Svarbiausios naujienos
- „Foreign Affairs“ – apie strategijos keitimą: Ukraina gali laimėti karą gindamasi
- Skelbiama, kad ES iki pavasario galės pristatyti žadėtą milijoną artilerijos sviedinių
- Tūkstančiai ukrainiečių Rusijos nelaisvėje: karinė žvalgyba atskleidė, kaip juos grąžins
- Britų žvalgyba paaiškino, kodėl rusai nuolat netyčia bombarduoja savo teritorijas
- „Time“: Ukraina gali prarasti okupuotas teritorijas, jei nesiims trijų veiksmų
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Foreign Affairs“ – apie strategijos keitimą: Ukraina gali laimėti karą gindamasi
17:27
JAV žurnalas „Foreign Affairs“ teigia, kad Ukraina gali laimėti Rusijos sukeltą karą gynybos priemonėmis.
Pažymima, kad ši galimybė dabar Vakaruose dažniausiai ignoruojama, ir veltui, nes Kyjivo ir jo Vakarų partnerių pergalė daugiausia priklauso nuo to, ar pavyks sutrukdyti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiekti savo strateginius tikslus: susilpninti Kyjivą, užgrobti kuo daugiau teritorijos ir užkirsti kelią tolesnei Ukrainos integracijai į Europą.
„Jei Ukraina artimiausiais mėnesiais sugebės apginti savo kontroliuojamą teritoriją, pasitelkdama tokius pajėgumus kaip prieštankinės minos ir betoniniai įtvirtinimai, ji gali užkirsti Rusijai kelią į visišką pergalę ir galbūt net atverti duris deryboms. V.Putinas, matyt, mano, kad laikas yra jo pusėje; stipri ir ilgalaikė Ukrainos gynyba įrodys, kad jis klysta“, – rašo žurnalas „Foreign Affairs“.
Leidinyje pažymima, kad po dvejų karo metų V.Putinas nėra linkęs pripažinti pralaimėjimo, nes vis dar tiki, kad jo kariuomenė turi perspektyvų kelią į pergalę. Jis mano, kad gali tverti ilgiau nei tęsis Vakarų parama Kyjivui ir galiausiai nugalėti Ukrainą.
Pasak leidinio, būtent gynyba gali būti kelias į pergalę, jei Ukrainai ir jos rėmėjams iš Vakarų pavyks įtikinti V.Putiną, kad jis neturi galimybių įgyvendinti tai, ką suplanavo.
Teigiama, kad, norint sėkmingai pereiti prie gynybos, Ukrainai reikės trijų konkrečių elementų:
įrengti gynybinių linijų sistemą, sudarytą iš gilių tranšėjų, parengtų šaudymo pozicijų, griovių, prieštankinių minų ir betoninių prieštankinių piramidinių užtvarų, vadinamų „drakono dantimis“;
susikoncentruoti į kovą danguje, užtikrinant, kad nė viena pusė neįgytų pranašumo ore;
plėsti vietinę ginklų gamybą, mažinant priklausomybę nuo Vakarų tiekimo.
Taip pat pabrėžiama, kad perėjimas prie gynybos yra vertingas ne tik todėl, kad galėtų parodyti Kremliui, jog tolesni teritoriniai laimėjimai yra nepasiekiami, bet ir todėl, kad padėtų Ukrainai išspręsti dvi didžiausias problemas: karių trūkumą ir silpnėjančią Vakarų paramą.
„Dėl gynybinės strategijos Ukrainai nereikia ginkluotis brangiomis ir deficitinėmis Vakarų sistemomis, skirtomis suteikti jai kokybinį puolimo pranašumą, pavyzdžiui, pažangiais naikintuvais ar tankais. Vietoj to Vakarai galėtų nukreipti pagalbą pigesnei amunicijai, statybinėms medžiagoms ir oro gynybos sistemoms, kartu stengdamiesi kurti Ukrainos gynybos pramonės bazę“, – pabrėžė „Foreign Affairs“.
Padėtis fronto linijose
Laikraštis „The New York Times“, remdamasis ukrainiečių kovotojais, rašė, kad Rusijos puolimai dabar yra tokie intensyvūs didelėje centrinės ir rytinės Ukrainos fronto dalyje, kad veikti arti fronto linijos dar niekada nebuvo taip pavojinga.
Atkreiptas dėmesys, kad Ukrainos kariai palei didžiąją dalį fronto linijos oficialiai yra gynybos režime.
Grupė nepilnamečių ukrainiečių buvo išsiųsta į mokymus kartu su Baltarusijos kariuomene
19:21
Baltarusijos valstybinė televizija trečiadienį pranešė, kad valdžios institucijos išsiuntė grupę nepilnamečių, neseniai priverstinai atvežtų iš Ukrainos, dalyvauti mokymuose kartu su šalies kariuomene.
Kyjivas ir Baltarusijos opozicija teigia, kad Maskvos sąjungininkas Minskas neteisėtai perkelia ukrainiečių vaikus į Baltarusiją. Kritikai teigia, kad tai yra vaikų prorusiškos indoktrinacijos kampanija.
Skelbiama, kad į mokymus buvo išsiųsti 35 vaikai iš Rusijos okupuoto Ukrainos Antracyto miesto šalies rytuose. Anot Baltarusijos valdžios institucijų, nepilnamečiai buvo išsiųsti į rytinį Baltarusijos miestą Mogiliavą.
Valstybinis televizijos kanalas „Belarus1“ pranešė, kad vaikai apgyvendinti sanatorijoje ir jais rūpinasi Nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai.
Pasak kanalo, kariškiai „moko vaikus, kaip elgtis ekstremaliose situacijose“.
Baltarusių opozicija ragina Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) patraukti baudžiamojon atsakomybėn autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką ir jo vyriausybės pareigūnus už neteisėtą ukrainiečių vaikų perkėlimą į šalį.
Praėjusių metų birželio mėnesį Baltarusijos opozicijos atstovai TBT pateikė medžiagą, kurioje, jų teigimu, buvo matyti daugiau nei 2,1 tūkst. ukrainiečių vaikų iš mažiausiai 15 Rusijos okupuotų Ukrainos miestų, kurie buvo priverstinai išvežti į Baltarusiją su A. Lukašenkos sutikimu.
Buvęs Baltarusijos kultūros ministras Pavelas Latuška tikisi, kad ši medžiaga paskatins TBT išduoti A.Lukašenkos arešto orderį, kaip tai padarė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu.
2023-ųjų kovą TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Purino arešto orderį dėl įtariamo neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo – karo nusikaltimo. Hagoje įsikūręs teismas taip pat išdavė orderį Marios Lvovos-Belovos atžvilgiu.
„Belarus1“ paskelbtoje medžiagoje matyti, kaip vaikai ant rankovių nešioja Rusijos vėliavą.
Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad vaikų deportavimą tiria kaip galimą genocidą. Ukrainos generalinio prokuroro teigimu, tyrimas dėl galimo daugiau kaip 19 tūkst. vaikų priverstinio deportavimo iš okupuotų Ukrainos teritorijų vyksta ir dėl Baltarusijos vaidmens.
Baltarusija yra artimiausia Maskvos sąjungininkė nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį. Autoritarinis Baltarusijos vadovas A.Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija užpuolant Ukrainą. Be to, Rusija savo sąjungininkės teritorijoje dislokavo taktinių branduolinių ginklų.
V.Čmilytė-Nielsen: vienbalsis palaikymas Ukrainai yra mūsų Seimo vizitinė kortelė
19:20
Lietuva tęs paramą Ukrainai, o vienbalsis palaikymas Kyjivui yra šalies Seimo vizitinė kortelė, sako parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, susitikusi su Vilniuje viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir jo delegacija.
Susitikime dalyvavo ir kitų Seimo frakcijų atstovai.
„Jis (palaikymas – BNS) ir toliau bus tęsiamas. Visų parlamentinių frakcijų, Seimo valdybos nariai buvo čia. Tas vieningas, vienbalsis palaikymas Ukrainai yra mūsų Seimo vizitinė kortelė. Manau, kad tai buvo svarbu pasakyti mūsų draugams ukrainiečiams“, – žurnalistams po susitikimo sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, Lietuva toliau išliks Ukrainos ambasadore visuose reikalinguose formatuose.
„Pagrindinė žinia yra ta, kad prezidentas dėkoja Lietuvai ir pusiau juokais, pusiau rimtai pasakė, kad nėra ko daugiau prašyti iš Lietuvos, nes Lietuva ir taip daro viską, ką gali. Tai yra įvertinimas to, ką darėme visą tą laiką nuo pat pilno masto karo pradžios“, – teigė Seimo pirmininkė.
