Kyjivo ir JAV planai: siekia perkelti ginklų gamybą arčiau fronto

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Černihivo regione rusų kareivis, kuris per regiono okupaciją pagrobė paauglį, buvo nuteistas kalėti 12 metų. Tai paskelbė Černihivo srities prokuratūra, pranešė „Unian“.

Remiantis informacija, Rusijos kariškis buvo pripažintas kaltu dėl vaiko pagrobimo ir laikymo įkaitu, įvykdyto iš anksto susitarus grupei asmenų. Jis nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2022 m. kovo 19 d. Rusijos kariai, būdami viename Černihivo rajono kaime, pagrobė penkiolikmetį berniuką ir po to neteisėtai laikė jį keturias dienas, siekdami priversti jo motiną, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškę, suteikti informaciją apie Ukrainos karinių dalinių buvimo vietą.

„RF kariškiai darė psichologinį spaudimą moteriai sistemingai skambindami ir siųsdami žinutes, grasindami fiziniu smurtu prieš vaiką. Be to, nepilnametis buvo verčiamas įrašyti balso žinutes, kurios vėliau buvo siunčiamos motinai. Keturias dienas nukentėjusysis buvo laikomas netinkamomis sanitarinėmis sąlygomis garaže ir pagalbinėse patalpose, atimta galimybė susisiekti su artimaisiais“, – sakoma prokuratūros pareiškime.

Ketvirtadienį vakare Rusijos kariai raketomis atakavo vieną iš valstybinės įmonės „Toretskvuhillya“ kasyklų ir sužeidė 32 metų darbuotoją.

„32 metų darbuotojas buvo sužeistas ir išvežtas į ligoninę. Įrangai padaryta didelė žala. Šachta buvo uždaryta. Susidūrimo metu kasykloje buvo 6 žmonės. Visi buvo iškelti į paviršių“, – rašoma pranešime.

Kasykla buvo uždaryta ir pradėtas tyrimas, siekiant nustatyti žalos mastą.

Lapkričio antroje pusėje Suomija visiškai uždarė sieną su Rusiją, kuri tęsiasi beveik pusantro tūkstančio kilometrų. Visus sienos perėjimo punktus Helsinkis nusprendė uždaryti po to, kai patyrė „anomalinį antplūdį prieglobsčio ieškotojų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos“.

Suomiai tvirtina, kad pabėgėlių srautus reguliuoja Rusijos valdžios atstovai, kurie ir organizuotai kreipia tuos žmones Suomijos sienos link.

Pasienio punktus Suomija uždarė per du kartus. O tuo pačiu metu iš pradžių nekreipusios dėmesio į plūstančius užsieniečius Rusijos institucijos lapkričio antroje pusėje ėmė masiškai suiminėti tuos, kurių vizos netvarkingos.

Plačiau skaitykite čia.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Migrantai prie Suomijos sienos

Jungtinės Valstijos nustatė apribojimus bent trims Rusijos kibernetinėms grupėms, susijusioms su Rusijos Federaline saugumo tarnyba (FSB). Apie tai pranešta oficialiame JAV valstybės departamento pranešime spaudai.

„Jungtinių Valstijų vyriausybė imasi tam tikrų priemonių prieš „Callisto Group“, „Star Blizzard“ ir „COLDRIVER“, kurios visos yra susijusios su Rusijos FSB „Center-18“ dėl jų nuolatinių kibernetinio šnipinėjimo kampanijų, nukreiptų prieš daugelį JAV subjektų ir asmenų“, – teigiama pareiškime.

Be to, JAV valdžios institucijos apkaltino du Rusijos piliečius – Ruslaną Aleksandrovičių Peretjatko ir Andrejų Stanislavovičių Korinecą – dalyvavus kampanijoje, kuria siekta įsilaužti į Amerikos vyriausybines agentūras, analitinius centrus, žurnalistus ir kitus asmenis.

Kyjivas ketvirtadienį paskelbė su Jungtinėmis Valstijomis pasirašęs susitarimą, kuriuo siekiama padėti perkelti ginklų gamybą į Ukrainą.

Pareiškimas pasirodė tuo metu, kai kyla vis daugiau abejonių dėl Vakarų paramos ukrainiečių kovoje su Rusijos invazija.

Nuo pat karo pradžios Ukraina yra priklausoma nuo Vakarų siunčiamų ginklų ir šaudmenų. Tačiau praėjus beveik dvejiems metams Europoje ir JAV vis labiau jaučiamas nuovargis teikti Kyjivui didesnę finansinę ir karinę pagalbą.

„Memorandume gynybos pramonės lokalizavimas Ukrainoje yra vienas iš pagrindinių prioritetų, – sakoma Ukrainos prezidentūros išplatintame pareiškime. – Dokumentas palengvins gamybos įrenginių statybą mūsų šalyje, kad ginkluotosios pajėgos būtų aprūpintos reikiama ginkluote, ypač oro gynybos, svarbiausios amunicijos gamybos, remonto ir priežiūros srityse.“

Prezidentūra teigė, kad šie planai buvo parengti šią savaitę Vašingtone vykusioje Ukrainos ir JAV gamintojų gynybos pramonės konferencijoje.

