Suprasti akimirksniu
- Čečėnų pajėgų vadas išsižadėjo dalies savo karių: „Ukraina gali juos pasilikti“
- „The Economist“: V.Putino grasinimai tebekelia šiurpą Vašingtonui
- Karybos ekspertas: ukrainiečiai rusų kontrpuolimui Kurske buvo pasiruošę
- Rusija baiminasi dėl savo Juodosios jūros laivyno: suskubo laivus slėpti dar toliau
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Prognozuoja, ko Rusija imsis Kurske: kol kas jiems nelabai sekasi
23:11
Po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos Kurske Rusija priversta perkelti savo pajėgas iš Ukrainos į Kurską. Apie tai skelbia „Deutsche Welle“, remdamasis kelių ekspertų nuomone.
Pasak į atsargą išėjusio JAV armijos generolo majoro, Europos politikos analizės centro vyresniojo bendradarbio Gordono Daviso jaunesniojo, Kursko operacija suteiks Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms galimybę sulėtinti ir išsekinti Rusijos kariuomenės veržimąsi į priekį, taip pat įtikinti Vakarus panaikinti apribojimus raketų smūgiams Rusijos teritorijoje.
„Išlaikydama užgrobtų teritorijų Kursko srityje kontrolę, Ukraina bandys išlaikyti politinę ir karinę pusiausvyrą tarp nuostolių ir laimėjimų mūšio lauke, o tai apsunkins tolesnį rusų veržimąsi į Ukrainos teritoriją ir kainuos brangiau“, – sakė ekspertas ir pridūrė, kad nors Rusijos teritorijų užgrobimas Kursko srityje „buvo geras žingsnis Ukrainai“, tačiau kiek ilgai ukrainiečiai sugebės išlaikyti savo pozicijas Kursko kryptimi, „lieka didelis klausimas“.
Jis taip pat mano, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Kursko sritį atėmė iš rusų iniciatyvą, „nes jie nebegali sutelkti savo pajėgų tik Ukrainos teritorijoje“.
„Dabar jie galvoja, iš kur atitraukti savo pajėgas, kad galėtų paremti kontrpuolimą Kursko kryptimi. Kol kas jiems tai nelabai sekasi, ir po penkių savaičių jie vis dar neatgavo savo teritorijos“, – sakė analitikas.
Savo ruožtu Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto analitikas Nikolajus Beleskovas teigia, kad Ukrainos pajėgų įsiveržimą į Kursko sritį galima laikyti sėkminga operacija daugeliu požiūrių.
Pasak jo, dėl šios operacijos Ukrainai pavyko paimti į nelaisvę nemažai Rusijos karių.
Prognozuoja, ko Rusija imsis Kurske: kol kas jiems nelabai sekasi
23:11
Po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos Kurske Rusija priversta perkelti savo pajėgas iš Ukrainos į Kurską. Apie tai skelbia „Deutsche Welle“, remdamasis kelių ekspertų nuomone.
Pasak į atsargą išėjusio JAV armijos generolo majoro, Europos politikos analizės centro vyresniojo bendradarbio Gordono Daviso jaunesniojo, Kursko operacija suteiks Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms galimybę sulėtinti ir išsekinti Rusijos kariuomenės veržimąsi į priekį, taip pat įtikinti Vakarus panaikinti apribojimus raketų smūgiams Rusijos teritorijoje.
„Išlaikydama užgrobtų teritorijų Kursko srityje kontrolę, Ukraina bandys išlaikyti politinę ir karinę pusiausvyrą tarp nuostolių ir laimėjimų mūšio lauke, o tai apsunkins tolesnį rusų veržimąsi į Ukrainos teritoriją ir kainuos brangiau“, – sakė ekspertas ir pridūrė, kad nors Rusijos teritorijų užgrobimas Kursko srityje „buvo geras žingsnis Ukrainai“, tačiau kiek ilgai ukrainiečiai sugebės išlaikyti savo pozicijas Kursko kryptimi, „lieka didelis klausimas“.
