Svarbiausios naujienos
- D.Trumpas dėl pergalės rinkimuose paaukos bet ką: ragina atmesti pagalbos Ukrainai projektą
- Šaltiniai atskleidė, kas gali netekti posto kartu su V.Zalužnu
- Analitikai: rusai grasina svarbiam Ukrainos logistikos maršrutui karščiausioje fronto vietoje
- Karybos ekspertas: Rusija gali pradėti ruoštis masinėms Ukrainos atakoms
- V.Zelenskis pareiškė, kad galvoja pakeisti V.Zalužną ir iš esmės pertvarkyti šalies vadovybę
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Trumpas dėl pergalės rinkimuose paaukos bet ką: ragina atmesti pagalbos Ukrainai projektą
18:49
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paragino respublikonus atmesti dvipartinį Senato susitarimą, pagal kurį būtų sugriežtinti JAV pasienio įstatymai ir kartu suteikiamas 60 mlrd. dolerių (55,67 mlrd. eurų) vertės finansavimas Ukrainai bei kitiems nacionalinio saugumo prioritetams.
„Nebūkite KVAILI!!! Mums reikia atskiro pasienio ir imigracijos įstatymo projekto. Jis jokiu būdu, forma ar pavidalu neturėtų būti susietas su užsienio pagalba!“ – sakė D. Trumpas, siekiantis perrinkimo ir desperatiškai bandantis atimti iš prezidento Joe Bideno svarbią pergalę teisės aktų leidyboje prieš lapkritį įvyksiančius rinkimus.
Varžyboms dėl Baltųjų rūmų beveik neabejotinai tapsiant 2020 metų rinkimų kovos tarp J. Bideno ir D. Trumpo pakartojimu, eksprezidentas respublikonas užsipuolė savo įpėdinį demokratą dėl rekordinio pietinę JAV sieną kertančių nelegalių migrantų skaičiaus.
Sekmadienį senatoriai pristatė vieną griežčiausių imigracijos įstatymų projektų per pastarąjį šimtmetį, įskaitant reikšmingus apribojimus, kuriuos J. Bidenas įsipareigojo pasirašyti.
Į 118,3 mlrd. dolerių (110 mlrd. eurų) paketą įtraukta 60 mlrd. dolerių Ukrainai, 14 mlrd. dolerių (13,08 mlrd. eurų) Izraeliui, 10 mlrd. dolerių (9,3 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai, beveik 5 mlrd. dolerių (4,6 mlrd. eurų) Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono partneriams, įskaitant Taivaną, ir 20,2 mlrd. dolerių (18,74 mlrd. eurų) naujam JAV pasienio finansavimui.
Tai būtų didelė imigracijos priešininkų pergalė – būtų daug nuolaidų respublikonų atžvilgiu, kurioms demokratai paprastai griežtai prieštarautų. Pavyzdžiui, būtų apribota prezidento teisė savo nuožiūra įsileisti pabėgėlius dėl humanitarinių priežasčių, pagreitintas išsiuntimo procesas ir nustatytas įpareigojimas uždaryti sieną, kai sulaikymų prie sienos skaičius išauga iki 5 tūkst. per dieną.
Projekte taip pat nėra nė vieno iš prioritetų, kurių paprastai siekia demokratai, pavyzdžiui, kelio į pilietybę maždaug 11 mln. dokumentų neturinčių migrantų.
Tačiau D. Trumpas turi didelę įtaką Atstovų Rūmams vadovaujantiems respublikonams ir ne kartą ragino partiją atmesti šį teisės akto projektą bei atimti iš J. Bideno ir demokratų politinę pergalę prieš lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus.
„Šis įstatymo projektas yra puiki dovana demokratams ir mirties troškimas Respublikonų partijai, – pareiškė D. Trumpas. – Juo imamasi SIAUBINGO DARBO, kurį demokratai atliko dėl imigracijos ir pasienio; jie atleidžiami nuo atsakomybės ir viskas perkeliama ant respublikonų pečių.“
„Kyiv Post“ paskelbė įrašą, kuriame Ukrainos specialiosios pajėgos matomos apklausiančios „Wagner“ samdinius Sudane
00:18
Šaltiniai Ukrainos specialiosiose tarnybose pateikė išskirtinį vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Ukrainos specialiųjų pajėgų kariai apklausia Sudano Respublikoje suimtus „Wagner“ samdinius, pranešė „Kyiv Post“.
