Analitikai: belaukdama Ukrainos kontrpuolimo Rusija stiprina gynybą

Sekite čia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įteisino neteisėtai aneksuotų Ukrainos teritorijų gyventojų, atsisakiusių priimti Rusijos pilietybę, deportaciją.

Pasirašytame dekrete sakoma, kad Ukrainos piliečiai, gyvenantys neteisėtai aneksuotose teritorijose ir nusprendę išsaugoti Ukrainos pilietybę, gali ten gyventi iki 2024 m. liepos 1 d. Po to jie gali būti deportuoti.

Atskira prezidento dekreto nuostata susijusi su asmenų, kurie „kelia grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui“, deportavimu. Nelegaliai aneksuotų regionų gyventojai, kurie pasisako už „smurtinį Rusijos konstitucinės santvarkos pagrindų pakeitimą“, finansuoja teroristinę ir ekstremistinę veiklą arba dalyvauja „nesankcionuotose“ akcijose, bus deportuojami ir jiems bus uždrausta atvykti į šalį, nurodė „Dožd“.

Vaikų deportacijos į Rusiją įrodymai prilygsta „genocidui“, pareiškė Europos Tarybos parlamentinė asamblėja.

46 žmogaus teisių grupei priklausančios valstybės narės pritarė, kad vaikų perkėlimas buvo „aiškiai planuojamas ir sistemingai organizuojamas“ kaip valstybės politika.

Ji teigė turinti įrodymų, kad deportuotiems vaikams buvo draudžiama kalbėti ukrainietiškai, jie buvo veikiami propagandos ir perauklėjami rusų kalba, kultūra ir istorija.

Tarptautinis baudžiamasis teismas apkaltino Vladimirą Putiną ir vaikų teisių įgaliotinę Mariją Lvovą-Belovą karo nusikaltimais dėl, Ukrainos teigimu, daugiau kaip 19 000 deportacijų.

Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska sakė asamblėjai: „Hagos teismas įvardijo du įtariamuosius, tačiau iš tikrųjų jų yra tūkstančiai, nes tai nėra atsitiktinis nusikaltimas. 

Tai ištisa politika ir ištisas sąmoningas Rusijos mechanizmas – atstumti mūsų vaikus, atimti iš jų šeimas, vardus, kalbą, šaknis.“

JAV įveda naujas sankcijas Rusijos ir Irano grupuotėms, kaltinamoms amerikiečių paėmimu įkaitais, siekdamos užkirsti kelią naujiems įkaitų paėmimo atvejams ir galbūt užtikrinti šiuo metu sulaikytų piliečių paleidimą.

Tai daroma atsižvelgiant į keletą garsiai nuskambėjusių atvejų, kai amerikiečiai buvo neteisėtai sulaikyti. Wall Street Journal žurnalistas Evanas Gershkovichas ir buvęs jūrų pėstininkas Paulas Whelanas yra laikomi Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos abu griežtai neigia.

Amerikos piliečiai Siamakas Namazi, Emadas Sharghis ir Moradas Tahbazas laikomi liūdnai pagarsėjusiame Evino kalėjime Irane, kuriame, kaip pranešama, buvo kankinami.

Ketvirtadienį paskelbtomis sankcijomis bus nubaustos organizacijos, kurias JAV kaltina įkaitų laikymu ar neteisėtu amerikiečių sulaikymu. Irane naujos sankcijos taip pat taikomos keturiems asmenims.

Tai Rusijos federalinė saugumo tarnyba ir Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso žvalgybos organizacija.

Pareigūnai teigė, kad šie veiksmai turėtų būti įspėjimas tiems, kurie ketina paimti amerikiečius įkaitais. „Mes taip pat parodome, kad negalima elgtis taip siaubingai, naudojantis žmonėmis kaip pėstininkais, kaip derybų žetonais, nesulaukiant pasekmių, ir tai yra vienos iš pasekmių“, – sakė aukštas administracijos pareigūnas.

Tačiau lieka klausimų dėl šių sankcijų realaus poveikio, nes daugeliui subjektų, kuriems ketvirtadienį buvo pritaikytos sankcijos, JAV jau buvo pritaikiusi sankcijas pagal kitas valdžios institucijas.

Dėl priešo apšaudymo Chersono srityje buvo sužeista pagyvenusių žmonių pora. Taip žuvo moteris, o medikai kovoja dėl vyro gyvybės.

Pasak Chersono srities karinės administracijos vadovo O.leksandro Prokudino, rusai apšaudė Odradokamenkos Tiaginų bendruomenę.

„Priešas pataikė į gyvenamąjį namą kaime tuo metu, kai kieme buvo taikių žmonių“, – sakė jis.

Pasak O.Prokudino, 60 metų moteris nuo žaizdų mirė vietoje.

„Jos 73 metų vyras buvo sunkiai sužeistas. Jis buvo paguldytas į ligoninę su veido, liemens ir galūnių žaizdomis. Gydytojai dabar kovoja dėl nukentėjusiojo gyvybės“, – sakė jis.

Ukrainos kariuomenė per vieną dieną atrėmė 35 Rusijos atakas. Bachmutas ir Marjinka tebėra karo veiksmų epicentre.

Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestine, Rusijos pagrindinės pastangos ir toliau sutelktos vykdyti puolamuosius veiksmus Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis.

„Per dieną minėtose fronto dalyse buvo surengtos daugiau kaip 35 atakos, tačiau visas jas gynybos pajėgų daliniai atrėmė. Bachmutas ir Marjinka tebėra karo veiksmų epicentre, mūsų kariai drąsiai laikosi savo pozicijų“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Lymano kryptimi Rusijos surengė nesėkmingus puolimus Serebrijansko girininkijos kryptimi, o Avdijivkos kryptimi – Donecko srities Severnojės ir Pervomaiskės gyvenviečių rajonuose.

„Bachmuto kryptimi priešas tęsia puolamuosius veiksmus. Kovos tęsiasi Bachmuto mieste. Be to, dienos metu priešas vykdė nesėkmingas atakas Bohdanivkos kryptimi“, – rašoma pranešime.

Be to, Marjinkos kryptimi ukrainiečių gynėjai per dieną atrėmė priešo atakas Krasnohoruvkos ir Marjinkos vietovėse. Zaporižios ir Chersono kryptimis Rusijos pajėgos toliau vykdo gynybinius veiksmus.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) teigia perėmusi telefono skambutį, kuriame Rusijos karys prisipažįsta žudęs karo belaisvius.

Pokalbyje, apie kurį SBU pranešė „Telegram“, karys pasakojo, kaip, gavęs reikiamą informaciją, perpjaudavo karo belaisviams gerkles.

Saugumo tarnyba teigia, kad karys pažįstamam asmeniui sakė štai ką:

„Reikia žmogų šiek tiek subadyti peiliu. Bet man tai ne pirmas kartas. Žmonės, kurie yra karo belaisviai... nėra prasmės jų laikyti. Na, nes mes iš jų gauname visą informaciją. Nėra prasmės jų laikyti. Čia... jais reikia atsikratyti“.