Jos teigimu, per susitikimą aptartas ir ginklų tiekimas Ukrainai, parama Kyjivo narystės Europos Sąjungoje, NATO.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
„Jis yra simbolis“: Lietuvos žmones įkvėpė V.Zelenskio kalba Vilniuje
18:11
Kreipdamasis į Lietuvos žmones, Ukrainos prezidentas ragino neprarasti pergalės vilties, nors plataus masto Rusijos invazija greitai įžengs į trečiuosius metus.
Simono Daukanto aikštėje susirinkę pasiklausyti Volodymyro Zelenskio vilniečiai sakė, kad jo kalba įkvėpė, o daliai priminė pačios Lietuvos pastangas atsiplėšti nuo Sovietų Sąjungos.
„Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!“ – skandavo žmonės tiek prieš pasirodant V. Zelenskiui ant scenos, tiek vėliau kartu su juo.
Aikštėje susirinkę žmonės nešėsi Ukrainos ir Lietuvos vėliavas, plakatus.
Lietuvos ir Ukrainos prezidentų kalbų klausė studentai, pensininkai, šeimos su vaikais, Seimo nariai, savivaldybių merai, buvę valstybės vadovai.
V. Zelenskis savo kalboje teigė, kad imperinius Rusijos siekius būtina sustabdyti, nes jie grasina ne tik Ukrainai, bet ir daugeliui kitų valstybių. Jis tvirtino, kad „Rusija neišgyvens, jei mes ir toliau prieš ją kovosime.
Ukrainos prezidentas kreipimąsi pradėjo lietuviškai: „Sveikinu tave, Vilniau, sveikinu tave, Lietuvos tauta“.
Jis dėkojo Lietuvai už paramą ir už tai, „kad laikote Ukrainą savo širdyse šiuos ilgus karo mėnesius, metus“.
Emocionali kalba
64 metų verslininkė Laima Malinauskienė BNS sakė, kad V. Zelenskio kalba ir jos pasiklausyti susirinkusi minia jai priminė Sąjūdžio mitingus, kuriuose moteriai teko dalyvauti.
„Prezidento kalba labai emocionali. Atrodo pavargęs, bet bekalbant įsijungė jo vidinė energija ir jo beklausant gali patikėti, kad Ukraina laimės“, – teigė ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai iš oro bombardavo Charkivo srities kaimą
17:58
Rusija smogė Charkivo srities Kupjansko rajonui – žuvo moteris.
Apie tai savo "Telegram" kanale pranešė Charkivo srities administracijos pirmininkas Olehas Sinehubovas. "Okupantai smogė valdomomis aviacinėmis bombomis Olchovatkos kaimui Kupjansko rajone. Dėl priešo smūgio žuvo 48 metų moteris", - rašė jis.
Be to, pridūrė O.Sinehubovas, per ataką buvo apgadinta 10 privačių namų ir parduotuvė. Dėl apšaudymo mokykloje kilo gaisras. Gelbėjimo tarnybos toliau likviduoja padarinius.
„Foreign Affairs“ – apie strategijos keitimą: Ukraina gali laimėti karą gindamasi
17:27
JAV žurnalas „Foreign Affairs“ teigia, kad Ukraina gali laimėti Rusijos sukeltą karą gynybos priemonėmis.
Pažymima, kad ši galimybė dabar Vakaruose dažniausiai ignoruojama, ir veltui, nes Kyjivo ir jo Vakarų partnerių pergalė daugiausia priklauso nuo to, ar pavyks sutrukdyti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiekti savo strateginius tikslus: susilpninti Kyjivą, užgrobti kuo daugiau teritorijos ir užkirsti kelią tolesnei Ukrainos integracijai į Europą.
„Jei Ukraina artimiausiais mėnesiais sugebės apginti savo kontroliuojamą teritoriją, pasitelkdama tokius pajėgumus kaip prieštankinės minos ir betoniniai įtvirtinimai, ji gali užkirsti Rusijai kelią į visišką pergalę ir galbūt net atverti duris deryboms. V.Putinas, matyt, mano, kad laikas yra jo pusėje; stipri ir ilgalaikė Ukrainos gynyba įrodys, kad jis klysta“, – rašo žurnalas „Foreign Affairs“.
Leidinyje pažymima, kad po dvejų karo metų V.Putinas nėra linkęs pripažinti pralaimėjimo, nes vis dar tiki, kad jo kariuomenė turi perspektyvų kelią į pergalę. Jis mano, kad gali tverti ilgiau nei tęsis Vakarų parama Kyjivui ir galiausiai nugalėti Ukrainą.
Pasak leidinio, būtent gynyba gali būti kelias į pergalę, jei Ukrainai ir jos rėmėjams iš Vakarų pavyks įtikinti V.Putiną, kad jis neturi galimybių įgyvendinti tai, ką suplanavo.
Teigiama, kad, norint sėkmingai pereiti prie gynybos, Ukrainai reikės trijų konkrečių elementų:
įrengti gynybinių linijų sistemą, sudarytą iš gilių tranšėjų, parengtų šaudymo pozicijų, griovių, prieštankinių minų ir betoninių prieštankinių piramidinių užtvarų, vadinamų „drakono dantimis“;
susikoncentruoti į kovą danguje, užtikrinant, kad nė viena pusė neįgytų pranašumo ore;
plėsti vietinę ginklų gamybą, mažinant priklausomybę nuo Vakarų tiekimo.
Taip pat pabrėžiama, kad perėjimas prie gynybos yra vertingas ne tik todėl, kad galėtų parodyti Kremliui, jog tolesni teritoriniai laimėjimai yra nepasiekiami, bet ir todėl, kad padėtų Ukrainai išspręsti dvi didžiausias problemas: karių trūkumą ir silpnėjančią Vakarų paramą.
„Dėl gynybinės strategijos Ukrainai nereikia ginkluotis brangiomis ir deficitinėmis Vakarų sistemomis, skirtomis suteikti jai kokybinį puolimo pranašumą, pavyzdžiui, pažangiais naikintuvais ar tankais. Vietoj to Vakarai galėtų nukreipti pagalbą pigesnei amunicijai, statybinėms medžiagoms ir oro gynybos sistemoms, kartu stengdamiesi kurti Ukrainos gynybos pramonės bazę“, – pabrėžė „Foreign Affairs“.
Padėtis fronto linijose
Laikraštis „The New York Times“, remdamasis ukrainiečių kovotojais, rašė, kad Rusijos puolimai dabar yra tokie intensyvūs didelėje centrinės ir rytinės Ukrainos fronto dalyje, kad veikti arti fronto linijos dar niekada nebuvo taip pavojinga.
Atkreiptas dėmesys, kad Ukrainos kariai palei didžiąją dalį fronto linijos oficialiai yra gynybos režime.
V.Zelenskis Vilniuje: nebus dienos po Ukrainos, bus diena po karo ir po V.Putino
16:54
Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad imperinius Rusijos siekius būtina sustabdyti, nes jie grasina ne tik Ukrainai, bet ir daugeliui kitų valstybių.
„Dabar, kai Maskva bando susigrąžinti savo senąją imperiją, pasitelkdama visą šiuolaikinių ginklų spektrą, mūsų ukrainietiška drąsa yra ir pagalba jums. Mūsų vienybė su jumis yra ir jūsų saugumo garantas. Mūsų karių atsparumas yra ir jūsų atsparumas“, – trečiadienį sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Lietuvos žmones Simono Daukanto aikštėje.
„Mūsų ukrainietiška nuojauta sako, kad Rusija neišgyvens, jei mes ir toliau prieš ją kovosime“, – teigė jis.
Pasak Ukrainos prezidento, karą prieš jo valstybę pradėjusi Rusija jau įsivaizdavo savo pergalės dieną, ir jeigu tokia diena išauštų, tada Maskva darytų viską, kad tai tęstųsi, kad ateitų diena po Moldovos, diena po Baltijos šalių, diena po Lenkijos, diena po daugelio kitų.
Ukrainos vadovas teigė, kad rusai jo šalyje „žudo nedvejodami“, žiauriai kankina, jau deportavo šimtus tūkstančių ukrainiečių.
„Jie norėjo ištrinti viską, kuo pagrįsta mūsų kultūra“, – sakė V. Zelenskis.
Tačiau, jo teigimu, istorija ne kartą parodė, kad visiems susivienijus, nugali laisvė. Anot Ukrainos prezidento, nors dar negalima pasakyti tikslios pergalės dienos ar aplinkybių, tačiau ji ateis.
