Svarbiausios naujienos
- D.Trumpas dėl pergalės rinkimuose paaukos bet ką: ragina atmesti pagalbos Ukrainai projektą
- Šaltiniai atskleidė, kas gali netekti posto kartu su V.Zalužnu
- Analitikai: rusai grasina svarbiam Ukrainos logistikos maršrutui karščiausioje fronto vietoje
- Karybos ekspertas: Rusija gali pradėti ruoštis masinėms Ukrainos atakoms
- V.Zelenskis pareiškė, kad galvoja pakeisti V.Zalužną ir iš esmės pertvarkyti šalies vadovybę
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Trumpas dėl pergalės rinkimuose paaukos bet ką: ragina atmesti pagalbos Ukrainai projektą
18:49
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paragino respublikonus atmesti dvipartinį Senato susitarimą, pagal kurį būtų sugriežtinti JAV pasienio įstatymai ir kartu suteikiamas 60 mlrd. dolerių (55,67 mlrd. eurų) vertės finansavimas Ukrainai bei kitiems nacionalinio saugumo prioritetams.
„Nebūkite KVAILI!!! Mums reikia atskiro pasienio ir imigracijos įstatymo projekto. Jis jokiu būdu, forma ar pavidalu neturėtų būti susietas su užsienio pagalba!“ – sakė D. Trumpas, siekiantis perrinkimo ir desperatiškai bandantis atimti iš prezidento Joe Bideno svarbią pergalę teisės aktų leidyboje prieš lapkritį įvyksiančius rinkimus.
Varžyboms dėl Baltųjų rūmų beveik neabejotinai tapsiant 2020 metų rinkimų kovos tarp J. Bideno ir D. Trumpo pakartojimu, eksprezidentas respublikonas užsipuolė savo įpėdinį demokratą dėl rekordinio pietinę JAV sieną kertančių nelegalių migrantų skaičiaus.
Sekmadienį senatoriai pristatė vieną griežčiausių imigracijos įstatymų projektų per pastarąjį šimtmetį, įskaitant reikšmingus apribojimus, kuriuos J. Bidenas įsipareigojo pasirašyti.
Į 118,3 mlrd. dolerių (110 mlrd. eurų) paketą įtraukta 60 mlrd. dolerių Ukrainai, 14 mlrd. dolerių (13,08 mlrd. eurų) Izraeliui, 10 mlrd. dolerių (9,3 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai, beveik 5 mlrd. dolerių (4,6 mlrd. eurų) Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono partneriams, įskaitant Taivaną, ir 20,2 mlrd. dolerių (18,74 mlrd. eurų) naujam JAV pasienio finansavimui.
Tai būtų didelė imigracijos priešininkų pergalė – būtų daug nuolaidų respublikonų atžvilgiu, kurioms demokratai paprastai griežtai prieštarautų. Pavyzdžiui, būtų apribota prezidento teisė savo nuožiūra įsileisti pabėgėlius dėl humanitarinių priežasčių, pagreitintas išsiuntimo procesas ir nustatytas įpareigojimas uždaryti sieną, kai sulaikymų prie sienos skaičius išauga iki 5 tūkst. per dieną.
Projekte taip pat nėra nė vieno iš prioritetų, kurių paprastai siekia demokratai, pavyzdžiui, kelio į pilietybę maždaug 11 mln. dokumentų neturinčių migrantų.
Tačiau D. Trumpas turi didelę įtaką Atstovų Rūmams vadovaujantiems respublikonams ir ne kartą ragino partiją atmesti šį teisės akto projektą bei atimti iš J. Bideno ir demokratų politinę pergalę prieš lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus.
„Šis įstatymo projektas yra puiki dovana demokratams ir mirties troškimas Respublikonų partijai, – pareiškė D. Trumpas. – Juo imamasi SIAUBINGO DARBO, kurį demokratai atliko dėl imigracijos ir pasienio; jie atleidžiami nuo atsakomybės ir viskas perkeliama ant respublikonų pečių.“
„Kyiv Post“ paskelbė įrašą, kuriame Ukrainos specialiosios pajėgos matomos apklausiančios „Wagner“ samdinius Sudane
00:18
Šaltiniai Ukrainos specialiosiose tarnybose pateikė išskirtinį vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Ukrainos specialiųjų pajėgų kariai apklausia Sudano Respublikoje suimtus „Wagner“ samdinius, pranešė „Kyiv Post“.
Vienoje vaizdo įrašo dalyje matyti, kaip specialiųjų pajėgų operatoriai iš kovinės grupės „Timur“, priklausančios Ukrainos karinės žvalgybos valdybai, apžiūri karines transporto priemones, viename sunkvežimyje per priekinį stiklą matyti ginklo smūgio žymės, o keleivio sėdynėje – „Wagner PMC“ ženkleliu pažymėto kario kūnas.
Vėliau filmuotoje medžiagoje matyti, kaip ukrainiečių operatorius apklausia rusakalbį kalinį. Įraše jis prisipažįsta priklausęs „Wagner PMC“ samdinių grupei, kuri buvo pasiųsta į Sudaną nuversti vietos valdžios.
„Koks jūsų rangas?“ – klausia ukrainiečių karys.
„Kareivis“, – atsako samdinys.
„Jūsų dalinys?“
„PMC Wagner“.
„Kaip atsidūrėte čia, Sudane?“ – klausia jo.
„Važiavome per Centrinės Afrikos Respubliką į Chartumą“, – atsako samdinys.
„Koks buvo tikslas?“
„Nuversti vietinę vyriausybę“, – atsakoma.
„Kiek jūsų čia yra?“
„100 žmonių.“
Be to, kartu su rusakalbiu kareiviu apklausiami ir du afrikiečiai kaliniai, tikriausiai Vagnerio samdinių užverbuoti vietoje.
Atvirų šaltinių duomenimis, Ukrainos specialiosios pajėgos Sudano Respublikoje veikia jau bent kelis mėnesius.
O.Danilovas: rinkimų Ukrainoje nebus iki karo pabaigos
22:33
Rinkimų Ukrainoje nebus nei šį pavasarį, nei tol, kol nebus panaikinta karo padėtis. Tai pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, pranešė „Ukrainska Pravda“.
„Rinkimai gali būti surengti, kai pasibaigs karo padėtis. Kad tai padarytume, turime laimėti. Ir mes tai padarysime“, – sakė jis.
Veteranų ministerijos vadovė pranešė apie atsistatydinimą
21:44
Ukrainos Aukščiausioji Rada gavo veteranų reikalų ministrės Julijos Laputinos atsistatydinimo raštą. Apie tai parašė nuolatinis Ministrų kabineto atstovas Aukščiausiojoje Radoje Tarasas Melničiukas.
„Ukrainos Aukščiausioji Rada gavo Julijos Anatolijevnos Laputinos pareiškimą apie jos atsistatydinimą iš Ukrainos veteranų reikalų ministrės pareigų“, - sakė jis.
