Ukrainos gynybos ministerija svarsto galimybę iš karto atleisti tris Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadus

Lenkijos sunkvežimių vairuotojai teigė, kad derybos su Ukrainos vyriausybe ginčo neišsprendė ir jie toliau blokuos sieną su Ukraina, pranešė „Ukrainska Pravda“

„Mes nepasiekėme susitarimo. Ukrainos pusė neatsižvelgia į mūsų reikalavimus“, – sakė protesto akcijos organizatorius Rafalas Mekleris.

Lenkijos infrastruktūros ministerijos duomenimis, blokatoriams keliami šeši reikalavimai:

• leidimų Ukrainos vežėjams grąžinimas;
• sugriežtinti vežimo reikalavimus pagal ECMT (Europos transporto ministrų konferencijos sertifikatus);
• draudimas Lenkijoje registruoti įmones, kurių kapitalas yra ne iš ES šalių;
• prieigos prie Ukrainos sistemos „Shlyakh“ suteikimas;
• atskiros eilės automobiliams iš ES sistemoje „eCherha“;
• atskiros eilės tuštiems automobiliams.

Rusija įkalino šalies opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkę, teisiamą dėl įtariamo ekstremizmo, pirmadienį pranešė jos bendražygiai.

Ksenijai Fadejevai, kuri vadovavo dabar uždrausto A.Navalno Kovos su korupcija fondo (FBK) politiniam biurui Sibire esančiame Tomsko mieste, gresia iki 12 metų kalėjimo, jei ji bus nuteista.

Iki šiol K.Fadejevai buvo taikytas namų areštas. 2022 metų sausį ji buvo įtraukta į Rusijos teroristų sąrašą, o rugpjūtį stojo prieš teismą.

Maskva naudojasi įstatymais dėl teroristinių ir ekstremistinių organizacijų, siekdama savo kritikams, įskaitant A.Navalną ir jo svarbiausius bendražygius, skirti ilgas laisvės atėmimo bausmes.

„Ksenija Fadejeva buvo pasiųsta į kalėjimą“, – socialiniuose tinkluose pranešė A.Navalno komanda.

Bylą nagrinėjantis teisėjas sutiko su prokuratūra, kuri teigė, kad namų areštas yra per švelni kardomoji priemonė, pirmadienį sakė K.Fadejevos kolega Andrejus Fatejevas.

2020 metais K.Fadejeva kartu su kitais nepriklausomais aktyvistais Sibire buvo išrinkta į Tomsko miesto tarybą. Tai įvyko praėjus kelioms savaitėms po to, kai A.Navalnas buvo apnuodytas, anot gydytojų, nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, kai buvo atvykęs į rinkimų kampaniją šiame mieste.

AFP-Scanpix nuotr.

Pats A.Navalnas šiuo metu atlieka 19 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat dėl kaltinimų ekstremizmu.

2021 metais Rusija A.Navalno organizaciją paskelbė ekstremistine ir ėmėsi negailestingo teisinio susidorojimo su tais jo bendražygiais, kurie atsisakė bėgti iš šalies.

Ši kampanija dar suintensyvėjo po to, kai Maskva praėjusių metų vasarį pradėjo puolimą Ukrainoje.

Žmogaus teisių grupė „Memorial“, kurią Rusija taip pat yra likvidavusi, pirmadienį pareiškė, kad K.Fadejeva yra politinė kalinė.

A.Navalno komanda teigė, kad K.Fadejeva vadovavo korupcijos regione tyrimams, nušvietė visuomenės problemas ir „užsiėmė teisėta politine veikla“.

„Ksenija turėtų būti laisva“, – sakoma komandos pranešime socialiniuose tinkluose.

Ukrainos gynybos ministerija svarsto galimybę atleisti tris Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadus, pranešė Ukrainos žiniasklaida, remdamasi šaltiniais šalies karinėje politinėje vadovybėje.