„Nebus tos dienos po Ukrainos. Bus diena po karo, bus diena po Putino. Tai bus mūsų saugumo diena, garantuoto saugumo, jūsų nepajudinamos laisvės, ramaus Estijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos gyvenimo, visų valstybių, kurių likimą Rusija dabar bando paskandinti abejonėse, diena“, – kalbėjo jis.
V. Zelenskis savo kreipimąsi pradėjo lietuviškai: „Sveikinu tave, Vilniau, sveikinu tave, Lietuvos tauta“.
Jis dėkojo Lietuvai už paramą ir už tai, „kad laikote Ukrainą savo širdyse šiuos ilgus karo mėnesius, metus“.
Ukrainos prezidentas trečiadienį į Lietuvą atvyko iš anksto neskelbto vizito. Jis planuoja aplankyti ir kitas Baltijos valstybes.
Netikėtai mirė Vladimiro Putino kovos su senėjimu guru
16:46
Staiga mirė 77 metų sulaukęs Sankt Peterburgo Bioreguliacijos ir gerontologijos instituto direktorius profesorius Vladimiras Chavinsonas. Ši žinia sudavė didžiulį smūgį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nes V.Chavinsonas dažnai buvo vadinamas asmeniniu prezidento gerontologu.
Sankt Peterburgo Bioreguliacijos ir gerontologijos instituto direktoriaus mirties priežastis neskelbiama. V.Chavinsonas garsiai kalbėdavo, kad siekė atskleisti paslaptį, kaip sulėtinus senėjimo procesą žmonės galėtų gyventi iki 110 ar 120 metų, skelbia laikraštis „The Mirror“.
71 metų V.Putinas, kaip žinoma, labai domisi kovos su senėjimo metodais ir 2017 m. Kremliuje vykusioje ceremonijoje profesorių apdovanojo svarbiu apdovanojimu.
Plačiau skaitykite ČIA.
16:25
Lietuva į Ukrainą vasarį siųs šarvuočius „M577“, V.Zelenskis iš Vakarų laukia oro gynybos
15:51
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pranešė, kad Lietuva į Ukrainą vasarį nusiųs šarvuočius „M577“, o Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Vakarų prašė oro gynybos ginkluotės.
„Jau sausio mėnesį į Ukrainą vėl siųsime amunicijos, generatorių, detonavimo sistemų, o vasarį – šarvuočius „M577“, apmokysime Ukrainos karius“, – trečiadienį bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Vilniuje sakė šalies vadovas.
Valstybės gynimo taryba dar pernai yra patvirtinusi 200 mln. eurų vertės ilgalaikės karinės paramos paketą Ukrainai, jis apima 2024 – 2026 metus.
G. Nausėda taip pat teigė manantis, jog privalu užtikrinti sąjungininkų bei partnerių ilgalaikės paramos tęstinumą Ukrainai.
„Kad galėtų padėti Ukrainai, visa Europos gynybos pramonė privalo dirbti sparčiau – greitinti apsukas ir adekvačiai reaguoti į sudėtingą saugumo situaciją“, – sakė šalies vadovas.
„Vakarų pasaulis privalo suprasti, kad tai nėra tik ukrainiečių kova, tai visos Europos ir viso demokratinio pasaulio kova už taiką ir laisvę“, – pridūrė jis.
„Jis nori mus okupuoti pilnai“
V. Zelenskis teigė, kad stringanti Vakarų parama „tik prideda jėgų Rusijai“.
„Jis (Vladimiras Putinas – BNS) nesiruošia sustoti, jis nori mus okupuoti pilnai. Ir tas partnerių netikslumas, nepilnas įsitikinimas dėl rezultato, finansinės ir karinės paramos Ukrainai, jų reakcijos greičio, tik prideda jėgų bei stiprybės, drąsos Rusijai“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
„Kol Rusijos prezidentas nesugriaus Ukrainos, tol nenusiramins“, – pridūrė jis.
Jungtinėse Valstijose Kongreso respublikonai blokuoja karinės pagalbos Ukrainai atnaujinimą, o finansinę Europos Sąjungos paramą – Vengrija.
Siekia daugiau oro gynybos
Vilniuje viešint V. Zelenskiui pasirašytas Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos ir Ukrainos strateginių pramonės šakų ministerijos supratimo memorandumas dėl gynybos ir saugumo pramonės bendradarbiavimo.
Taip pat susitarimus dėl glaudesnio bendradarbiavimo pasirašė Lietuvos ir Ukrainos įmonės, tarp jų „RSI Europe“, „Brolis Semiconducters“, „NT Service“, DMEXS ir „Ukrainian Defense Industry“.
Ukrainos lyderis vylėsi, kad tokių susitarimų ateityje bus ir dagiau. Jis taip pat pabrėžė, kad ginklų trūkumas jaučiamas visame pasaulyje.
„Bendrai pasaulyje trūksta ginklų – ne tik mums, bet ir visam likusiam pasauliui, sandėliai tušti, kyla daug iššūkių pasaulio gynybai, būtent dėl to esame susidomėję bendra gamyba“, – sakė V. Zelenskis.
„Darysime tą pastoviai, nelaukdami, kol visas deficitas savaime susidarys“, – pridūrė jis.
Ukrainos vadovo teigimu, Rusijai surengus kelis intensyvius apšaudymus raketomis, šiuo metu Kyjivui trūksta oro gynybos sistemų.
„Ko šiandien su partneriais dar negalime gaminti artimiausiu metu, tai šiuolaikinės oro gynybos sistemos, to trūksta labai stipriai, – kalbėjo prezidentas. – Oro gynybos sistemos yra numeris vienas, ko mums dabar trūksta.“
Dėkojo už paramą
Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, Lietuva Ukrainai 2024 metais perduos pernai nupirktas transporto priemones: sunkvežimius, pikapus, greitosios pagalbos automobilius, įvairias priekabas ir krautuvus.
Taip pat bus perduodami bepiločiai orlaiviai, antidronai, nuotolinio detonavimo sistemos, šaudmenys ir dėtuvės, šiltos aprangos komplektai ir įvairi žiemos metu reikalinga įranga.
Didžioji dalis naujausios paramos, pasak ministerijos, yra orientuota į Lietuvos buriamos Ukrainos išminavimo koalicijos poreikius, todėl bus perkama įvairi išminavimo įranga, krautuvai, kurovežiai, šoviniai, sauso maisto daviniai. Ši parama Ukrainą pasieks 2024–2025 metais.
Iki šių metų pabaigos planuojama parengti apie 3 tūkst. Ukrainos karių, taip pat bus tęsiama sužeistų karių reabilitacija.
„Iki šios dienos jūsų valstybės palaikymas mums yra itin reikšmingas – ginklai, technika, mūsų karių mokymai. (...) Visa tai mums prideda jėgų“, – teigė V. Zelenskis.
Europos komisaras: ES iki pavasario galės pristatyti žadėtą milijoną artilerijos sviedinių
15:22
Tikėtina, kad iki kovo arba balandžio mėn. ES galės įvykdyti savo įsipareigojimus Ukrainai pristatyti milijoną artilerijos sviedinių. Tai pareiškė Europos Komisijos narys Thierry Bretonas, rašo leidinys „Politico“.
Kad tikslas būtų pasiektas, pareigūnas paragino ES valstybes sumažinti ginklų eksportą į kitas šalis ir daryti spaudimą karo pramonei didinti šaudmenų gamybą šalies viduje.
Praėjusių metų kovą Briuselis pareiškė, kad per metus Kyjivui pateiks milijoną sviedinių, tačiau vėliau buvo pareikšta, kad šis tikslas atrodo abejotinas.
T.Bretonas taip pat sakė, kad ES per dvejus metus galėtų prilygti Rusijai pagal ginklų gamybą. Jo teigimu, labai svarbu, kad ES turėtų tokį patį potencialą.
Anksčiau Briuselis pažadėjo Ukrainai suteikti ketverių metų 50 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą, tačiau Budapeštas kol kas blokuoja šį sprendimą. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas mano, kad Ukraina neturėtų gauti tokių didelių sumų iš ES biudžeto, nes ji nėra bloko narė.
Briuselis rengia alternatyvų pagalbos paketą Ukrainai, jei vasario 1 d. aukščiausiojo lygio susitikime nepavyktų patvirtinti ketverių metų paramos Kyjivui programos.
