V.Zelenskis: kariuomenė nori mobilizuoti iki 500 tūkst. ukrainiečių

Gruodžio 19 d. „Reuters“ pranešė, kad JAV Senatas šiais metais nebalsuos dėl susitarimo dėl didesnės pagalbos Ukrainai.

„Mūsų derybininkai labai, labai uoliai dirbs per gruodžio ir sausio mėnesio atostogas, o mūsų tikslas – ką nors padaryti, kai tik grįšime“, – žurnalistams sakė Demokratų partijos senatorius Čakas Šumeras.

Baltųjų rūmų prašymas skirti 61 mlrd. dolerių papildomos biudžetinės paramos nesulaukė pakankamos paramos Kongrese. Gruodžio 6 d. respublikonai užblokavo didelės pagalbos įstatymo projektą ir reikalauja, kad tolesnė parama Ukrainai būtų susieta su esminėmis JAV imigracijos politikos reformomis, o demokratai teigia, kad dėl to negalima derėtis.

Imigracija yra vienas jautriausių klausimų JAV, o per pastaruosius kelis dešimtmečius galiojančių teisės aktų atnaujinimas buvo sunkiai pasiekiamas. „Negaliu pasakyti, koks tai sudėtingas klausimas. Tai sudėtingiausia Amerikos teisės sritis“, – sakė nepriklausoma senatorė Kyrsten Sinema.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis Vašingtone gruodžio 12 d. bandė įtikinti JAV įstatymų leidėjus patvirtinti didesnę pagalbą, tačiau išvyko beveik tuščiomis rankomis.

Neaišku, ar bet kokiam Senato pasiektam susitarimui pritars respublikonų kontroliuojami Atstovų Rūmai, kuriuose nemažai įstatymų leidėjų nepritaria papildomam finansavimui Ukrainai.

Rusijos transliuotojas pareiškė, kad Vladimiro Putino planas atkurti Rusijoje Leningrado karinę apygardą Suomijos gyventojams turėtų sukelti „vėmimo iš siaubo priepuolį“.

Šis žingsnis, kuris yra atsakas į Helsinkio įstojimą į NATO anksčiau šiais metais, gali paskatinti kariuomenės telkimą regionuose į rytus nuo Suomijos.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šiandien pareiškė, kad apygardos formavimas „tęsiasi“.

Rusijos televizijos laidų vedėjas Sergejus Mardanas sakė, kad apygardos prikėlimas turėtų „sukelti spazmą kiekvieno suomio skrandyje ir vėmimo iš siaubo priepuolį“. Klipu pasidalijo BBC žurnalistas Francis Scarras.

Gruodžio 19 d. per Rusijos išpuolius prieš Sumų ir Chersono sritis buvo sužeisti šeši gyventojai, įskaitant tris vaikus, pranešė vietos pareigūnai.

Per Rusijos bepiločio lėktuvo ataką prieš Chersoną buvo sužeista 28 metų moteris ir trys jos dviejų, keturių ir devynerių metų dukterys, pranešė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

Sumų srityje po Rusijos artilerijos ir raketų smūgių į vietovę buvo sužeistas ir paguldytas į ligoninę Esmano kaimo gyventojas, pranešė regiono kariuomenė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusų atakos pasekmės Chersone

Pranešama, kad dar vienas civilis gyventojas buvo hospitalizuotas po Rusijos apšaudymo Krasnopilio kaime 20.25 val.

Ukrainos šiaurės rytuose esanti Sumų sritis yra dažnas Rusijos tarpvalstybinių smūgių taikinys, taip pat Rusijos diversinių grupių įsiveržimų taikinys.

Pietinė Chersono sritis taip pat nuolat tampa taikiniu, nes regiono dalis į rytus nuo Dniepro upės tebėra okupuota Rusijos.

Buvęs Rusijos karys pareiškė norintis Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT) liudyti apie įtariamus karo nusikaltimus, kuriuos jis matė, kaip Rusija vykdė kovodama Ukrainoje.

Šis vyras Nyderlandų žiniasklaidai prisistatė kaip 60 metų Igoris Salikovas ir teigė buvęs Rusijos remiamų pajėgų narys okupuotoje teritorijoje Ukrainos rytinėje Donecko srityje.

I.Salikovas, kuris, kaip manoma, Nyderlanduose paprašė prieglobsčio, taip pat dirbo instruktoriumi samdinių grupėje „Wagner“.

Ukrainos generalinės prokuratūros karo nusikaltimų skyriaus vadovas Jurijus Belousovas naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad prokurorai jau kelis mėnesius palaikė ryšį su I.Salikovu.

„Jis pranešė apie kai kuriuos karo nusikaltimus, kuriuos mes tiriame, o kai kurie iš jų jau pasitvirtino“, – sakė jis.

Rusija neigia vykdžiusi žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus Ukrainoje.

TBT šių pranešimų nekomentavo.

Hagoje, Nyderlanduose, įsikūręs teismas kovo mėn. išdavė orderį dėl Vladimiro Putino arešto dėl įtariamų karo nusikaltimų.

Ukrainos energetikos paramos fonde jau sukaupta 400 mln. eurų (438 mln. JAV dolerių), kurie padės Ukrainai išgyventi žiemą, gruodžio 19 d. pranešė „Ukrinform“, remdamasi už energetiką atsakingu Europos Komisijos nare Kadri Simson.

Fondas buvo įsteigtas 2022 m. pavasarį kaip bendra K.Simson ir Ukrainos energetikos ministro Hermano Haluščenkos iniciatyva, siekiant nukreipti finansinę pagalbą Ukrainos energetikos sektoriui. Jį valdo Energijos bendrijos sekretoriatas – Vienoje įsikūrusios Energijos bendrijos vykdomoji institucija.