Skambutis buvo perimtas rytiniame fronte, sakė SBU, karo nusikaltimai įvykdyti Charkivo srityje.

Rusijos okupuotoje Ukrainos Donecko srities dalyje pavojingai trūksta vandens, teigia save pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos vadovas Denisas Pušilinas.

Daugeliui namų ūkių vanduo tiekiamas vos dvi valandas per tris dienas, sakė Maskvos remiamas lyderis internetinėje klausimų ir atsakymų sesijoje. 

Donecko miestas neteko pagrindinio vandens šaltinio – kanalo, kuris eina per Rytų Ukrainos miestus Časiv Jarą ir Bachmutą.

Pasak D.Pušilino, darbininkai vis dar dirba, kad užbaigtų alternatyvų kanalą iš Siverskio Donecko upės, kuris turėtų padėti įveikti vandens krizę.

„Kariuomenė daro viską, kas įmanoma, kad paspartintų šio klausimo sprendimą, – sakė jis apie kanalo tiesimo darbus. – Tačiau mums vandens reikia šiandien.“

Siekdamas patenkinti neatidėliotinus poreikius, D.Pušilinas sakė, kad įgulos tiesia vandentiekį iki Dono upės Rusijoje. Jis tik nežymiai pagerins situaciją, bet apskritai padidins vandens tiekimą, sakė jis.

Kol kas gyventojai naudoja vandenį, pumpuojamą iš regiono kasyklų.

„Šachtų vanduo yra netinkamos kokybės, kad jį būtų galima tiekti, – sakė D.Pušilinas. Tai pražūtinga mūsų vandentiekio tinklams, kurie ir taip yra prastos būklės“.

Kanalas, kuriuo tiekiama didžioji dalis Donecko vandens, buvo pastatytas XX a. viduryje. Jo maršrutas per Časivo Jarą eina pro sunkias Rusijos ir Ukrainos karių kovas. Jo filtravimo stotis yra netoli Avdijivkos miesto, kuriame vyksta nuolatiniai mūšiai.

Donecko gyventojai CNN pasakojo, kad vandens padėtis yra labai sudėtinga, ypač viršutiniuose pastatų aukštuose dėl nepakankamo slėgio.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sėkmingai įvykdė savo darbuotojų rotaciją Zaporižios atominėje elektrinėje, kurią kontroliuoja okupacinės Rusijos pajėgos, teigia Rusijos pareigūnai.

Rusijos pasiuntinys prie JT branduolinės priežiūros institucijos Michailas Uljanovas sakė, kad „reguliari (mėnesinė) TATENA specialistų rotacija Zaporižios AE šiandien įvyko griežtai pagal grafiką“.

„Telegram“ pranešime M.Uljanovas teigė, kad „nauja TATENA specialistų pamaina atvyksta iš Kyjivo ir Dniepropetrovsko, kerta kontaktinę liniją ties Vasylivkos kaimu ir lydima Rusijos kariškių vyksta į Zaporižios atominę elektrinę. Po kelių valandų transporto priemonės su Agentūros darbuotojais, kurie atitarnavo elektrinėje, grįžta atgal, vėl lydimi Rusijos kariškių, iki pat kontaktinės linijos, už kurios atsakomybė tenka Ukrainos pusei.“

„Per ateinantį mėnesį stotyje dirbs du Agentūros darbuotojai. To pakanka, kad būtų išspręstos užduotys, su kuriomis Agentūra susiduria Zaporižios AE“, – sakė M.Uljanovas.

Tarptautinė atominės energijos agentūra patvirtino, kad Zaporižios atominėje elektrinėje vyksta darbuotojų rotacija.

„Patvirtiname, kad šiandien į Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę atvyko aštuntoji TATENA paramos ir pagalbos misijos Zaporižioje (ISAMZ) komanda“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./TATENA atstovas prie Zaporižios atominės elektrinės

Analitikai teigia, kad Rusija sustiprino savo gynybą prieš laukiamą Ukrainos pajėgų kontrataką.

Agentūra „Agence France-Presse“ (AFP) praneša, kad 800 km ilgio Rusijos linijos, saugančios okupuotą Ukrainą, buvo trigubai sustiprintos, o į jas buvo sutelkta „daugybė žmonių“.

Tai padaryta laiku, kai įprastas žiemos įšalas pradėjo tirpti ir džiūti, todėl mobilizacija tampa labiau tikėtina.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Rusijos gynybinė siena tęsiasi nuo Chersono Ukrainos pietuose iki šalies šiaurės rytų ir driekiasi daugiau kaip 800 km. Rudenį per kontrpuolimą Ukrainos pajėgos prasiveržė per pietryčius ir atkovojo pusę Chersono miesto.

„Šias gynybines linijas sudaro daugiasluoksniai įtvirtinimai ir tranšėjos“, – sakė Brady Africkas iš JAV analitinio centro „American Enterprise Institute“.

Jis sakė AFP, kad į jas įeina prieštankiniai grioviai, pakeltos užtvaros, iš anksto sumontuotų gynybos linijų, vadinamų „drakono dantimis“, minos ir tranšėjos personalui.

Rusijos tikslas – „išlaikyti okupuotos teritorijos kontrolę ir bandyti apriboti Ukrainos galimybes vykdyti kontrpuolimą“, sakė jis.

Maskvos strategija – sugebėti „absorbuoti bet kokį puolimą“, sakė Prancūzijos mokslinių tyrimų įstaigos Viduržemio jūros regiono strateginių studijų fondo atstovas Pierre'as Razoux.

„Tikėtina, kad užpuolikai įstrigs, kol pasieks antrąjį sluoksnį, o net jei jį įveiks, trečiąjį bus labai sunku pralaužti“, – sakė jis.

Rusija taikys laiko patikrintą strategiją nukreipti puolančius priešo karius į jų pasirinktą teritoriją, sakė britų strategijos analitinio centro „Janes“ atstovas Andrew Galer.

Tuo tarpu Ukrainai tenka nuspręsti, kur pulti Rusijos linijas, sakė jis ir pridūrė, kad Kyjivas galbūt dar nepasirinko.

Ukraina gali bandyti suklaidinti Rusiją nedidelio masto puolimu, kad ši pritrauktų gynėjų pajėgas, o tada nukreipti pagrindinį puolimą kitur, sakė jis.

Ukrainos kariuomenė smogė Rusijos pajėgų vadavietėms, artilerijos daliniams ir amunicijos sandėliui.

„Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per dieną sudavė keturis smūgius okupantų susitelkimo vietoms, taip pat smūgį priešo priešlėktuvinei raketų sistemai“, – teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.

Be to, Ukrainos kariškiai numušė penkis įvairių tipų priešo bepiločius orlaivius.

„Tuo pat metu raketų ir artilerijos daliniai smogė dviem kontrolės punktams, priešo gyvosios jėgos koncentracijos vietai, priešlėktuvinės gynybos objektui, šaudmenų sandėliui ir dviem artilerijos daliniams“, – teigiama Generalinio štabo pranešime.