Pasak „Financial Times“ šaltinių, pareigūnai svarsto galimybę atimti iš Budapešto balsavimo teises, kad būtų susitarta dėl naujo pagalbos Kyjivui paketo. Tokia procedūra gali būti vykdoma pagal vieną iš ES sutarties straipsnių, pagal kurį iš šalies galima atimti balsavimo teises dėl Europos teisės aktų pažeidimo. Kartu tokį sprendimą gali blokuoti kita ES valstybė narė.
Italijos miesto valdžia atšaukė Rusijos organizuotą parodą ir konferenciją apie Mariupolį
14:51
Vieno Italijos miesto valdžia antradienį paskelbė, kad nebepriims parodos ir konferencijos apie Rusijos okupuoto Ukrainos Mariupolio miesto „atgimimą“.
Kiek anksčiau Rusijos kultūros asociacija sausio 20 dienos renginiui „Mariupolis – atgimimas po karo“ išsinuomojo salę šiauriniame Italijos Emilijos-Romanijos regiono Modenos mieste.
Tačiau antradienį Modenos savivaldybės taryba nusprendė, kad šis planuojamas renginys „įgavo atviros paramos Rusijos pradėtam invazijos karui prieš Ukrainą demonstracijos požymių“.
Teigiama, kad Rusijos kultūros asociacijos planai nesuderinami su įsipareigojimu gerbti Italijos konstitucijoje įtvirtintas vertybes, ypač draudimą išpažinti ir praktikuoti fašistinę ir rasistinę ideologiją.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka sakė, kad Kyjivas paprašė Modenos atšaukti leidimą parodai, kurią jis pavadino propagandine.
„Nuoširdžiai sveikiname šį sprendimą. Esame dėkingi tiek miesto merijai, tiek Italijos ukrainiečiams, kurie neleido klaidinti Italijos visuomenės dėl Rusijos nusikaltimų Mariupolyje ir Ukrainoje pasekmių“, – nurodė atstovas spaudai.
Mariupolis, strategiškai svarbus Azovo jūros uostamiestis, buvo rusų pajėgų apsuptas pirmosiomis invazijos dienomis.
Po kelias savaites trukusios apgulties ir apšaudymo Rusija visiškai užėmė miestą. Per šią apgultį, ukrainiečių skaičiavimais, žuvo maždaug 20 tūkst. žmonių.
A.Navalnas juokavo apie „nuogalių“ vakarėlį pirmajame vaizdo įraše iš naujojo kalėjimo
14:48
Rusijos opozicijos politikas Aleksejus Navalnas trečiadienį per pirmąjį teismo posėdį po perkėlimo į Arkties įkalinimo įstaigą laidė juokelius, tačiau teisėjas atmetė naujausią jo skundą dėl elgesio kalėjime.
A.Navalnas pasirodė vaizdo ryšiu iš „Poliarinio vilko“ kolonijos, į kurią praėjusį mėnesį buvo perkeltas iš kalėjimo Melechove, į rytus nuo Maskvos, po trijų savaičių sunkios kelionės keliais ir geležinkeliu.
Jis sukėlė teisėjo juoką, kai skambučio metu jo paklausė, ar Melechovo kolonija surengė vakarėlį jo išvykimo proga ir ar jame buvo karaokė, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Vėliau jis pasiteiravo, ar kalėjimo departamentas Melechove surengė nuogalių vakarėlį, turėdamas omenyje praėjusį mėnesį Maskvoje vykusį menkai apsirengusių garsenybių susibūrimą, kuris sukėlė nacionalinį skandalą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Suomija ir Kinija surengė diskusiją dėl Baltijos jūros dujotiekio pažeidimo
14:45
Suomija ir Kinija surengė konstruktyvią diskusiją dėl Baltijos jūros dujotiekio pažeidimo, kurį, suomių valdžios institucijų teigimu, veikiausiai padarė kinų laivas, trečiadienį pranešė Helsinkis.
Susitikime dalyvavo Suomijos prezidentas Saulis Niinisto ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas (Si Dzinpingas).
Suomijos prezidentūros išplatintame pranešime teigiama, kad prezidentai atkreipė dėmesį į konstruktyvų šalių dialogą dėl spalio mėnesį įvykusio incidento, susijusio su Estiją ir Suomiją jungiančiu dujotiekiu „Balticconnector“.
Tačiau Kinijos pranešime apie nuotolinį susitikimą neužsimenama apie derybas dėl pažeisto dujotiekio.
V.Zelenskis Vilniuje: įrodėme, kad Rusiją imanoma sustabdyti, dabar turime išplėšti taiką
14:22
Ukraina įrodė, kad Rusija gali būti sustabdyta, dabar reikia iš jos išplėšti taiką, trečiadienį Vilniuje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mes įrodėme, kad Rusija gali būti sustabdyta, kad atgrasymas yra įmanomas. Dabar turime išplėšti iš Rusijos rankų taiką, tokią taiką, kokios norime – sąžiningą, ir gauti saugumą mūsų tautoms. Tokį saugumą, kokio mums reikia“, – teigė Ukrainos vadovas.
Jo teigimu, šie metai bus lemiami daugeliu aspektų.
V.Zelenskis atkreipė dėmesį, kad pirmojo vizito šiais metais atvyko į Lietuvą.
„Tai ne tik dėkingumo vizitas, tai bendro pasitikėjimo vizitas tautų, kurios gyvena kaimynystėje su Rusija“, – teigė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vaikai iš Belgorodo evakuojami į Voronežą
14:20
Iš Rusijos pasienio miesto Belgorodo po kelias dienas trukusių apšaudymų trečiadienį buvo evakuota dešimtys moksleivių, paskelbė Belgorodo srities gubernatorius.
„Šiandien pirmoji mūsų vaikų grupė išvyko iš Belgorodo į Voronežo regioną“, – sakė Viačeslavas Gladkovas.
Gubernatorius pridūrė, kad iš viso evakuoti 93 vaikai.
Pastarosiomis savaitėmis Belgorode padaugėjo gyvybių pareikalavusių apšaudymų, dėl kurių miesto pareigūnai buvo priversti evakuoti šimtus žmonių ir uždaryti mokyklas.
Belgorodas yra maždaug už 30 km nuo sienos su Ukraina ir jau kelis mėnesius yra Kyjivo taikinys.
14:08
Tūkstančiai ukrainiečių Rusijos nelaisvėje: karinė žvalgyba atskleidė, kaip juos grąžins
13:39
Rusija nelaisvėje laiko tūkstančius Ukrainos civilių tiek savo teritorijoje, tiek laikinai okupuotose teritorijose.
Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas nurodė, kad jie stengiasi grąžinti šalies agresorės įkaitais laikomus savo piliečius ir nurodė, kad mainai tam nėra vienintelė priemonė.
„Civilių gyventojų atveju – juo labiau. Jei kalbame apie civilių mainus, tai yra tam tikra piratų ir teroristų praktika iš viduramžių. Tai reikštų, kad Ukrainai reikėtų surengti reidą į Briansko sritį, užimti ten keletą civilių rajonų ir tada vykdyti masinius mainus“, – pažymėjo karinės žvalgybos atstovas per naujo projekto „Noriu rasti“ pristatymą.
Jis pabrėžė, kad, priešingai nei teroristinė Rusija, Ukrainos pusė neketina paimti įkaitais Rusijos civilių gyventojų.
„Iš tikrųjų okupuotose teritorijose vykdomos masinės represijos prieš vietos gyventojus“, – teigė jis.
A.Jusovas nurodė, kad kalba ne tik apie laikotarpį nuo plataus masto invazijos pradžios, bet ir nuo 2014 m.
„Tai apima Krymą ir Donbasą, daug žmonių yra Rusijos nelaisvėje. Su visais jais vyksta darbas ir tikimasi rezultatų. Problema ta, kad tokie Rusijos veiksmai tęsiasi“, – aiškino žvalgybos atstovas.
Pasak jo, Rusijos represinis aparatas okupuotose Ukrainos teritorijose šiuo metu dirba realiuoju laiku ir pasitelkia įvairius pretekstus, dažnai nukreiptus arba į „ataskaitas“, arba į korupciją, arba į norą užvaldyti svetimą turtą, automobilius, nekilnojamąjį turtą ar žemę, ūkininkų atveju.
„Žmonės iš tiesų atsiduria nelaisvėje. Kartais be jokio teisinio statuso. Ir visa tai yra karo nusikaltimai, informacija apie juos renkama, fiksuojama ir, žinoma, į ją atsižvelgiama“, – apibendrino A.Jusovas.