Jis taip pat mano, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Kursko sritį atėmė iš rusų iniciatyvą, „nes jie nebegali sutelkti savo pajėgų tik Ukrainos teritorijoje“.
„Dabar jie galvoja, iš kur atitraukti savo pajėgas, kad galėtų paremti kontrpuolimą Kursko kryptimi. Kol kas jiems tai nelabai sekasi, ir po penkių savaičių jie vis dar neatgavo savo teritorijos“, – sakė analitikas.
Savo ruožtu Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto analitikas Nikolajus Beleskovas teigia, kad Ukrainos pajėgų įsiveržimą į Kursko sritį galima laikyti sėkminga operacija daugeliu požiūrių.
Pasak jo, dėl šios operacijos Ukrainai pavyko paimti į nelaisvę nemažai Rusijos karių.
Ant stalo Kremliuje – netikėtas pasiūlymas dėl branduolinių ginklų: Vakarai – ignoruoja
23:06
Rusijos propagandininkai ir toliau rimtais veidais svarsto neva galimus smūgius Europai ir JAV – šį kartą jie nori Rusijos teritorijoje pastatyti Londono ir Vašingtono maketus ir sunaikinti juos branduolinėmis raketomis.
Tuo tarpu Vakarų šalių vadovai nesureikšmina praėjusios savaitės Vladimiro Putino grasinimų dėl galimo atsako, jei Ukrainai bus leista smūgiuoti giliai Rusijoje Vakarų ilgojo nuotolio raketomis.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
V.Zelenskis: 90 proc. taikos plano jau parengta
20:15 Atnaujinta 20:44
Vakaro kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina nustatė būtinus pergalės kare su Rusijos Federacija plano punktus ir yra pasirengusi kitą savaitę jį pateikti savo sąjungininkams.
Prezidentas pažymėjo, kad visą dieną vyko įvairaus formato susitikimai dėl Ukrainos pergalės plano rengimo. Visų pirma susitikimuose buvo kalbama apie realų visų šio plano punktų užpildymą.
„Karinis užpildymas, politinis, diplomatinis, ekonominis. Dalyvavo svarbiausi kiekvienos krypties asmenys. Ir Ukrainai būtini žingsniai jau buvo apibrėžti, absoliučiai aiškiai. Tai, kas gali suteikti mums kuo stipresnes pozicijas siekiant priartinti taiką – tikrą, teisingą taiką. Kiekvienam žingsniui taip pat yra aiškus punktų sąrašas, kas konkrečiai yra būtina, kas konkrečiai veiks. Ten nėra nė vieno neįmanomo dalyko“, – sakė V.Zelenskis.
Kaip pažymėjo Ukrainos prezidentas, daugiau kaip 90 proc. plano jau parengta.
„Ir visas šis paketas gali užtikrinti teisingą situacijos raidą ne tik Ukrainai, bet ir visiems pasaulio gyventojams, kurie vertina tarptautinę teisę. Kitą savaitę planą pristatysime savo sąjungininkams“, – pabrėžė prezidentas.
Žiniasklaida: Ukraina atakavo Rusijos karinę bazę Sirijoje
19:41
Rugsėjo 15 d. rytą Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos kovotojai atakavo Rusijos karinę bazę Sirijoje.
Pasak „Kyiv Post“ šaltinio karinėje žvalgyboje, operacija vyko Alepo pietrytiniame pakraštyje. Leidinys gavo atitinkamos filmuotos medžiagos.
Žurnalistai pažymi, kad nurodytoje bazėje Rusijos kariai gamino ir bandė atakos bepiločius dronus.
„Užpultoje bazėje rusai gamino „užmaskuotus savadarbius sprogstamuosius užtaisus“, kurių kovinės galvutės buvo laikomos GUR specialiųjų pajėgų užpultame poste“, – rašoma publikacijoje.