Kiek vėliau Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas taip pat pranešė apie J.Laputinos parašytą pareiškimą, pažymėdamas, kad jis bus svarstomas artimiausiame plenariniame posėdyje.
Lenkijos ministras: esame pasirengę blogiausiam santykių su Rusija scenarijui
19:36
Lenkijos gynybos ministras pirmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi blogiausiam santykių su Rusija scenarijui.
Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas duodamas interviu laikraščiui „Super Express“ sakė, kad padėtis pasaulyje yra labai rimta.
„Atsižvelgiu į visus įmanomus scenarijus ir labai rimtai vertinu blogiausius, – sakė jis. – Tai ne tik Ukraina, bet ir Raudonosios jūros bei Ramiojo vandenyno teritorijos.“
Jis pridūrė, kad Lenkija privalo būti pasirengusi.
„Todėl atliekame auditus ir darome išvadas; padenginėjame įrangos trūkumą“, – kalbėjo ministras.
W.Kosiniakas-Kamyszas taip pat sakė, kad 2024 arba 2025 metais Lenkija bus pasirengusi kurti Europos Sąjungos greitojo reagavimo padalinius.
Jo teigimu, Lenkija atlieka svarbų vaidmenį rengiantis galimam išpuoliui, ir tai vertina Europos Komisija.
D.Trumpas dėl pergalės rinkimuose paaukos bet ką: ragina atmesti pagalbos Ukrainai projektą
18:49
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paragino respublikonus atmesti dvipartinį Senato susitarimą, pagal kurį būtų sugriežtinti JAV pasienio įstatymai ir kartu suteikiamas 60 mlrd. dolerių (55,67 mlrd. eurų) vertės finansavimas Ukrainai bei kitiems nacionalinio saugumo prioritetams.
„Nebūkite KVAILI!!! Mums reikia atskiro pasienio ir imigracijos įstatymo projekto. Jis jokiu būdu, forma ar pavidalu neturėtų būti susietas su užsienio pagalba!“ – sakė D. Trumpas, siekiantis perrinkimo ir desperatiškai bandantis atimti iš prezidento Joe Bideno svarbią pergalę teisės aktų leidyboje prieš lapkritį įvyksiančius rinkimus.
Varžyboms dėl Baltųjų rūmų beveik neabejotinai tapsiant 2020 metų rinkimų kovos tarp J. Bideno ir D. Trumpo pakartojimu, eksprezidentas respublikonas užsipuolė savo įpėdinį demokratą dėl rekordinio pietinę JAV sieną kertančių nelegalių migrantų skaičiaus.
Sekmadienį senatoriai pristatė vieną griežčiausių imigracijos įstatymų projektų per pastarąjį šimtmetį, įskaitant reikšmingus apribojimus, kuriuos J. Bidenas įsipareigojo pasirašyti.
Į 118,3 mlrd. dolerių (110 mlrd. eurų) paketą įtraukta 60 mlrd. dolerių Ukrainai, 14 mlrd. dolerių (13,08 mlrd. eurų) Izraeliui, 10 mlrd. dolerių (9,3 mlrd. eurų) humanitarinei pagalbai, beveik 5 mlrd. dolerių (4,6 mlrd. eurų) Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono partneriams, įskaitant Taivaną, ir 20,2 mlrd. dolerių (18,74 mlrd. eurų) naujam JAV pasienio finansavimui.
Tai būtų didelė imigracijos priešininkų pergalė – būtų daug nuolaidų respublikonų atžvilgiu, kurioms demokratai paprastai griežtai prieštarautų. Pavyzdžiui, būtų apribota prezidento teisė savo nuožiūra įsileisti pabėgėlius dėl humanitarinių priežasčių, pagreitintas išsiuntimo procesas ir nustatytas įpareigojimas uždaryti sieną, kai sulaikymų prie sienos skaičius išauga iki 5 tūkst. per dieną.
Projekte taip pat nėra nė vieno iš prioritetų, kurių paprastai siekia demokratai, pavyzdžiui, kelio į pilietybę maždaug 11 mln. dokumentų neturinčių migrantų.
Tačiau D. Trumpas turi didelę įtaką Atstovų Rūmams vadovaujantiems respublikonams ir ne kartą ragino partiją atmesti šį teisės akto projektą bei atimti iš J. Bideno ir demokratų politinę pergalę prieš lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus.
„Šis įstatymo projektas yra puiki dovana demokratams ir mirties troškimas Respublikonų partijai, – pareiškė D. Trumpas. – Juo imamasi SIAUBINGO DARBO, kurį demokratai atliko dėl imigracijos ir pasienio; jie atleidžiami nuo atsakomybės ir viskas perkeliama ant respublikonų pečių.“
J.Borrellis pranešė vykstantis į Ukrainą
17:25
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį pareiškė vykstantis į Ukrainą ir dar kartą paragino suteikti daugiau pagalbos karo alinamai šaliai.
„Esu pakeliui į Kyjivą“, – Varšuvoje žurnalistams sakė J. Borrellis ir pridūrė, kad blokas turi remti Ukrainą viskuo, ko reikia.
Jo vizitas vyksta atnaujinus tarptautines pastangas padėti Ukrainai papildyti savo ginkluotę, skirtą pasipriešinimui Rusijos invazijai.
D.Trumpo Ukrainos išdavystė: vis mažiau tikėtina, kad karinė pagalba bus skirta artimiausiais mėnesiais
17:23
Iki JAV prezidento rinkimų dar liko daug mėnesių. Tačiau Donaldas Trumpas jau dabar daro labai žalingą poveikį Amerikos užsienio politikai. D.Trumpo nurodymu respublikonai Kongrese blokuoja karinę pagalbą Ukrainai, rašo laikraščio „The Financial Times“ (FT) apžvalgininkas Gideonas Rachmanas savo komentare.
Nors JAV Senatas šią savaitę gali susitarti dėl pagalbos paketo, Atstovų rūmų respublikonai išlieka visiškai nesutaikomi. Todėl vis mažiau tikėtina, kad karinė pagalba Ukrainai artimiausiais mėnesiais – ar net šiais metais – bus priimta Kongrese, sako apžvalgininkas.
Pasak jo, tokio sprendimo pasekmės gali būti pražūtingos. Ukraina jau dabar kenčia nuo šaudmenų – ypač artilerijos sviedinių – trūkumo. Šiais metais tai dar labiau paaštrės, o pasekmės bus vis pavojingesnės.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba įvardijo, iš kur Rusija gaus papildomų pinigų karui
16:36
Rusija nesugebės pasiekti 2024 m. biudžeto plane numatytų planuojamų pajamų, naujausioje karo apžvalgoje nurodė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Tikėtina, kad Rusijos vyriausybei gali tekti apsvarstyti kitas politikos priemones savo išlaidoms finansuoti.
Rusijos valdžia turi ambicingų planų 2024 m. išlaidas padidinti 26 proc. Tai grindžiama optimistiniais lūkesčiais, kad pajamos padidės 22 proc. Kartu Rusija tikisi, kad pajamos iš naftos ir dujų padidės beveik 25 proc.
