- Su Witkoffu ir Kushneriu susitikęs Putinas liejo pažadus ir siuntė padėką Trumpui: derybos truko tris valandas
- Rusijos tyrinėtojas: Trumpas per metus pasiekė tai, ko Kremlius trokšta dešimtmečius
- „Tai yra jų stiprybė“: ukrainiečių kariai nustebino NATO instruktorius, bet yra vienas didelis trūkumas
- Putinas nurodė tris paras neatakuoti Kyjivo
Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Šaltiniai atskleidžia detales apie Ukrainos ir JAV pasiuntinių derybų eigą
17:12
„RBC-Ukraina“ šaltinis teigia, kad šiuo metu vyksta diplomatinės konsultacijos Ukrainos ir JAV formatu. Abiejų šalių atstovai aptaria svarbiausius dabartinės darbotvarkės klausimus.
Iš karto po šio konsultacijų etapo pabaigos prie derybų prisijungs Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos – atstovai.
Šaltinis taip pat nurodė, kad derybose daug dėmesio skiriama artėjančiai žiemai – kaip ją išgyventi ir ką galima padaryti.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau paskelbė, kad Kyjive vyks keletas derybų sesijų: pirmiausia su JAV prezidento pasiuntiniais, o vėliau – dalyvaujant derybininkams iš Europos šalių.
Kaip nurodo "The Kyiv Independent", derybos prasidėjo 14.15 val. vietos laiku.
V.Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi pokalbiui.
„Ukraina visada buvo ir išliks konstruktyvi“, – socialiniuose tinkluose prieš pasiuntinių vizitą sakė karo meto lyderis.
Šalies oro erdvė yra uždaryta nuo tada, kai Maskva pradėjo karą, o atvykstantys lyderiai keliauja traukiniais.
Daugumos ukrainiečių viltys, kad pavyks pasiekti persilaužimą, išlieka menkos.
Kyjive daugelis palankiai vertino tai, kad amerikiečiai apskritai atvyko į Ukrainą, tačiau mažai kas tikėjo persilaužimu.
Zelenskis atskleidė, kaip vyks derybos su JAV pasiuntiniais
16:36
Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Kyjive vyks keletas derybų sesijų: pirmiausia su JAV prezidento pasiuntiniais, o vėliau – dalyvaujant derybininkams iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos.
„Tikimasi vienos sesijos – mūsų pokalbio, o po to vyks kita sesija su Europos nacionalinio saugumo patarėjais. Keletas svarbių sesijų“, – cituojamas V.Zelenskis.
Sergejus Lavrovas atmeta kaltinimus: Vokietija „vėl nori karo“
15:44
Vokietija „vėl nori karo“, sekmadienį paskelbtame interviu pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, atmesdamas Berlyno kaltinimus, kad Rusija yra kalta dėl drono atakos Leipcigo oro uoste.
Vokietijos vyriausybė dėl šio incidento apkaltino Maskvą, teigdama, kad Rusija atsiuntė „žemo lygio agentus“ bandymui įvykdyti hibridinę ataką panaudojant sprogmenų prikrautą droną šiame strateginiame oro uoste Vokietijos rytuose.
Šią savaitę Rusija ir Vokietija uždarė viena kitos kultūros centrus, o Europos Sąjungos (ES) šalys narės iškvietė Rusijos pasiuntinius.
„Tai apskritai yra tikro karo pradžia. Jie išgyvendino generalinį konsulatą iš Bonos. Jie uždaro Rusų namus (kultūros centrą) Berlyne. Prisimenu, kad (taip buvo) prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui (...). Jie vėl nori karo“, – valstybinės televizijos žurnalistui pareiškė S.Lavrovas.
Jis apkaltino Vokietiją nacizmu ir pasakė: „Rusijos vadovybė padarys atitinkamas išvadas.“
Dalį interviu paskelbė Rusijos televizijos kanalas „Vesti“.
Vokietija yra viena pagrindinių Ukrainos sąjungininkių jos kare su Rusija.
S.Lavrovas, ilgiausiai pareigas einantis Rusijos ministras, kalbėjo Maskvos puolimui – baisiausiam konfliktui Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – tęsiantis jau daugiau nei puspenktų metų.
Be to, Rusijoje artėja vėliau šį mėnesį vyksiantys griežtai kontroliuojami parlamento rinkimai.
Naujos detalės apie JAV pasiuntinių vizitą Kremliuje: ar Putinas pasirengęs derėtis?
15:38
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniams Steve'ui Witkoffui ir Jaredui Kushneriui lankantis Maskvoje ir Kyjive, atsinaujino pastangos rasti būdą užbaigti karą Ukrainoje. Tačiau su Kremliumi susiję šaltiniai „Bloomberg“ teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kol kas pasirengęs tartis tik dėl jam priimtinų sąlygų. Maskvos reikalavimai tapo griežtesni, nes Rusija mano turinti karinį pranašumą prieš Ukrainą.