Ukrainos slaptosios tarnybos sekmadienį bandė dronu kamikadze nužudyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pranešė bulvarinis vokiečių leidinys „Bild“. Pasikėsinimas esą nepavyko, o Rusijos valdžios institucijos šį bandymą laiko paslaptyje.

Pasak pranešimo, sekmadienio popietę iš Ukrainos pakilo dronas UJ-22. Tai – moderniausias Ukrainos vidutinio nuotolio dronas, kurio veikimo nuotolis siekia iki 800 km. Jis buvo nukreiptas į naujai pastatytą pramoninį parką netoli Maskvos – už 500 kilometrų nuo Ukrainos teritorijos.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Ukrainos aktyvistas Jurijus Romanenka, kuris, kaip teigiama, palaiko glaudžius ryšius su Kyjivo žvalgybos tarnybomis, pareiškė, kad „mūsų žvalgybos pareigūnai gavo informacijos apie V.Putino kelionę į pramoninį parką Rudneve. Atitinkamai pakilo mūsų dronas-kamikadzė, praskrido pro visas Rusijos Federacijos priešlėktuvinės gynybos priemones ir sudužo netoli pramoninio parko.“

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė nieko negirdęs apie jokį pasikėsinimą.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė Poltavos apygardos teismo pirmininkę, kuri įtariama bendradarbiavusi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir perdavusi informaciją apie Ukrainos gynėjus, pranešė Ukrainos saugumo tarnybos kanalas susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ apklaususi savo šaltinius teisėsaugos institucijose išsiaiškino, kad kaltinamoji yra Larysa Bohomolova, kuri Poltavos apylinkės teismo vadove buvo paskirta 2022 m. liepą.

Anksčiau ji dirbo Zaporožės srities Berdiansko miesto apylinkės teismo teisėja.

Kaip išsiaiškino tyrėjai, sulaikytoji savo iniciatyva susisiekė su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir pradėjo su jomis bendradarbiauti prasidėjus invazijai.

Tuo metu ji buvo Berdianske, kur dirbo teisėja miesto apylinkės teisme. Rusijai okupavus miestą, ji savanoriškai pasiliko dirbti okupuotoje Zaporižios srities dalyje. Ten prasidėjo jos bendradarbiavimas su rusais.

„Nustatyta, kad praėjusių metų kovo pabaigoje ji perdavė okupantams informaciją apie trijų specialiųjų pajėgų dalinio “Azov„ karių judėjimą iš Mariupolio į Mangušo rajoną“, – rašė Ukrainos saugumo tarnyba.

2022 m. vasarą moteris paliko okupuotas teritorijas ir persikėlė į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, kur vėliau įsidarbino Poltavos apygardos teisme.

Moteris įtariama valstybės išdavyste, įvykdyta karo padėties metu. Šiuo metu specialiosios tarnybos sprendžia dėl įtariamosios nušalinimo nuo pareigų ir kardomosios priemonės parinkimo.

Černihivo srities karinės-civilinės administracijos vadovas Viačeslavas Čausas teletilto eteryje teigė, kad Rusijos apšaudymas sunaikino tiltą per Sudosto upę, kuris jungė Muravjovo ir Gremičo kaimus netoli Novgorodo-Siverskio srities.

Šios srities karinės administracijos vadas Serhijus Serhijenko patvirtino, jog srityje jau kelias savaites apšaudomi tiltai per upes.

„Tai yra labai svarbus dalykas. Jau kelias savaites apšaudomi tiltai per Novgorodo-Siversko bendruomenės upes. Dėl to neįmanoma teikti gyventojams paslaugų įprasta forma: aprūpinti maisto produktais ir kitais dalykais. Ir tai riboja judėjimą į centrines savivaldos institucijas“.

Rusams apšaudžius Ukrainos Charkivo sritį žuvo žmogus, dar keturi asmenys buvo sužaloti, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas platformoje „Telegram“ parašė: „Priešas ką tik apšaudė Tokarivkos kaimą Charkivo rajone. Nukentėjo „Charkivoblenerho“ darbuotojai, dirbę atstatant elektros linijas.“

Jis nurodė, kad vienas žmogus žuvo, o dar keturi buvo sužeisti, taip pat sakė, kad medikai nukentėjusiesiems teikia pagalbą.

Nors Rusija kare su Ukraina patyrė tūkstančius gyvosios jėgos nuostolių, aukšto rango JAV kariuomenės vadas Europoje trečiadienį įstatymų leidėjams sakė, kad jos arsenale liko dar daug ugnies galios, pranešė CNN.

„Rusijos sausumos pajėgos dėl šio konflikto šiek tiek sumažėjo, nors šiandien jos yra didesnės nei konflikto pradžioje“, – Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė JAV Europos vadavietės vadas generolas Kristoferis Kavolis.

„Karinės oro pajėgos neteko labai nedaug, vos 80 lėktuvų. Jie turi dar 1 000 naikintuvų ir naikintuvų bombonešių, – sakė jis. – Karinis jūrų laivynas neteko vieno laivo“.

Anksčiau nutekinti slapti Pentagono dokumentai atskleidė Rusijos karinę strategiją. Viename dokumente, datuotame vasario ir kovo mėnesiais, sakoma, kad 527 iš 544 turimų Rusijos batalionų buvo skirti karui prieš Ukrainą, o 474 iš jų jau yra šalyje.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Kitame dokumente taip pat apskaičiuota, kad per konfliktą žuvo nuo 35 iki 43 tūkst. Rusijos karių.

Pastaruoju metu šie nuostoliai buvo ypač dideli kovose aplink Bachmutą.

Antradienį Ukrainos rytinės ginkluotųjų pajėgų grupuotės atstovas spaudai sakė, kad Rusija sutelkia „visas savo pajėgas Bachmute ir iš tikrųjų niekur kitur mūsų operatyvinės atsakomybės zonoje nevykdo tokių galingų kovinių veiksmų“.

Kovo mėnesį JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley tvirtino įstatymų leidėjams, kad Rusijos kariai „žudosi“ kovodami dėl Bachmuto.

„Maždaug per pastarąsias 20, 21 dieną rusai nepadarė jokios pažangos Bachmute ir jo apylinkėse. Taigi, rusams tai yra skerdynių šventė, – pažymėjo M.Milley. – Jie yra nukauti Bachmuto apylinkėse, o ukrainiečiai kovėsi labai, labai gerai“.

Vis dėlto atrodo, kad šie nuostoliai sudaro tik dalį visų Rusijos karinių pajėgų. Paklaustas apie Rusijos povandeninių laivų patruliavimą Atlanto vandenyne, K.Kavolis teigė, kad „didžioji dalis Rusijos kariuomenės dėl įsiveržimo į Ukrainą nepatyrė neigiamo poveikio“.