Pasak britų žvalgybos, Rusijos valdžios institucijos, norėdamos finansuoti planuojamas išlaidas, turės sumažinti įmokas į Nacionalinės gerovės fondą ir padidinti vidaus mokesčius bei skolą.
„Tokia politika beveik neabejotinai turės neigiamą poveikį ekonomikai vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, nes išlaikys infliacinį spaudimą arba apribos ekonomikos augimą ateityje. Valstybės turto fondas tariamai skirtas ilgalaikei Rusijos žmonių ekonominei gerovei, tačiau jis vis dažniau naudojamas invazijai į Ukrainą finansuoti. Jo turto vertė 2023 m. sumažėjo 10 proc.“, – teigiama Gynybos ministerijos apžvalgoje.
Karas prieš Ukrainą sparčiai eikvoja Rusijos strateginius finansinius rezervus, sukauptus per pastaruosius du dešimtmečius. Per dvejus karo metus vadinamasis Nacionalinės gerovės fondas neteko beveik pusės savo itin likvidžių atsargų, pažymėjo naujienų agentūra „Unian“.
Būtent labai likvidi fondo dalis, kurią sudaro grynieji pinigai ir investicinis turtas, praėjusių metų pabaigoje sudarė 5 trilijonus rublių (56,5 mlrd. JAV dolerių), palyginti su 8,9 trilijono rublių prieš plataus masto invaziją.
Kaip pažymėjo agentūra, spartų kainų kilimą Rusijoje – apie 60 proc. per metus – lėmė keletas veiksnių, rodančių ekonomines problemas.
Sakartvelas skelbia sužlugdęs ukrainiečių sąmokslą kontrabanda gabenti sprogmenis į Rusiją
16:28
Sakartvelo pareigūnai pirmadienį paskelbė, kad sužlugdė Ukrainos piliečio koordinuojamus planus per šią šalį iš Ukrainos į Rusiją neteisėtai pergabenti kelis sprogstamuosius užtaisus.
Tbilisis kaltinamas glaudesniu bendradarbiavimu su Kremliumi, nors nuo 2008 metų, kai Maskva įsiveržė į šią Kaukazo šalį, kai kuriose Sakartvelo dalyse yra dislokuotos rusų pajėgos.
Sakartvelo saugumo tarnyba pranešė, kad šeši užtaisai „sausio 19 dieną per Rumuniją, Bulgariją ir Turkiją buvo atgabenti į Sakartvelą iš Odesos Ukrainos piliečiui priklausančiu mikroautobusu“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vyriausiasis Kremliaus propagandininkas televizijos laidos eteryje ragino smogti Lenkijai
16:16
Sekmadienį Rusijos televizijos kanalo „Rossija 1“ laidoje „Vesti nedeli“ jos vedėjas ir vyriausiasis Kremliaus propagandininkas Dmitrijus Kiseliovas apkaltino Jungtines Valstijas virš Belgorodo srities sunaikinus karinį transporto lėktuvą Il-76 ir pareiškė, kad Rusija turėtų smogti Lenkijos Žešuvo aerodromui, per kurį neva aprūpinamos Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Televizijos eteryje D.Kiseliovas aiškino, kad „ekspertizė tiksliai nustatė“, kad lėktuvą Il-76 iš Ukrainos teritorijos numušė amerikiečių sistemos „Patriot“ raketa. Savo žodžiams patvirtinti jis pasitelkė tik Vladimiro Putino pareiškimą, kuriame šį faktą įvardija šalies prezidentas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija smogė Chersono centrui: žuvo keturi asmenys
14:45
Rusijos iš laikinai tebeokupuoto kairiojo Dniepro upės kranto apšaudė Chersono miestą. Dėl išpuolio žuvo keturi žmonės, pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko.
Jis pažymėjo, kad dėl rusų smūgių ugnies kilo gaisras miesto centre.
„Trys iš žuvusiųjų yra 45 ir 50 metų vyrai, kurie buvo automobilyje, ir moteris, kuri priešo atakos metu buvo gatvėje“, – pažymėjo R.Mročko.
Jis taip pat sakė, kad tarp žuvusiųjų yra 60 metų vyras, kuris patyrė labai sunkius sužalojimus ir neišgyveno. Dar vienas sužeistas vyras buvo paguldytas į ligoninę.
Rusijos smūgiai Chersono sričiaitampa vis dažnesni. Sausio 30 d. buvo surengti du smūgiai iš oro, kuriems pasitelkta 12 valdomų aviacinių bombų.
Generalinės prokuratūros duomenimis, vasario 2 d. popietę Rusijos kariškiai atakavo Chersono miestą ir Beryslavo rajoną. Dėl bepiločių orlaivių numestų sprogmenų vienas vietos gyventojas buvo sužeistas.
Taip pat sausio pabaigoje Beryslave dėl rusų smūgio žuvo du savanoriai iš Prancūzijos ir dar trys buvo sužeisti.
Partizanai: laikinai okupuotame Kryme Rusija dislokuoja papildomą techniką
14:36
Rusijos pajėgos laikinai okupuotos Jevatorijos pakraštyje dislokuoja karinę techniką, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ nurodė Krymo partizanų judėjimas „Atesh“.
„Mūsų agentai užfiksavo okupantų technikos buvimo vietą Jevpatorijos pakraštyje“, – sakoma pranešime.
Pasak partizanų, agentai matė, kaip rusai, iškraudami įrangą iš platformos, apvertė tanką.
Teigiamma, kad Rusijos pajėgos įrengė šaudymo pozicijas prie pat Jevpatorijos paplūdimių laikinai okupuotame Kryme. Be to, Rusija prie fronto linijos dislokuoja retų tipų daugkartinio paleidimo raketų sistemas.
Partizanai anksčiau pranešė Jevpatorijoje užfiksavę „Grad-1“ sistemų iškrovimą. Negana to, į miestą plūsta sunkvežimiai, kuriais gabenama „drakono dantimis“ vadinami gynybos elementai.
Anksčiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė į Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos dislokacijos vietą netoli Jevpatorijos, o tai gali reikšti, kad Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos nėra pasirengusios atremti Ukrainos atakų.
Pasak karinių oro pajėgų atstovo spaudai Jurijaus Ihnato, Krymas perpildytas Rusijos oro gynybos sistemomis, tačiau jos negali susidoroti su Ukrainos turimomis vakarietiškomis raketomis.
„The New York Times“ atskleidė, kaip šūvius skaičiuojančios Ukrainos pajėgos išlaiko Avdijivką
14:29
Pasak amerikiečių leidinio „The New York Times“, kurio žurnalistai kalbėjosi su Avdijivką ginančiais Ukrainos kariais, šis miestas šalies Rytuose tapo karo epicentru.
