Karas Ukrainoje. Prognozuoja, ko Rusija imsis Kurske: kol kas jiems nelabai sekasi

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai Kursko srityje

Po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos Kurske Rusija priversta perkelti savo pajėgas iš Ukrainos į Kurską. Apie tai skelbia „Deutsche Welle“, remdamasis kelių ekspertų nuomone.

Pasak į atsargą išėjusio JAV armijos generolo majoro, Europos politikos analizės centro vyresniojo bendradarbio Gordono Daviso jaunesniojo, Kursko operacija suteiks Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms galimybę sulėtinti ir išsekinti Rusijos kariuomenės veržimąsi į priekį, taip pat įtikinti Vakarus panaikinti apribojimus raketų smūgiams Rusijos teritorijoje.

„Išlaikydama užgrobtų teritorijų Kursko srityje kontrolę, Ukraina bandys išlaikyti politinę ir karinę pusiausvyrą tarp nuostolių ir laimėjimų mūšio lauke, o tai apsunkins tolesnį rusų veržimąsi į Ukrainos teritoriją ir kainuos brangiau“, – sakė ekspertas ir pridūrė, kad nors Rusijos teritorijų užgrobimas Kursko srityje „buvo geras žingsnis Ukrainai“, tačiau kiek ilgai ukrainiečiai sugebės išlaikyti savo pozicijas Kursko kryptimi, „lieka didelis klausimas“.

Jis taip pat mano, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į Kursko sritį atėmė iš rusų iniciatyvą, „nes jie nebegali sutelkti savo pajėgų tik Ukrainos teritorijoje“.

„Dabar jie galvoja, iš kur atitraukti savo pajėgas, kad galėtų paremti kontrpuolimą Kursko kryptimi. Kol kas jiems tai nelabai sekasi, ir po penkių savaičių jie vis dar neatgavo savo teritorijos“, – sakė analitikas.

Savo ruožtu Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto analitikas Nikolajus Beleskovas teigia, kad Ukrainos pajėgų įsiveržimą į Kursko sritį galima laikyti sėkminga operacija daugeliu požiūrių.

Pasak jo, dėl šios operacijos Ukrainai pavyko paimti į nelaisvę nemažai Rusijos karių.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Rusijos propagandininkai ir toliau rimtais veidais svarsto neva galimus smūgius Europai ir JAV – šį kartą jie nori Rusijos teritorijoje pastatyti Londono ir Vašingtono maketus ir sunaikinti juos branduolinėmis raketomis.

Tuo tarpu Vakarų šalių vadovai nesureikšmina praėjusios savaitės Vladimiro Putino grasinimų dėl galimo atsako, jei Ukrainai bus leista smūgiuoti giliai Rusijoje Vakarų ilgojo nuotolio raketomis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Vakaro kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina nustatė būtinus pergalės kare su Rusijos Federacija plano punktus ir yra pasirengusi kitą savaitę jį pateikti savo sąjungininkams.

Prezidentas pažymėjo, kad visą dieną vyko įvairaus formato susitikimai dėl Ukrainos pergalės plano rengimo. Visų pirma susitikimuose buvo kalbama apie realų visų šio plano punktų užpildymą.

„Karinis užpildymas, politinis, diplomatinis, ekonominis. Dalyvavo svarbiausi kiekvienos krypties asmenys. Ir Ukrainai būtini žingsniai jau buvo apibrėžti, absoliučiai aiškiai. Tai, kas gali suteikti mums kuo stipresnes pozicijas siekiant priartinti taiką – tikrą, teisingą taiką. Kiekvienam žingsniui taip pat yra aiškus punktų sąrašas, kas konkrečiai yra būtina, kas konkrečiai veiks. Ten nėra nė vieno neįmanomo dalyko“, – sakė V.Zelenskis.

Kaip pažymėjo Ukrainos prezidentas, daugiau kaip 90 proc. plano jau parengta.

„Ir visas šis paketas gali užtikrinti teisingą situacijos raidą ne tik Ukrainai, bet ir visiems pasaulio gyventojams, kurie vertina tarptautinę teisę. Kitą savaitę planą pristatysime savo sąjungininkams“, – pabrėžė prezidentas.
 

Ukrainos oro pajėgos numušė 60 dronų / Evgeniy Maloletka / AP

Rugsėjo 15 d. rytą Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos kovotojai atakavo Rusijos karinę bazę Sirijoje.

Pasak „Kyiv Post“ šaltinio karinėje žvalgyboje, operacija vyko Alepo pietrytiniame pakraštyje. Leidinys gavo atitinkamos filmuotos medžiagos.

Žurnalistai pažymi, kad nurodytoje bazėje Rusijos kariai gamino ir bandė atakos bepiločius dronus.

„Užpultoje bazėje rusai gamino „užmaskuotus savadarbius sprogstamuosius užtaisus“, kurių kovinės galvutės buvo laikomos GUR specialiųjų pajėgų užpultame poste“, – rašoma publikacijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Rugsėjį ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketina pasinaudoti JT Generalinės Asamblėjos rudens sesija ir Niujorke su šalių partnerių vadovais aptarti „pergalės planą“ ir jam įgyvendinti reikalingą pagalbą, skelbia ukrainiečių žiniasklaida. .