Anksčiau BBC naujienų tanryba paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, jog tūkstančiai ukrainiečių laikomi Rusijos ir laikinai okupuotų teritorijų kolonijose bei sulaikymo centruose, kalinami be kaltinimų, tyrimų, teismų ar paleidimo datų, o jų surasti praktiškai neįmanoma.
Leidinys sudarė ikiteisminio sulaikymo centrų ir kolonijų, kuriose Rusijoje ir okupuotose teritorijose laikomi Ukrainos piliečiai, sąrašą. Į jį įtrauktos 34 įstaigos 17-oje Rusijos Federacijos regionų ir du ikiteisminio sulaikymo centrai okupuotame Simferopolyje.
Ukrainiečiai taip pat laikomi kalėjimuose vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose bei laikinai okupuotose Zaporižios ir Chersono sričių teritorijose.
Anksčiau Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija apskaičiavo, kad 2023 m. lapkričio mėn. duomenimis, Rusijos nelaisvėje buvo laikomi 4337 ukrainiečiai. Iš jų 3574 yra kariškiai ir 763 civiliai.
Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas teigė, kad per visus apsikeitimus belaisviais namo grįžo daugiau kaip 140 civilių ukrainiečių. Pasak jo, okupuotose teritorijose gali būti dingę 25 000 žmonių.
Britų žvalgyba paaiškino, kodėl rusai nuolat netyčia bombarduoja savo teritorijas
13:23
Per pastarąją savaitę Rusijos aviacija du kartus netyčia iš oro smogė savo ir laikinai okupuotiems miestams. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausioje karo apžvalgoje aiškino, kad tokius incidentus lemia nepakankamas pilotų apmokymas.
Sausio 2 d. pranešta, kad Rusijos karinis departamentas nurodė, jog vienas iš jų lėktuvų paleido šaudmenis, kurie apgadino devynis gyvenamuosius pastatus Petropavlivkoje, Rusijos Voronežo srityje.
Teigiama, kad sprogimai sugriovė pusę gatvės. Maskva po incidento paskelbė, kad virš Voronežo srities skridusiam Rusijos lėktuvui „neplanuotai nusileido aviacinė amunicija“.
Antrasis incidentas įvyko sausio 8 d., kai virš laikinai okupuoto Rubižnės miesto Luhansko srityje Ukrainoje buvo numesta nevaldoma bomba FAB-250. Incidentą patvirtino okupacinės administracijos vadovas.
Britų žvalgyba priminė, kad anksčiau, 2023 m. balandžio 20 d., Rusijos orlaivis Su-34 taip pat atliko „anomalų oro šaudmenų išmetimą“ virš Belgorodo miesto Rusijoje.
„Rusijos polinkį į incidentus su saugoma amunicija tikriausiai didina nepakankamas mokymas ir įgulos nuovargis, o tai lemia prastą taktinę veiklą misijų metu“, – rašoma Gynybos ministerijos apžvalgoje.
Lietuva pirks Ukrainai karinių priemonių už 200 mln. eurų
13:15
Lietuva 2024-2026 metais planuoja išleisti apie 200 mln. eurų naujiems Ukrainai skirtiems kariniams įsigijimams, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
„Lietuva nepavargs remti Ukrainos kovos už laisvę“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, dalyvaujantis susitikime su V.Zelenskiu.
Didžioji dalis naujos paramos bus susijusi su išminavimo įranga.
Lietuva šiemet Ukrainai perduos ir pernai nupirktus karinę įrangą ir priemones, pradedant sunkvežimiais ir baigiant bepiločiais orlaiviais.
Plačiau apie prezidento V.Zelenskio vizitą Vilniuje skaitykite ČIA.
Ekspertas: Rusija degina savo atsargas Ukrainos šiaurės rytų fronte
13:07
Rusija degina visus savo rezervus šiaurės rytų fronte Ukrainoje. Negana to, ji neturi pakankamai pajėgumų, kad galėtų įgyvendinti reikšmingus kontaktinės linijos pokyčius, televizijos kanalo „Espresso“ eteryje pateiškė informacijos karybos temomis naujienų portalo „Defense Express“ direktorius Serhijus Zgurecas.
Jis įvertino, kad nuo spalio vidurio rusai nepasiekė reikšmingų pokyčių fronto linijoje.
„Spalio pradžioje rusai pradėjo puolimą daugelyje rajonų, ties Kupjansku, Bachmutu, Avdijivka ir Marjinka. Užpuolikai 3 mėnesius bandė daryti įtaką padėčiai fronto linijoje. Tačiau, pažvelgus į žemėlapį, didelių pokyčių neįvyko, išskyrus tai, kad rusai užėmė visiškai sugriautą Marjinką. Tuo pat metu Avdijivkos sektoriuje priešas neteko apie 13 tūkst. karių ir 400 šarvuočių. Ten priešui teigiamų pokyčių taip pat nėra“, – pažymėjo S.Zgurecas.
Pasak karybos eksperto, Avdijivka vis dar ginama, Ukrainos ginkluotosios pajėgos rengia kontratakas Stepovės rajone, kur rusai buvo nustumti atgal geležinkelio link. Padėtis išlieka sudėtinga visuose fronto ruožuose, tačiau, jo nuomone, Rusijai trūksta jėgų ir priemonių pakeisti fronto liniją.
„Tai, kad priešas bandys sukurti saugumo liniją Ukrainos teritorijos gilumoje, ypač Charkivo srityje ar kitose vietovėse šiaurėje, neatrodo nei realu, nei racionalu. Šiose teritorijose priešas turi iki 20 tūkst. karių. Informacijos apie pajėgų telkimą nėra. Iš tikrųjų rusai šiuo metu degina visus savo rezervus palei visą kontaktinės linijos ilgį“, – sakė ekspertas.
Pranešama, kad per praėjusią parą fronto linijoje įvyko 77 koviniai susirėmimai. Iš viso Rusijos pajėgos surengė 5 raketinius ir 52 oro smūgius, 53 kartus iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų apšaudė Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves. Intensyviausia padėtis buvo Marjinkos ir Avdijivkos sektoriuose.
Rusijos žiniasklaida: į Engelso aerodromo teritoriją nukrito numušti dronai
12:46
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad netoli Engelso aerodromo Rusijos Saratovo regione, kuriame bazuojasi Tu-95 lėktuvai, nukrito rusų numušti dronai, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Astra“.
Rusijos gynybos ministerija pranešė apie vieną droną ir tradiciškai apkaltino Ukrainą „teroristiniu išpuoliu“. Regiono gubernatorius Romanas Busarginas sakė, kad dronas esą buvo numuštas virš Engelsko rajono teritorijos.
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, praėjusią naktį Saratovo srityje esą buvo numušti du bepiločiai orlaiviai.
„Astra“ duomenimis, buvo 2 dronai, jie buvo numušti ir nukrito Engels 2 karinio aerodromo teritorijoje. Pasekmės nežinomos.
Engelso aerodrome yra laikomi Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-160 ir Tu-95MS, kuriuos rusai naudoja smūgiams Ukrainai. Žiniasklaidoje pabrėžiama, kad tai vienintelė oro bazė, kurioje taip pat dislokuoti naujesni Rusijos bombonešiai Tu-160.
2022 m. gruodžio 5 ir 26 d. Engelso aerodrome buvo girdimi sprogimai. Vėliau paaiškėjo, kad aerodromas buvo užpultas. Per sprogimus Engelso aerodrome buvo apgadintas mažiausiai vienas strateginis bombonešis Tu-95.
Rusai taip pat teigė, kad per gruodžio 26 d. išpuolį žuvo trys Rusijos kariškiai.
Karybos ekspertas: ukrainiečių placdarmas prie Dniepro yra pūliuojanti rakštis rusams
12:04
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ antradienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į tai, kad ukrainiečiai nesiliauja bepiločiais orlaiviais smūgiuoti Rusijos pasienio sritims, naftos bazėms ir aerodromams.
Jis išskyrė, kad Kupjansko, Bachmuto, Avdijivkos, Robotynės ir dar keliuose rajonuose tebevyksta mūšiai, tačiau pažymėjo, kad „sulaukėme tam tikros operatyvinės pauzės“. Eksperto teigimu, toliau pagrindinis svoris teks artilerijai ir bepiločiams atakos orlaiviams.
E.Papečkys kaip ir kiti analitikai nurodė, kad šiuo metu vienas svarbiausių klausimų yra, ar bus pradėtas rusų puolimas Charkivo kryptimi, siekiant sudaryti buferinę zoną tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos pasienio, kad ukrainiečių artilerija negalėtų apšaudyti Belgorodo miesto ir srities.