Kalbėdama spaudos konferencijoje Briuselyje po energetikos ministrų susitikimo, Komisijos narė sakė, kad Ukraina tebėra jos pagrindinis prioritetas, ypač atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti stojimo derybas.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Kadri Simson

K.Simson paragino Europos ministrus toliau remti Kyjivą, teikiant įrangą ir finansinę pagalbą, kad padėtų šaliai įveikti antrąją karo žiemą.

Pasak Energijos bendrijos direktoriaus Artūro Lorkovskio, pagrindiniai fondo rėmėjai yra ES, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Šveicarija, JAV, Belgija, Danija, Austrija ir kelios privačios bendrovės.

Dėl šaltų orų ir suintensyvėjusių Rusijos atakų Ukrainos energetikos sektorius patiria didelę įtampą, ypač dėl to, kad Rusija sąmoningai taikosi į ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pareiškė, kad gruodžio 7 d. koordinuotas Rusijos raketų smūgis Kyjivui ir centrinei Ukrainai greičiausiai buvo „labiau suderintos kampanijos pradžia“, kuria siekiama pakenkti energetikos infrastruktūrai.

Italijos ministrų kabinetas priėmė dekretą, kuriuo pratęsiamas ginklų tiekimas Ukrainai iki 2024 m. pabaigos.

Įstatyminiu dekretu leidžiama toliau teikti Kyjivui „priemones, medžiagas ir įrangą“ Ukrainai, kad būtų remiama jos kova su Rusijos invazija.

Tiekiami bus ginklai, taip pat elektros generatoriai ir „viskas, ko reikia karinėms operacijoms, skirtoms neginkluotiems civiliams gyventojams ginti“, sakoma Italijos gynybos ministerijos pareiškime.

Sprendimas bus nusiųstas parlamentui patvirtinti, teigiama jame.

Rusija per Ukrainą paleido dar vieną „Shahed“ tipo dronų kamikadzių partiją, o Odesos regione buvo paskelbtas oro pavojus, pranešė Olehas Kiperis, oro pajėgų ir Odesos OVA vadovas, „Telegram“.

18.56 val. oreiviai pranešė, kad virš Odesos srities iškilo atakos bepiločių orlaivių panaudojimo grėsmė.

18.57 val. pasirodė pranešimas apie „Shahed“ tipo bepiločio orlaivio judėjimą iš Juodosios jūros Černomorsko ir Odesos kryptimi.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Irano dronas „Shahed-136“

Odesos srities valstybinės administracijos vadovas O.Kiperis kreipėsi į Odesos srities gyventojus, prašydamas likti slėptuvėse, kol išsisklaidys perspėjimas apie oro antskrydį.

19.56 val. karinės oro pajėgos pažymėjo, kad į pietus nuo Odesos srities kyla atakos iš bepiločių orlaivių grėsmė.

20.48 val. kariškiai perspėjo, kad Odesos regione esančioje Zatokoje kyla pavojus, kad iš Juodosios jūros gali atakuoti bepiločiai orlaiviai.

21:30 val. pranešta apie atakos bepiločių orlaivių panaudojimo grėsmę Chersono, Mykolajivo ir Kirovogrado srityse.

21:54 val. buvo paskelbtas oro pavojus Čerkasų srityje.

22:06 val. pranešta apie smogiamųjų bepiločių orlaivių panaudojimo grėsmę Vinicos srityje.

22.30 val. pavojus paskelbtas Kyjivo srityje.

Rusijos okupantai apšaudo Chersoną iš kairiojo Dniepro kranto, sužeisti du žmonės, tarp jų – vaikas, pranešė MBA vadovas Romanas Mročko.

 „Chersone girdisi sprogimai! Rusijos kariuomenė vėl puola visuomenę iš laikinai užimto kairiojo kranto“.

Policijos departamentas pranešė, kad per išpuolį buvo sužeistas vaikas, taip pat moteris. Jiems pagalbą teikia gydytojai.

Romanas Mročko/ „Telegram“/Apšaudytas Chersonas

Padaryta žala švietimo įstaigai, namams ir garažams.

Turkijos prezidentas pareiškė, kad Juodosios jūros grūdų iniciatyva turi būti atnaujinta „nepaisant nieko“, ir jis prašys Vladimiro Putino atgaivinti šį susitarimą, praneša Turkijos žiniasklaida.

„Haberturk“ ir kitos svetainės citavo Recepą Tayyipą Erdoganą, sakiusį, kad jis netrukus Maskvoje kalbėsis su savo kolega iš Rusijos apie susitarimą, kuris anksčiau leido saugiai eksportuoti grūdus iš Ukrainos Juodosios jūros uostų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

„Netrukus kalbėsimės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pasakysime jam, kad [Juodosios jūros] grūdų koridorius turi veikti nepaisant nieko“, – žurnalistams sakė R.T.Erdoganas.

„Duok Dieve, sulaukę iš jo teigiamo atsakymo, galėsime toliau eiti savo keliu“, – pridūrė jis.

Rusija pareiškė, kad jai nebus sunku apeiti naujausią ES ekonominių sankcijų paketą.

12-uoju bloko dokumentų rinkiniu draudžiamas tiesioginis ir netiesioginis deimantų importas, pirkimas ar perdavimas iš Rusijos ir nustatomas naujas suskystintų naftos dujų importo draudimas.

Rusija yra didžiausia pasaulyje deimantų gamintoja pagal kiekį. 

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas

„Mes paprasčiausiai perorientuosime pardavimus į kitus regionus. Esu tikras, kad tai nebus naudinga tiems, kurie įvedė šias sankcijas“, – sakė Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas, praneša valstybinė naujienų agentūra TASS. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija sankcijas pavadino „nedraugiškais, neteisėtais veiksmais“ ir pareiškė, kad išplės Europos institucijų ir ES valstybių narių atstovų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą.

Ukrainos vadovo klausiama apie jo šalies poziciją dėl savo ginklų gamybos ir apie jo požiūrį į bepiločių orlaivių gamybos tobulinimą.

V.Zelenskis sako, kad jis „labai teigiamai“ vertina dronų gamybą.