„Bloomberg“ skelbia, kad V.Putino pozicija paaiškėjo JAV pasiuntiniams rugsėjo 5-ąją lankantis Maskvoje. Po daugiau kaip tris valandas trukusio susitikimo su Rusijos prezidentu Kremlius pareiškė, kad jo pozicija dėl karo Ukrainoje išlieka „nepajudinama“.
V.Putinas pasiuntiniams esą sakė, kad Rusija pasiekė „realią pažangą“ mūšio lauke ir yra įsitikinusi, jog pasieks savo tikslus.
Tuo metu S.Witkoffas ir J.Kushneris sekmadienį pirmą kartą nuo karo pradžios atvyko į Ukrainą. JAV delegaciją prie traukinio pasitiko Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas, Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Rustemas Umerovas ir parlamento frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davidas Arakhamia.
S.Witkoffo ir J.Kushnerio kelionės į Maskvą ir Kyjivą tapo nauju JAV pastangos pasiekti susitarimą dėl karo Ukrainoje etapu. „Bloomberg“ teigimu, JAV prezidento pasiuntinių vizitas gali suteikti naują postūmį deryboms dėl galimo susitarimo.
Rusijos mokslų akademijos Europos instituto direktorius Aleksejus Gromyko teigė, kad svarbiausias klausimas – ar Vašingtonas pasirengęs nuolat dalyvauti derybų procese, o ne prie jo grįžti kas pusmetį.
JAV analitikos centro RAND vyresnysis politologas Samuelis Charapas teigė, kad S.Witkoffo ir J.Kushnerio vizitas įvyko pačiu laiku. Jo teigimu, dabartinė konflikto eskalacija sparčiai tampa nebekontroliuojama, todėl, nesikišant tarpininkams, Rusija ir Ukraina, tikėtina, ir toliau didintų įtampą.
Tuo metu Europos Sąjungoje abejojama tokio vizito tikslingumu, nes JAV pasiuntiniai pirmiausia išvyko į Maskvą, o tik vėliau – į Kyjivą.
„Diplomatija iš tiesų veikia, todėl turime stengtis pirmiausia kalbėtis su tais, kurie yra mūsų sąjungininkai. Maskva nepakeitė savo karinių tikslų, o mums, europiečiams, svarbiausias prioritetas ir toliau yra suteikti Ukrainai viską, ko reikia jos gynybai“, – sakė Europos Sąjungos ambasadorė Vašingtone Jovita Neliupšienė.
Rugsėjo 5-ąją S.Witkoffas ir J.Kushneris atvyko į Maskvą derybų dėl karo Ukrainoje. Oro uoste juos pasitiko V.Putino specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas.
Po susitikimo su JAV pasiuntiniais Kremlius V.Putino poziciją dėl Ukrainos pavadino „nepajudinama“. Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad JAV atstovai pateikė „keletą idėjų dėl galimų konflikto sureguliavimo būdų“.
V.Putinas savo ruožtu pareiškė, kad Rusija esą pasiekė „realią pažangą“ mūšio lauke ir yra įsitikinusi, kad pasieks savo tikslus.
Skaudus dūris Rusijai: Ukrainos ataka paralyžiavo 77 proc. svarbios naftos gamyklos pajėgumų
14:58
Ukrainos dronai smogė didžiausiems žalios naftos perdirbimo blokams Rusijos Riazanės naftos perdirbimo gamykloje.
Pasak „Fire Point“, dronai smogė didžiausiam gamyklos pirminės naftos žaliavos perdirbimo blokui, kurio metinis pajėgumas siekia 8,5 mln. metrinių tonų.
Smūgis Riazanės naftos perdirbimo gamyklai paralyžiavo daugiau nei 77 proc. gamyklos perdirbimo pajėgumų.
Riazanės naftos perdirbimo gamykla yra viena iš didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kasmet perdirbanti apie 17 mln. metrinių tonų žalios naftos.
Zelenskis susitiko su JAV delegacija
14:11
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį susitiko su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniais, kurie pirmą kartą atvyko į Ukrainą siekdami išspręsti karo klausimą.
Prezidentas V.Zelenskis pasveikino Jaredą Kushnerį ir Steve'ą Witkoffą Kyjivo centre.
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris sekmadienį atvyko į Ukrainą.
Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo žmogus, dar mažiausiai 10 sužeista
13:49
Per Rusijos atakas įvairiose Ukrainos srityse naktį į sekmadienį žuvo vienas žmogus, o dar mažiausiai 10 buvo sužeista, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Rusų vadovas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitarė sustabdyti smūgius vienas kito sostinėms, kol vyksta JAV pasiuntinių Steve'o Witkoffo bei Jaredo Kushnerio vizitai. Vis dėlto naktį į sekmadienį abi pusės apsikeitė išpuoliais.