Jis teigė, kad rusus vis labiau erzina Ukrainos pajėgų smūgiai Belgorodo sričiai, todėl buvo nurodyta nuolat šiame regione stiprinti oro gynybos pajėgas.
„Viskas atrodo logiškai, tai būtų galima pristatyti kaip rimtą Kremliaus ir asmeniškai Vladimiro Putino pergalę prieš artėjančius rinkimus. Užtektų ukrainiečius nustumti 15-20 km, bet rusams norėtųsi dar daugiau – priartėti prie Charkivo tiek, kad patys jį galėtų apšaudyti artilerija ir salvinėmis raketinėmis sistemomis. Tačiau, kaip jau minėjau, yra bet ... Vietovė įtvirtinta, o Ukrainos pajėgos čia jau yra davusios į kailį rusams ir dabar pasiruošusios ryžtingai juos pasitikti“, – rašė E.Papečkys.
Ekspertas įvertino, kad kol kas nėra duomenų apie tai, kad rusai šioje kryptyje būtų sutelkę didesnes pajėgas, patys ukrainiečiai tai neigia.
„Visgi vietovė rusams labai palanki greitai sukoncentruoti puolamąją grupuotę ir ją aprūpinti“, – pridūrė jis.
Nors karybos žinovas neatmetė rusų bandymo pulti būtent šioje srityje, tačiau abejojo, kad jiems pavyktų įgyvendinti savo planus per artimiausius kelis mėnesius.
„Rusijos pajėgos turi ir silpnąją grandį. Ukrainiečių placdarmas Chersono srityje iki šiol yra kaip pūliuojanti rakštis: nemirtina, bet labai nemalonu. Ir nieko su juo rusai negali padaryti.“
Atitoldamas nuo mūšio lauko, E.Papečkys nurodė, kad veiksmo netrūksta ir pačioje Rusijoje: šiuo metu stiprinama kova su visais nelojaliais ir galimai nelojaliais piliečiais, vis daugiau žmonių sulaikoma, baudžiama administracinėmis baudomis ir jiems keliamos baudžiamosios bylos už Rusijos armijos diskreditaciją ir... LGBT propagavimą.
„Toliau aštrėja ir nacionalinė priešprieša, kasdien daugėja atvejų, kai kitų tautybių gyventojai tikslingai sumuša iš fronto grįžusius kareivius. Tiesa, beveik visais atvejais tai nutinka restoranuose ir kitose įstaigose, kur abi pusės būna neadekvačiai panaudojusios alkoholinių gėrimų. Paskutiniu metu daugėja atvejų, kai karius prilupa ir rusų tautybės gyventojai. Valdžia visais atvejais tokią informaciją stengiasi užgniaužti, bet ją paviešinus – nedelsiant pradeda kelti baudžiamąsias bylas ir suiminėti. Teisti neskuba, laukia, kol abi pusės taikiai susitars“, – reziumavo ekspertas.
Dar viena šalis gali pasekti Šiaurės Korėjos pavyzdžiu ir perduoti rusams galingų raketų
11:49
Iranas gali perduoti Rusijai balistinių raketų „žemė-oras“, galinčių pataikyti į taikinius iki 700 kilometrų atstumu, skelbia žiniasklaidos grupė „Sky News“, remdamasi šaltiniais Jungtinių Valstijų saugumo tarnyboje.
„Patikimai pranešama, kad Iranas ir Rusija pratęsė ginkluotės sutartį, ir Rusija netrukus gaus didelio tikslumo raketų „žemė-oras“ sistemas“, – tvirtino informuotas šaltinis.
Žinoma, kad tai yra raketos „Ababil“ ir „Fateh“, galinčios pataikyti į taikinius 300-700 kilometrų atstumu. Teigiama, kad už tai Rusija Iranui pažadėjo pinigų ir karinių technologijų.
Be raketų, Iranas netrukus gali Rusijai pateikti ir naujų „Shahed“ tipo bepiločių atakos orlaivių – „Shahed-107“. Šis dronas bus 2,5 m ilgio, o jo sparnų plotis sieks 3 m. Jį galima paleisti iš transporto priemonės. Šio drono veikimo nuotolis – iki 1500 km. Be to, prie „Shahed-107“ pritvirtinamas siųstuvas vaizdo perdavimui.
„Tokios žvalgybos galimybės reiškia, kad dronas gali būti naudojamas nustatyti taikinius fronto linijoje, į kuriuos galėtų taikytis kiti bepiločiai orlaiviai ar ginklų sistemos“, – rašoma „Sky News“ straipsnyje.
Anksčiau JAV pareigūnai leidiniui „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Rusija planuoja įsigyti trumpojo nuotolio balistinių raketų iš Irano. Pranešama, kad Irano raketos gali būti pristatytos jau šį pavasarį.
Tuo pat metu „Financial Express“ rašo, kad susitarimas tarp Rusijos ir Irano gali būti pasirašytas artimiausiu metu. Pranešama, kad šalys greičiausiai tariasi dėl balistinių raketų „Fateh-110“, kurių veikimo nuotolis siekia 300 km, ir raketų „Zolfaghar“, galinčių įveikti iki 700 km atstumą.
Rusai apšaudė Sumų sritį: kilo didelio masto gaisras
11:27
Rusijos pajėgos apšaudė Sumų sritį, ko pasekoje kilo didelio masto gaisras. Užsiliepsnojo gyvenamasis sektorius bei degė kultūros namai, skelbia Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Sumų srityje užgesintas didelio masto gaisras, kilęs dėl Rusijos apšaudymo. Gaisras įsiplieskė praėjusią naktį gyvenamajame sektoriuje dėl priešo smūgių į vieną iš Sumų rajono gyvenviečių“, – sakė gelbėtojai.
Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, smūgių banga apgadino privačius namus, įskaitant daugiabučius.
„Degė kultūros centras ir namai. Gaisras buvo užgesintas, todėl ugnis nepersimetė į vietos gyventojų namus“, – pridūriama pranešime.
Rusijos pajėgos nuolat apšaudo Sumų sritį, ypač su Rusija besiribojančius pasienio rajonus. Negana to, Rusijos diversinės žvalgybos grupės ne kartą bandė pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą Sumų regione.
Pasak naujienų agentūros „RBC-Ukraine“, praeitų metų spalio 12 d. rusų diversinė grupė bandė pralaužti Ukrainos sieną Sumų srityje ir patekti į ypatingos svarbos infrastruktūros objektą. Sulaukę atkirčio, rusai su nuostoliais pasitraukė. Diversinę grupę sudarė aštuoni žmonės.
Kairiajame Dniepro krante Rusijos pajėgos turi didelių problemų
10:55
Rusijos kariškiai skundžiasi dėl vadovavimo ir koordinavimo tarp padalinių problemų, kurios mažina jų kariuomenės kovinį pajėgumą kairiajame Dniepro upės krante, Chersono srityje, naujausioje ataskaitoje skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto ekspertai.
Teigiama, kad Rusijos kariniai tinklaraštininkai pranešė, jog netoli Krynkų kaimo rusai negali taikytis į Ukrainos lėktuvus ir sraigtasparnius, nes Rusijos vadovybė laiku neduoda jiems leidimo numušti taikinius.
Pasak ataskaitos, Rusijos vadai užtrunka kelias valandas, kol patvirtina artilerijos smūgius, ir reikalauja, kad prieš patvirtindami smūgius daliniai atsiųstų taikinių koordinates ir taikinių vaizdo įrašus ar nuotraukas.
Rusijos pajėgos taip pat neturi pakankamai elektroninės kovos sistemų, kad galėtų kovoti su daugybe rajone veikiančių Ukrainos bepiločių orlaivių.
Tuo tarpu kitas rusų tinklaraštininkas paragino Rusijos karius nustoti gabenti įrangą į Krynkų rajoną ir aplinkines vietoves, nes Ukrainos pajėgos ten sunaikina iki 90 proc. rusiškos įrangos.
Tačiau Karo tyrimų instituto ekspertai mano, kad šie pranešimai apie taktines problemas ne visada sukelia rimtų operatyvinių pasekmių.
Lapkričio pabaigoje Ukrainos kariuomenė surengė keletą sėkmingų ėjimų kairiajame Dniepro upės krante. Gynybos pajėgoms pavyko įsitvirtinti keliuose atraminiuose punktuose.
Pietų gynybos pajėgų atstovė spaudai Natalija Humeniuk pažymėjo, kad kairiajame Dniepro upės krante esantys Ukrainos kariai neabejotinai turi motyvacijos pranašumą prieš Rusijos pajėgas.