„Tikrai blogai, kai logistikos požiūriu vis dar esame palikti su sena sovietine biurokratija“, – sako jis.

„Turėjome 20 000 dronų, kurie stovėjo sandėlyje ir dėl kažkokių priežasčių negalėjome jų pristatyti į fronto liniją.“

Jis sako, kad „mums tikrai reikia kovoti su šia logistika ir turime pradėti ją kurti“.

„Kitais metais pagaminsime milijoną dronų, mes tai padarysime. Padarysime viską, kad tai įvyktų.“

Per svarbią spaudos konferenciją V.Zelenskio klausiama, ar jis baiminasi, kad ukrainiečių visuomenė yra susiskaldžiusi, ar jie palaiko jį kaip prezidentą.

„Galiu tik pasakyti, kad man garbė būti prezidentu“, – sako V.Zelenskis.

„Žmonės stebi mane, mano darbą, mano tarnystę Ukrainai, ir jei jiems tai nepatinka, tai yra jų pasirinkimas, ukrainiečių pasirinkimas, tai yra normalu.“

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Kalbėdamas apie šalies vienybę, susijusią su karu, jis sako, kad ji „yra mūsų pačių rankose“ ir yra „mūsų pasirinktas ginklas“, kuris „išsaugojo mus pačius“.

„Reikia daryti viską, kad vienybė Ukrainoje nemažėtų“.

Ką reiškia pergalė, klausiama Ukrainos prezidento spaudos konferencijoje.

„Turiu ginti mūsų šalį pagal mūsų konstituciją“, kuri apima Donbasą ir Krymą, sako V.Zelenskis.

„Kuo labiau Rusija trauksis, tuo silpnesnė ji bus“, taip pat ir tarptautinėje arenoje, sako jis.

„Ukrainai pavyks“, – pridūrė V.Zelenskis.

Ar, atsižvelgiant į tai, kad fronte nepavyko pasiekti proveržio, persvarstytumėte tikslą grįžti prie 1991 m. sienų, žurnalistas klausia Volodymyro Zelenskio.

„Strategija negali ir neturi būti keičiama, nes tai numatyta mūsų konstitucijoje“.

Kitas žurnalistas, šį kartą iš „New York Times“, klausia, kokiomis sąlygomis derybos būtų naudingos Ukrainai.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas sako, kad šis klausimas kol kas nėra aktualus, nes „nematome jokio Rusijos prašymo dėl to. Nematome to nei jų veiksmuose, nei retorikoje. Matome tik įžūlų norą žudyti“.

Atsakydamas į klausimus apie saugumo garantijas ir stojimą į NATO, Volodymyras Zelenskis sako, kad tapimas Vakarų karinio aljanso dalimi Ukrainai būtų „galingiausia priemonė“.

Tačiau jis sako, kad Ukraina „ten nėra kviečiama“, o pranešimai apie dalinę narystę yra „nesąmonė“.

Jis sako, kad niekada negavo tokio pasiūlymo, o tai sukeltų „didžiulę riziką“. 

„Kyla klausimas – ar NATO šalys kovos dėl gabalėlio Ukrainos, likusio su neaiškiu statusu?“ – klausia jis, turėdamas omenyje šiuo metu Rusijos okupuotas žemes. 

Jis sako, kad Ukraina nepripažins okupuotų teritorijų kaip Rusijos, o tai „reikštų, kad mes nesame visiškai NATO“. 

„Manau, kad tai fantazija“, – sako jis.

Artėjant JAV prezidento rinkimams Volodymyro Zelenskio klausiama, ar jis galėtų įtikinti Donaldą Trumpą nesumažinti paramos Ukrainai, jei jis vėl ateitų į valdžią. 

Ukrainos prezidentas sako tikįs, kad D.Trumpas vykdys „kitokią politiką“ nei Joe Bidenas, tačiau „ne mes renkame“ JAV vadovą. 

Jis sako, kad „pirmieji D.Trumpo signalai“ bus „labai įtakingi“. 

„Reuters“/„Scanpix“/Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas

„Šis signalas turės labai didelę įtaką karo Ukrainoje eigai“, – sako jis.

„Kaip karas Artimuosiuose Rytuose veikia Rusijos ir Ukrainos karą?“ – klausia žurnalistas Volodymyro Zelenskio spaudos konferencijoje.

Jis reiškia užuojautą dėl žuvusiųjų ir sako: „Tai tragedija, tai iššūkis Artimiesiems Rytams. Tačiau taip pat turime pripažinti, kad turime plataus masto karą“.

„Tai tikrai neturi teigiamo poveikio Ukrainai“, – sako jis.

Spaudos konferencijoje dalyvaujančio Volodymyro Zelenskio klausiama, ar kuris nors lyderis, pavyzdžiui, Vengrijos vadovas Viktoras Orbanas, spaudė Ukrainą susitarti dėl paliaubų.

„Niekada nekalbėjau su Viktoru Orbanu apie paliaubas su Rusija ar dialektą su Putinu“, – sako V.Zelenskis, kalbėdamas angliškai.

„Man tai kažkas keisto. Kartais jo politika mums nėra labai draugiška, ir jis tai žino“.

Aurelien Goubau/SIPA/Viktoras Orbanas

„Aš turėjau daug klausimų jam. Bet šiaip ar taip, mes esame kaimynai, net ir su visais šiais iššūkiais“, – tęsė V.Zelenskis.

„Mes bandome rasti sprendimą kai kuriais klausimais, bet tam reikia surengti susitikimą“.

Jis teigė paklausęs V.Orbano, kodėl jis neremia Ukrainos ES ir kodėl nesusitiko su V.Zelenskiu: „Jis negalėjo man atsakyti“.

„Mūsų šalies atstovai dirbs prie to“, – pridūrė V. Zelenskis.