V.Zelenskis į Niujorką vyks su svarbia misija
18:52
Rugsėjį ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketina pasinaudoti JT Generalinės Asamblėjos rudens sesija ir Niujorke su šalių partnerių vadovais aptarti „pergalės planą“ ir jam įgyvendinti reikalingą pagalbą, skelbia ukrainiečių žiniasklaida. .
Visų pirma Ukrainos lyderis sieks panaikinti apribojimus naudoti Vakarų ginkluotę smūgiams prieš Rusiją. Ukraina jau seniai bando įtikinti savo sąjungininkus, kad tokie smūgiai ne tik atitinka jos teisę į savigyną, bet ir gali būti veiksnys, kuris privers Rusiją nutraukti karą.
Šiuo metu Didžioji Britanija siekia, kad būtų panaikintas draudimas naudoti Vakarų raketas prieš taikinius Rusijoje.
Didžiosios Britanijos raketos „Storm Shadow“, galinčios pataikyti 300 km atstumu, gaminamos bendradarbiaujant ne tik su Prancūzija, bet ir su Italija bei JAV.
Nyderlandų ministras Vilniuje: „Rusija jau planuoja kitą etapą po karo Ukrainoje“
18:01
Pirmadienį Lietuvoje pirmą kartą viešintis Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas susitikimo metu su Lietuvos kolega Laurynu Kasčiūnu diskutavo apie būtinybę užtikrinti veiksmingą NATO valstybių oro erdvės apsaugą ir pažymėjo, kad bendras Aljanso atsakas turi būti aiškus: „Kuo ilgiau apie tai galvosime, Rusija tai gali suprasti kaip mūsų silpnumą“.
Po šiemet užfiksuotų incidentų, kai masinio Ukrainos apšaudymo metu ne vienas Rusijos bepilotis orlaivis įskrido į Rumunijos ir Lenkijos teritorijas bei prieš daugiau nei savaitę užfiksuoto rusų dronų įskridimo į kaimyninės Latvijos oro erdvę, kuri vėliau pasidalijo jo nuolaužų vaizdais, ne juokais susirūpinta Rusijos pašonėje esančių NATO valstybių oro erdvės apsauga.
Oro gynyba buvo ir vienas pagrindinių Nyderlandų ministro R.Brekelmanso ir L.Kasčiūno diskusijos objektų.
Šių metų liepą Nyderlandai kelioms savaitėms pratyboms Lietuvoje dislokavo ilgojo nuotolio raketų sistemas „Patriot“. Vizito metu R.Brekelmansas užsiminė, kad Amsterdamas ateityje tai norėtų daryti dažniau, nes supranta, kad oro gynyba yra gyvybiškai svarbi tokios priešininkės kaip Rusija atgrasymui, Tačiau jis pabrėžė, kad NATO privalo greitai apsispręsti dėl bendros strategijos, kaip apsaugoti Aljanso oro erdvę.
Išskirtiniame interviu portalui 15min Nyderlandų gynybos ministras R.Brekelmansas prisipažino nuogastaujantis dėl tolesnių Rusijos planų: „Pažvelgus į jų pramonės ir mobilizacijos planus, matyti, kad jie jau planuoja į priekį. Jie rengia kitą etapą, galbūt po karo Ukrainoje“.
Interviu skaitykite čia.
Kaimyninė šalis perduos ukrainiečiams britiškų šarvuočių
17:52
Latvija ketina Ukrainai perduoti britiškus šarvuočius „Combat Vehicle Reconnaissance (Tracked)“ geriau žinomus sutrumpintai CVR(T).