Visų pirma Ukrainos lyderis sieks panaikinti apribojimus naudoti Vakarų ginkluotę smūgiams prieš Rusiją. Ukraina jau seniai bando įtikinti savo sąjungininkus, kad tokie smūgiai ne tik atitinka jos teisę į savigyną, bet ir gali būti veiksnys, kuris privers Rusiją nutraukti karą.

Šiuo metu Didžioji Britanija siekia, kad būtų panaikintas draudimas naudoti Vakarų raketas prieš taikinius Rusijoje.

Didžiosios Britanijos raketos „Storm Shadow“, galinčios pataikyti 300 km atstumu, gaminamos bendradarbiaujant ne tik su Prancūzija, bet ir su Italija bei JAV.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Nyderlandų gynybos ministro Ruben Brekelmans pasitikimo ceremonija

Pirmadienį Lietuvoje pirmą kartą viešintis Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas susitikimo metu su Lietuvos kolega Laurynu Kasčiūnu diskutavo apie būtinybę užtikrinti veiksmingą NATO valstybių oro erdvės apsaugą ir pažymėjo, kad bendras Aljanso atsakas turi būti aiškus: „Kuo ilgiau apie tai galvosime, Rusija tai gali suprasti kaip mūsų silpnumą“.

Po šiemet užfiksuotų incidentų, kai masinio Ukrainos apšaudymo metu ne vienas Rusijos bepilotis orlaivis įskrido į Rumunijos ir Lenkijos teritorijas bei prieš daugiau nei savaitę užfiksuoto rusų dronų įskridimo į kaimyninės Latvijos oro erdvę, kuri vėliau pasidalijo jo nuolaužų vaizdais, ne juokais susirūpinta Rusijos pašonėje esančių NATO valstybių oro erdvės apsauga.

Oro gynyba buvo ir vienas pagrindinių Nyderlandų ministro R.Brekelmanso ir L.Kasčiūno diskusijos objektų.

Šių metų liepą Nyderlandai kelioms savaitėms pratyboms Lietuvoje dislokavo ilgojo nuotolio raketų sistemas „Patriot“. Vizito metu R.Brekelmansas užsiminė, kad Amsterdamas ateityje tai norėtų daryti dažniau, nes supranta, kad oro gynyba yra gyvybiškai svarbi tokios priešininkės kaip Rusija atgrasymui, Tačiau jis pabrėžė, kad NATO privalo greitai apsispręsti dėl bendros strategijos, kaip apsaugoti Aljanso oro erdvę.

Išskirtiniame interviu portalui 15min Nyderlandų gynybos ministras R.Brekelmansas prisipažino nuogastaujantis dėl tolesnių Rusijos planų: „Pažvelgus į jų pramonės ir mobilizacijos planus, matyti, kad jie jau planuoja į priekį. Jie rengia kitą etapą, galbūt po karo Ukrainoje“.

Interviu skaitykite čia.

Latvijos krašto apsaugos ministerijos nuotr./Latvija ketina Ukrainai perduoti britiškus šarvuočius „Combat Vehicle Reconnaissance (Tracked)“ geriau žinomus sutrumpintai CVR(T).

Latvija ketina Ukrainai perduoti britiškus šarvuočius „Combat Vehicle Reconnaissance (Tracked)“ geriau žinomus sutrumpintai CVR(T).

Nors konkreti informacija apie šių transporto priemonių skaičių ir pristatymo terminus neatskleidžiama, šiam perdavimui taip pat reikalingas Jungtinės Karalystės, kuri yra pirminė šių transporto priemonių gamintoja, reeksporto leidimas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„AP“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį suteikė malonę 37 kaliniams, nuteistiems už „ekstremistinius nusikaltimus“ – taip Minskas vadina politinius kalinius.

„Prieš Nacionalinės vienybės dieną Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė dekretą dėl malonės suteikimo dar 37 žmonėms, nuteistiems už ekstremistinius nusikaltimus, – pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

Anot jos, tarp jų yra lėtinėmis ligomis sergančių žmonių ir pensininkų.

Tai jau ketvirtas pranešimas apie į laisvę paleidžiamus politinius kalinius nuo liepos.

Kas tokie paleidžiami, neskelbiama.

Minsko režimas susidorojo su masiniais prodemokratiniais protestais, kilusiais 2020 metais, A.Lukašenkai paskelbus, kad jis buvo išrinktas šeštai kadencijai iš eilės. Valdžia pradėjo didelio masto represijas prieš kitaminčius, žurnalistus ir aktyvistus.

Baltarusijos opozicija ir Vakarų valstybės nelaiko A.Lukašenkos teisėtai išrinktu šalies vadovu, Minsko režimui yra paskelbtos sankcijos.

Garsios teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra apie 1,4 tūkst. politinių kalinių. Dar tūkstančiai žmonių pabėgo iš šalies.

Pastaraisiais mėnesiais Minskas nekart skelbė apie politiniams kaliniams suteiktą malonę.

Liepą A.Lukašenka suteikė malonę vokiečiui Rico Kriegeriui, nuteistam mirties bausme už šnipinėjimą, kuris buvo iškeistas per plataus masto apsikeitimą kaliniais. Jame dalyvavo, be kita ko, Jungtinės Valstijos ir Rusija.

A.Lukašenkos biuras sprendimą dėl malonės pavadino „dar vienu valstybės humanizmo gestu nusikaltėlių atžvilgiu“ ir teigė, kad kaliniai atgailavo.