Volodymyro Zelenskio spaudos konferencijoje klausiama apie jo lapkričio pabaigoje paskelbtą pranešimą, kad jis nurodė kariuomenės ir vyriausybės pareigūnams parengti išsamų planą dėl platesnės kariuomenės mobilizacijos.

Paklaustas, ar jam buvo pateiktas plano projektas ir kokios galėtų būti jo detalės, Ukrainos prezidentas sako, kad tai yra „labai jautrus klausimas“, kurį spręs vyriausiasis vadas. 

Tačiau jis sako, kad buvo iškeltas klausimas dėl Ukrainos kontrpuolimo operacijų „deficito“ ir kad karinis štabas pasiūlė šaliai mobilizuoti dar 400-450 tūkst. žmonių.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis sako, kad tai yra „labai didelis kiekis“ ir tam pagrįsti reikėtų daugiau argumentų. 

Mobilizacijos įstatymas turi „duoti atsakymus pirmiausia man ir visuomenei“, sako V.Zelenskis. 

Pasak jo, pareigūnai pradeda rengti planą.

V.Zelenskis atsakė klausimą, ar baigsis karas 2024 m.

„Manau, kad niekas nežino atsakymo. Net tie gerbiami žmonės, vadai, mūsų ar Vakarų. Kai jie sako, kad karas tęsiasi daug metų, jie nežino. Tai yra nuomonės. Nuomonės dažnai skiriasi nuo tikrovės“, – sakė Ukrainos prezidentas V.Zelenskis tiesioginėje spaudos konferencijoje.

Rusijos kariuomenė specialiomis dujomis atakuoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius Orichovo rajone, bandydama juos išvilioti iš apkasų: per pastarąsias savaites įvyko mažiausiai devyni tokie incidentai.

Rusai nuodingas dujas leidžia iš bepiločių lėktuvų. Ukrainos karius jos apakina ir dusina – užtenka dviejų įkvėpimų ir kvėpuoti neįmanoma.

Kaip CNN sakė vienas Ukrainos karo medikas, pastarosiomis savaitėmis šioje teritorijoje užfiksuoti devyni incidentai, kai bepiločiai lėktuvai ant ukrainiečių linijų leido degias dujas. Per incidentus vienas žmogus žuvo. Dujos naudojamos siekiant sukelti paniką, o po to seka įprastinis apšaudymas arba dronų atakos, sakė kariai.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Ukrainos žvalgybos pareigūnas CNN tvirtino, kad rusų panaudota medžiaga buvo tam tikros rūšies ašarinės dujos.

Pasak JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro, CS dujos – riaušių malšinimo priemonė, dar vadinama ašarinėmis dujomis, yra cheminis junginys, kuris gali laikinai sutrikdyti žmonių veiklą, nes dirgina akis, nosį, burną, plaučius ir odą. Pagal Jungtinių Tautų Cheminio ginklo konvenciją riaušių malšinimo priemones draudžiama naudoti kariniams veiksmams.

Pastaraisiais mėnesiais periodiškai buvo pranešimų apie Rusijos karius, naudojančius dujas mūšio lauke, tačiau panašu, kad jų naudojimas Orichivo apylinkėse yra neįprastai dažnas.

Du kariai, išgyvenę dujų ataką, CNN parodė medicinines ataskaitas, kuriose nurodoma, kad jie buvo apnuodyti. „Iš pradžių pamačiau dūmus, – sakė vienas iš jų. – Išbėgome iš tranšėjos ir dujos staiga užsidegė. Tranšėja liepsnojo. Šios dujos degina, apakina, tu negali kvėpuoti, tiesiai šauna į gerklę. Net neturėjome nė sekundės“.

Antrasis karys pridūrė: „Įkvepi du kartus, tada negali kvėpuoti“.

Vyrai sakė, kad patyrė sužalojimų, įskaitant veido, burnos ir gerklės nudegimus. Abiejų vyrų veidai vis dar buvo paraudę – tai buvo liekamieji sužeidimų požymiai.

„Daugiau patrankų mėsos reiškia daugiau faršo“

Įtariamas cheminių medžiagų panaudojimas mūšio lauke yra dar vienas ženklas, rodantis, kaip žiauriai ir melagingai Rusija vėl kovoja dėl prarastos teritorijos. Vasarą Ukraina tikėjosi didesnių laimėjimų Azovo jūros link, tačiau dabar turi ginti savo nedidelius laimėjimus.

„Vyksta milžiniški pokyčiai, – sakė vadas Ihoris. – [Rusai] pradėjo gaminti savo atakos bepiločius lėktuvus ir jų skaičius viršija mūsų. Tačiau jie juos naudoja blogai, kaip vaikišką žaislą.“

Jau vien tai, kad dabar fronte yra daug rusų, kelia nerimą, sakė keli ukrainiečių kariai. „Paprastai daugiau mėsos reiškia daugiau faršo, – sakė Ihoris, turėdamas omenyje, kad rusų generolai meta savo pajėgas į fronto linijos „mėsmalę“, nesirūpindami jų nuostoliais. – Bet kartais ir jiems pasiseka.“

Kremlius antradienį pažadėjo apeiti į naują Europos Sąjungos sankcijų paketą įtrauktą draudimą importuoti rusiškus deimantus.

Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys ėmėsi precedento neturinčių finansinių ir ekonominių sankcijų prieš Rusiją. 

„Apskritai 12-asis paketas rodo, kad pramonės šakų, kurioms gali būti taikomos sankcijos, sąrašas yra galimai išsemtas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Europos Sąjunga pirmadienį priėmė naują sankcijų paketą, į kurį įtrauktas draudimas importuoti deimantus iš Rusijos.

Draudimas nuo sausio bus taikomas natūraliems ir sintetiniams deimantams bei juvelyriniams dirbiniams, o nuo kitų metų rugsėjo – kitose šalyse šlifuotiems rusiškiems deimantams.