„Renginyje dalyvavo apie 350 Amerikos, Ukrainos ir Europos pramonininkų bei vyriausybės pareigūnų“, – nurodoma pranešime.

Šiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad be Europos ir Jungtinių Valstijų paramos Ukraina žlugtų po savaitės.

Vokietijos gynybos ministras neseniai pripažino, kad Europos Sąjunga neįvykdys tikslo per vienus metus nusiųsti Ukrainai milijoną sviedinių.

Keletas stambių Vakarų ginklų gamintojų, įskaitant vokiečių „Rheinmetall“ ir britų „BAE Systems“, jau yra paskelbę apie planus bendradarbiauti su Ukrainos įmonėmis šalies viduje.

BNS nuotr.

Ukraina ketvirtadienį paragino gyventojus taupyti elektros energiją po to, kai netoli fronto linijos esanti elektrinė buvo apšaudyta – tai pirmas toks įspėjimas šią žiemą.

Pareigūnai jau kelis mėnesius perspėja, kad žiemą Rusija, kaip ir praėjusiais metais, tikriausiai suintensyvins savo antskrydžius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

„Šią popietę priešas užpuolė vieną iš šiluminių elektrinių fronto zonoje. Dėl apšaudymo įranga buvo smarkiai apgadinta“, – teigė Energetikos ministerija.

Ji nenurodė, kuri elektrinė nukentėjo, tačiau teigė, kad nustojo veikti du elektrinės blokai, todėl tinkle laikinai trūko elektros energijos.

„Energetikos ministerija kreipiasi į vartotojus, prašydama paremti energetikus ir vartoti elektros energiją protingai ir ekonomiškai, ypač didžiausios apkrovos valandomis“, – sakoma pranešime.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis socialiniame tinkle rašė, kad dėl žemesnių temperatūrų, avarinių remonto darbų ir saulės energijos trūkumo susidarė elektros energijos trūkumas. 

„Dabar vyriausybė ir energetikai ragina visus mažinti elektros energijos suvartojimą. Ypač nuo 9 iki 19 val.“, – sakė jis.

Ukraina prašo Vakarų šalių sustiprinti jos oro gynybos sistemas, jei Rusija vėl pradėtų sistemingai atakuoti energetikos objektus, kaip tai darė praėjusią žiemą.

Ji kreipėsi į kaimynines Europos Sąjungos šalis su prašymu suteikti „neatidėliotiną pagalbą“ apsirūpinimui energija. 

Lapkritį Ukraina paskelbė, kad nebeišgali pasigaminti pakankamai elektros energijos, kad patenkintų šildymo poreikius.

REUTERS-Scanpix nuotr.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija tradicinėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į tai, kad šių metų gruodžio 1 d. Rusijos generalinio štabo akademijoje studijas pradėjo nauji Rusijos kariškiai.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad daugiau kaip 60 proc. stojančiųjų turi kovinės patirties. Nors tai nebuvo patikslinta, tikėtina, kad dauguma jų šią patirtį įgijo Ukrainoje nuo 2022 m. vasario mėn.

Akademijos studentai paprastai turi karinį laipsnį nuo majoro iki generolo majoro (NATO sistemoje prilygsta vienos žvaigždutės generolui) ir yra laikomi kaip turintys potencialo vadovauti aukštesniems vadams.

„Nors didelė dalis kai kurių specialistų, pavyzdžiui, pilotų, dalyvavo operacijose Sirijoje, karas Ukrainoje reiškia, kad vis daugiau ir daugiau vidurinės grandies Rusijos karininkų turi sukaupę kovinės patirties“, – įvertino britų žvalgyba.

Manoma, kad ateinančiais metais būtent ši karta turės didelės įtakos krypčiai, kurią pasirinks Rusijos kariuomenė, ir tam, ar ji sugebės pritaikyti per karą Ukrainoje išmoktas pamokas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovas ketvirtadienį Jungtinėms Valstijoms pareiškė, kad Vakarų parama Ukrainai pavers šį konfliktą „antruoju Vietnamu“, kuris persekios Vašingtoną dar daugelį metų.

Praėjusių metų pradžioje V.Putinas pasiuntė karius į Ukrainą ir sukėlė karą, per kurį žuvo ar buvo sužeisti šimtai tūkstančių žmonių ir kuris tapo didžiausia Rusijos ir Vakarų konfrontacija per šešis dešimtmečius.

Vakarai suteikė Ukrainai daugiau kaip 246 mlrd. JAV dolerių pagalbos ir ginklų, tačiau Ukrainos kontrpuolimas nebuvo sėkmingas, o Rusija tebekontroliuoja iki penktadalio Ukrainos teritorijos, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

„Ukraina taps „juodąja skyle“, sugeriančia vis daugiau išteklių ir žmonių“, – sakė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovas Sergejus Naryškinas straipsnyje, išspausdintame SVR leidžiamame žurnale „Žvalgybos operatyvininkas“.

„Galiausiai JAV rizikuoja susikurti sau „antrąjį Vietnamą“, ir kiekviena nauja Amerikos administracija turės bandyti su tuo susidoroti“, – sakė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas