šiaurės Korėjos parama anksčiau leido Rusijai išlaikyti didelį artilerijos pranašumą prieš Ukrainą, ir Rusija naudojosi šiuo pranašumu, kad paremtų nuoseklias puolamąsias operacijas, kuriomis buvo siekiama neleisti Ukrainos pajėgoms perimti iniciatyvos.“

ISW pažymi, kad Rusijos valdžios institucijos pastaruoju metu suintensyvino karinį bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja, kaip rodo Rusijos saugumo tarybos pirmininko Sergejaus Šoigu vizitas į Pchenjaną rugsėjo 13 d. ir V. Putino vizitas 2024 m. birželį, kai V. Putinas su Šiaurės Korėjos prezidentu Kim Jong Unu pasirašė visapusiškos strateginės partnerystės susitarimą.

Pasak ekspertų, Rusijos karinės partnerystės su Šiaurės Korėja gilinimas simbolizuoja santykius, kuriuos Rusija siekia užmegzti su Iranu, Kinijos Liaudies Respublika ir kitais pageidaujamais partneriais.

„Rusija greičiausiai susidurs su ginklų ir įrangos atsargų mažėjimu ir sunkiai kompensuos šį trūkumą, nebent sugebės plačiu mastu apeiti Vakarų sankcijas ir gerokai išplėsti savo bendradarbiavimą su užsienio partneriais, kad gautų pakankamai karinės įrangos, komponentų ir dvejopo naudojimo prekių“.

Kitos svarbios analitikų išvados:

• Pranešama, kad Rusija siekia pasiekti lemiamą pergalę Ukrainoje iki 2026 m., kol, tikėtina, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai ekonominiai ir kariniai suvaržymai nepradės smarkiai mažinti Rusijos gebėjimo išlaikyti savo karines pastangas Ukrainoje.
• Rugsėjo 15 d. Ukrainos prezidento patarėjas Oleksandras Kamyšinas pareiškė, kad Ukraina pradėjo serijinę 155 mm artilerijos sviedinių gamybą.
• Rusijos gynybos ministerija nedelsdama sureagavo į ultranacionalistų pasipiktinimą dėl prieštaringai vertinamos dviejų dronų operatorių žūties Ukrainoje, pabrėždama, kad Rusijos valdžia ir toliau daug dėmesio skiria ultranacionalistų bendruomenės reakcijai.
• Rusijos ultranacionalistų tinklaraštininkai gyrė Rusijos gynybos ministerijos reakciją į dronų operatorių žūtį, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl Gynybos ministerijos gebėjimo spręsti sistemines problemas, dėl kurių žuvo dronų operatoriai.
• Čečėnijos specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadas Apti Alaudinovas suintensyvino Kremliaus pastangas iškeisti karo belaisvius į karius, gynusius Kursko sritį nuo Ukrainos invazijos, bandydamas įtikti ir Rusijos gynybos ministerijai, ir griežtosios linijos Čečėnijos visuomenės atstovams.
• Remiantis pranešimais, Ukrainos kariai pažengė į priekį Kursko srities Gluškovo rajone, o Rusijos kariai, kaip pranešama, atkovojo teritoriją šiame rajone. Ukrainos kariai tęsia puolamuosius veiksmus visoje Kursko srities fronto linijoje, o Rusijos kariai šioje fronto dalyje pasistūmėjo į priekį.
• Be to, rusų užpuolikai pasistūmėjo prie Svatovo, Siversko ir Donecko.
• Rusijos valdžia toliau stiprina prievartos mechanizmus, kuriais remiama dabartinė kriptomobilizacija, kad būtų išvengta platesnės mobilizacijos.