Maskva kaltinama finansuojanti savo karo mašiną pajamomis iš deimantų pardavimo, kurio vertė kasmet siekia apie 4–5 mlrd. dolerių (3,7–4,6 mlrd. eurų).

D. Peskovo nuomone, buvo galima nuspėti, kad toks draudimas bus pritaikytas ir pridūrė, kad Maskva ras būdų, kaip apeiti šias Briuselio sankcijas.

„Nemanau, kad nėra galimybių apeiti šias sankcijas. Jų yra, ir jos bus įgyvendintos“, – sakė D. Peskovas.

Sankcijų paketas taip pat pratęsia ES pastangas apriboti technologijas, kurias Maskva gali panaudoti kariniais tikslais ir į subjektų, kuriems draudžiama eksportuoti produktus, galinčius padėti Rusijos ginklų pramonei, sąrašą įtrauktos dar 29 įmonės. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./

Lenkijos teismas antradienį nuteisė 14 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių už sabotažo ir žvalgybinės veiklos prieš Lenkiją rengimą Rusijos naudai.

„Išnagrinėjęs bylą (...) teismas pripažino visus kaltinamuosius kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų ir nustatė, kad kai kurie iš jų veikė organizuotoje nusikalstamoje grupėje“, – skelbdamas nuosprendį sakė teisėjas Jaroslawas Kowalskis.

123RF.com nuotr./Kalėjimo grotos

Balistinės raketos „Kinžal“ yra vienas iš Vladimiro Putino „superginklų“, o Rusija labai pasikliauja jų tariamu nenugalimumu. Tačiau Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos sėkmingai atremia šią grėsmę, rašo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

„KILLJOY“ (raketa „Kinžal“ pagal NATO klasifikaciją), vienas iš šešių „superginklų“, apie kuriuos 2018 m. paskelbė prezidentas V.Putinas. Šie ginklai turėjo atlikti svarbų vaidmenį būsimoje Rusijos karinėje doktrinoje. Per karą Ukrainoje Rusija šiuos ginklus rezervavo, jos nuomone, vertingiems ir gerai apsaugotiems taikiniams, – sakoma žvalgybos pranešime.

Taigi, pažymima, kad gruodžio 14 d. Rusijos karinės oro pajėgos tikriausiai pirmą kartą nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. panaudojo balistinę raketą „Kinžal“. Didžiosios Britanijos žvalgyba praneša, kad Rusija paleido bent vieną raketą į centrinę Ukrainą, tikriausiai nukreiptą į karinį aerodromą.

Rusija tokias raketas yra naudojusi ir anksčiau.

„Daugelis paleidimų tikriausiai nepasiekė numatytų taikinių, o Ukrainai taip pat pavyko perimti šios tariamai „nenugalimos“ sistemos atakas“, – pažymėjo britų žvalgyba.

Plačiau skaitykite ČIA.

Wikipedia.org nuotr./Naikintuvas MiG-31, nešantis raketą „Kinžal“

Dauguma gyventojų pritaria vokiečių brigados dislokavimui Lietuvoje, rodo Lietuvos kariuomenės antradienį paskelbta apklausa.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 82 proc. lietuvių pritaria nuolatiniam Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, vokiečių karius teigiamai vertina 83 proc. apklaustųjų.

76 proc. lietuvių mano, kad vokiečių brigada prisidės prie Lietuvos gynybos stiprinimo, o daugiau nei pusė iš jų mano, kad reikšmingai.

Pernai Vokietijai nusprendus Lietuvai priskirti Padidinto budrumo brigadą, Rukloje buvo dislokuotas Vokietijos kariuomenės 41-osios brigados priešakinis valdymo elementas. Jis vykdė pratybų planavimo užduotis, užtikrino sklandų tūkstančių karių dislokavimą iš Vokietijos į Lietuvą sausumos, jūrų ir oro keliais. Lietuvoje brigados vienetai dalyvavo pratybose ir mokymuose, treniravosi kartu su Lietuvos ir sąjungininkų kariais.

Plačiau skaitykite ČIA.

Vida Press nuotr./Vokietijos savaeigė haubica „PzH 2000“

Prancūzijos sporto prekių tinklas „Decathlon“ slapta tęsė prekybą drabužiais Rusijoje, nors oficialiai, protestuodamas prieš Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, iš jos rinkos pasitraukė, sakoma antradienį paskelbtame žurnalistiniame tyrime.

Tarptautinė mažmeninės prekybos įmonė praėjus kelioms savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios paskelbė nutraukianti savo veiklą Rusijoje.

Šių metų spalį kompanija 60 savo parduotuvių Rusijoje pardavė firmai „Desport“, teigiama tiriamosios žurnalistikos tinklalapio „Disclose“ pranešime. Šis žingsnis buvo vadinamas galutiniu „Decathlon“ pasitraukimu iš Rusijos.

„Tik tai nebuvo tiesa“, – sakoma „Disclose“ pranešime.

Pastarosiomis savaitėmis „Decathlon“ toliau labai diskretiškai tiekė „Desport“ savo pagrindinių prekių ženklų „Quechua“, „Wedze“ ir „Kalenji“ gaminius, teigė „Disclose“.

„Disclose“, remdamasis vidaus dokumentais, viešai prieinamais vaizdo įrašais ir buvusių darbuotojų pareiškimais, teigė, kad „Decathlon“ naudodamasi viena „priedangos“ bendrove Dubajuje ir Singapūre įsikūrusia patronuojamąja įmone įdiegė didžiulę eksporto slėpimo sistemą pagal tiekimo susitarimą su „Desport“, kurio vertė siekė mažiausiai 12 mln. JAV dolerių (apie 11 mln. eurų).

Plačiau skaitykite ČIA.

PASCAL GUYOT / AFP

Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas pabrėžė, kad prasidėjusios derybos dėl Ukrainos ir Moldovos priėmimo į ES ir kandidatės statuso suteikimas Sakartvelui dar negarantuoja šių šalių narystės ES.