Pasak pašnekovų, Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas rengiasi atleisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Medicinos pajėgų vadę Tetianą Ostaščenko, Tavrijos operatyvinės ir strateginės pajėgų grupės vadą Oleksandrą Tarnavskį ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vadą Serhijų Najevą.

„Kaip žinote, paramedikai ir savanoriai, kurie užsiima gynybos pajėgų medicinine pagalba, primygtinai reikalavo atleisti Ostaščenką. Apie Tarnavskio, kuris vadovauja vienai iš Ukrainos kontrpuolimo krypčių, galimo atleidimo priežastis nepranešama“, – rašoma straipsnyje.

Šaltiniai taip pat nenurodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vado Serhijaus Najevo atleidimo priežasčių. Leidinyje teigiama, kad jis gali tapti vienu iš pagrindinių kaltinamųjų byloje dėl Chersono srities gynybos 2022 m. Rusijos invazijos pradžioje.

Prezidento kanceliarija, atsakydama į žiniasklaidos kreipimąsi dėl tikėtinų atleidimų, pareiškė, kad jei toks sprendimas bus priimtas, apie tai bus atitinkamai pranešta oficialioje valstybės vadovo interneto svetainėje. Tokią poziciją išsakė V.Zelenskio spaudos sekretorius Serhijus Nikiforovas.

Pažymima, kad vienas iš leidinio pašnekovų teigia, jog šių vadų atsistatydinimo klausimas svarstomas jau kelis mėnesius.

„Reuters“/„Scanpix“/Rustemas Umerovas

Remdamasi atvirais šaltiniais, britų visuomeninis transliuotojo BBC naujienų rusų kalba tarnyba kartu su leidiniu „Mediazona“ (Rusijoje pripažinta „užsienio agentu“) ir savanorių komanda nustatė mažiausiai 3755 Rusijos karių, žuvusių atremiant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą, pavardes.

Tarp jų – daugiau nei 370 karininkų, iš jų – 2 generolai ir 32 asmenys, turintys pulkininko leitenanto ar pulkininko laipsnį.

Plačiau skaitykite čia.

Imago / Scanpix nuotr./Rusijos karys

Briuselis ketina trečiadienį pateikti pasiūlymus dėl naujo sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje paketo, į kurį būtų įtrauktas ir pelningo Maskvos deimantų eksporto uždraudimas, pirmadienį pranešė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas.

Nuo 2022 metų vasario, kai Kremlius pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, 27 valstybių blokas jau įvedė 11 beprecedenčių sankcijų Rusijai paketų.

„Į šį dvyliktąjį paketą bus įtraukta daugiau sąrašų, nauji eksporto, be kita ko, deimantų, draudimai, veiksmai, kuriais siekiama sugriežtinti naftos kainų viršutinės ribos taikymą, kad sumažėtų Rusijos gaunamos pajamos“, – pareiškė ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis.

Tuomet sankcijoms turės vienbalsiai pritarti visos ES šalys.

ES rengiasi nustatyti rusiškų deimantų draudimą, nes šiai priemonei ilgai besipriešinusi Belgija – vienas pagrindinių prekybos deimantais centrų – nusprendė jai nebeprieštarauti, kai Didysis septynetas (G-7) parengė planą, kaip nustatyti brangakmenių kilmę.

REUTERS-Scanpix nuotr.

Naujos sankcijos bus pasiūlytos tuo metu, kai ES vis stengiasi parengti ilgalaikį planą, kaip užtikrinti ginklų Ukrainai finansavimą.

Liepos mėnesį J. Borrellis pasiūlė ketverių metų trukmės ir 20 mlrd. eurų vertės schemą, pagal kurią būtų finansuojamas ginklų tiekimas Kyjivui.

Tačiau ši iniciatyva neįsitvirtino, nes pagrindinės šalys, pavyzdžiui, Vokietija, atsisakė už ją mokėti.