Vienoje vaizdo įrašo dalyje matyti, kaip specialiųjų pajėgų operatoriai iš kovinės grupės „Timur“, priklausančios Ukrainos karinės žvalgybos valdybai, apžiūri karines transporto priemones, viename sunkvežimyje per priekinį stiklą matyti ginklo smūgio žymės, o keleivio sėdynėje – „Wagner PMC“ ženkleliu pažymėto kario kūnas.
Vėliau filmuotoje medžiagoje matyti, kaip ukrainiečių operatorius apklausia rusakalbį kalinį. Įraše jis prisipažįsta priklausęs „Wagner PMC“ samdinių grupei, kuri buvo pasiųsta į Sudaną nuversti vietos valdžios.
„Koks jūsų rangas?“ – klausia ukrainiečių karys.
„Kareivis“, – atsako samdinys.
„Jūsų dalinys?“
„PMC Wagner“.
„Kaip atsidūrėte čia, Sudane?“ – klausia jo.
„Važiavome per Centrinės Afrikos Respubliką į Chartumą“, – atsako samdinys.
„Koks buvo tikslas?“
„Nuversti vietinę vyriausybę“, – atsakoma.
„Kiek jūsų čia yra?“
„100 žmonių.“
Be to, kartu su rusakalbiu kareiviu apklausiami ir du afrikiečiai kaliniai, tikriausiai Vagnerio samdinių užverbuoti vietoje.
Atvirų šaltinių duomenimis, Ukrainos specialiosios pajėgos Sudano Respublikoje veikia jau bent kelis mėnesius.
O.Danilovas: rinkimų Ukrainoje nebus iki karo pabaigos
22:33
Rinkimų Ukrainoje nebus nei šį pavasarį, nei tol, kol nebus panaikinta karo padėtis. Tai pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, pranešė „Ukrainska Pravda“.
„Rinkimai gali būti surengti, kai pasibaigs karo padėtis. Kad tai padarytume, turime laimėti. Ir mes tai padarysime“, – sakė jis.
Veteranų ministerijos vadovė pranešė apie atsistatydinimą
21:44
Ukrainos Aukščiausioji Rada gavo veteranų reikalų ministrės Julijos Laputinos atsistatydinimo raštą. Apie tai parašė nuolatinis Ministrų kabineto atstovas Aukščiausiojoje Radoje Tarasas Melničiukas.
„Ukrainos Aukščiausioji Rada gavo Julijos Anatolijevnos Laputinos pareiškimą apie jos atsistatydinimą iš Ukrainos veteranų reikalų ministrės pareigų“, - sakė jis.
Kiek vėliau Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas taip pat pranešė apie J.Laputinos parašytą pareiškimą, pažymėdamas, kad jis bus svarstomas artimiausiame plenariniame posėdyje.
Lenkijos ministras: esame pasirengę blogiausiam santykių su Rusija scenarijui
19:36
Lenkijos gynybos ministras pirmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi blogiausiam santykių su Rusija scenarijui.
Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas duodamas interviu laikraščiui „Super Express“ sakė, kad padėtis pasaulyje yra labai rimta.
„Atsižvelgiu į visus įmanomus scenarijus ir labai rimtai vertinu blogiausius, – sakė jis. – Tai ne tik Ukraina, bet ir Raudonosios jūros bei Ramiojo vandenyno teritorijos.“
Jis pridūrė, kad Lenkija privalo būti pasirengusi.
„Todėl atliekame auditus ir darome išvadas; padenginėjame įrangos trūkumą“, – kalbėjo ministras.
W.Kosiniakas-Kamyszas taip pat sakė, kad 2024 arba 2025 metais Lenkija bus pasirengusi kurti Europos Sąjungos greitojo reagavimo padalinius.
Jo teigimu, Lenkija atlieka svarbų vaidmenį rengiantis galimam išpuoliui, ir tai vertina Europos Komisija.
D.Trumpas dėl pergalės rinkimuose paaukos bet ką: ragina atmesti pagalbos Ukrainai projektą
18:49
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paragino respublikonus atmesti dvipartinį Senato susitarimą, pagal kurį būtų sugriežtinti JAV pasienio įstatymai ir kartu suteikiamas 60 mlrd. dolerių (55,67 mlrd. eurų) vertės finansavimas Ukrainai bei kitiems nacionalinio saugumo prioritetams.