„[R]usai yra aktyvesni, nei matėme per pastaruosius metus, o jų patruliavimas Atlanto vandenyne ir visoje Atlanto vandenyno erdvėje yra aukšto lygio, dažniausiai aukštesnio lygio, nei matėme per pastaruosius metus“, – sakė jis.

„Ir tai, kaip nurodėte, vyksta nepaisant visų pastangų, kurių jie imasi Ukrainos viduje“, – pridūrė K.Kavolis.

Maskvos santykiai su Vakarų ir Vidurio Europos šalimis yra pasiekę žemiausią įmanomą lygį, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, reaguodamas į kelių Europos šalių sprendimą išsiųsti Rusijos diplomatus.

Pirmoji apie išsiuntimą paskelbė Vokietija, o jau šeštadienį specialiu Rusijos užsienio reikalų ministerijos reisu iš Berlyno teko išgabenti kelias dešimtis Rusijos diplomatinių atstovybių darbuotojų.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Rusijos ministerijos spaudos tarnyba Smolensko aikštėje apkaltino Berlyną, kad šis „ir toliau įžūliai griauna visą Rusijos ir Vokietijos santykių spektrą, įskaitant ir jų diplomatinę dimensiją“.

Praėjusią savaitę Vokietijos pavyzdžiu pasekė Moldova, Švedija ir Norvegija.

Į tai Kremliaus atstovas spaudai atsakė grasinimu, jog Maskva neleis, kad bet koks toks išsiuntimas liktų be atsako.

„Įvertinimas aiškus: viskas degradavo iki įmanomo minimumo, – tvirtino D.Peskovas. – Kiekvienas toks žingsnis, pavyzdžiui, dar vienas diplomatų išsiuntimas, susiaurina diplomatinių santykių kaip tokių tęstinumo pagrindą de facto ir tikrai negali likti be tam tikro abipusiškumo.“

Tvyrant priešpriešai su Vakarais dėl Ukrainos, Rusija neketina rinktis branduolinio eskalavimo būdo, tačiau kiti neturėtų bandyti jos kantrybės, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Jos komentarai pasirodė po virtinės aukštų Rusijos pareigūnų, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, perspėjimų, kad Vakarų karinė parama Ukrainai didina katastrofiško branduolinio konflikto riziką.

„Padarysime viską, kad užkirstume kelią įvykių raidai pagal blogiausią scenarijų, tačiau ne mūsų gyvybinių interesų pažeidimo kaina“, – sakė M. Zacharova eilinėje spaudos konferencijoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Marija Zacharova

„Nerekomenduoju niekam abejoti mūsų ryžtu ir išbandyti jį praktiškai“, – pridūrė ji.

Rusija griežtai kritikavo Vakarų ginklų tiekimą Ukrainai ir NATO karinio aljanso plėtrą arčiau jos sienų. Suomija, turinti ilgą sieną su Rusija, šį mėnesį tapo 31-ąja Nato nare, o pati Ukraina taip pat nori prisijungti, nors susiduria su kai kurių šalių pasipriešinimu.

„Jie [JAV] ir toliau sąmoningai kėsinasi į mūsų pagrindinius interesus, sąmoningai kelia riziką ir didina konfrontacijos su Rusija statymus...“, – tvirtino M.Zacharova.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, artimas V.Putino sąjungininkas, anksčiau šią savaitę sakė, kad pasaulis „labai tikėtina, kad atsidūrė ant naujo pasaulinio karo slenksčio“.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad jos pajėgos užėmė keturis kvartalus šiaurės vakarų, vakarų ir pietvakarių Bachmute, paskelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA.

Anot, naujienų agentūros „Reuters“, jai nepavyko nepriklausomai patvirtinti šio teiginio.

Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius stengiasi užimti miestą Rytų Ukrainoje ir kovos dėl Bachmuto laikomos vienomis žiauriausių nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis vizito Italijoje metu užsuko į Vatikaną, kur susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Jis taip pat pakvietė pontifiką atvykti į Ukrainą.

„Pakviečiau Jo Šventenybę asmeniškai aplankyti Ukrainą“, – praėjus kelioms valandoms po popiežiaus audiencijos užsienio spaudos asociacijoje Romoje žurnalistams sakė D.Šmyhalis.

Teigiama, kad susitikimo metu D.Šmyhalis perdavė popiežiui Pranciškui nuotraukų albumą apie Rusijos nusikaltimus Bučoje, Borodiankoje ir kituose Ukrainos miestuose.

Premjeras taip pat išreiškė viltį, kad Vatikanas prisijungs prie Ukrainos taikos formulės įgyvendinimo, ypač prie kalinių ir tremtinių grąžinimo proceso.

Denysas Šmyhalis/ „Telegram“ kanalas/Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis ir popiežius Pranciškus Vatikane

Premjeras padėkojo pontifikui už humanitarinę pagalbą ir nuo Rusijos agresijos nukentėjusių Ukrainos vaikų gydymą Vatikano ligoninėje.

Denysas Šmyhalis taip pat pakvietė popiežių apsilankyti Ukrainoje.

„Džiaugsimės galėdami priimti pontifiką šiais sunkiais laikais. Tikimės, kad Šventasis Sostas pasinaudos savo įtaka, kad atneštų taiką į visus mūsų kraštus“, – pabrėžė jis.

Trečiadienį Ukrainos premjeras atvyko į Italiją dalyvauti konferencijoje dėl Ukrainos atkūrimo ir surengti keletą susitikimų.

Anksčiau popiežius Pranciškus tvirtino esąs pasirengęs apsilankyti Kyjive, bet su sąlyga, kad po to vyks į Maskvą.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kinijos kolegos Xi Jinpingo pokalbis buvo „labai vaisingas“ ir gali atverti „naują“ abiejų šalių bendradarbiavimo etapą, ketvirtadienį Romoje surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. 

„Esu tikras, kad šis pokalbis atveria naują mūsų bendradarbiavimo ir santykių su Kinijos Respublika etapą“, – pabrėžė ministras pirmininkas. 

„Esu įsitikinęs, kad tai labai gera pradžia mūsų santykių plėtrai ateityje“, – pridūrė jis. 

Xi Jinpingas ir V.Zelenskis kalbėjosi telefonu trečiadienį – tai buvo pirmasis žinomas jų pokalbis po Rusijos invazijos į Ukrainą. 

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis

Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas ketvirtadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė, kad sustabdo artilerijos ugnį Bachmute, kad kitoje fronto pusėje esančios Ukrainos pajėgos galėtų saugiai parodyti miestą atvykusiems JAV žurnalistams.

Privati karinė grupuotė „Wagner“ vadovauja Rusijos puolimui Bachmute – ilgiausiame ir kruviniausiame karo mūšyje – tačiau Ukrainos pajėgos iki šiol sutrukdė jos bandymams perimti visišką miesto kontrolę.

