Svarbiausios naujienos
- „Nieko įdomaus“: Rusijos pasiuntinys atmeta D.Trumpo pasiūlymus dėl taikos susitarimo Ukrainoje
- Rado silpnąją V.Putino vietą: atsivėrė netikėta galimybė
- Baisūs vaizdai: Chersone apšaudytas Lietuvos garbės konsulatas
- Vokietija pripažįsta, kad karas gali baigtis šiemet: „Kremlius siunčia signalus“
- A.Lukašenka sako, kad nenori kulkos į galvą ar ausį
- Žvalgyba atskleidė, kur Rusija perkelia dalį karinės įrangos ir ginklų iš Sirijos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Nieko įdomaus“: Rusijos pasiuntinys atmeta D.Trumpo pasiūlymus dėl taikos susitarimo Ukrainoje
22:06
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda nepateikė Maskvai nieko „įdomaus“ dėl karo Ukrainoje nutraukimo, sausio 3 d. interviu valstybės kontroliuojamam televizijos kanalui „Rossija-1“ sakė Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia.
Ankstesniuose „Wall Street Journal“ pranešimuose buvo nurodyta, kad D.Trumpo komanda svarsto planą atidėti Ukrainos narystę NATO bent 20 metų mainais į tolesnį Vakarų ginklų tiekimą ir Europos taikdarių dislokavimą paliauboms stebėti.
V.Nebenzia atmetė šias idėjas kaip „nesuformuluotus, miglotus signalus“ ir pakartojo Maskvos poziciją prieš konflikto įšaldymą.
„Prezidentas (Vladimiras) Putinas paskutinį kartą mūsų sąlygas dėl konflikto užbaigimo išdėstė gruodžio 19 d. Kol kas niekas iš būsimos JAV administracijos nesiūlo nieko, kas mus domintų“, – sakė V.Nebenzia.
Gruodžio 19 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo esąs pasirengęs dialogui su D.Trumpu, tačiau palaikė Maskvos reikalavimus, įskaitant norą visiškai okupuoti keturis Ukrainos regionus – Luhanską, Donecką, Zaporižią ir Chersoną – ir Ukrainos narystės NATO atmetimą.
V.Nebenzia taip pat teigė gavęs „susitarimų signalų“ iš Ukrainos, nors juos atmetė kaip nesolidžius.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas gruodžio 29 d. išreiškė nepasitenkinimą D.Trumpo pateiktais taikos susitarimo pasiūlymais, sakydamas, kad Maskva atmeta bet kokį planą, kuris neatitinka jos reikalavimų.
Nepaisant D.Trumpo teiginių, kad taika bus pasiekta „per 24 valandas“, jo komanda dar nepateikė oficialaus karo užbaigimo plano.
Ukraina iki 2025 m. pagamins 3 000 sparnuotųjų raketų ir 30 000 tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių
00:50
Ukraina siekia iki 2025 m. pagaminti bent 30 000 tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių ir apie 3 000 sparnuotųjų raketų bei raketinių dronų, sausio 3 d. per vyriausybės posėdį pranešė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
„Šiandien išdėstysiu pagrindinius vyriausybės prioritetus ir kryptis 2025 metams. Pirmiausia tai gynyba ir saugumas. Mūsų kariuomenei stiprinti ir gynybos pramonei stiprinti turime rekordinį biudžetą – iš viso gynybai ir saugumui skirta 2,23 trilijono grivinų“, – sakė D.Šmyhalis.
Tiesioginės gynybos biudžeto išlaidos ginklams ir karinei įrangai sudarys mažiausiai 739 mlrd. grivinų, o Ukrainos gynybos pramonės įmonės planuoja išplėsti gamybos pajėgumus iki 30 mlrd.
„Įgyvendinant projektą „Pergalės ginklai“ bus įvestos ilgalaikės sutartys su gamintojais trejiems-penkeriems metams. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tolimojo nuotolio pajėgumams ir raketų programai. Prezidentas mums pavedė pagaminti ne mažiau kaip 30 000 tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių. Ukrainos įmonės taip pat planuoja pagaminti apie 3 000 sparnuotųjų raketų ir raketinių bepiločių orlaivių“, – pridūrė D.Šmyhalis.
Ukrainą puola Rusijos bepiločiai dronai „Shahed“, Kyjive girdimi sprogimai
00:07
Rusija vėl puola Ukrainą, naudodami bepiločius dronus „Shahed“. Daugelyje regionų paskelbta oro pavojaus padėtis, veikia priešlėktuvinė gynyba.
Tai praneša RBC-Ukraina su nuoroda į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgas.
23.10 val. karinės oro pajėgos pranešė apie priešo bepiločio orlaivio judėjimą iš šiaurės rytų link Brovarų ir Kyjivo.
Pentagonas patvirtino, kad Ramšteino susitikimas įvyks sausio mėn., ir įvardijo jo tikslą
22:35
Ramšteino susitikimo metu dalyviai daugiausia dėmesio skirs tam, kaip užtikrinti praktinius ir suderintus veiksmus, kad būtų stiprinami Ukrainos gynybiniai pajėgumai dabar ir ateityje.