„Nebūkite KVAILI!!! Mums reikia atskiro pasienio ir imigracijos įstatymo projekto. Jis jokiu būdu, forma ar pavidalu neturėtų būti susietas su užsienio pagalba!“ – sakė D. Trumpas, siekiantis perrinkimo ir desperatiškai bandantis atimti iš prezidento Joe Bideno svarbią pergalę teisės aktų leidyboje prieš lapkritį įvyksiančius rinkimus.
Varžyboms dėl Baltųjų rūmų beveik neabejotinai tapsiant 2020 metų rinkimų kovos tarp J. Bideno ir D. Trumpo pakartojimu, eksprezidentas respublikonas užsipuolė savo įpėdinį demokratą dėl rekordinio pietinę JAV sieną kertančių nelegalių migrantų skaičiaus.
Sekmadienį senatoriai pristatė vieną griežčiausių imigracijos įstatymų projektų per pastarąjį šimtmetį, įskaitant reikšmingus apribojimus, kuriuos J. Bidenas įsipareigojo pasirašyti.
Į 118,3 mlrd. dolerių (110 mlrd. eurų) paketą įtraukta 60 mlrd. dolerių Ukrainai, 14 mlrd. dolerių (13,08 mlrd. eurų) Izraeliui, 10 mlrd. dolerių (9,3 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai, beveik 5 mlrd. dolerių (4,6 mlrd. eurų) Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono partneriams, įskaitant Taivaną, ir 20,2 mlrd. dolerių (18,74 mlrd. eurų) naujam JAV pasienio finansavimui.
Tai būtų didelė imigracijos priešininkų pergalė – būtų daug nuolaidų respublikonų atžvilgiu, kurioms demokratai paprastai griežtai prieštarautų. Pavyzdžiui, būtų apribota prezidento teisė savo nuožiūra įsileisti pabėgėlius dėl humanitarinių priežasčių, pagreitintas išsiuntimo procesas ir nustatytas įpareigojimas uždaryti sieną, kai sulaikymų prie sienos skaičius išauga iki 5 tūkst. per dieną.
Projekte taip pat nėra nė vieno iš prioritetų, kurių paprastai siekia demokratai, pavyzdžiui, kelio į pilietybę maždaug 11 mln. dokumentų neturinčių migrantų.
Tačiau D. Trumpas turi didelę įtaką Atstovų Rūmams vadovaujantiems respublikonams ir ne kartą ragino partiją atmesti šį teisės akto projektą bei atimti iš J. Bideno ir demokratų politinę pergalę prieš lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus.
„Šis įstatymo projektas yra puiki dovana demokratams ir mirties troškimas Respublikonų partijai, – pareiškė D. Trumpas. – Juo imamasi SIAUBINGO DARBO, kurį demokratai atliko dėl imigracijos ir pasienio; jie atleidžiami nuo atsakomybės ir viskas perkeliama ant respublikonų pečių.“
J.Borrellis pranešė vykstantis į Ukrainą
17:25
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė vykstantis į Ukrainą ir dar kartą paragino suteikti daugiau pagalbos karo alinamai šaliai.
„Esu pakeliui į Kyjivą“, – Varšuvoje žurnalistams sakė J. Borrellis ir pridūrė, kad blokas turi remti Ukrainą viskuo, ko reikia.
Jo vizitas vyksta atnaujinus tarptautines pastangas padėti Ukrainai papildyti savo ginkluotę, skirtą pasipriešinimui Rusijos invazijai.
D.Trumpo Ukrainos išdavystė: vis mažiau tikėtina, kad karinė pagalba bus skirta artimiausiais mėnesiais
17:23
Iki JAV prezidento rinkimų dar liko daug mėnesių. Tačiau Donaldas Trumpas jau dabar daro labai žalingą poveikį Amerikos užsienio politikai. D.Trumpo nurodymu respublikonai Kongrese blokuoja karinę pagalbą Ukrainai, rašo laikraščio „The Financial Times“ (FT) apžvalgininkas Gideonas Rachmanas savo komentare.
Nors JAV Senatas šią savaitę gali susitarti dėl pagalbos paketo, Atstovų rūmų respublikonai išlieka visiškai nesutaikomi. Todėl vis mažiau tikėtina, kad karinė pagalba Ukrainai artimiausiais mėnesiais – ar net šiais metais – bus priimta Kongrese, sako apžvalgininkas.