Karui tęsiantis trečius metus, ukrainiečiai jaučia priešo persvarą tiek ginkluotės, tiek kovai pajėgių žmonių skaičiumi. Anot kariškių, minosvaidžių įgulos dabar turi racionaliai paskirstyti artilerijos sviedinius. Kariai rotuojami iš užnugaryje esančių dalinių, kad prisijungtų prie nepakankamai sukomplektuotų pėstininkų dalinių fronte, jiems trūksta svarbiausių atsargų, reikalingų Ukrainos šarvuotosioms transporto priemonėms remontuoti ir prižiūrėti.
Pasak Avdijivką ginančios 47-osios mechanizuotosios brigados vado pavaduotojo 29 metų leitenanto Oleksandro Šyršino, rusai vargu ar nustos bandyti užimti miestą.
„Jie ateina bangomis. Ir jie nesustoja“, – pabrėžė jis.
Straipsnyje rašoma, kad dėl kritiško šaudmenų ir ginklų trūkumo ukrainiečiai negali sau leisti smogti rusų grupelėms po vieną ar du karius. Deja, bet Rusijos pajėgos žino šią ukrainiečių problemą ir prisitaikė prie fronto linijos: juda mažomis grupelėmis, o puolimui surenka daugiau vyrų.
Tuo tarpu Ukraina gali tik laikytis savo pozicijų.
„Mes neturime pakankamai įrangos, neturime pakankamai žmonių, kad galėtume pulti. Taigi pagrindinis tikslas dabar yra išlaikyti turimas pozicijas“, – nurodė O.Šyršinas.
Rusija bando pasinaudoti tuo, kad Vašingtonas neperdavė Ukrainai tinkamos ginkluotės. Jie nori pasinaudoti delsimu ir užgriūti Ukrainos kariuomenę milžiniška karių mase, pažymėjo „The New York Times“.
Tačiau, nepaisant to, kad ukrainiečiai supranta, jog jų maksimumas – gynyba, kariai neketina „tiesiog gulėti vietoje“. Ukrainos ginkluotosios pajėgos nori išvengti ilgų mūšių, bet kartu suduoti skaudžiausius smūgius rusams.
Tuo iš arti įsitikino „New York Times“ žurnalistai, kurie sausio mėnesį lankėsi Rytų Ukrainoje ir matė, kaip Ukrainos ginkluotosios pajėgos kaunasi prie dviejų svarbiausių miestų – Avdijivkos ir Vuhledaro.
„Rusų aukų mastas buvo akivaizdus laukuose, sniegu padengtuose laukuose mėtėsi sunaikinti šarvuočiai ir kritę rusų kariai“, – rašoma straipsnyje.
Ukrainos kariuomenė atsargiai, bet agresyviai naudojasi turimais pajėgumais ir ginklais iš Vakarų.
„Jie agresyviai naudoja Vakarų suteiktas kovines mašinas ir tankus, tapdami „žudikais“, kai Rusijos kariai priartėja prie Ukrainos pozicijų“, – pabrėžė autoriai.
Dronai yra viena veiksmingiausių priemonių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų arsenale, tačiau kalbant apie psichologinį spaudimą, kariuomenei reikia daugiau ginklų, jie „geriau veikia rusų nervus“.
„Pirmuoju asmeniu valdomas dronas neišardys žeminės, neiškirs miško juostos ir nedarys tokio psichologinio spaudimo priešui. Tuo pačiu metu mes neturime daug tokių orlaivių pilotų“, – kalbėjo Serhijus Betzas, 72-osios mechanizuotosios brigados 48-ojo atskirojo šaulių bataliono štabo viršininkas.
Komentuodamas kovas dėl Avdijivkos, jis nurodė: „Jei rusai bus suinteresuoti tam tikru fronto ruožu, jie jį sulygins su žeme“.
Pasak S.Betzo, nuo gruodžio vidurio rusai ten visiškai sunaikino miško juostą. Jiems iš dalies sekasi mūšiuose, pripažino jis, tačiau ukrainiečiai „kasa duobes, kad kaip nors išgyventų, išsilaikytų“.
Turkija patvirtino artėjantį V.Putino vizitą
14:14
Turkų užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas sekmadienį patvirtino būsimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą, tačiau tikslios datos nepaskelbė.
„Šis vizitas suteiks mums galimybę aptarti daugybę klausimų“, – sakė ministras valstybinei televizijai „TRT Haber“.
Vietos žiniasklaida kaip galimą datą nurodė vasario 12 dieną, tačiau prezidento Recepo Tayyipo Erdogano biuras to nepatvirtino.
Turkija būtų pirmoji NATO narė, V.Putino aplankyta nuo 2022 metų vasario, kai prasidėjo jo invazija į Ukrainą.
Praėjusį mėnesį Turkija galutinai patvirtino Švedijos prisijungimą prie NATO.
R.T.Erdoganui pavyko palaikyti prekybos ir politinius santykius tiek su Ukraina, tiek su Rusija, padedant Maskvai išvengti Vakarų sankcijų ir parduodant Kyjivui ginklų.
Praėjusį kartą V.Putinas ir R.T.Erdoganas buvo susitikę 2023 metų rugsėjį Sočyje, tačiau jie dažnai kalbasi telefonu.
H.Fidanas teigė, kad į darbotvarkę bus įtraukti energetikos klausimai, karas Gazos Ruože, Juodosios jūros prekybos keliai ir Sirija.
Abi šalys Sirijoje palaiko konfliktuojančias puses ir nesutaria dėl Kurdistano darbininkų partijos (PKK) pajėgų buvimo Sirijos šiaurės rytuose.
Ankara ir Maskva 2019 metais pasiekė susitarimą sustabdyti Turkijos puolimą mainais į 30 km buferinės apsaugos zonos tarp Turkijos ir PKK pajėgų sukūrimą. Turkija kaltina Rusiją nesilaikant šio pakto.
Kremlius pasmerkė smūgį kepyklai Ukrainos rytiniame Lysyčansko mieste
14:12
Kremlius pirmadienį pasmerkė smūgį kepyklai Ukrainos okupuotame rytiniame Lysyčansko mieste, per kurį, pareigūnų teigimu, šeštadienį žuvo mažiausiai 28 žmonės, įskaitant vaiką.
Rusijos paskirti pareigūnai jos kontroliuojamose Ukrainos dalyse paskelbė, kad 18 vyrų, devynios moterys ir vienas vaikas žuvo Ukrainos pajėgoms smogus pastatui, kuriame buvo vietos gyventojų pamėgta kepykla.
Rusija šeštadienį pareiškė, kad Ukraina per smūgį panaudojo vakarietiškus ginklus, ir teigė, kad tikisi greito ir „besąlygiško tarptautinės bendruomenės pasmerkimo“.
Tai naujausias smūgis per beveik dvejus metus trunkantį Rusijos puolimą Ukrainoje, kur fronto linija jau kelis mėnesius beveik nejuda, nepaisant šią žiemą suintensyvėjusių išpuolių.