J. Borrellis sakė, jog tikisi gruodžio mėnesį Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovams pateikti persvarstytą gynybos finansavimo Ukrainai planą.

Ne visi karai baigiasi taika. Kai kurie iš jų užstringa aklavietėje, o kartais ir dešimtmečiams. Korėja ir Kipras – vieni žinomiausi tokių pavyzdžių. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, gali būti, kad įšaldyto konflikto scenarijus laukia ir Ukrainos.

Nors Ukrainos sąjungininkėms toks sprendimas toli gražu nebūtų idealus, kadangi Kyjivui ir toliau būtų reikalinga karinė bei ekonominė parama gynybai stiprinti, o šalys turėtų išlaikyti brangiai atsieinančias sankcijas Maskvai, tačiau konflikto įšaldymas bent iš dalies padėtų Vakarams pasiekti pagrindinį geostrateginį tikslą – pademonstruoti priešiškoms valstybėms, jog kėsintis į bent vieną iš sąjungininkų neapsimoka, rašo naujienų agentūra „Reuters“.

To nepaisiusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kurio pajėgos mūšio lauke pasiekė ribotų teritorinių laimėjimų, karas jau kainavo dešimtis tūkstančių karių gyvybių, o jo išlaidos pasiekė astronomines sumas.

„Žinoma, Ukraina norėtų, kad Rusija paliktų visą jos teritoriją ir tada sudarytų taiką. Tačiau V.Putinas, vargu, ar ketina trauktis, jei nebus priverstas“, – komentare pažymėjo agentūros žurnalistas Hudo Dixonas.

Svarstymus apie galimus Ukrainos karo pabaigos scenarijus ypač paskatino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno vertinimas žurnale „The Economist“, kur jis pažymėjo, jog mūšio lauke įsivyravo aklavietė.

Plačiau skaitykite ČIA.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Artėjant žiemai, Jungtinė Karalystė paskelbė apie naują pagalbos paketą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, į kurį įtraukti įvairūs drabužiai ir būtiniausia įranga.

Pranešama, jog Ukrainai bus perduota 82 tūkst. šalmų, 25 tūkst. žieminių drabužių komplektų, 10 tūkst. neperšaunamų liemenių komplektų, 70 tūkst. sausų maisto davinių paketų.

Anksčiau Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Grantas Shappsas sakė, kad jo šalis suteiks Ukrainai daugiau karinės pagalbos ir suvienys savo sąjungininkus, jog Ukraina gautų viską, ko reikia karui laimėti.

Spalio pradžioje kontaktinės grupės susitikimo Ramšteino formatu metu G.Shappsas taip pat paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą. Šis paketas vertinamas 123 mln. dolerių.

Ukraina netrukus gali gauti 60 savaeigių priešlėktuvinės artilerijos sistemų „Gepard“, kurias JAV nusipirko iš Jordanijos, skelbia olandų leidinys „De Telegraaf“. 

Šią Vokietijoje pagamintą ginkluotę 2013 m. Nyderlandai pardavė Jordanijai ir už šį sandorį gavo 21 mln. eurų. Su paskutiniu 60-uoju įrenginiu Nyderlandų kariuomenė atsisveikino 2016 m.

„AFP“/„Scanpix“/„Gepard“ tankas su priešlėktuvinės gynybos sistema

Dabar JAV nusprendė iš Jordanijos už 110 mln. eurų nupirkti 60 sistemų ir atgabenti jas į Ukrainą.

Pasak leidinio, pirmųjų vienetų Ukraina gali tikėtis netrukus.

Ukrainos kariuomenė aktyviai naudoja „Gepard“ rusiškiems bepiločiams orlaiviams numušinėti. Tai padeda taupyti brangius šaudmenis tokioms oro gynybos sistemoms, kaip „Patriot“ ir IRIS-T, tad jos gali daugiau dėmesio skirti priešraketinei gynybai.