Į Lietuvą atvyko Volodymyras Zelenskis
10:48
Į Lietuvą trečiadienį atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Dėl saugumo iš anksto neskelbtas vizitas vyksta Ukrainai sudėtingu metu, kai ima aižėti Vakarų parama, o agresiją tęsianti Rusija bando perimti iniciatyvą mūšio lauke ir vis smarkiau apšaudo Ukrainos miestus. 15.30 val. Ukrainos Prezidentas kreipsis į lietuvių tautą D.Daukanto aikštėje prie Prezidentūros.
V.Zelenskį skraidinęs lėktuvas apie 10.30 val. nusileido Vilniaus oro uoste. Prezidentą čia pasitinka užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Netrukus Ukrainos prezidentą priims Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda, tikimasi, kad V.Zelenskis kreipsis į Lietuvos žmones.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija planuoja pradėti masinę naujų kasetinių bombų gamybą
10:17
Rusija planuoja šiais metais pradėti masinę naujų valdomų aviacinių bombų „Drill“ gamybą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
„Iki šiol gaminiai išlaikė visų rūšių bandymus. Pirmąją „Drill“ bombų partiją planuojama pradėti gaminti 2024 m.“, – Rusijos naujienų agentūra „Tass" citavo anoniminį valstybinės gynybos bendrovės "Rostec“ atstovą.
Bombos gali savarankiškai, pagal suplanuotą skrydžio trajektoriją, nuskristi iki didesniu atstumu esančio taikinio ir „reikiamu metu“ virš jo susisprogdinti, pranešė „Tass“.
Pirmą kartą apie šios bombos sukūrimą buvo paskelbta 2016 m. Teigiama, kad valdoma bomba skirta smogti šarvuotosioms transporto priemonėms, antžeminėms radiolokacinėms stotims, elektrinių valdymo centrams ir priešlėktuvinių raketų sistemoms. Tvirtinama, jog šios bombos yra atsparios trukdžiams ir radarų aptikimui, todėl jas sunku sunaikinti.
Rusijos ir Vakarų šaltiniai tvirtina, kad „Drill“ yra kasetinių bombų rūšis. Jos paprastai paleidžia daug mažesnių bombų, kurios gali beatodairiškai žudyti didelėje teritorijoje. Tos, kurios nesprogsta, gali išlikti pavojingos dešimtmečius.
Praėjusių metų liepą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad prireikus Rusija Ukrainoje panaudos kasetines bombas.
Sausio pradžioje buvo pranešta, kad smūgiams prieš Ukrianą Rusijos kariuomenė planuoja pasitelkti Kh-32 sparnuotąsias raketas su kasetiniais šaudmenimis.
Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų atstovo spaudai Jurijaus Ihnato, Rusija ne kartą naudojo ir kasetinius, ir padegamuosius šaudmenis. Pasak jo, bet kuri raketa ar bomba gali būti aprūpinta kasetiniu šaudmeniu, ir tai jo nestebina.
Čikagos universiteto apklausa: dauguma rusų pritaria karui Ukrainoje
09:54
Nauja nepriklausoma apklausa, kurią atliko Čikagos universiteto Nacionalinis viešosios nuomonės tyrimų centras, atskleidė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nepaisant prastų ekonominių sąlygų ir žemo pragyvenimo lygio Rusijoje, ir toliau tvirtai remia savo režimą ir karą Ukrainoje.
Apklausa parodė, kad 67 proc. dalyvių pritaria V.Putino užsienio politikai ir 58 proc. pritaria jo vidaus politikai. Taip pat 66 proc. apklaustųjų planuoja balsuoti už V.Putiną kovo mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Anot apklausos rezultatų, palyginti aukšti V.Putino reitingai išlieka, nors rusai nėra patenkinti kylančiomis kainomis, dėl kurių apskritai blogėja gyvenimo sąlygos.
Sociologai taip pat pažymėjo, kad 64 proc. respondentų karą vertina kaip „civilizacinę kovą tarp Rusijos ir Vakarų“.
JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto analitikai atkreipė dėmesį, kad šios apklausos rezultatai kontrastuoja su kitomis nepriklausomomis Rusijos viešosios nuomonės apklausomis, kurios parodė, kad parama visavertei Rusijos invazijai į Ukrainą sumažėjo.
Apklausa buvo atlikta 2023 m. lapkričio mėn., joje dalyvavo 1046 suaugę Rusijos gyventojai, gyvenantys Rusijoje arba laikinai okupuoto Krymo teritorijoje. Apklausą atliko rusakalbiai mobiliuoju telefonu. Statistinė paklaida neviršija 3,4 proc.
„Time“: Ukraina gali prarasti okupuotas teritorijas, jei nesiims trijų veiksmų
09:40
Amerikiečių leidinys „Time“ paskelbė 10 didžiausių grėsmių, su kuriomis pasaulis susidurs šiemet. Trečioje vietoje sąraše atsidūrė „suskaldyta Ukraina“.
„2023 m. pagrindiniai įvykiai buvo du karai Europoje (Rusija prieš Ukrainą) ir Artimuosiuose Rytuose (Izraelis prieš „Hamas“). 2024 m. šie konfliktai plėsis, tačiau didžiausia pasaulinė rizika yra trečiasis „karas“ – Jungtinės Valstijos prieš save“, – rašoma straipsnyje.
Autoriai pažymėjo, kad Rusijos invazija į Ukrainą buvo istorinis Maskvos pralaimėjimas. To rezultatas: NATO plėtra, pradėtos derybos dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje, Rusijai įvestos sankcijos. Be to, įšaldytas ir Rusijos turtas, kuris galėtų būti panaudotas Ukrainai atkurti.
„Tačiau šiais metais Ukraina bus de facto padalyta, o Rusija dabar turi iniciatyvą mūšio lauke ir materialinę persvarą. 2024 m. yra karo posūkio taškas: jei Ukraina artimiausiu metu neišspręs žmogiškųjų išteklių problemų, nepadidins ginklų gamybos ir neparengs realios karinės strategijos, jos teritoriniai nuostoliai gali būti negrįžtami ir gali plėstis“, – pabrėžė „Time“.
Ukrainai skaudžiai smogė sumažėjusi Jungtinių Valstijų politinė ir materialinė parama, o pagalbos perspektyvos iš Europos yra „tik šiek tiek geresnės“. Šaliai taip pat reikia daugiau karių, dėstoma straipsnyje.
„Dėl visų šių priežasčių Kyjivas šiemet imsis didesnės karinės rizikos, įskaitant smūgius į daugiau taikinių Rusijoje, o tai išprovokuos precedento neturintį Rusijos atsaką ir gali įtraukti NATO į konfliktą“, – mano žurnalistai.
Tačiau karas Ukrainoje – ne vienintelė grėsmė, su kuria šiemet teks susidurti pasauliui. „Time“ į sąrašą įtraukė ir JAV kovą „prieš save“. Redakcijos nuomone, prezidento rinkimai pagilins šalies politinį susiskaldymą ir išbandys Amerikos demokratiją.
Tikėtina, kad kovos Gazos Ruože plėsis, o tai gali dar labiau įsukti į karą Jungtines Valstijas ir Iraną. Taip pat pažymima, kad šiais metais Rusija, Šiaurės Korėja ir Iranas stiprins vieni kitų pajėgumus ir pasaulinėje arenoje veiks vis labiau koordinuotai ir destruktyviai.
Šiame sąraše taip pat atsidūrė problemos, susijusios su "nevaldomu dirbtiniu intelektu“, kova dėl svarbiausių naudingųjų iškasenų, pasaulinio infliacinio šoko poveikis ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.
Partizanai atskleidė, kaip Rusija ruošiasi ginti Krymą
08:51
Rusijos pajėgos ir toliau deda pastangas, kad sutvirtintų laikinai okupuoto Krymo pusiasalio gynybą nuo galimo ukrainiečių puolimo, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ naktį paskelbė Krymo totorių partizaninis judėjimas „Atesh“.
Jų teigimu, jau kelis mėnesius fiksuojamas sistemingas pasirengimas tikėtinam Ukrainos puolimui: rusai įrenginėja apšaudymo punktus, stato naujus įtvirtinimus ir stiprina senuosius, taip pat kuria „teritorinę gynybą“ ir intensyvina patruliavimą.
„Okupantai rimtai vertina Ukrainos gynybos pajėgų priartėjimo prie pusiasalio galimybę. Juos nuo taikinio skiria tik 65 kilometrai. „Atesh" ir Krymo gyventojai laukia, kada bus atidarytas vidaus frontas“, – pridūriama pranešime.