Pasak jo, tokio sprendimo pasekmės gali būti pražūtingos. Ukraina jau dabar kenčia nuo šaudmenų – ypač artilerijos sviedinių – trūkumo. Šiais metais tai dar labiau paaštrės, o pasekmės bus vis pavojingesnės.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba įvardijo, iš kur Rusija gaus papildomų pinigų karui
16:36
Rusija nesugebės pasiekti 2024 m. biudžeto plane numatytų planuojamų pajamų, naujausioje karo apžvalgoje nurodė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Tikėtina, kad Rusijos vyriausybei gali tekti apsvarstyti kitas politikos priemones savo išlaidoms finansuoti.
Rusijos valdžia turi ambicingų planų 2024 m. išlaidas padidinti 26 proc. Tai grindžiama optimistiniais lūkesčiais, kad pajamos padidės 22 proc. Kartu Rusija tikisi, kad pajamos iš naftos ir dujų padidės beveik 25 proc.
Pasak britų žvalgybos, Rusijos valdžios institucijos, norėdamos finansuoti planuojamas išlaidas, turės sumažinti įmokas į Nacionalinės gerovės fondą ir padidinti vidaus mokesčius bei skolą.
„Tokia politika beveik neabejotinai turės neigiamą poveikį ekonomikai vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, nes išlaikys infliacinį spaudimą arba apribos ekonomikos augimą ateityje. Valstybės turto fondas tariamai skirtas ilgalaikei Rusijos žmonių ekonominei gerovei, tačiau jis vis dažniau naudojamas invazijai į Ukrainą finansuoti. Jo turto vertė 2023 m. sumažėjo 10 proc.“, – teigiama Gynybos ministerijos apžvalgoje.
Karas prieš Ukrainą sparčiai eikvoja Rusijos strateginius finansinius rezervus, sukauptus per pastaruosius du dešimtmečius. Per dvejus karo metus vadinamasis Nacionalinės gerovės fondas neteko beveik pusės savo itin likvidžių atsargų, pažymėjo naujienų agentūra „Unian“.
Būtent labai likvidi fondo dalis, kurią sudaro grynieji pinigai ir investicinis turtas, praėjusių metų pabaigoje sudarė 5 trilijonus rublių (56,5 mlrd. JAV dolerių), palyginti su 8,9 trilijono rublių prieš plataus masto invaziją.
Kaip pažymėjo agentūra, spartų kainų kilimą Rusijoje – apie 60 proc. per metus – lėmė keletas veiksnių, rodančių ekonomines problemas.
Sakartvelas skelbia sužlugdęs ukrainiečių sąmokslą kontrabanda gabenti sprogmenis į Rusiją
16:28
Sakartvelo pareigūnai pirmadienį paskelbė, kad sužlugdė Ukrainos piliečio koordinuojamus planus per šią šalį iš Ukrainos į Rusiją neteisėtai pergabenti kelis sprogstamuosius užtaisus.
Tbilisis kaltinamas glaudesniu bendradarbiavimu su Kremliumi, nors nuo 2008 metų, kai Maskva įsiveržė į šią Kaukazo šalį, kai kuriose Sakartvelo dalyse yra dislokuotos rusų pajėgos.
Sakartvelo saugumo tarnyba pranešė, kad šeši užtaisai „sausio 19 dieną per Rumuniją, Bulgariją ir Turkiją buvo atgabenti į Sakartvelą iš Odesos Ukrainos piliečiui priklausančiu mikroautobusu“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vyriausiasis Kremliaus propagandininkas televizijos laidos eteryje ragino smogti Lenkijai
16:16
Sekmadienį Rusijos televizijos kanalo „Rossija 1“ laidoje „Vesti nedeli“ jos vedėjas ir vyriausiasis Kremliaus propagandininkas Dmitrijus Kiseliovas apkaltino Jungtines Valstijas virš Belgorodo srities sunaikinus karinį transporto lėktuvą Il-76 ir pareiškė, kad Rusija turėtų smogti Lenkijos Žešuvo aerodromui, per kurį neva aprūpinamos Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Televizijos eteryje D.Kiseliovas aiškino, kad „ekspertizė tiksliai nustatė“, kad lėktuvą Il-76 iš Ukrainos teritorijos numušė amerikiečių sistemos „Patriot“ raketa. Savo žodžiams patvirtinti jis pasitelkė tik Vladimiro Putino pareiškimą, kuriame šį faktą įvardija šalies prezidentas.
Plačiau skaitykite ČIA.