Nors konkreti informacija apie šių transporto priemonių skaičių ir pristatymo terminus neatskleidžiama, šiam perdavimui taip pat reikalingas Jungtinės Karalystės, kuri yra pirminė šių transporto priemonių gamintoja, reeksporto leidimas.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Ukrainos prezidentas įvardijo, kas gąsdina V.Putiną
17:24
Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną galima priversti pradėti taikos derybas dėl Ukrainos priverčiant pačius rusus mokėti didesnę kainą už karą, išskirtiniame inteviu CNN pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jei rusams gresia pavojus, jei jiems atimamas patogus gyvenimas, jei jie turi gyventi be elektros, kaip ir mūsų žmonės, jie supras karo kainą ir nebus laimingi. Tada jie pradės daryti spaudimą Vladimirui Putinui“, - dėstė jis.
Pasak Ukrainos prezidento, V.Putinas nebijo kitų šalių ir jų vadovų, tačiau jis baiminasi Rusijos žmonių pasipiktinimo. Todėl Vakarų sąjungininkai turi padėti Ukrainai tapti pakankamai stipria, kad galėtų paneigti rusų saugumo ir komforto jausmą. Tokiomis aplinkybėmis V Zelenskis pažadėjo, kad Vakarai pamatys, kaip V.Putinas „atsisės ir pradės derybas“.
„Diplomatiniai sprendimai yra geri, jei esi stiprus. Priešingu atveju Vladimiras Putinas juose net nedalyvaus. Ir manau, kad kitomis aplinkybėmis jie [rusai] nebus suinteresuoti nutraukti karą“, - paaiškino jis.
Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad Kyjivas dar negavo Jungtinių Valstijų leidimo naudoti JAV ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijai. Jis pakartojo, kad Ukraina ketina naudoti šiuos ginklus karinėms bazėms, o ne civilinei infrastruktūrai atakuoti.
Rugsėjo pradžioje V.Zelenskis paragino Vakarų sąjungininkus užbaigti karą iki žiemos. „Padarykime taip, kad šis ruduo taptų Rusijos agresijos pabaigos laiku. Taip, kad būtų atkurta patikima tarptautinė saugumo tvarka. Privalome tai padaryti.“
Prieš tai jis pažadėjo parengti „išsamų karo užbaigimo planą“ ir pristatyti jį antrajame „taikos aukščiausiojo lygio susitikime“ dėl Ukrainos, kuris numatytas lapkričio mėn. Renginyje, pasak Ukrainos prezidento, turėtų dalyvauti ir Rusijos atstovai. Pirmajame aukščiausiojo lygio susitikime, kuris įvyko birželio 15-16 d. Šveicarijoje, nedalyvaujant Rusijos pusei, buvo aptarti keli V.Zelenskio „taikos formulės“ punktai, pagal kuriuos numatoma, kad Ukraina grįš prie 1991 m. sienų.
Savo ruožtu V.Putinas ne kartą tikino, kad yra pasirengęs pradėti derybas su Kyjivu, tačiau remdamasis 2022 m. pavasarį Stambule pasiektu susitarimu, o „ne kažkokiais efemeriškais reikalavimais“.
V.Putinas reikalauja didesnės kariuomenės: Rusijai trūksta 180 tūkst. karių
17:20
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau trečią kartą nuo karo Ukrainoje pradžios įsakė smarkiai padidinti Rusijos kariuomenės dydį, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Pagal jo išleistą dekretą, rugsėjo 16 d. paskelbtą teisės aktų portale, nuo 2024 m. gruodžio 1 d. ginkluotųjų pajėgų skaičius turėtų būti padidintas iki 2 mln. 389 tūkst. žmonių, iš kurių 1,5 mln. būtų kariškiai. Skaičiuojama, kad tuomet jam trūksta dar 180 tūkst. žmonių.
Pastarąjį kartą V.Putinas kariuomenės skaičių keitė 2023 m. gruodį, padidindamas jį iki 2 mln. 209 tūkst. žmonių. Į šį skaičių įėjo 1 mln. 320 tūkst. karių.