Anksčiau pranešta, kad sausio 4 d. Rusijos pajėgos paskelbė apie raketų ataką prieš pusiasalį, pavadinę ją masiškiausia pastaruoju metu.
Paaiškėjo, kad Ukrainos pajėgos pataikė į Rusijos kariuomenės vadavietę netoli Sevastopolio. Partizanai taip pat informavo apie smūgį kariniam daliniui Jevpatorijoje.
Tos dienos vakarą paaiškėjo, kad Krymą atakavo bepiločiai orlaiviai. Rusijos pajėgų teigimu, buvo numuštos kelias dešimtys oro taikinių.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:44
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 800 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos pusėje siekia 366,7 tūkst. žmonių.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 2 tankai, 13 šarvuotųjų kovos mašinų, 12 artilerijos sistemų, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos raketų sistema, 23 automobilių įrangos, autocisternų ir degalų talpų vienetų bei 3 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 11 rusų bepiločių orlaivių.
JAV Kongrese vėl prasideda mūšis dėl pagalbos Ukrainai: Kyjivas gali būti nustumtas į antrą planą
08:08
Po žiemos pertraukos vėl susirinkęs Jungtinių Valstijų Kongresas vis dar laukia, kol bus patvirtintas pagalbos Ukrainai paketas, kuris yra itin svarbus Kyjivui kovojant su Rusija.
Praėjusį sekmadienį respublikonų ir demokratų atstovai paskelbė, kad pasiektas preliminarus susitarimas dėl vyriausybės biudžeto plano.
Tačiau į planą neįtrauktas 61 mlrd. dolerių Ukrainai arba griežtesnės pasienio kontrolės priemonės, kurių respublikonai reikalauja mainais už pagalbos Ukrainai paketo patvirtinimą.
„Nėra jokios kitos stebuklingos dėžutės, kurią būtų galima panaudoti“, – perspėjo Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby, įspėdamas, kad Jungtinės Valstijos jau išnaudojo Ukrainai skirtus pinigus.
Analitikai: suaktyvinusi puolimą Charkivo srityje, Rusija turi aiškų tikslą – klausimas, ar sugebės jį pasiekti
06:49
Rusijoje atnaujinti raginimai vykdyti plataus masto puolamąją operaciją Charkivo srityje ir sukurti „buferinę zoną“ su Belgorodo sritimi, naujausioje ataskaitoje skelbia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Kariniai analitikai pažymėjo, kad tai daroma nepaisant to, jog Rusijos kariuomenė veikiausiai nesugebės artimiausiu metu surengti operacijos, kurios metu būtų užimta reikšminga Charkivo srities teritorija.
Sausio 9 d. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė padarys viską, kas įmanoma, kad užkirstų kelią Belgorodo srities apšaudymui iš Ukrainos pusės.
Rusijos šaltiniai, pasinaudoję D.Peskovo komentaru, paragino Rusijos karius sukurti iki 15 km gylio „buferinę zoną“ Charkivo srityje, kad Ukrainos raketinės sistemos ir artilerija būtų nustumtos nuo sienos su Belgorodo sritimi.
Rusijos ultranacionalistai reguliariai ragino surengti panašią operaciją 2023 m. vasarą, kilus visuotiniam nepasitenkinimui dėl proukrainietiškų pajėgų vykdomų tarpvalstybinių reidų Belgorodo srityje.
Karo tyrimų instituto ekspertų nuomone, Rusijos įsiveržimas 15 kilometrų gylyje ir kelių šimtų kilometrų plotyje būtų plataus masto operacija, kuriai prireiktų daug didesnės ir daug geriau aprūpintos pajėgų grupės nei pajėgos, sutelktos palei visą sieną su Ukraina, juolab Belgorodo srityje.
ISW jau įvertino, kad artimiausiomis savaitėmis Rusijos pajėgos gali suintensyvinti pastangas užimti Kupjanską Charkivo srityje ir kad Rusijos grupuotė Kupjansko srityje atrodo geriau pritaikyta vykdyti intensyvias puolamąsias operacijas nei kitur Ukrainoje ar palei sieną.
Šiuo metu Rusijos kariuomenė Charkivo srityje gali vykdyti tik taktines operacijas. O jos pasitarnaus siekiant atitraukti ir užfiksuoti Ukrainos pajėgas nuo galimų Rusijos operatyvinių veiksmų Kupjansko kryptimi.
Kitos analitikų išvados:
- Visuomenės nuomonės apie ukrainiečių požiūrį į Ukrainos valdžią ir kariuomenę tyrimas rodo, kad didžioji visuomenės dalis palaiko Ukrainos kariuomenę ir jos vadovybę, tačiau jaučia įtampą, būdingą visuomenei, kuri kariauja egzistencinį gynybinį karą.
- Nauja nepriklausoma apklausa, kurią atliko Čikagos universiteto Nacionalinis viešosios nuomonės tyrimų centras (NORC), parodė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išlaiko tvirtą vidaus paramą savo režimui ir karui Ukrainoje, nepaisant palyginti prastų ekonominių sąlygų ir pragyvenimo lygio Rusijoje.
- Griežta Rusijos ultranacionalistų reakcija į lyčių integraciją Ukrainos kariuomenėje liudija nuolatinį Rusijos perėjimą prie kultūrinės ir ideologinės pasaulėžiūros, kuria siekiama atkurti griežtus ir tradicinius lyčių vaidmenis, ir atskleidžia skirtumus tarp Rusijos ir Ukrainos gebėjimų mobilizuoti savo visuomenes.
- Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų atstovas spaudai pulkininkas Jurijus Ihnatas pareiškė, kad po kelių pastarųjų didelių Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių smūgių Ukrainoje Ukrainai trūksta priešlėktuvinių valdomų raketų.
- Rusijos šaltiniai ir toliau skundžiasi nuolatinėmis valdymo ir ryšių problemomis, mažinančiomis Rusijos karių kovinį veiksmingumą Chersono srities rytiniame (kairiajame) krante.
- Rusijos šaltiniai atgaivina seniai išsakytus raginimus vykdyti plataus masto Rusijos puolamąją operaciją Charkivo srityje, kad būtų sukurta „buferinė zona“ su Belgorodo sritimi, nepaisant to, kad Rusijos kariuomenė tikriausiai nesugebės artimiausiu metu surengti Charkivo srityje reikšmingos teritorijos užėmimo operacijos.
- Naujausia Kremliaus ir Rusijos žiniasklaidos retorika, kuria siekiama grasinti Moldovai, greičiausiai ir toliau skatins prorusiškų separatistų lyderius Moldovoje bandyti sėti politinį nestabilumą ir susiskaldymą šalyje.
- Agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad gruodžio 16 d. Rijade (Saudo Arabija) įvyko oficialus Ukrainos, „didžiojo septyneto“ šalių, Indijos, Turkijos, Saudo Arabijos ir kitų neįvardytų šalių atstovų susitikimas, kuriame buvo siekiama užsitikrinti paramą Ukrainos sąlygoms derybose su Rusija.
- Rusijos pajėgos padarė patvirtintą pažangą į pietvakarius nuo Donecko, poziciniai mūšiai tęsiasi palei visą fronto liniją.
- Rusijos kariuomenė piktnaudžiauja Serbijos piliečiais, kuriuos Rusijos pareigūnai užverbavo tarnauti Rusijos formuotėse Ukrainoje.
- Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai toliau sistemingai engia okupuoto Krymo gyventojus, naudodami teisėsaugos ir administracines priemones.
Rusija raketomis smogė Charkivui: per smūgį apgadintas vaikų centras
06:23 Atnaujinta 09:32
Antradienio, sausio 9 d., vėlai vakare Rusijos okupacinės pajėgos raketomis atakavo Charkivą, apie tai susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.
Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas taip pat pranešė apie okupantų apšaudymą. Pranešta ir apie raketų paleidimus.
Preliminariais duomenimis, rusai raketas S-300 paleido iš Belgorodo srities.
Dėl Rusijos smūgių apgadinta vaikų sveikatos centro Charkive teritorija ir patalpos: sugriautas medicinos pastatas ir valgykla.
„Išskirtinai civilinis objektas! Apie nukentėjusiuosius nepranešta. Laimei, patalpose žmonių nebuvo“, – pridūrė O.Synehubovas.
Trečiadienio rytą pranešta apie elektros infrastruktūros apšaudymą Slobožanskės kaime. Teigiama, kad buvo apgadintas kaimo tarybos pastatas ir gretimas kaimyninis pastatas.