„Wagner“ įkūrėjas savo spaudos tarnybos paskelbtame garso pranešime sakė, jog priėmė sprendimą „sustabdyti artilerijos ugnį, kad amerikiečių žurnalistai galėtų saugiai nufilmuoti Bachmutą ir grįžti namo.“

Toje pačioje žinutėje J.Prigožinas perspėjo Ukrainą nebandyti įvesti jokių papildomų pajėgų prisidengus žurnalistų vizitu.

Tačiau netrukus J.Prigožinas pareiškė, kad tik pajuokavo, esą čia buvo toks kareiviškas humoras.

„AP“/„Scanpix“/Bachmutas

Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai išlaikė gyvybiškai svarbius logistikos kelius vakarinėje Bachmuto dalyje, pranešime Kariniam žiniasklaidos centrui paskelbė Ukrainos nacionalinės gvardijos Vyriausiosios valdybos panaudojimo planavimo departamento direktoriaus pavaduotojas pulkininkas Mykola Uršalovičius.

Pasak jo, Bachmuto sektoriuje Ukrainos didvyrio seržanto Mychalčiuko vardo operatyvinių užduočių grupės 4-osios brigados pajėgos apsaugojo gyvybiškai svarbius logistikos kelius vakariniame miesto pakraštyje ir padarė triuškinamų nuostolių priešo šturmo daliniams.

Tuo pat metu, pažymėjo pulkininkas M.Uršalovičius, turėdamas kiekybinę persvarą ir neskaičiuodamas nuostolių, „priešas bando žengti pirmyn per savo žuvusiųjų kūnus, ir jei jam kur nors pavyksta, pagal Kremliaus logiką tai vertinama kaip „reikšminga sėkmė“.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai pozicijose prie Bachmuto

Kremlius pakomentavo trečiadienį įvykusį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbį telefonu su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

„Esame pasirengę sveikinti viską, kas gali priartinti konflikto Ukrainoje pabaigą, o Rusijai pasiekti visus savo tikslus. Kalbant apie bendravimo faktą, tai yra kiekvienos iš šių šalių suverenus reikalas ir jų dvišalio dialogo klausimas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Pasak jo, Kremlius žino, kad Ukrainos „taikos formulė“ ir vadinamasis Kinijos „taikos planas“ rado bendrą kalbą.

„Mes apie tai žinome. Informaciją ne kartą pateikė tiek (Ukrainos prezidentas Volodymyras – red.) Zelenskis, tiek mūsų Kinijos partneriai, ir visi pagrindiniai šių planų parametrai buvo viešai paskelbti“, – pridūrė jis.

Kremliaus atstovas taip pat patikslino, kad kai Xi Jinpingas kovo mėn. lankėsi Maskvoje ir kalbėjosi su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, šalys neaptarinėjo Ukrainos teritorinio vientisumo 1991 m. sienų ribose.

„Ne, tai nebuvo aptarta“, – teigė D.Peskovas.

Mariupolio mero patarėjas pranešė, kad Rusijos kariai stiprina gynybą aplink miestą. 

„Okupantai toliau kasasi ir stato ešeloninę gynybą aplink Mariupolį“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Petro Andriuščenka.

„Dabar jie gauna medienos, kad galėtų statyti žemines. Vakar pirmą kartą kariniai sunkvežimiai gausiai išvažiavo į Mangušo rajoną ir iš dalies Berdiansko kryptimi. Jie buvo pilni medienos, skirtos įtvirtinimams statyti“. 

„Įtvirtinimų skaičius auga visomis kryptimis“, – pridūrė jis. 

P.Andriuščenka taip pat tvirtino, kad šią savaitę Rusijos remiami kariai „pradėjo persikelinėti į tuščius namus kaimuose į šiaurę nuo Mariupolio“, kad galėtų jį ginti. 

Mariupolis, uostamiestis prie Azovo jūros, yra Ukrainos Donecko regione ir nuo 2022 m. gegužės mėn. yra tiesiogiai kontroliuojamas Rusijos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljanso sąjungininkai Ukrainai pristatė beveik visas žadėtas kovines mašinas, pranešė leidinys „The Guardian“.

NATO sąjungininkai ir partneriai nusiuntė Ukrainai 1 550 šarvuočių ir 230 tankų.

„Daugiau kaip 98 proc. Ukrainai pažadėtų kovinių mašinų jau pristatyta“, – tikino J.Stoltenbergas per spaudos konferenciją ir pridūrė, kad Kyjivas „dabar turi karinių pajėgumų, kurių jam reikia teritorijai susigrąžinti“.

Aljanso vadovas taip pat palankiai įvertino trečiadienį įvykusį Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio skambutį – pirmąjį jų pokalbį nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, tačiau sakė, kad tai „nekeičia fakto, jog Kinija vis dar nepasmerkė“ Rusijos invazijos.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Iš pareigų atleistas Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavaduotojas, atsakingas už Rusijos ginkluotųjų pajėgų logistiką, Michailas Mizincevas. Anksčiau jis buvo atsakingas už operaciją Sirijoje ir Mariupolio apsiaustį, pranešė nepriklausomas portalas „Meduza“.

Pirmiausia apie M.Mizincevo atleidimą pranešė prorusiški susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai, kuriuose dalinamasi informacija apie karą.

Bratchuk Sergey/ „Telegram“ kanalas/Michailas Mizincevas

„Apie generolo M.Mizincevo atleidimą iš gynybos ministro pavaduotojo pareigų pranešė prorusiškas „Telegram“ kanalas „Rybar“ ir vadinamasis „karo vadas“ Oleksandras Sladkovas. Ši informacija nebuvo oficialiai patvirtinta“, – rašoma „Meduza“ pranešime

Patys prorusiški „Telegram“ kanalai apie atleidimo priežastis nepraneša.

M.Mizincevas buvo atsakingas už Rusijos ginkluotųjų pajėgų logistiką. Rusijos gynybos ministro pavaduotoju jis buvo paskirtas 2022 m. rugsėjį.

60 metų Rusijos generolas pulkininkas M.Mizincevas anksčiau vadovavo operacijai Sirijoje. Žiniasklaida jį vadina „Putino favoritu“.

Taip pat žinoma, kad jis vadovavo Mariupolio apsiausties operacijai ir įsakė susprogdinti miesto gimdymo namus ir dramos teatrą, kur vietos gyventojai slėpėsi su savo vaikais, dėl to pelnė „Mariupolio mėsininko“ pravardę.

Trečiadienį Rusijos pajėgos artilerijos sviediniais apšaudė socialinį autobusą, vežusį žmones iš Kozačo Lopano į Charkivą.

Teigiama, kad ataka surengta iš Rusijos teritorijos. Kariškių nuomone, smogta iš Belgorodo srities.

„Trečiadienį rusai iš stambaus kalibro artilerijos apšaudė socialinį autobusą, vežusį civilius gyventojus iš Kozačo Lopano į Charkivą“, – pranešė Charkivo karinės administracijos pareigūnas Serhijus Melnykas.

„Laimei, apgadintas tik autobusas, o visi 36 keleiviai liko nenukentėję“, – pridūrė jis.

