Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai: Rusijos pastangos de facto aneksuoti Baltarusiją kelia strateginę riziką JAV, NATO ir Ukrainai
06:22
Jungtinių Valstijų Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai pažymi, kad Rusijos pastangos de facto aneksuoti Baltarusiją kelia strateginę riziką Jungtinėms Valstijoms, NATO ir Ukrainai.
„Maskvos pastangos de facto aneksuoti Baltarusiją sąjunginės valstybės rėmuose, nors ir nebaigtos, jau pasiekė nemažą sėkmę, todėl NATO turi iš naujo įvertinti didesnės Rusijos kontrolės Baltarusijoje pasekmes, taip pat pajėgumus ir išteklius, kuriuos Rusija dėl to galėtų panaudoti prieš Jungtines Valstijas, NATO ir Ukrainą“, – savo kasdienėje ataskaitoje apie karą Ukrainoje nurodo analitikai.
Analitikai pažymi, kad Baltarusija yra ne tik Rusijos sąjungininkė, Kremlius Baltarusiją paverčia strategine partnere, padedančia Rusijai skleisti savo galią visame pasaulyje.
Anot jų, Kremlius pasinaudos neseniai pasiektais, bet giliai įsišaknijusiais laimėjimais Baltarusijoje, kad kompensuotų ilgo Rusijos karo prieš Ukrainą išlaidas, paspartintų Rusijos atsigavimą po karo Ukrainoje ir padėtų Rusijai greičiau pasirengti būsimiems karams, nei ji galėtų tai padaryti savarankiškai.
„Politikai turi pradėti planuoti ateitį, kurioje Baltarusija bus ne tik pavergta šalis, bet ir faktinis Rusijos Federacijos pratęsimas“, – nurodo ISW.
Ekspertai pabrėžia, kad Rusija bando perimti visą kaimyninės valstybės valdymo sričių kontrolę.
Šiuo atžvilgiu nagrinėjamos trys pagrindinės Rusijos pastangų sritys: Kremliaus pastangos, kuriomis siekiama karinės, politinės ir ekonominės Rusijos ir Baltarusijos integracijos.
„Kremliaus norimų integracijos su Baltarusija priemonių rinkinys daugeliu atžvilgių yra toks platus ir visapusiškas, kad nustatyti, ko Maskva nekontroliuotų Baltarusijoje, jei jai pavyktų, yra sunkiau nei išvardyti, ką Maskva kontroliuotų.“
Pasak analitikų, nors Rusija dar nebaigė savo bandymo de facto aneksuoti Baltarusiją, ji jau pasiekė etapus, kurie kelia grėsmę Jungtinių Valstijų, NATO ir Ukrainos saugumui, taip pat grėsmę tolesniam Baltarusijos kaip suverenios valstybės egzistavimui.
„Rusijai nereikia pasiekti papildomų integracinių laimėjimų Baltarusijoje, kad keltų grėsmę Vakarams. Esamas Rusijos karinių, politinių ir ekonominių integracijos pasiekimų Baltarusijoje nuo 2020 m. rinkinys jau kelia grėsmę Vakarams, į kurią politikos formuotojai turi atsižvelgti.“
Kodėl tai svarbu? Rusija naudojosi Baltarusijos teritorija per visą invazijos laikotarpį – Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainos teritoriją, iš Baltarusijos teritorijos. Rusija ne kartą atakavo Ukrainą raketomis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos.
V.Putinas naudojosi Baltarusijos teritorija savo kariams mokyti ir gydyti, taip pat ginklams ir įrangai perduoti.
Būtent Baltarusijos teritorijose, kurios ribojasi su Ukraina ir Lenkija, Rusija vykdo bendras karines pratybas su Baltarusijos kariuomene, ypač dėl taktinių branduolinių ginklų naudojimo.
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, be kita ko, savo plataus masto invaziją į Ukrainą aiškino tuo, kad Ukraina neva ruošiasi užpulti Rusiją. Savarankiškai pasiskelbęs Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka jam pritarė ir net pažadėjo parodyti keletą žemėlapių, rodančių, iš kur ruošiamasi pulti, tačiau to taip ir nepadarė.