„Toliau vykdomi išpuoliai prieš taikią infrastruktūrą, šiuo atveju kepyklą, yra siaubingi teroro aktai. Aukų skaičius byloja apie tai, koks siaubingas buvo šis teroro aktas“, – pirmadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Siekiant sustabdyti daugiau jų, tęsiama specialioji karinė operacija“, – sakė D.Peskovas, pavartodamas Kremliaus terminą karui Ukrainoje pavadinti.
Ukraina kol kas nekomentavo smūgio Lysyčanske.
V.Zelenskis lankosi kariniame mokymo centre Dnipro regione
12:46
Pirmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė kariniame mokymo centre Dnipro srityje.
„Tęsiame savo darbą Dnipro srityje. Mokymo centre, kuriame treniruojasi mūsų mobiliosios šaudymo grupės, pamačiau, kaip rengiami mūsų kariai – dangaus gynėjai“, – prezidentas nurodė susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale.
V.Zelenskis pridūrė, kad įteikė apdovanojimus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos pajėgų regioninės valdybos „Rytai“ ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės „Rytai“ kariams.
Be to, šalies vadovas turėjo progą susipažinti su karių gyvenimo ir tarnybos sąlygomis.
V.Zelenskiui taip pat buvo papasakota apie mobiliųjų šaudymo grupių komplektavimo būkle. Jis stebėjo mokymo procesą specializuotose daugialypės terpės treniruoklių klasėse, skirtose nešiojamoms priešlėktuvinės gynybos sistemoms „Fagot“ ir „Igla“, taip pat mobiliųjų šaudymo grupių personalą, atliekantį praktines šaudymo pratybas.
Sekmadienį pranešta, kad V.Zelenskis lankėsi Ukrainos kariuomenės pozicijose netoli Robotynės Zaporižios sektoriuje. Ši gyvenvietė iš Rusijos okupacijos buvo išvaduota praėjusių metų rugpjūtį.
Nepaisant išvadavimo, Rusijos kariai nuolat puola Ukrainos pajėgų pozicijas netoli Robotynės, bandydami susigrąžinti gyvenvietės kontrolę.
Avdijivkos karinė administracija neigia mūšius gatvėse
12:26
Avdijivkoje, Donecko srityje, gatvių mūšių nevyksta, Rusijos pajėgos tik įsiveržė į kelis namus netoli miesto, „Hromadske“ radijo eteryje pareiškė Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.
„Negaliu patvirtinti informacijos apie Avdijivkoje vykstančius pasistūmėjimus mieste ir gatvių mūšius“, – pažymėjo jis.
Pasak jo, rusai įsiveržė į kelis namus netoli miesto esančioje sodo nameliais apstatytoje vietovėje.
„Tiesa, kad jie įžengė į netoli miesto esančią sodybų teritoriją. Tačiau tai nėra miesto gatvės“, – pabrėžė V.Barabašas.
Anksčiau 59-osios brigados karininkas Serhijus Cehotskis sakė, kad padėtis Avdijivkos sektoriuje yra itin įtempta, rusai naudoja techniką ir labai daug bepiločių orlaivių.
„Visada buvo karšta, bet pastarosios kelios dienos buvo labai karštos“, – pridūrė kariškis, kurį cituoja naujienų agentūra „Unian“.
Pasak jo, rusai negali priartėti prie Ukrainos pozicijų, bet atveža pėstininkus šarvuočiais ir bando patekti į ukrainiečių pozicijas, tačiau gynybos pajėgos juos sunaikina.
„Jie taip pat naudojo tankus. Per šią dieną buvo du išpuoliai su BMP – vieną sudeginome iki karkaso, o kitą apgadinome. Transporto priemones, kuriomis gabenami kovotojai, naikiname, kai tik jas pamatome“, – pasakojo S.Cehotskis.
Avdijivka tebėra viena sudėtingiausių fronto zonų. Visame perimetre aplink miestą daugėja karo veiksmų.
Per smūgį kepyklai Donecke likviduotas aukšto rango Luhansko pareigūnas
12:20 Atnaujinta 12:42
Rusijos pareigūnai sekmadienį pranešė, kad per smūgį prieš kepyklą rusų okupuotame Lysyčanske Rytų Ukrainoje žuvo 28 žmonės, įskaitant vaiką.
Pirmadienį naujienų agentūra „Unian“, remdamasi pranešimais Rusijos žiniasklaidoje paskelbė, kad per smūgį buvo likviduotas taip vadinamos Luhansko liaudies respublikos (LLR) Nacionalinės asamblėjos ministras Aleksejus Poteleščenka.
Rusijos „Telegram“ kanalų duomenimis, iki 2014 m. A.Poteleščenka užėmė aukštas pareigas Ukrainos valstybinėje nepaprastųjų situacijų tarnyboje, ypač Luhansko srityje. Tačiau 2014 m. jis perėjo į vadinamosios Luhansko liaudies respublikos separatistų pusę.
Pasak jų, iš pradžių jis dirbo vadinamojoje „LLR liaudies milicijoje“, o vėliau – „LLR nepaprastųjų situacijų ministerijoje“. 2023 m. rugsėjo mėn. jis buvo paskirtas vadinamuoju „LLR nepaprastųjų situacijų ministru“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad per išpuolį buvo panaudoti vakarietiški ginklai, ir teigė, kad tikisi „greito ir besąlygiško pasmerkimo“ iš tarptautinių organizacijų.
Ši ataka buvo surengta Ukrainai pareiškus, kad Rusija jai smogė nauju Irano dronų antpuoliu, nukreiptu į energetikos objektus centriniame Dnipropetrovsko regione, dėl kurio tūkstančiai žmonių liko be elektros.
Tuo tarpu V. Zelenskis gyrė savo šalies saugumo tarnybas už tai, kad jos smogė Maskvos pajėgoms už mūšio lauko ribų „tiek sausumoje, tiek jūroje“.
„Rusija tikrai jaučia skausmą dėl jūsų veiksmų“, – sakė V. Zelenskis.
Šaltiniai atskleidė, kas gali netekti posto kartu su V.Zalužnu
12:03
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarsto galimybę pakeisti ne tik Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną, bet ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką Serhijų Šaptalą, rašo naujienų svetainė „Ukrainska pravda“, remdamasi šaltiniais.
Pasak jų, šiuo metu Ukrainos prezidento kanceliarijoje vyksta konsultacijos ne tik dėl V.Zalužno, bet ir dėl Generalinio štabo viršininko pakeitimo.
Paklaustas, kokie pertvarkymai Generaliniame štabe planuojami artimiausiu metu, vienas aukšto rango pareigūnas sakė: „Šaptalas (generolas majoras Serhijus Šaptala – red.) paliks Generalinį štabą. Visi kiti – neribotam laikui“.
„Visi šie įvykiai (dėl V.Zalužno ir S.Šaptalos pakeitimo – red.) gali įvykti savaitės viduryje“, – pridūrė kitas informuotas šaltinis.