Užsienio politikos analitikas Ulrichas Speckas tviteryje pasidalino įžvalgomis apie tai, kas gali slypėti už trečiadienį įvykusio pirmojo nuo karo pradžios Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio pokalbio telefonu.

Xi Jinpingas pareiškė, kad Kinija į Ukrainą atsiųs specialius atstovus ir surengs derybas su visomis taikos siekiančiomis šalimis. U.Specko nuomone, Kinijai „karas Ukrainoje pirmiausia yra galimybė įgyvendinti savo geopolitinę darbotvarkę“.

Pasak jo, Kinijos lyderis siekia susilpninti Rusiją (nors ir ne per daug), atskirti Europą nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, gražiai elgdamasis su Europos Sąjunga, ir panašiai susilpninti JAV, izoliuojant jas nuo Europos.

„Taika Ukrainoje ar jos suvereniteto gynimas niekur nėra įtrauktas į sąrašą“, – daro išvadą U.Speckas.

„Diskutuotina, ar Kinijos interesams, kaip juos apibrėžia Xi jinpingas, labiau padėtų tebesitęsiantis ir net eskaluojamas karas Ukrainoje, ar paliaubos“, – pridūrė jis.

Interviu metu su naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad lūkesčiai dėl Ukrainos kontrpuolimo yra „šiek tiek perdėti“.

„Jie tikrai perdėti, visi nori dar vienos pergalės. Anksčiau jie netikėjo pergale. Anksčiau jie norėjo, kad Ukraina bent minimaliai išliktų, kad bent kažkokia dalis Ukrainos būtų išgelbėta. O kai mūsų ginkluotosios pajėgos parodė laimėjimus, visi ėmė tikėti pergale – po proveržių prie Gyvatės upės, po Kyjivo, Černihovo ir Sumų sričių, po Charkivo, Chersono sričių. Jie nori kitos pergalės. Tai normalu, tai emocija – sėkmės laukimas“, – sakė ministras.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir Prancūzijos kolega Sebastienas Lecornu

Jis teigė nematantis didelės žalos dėl itin aukštai iškeltos kartelės Ukrainos kontrpuolimui, nes tiesiog negali to pakeisti.

„Mano mama (psichiatrė ir psichoterapeutė) visada man sakydavo: „Jei negali pakeisti aplinkybių, pabandyk pakeisti savo požiūrį į jas“. Taigi mes sutinkame su Generaliniu štabu ir Hana Maliar, kuri sako: „Vaikinai, nepervertinkite savo lūkesčių, kad vėliau netektų nusivilti. Vėliau nusivilsite. Tai nėra taip paprasta, tai yra karas. Dar daugiau, mes jums tiksliai nepasakysime, kada, kaip ir kur“, – pažymėjo O.Reznikovas.

Rusijos pajėgos ištuštino pagrindinę bazę Krymo šiaurėje, rodo naujausios CNN peržiūrėtos palydovinės nuotraukos. Netoli Medvedivkos kaimo ir Chersono sienos esančiame objekte buvo dislokuota daug rusų šarvuočių. 

Sausio 21 d. Europos Sąjungos palydovo „Sentinel 2“ padarytose nuotraukose matyti didelė rusiškos įrangos sankaupa. Vasario 11 d. didesnės raiškos „Maxar“ nuotraukose matyti dešimtys šarvuotų transporto priemonių, įskaitant tankus ir artilerijos pabūklus. 

European Union/Copernicus Sentinel-2/EO Browser/Kovo 27-osios palydovinė nuotrauka

Iš naujesnių ES palydovo „Sentinel 2“ padarytų vaizdų matyti, kad daugumos šių transporto priemonių bazėje nebėra. 

Nebuvo iš karto aišku, kodėl Maskva perkėlė įrangą ir kur, tačiau mėnesio pradžioje Kryme įsitvirtinę Rusijos pareigūnai davė suprasti, kad tikisi Ukrainos kontrpuolimo, nukreipto į pusiasalį. 

„Manau, kad sprendimas statyti gynybines struktūras Kryme ir pusiasalio prieigose buvo teisingas ir pagrįstas“, – balandžio 11 d. sakė Rusijos paskirtas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas.

Vasario 11-16 d. „Maxar“ nuotraukose matyti didelė gynybinių statinių koncentracija netoli Medvedivkos, įskaitant tranšėjų tinklą ir pleišto formos prieštankines betonines užtvaras, vadinamas drakono dantimis.

Vienoje sausio 3 d. „Maxar“ nuotraukoje matyti, kad metų pradžioje įtvirtinimai buvo daug mažesni. 

„Apskritai galiu pasakyti, kad mūsų ginkluotosios pajėgos sukūrė modernią, giliai ešeloninę gynybą, – tvirtino S.Aksionovas. – Tai nereiškia, kad jie būtinai bus naudojami pagal paskirtį“.

„Turėjome pasirengti bet kokiam scenarijui, ir tai padarėme“, – pridūrė jis.

Atsižvelgdami į Aksionovo komentarus, ekspertai iškėlė prielaidą, kad Rusijos karinės įrangos perkėlimas iš Medvedivkos bazės gali būti susijęs su gynybinėmis operacijomis prieš Ukrainos kontrpuolimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su Didžiosios Britanijos ministro pirmininko patarėju nacionalinio saugumo klausimais Timothy Barrow, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarija.

„Norėčiau paprašyti Jūsų toliau įtikinėti mūsų partnerius, kad reikia aprūpinti Ukrainą visais reikalingais ginklais ir karine įranga“, – sakė V.Zelenskis.

Prezidentas ir Didžiosios Britanijos premjero patarėjas aptarė tolesnės gynybinės pagalbos Ukrainai klausimą. Visų pirma V.Zelenskis pabrėžė, kad svarbu aprūpinti Ukrainą vakarietiškais kariniais lėktuvais, taip pat įvairių rūšių ginklais, reikalingais pasipriešinti Rusijos agresoriui.

Ukrainos prezidento kanceliarija/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Didžiosios Britanijos premjero patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Timothy Barrow

Jis paragino Jungtinę Karalystę imtis iniciatyvos formuojant oro koaliciją Ukrainai.

Šalys taip pat aptarė pasirengimą šią vasarą Vilniuje vyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui. V.Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina iš aukščiausiojo lygio susitikimo tikisi konkrečių sprendimų, kurie priartins karo pabaigą ir sustiprins Europos saugumą.

Anksčiau Jungtinė Karalystė pareiškė „artimiausiu metu“ nesiųs naikintuvų į Ukrainą. Tačiau neatmetė galimybės, kad lėktuvai gali būti tiekiami ateityje.

Be to, Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as anksčiau sakė, kad dabar sąjungininkai turėtų sutelkti dėmesį į antžeminės ginkluotės stiprinimą.

Ukrainos pietuose esančio laikinai okupuoto Melitopolio centre ketvirtadienio rytą per sprogdinimą žuvo su rusais bendradarbiavęs policininkas, pranešė žiniasklaida ir ukrainiečių pareigūnas.