Turkijos vadovas pridūrė, kad, pavyzdžiui, Ankara jau seniai nusipelnė teisės įstoti į bloką, tačiau dėl politinių priežasčių buvo priversta laukti daugelį metų, skelbia „Reuters“.

Praėjusią savaitę ES vadovai susitarė pradėti derybas su Ukraina, nors ji ir toliau kovoja su Rusijos invazija, taip pat pradėjo derybas su Moldova. Tačiau blokas negalėjo susitarti dėl 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos Kyjivui paketo, nes tam pasipriešino Vengrija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

AP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Kai dėl politinių kovų abiejose Atlanto pusėse stringa itin svarbi pagalba Kyjivui, Europos pareigūnai pradeda galvoti apie pasekmes, jei Rusija laimėtų, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.

Dėl aklavietės, kurioje atsidūrė JAV ir Europa, Ukrainos sąjungininkės svarsto apie tai, ko nenorėjo įsivaizduoti nuo pat pirmųjų Rusijos invazijos dienų: kad Vladimiras Putinas gali laimėti.

Kadangi daugiau kaip 110 mlrd. JAV dolerių parama įstrigo Vašingtono ir Briuselio politiniuose ginčuose, vis dažniau kyla abejonių, kiek ilgai Kyjivas sugebės sulaikyti Rusijos pajėgas ir apginti Ukrainos miestus, elektrines ir uostus nuo raketų atakų.

Be galimų katastrofiškų pasekmių Ukrainai, kai kurie Europos sąjungininkai pradėjo tyliai svarstyti, kokį poveikį Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai gali turėti nesėkmė didžiausiame konflikte Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Pasak su vidaus pokalbiais susipažinusių žmonių, kurie prašė anonimiškumo, kad galėtų aptarti viešai neskelbiamus dalykus, jie iš naujo vertina riziką, kurią sustiprėjusi Rusija keltų Aljanso nariams rytuose.

Pašnekovai teigė, kad pasekmės bus jaučiamos visame pasaulyje, nes JAV partneriai ir sąjungininkai suabejos, kiek patikimi bus Vašingtono pažadai dėl gynybos. Tokios strateginės nesėkmės poveikis būtų kur kas didesnis nei tas, kurį sukėlė 2021 m. nesėkmingas JAV išvedimas iš Afganistano, sakė jie. Ir tai paliekant nuošalyje perspektyvą, kad Donaldas Trumpas gali laimėti kitų metų prezidento rinkimus ir įgyvendinti savo viešus pažadus pasitraukti iš svarbiausių aljansų, įskaitant NATO, ir susitarti su V.Putinu dėl Ukrainos.

Didėjantis nerimo jausmas persikėlė į viešus lyderių pareiškimus. Jų tonas tampa vis aštresnis, nes pagalbos šalininkai ragina savo oponentus nelaikyti gyvybiškai svarbios pagalbos vidaus politikos prioritetų įkaite, o tai retai pasitaikydavo ankstesnėse diskusijose.

„Jei Ukraina nesulauks ES ir JAV paramos, laimės V.Putinas“, – praėjusią savaitę Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime sakė Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras. Susitikimo metu lyderiams nepavyko įveikti didėjančio pasipriešinimo kitų metų 50 mlrd. eurų pagalbos paketui ir vos pavyko patvirtinti iš esmės simbolinį gestą, atveriantį Ukrainai kelią į narystę kada nors ateityje.

J.Bidenas pažadėjo remti „tiek, kiek tik galėsime“, o tai yra retorinis pokytis nuo ankstesnių pažadų remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo remti Ukrainą „tiek, kiek tik galėsime“, o tai yra retorinis pokytis nuo ankstesnių pažadų remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“. Griežtosios linijos respublikonai Kongrese atsisakė patvirtinti 61 mlrd. JAV dolerių paramą kitiems metams, kol J.Bidenas nenusileis jų reikalavimams dėl griežtesnės politikos JAV pietinės sienos srityje. Iki šiol pastangos pasiekti susitarimą žlugo. Pirmadienį Pentagonas įspėjo, kad pinigai naujai ginkluotei Ukrainai baigsis gruodžio 30 d., jei įstatymų leidėjai nesiims veiksmų.

Be didėjančio visuomenės skepticizmo dėl paramos Ukrainai kainos, nuviliantys šios vasaros Kyjivo kontrpuolimo rezultatai – kariai pasiekė tik nedidelių laimėjimų prieš stipriai įsitvirtinusias Rusijos pajėgas – paskatino abejones, ar Ukrainos viešai deklaruojamas tikslas atgauti visą V.Putino užimtą teritoriją yra realus, pastebi „Bloomberg“.

Pastaruoju metu sąjungininkų pareigūnai stengėsi pabrėžti naujausius Kyjivo karinius laimėjimus, įskaitant sėkmingus smūgius Rusijos kariniam laivynui Juodojoje jūroje, o ne per pirmuosius karo metus pasiektą didžiulę pažangą sausumoje.

„Abiejose Atlanto pusėse didėja susirūpinimas dėl nepakankamos pagalbos Ukrainai ir nusivylimas, kad vyksta sąstingis, turintis skaudžių pasekmių mūšio lauke, – sakė Kristine Berzina, Vokietijos Maršalo fondo Vašingtone vykdomoji direktorė. – Ukraina gali prarasti papildomų teritorijų ir net suverenitetą – tai vis dar įmanoma.“

Ragina ruoštis kitam karui

Pasak Europos pareigūnų, jei Ukraina negaus ginklų, kurių jai reikia apsiginti, Rusija tikriausiai sieks užimti daugiau teritorijų ir sunaikinti daugiau infrastruktūros. Pasak jų, negalėdama apsiginti, Ukraina gali būti priversta sutikti su paliaubų susitarimu Rusijos sąlygomis.