Sekmadienį Italijos televizijos kanalui „Rai1“ duotame interviu V.Zelenskis kalbėjo ne tik apie V.Zalužno atleidimą, bet ir apie pertvarką įvairiuose sektoriuose, nes, anot jo, vieno asmens pakeitimas reikiamų pokyčių nesuteiks.
Paklaustas apie galimą V.Zalužno atsistatydinimą, Ukrainos prezidentas nurodė, kad galvoja apie persitvarkymą "ne tik vieno asmens, bet ir šalies vadovavimo krypties“, nes norint laimėti reikia „stumti visus ta pačia kryptimi“ ir neatsipalaiduoti.
Analitikai: rusai grasina svarbiam Ukrainos logistikos maršrutui karščiausioje fronto vietoje
11:42
Kovų dėl Avdijivkos kontrolės epicentras persikėlė į šiaurinę miesto dalį: rusams pavyko patekti į gatves ir dabar jie kelia grėsmę keliui, kuris yra svarbus Ukrainos kariuomenės logistikos maršrutas, televizijos kanalui „Espreso“ sakė karybos naujienų svetainės „Defence Express“ vadovas Serhijus Zgurecas, remdamasis savo analitikų duomenimis.
Jo teigimu, padėtis ten dabar sudėtinga, nes mūšių padaugėjo visame Avdijivkos perimetre.
Anksčiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos laikė Rusijos karius šiaurinėse miesto prieigose, netoli Stepovės, tačiau paskutiniu metu kovos išplito tarp Koksochimo ir pačios Avdijivkos, pažymėjo S.Zgurecas.
Svetainės analitikai įvertino, kad Rusija, ko gero, sugebėjo pasinaudoti prastu oru, kai ukrainiečių artilerija veikė mažiau, ir pasistūmėti toliau.
„Savaitgalį priešas šiek tiek pasistūmėjo į priekį, pasinaudojęs prastu oru, dėl kurio buvo sunku vykdyti žvalgybą, o artilerija buvo mažiau veiksminga“, – nurodė jis.
Pasak „Defense Express“, rusai yra maždaug už pusantro kilometro ar mažiau nuo pagrindinio kelio, kuris laikomas pagrindiniu maršrutu į Avdijivką.
Rusija turi jėgos ir įrangos pranašumą ir spaudžia Ukrainos gynybą, nors Ukrainos kariuomenė stengiasi išstumti okupantus iš užimtos teritorijos, aiškino S.Zgurecas.
„Sudėtingiausia padėtis yra judėjimas link Avdijivkos iš šiaurės. Visa kita priklausys nuo pajėgų ir rezervų prieinamumo Ukrainos pusėje ir aktyvumo Rusijos pusėje. Dabar mūsų laukia vienas sudėtingiausių Avdijivkos gynybos laikotarpių, nes priešas bando vykdyti puolamuosius veiksmus iš visų pusių“, – pabrėžė jis.
Sunki Avdijivkos gynyba tęsiasi jau keturis mėnesius – Ukrainos ginkluotosios pajėgos vis dar išlaiko šį atramos tašką, darydamos didžiulius nuostolius Rusijos kariuomenei.
Rusijoje nuskendo ant ledo nusileidęs sraigtasparnis
10:55
Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijai priklausantis sraigtasparnis Mi-8 skrydžio Karelijoje metu įlūžo į ledą ir nuskendo Onegos ežere. Jo nuolaužas gelbėtojai rado už 11 km nuo kranto, skelbia leidinys „Kommersant“.
Pasak naujienų agentūros „Interfax“, ryšys su sraigtasparniu nutrūko vasario 4 d. per mokomąjį skrydį. Vėliau Mi-8 nuolaužos buvo rastos ežere už 11 kilometrų nuo kranto, iki 50 metrų gylyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos naikintuvai F-16 turės 300-500 km nuotolio raketas
10:28
Ukraina iš savo sąjungininkių sulaukia vis daugiau tolimojo nuotolio ginkluotės. Tikimasi, kad pristatyti F-16 lėktuvai turės 300-500 km nuotolio raketas, pareiškė Ukrainos jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas, skelbia naujienų agentūra "RBC-Ukraine“.
„Su kitais karinės pagalbos paketais Ukraina tikisi gauti lėktuvų F-16 ir raketų, kurių veikimo nuotolis yra 300-500 kilometrų“, – sakė jis.
Pasak jo, tai leis Ukrainos gynybos pajėgoms pasiekti dar didesnės sėkmės mūšio lauke ir išlaisvinti daugiau teritorijos iš Rusijos gniaužtų.
S.Najevas nurodė, kad 2022 m. vasarą pristačius daugkartinio paleidimo raketų sistemas M142 HIMARS, o vėliau – M270 MLRS, rusai patyrė dar didesnių priešakinių dalinių logistikos nuostolių ir buvo priversti perkelti savo lauko sandėlius ir valdymo punktus daugiau kaip 100 kilometrų nuo fronto linijos.
„Dėl to padidėjo logistikos našta aprūpinant šaudmenimis ir materialiniais ištekliais, komplikavosi vadovavimas ir valdymas kariams, buvo prarasti puolamieji pajėgumai ir pereita prie priverstinės gynybos“, – kalbėjo generolas.
Jungtinių pajėgų vadas taip pat pažymėjo, kad 2023 m. balandį pradėjus eksploatuoti priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, Ukrainos priešraketinis skydas buvo dar labiau sustiprintas, padidinus aerodinaminių taikinių naikinimo nuotolį iki 150 km atstumu.
2023 m. Ukrainos sąjungininkės sukūrė aviacijos koaliciją, kad aprūpintų Ukrainą moderniais naikintuvais F-16. Koalicijai vadovauja Nyderlandai ir Danija.
Pentagonas pareiškė, kad pirmuosius naikintuvus F-16 Ukraina galės gauti šiais metais. Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas sakė, kad partneriai yra pasirengę perduoti lėktuvus Ukrainai, tačiau reikia užbaigti parengiamuosius darbus.
Ukrainoje likviduotas Rusijos veteranų sąjungos vadovas
09:57
Ukrainoje kartu su būriu Rusijos pajėgų kovotojų buvo likviduotas Rusijos nevyriausybinės organizacijos Miškų ir Sibiro kovų sąjungos veteranų vadovas Dmitrijus Veitas, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas šaukiniu „Štirlicas“.
Anot jo, taip pat buvo nukautas ir Rusijos kariuomenės vyresnysis leitenantas Viktoras Blinovas.
Karybos ekspertas: Rusija gali pradėti ruoštis masinėms Ukrainos atakoms
09:31
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienio vakarą publikuotoje apžvalgoje pažymėjo, kad rusai ir toliau nuosekliai aktyvina veiksmus fronte: koncentruojamasi Kupjansko kryptimi ir Avdijivkoje.
„Būtent joje padėtis vis sunkėja“, – pabrėžė jis.