Vietos leidinio „RIA Melitopol“ pranešime sakoma, kad galingas sprogimas nugriaudėjo maždaug 5 val. 20 minučių.

Skelbiama, kad žuvęs policininkas yra Oleksandras Miščenka. Pasak Melitopolio mero Ivano Fedorovo, jis mirė ligoninėje.

I.Fedorovas sakė, kad šis vyras, iki plataus masto invazijos vadovavęs vienam policijos skyriui, prasidėjus karui perėjo į rusų pusę ir padėdavo kitiems policijos darbuotojams pereiti dirbti į Rusijos policiją.

Melitopolio meras sakė, kad sprogimas įvyko Ukrainos didvyrių gatvės 67-ojo namo rajone. Po sprogimo į jį skubėjo greitosios pagalbos, policijos, ugniagesių automobiliai.

Naujienų agentūra „Reuters“ atidžiai išnagrinėjo palydovines nuotraukas, kuriose užfiksuotas „didžiulis Rusijos įtvirtinimų tinklas, nusidriekęs iš vakarų Rusijos per Rytų Ukrainą ir Krymą“, pastatytas rengiantis laukiamam Ukrainos kontrpuolimui.

Naujienų agentūros teigimu, buvo atliktas tūkstančių gynybinių pozicijų tiek pačioje Rusijoje, tiek palei Ukrainos fronto liniją tyrimas, po kurio prieita išvados, kad Rusija labiausiai įsitvirtinusi pietinėje Zaporižios srityje ir prie vartų į Krymo pusiasalį.

Su „Reuters“ kalbėję karybos ekspertai tvirtino, kad plati, daugiasluoksnė gynyba, kurios didžioji dalis buvo pastatyta po Ukrainos proveržio praėjusių metų lapkritį, šį kartą gali apsunkinti Kyjivo padėtį ir kad pažanga priklausys nuo Ukrainos pajėgų gebėjimo veiksmingai vykdyti sudėtingas jungtines operacijas.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

„Ukrainiečiams viskas ne apie skaičius. Svarbu, ar jie gali vykdyti tokio pobūdžio karinius veiksmus, jungtines ginkluotės operacijas? Rusai įrodė, kad negali to daryti, ir grįžo prie senojo sovietinio naikinimo metodo“,  – sakė Neilas Melvinas iš Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI).

Analitikų nuomone, Ukrainos kontrpuolimas gali pakeisti karo, tapusio kruvinu išsekimo mūšiu, dinamiką, ir mano, kad dėl fronto ilgio Rusijos gynyba gali būti labai pažeidžiama.

Tačiau jie įspėjo, kad Ukraina greičiausiai kurį laiką negaus daugiau šarvuotos ginkluotės iš Vakarų, o tai reiškia, kad Kyjivas yra spaudžiamas atkovoti kuo daugiau žemių, jei karinė parama pradėtų mažėti.

„Vakaruose mes ištuštinome didžiąją dalį atsargų. Prireiks kelerių metų, kol jas atstatysime. Manau, kad tai yra didelė galimybė Ukrainai pasistūmėti į priekį,“ – pridūrė N.Melvinas.

Ankstų ketvirtadienio rytą Rusijos raketos smogė į Ukrainos miestą Mykolajivą. Miesto meras Oleksandras Senkevyčius pranešė, kad viena raketa pataikė į daugiaaukštį pastatą, dar viena – į privatų namą.

Į išpuolį sureagavęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pasidalino vaizdo įrašu ir pranešė, kad atakos metu žuvo vienas žmogus, o 23 buvo sužeisti.

„Šalis-užpuolikė nenustoja įrodinėti, kad pagrindinis šio karo tikslas – teroras ir ukrainiečių bei visko, kas ukrainietiška, naikinimas.

Naktį Rusija apšaudė Mykolajivą keturiomis raketomis „Kalibr“, paleistomis iš Juodosios jūros. Didelio tikslumo ginklai buvo nukreipti į privačius namus, istorinį pastatą ir kelių aukštų pastatą.

Šiuo metu žinoma apie 1 žuvusįjį ir 23 sužeistuosius, tarp jų – vaiką. Amžiną atminimą žuvusiems ir greitą pasveikimą sužeistiesiems. Teroristai neišvengs šio dar vieno nusikaltimo prieš žmoniją. Mes surasime visus kaltininkus. Už viską teks atsakyti“, – rašė šalies lyderis.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos raketa smogė Mykolajivui

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje pasidalino nuotrauka, kurioje matyti, kad kovo mėn. ant kelių iš šešių Zaporižios atominės elektrinės (AE) reaktorių pastatų stogų Rusijos pajėgos jau buvo įsirengusios kovos pozicijas, apsaugotas smėlio maišais.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija/Zaporižios atominė elektrinė

Elektrinės kontrolė Rusija perėmė praeitų metų kovą, tačiau tai – pirmas požymis, kad į taktinį gynybos planavimą įtraukti tikrieji reaktorių pastatai.

Tikėtina, kad Rusija šias pozicijas pastatė, nes vis labiau nerimauja dėl laukiančio didelio Ukrainos puolimo perspektyvų, pastebėjo britų žvalgyba.

Labai tikėtina, kad šis žingsnis didina tikimybę, kad bus pažeistos atominės elektrinės saugos sistemos, jei aplink ją prasidės kovos veiksmai.

Tačiau tiesioginė katastrofiška žala reaktoriams mažai tikėtina pagal labiausiai tikėtinus scenarijus, susijusius su pėstininkų ginklais, nes tokios konstrukcijos yra labai stipriai sutvirtintos.

Rusija kare su Ukraina jau prarado apie 188 920 karių, 7 178 šarvuotas kovos mašinas, 2 461 bepilotį orlaivį ir 3 694 tankus.

Kaip naujausioje suvestinėje nurodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, per praėjusią parą nukauta 510 rusų karių.

Per praėjusią parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė 54 priešo atakas. Rusai bando veržtis Bachmuto, Avdejevskio ir Marinskio kryptimis, praneša Generalinis štabas rytinėje suvestinėje.

Mykolajive Pietų Ukrainoje anksti ketvirtadienį Rusijos raketa užmušė žmogų, pranešė šio miesto pareigūnai.

Dar keliolika žmonių buvo sužeisti.

„Apie 1 val. nakties Mykolajivo gyventojai išgirdo keturis garsius sprogimus“, –  platformoje „Telegram“ paskelbė miesto meras Oleksandras Senkevyčius.

„Jau žinoma, kad viena iš raketų pataikė į daugiaaukštį pastatą. Dar viena pataikė į privatų namą“, – sakė jis.

Meras nurodė, kad kai kuriuose miesto namuose dingo elektra.

„Kol kas žinome apie 15 sužeistųjų ir 1 žuvusįjį“, – sakė regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

Pasak V.Kimo, bent vieno sužeistojo būklė yra kritinė.