Dar vasaros pradžioje paaiškėjo, kad JAV bendrovė „Global Military Products“ iš JAV gynybos ministerijos gavo daugiau kaip 118 mln. dolerių vertės sutartį dėl savaeigių oro gynybos sistemų „Gepard“ pirkimo ir tiekimo Ukrainai.

Teigiama, kad Vokietija jau perdavė Ukrainai 49 savaeiges priešlėktuvines gynybos sistemas „Gepard“. Trys vienetai buvo perduoti spalio mėn.

Jungtinių Valstijų ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink pranešė, kad nuo 2023 m. rugpjūčio mėn., kai buvo atidarytas Juodosios jūros humanitarinis koridorius, juo išplaukė 100-asis laivas.

Tokios naujienos itin reikšmingos Kyjivui, nes birželio mėnesį Rusija savo ruožtu nutraukė Juodosios jūros grūdų susitarimą, kuriuo ukrainietiškų grūdų eksportas buvo užtikrinamas ir karo metu. 

Rumunijoje atidarytas naikintuvų F-16 pilotų mokymo centras. Ceremonijos metu buvo surengti parodomieji skrydžiai, skelbia ukrainiečių nacionalinis transliuotojas „Suspilne“.

Liepą paaiškėjo, kad Rumunijoje bus įkurtas regioninis F-16 pilotų mokymo centras. Naujasis Europos mokymo centras duris atvėrė lapkričio 13 d.

Spalio pradžioje per spaudos konferenciją su Rumunijos prezidentu Klausu Iohanniu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukrainos pilotai dalyvaus „pirmojoje bangoje“ rengiant F-16 pilotus Rumunijoje.

Lapkričio 7 d. Ukrainos vadovas paskelbė, kad pirmieji F-16 kariniai orlaiviai, skirti Ukrainos lakūnų mokymui, kuriuos anksčiau atsiuntė Nyderlandai, jau atvyko į mokymo centrą Rumunijoje. Be to, lapkričio 8 d. karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas sakė, kad Rumunijos partneriai šiuo metu rengia visą reikiamą infrastruktūrą.

Spalio 25 d. ukrainiečių pilotai pradėjo skraidyti F-16 lėktuvais Jungtinėse Valstijose. Prieš tai jie buvo mokomi treniruokliais – skrydžio simuliatoriais, kurie visiškai atkuria pilotų kabiną.

Rusams pirmadienį apšaudžius Ukrainos pietinį Chersono miestą ir jo apylinkes žuvo trys žmonės, o dar šeši asmenys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Chersono srities administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad rusų kariuomenei apšaudžius regiono centrinį miestą žuvo du ir buvo sužeisti keturi asmenys.

Pasak jo, nuo patirtų sužalojimų žuvo 62-ejų moteris ir 45-erių vyras. Į ligoninę pateko keturi 50–67 metų asmenys.

Kiek anksčiau ukrainiečių vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka pranešė, kad Chersono priemiestyje pirmadienį apšaudytas automobilis, buvo sužeista dviejų mėnesių mergaitė ir žuvo vyras, tikriausiai jos senelis.

Jis savo „Telegram“ kanalu taip pat pranešė, kad buvo sužeista mažylės motina. 

Pasak ministro, artilerijos ugnis pataikė į automobilį, kuriuo mergaitė ir jos artimieji važiavo po medicininės apžiūros.

„Dėl pataikymo automobilis užsidegė. 36 metų motina sunkios būklės guli ligoninėje. Žmogus, buvęs prie vairo, žuvo. Tai tikriausiai vaiko 64 metų senelis. Tapatybė bus nustatyta per ekspertizę, nes kūnas sudegė praktiškai iki pelenų“, – sakoma I.Klymenkos įraše.