Ukrainos rėmėjai ES ir JAV tvirtina, kad pagalba tam tikra forma greičiausiai bus patvirtinta kitų metų pradžioje. Tačiau mažai tikėtina, kad tai padės pasiekti didelį proveržį mūšio lauke, sakė pareigūnai. Be to, perspektyvos darosi vis miglotesnės, nors dėl aklavietės darosi vis aiškiau, kad kova gali tęstis dar ne vienerius metus.

Baltijos šalių pareigūnai jau dabar ragina visuomenę ruoštis kitam karui, nes V.Putino pajėgos Ukrainoje nebus sunaikintos, sako „Bloomberg“. Diskusijos persikėlė nuo klausimo „ar“ Rusija gali užpulti prie konkretaus pasirengimo šiai kadaise neįsivaizduojamai perspektyvai. Nepaisant viešų J.Bideno patikinimų, vis dažniau kyla klausimų, ar JAV ir kitos sąjungininkės iš tikrųjų rizikuotų savo kariais, kad apgintų mažytes šalis, kurios kadaise priklausė Sovietų Sąjungai.

Rusija gali būti pasirengusi pulti NATO per metus, kai tik baigsis konfliktas Ukrainoje

Shutterstock nuotr./Vladimiras Putinas

„Rusija nebijo NATO“, – praėjusią savaitę interviu vietos televizijai sakė Estijos kariuomenės vadas Martinas Heremas, teigdamas, kad Rusijos kariuomenė gali būti pasirengusi pulti NATO per metus, kai tik baigsis konfliktas Ukrainoje, kuri nėra Aljanso narė. Kiti Vakarų pareigūnai sakė, kad V.Putinui greičiausiai prireiks bent kelerių metų, kad kompensuotų didžiulius nuostolius, kuriuos jo kariuomenė patyrė Ukrainoje, jau nekalbant apie grėsmę daug pajėgesnėms NATO pajėgoms.

Tačiau ankstesnis pasitikėjimas, kad invazija bus Rusijos lyderio „strateginis pralaimėjimas“, išblėso, o kai kuriuose sluoksniuose jį pakeitė vis labiau stiprėjantis jausmas, kad V.Putino lažybos, jog jis gali pergudrauti JAV ir jų sąjungininkus, gali pasirodyti teisingos.

Suomija, kuri šiais metais įstojo į NATO dėl didėjančios Rusijos grėsmės, sustiprino savo gynybą ir siekia užmegzti saugumo ryšius su JAV. V.Putinas sekmadienį perspėjo, kad Rusija planuoja dislokuoti daugiau karių palei savo sieną, kuri yra ilgiausia tarp Rusijos ir NATO narės. „Nebuvo jokių problemų, – sakė jis. – Dabar jų bus.“

Vienas Vakarų pareigūnas apibūdino, kad Rusijos pergalė sukeltų pabėgėlių srautą į ES, o tai padidintų spaudimą šių šalių tarnyboms ir paaštrintų įtampą tarp narių. Tuo pat metu, pasak pareigūno, Ukrainos pasipriešinimas pereitų prie partizaninės taktikos, o tai reikštų, kad kovos tęstųsi mažesne pavara ir įtvirtintų nestabilumą prie rytinės ES sienos.

Kiti pareigūnai teigė, kad kai kurios Europos šalys gali siekti stiprinti savo ryšius su Maskva ar Pekinu, kad nereikėtų pernelyg pasikliauti nepatikima JAV.

Kadangi Rusijos pajėgos gali būti daug arčiau Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos sienų, o Krymas suteikia Kremliui dominuojančią padėtį Juodojoje jūroje, JAV turėtų daug investuoti į savo pajėgas Europoje, kad būtų patikima atgrasymo priemonė, teigiama praėjusią savaitę paskelbtoje Karo studijų instituto ataskaitoje.

JAV turėtų dislokuoti „nemažą dalį“ savo sausumos pajėgų, taip pat „didelį skaičių“ radarais sunkiai užfiksuojamų orlaivių. Atsižvelgiant į JAV gamybos ribotumą, tai gali priversti Baltuosius rūmus rinktis, ar laikyti pakankamai pajėgų Azijoje, kad būtų galima apginti Taivaną nuo galimo Kinijos smūgio, ar atgrasyti Rusiją nuo NATO puolimo.

„Visas šis projektas kainuos milžiniškus pinigus, – ataskaitoje teigė Frederiko V. Kagano vadovaujami analitikai. – Išlaidos tęsis tol, kol tęsis Rusijos grėsmė – potencialiai neribotą laiką.“

Reuters/Scanpix nuotr./Vnukovo oro uostas

Rusija antradienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos bandė atakuoti Maskvą dronu, bet sostinės oro gynybos sistemos jį virš miesto sunaikino, o nuolaužos nukrito už miesto centro ribų.

Beveik dvejus metus trunkančiame Maskvos pradėtame Rusijos ir Ukrainos kare abi šalys leidžia dronus į viena kitos miestus. Ukraina kasdien praneša apie Irano gamybos rusų dronų sunaikinimą per naktines atakas.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas iš pradžių apie drono ataką prieš sostinę pranešė nenurodydamas, iš kur dronas buvo paleistas ir ar dėl to atsakinga Ukraina.

Vėliau Gynybos ministerija apkaltino Kyjivą ir sakė, kad oro gynybos sistemos sunaikino droną, nutaikytą į Maskvos infrastruktūrą.

„Ukrainiečių bepilotį orlaivį sunaikino oro gynybos pajėgos, atsakingos už Maskvos regiono Odincovo rajono teritoriją“, – nurodė Gynybos ministerija.

Maskvos Vnukovo oro uostas paskelbė, kad dėl priežasčių, kurių negali kontroliuoti, laikinai nepriims atskrendančių lėktuvų.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukraina ima mažinti kai kurias karines operacijas dėl sumažėjusios užsienio pagalbos – kariams ima trūkti artilerijos sviedinių visoje fronto linijoje.