Tiek V.Kimas, tiek regiono policijos viršininkas sakė, kad nukentėjo daugiabutis gyvenamasis namas ir kad į įvykio vietą išvyko gelbėjimo tarnybos.

Mykolajivas yra prie Juodosios jūros, maždaug už 170 km nuo Maskvos aneksuoto Krymo.

Nuo invazijos pradžios 2022 metų vasarį Rusijos pajėgos dažnai taikosi į Mykolajivą.

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, nuo invazijos pradžios Ukrainoje žuvo daugiau kaip 8 000 civilių gyventojų.

Vyriausiasis komisaras pridūrė, kad šie skaičiai, praėjusį kartą atnaujinti kovo viduryje, tikriausiai neatspindi tikrosios padėties.

Dieną prieš ataką Mykolajive raketai pataikius į muziejų Kupjanske, esančiame netoli fronto linijos šiaurės rytuose, žuvo du žmonės, o dar 10 buvo sužeisti.

Dėl šio išpuolio Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją bandymu ištrinti jo šalies istoriją ir kultūrą.

Briuselis palankiai įvertino trečiadienį įvykusį Kinijos vadovo Xi Jinpingo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbį telefonu, kuris, kaip manoma, buvo pirmasis jų pokalbis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

„Tai svarbus, seniai pavėluotas, bet pirmas Kinijos žingsnis vykdant savo, kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, pareigas“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris.

„Kinijos vadovybė turi pasinaudoti savo įtaka, kad priverstų Rusiją nutraukti agresyvų karą, atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą ir gerbti jos suverenitetą – tai būtų teisingos taikos pagrindas“, – pridūrė jis. 

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kuris šiuo metu lankosi Kolumbijoje, taip pat palankiai įvertino šį pokytį.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas

„Tai pirmas žingsnis. Tačiau tai svarbus pirmas žingsnis“, – sakė jis žurnalistams Bogotoje.

„Labai svarbu, kad Kinija kalbėtųsi su Ukraina, noriu priminti, kad visi trokštame taikos“, – pridūrė jis, kalbėdamas su jais ispaniškai prieš oficialią spaudos konferenciją anglų kalba.

„Jei kas nors to nori, kam nors to reikia ir kas nors to prašo – tai Ukraina, – tęsė jis. – Tačiau visi turi suprasti, kad tai ne bet kokia (taika)... tai turi būti teisinga taika, pripažįstanti Ukrainos žmonių teises.“

Kalbėdamas apie Xi Jinpingo ir V.Zelenskio derybas jis pridūrė: „Džiaugiuosi šiuo pokalbiu ir tikiuosi, kad tai bus pirmas žingsnis, kuriuo Kinija atliks savo vaidmenį ir įtikins Rusiją nutraukti savo agresiją.“

Pekinas oficialiai laikosi neutralumo dėl Rusijos karo Ukrainoje, o Xi Jinpingas niekada nėra pasmerkęs Rusijos invazijos, tačiau Vakarų šalys vis dažniau spaudžia Kinijos vadovą įsikišti ir tarpininkauti.

Vasarį Kinijos paskelbtą 12 punktų dokumentą su raginimu politiškai išspręsti krizę Ukrainoje daugelis Vakarų vyriausybių laikė palankiu Rusijai, o kovą įvykęs draugiškas Xi Jinpingo vizitas į Maskvą ir susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sulaukė plačios kritikos.

Panašu, kad Rusija tęsia sąmoningą gyventojų skaičiaus mažinimo kampaniją okupuotose Ukrainos teritorijose, kad palengvintų Ukrainos teritorijų apgyvendinimą rusais, skelbia Karo studijų institutas (ISW).

„Balandžio 26 d. Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Malyar pareiškė, kad Rusija bando pakeisti Ukrainos etninę sudėtį, aktyviai vykdydama plataus masto žmonių perkėlimą į Ukrainą, daugiausia iš skurdesnių ir atokių Rusijos regionų. H.Malyar pažymėjo, kad intensyviausios pastangos dedamos okupuotoje Luhansko srityje, ir pastebėjo, kad Rusija taip pat deportuoja ukrainiečius ir priverstinai perkelia juos į Rusiją. ISW anksčiau pranešė apie konkrečius atvejus, kai Rusijos valdžios institucijos prižiūrėjo, kaip 2022 m. iš okupuotos Ukrainos teritorijų, ypač okupuotoje Chersono srityje, buvo iškeldinami ir vėl apgyvendinami gyventojai. Ukrainos informaciniai šaltiniai 2022 m. spalį pastebėjo, kad Rusijos valdžios institucijos tuo metu okupuotose Chersono srities dalyse, prisidengdamos humanitarine evakuacija, deportavo dideles Ukrainos gyventojų grupes į Rusiją, o paskui jų namus vėl apgyvendino rusų kariais.

ISW jau anksčiau įvertino, kad tokios gyventojų skaičiaus mažinimo ir pakartotinio apgyvendinimo kampanijos gali prilygti sąmoningam etniniam valymui ir akivaizdžiam Ženevos konvencijos pažeidimui“, – sakoma naujausiose ISW karo apžvalgoje.

Joje taip pat pastebima, kad konkurencija tarp Rusijos privačių karinių bendrovių Bachmute didėja.

„ISW anksčiau vertino, kad „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas greičiausiai vertina privačių kariuomenių plitimą aplink Bachmutą kaip konkurenciją, ir atrodo, kad padidėjęs tokių kariuomenių paplitimas aplink Bachmutą gali sukelti nemažą trintį“, – sakoma ISW ataskaitoje.

Pagrindiniai ataskaitos akcentai:

• Panašu, kad Rusija tęsia sąmoningą gyventojų skaičiaus mažinimo kampaniją okupuotose Ukrainos teritorijose, kad palengvintų Ukrainos teritorijų apgyvendinimą rusais
• Tikėtina, kad konkurencija tarp Rusijos privačių karinių bendrovių Bachmute didėja
• Rusijos pareigūnų ir žinomų žmonių Rusijos informacinėje erdvėje komentaruose ir toliau ryškėja plačiai paplitęs nerimas dėl galimų Ukrainos kontrpuolimo veiksmų
• Kinijos prezidentas Xi Jinpingas aiškiai pripažino Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę, pokalbyje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškęs, kad abipusė pagarba suverenitetui ir teritoriniam vientisumui yra Ukrainos ir Kinijos santykių pagrindas
• Tikėtina, kad Kremlius bando nuraminti Armėniją, kad yra patikimas partneris, nepaisant to, kad karas Ukrainoje riboja Rusijos galimybes atlikti svarbesnį vaidmenį tarpininkaujant Kalnų Karabacho konflikte
• Rusijos pajėgos pasiekė laimėjimų Bachmute ir į šiaurę nuo Avdijivkos.
• Rusijos valdžios institucijos pradėjo siųsti karinės registracijos šaukimus, kuriuose grasinama imtis „ribojančių priemonių“.
• Rusijos informaciniai šaltiniai teigė, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) užkirto kelią bandymui įvykdyti išpuolį Kryme