Tai pareiškė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh, praneša „RBC-Ukraina“, cituodama pranešimą.
S.Singh sakė, kad sausio 7 d. Pentagono vadovas Lloydas Austinas vyks į Vokietiją, kur dalyvaus 25-ajame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje. Ji pažymėjo, kad ministras siekia dar kartą patvirtinti nuolatinę Jungtinių Valstijų paramą Ukrainai.
„Kartu su gynybos ministrais ir kariuomenių vadovais iš viso pasaulio sekretorius Austinas sutelks dėmesį į praktinės ir koordinuotos paramos teikimą, kuri sustiprins Ukrainos gebėjimą gintis šiandien ir atgrasyti nuo agresijos ateityje“, – pabrėžė ji.
Kartu spaudos sekretorė pažymėjo, kad Pentagonas artimiausiomis dienomis pateiks daugiau informacijos apie oficialius JAV gynybos sekretoriaus veiksmus.
„Nieko įdomaus“: Rusijos pasiuntinys atmeta D.Trumpo pasiūlymus dėl taikos susitarimo Ukrainoje
22:06
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda nepateikė Maskvai nieko „įdomaus“ dėl karo Ukrainoje nutraukimo, sausio 3 d. interviu valstybės kontroliuojamam televizijos kanalui „Rossija-1“ sakė Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia.
Ankstesniuose „Wall Street Journal“ pranešimuose buvo nurodyta, kad D.Trumpo komanda svarsto planą atidėti Ukrainos narystę NATO bent 20 metų mainais į tolesnį Vakarų ginklų tiekimą ir Europos taikdarių dislokavimą paliauboms stebėti.
V.Nebenzia atmetė šias idėjas kaip „nesuformuluotus, miglotus signalus“ ir pakartojo Maskvos poziciją prieš konflikto įšaldymą.
„Prezidentas (Vladimiras) Putinas paskutinį kartą mūsų sąlygas dėl konflikto užbaigimo išdėstė gruodžio 19 d. Kol kas niekas iš būsimos JAV administracijos nesiūlo nieko, kas mus domintų“, – sakė V.Nebenzia.
Gruodžio 19 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo esąs pasirengęs dialogui su D.Trumpu, tačiau palaikė Maskvos reikalavimus, įskaitant norą visiškai okupuoti keturis Ukrainos regionus – Luhanską, Donecką, Zaporižią ir Chersoną – ir Ukrainos narystės NATO atmetimą.
V.Nebenzia taip pat teigė gavęs „susitarimų signalų“ iš Ukrainos, nors juos atmetė kaip nesolidžius.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas gruodžio 29 d. išreiškė nepasitenkinimą D.Trumpo pateiktais taikos susitarimo pasiūlymais, sakydamas, kad Maskva atmeta bet kokį planą, kuris neatitinka jos reikalavimų.
Nepaisant D.Trumpo teiginių, kad taika bus pasiekta „per 24 valandas“, jo komanda dar nepateikė oficialaus karo užbaigimo plano.
Rusija masiškai smogė Černihivui, vienas žmogus žuvo
21:29
Penktadienį, sausio 3 d., įsiveržusi Rusijos Federacijos kariuomenė sudavė raketų smūgius Černihivui , šiuo metu pranešama, kad sužeistas mažiausiai vienas žmogus.
16.31 val. savo „Telegram“ kanale Černigovo miesto karinės administracijos vadovas Dmytro Bryžynskis parašė apie raketos sprogimą miesto pakraštyje. Vėliau jis pranešė, kad okupantai įvykdė grupinį raketų smūgį. Preliminariais duomenimis, dėl atakos buvo sugriauti du privatūs namai. Vienas civilis gyventojas buvo sužeistas.
Rusai nužudė 1952 m. gimusį vyrą, dar keturi žmonės buvo sužeisti. Trys sužeistieji buvo gydomi įvykio vietoje, o ketvirtasis paguldytas į ligoninę.
V.Zelenskis paskelbė apie susitikimus ir derybas dėl oro gynybos stiprinimo
21:04
Ukrainos atstovai netrukus surengs keletą susitikimų su užsienio partneriais. Tai būtina siekiant sustiprinti šalies oro gynybą.
Kaip praneša „RBC-Ukraina“ , prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė per savo vakarinį kreipimąsi.
V.Zelenskis atkreipė dėmesį į tai, kad vien per pirmąsias tris naujųjų metų dienas Rusijos kariuomenė prieš Ukrainos miestus ir kaimus panaudojo daugiau kaip 300 bepiločių orlaivių ir apie 20 raketų, įskaitant balistines raketas.
„Toks Rusijos teroras, kuris nepraranda intensyvumo, reikalauja, kad mes ir visi partneriai nemažintume aktyvumo plėtojant mūsų oro gynybos skydą, visus jo sistemos elementus – nuo „Patriot“ iki mobiliųjų ugnies grupių“, – sakė V.Zelenskis.
Jis priminė, kad Ukrainai reikia nuolat papildyti savo priešlėktuvinės gynybos raketų atsargas, taip pat didinti mobiliųjų ugnies grupių pajėgumus.