Vietoj to, per daugiau nei dvejus metus, kai Rusija vykdė plataus masto invaziją į Ukrainą, A.Lukašenka ne kartą pareiškė, kad NATO neva gali pulti Baltarusiją. Esą būtent dėl šios tariamos grėsmės Baltarusija rengia daugybę karinių pratybų netoli kitų šalių sienų ir netgi dislokuoja Rusijos branduolinius ginklus savo teritorijoje.
Gruodžio mėn. A.Lukašenka pareiškė, kad tikisi, jog Baltarusija iš pradžių iš Rusijos gaus dešimt raketų sistemų „Orešnik“, tačiau vėliau jų skaičius gali būti padidintas, jei Rusija to pageidaus.
Prabilo Kremliaus žodžiais: skundžiasi, kad Vakarai stumia Rumuniją į Trečiajį pasaulinį karą
09:04
Rumunijos ultranacionalistas, žinomas dėl savo prorusiškų pažiūrų, Calinas Georgescu, pernai laimėjęs anuliuotą pirmąjį šalies prezidento rinkimų turą, pareiškė, kad Vakarai neva nori pradėti „Trečiąjį pasaulinį karą“, skelbia leidinys „Politico“.
Šiuos provokuojančius pareiškimus, kurie atkartoja Rusijos naratyvą apie Europos Sąjungą ir NATO, C.Georgescu išsakė duodamas interviu amerikiečių sąmokslo teoretikui Alexui Jonesui, populiarios laidos, kurią per socialinį tinklą „X" prenumeruoja 3,6 mln. žmonių, vedėjui.
Pasak kandidato į prezidentus, ES nori „perimti NATO kontrolę“ prieš sausio 20 d. įvyksiančią išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją.
„Kontroliuodami per [generalinį sekretorių Marką] Rutte, jie stengiasi primesti savo taisykles ir kiek įmanoma labiau provokuoti Trečiąjį pasaulinį karą regione, ypač Rumunijoje“, – sakė C.Georgescu.
Jis tikino, kad Rumunija yra „tikrosios durys“ Trečiajam pasauliniam karui Ukrainoje prasidėti.
„Be Rumunijos jie negalės kontroliuoti šio karo“, – pabrėžė prorusiškas kandidatas.
Politiko teigimu, „globalistinis elitas“, kuriam jis taip pat priskiria finansų ir bankų sistemą ir Pasaulio ekonomikos forumo iniciatyvas, taip pat „oligarchus“ ir „tikrus fašistus“, yra suinteresuotas išplėsti karą Ukrainoje.
Interviu metu C.Georgescu atmetė kaltinimus, kad yra susijęs su Maskva, kuri neva rėmė jo kampaniją per masinę „TikTok“ operaciją.
„Žinoma, aš neturiu nieko bendra su Rusija. Aš nieko ten nepažįstu, tik kelis žmones, pavyzdžiui, mokslininkus, bet neturiu nieko bendra su Rusijos politikais“, – pasiaiškino jis.
C.Georgescu anksčiau išsakytos pagyros Vladimirui Putinui ir grasinimai nutraukti pagalbą Ukrainai, sukėlė nerimą, kad, jam laimėjus, Rumunija, kuri daugelį metų buvo tvirtai proeuropietiška ir pasisakanti už NATO vienybę organizacijos narė, pateks į Kremliaus orbitą.
Gegužės 4 d. Rumunijoje vyks pakartotiniai prezidento rinkimai, o antrasis turas numatytas gegužės 18 d. Nors ultranacionalistas K.Georgescu pareiškė, kad ketina dalyvauti pakartotiniuose rinkimuose, Konstitucinis Teismas vis tiek gali jį diskvalifikuoti dėl kaltinimų nedeklaruojamu finansavimu.
Sensacinga jo pergalė pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture lapkričio 24 d. buvo atšaukta dėl nuogąstavimų dėl galimo Rusijos kišimosi remiant jo kampaniją. Nepaisant šių nesutarimų, prieš gegužę numatytą antrąjį rinkimų turą jis ir toliau užima aukštas pozicijas apklausose ir vis dar gali laimėti valdžią Bukarešte.
Rusijoje liepsnoja naftos saugykla: gaisrą gesina didelės pajėgos
08:43
Gaisras naftos bazėje Rusijos Federacijos Voronežo srities Liškinskio rajone, kurią dieną prieš tai atakavo bepiločiai orlaiviai, buvo gesinamas visą naktį, o nuo šio ryto kova su ugnimi tęsiasi, pranešė srities gubernatorius Aleksandras Gusevas.