Zaporižios srityje per dronų smūgius žuvo 74-erių vyras ir buvo sužeisti trys žmonės, o Chmelnyckio srityje dronui pataikius į daugiabutį nukentėjo septyni asmenys.
Sekmadienį portalo „The Kyiv Independent“ cituoti Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per pastarąją parą visoje šalyje per Rusijos atakas žuvo mažiausiai aštuoni žmonės ir sužeisti bent 69.
Šeštadienį pranešta apie per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvusius mažiausiai septynis žmones, taip pat ir Kyjivo priemiestyje.
Dnipropetrovsko srityje sužeisti du žmonės, pranešė gubernatorius Oleksandras Hanža.
Ukrainos oro pajėgos sekmadienį skelbia, kad buvo numušti 82 iš 108 Rusijos naktį paleistų dronų, taip pat šešios raketos.
Rusijoje ukrainiečių dronui pataikius į transporto priemonę žuvo vyras ir buvo sunkiai sužeista moteris, pranešė vietos pareigūnai pasienyje esančioje Belgorodo srityje.
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pareiškė, kad naktį jos oro gynyba numušė 258 ukrainiečių dronus virš 14 Rusijos regionų, okupuoto Krymo bei Juodosios ir Azovo jūrų.
JAV delegacija – Kyjive: aiškėja daugiau detalių
13:20 Atnaujinta 13:44
Naujienų agentūra AP skelbia, kad JAV delegacija jau atvyko į Kyjivą.
Kaip nurodo Ukrainos žiniasklaida, JAV delegacija atvyko traukiniu.
Specialiuosius pasiuntinius Steve'ą Witkoffą ir Jaredą Krushnerį pasitiko Ukrainos derybų grupės nariai: Prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Rustemas Umerovas ir Davidas Arakhamija.
„Kelionė buvo puiki“, – sakė S.Witkoffas apie kelionę.
Leidinys primena, kad JAV pasiuntinys ilgą laiką nenorėjo vykti į Ukrainą traukiniu.
Tikimasi, kad vėliau tą pačią dieną V.Zelenskis surengs derybas su JAV prezidento pasiuntiniais.
Du su šiuo klausimu susipažinę asmenys leidiniui „Kyiv Independent“ pranešė, kad diskusijose taip pat turėtų dalyvauti Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo patarėjai.
Nuo pat Rusijos pilno masto invazijos pradžios 2022 metais Ukrainos oro erdvė yra uždaryta, todėl Kyjive besilankantys lyderiai ir pareigūnai paprastai keliauja traukiniais.
Tai pirmasis prezidento Donaldo Trumpo draugo verslininko S.Witkoffo ir J.Kushnerio vizitas Kyjive nuo tada, kai respublikonas pernai sausį sugrįžo į JAV prezidento postą, pažadėjęs greitai išspręsti šį karą.
Šeštadienį JAV pasiuntiniai per daugiau nei tris valandas trukusį susitikimą su Rusijos prezidentu aptarė „esminius planus“ dėl tolesnių žingsnių karui Ukrainoje užbaigti, pranešė Baltieji rūmai.
„Abi pusės aptarė esminius planus tolesniems žingsniams, apie kuriuos bus paskelbta artimiausiomis savaitėmis, ir tikisi ne mažiau produktyvių susitikimų rytoj Ukrainoje“, – sakoma pranešime.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas derybas pavadino „itin atviromis“ ir teigė, kad amerikiečiai „pateikė įvairių idėjų dėl galimų kelių link susitarimo“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Rusijos atstovai amerikiečiams pareiškė, kad Maskva yra „tikra“, jog gali pasiekti savo karinius tikslus ir užimti likusią Rytų Ukrainos dalį, pridūrė J.Ušakovas.
Pasak jo, Maskva pateikė savo „išsamų vertinimą“ apie situaciją Ukrainos mūšio lauke, tačiau pokalbis nebuvo sutelktas vien į Rusijos invaziją.
„Gana išsamiai aptarti ekonominiai klausimai ir potencialiai dideli, abipusiai naudingi bendri Rusijos bei JAV projektai“, – teigė jis.
D.Trumpas anksčiau žurnalistams teigė, kad abu derybininkai sieks įvertinti, ar įmanoma padaryti pažangos siekiant taikos šiame konflikte.
Diplomatinės pastangos yra įstrigusios – iš dalies dėl Vašingtono karo su Iranu, o Maskva ir Kyjivas suintensyvino tolimojo nuotolio atakas, todėl civilių aukų skaičius išaugo iki lygio, nematyto nuo kovos veiksmų pradžios.