„Preliminariais duomenimis, mergaitei diagnozuotas (...) galvos sužeidimas. Būklė vidutinio sunkumo. Gydytojai teikia būtiną pagalbą ir kovoja dėl jos mamos gyvybės“, – pridūrė ministras.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas, Ukraina

Pirmadienį Tokmake, Zaporižios srityje, įvyko du sprogimai, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

„Tokmakas. Gyventojai praneša apie mažiausiai tris garsius sprogimus priemiestyje“, – rašė jis.

Anksčiau pranešta, jog Rusijos kariai pradėjo keltis į daugiaaukščius pastatus Tokamake, kuriuose jau gyvena civiliai gyventojai. Panašu, kad jie neatsisako gerai pažįstamos gyvojo skydo taktikos ir bando slėptis už žmonių.

Žinoma, kad rusai stiprina gynybą Tokmako rajone, intensyvina patikrinimus ir didina kontrolės punktų skaičių mieste.

Anksčiau skelbta, kad Rusija pradėjo tiesti geležinkelį iš Rusijos į vis dar kontroliuojamą Krymą. Pavlo Lakijčiukas, Globalių studijų centro „Strategija XXI“ saugumo programų vadovas, pažymėjo, kad Rusijos logistika iš esmės yra susijusi su geležinkelių transportu.

Jo nuomone, Rusijos geležinkelių tinklas yra daug geriau išvystytas nei kelių ar jūrų, tad rusai suinteresuoti kuo greičiau pastatyti šią geležinkelio atkarpą.

„Andriushchenko Time“/ „Telegram“/Naujojo geležinkelio statybos

Negana to, P.Lakijčiukas pažymėjo, jog taip Rusija bando ukrainiečių Krymą „pririšti“ prie savo teritorijos.

„Dar prieš 2014 m., kai Krymas nebuvo okupuotas, buvo kalbama apie vadinamąjį „Azovo žiedą“. Susitikimuose dėl Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo Ukraina kalbėjo apie „Juodosios jūros žiedą“, o Rusija propagavo savo idėją nutiesti geležinkelį aplink Azovo jūrą, taip pat „draugystės tiltą“ per Kerčės sąsiaurį“, – aiškino ekspertas.

Lapkričio 6 d. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad rusai pradėjo tiesti geležinkelį iš Rostovo prie Dono per užgrobtus Mariupolio ir Berdiansko miestus į Krymą.

Anksčiau Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka taip pat rašė, kad rusai kuria tiesioginę geležinkelio jungtį su Mariupoliu ir Donecku. Jis taip pat pranešė, kad rusai tiesia naują kelią iš Rostovo į Mariupolį.

Kremlius dar nepriėmė sprendimo dėl Vladimiro Putino dalyvavimo 2024 m. prezidento rinkimuose kaip nepriklausomo kandidato, pareiškė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas komentare žiniasklaidos grupei "Ostrožno Media“. 

Paklaustas apie V.Putino planus kandidatuoti kaip nepriklausomam kandidatui, D.Peskovas atsakė, kad nėra tikras.

„Kol kas jokių sprendimų šiuo klausimu nepriimta“, – pažymėjo jis.

„IMAGO“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Pirmadienį Rusijos laikraštis „Kommersant“ pranešė, kad prezidento administracijos vidaus politinis blokas svarsto galimybę V.Putinui kandidatuoti prezidento rinkimuose savarankiškai. Tai paskelbė 3 šaltiniai iš Kremliaus politinio rato.

„Svarstomi įvairūs variantai, kurie bus tikrinami pagal sociologinius rezultatus“, – sakoma straipsnyje. 

Rusijos žiniasklaidos teigimu, V.Putino komanda aktyviai aptaria iniciatyvinės grupės, kuri iškels jo kandidatūrą rinkimuose, sudėtį. Kol kas dėl galutinės sudėties dar nesusitarta, tačiau į ją gali patekti dainininkas Šamanas, kino režisierius Nikita Michalkovas ir pirmoji Rusijos Federacijos kosmonautė Valentina Tereškova. Iš viso iniciatyvinę grupę turėtų sudaryti ne mažiau kaip 500 žmonių.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Karo studijų instituto ekspertai mano, kad V.Putinas ketina kandidatuoti 2024 m. prezidento rinkimuose. Tačiau dalyvaudamas rinkimų kampanijoje prezidentas stengsis išvengti karo su Ukraina temos. Pagrindinis dėmesys jo viešųjų ryšių kampanijoje bus skiriamas tam, kad V.Putinas yra „mesijas“ – lyderis, pavertęs Rusiją „taikos sala“. 