Ekspertas nurodė, kad ukrainietiški šaltiniai vienas po kito praneša apie blogėjančią, beveik kritinę padėtį Avdijivkoje, kai tuo tarpu dalis rusiškų šaltinių teigia, kad agresoriaus pasiekimai mieste šiuo metu nėra tokie dideli, kaip teigia ukrainiečiai.
„Didžiausia grėsmė išlieka Avdijivkoje. Taip pat klausimas, ar rusai sugebės išvystyti puolimą Kupjansko kryptyje. Kol kas niekas neaišku, pasikartosiu – teks palaukti keletą dienų. Tikėkimės, kad ukrainiečiai vėl stabilizuos padėtį ir agresoriaus puolimas čia eilinį kartą „užluš“, – rašė E.Papečkys.
Jis taip pat įvertino padėtį Krykuose, kairiajame Dniepro krante. Jo teigimu, rusai neturi galimybės pulti placdarmo sausumos pajėgomis, nes trūksta pajėgumų, o ukrainiečių artilerija neleidžia judėti pirmyn. Dėl to jie vėl pradėjo daužyti Krynkų vietovę sklandančiomis aviacinėmis bombomis.
„Priminsiu, kad ukrainiečiai Rusijos aviaciją buvo nuslopinę sėkmingai numušę du lėktuvus per vieną dieną.“
Eksperto nuomone, pasikartojantys smūgiai bepiločiais orlaiviais Kryvyj Rihui visų pirma skirti atitraukti ukrainiečių oro gynybą nuo Krynkų, kad atsirastų galimybė aviacijai vėl veikti prieš placdarmą.
„Ukrainiečių bepiločių atakos prieš taikinius Rusijos teritorijos gilumoje aprimo, bet tik trumpam. Po sėkmingų smūgių rusai pakeitė savo taktiką ir oro gynybos išdėstymą. Dabar ukrainiečiai žvalgosi ir ieško naujų silpnų vietų. Jas netrukus išbandys nedidelėmis atakomis, o vėliau prasidės intensyvios atakos su daug bepiločių, sklandančių valdomų aviacinių bombų ir raketų. Rusams apginti tokią milžinišką teritoriją su tiek daug potencialių taikinių bus sudėtinga“, – reziumavo E.Papečkys.
Iki šiol neviešinti Lietuvos diplomatų Maskvoje užrašai apie Kremliaus intrigas: kaip Vladimiras Putinas užgrobė valdžią
09:23
1999-ųjų rugsėjį lietuvių diplomatai Maskvoje įspėjo savo vadovus Vilniuje dėl naujojo vyriausybės vadovo Vladimiro Putino polinkio į žiaurumą, bet jo perspektyvas Kremliuje įvertino kaip „labai abejotinas“.
Nepraėjus nė metams Lietuvos ambasadorius Maskvoje parengė įslaptintą atmintinę, kurioje konstatavo: buvęs KGB darbuotojas per pusmetį sutelkė į savo rankas visą valdžią ir ima gręžtis į imperinę praeitį, siekdamas įtakos pasaulyje.
„V.Putinas Rusijos kariškių yra traktuojamas kaip vienas iš mūsų tarpo“, – praėjus 100 dienų nuo V.Putino išrinkimo prezidentu „riboto naudojimo“ dokumente parašė tuometinis ambasadorius Zenonas Namavičius.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos archyve saugomi raštai atskleidžia, kaip Lietuvos diplomatai stebėjo Kremliaus vidaus kovas tarp Boriso Jelcino „šeimos“, „Piterio liberalų“ ir jėgos struktūrų lemtingais 1999–2000 metais.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:54
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 810 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 389,5 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 5 tankai, 4 šarvuotosios kovos mašinos, 18 artilerijos sistemų, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 19 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 7 specialiosios įrangos vienetai.
V.Zelenskis aplankė karius Ukrainos pietuose
08:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad aplankė karius pietiniame fronto linijoje esančiame Robotynės kaime, kurį Kyjivas praėjusią vasarą atkovojo iš Rusijos pajėgų, bet kuris vėl smarkiai puolamas.
Praėjusių metų rugpjūtį Ukraina atkovojo šį nedidelį kaimą pietiniame Zaporižios regione ir tai pavadino didele kontrpuolimo prieš Rusijos pajėgas sėkme.
Nuo to laiko Robotynę nepaliaujamai puola Rusijos kariai ir tai yra vienas iš pagrindinių pietinio fronto karštųjų taškų.
„Zaporižios regionas. Robotynė. 65-osios mechanizuotosios brigados dislokacijos vieta. Kalbėjausi su gynėjais, padėkojau jiems ir įteikiau valstybinius apdovanojimus, – socialiniuose tinkluose teigė V.Zelenskis. – Man didelė garbė šiandien būti čia.“
Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip uniformuotas prezidentas susitinka su kariais tamsioje patalpoje, primenančioje požeminį rūsį.
„Man didelė garbė šiandien būti čia ir apdovanoti jus, nes ant jūsų pečių gula tokia sunki ir daug lemianti misija – atremti priešą ir laimėti šį karą“, – V.Zelenskis sakė kovotojams.
„Linkiu jums pergalės, noriu jus apdovanoti ir noriu, kad darytumėte viską, kad greičiau pasiektumėte šią pergalę“, – kalbėjo jis.
Vėliau sekmadienį jo atstovas spaudai sakė, kad V.Zelenskis kelionės metu buvo gana arti sprogimų.
„Tai Robotynė, o ten vyksta aktyvūs karo veiksmai, todėl sprogimai buvo gana arti, – sakė Serhijus Nykyforovas. – Tačiau aš nenorėčiau dramatizuoti situacijos.“
Kariuomenė: Rusija sustabdė puolimą prie Kupjansko, bet žengia į priekį prie Avdijivkos
08:11
Per pastarąją parą fronte įvyko 78 kariniai susirėmimai. Rusai surengė 1 raketinį ir 43 oro smūgius, atliko 51 ataką iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų į Ukrainos karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves.
Seversko ir Slobožansko kryptimis rusai palaiko karinį buvimą pasienio rajonuose ir vykdo aktyvią sabotažo veiklą, siekdami užkirsti kelią Ukrainos karių perkėlimui į grėsmingas kryptis, taip pat didina minų ir sprogstamųjų užtvarų tankumą palei valstybės sieną Belgorodo srityje.
Kupjansko kryptimi rusai per pastarąją parą puolimo (šturmo) operacijų nevykdė.
Lymano kryptimi Ukrainos kariai atrėmė 3 Rusijos pajėgų atakas Donecko srities Ternovos rajone.
Bachmuto kryptimi gynybos pajėgos atrėmė 3 priešo puolimus prie Bagdanovkos ir Kleščjevkos gyvenviečių Donecko srityje.
Avdijivkos kryptimi Ukrainos gynėjai toliau stabdo priešą, kuris neatsisako bandymų apsupti Avdijivką. Ukrainos kariai, pasak Generalinio štabo, atkakliai laikosi gynyboje, padarydami užpuolikams didelių nuostolių.