Pasak Rusijos pareigūno, praėjusią naktį trijų Voronežo srities rajonų teritoriją atakavo „daugiau kaip 10 bepiločių orlaivių“, o „didžioji jų dalis nukrito ant naftos bazės Liškinskio rajone“.
„Pradiniame etape gaisro gesinimą apsunkino pakartotinių atakų prieš objektą grėsmė. Šiuo metu ugnį keliuose rezervuaruose gesina sustiprintos ugniagesių pajėgos: dešimtys technikos vienetų ir du gaisriniai traukiniai. Papildomos pajėgos atsiųstos iš dviejų kaimyninių regionų“, - nurodoma pranešime.
Regiono vadovas patikino, kad nukentėjusiųjų nėra, o gyventojų turtas nenukentėjo.
Primename, kad sausio 15 d. vėlai vakare vietos valdžia pranešė, kad Rusijos Federacijos Voronežo srityje dronas atakavo naftos saugyklą.
Sausio 14 d. Ukrainos saugumo tarnyba ir gynybos pajėgos smogė šaudmenų sandėliams Engelso aerodrome Rusijos Federacijos Saratovo srityje, Aleksinskio chemijos gamykloje Rusijos Federacijos Tulos srityje ir Saratovo naftos perdirbimo gamykloje. Taip pat buvo tiesioginių raketų smūgių į Briansko chemijos gamyklą.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris atvyko į Ukrainą
08:25
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris atvyko į Ukrainą susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, likus kelioms dienoms iki išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus, praneša „The Guardian“ .
Pažymima, kad abi šalys planuoja sudaryti partnerystės susitarimą, kad pagilintų esamus santykius gynybos sektoriuje, ir svarstys tolesnės karinės pagalbos Kyjivui galimybę „nerimaujant, kad Jungtinės Valstijos gali pradėti mažinti savo paramą“.
Analitikai: Rusijos pastangos de facto aneksuoti Baltarusiją kelia strateginę riziką JAV, NATO ir Ukrainai
06:22
Jungtinių Valstijų Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai pažymi, kad Rusijos pastangos de facto aneksuoti Baltarusiją kelia strateginę riziką Jungtinėms Valstijoms, NATO ir Ukrainai.
„Maskvos pastangos de facto aneksuoti Baltarusiją sąjunginės valstybės rėmuose, nors ir nebaigtos, jau pasiekė nemažą sėkmę, todėl NATO turi iš naujo įvertinti didesnės Rusijos kontrolės Baltarusijoje pasekmes, taip pat pajėgumus ir išteklius, kuriuos Rusija dėl to galėtų panaudoti prieš Jungtines Valstijas, NATO ir Ukrainą“, – savo kasdienėje ataskaitoje apie karą Ukrainoje nurodo analitikai.
Analitikai pažymi, kad Baltarusija yra ne tik Rusijos sąjungininkė, Kremlius Baltarusiją paverčia strategine partnere, padedančia Rusijai skleisti savo galią visame pasaulyje.
Anot jų, Kremlius pasinaudos neseniai pasiektais, bet giliai įsišaknijusiais laimėjimais Baltarusijoje, kad kompensuotų ilgo Rusijos karo prieš Ukrainą išlaidas, paspartintų Rusijos atsigavimą po karo Ukrainoje ir padėtų Rusijai greičiau pasirengti būsimiems karams, nei ji galėtų tai padaryti savarankiškai.
„Politikai turi pradėti planuoti ateitį, kurioje Baltarusija bus ne tik pavergta šalis, bet ir faktinis Rusijos Federacijos pratęsimas“, – nurodo ISW.
Ekspertai pabrėžia, kad Rusija bando perimti visą kaimyninės valstybės valdymo sričių kontrolę.
Šiuo atžvilgiu nagrinėjamos trys pagrindinės Rusijos pastangų sritys: Kremliaus pastangos, kuriomis siekiama karinės, politinės ir ekonominės Rusijos ir Baltarusijos integracijos.