Kol kas prezidento rinkimų data nežinoma. Rusijos Federacijos Federacijos Taryba turi nuspręsti dėl datos ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 18 d.

Jungtinės Valstijos šią savaitę San Fransiske vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikime su Rusija elgsis kaip su visateise dalyve, nepaisant JAV pastangų izoliuoti Maskvą dėl jos vykdomos invazijos į Ukrainą, sekmadienį pareiškė vienas aukšto rango pareigūnas.

Lapkričio 11–17 dienomis vykstančiame viršūnių susitikime Rusijai atstovaus vicepremjeras Aleksejus Overčiukas, nes prezidento Vladimiro Putino dalyvavimas šiuo metu yra politiškai neįmanomas. 

„Su juo bus elgiamasi kaip su delegacijos vadovu ir jis turės galimybę visapusiškai dalyvauti savaitės renginiuose“, – naujienų agentūrai AFP sakė už APEC atsakingas JAV valstybės departamento pareigūnas Mattas Murray'us. 

A.Overčiukui taikomos įvairios Vakarų šalių ir Europos Sąjungos sankcijos, tačiau, priešingai nei didžiajai daliai Rusijos aukščiausiosios vadovybės, jam netaikomos konkrečios JAV sankcijos.

REUTERS-Scanpix nuotr.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Lapkričio 7 dieną naikintuvai skrido atpažinti Rusijos transporto lėktuvo IL-76. 

Lapkričio 8 dieną atpažintas keleivinis orlaivis IL-18, o lapkričio 9 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti atakos lėktuvo IL-20. 

Lapkričio 10 dieną atpažinti du orlaiviai: atakos lėktuvas IL-20 ir transporto orlaivis AN-72. 

Didžioji dalis orlaivių tarptautine oro erdve skrido iš Rusijos pagrindinės dalies į Kaliningrado sritį.

Dauguma jų skrido nepateikę skrydžio plano, dalis buvo neįjungę radiolokacinių atsakiklių, ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos lėktuvas Il-76

Laikinai okupuotame Sevastopolio mieste Kryme vietinė gyventoja bandė padegti Rusijos karinės įskaitos biuro pastatą, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Krym.Realii“.

Pasak šaltinių, incidentas įvyko lapkričio 11 d. apie 19 val. vietos laiku. Pranešime teigiama, kad 62 metų Sevastopolio gyventoja Natalija priėjo prie Rusijos kariuomenės verbavimo biuro, esančio Lenino gatvėje, iš rankinės išsitraukė butelį su Molotovo kokteiliu ir metė jį į pastato duris, po ko kilo gaisras. 

Rusijos žiniasklaida teigia, kad gaisras buvo užgesintas, o moteris sulaikyta.

Kanals „Krym.Realii“ pažymėjo, kad Rusijos saugumo pajėgos ir kariuomenė oficialiai nepranešė apie šį incidentą.

Per beveik dvejus metus Rusijos prezidentas suteikė malonę ir išlaisvino mažiausiai 17 žmonių, ilgiems metams nuteistų kalėti už žmogžudystes. Visi jie dalyvavo kare Ukrainoje ir iš fronto sugrįžo į laisvę, kai kurie dar ir buvo apdovanoti. Dalis jų jau padarė naujus nusikaltimus.

34 metų Irinos Sinelnikovos iš Berdsko (Novosibirsko sritis) žudikai, pusmetį prabuvę Ukrainoje grupuotės „Wagner“ gretose, išėjo į laisvę.