2022 m. rugpjūtį V.Putinas Rusijos karines pajėgas padidino iki 1 mln. 150 tūkst. karių. Invazijos į Ukrainą metu Rusijos ginkluotosiose pajėgose buvo 1 031 628 kariai, pažymėjo „The Moscow Times“.
Taigi per dvejus su puse karo metų kariuomenės skaičius padidėjo beveik puse milijono karių.
Rusijos gynybos ministerija pabrėžė, kad kariuomenė bus didinama tais, kurie užsiregistruos į sutartinę tarnybą, todėl neplanuojama plėsti šaukimo ar skelbti mobilizacijos.
Padidinus kariuomenės skaičių 2023 m., kariuomenės departamentas pranešė apie dviejų armijų ir 50 naujų formuočių formavimą. Šių metų kovą tuometinis gynybos ministras Sergejus Šoigu pasidalijo planais suformuoti dar dvi generalines armijas ir 30 formuočių, įskaitant 14 divizijų ir 16 brigadų.
„Progresyvi ginkluotųjų pajėgų plėtra ir kovinių pajėgumų didinimas“ vykdomas „pagal vyriausiojo vado" V.Putino sprendimą, anksčiau aiškino S.Šoigu.
Tuo tarpu, Vakarų žvalgybos tarnybų duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija galėjo patirti iki 450 tūkst. karių gyvosios jėgos nuostolį. BBC Rusijos naujienų tarnyba ir „Mediazona“, remdamosis atvirais šaltiniais, patvirtino mažiausiai 68 011 karių žūtį.
Teigiama, kad daugiausia aukų buvo tarp savanorių, kurie nusprendė pasirašyti sutartį jau prasidėjus plataus masto invazijai.
Paties V.Putino skaičiavimais, iki birželio pradžios Rusijos kariuomenė, įsiverždama į Ukrainą, neteko daugiau kaip 130 000 karių, anot jo, panašus skaičius buvo sužeistų ir suluošintų.
Baltarusijoje malonė suteikta dar 37 politiniams kaliniams
17:13
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį suteikė malonę 37 kaliniams, nuteistiems už „ekstremistinius nusikaltimus“ – taip Minskas vadina politinius kalinius.
„Prieš Nacionalinės vienybės dieną Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė dekretą dėl malonės suteikimo dar 37 žmonėms, nuteistiems už ekstremistinius nusikaltimus, – pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
Anot jos, tarp jų yra lėtinėmis ligomis sergančių žmonių ir pensininkų.
Tai jau ketvirtas pranešimas apie į laisvę paleidžiamus politinius kalinius nuo liepos.
Kas tokie paleidžiami, neskelbiama.
Minsko režimas susidorojo su masiniais prodemokratiniais protestais, kilusiais 2020 metais, A.Lukašenkai paskelbus, kad jis buvo išrinktas šeštai kadencijai iš eilės. Valdžia pradėjo didelio masto represijas prieš kitaminčius, žurnalistus ir aktyvistus.
Baltarusijos opozicija ir Vakarų valstybės nelaiko A.Lukašenkos teisėtai išrinktu šalies vadovu, Minsko režimui yra paskelbtos sankcijos.
Garsios teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra apie 1,4 tūkst. politinių kalinių. Dar tūkstančiai žmonių pabėgo iš šalies.
Pastaraisiais mėnesiais Minskas nekart skelbė apie politiniams kaliniams suteiktą malonę.
Liepą A.Lukašenka suteikė malonę vokiečiui Rico Kriegeriui, nuteistam mirties bausme už šnipinėjimą, kuris buvo iškeistas per plataus masto apsikeitimą kaliniais. Jame dalyvavo, be kita ko, Jungtinės Valstijos ir Rusija.
A.Lukašenkos biuras sprendimą dėl malonės pavadino „dar vienu valstybės humanizmo gestu nusikaltėlių atžvilgiu“ ir teigė, kad kaliniai atgailavo.