Zaporižios kryptimi gynybos pajėgos atrėmė 4 priešo puolimus.
Chersono kryptimi gynybos pajėgos toliau laikosi pozicijose ir atremia okupacinių pajėgų puolimus. Nepaisant didelių nuostolių, priešas neatsisako bandymų išstumti Ukrainos dalinius iš pozicijų. Per pastarąją parą priešas surengė 3 nesėkmingas puolimo operacijas.
Kartu Generalinis štabas pažymėjo, kad Ukrainos kariai aktyviais veiksmais daro okupacinėms pajėgoms nuostolių gyvosios jėgos ir technikos pavidalu ir išsekina priešą visoje fronto linijoje. Per pastarąją parą Gynybos pajėgų lėktuvai sudavė smūgius 5 vietovėse, kuriose sutelktas priešo personalas.
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas atmetė Senato susitarimą dėl sienos ir paramos Ukrainai
07:03
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas sekmadienį pareiškė, kad ką tik pristatytas Senato susitarimas dėl sienų apsaugos ir paramos Ukrainai bus „miręs“, jei pasieks jo kontroliuojamus respublikonų rūmus.
„Šis įstatymo projektas yra dar blogiau, nei tikėjomės, ir nepadės priartėti prie pasienio katastrofos, kurią prezidentas sukūrė, nutraukimo“, – socialiniame tinkle „X“ sakė M.Johnsonas, pažadėdamas, kad „jei šis įstatymas pasieks Atstovų Rūmus, jis jau bus miręs“.
JAV Senatas atskleidė, kokios paramos gali tikėtis Ukraina
06:23 Atnaujinta 06:38
Jungtinių Valstijų Senatas pristatė abiejų partijų pasiūlymą dėl 118 mlrd. dolerių vertės pagalbos Izraeliui, Ukrainai ir savo sienų apsaugai, rašo CNBC.
Vadinamuosiuose papildomuose nacionalinio saugumo teisės aktuose iš viso numatyta skirti 118,3 mlrd. dolerių (110 mlrd. eurų), įskaitant 60 mlrd. dolerių (55,67 mlrd. eurų) paramą karo draskomai Ukrainai, kuri atitinka Baltųjų rūmų prašymą, ir 14,1 mlrd. dolerių (13,08 mlrd. eurų) paramą Izraelio saugumui, sakoma Senato asignavimų komiteto pirmininkės Patty Murray paskelbtoje santraukoje.
Į susitarimą taip pat įtraukta 20,2 mlrd. dolerių (18,74 mlrd. eurų) JAV sienų apsaugai ir daugybė imigracijos politikos pakeitimų, dėl kurių susitarė demokratų ir respublikonų derybininkai.
Neaišku, ar įstatymo projektui pritars 60 šalininkų, kurių reikės pirmajam procedūriniam balsavimui demokratų kontroliuojamame Senate. Balsavimas turėtų įvykti ne vėliau kaip trečiadienį.
Leidinyje pažymima, kad pagrindinis šio dokumento skirtumas – 13 mlrd. dolerių padidintas finansavimas sienų apsaugai. Žurnalistai mano, kad Atstovų Rūmų respublikonai dar gali jį kritikuoti.
Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris sakė, kad balsavimas dėl įstatymo projekto numatytas vasario 7 d.
„Žinau, kad didžioji dauguma senatorių nori, kad tai būtų padaryta, tačiau norint greitai judėti į priekį reikės abiejų partijų bendradarbiavimo. Senatoriai turi nuslopinti triukšmą tų, kurie nori, kad šis susitarimas nepavyktų dėl jų pačių politinių tikslų“, – sakė jis.
Senatoriai kelis mėnesius derėjosi dėl susitarimo dėl kovos su nelegalia imigracija, o respublikonai primygtinai reikalavo sustiprinti sienų apsaugą mainais į prezidento Joe Bideno prašymo dėl finansavimo Kyjivui patvirtinimą.
Teksto paskelbimui greitai pritarė Baltieji rūmai, kurie pabrėžė dešimtmečius trunkantį siekį reformuoti „sugedusią“ šalies imigracijos sistemą.
„Dabar pasiekėme susitarimą dėl abiejų partijų nacionalinio saugumo sandorio, į kurį įtrauktos griežčiausios ir teisingiausios pasienio reformos per pastaruosius dešimtmečius. Tvirtai jam pritariu“, – pareiškime sakė J. Bidenas.
Jis taip pat paragino respublikonus, kurie kontroliuoja Atstovų Rūmus ir kuriuos Baltųjų rūmų kandidatas Donaldas Trumpas spaudė priešintis susitarimui, paremti dvipartinį paketą.
„Jei, kaip ir aš, tikite, kad privalome apsaugoti sieną dabar, nieko nedaryti negalima“, – sakė jis.
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas anksčiau pareiškė, kad paketas jau „miręs“, nors penktadienį, duodamas komentarą naujienų kanalui „Fox Business“, jis pakeitė savo poziciją ir teigė, kad „nieko iš anksto nenusprendžia“.
Anksčiau Atstovų rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas paskelbė, kad šią savaitę jie balsuos už įstatymo projektą dėl pagalbos Izraeliui; pagalba Ukrainai į jį nebuvo įtraukta.
Baltieji rūmai sukritikavo šį įstatymo projektą , pavadinę jį „cinišku politiniu manevru“. Žiniasklaida pranešė, kad dabar senatoriai skuba paskelbti naują dokumentą, kuriame kalbama ir apie pagalbą Ukrainai, ir apie sienų apsaugą.
V.Zelenskis pareiškė, kad galvoja pakeisti V.Zalužną ir iš esmės pertvarkyti šalies vadovybę
06:15
Prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Italijos televizijos kanalui „Rai1“ pareiškė, kad „galvoja“ apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno pakeitimą, taip pat apie šalies vadovybės krypties pertvarkymą.
V.Zelenskis buvo paprašytas pakomentuoti žiniasklaidos pranešimus apie galimą V.Zalužno atsistatydinimą.
„Kai kalbame apie tai, turiu omenyje visos eilės valstybės vadovų rotaciją, o ne tik vieno sektoriaus, pavyzdžiui, kariuomenės. Aš galvoju apie šį pakeitimą (Zalužną – red. past.), bet negalima sakyti, kad čia mes pakeitėme vieną žmogų...
Jei norime laimėti, turime visus stumti ta pačia kryptimi, įsitikinę pergale, negalime nusiminti, pasiduoti, turime turėti tinkamos pozityvios energijos... Todėl ir kalbu apie perkrovimą, pakeitimą, turiu omenyje kažką rimto, kas susiję ne su vienu žmogumi, o su šalies vadovavimo kryptimi.“
V.Zelenskis pridūrė, kad „tai klausimas apie žmones, kurie turėtų valdyti Ukrainą. Žinoma, reikia persitvarkymo, naujos pradžios“.