Tiek Rusija, tiek Ukraina pažadėjo tris dienas nepulti viena kitos sostinių, kad galėtų vykti šios derybos. Vis dėlto naktį į sekmadienį abi pusės apsikeitė išpuoliais, o Ukrainoje žuvo vienas žmogus.
Prieš derybas su JAV delegacija – svarbus Zelenskio susitikimas
13:16
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė susitikimą su Ukrainos derybų grupe prieš susitikimą su JAV prezidento atstovais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, kurie į Kyjivą turėtų atvykti sekmadienį.
Susitikime dalyvavo Prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, pirmasis Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Serhijus Kislica, Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Rustemas Umerovas ir frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davidas Arakhamija.
V.Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos pusė parengė savo pasiūlymus deryboms.
„Esame pasirengę pokalbiams. Ukraina visada laikosi ir laikysis konstruktyvios pozicijos. Mums svarbu, kad karas greičiau pasibaigtų. Reikia taikos. Reikia saugumo garantijų. Reikia, kad pokario taika būtų oraus pobūdžio. Mūsų pasiūlymai parengti“, – paskelbė V.Zelenskis.
Akibrokštas Ukrainai: naujas JT pasiūlytas pasaulio žemėlapis atrodo kaip įžeidimas
12:49
Ukraina atsisakė paremti JT rezoliuciją dėl naujo pasaulio žemėlapio. Priežastis – kartografinė projekcija „Equal Earth“, kurioje, pasak Ukrainos delegacijos JT ir Ukrainos parlamentarės Kiros Rudik įrašo, laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos pavaizduotos nepriimtinu būdu, rašo „RBC Ukraine“.
Ukrainos delegacija paaiškino, kad Ukraina iš esmės neprieštarauja rezoliucijos pagrindinei idėjai – sukurti tikslesnį ir moksliškai pagrįstą žemynų, ypač Afrikos ir kitų Pasaulio Pietų regionų, dydžio atvaizdavimą.
Delegacijos teigimu, ši projekcija vaizduoja Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas taip, kad pažeidžiami suvereniteto ir teritorinio vientisumo principai. Ji pabrėžė, kad tai taip pat prieštarauja visoms JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoms dėl Ukrainos teritorinio vientisumo ir Rusijos bandymo aneksuoti Krymą nepripažinimo.
Ukrainos pusės teigimu, Kyjivas bandė pasiekti kompromisą su rezoliucijos autoriais dėl formuluočių, tačiau pastangos buvo nesėkmingos.
Ukrainos delegacija įspėjo, kad bandymas ištaisyti istorinius iškraipymus, susijusius su žemynų vaizdavimu, neturėtų sukelti naujų problemų.
Anot delegacijos, dviprasmiška formuluotė galėtų „atverti Pandoros skrynią“, nes iš esmės prisidėtų prie pasaulio politinio žemėlapio iškraipymų.
Būtent todėl Kyjivas paragino kitas delegacijas rimtai vertinti šį klausimą ir balsuojant atsižvelgti į galimus pavojus.
Ukrainos parlamentarė Kira Rudyk į šią situaciją sureagavo labai griežtai.
„Ukraina negalėjo pritarti JT rezoliucijai dėl naujo pasaulio žemėlapio, nes jame okupuotas Krymas pavaizduotas atskirtas nuo Ukrainos. 2026 m. JT neturėtų reikėti priminimo: Krymas yra Ukraina“, – rašė ji.
Buvęs britų žvalgybos vadovas įvardijo, kada gali įvykti rimtos Rusijos ir Ukrainos derybos
11:29
JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris sekmadienį žada atvyksti į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Dieną prieš tai Maskvoje jie daugiau nei tris valandas kalbėjosi su Vladimiru Putinu. Baltųjų rūmų teigimu pasiuntiniai aptars konkrečius planus, kaip užbaigti karą. Tačiau buvęs Didžiosios Britanijos žvalgybos MI6 vadovas Johnas Sawersas į greitos taikos perspektyvą žvelgia pesimistiškai: jo vertinimu, rimtos derybos gali prasidėti tik 2027 metų pavasarį.
Šeštadienį Londone vykusiame „Financial Times Weekend Festival“ buvęs Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos „MI6“ vadovas Johnas Sawersas teigė, kad susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos iki kitų metų pavasario yra mažai tikėtinas. Anot jo, ilgalaikė taika taip pat sunkiai įsivaizduojama tol, kol Rusijai vadovauja Vladimiras Putinas.
„Financial Times“ žurnalistams J.Sawersas teigė, kad taikos derybos galėtų prasidėti iki 2027 metų pabaigos. Ekspertas pabrėžė, kad Ukrainos ir Rusijos laukia sunki žiema, o toliau augant abiejų šalių patiriamiems nuostoliams gali atsirasti paskata ieškoti kelio į taiką.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