„Esu dėkingas visiems partneriams, kurie padeda. Kitą savaitę ruošiamės susitikimams ir deryboms dėl didesnio mūsų oro gynybos stiprumo. Jau preliminariai suderintas atitinkamų darbų grafikas“, – sakė prezidentas.
„V.Putinas sprendžia, ką žudyti“: garsus žurnalistas papasakojo, kaip Kremlius rengia diversines operacijas
20:34
Dabartiniai sabotažo bandymai Europoje yra dalis koordinuotos Rusijos operacijos, kuria siekiama destabilizuoti ES infrastruktūrą, po dar vieno išpuolio prieš povandeninę infrastruktūrą pareiškė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.
Kremliaus veiklą analizuojantis leidinio „The Insider“ vyriausiasis redaktorius Romanas Dobrochotovas sako, kad diversijos operacijoms Europoje vadovauja pats Vladimiras Putinas.
Pastaruoju metu Europoje netrūko incidentų, kurie siejami su Rusijos diversinėmis operacijomis.
Padegimai parduotuvėse ir gamyklose, gaminančiose ir Ukrainai tiekiančiose karinę pagalbą, antisemitiniai užrašai ant sienų, pavojingai užsidegančios siuntos lėktuvuose – visi tokie incidentai, ramybės nedavę Europai pastaraisiais metais, yra siejami su Kremliumi.
„Postimees“ kalbintas „The Insider“ vyriausiasis redaktorius išsamiau papasakojo, kaip Kremlius rengia tokias operacijas, kas apie jas žinoma ir kokiais atvejais V.Putinas renkasi ne bauginimo, bet žudymo taktiką.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
JAV paskelbė apie naujus pagalbos paketus Ukrainai
20:08
Artimiausiu metu Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbs apie naujų karinės pagalbos paketų teikimą Ukrainai.
Apie tai pranešė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, praneša „Ukrinform“.
Jis taip pat pranešė apie sausio 20 d., Joe Bideno kadencijos metu, įvyksiantį Kontaktinės grupės dėl pagalbos Ukrainai posėdį:
„Manau, kad artimiausiomis dienomis taip pat galite tikėtis papildomų pranešimų apie pagalbą Ukrainai saugumo srityje“.
Lenkijos vyriausybė rengia evakuacijos gaivalinių nelaimių, karinių grėsmių atveju planus
19:27
Lenkijos vidaus reikalų ministerija rengia civilių gyventojų ir nacionalinių kultūros vertybių evakuacijos gaivalinės nelaimės ar karinės grėsmės atveju taisykles ir nuostatas.
Projektas turi būti parengtas per tris mėnesius, sakoma ketvirtadienį paskelbtame vyriausybės pranešime.
Tokių veiksmų imamasi sausio 1 dieną įsigaliojus įstatymui dėl civilių gyventojų apsaugos, kurį priimti paskatino Pietų Lenkiją prieš kelis mėnesius užlieję potvyniai ir saugumo įtampa dėl karo kaimyninėje Ukrainoje, kovojančioje su Rusijos invazija.
Taisyklių projekte, kurį turės patvirtinti ministro pirmininko Donaldo Tusko vadovaujama vyriausybė, turi būti reikalaujama, kad evakuacijos parengties gerinimui būtų skiriama ne mažiau kaip 0,3 proc. metinio bendrojo nacionalinio produkto.
Dokumente turi būti išdėstytos įvairių civilinės saugos tarnybų, kurioms bus pavesta perkelti žmones į saugias vietas, pareigos ir koordinavimo gairės. Jame taip pat turi būti pateiktos saugaus meno kūrinių išvežimo ir apsaugos gairės.
Atskleista, kuo baigėsi R.Fico grasinimai nutraukti elektros tiekimą Ukrainai
18:48
Ukraina ir toliau gaus elektros energiją iš Slovakijos. Vietos perdavimo sistemos operatorius laikysis sutarties sąlygų, skelbia žiniasklaida.
Leidinys „Irozhlas“ rašo, kad Slovakijos perdavimo sistemos operatorius, valstybinė bendrovė SEPS, užtikrins elektros energijos tiekimą Ukrainai pagal avarinę pagalbą pagal galiojančią sutartį. Slovakijos bendrovė taip pat užtikrins tarpvalstybinį elektros energijos perdavimą visais ruožais standartiniu režimu.
Praėjusį pavasarį SEPS dar 12 mėnesių pratęsė sutartį, pagal kurią Ukrainos sistemai gali tiekti iki 150 megavatų elektros energijos.
Per pirmuosius 11 praėjusių metų mėnesių grynasis elektros energijos eksportas iš Slovakijos į Ukrainą siekė 2,43 teravatvalandės, t. y. 3,5 karto daugiau nei per tą patį 2023 m. laikotarpį.
Analitikas Jozefas Badida teigė, kad dirbtinai ribojant Slovakijos elektros energijos tiekimą į užsienį greičiausiai būtų pažeisti Europos ir Slovakijos teisės aktai.
Plačiau skaitykite ČIA.