Bausmę kalėjime jie atliko tik keturis metus, rašoma „Radio Svoboda“ interneto svetainėje publikuojamame straipsnyje.

Vienas iš Marijos Nečetnajos iš Obninsko Kalugos srityje žudikų malonės sulaukė dar iki to, kai atsidūrė Ukrainoje, tvirtina merginos mama. Dabar jis pasikeitė pavardę.

Ust Kuto gyventojas Dmitrijus Lebedevas, anksčiau teistas už seksualinį smurtą prieš paauglę, plėšimą ir prekybą narkotikais, grįžo po tarnybos būryje „Audra Z“.

Apie nusikaltėlių paleidimą į laisvę nužudytų ir nukentėjusių žmonių artimieji kaskart sužinodavo atsitiktinai – socialiniuose tinkluose arba dėl to, kad nustojo gauti mažas kompensacijas, kurias teismai žudikams paskyrė kartu su nuosprendžiu.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 800 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios bendras gyvosios jėgos nuostolių skaičius Rusijos pusėje siekia daugiau nei 312,5 tūkst. žmonių.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 5 tankai, 6 šarvuotosios kovos mašinos, 10 artilerijos sistemų, 5 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai, vienas specialiosios įrangos vienetas.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 2 bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.

Prieš metus, 2022-ųjų lapkričio 11 dieną, Ukrainos kariuomenė išlaisvino Chersono miestą – vienintelį Ukrainos regioninį centrą, kurį Rusija sugebėjo užimti prasidėjus plataus masto invazijai. Tai, kad rusų armija turėjo palikti Chersoną, kuris tuo metu jau buvo įtrauktas į „naujų“ Rusijos regionų sąrašą, daugelio karinių ekspertų nuomone, yra viena didžiausių šios šalies nesėkmių per karą Ukrainoje, kaip ir paniškas traukimasis iš Charkivo srities 2022-ųjų rudenį.

Kaip prieš metus Chersono gyventojai pasitiko Ukrainos kariuomenę ir kaip jautėsi, kaip gyveno Rusijai užėmus miestą ir dabar, praėjus metams po miesto išvadavimo, – televizijos kanalo „Current Time“ („Nastojaščeje Vremia“) interneto svetainėje publikuojamame reportaže.

„Kaip sutikome? Euforija! Žinote, žodžiais to neįmanoma apibūdinti!“, – sako Chersono gyventojas, pasipriešinimo dalyvis Viačeslavas Havrilenka.

Plačiau skaitykite ČIA.

Oleksijaus Hodzenkos/Ukrainos Gynybos ministerijos nuotr./Išlaisvintas Chersonas ir Antonivkos tiltas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Ukraina turėtų ruoštis žiemai, baimindamasis, kad Rusija atnaujins sistemingų smūgių energetikos objektams kampaniją.

Praėjusių metų žiemą Rusijos pajėgos ne kartą atakavo Ukrainos energetikos tinklus, todėl tūkstančiai žmonių, esant šalčiams, ilgą laiką neturėjo elektros ir šildymo.

„Turime būti pasiruošę galimybei, kad priešas gali padidinti dronų ar raketų smūgių mūsų infrastruktūrai skaičių“, – savo kasdienėje kalboje sakė V.Zelenskis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Visas mūsų dėmesys turėtų būti sutelktas į gynybą (...) į viską, ką Ukraina gali padaryti, kad mūsų žmonėms būtų lengviau išgyventi šią žiemą ir kad padidėtų mūsų karių pajėgumai“, – pridūrė jis. 

Kyjivas jau pareiškė, kad prieš žiemą stiprina gynybą siekdamas apsaugoti pagrindinę infrastruktūrą

„Ukrainos oro skydas jau dabar yra stipresnis nei pernai“, – sakė V. Zelenskis.

Daugiau skaitykite čia.