„Kremliaus norimų integracijos su Baltarusija priemonių rinkinys daugeliu atžvilgių yra toks platus ir visapusiškas, kad nustatyti, ko Maskva nekontroliuotų Baltarusijoje, jei jai pavyktų, yra sunkiau nei išvardyti, ką Maskva kontroliuotų.“
Pasak analitikų, nors Rusija dar nebaigė savo bandymo de facto aneksuoti Baltarusiją, ji jau pasiekė etapus, kurie kelia grėsmę Jungtinių Valstijų, NATO ir Ukrainos saugumui, taip pat grėsmę tolesniam Baltarusijos kaip suverenios valstybės egzistavimui.
„Rusijai nereikia pasiekti papildomų integracinių laimėjimų Baltarusijoje, kad keltų grėsmę Vakarams. Esamas Rusijos karinių, politinių ir ekonominių integracijos pasiekimų Baltarusijoje nuo 2020 m. rinkinys jau kelia grėsmę Vakarams, į kurią politikos formuotojai turi atsižvelgti.“
Kodėl tai svarbu? Rusija naudojosi Baltarusijos teritorija per visą invazijos laikotarpį – Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainos teritoriją, iš Baltarusijos teritorijos. Rusija ne kartą atakavo Ukrainą raketomis iš Baltarusijos Respublikos teritorijos.
V.Putinas naudojosi Baltarusijos teritorija savo kariams mokyti ir gydyti, taip pat ginklams ir įrangai perduoti.
Būtent Baltarusijos teritorijose, kurios ribojasi su Ukraina ir Lenkija, Rusija vykdo bendras karines pratybas su Baltarusijos kariuomene, ypač dėl taktinių branduolinių ginklų naudojimo.
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, be kita ko, savo plataus masto invaziją į Ukrainą aiškino tuo, kad Ukraina neva ruošiasi užpulti Rusiją. Savarankiškai pasiskelbęs Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka jam pritarė ir net pažadėjo parodyti keletą žemėlapių, rodančių, iš kur ruošiamasi pulti, tačiau to taip ir nepadarė.
Vietoj to, per daugiau nei dvejus metus, kai Rusija vykdė plataus masto invaziją į Ukrainą, A.Lukašenka ne kartą pareiškė, kad NATO neva gali pulti Baltarusiją. Esą būtent dėl šios tariamos grėsmės Baltarusija rengia daugybę karinių pratybų netoli kitų šalių sienų ir netgi dislokuoja Rusijos branduolinius ginklus savo teritorijoje.
Gruodžio mėn. A.Lukašenka pareiškė, kad tikisi, jog Baltarusija iš pradžių iš Rusijos gaus dešimt raketų sistemų „Orešnik“, tačiau vėliau jų skaičius gali būti padidintas, jei Rusija to pageidaus.
„DeepState“: Rusai bando apeiti ir apsupti Pokrovską, bet tai nėra pagrindinė problema
06:08
Rusų okupantai nesiliauja spaudę Ukrainos gynybos pajėgų netoli Pokrovsko Donecko srityje. Rusijos armija pastarosiomis dienomis sėkmingai brovėsi į priekį Kotlinės apylinkėse. Projekto „DeepState“ duomenimis, Rusijos užpuolikai pasiekė kelią ir geležinkelį į pietvakarius nuo gyvenvietės ir bando prasiskverbti į pačią gyvenvietę.
Gynybos pajėgos vykdo stabilizavimo veiksmus, dėdamos visas pastangas, kad priešo veiksmai nebūtų sėkmingi.
„Atitinkami pasistūmėjimai dar kartą rodo, kad priešas ketina apeiti Pokrovską, siekdamas jį apsupti, tačiau tai nėra pagrindinė problema. Dar svarbiau rusams yra užvaldyti logistiką, o tai jie stengiasi pasiekti bent jau perimdami ją į ugnies kontrolę. Šiam tikslui priešas naudoja FPV dronus, o šiuo metu ir su šviesolaidžiais, kurie aktyviai populiarėja dėl to, kad jiems radijo elektroninės kovos priemonės nedaro įtakos. Taikinys – kelias Pavlohradas–Pokrovskas, kuriuo jau rizikinga judėti“, – akcentuoja projekto autoriai.
Be to, užfiksuotas priešo pajėgų aktyvumas Udačnės kryptimi. Ši gyvenvietė gali tapti okupantų „atramos tašku“ šioje teritorijoje, kad „įtvirtintų savo judėjimą Donecko srities sienos link“.