Atsargos pulkininkas, buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas Gintaras Bagdonas sako, kad Vakarams nesiėmus ryžtingų sprendimų padėtis artimiausiais mėnesiais gali tapti labai pavojinga.

VIDEO: Ukrainos padėtis per porą mėnesių gali tapti labai pavojinga, įspėja G.Bagdonas

Ukrainos padėtis per porą mėnesių gali tapti labai pavojinga, įspėja G.Bagdonas

Išsamus interviu su G.Bagdonu apie karus Ukrainoje, Gazoje ir įtampą Pietų Kinijos jūroje – 14 valandą laidoje „Kas naujo fronte“ portale 15min ir portalo paskyroje jutube. 

Rusijos sostinės oro gynybos sistemos virš miesto sunaikino droną, antradienį pareiškė Maskvos meras, nenurodydamas, ar tai buvo Ukrainos bepilotis ir iš kur jis buvo paleistas.

„Oro gynybos pajėgos Odincovo rajone atrėmė drono ataką. Pirminiais duomenimis, toje vietoje, kur nukrito nuolaužos, žalos ar aukų nėra. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybų specialistai“, – sakoma Maskvos mero Sergejaus Sobianino pareiškime.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas antradienį pareiškė, kad Prancūzija ir Britanija rems Ukrainą kovoje su Rusijos invazija „tiek, kiek reikės“, ir pridūrė, kad labai svarbu yra nugalėti prezidentą Vladimirą Putiną.

„Britanija ir Prancūzija tvirtai rėmė Ukrainą ir toliau remsime ją tiek, kiek reikės“, – sakė D. Cameronas po derybų Paryžiuje su kolege prancūze Catherine Colonna.

„Neabejoju, kad galime užtikrinti, jog V. Putinas pralaimės, ir labai svarbu, kad jis pralaimėtų“, – pridūrė britų diplomatijos vadovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Ukraina antradienį sakė, kad rytiniame Charkivo regione jos kariuomenę rusai, daug mėnesių siekiantys užimti Kupjanską, pralenkia karine jėga.

Rusų pajėgos invazijos pradžioje užėmė dideles Charkivo srities dalis, bet ukrainiečių kariuomenė maždaug prieš metus per staigų puolimą rusus atstūmė.

„Situacija sudėtinga. Turime kovoti sąlygomis, kai priešas pranašesnis ginklais ir karių skaičiumi“, – sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

Tačiau jis pabrėžė, kad ukrainiečių pajėgos prisitaiko prie padėties fronte ir toliau laikosi.

Rusijos gynybos ministerija antradienį paskelbė, kad jos pajėgos, remiant artilerijai, atrėmė aštuonias ukrainiečių atakas aplink Kupjanską.

Pasak O. Syrskio, Rusijos pajėgos, įskaitant dalinius iš kalėjimuose užverbuotų žmonių, taip pat bando judėti toliau į pietus, aplink vasarą Maskvos užimtą Bachmutą.

ISW: Ukrainos pajėgoms tenka dozuoti šaudmenis

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) neseniai pranešė, kad Ukrainos pajėgoms tenka dozuoti šaudmenis, nes jų trūksta.

„Artilerijos šaudmenų trūkumas ir Vakarų saugumo pagalbos vėlavimas tikriausiai verčia Ukrainos pajėgas taupyti materialinius išteklius ir gali stabdyti būsimas ukrainiečių kontrpuolimo operacijas“, – sakoma ISW pranešime.

Atskirai Ukraina pranešė, kad praėjusią naktį jos oro gynybos sistemos numušė du rusų dronus šalies vakaruose, o Maskva paskelbė sunaikinusi mažiausiai tris ukrainiečių dronus Briansko regione prie Ukrainos sienos.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas pareiškė, kad 2024 m. įvyks reikšmingas pokytis Rusijos kare su Ukraina. Tai bus susiję su rinkimais Rusijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai jis sakė duodamas interviu leidiniui „Seznam Zpravy“.

„Turime daug ką nuveikti, nes konflikto Ukrainoje raida rodo, kad kitais metais tikėtini reikšmingi poslinkiai. Ir kol kas visi požymiai rodo, kad jie nebus geriausia prasme tokie, kokių mes norėtume. Susidarys nauja situacija, kurią turėsime spręsti“, – sakė P.Pavelas.

Čekijos vadovas pažymėjo, kad 2024 m. Jungtinėse Valstijose ir Rusijoje vyks prezidento rinkimai. Ir nors Rusijoje be jokių staigmenų laimės Vladimiras Putinas, Jungtinėse Valstijose laukiami rezultatai nevienareikšmiai.

Jis mano, kad V.Putinas dabar tikisi, jog rinkimus laimės Donaldas Trumpas, nes „jis gali su juo susitarti, nepaisant to, ką galvoja Ukraina ar likusi Europa“. V.Putinas nori kompromiso, kuris grąžintų Rusijai pagrindinės veikėjos statusą, o likusieji turės su tuo susitaikyti.

„Žinoma, tokia situacija mums nėra palanki, ir pamatysime, kiek toks scenarijus, kokio tikisi Vladimiras Putinas, gali būti įgyvendintas“, – pridūrė P.Pavelas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“ nuotr./Petras Pavelas

Vos pasibaigus Rusijos prezidento Vladimiro Putino „Tiesioginei linijai“, kurios metu jis užsiminė, kad dalyje Ukrainos didžioji gyventojų dauguma yra rusai, internete pasipylė melagienos šia tema. Tvirtinama, esą rytiniuose Ukrainos regionuose gyvena etniniai rusai, todėl šios teritorijos turi apsisprendimo teisę.

Tačiau iš tikrųjų, priešingai nei manoma, etniniai ukrainiečiai ten visada sudarė daugumą.

Pirmasis ir, ko gero, svarbiausias – tai būtinybė atskirti žmones, kurie kasdieniniame bendravime vartoja rusų kalbą, nuo tų, kurie save identifikuoja kaip etninius rusus. Šiuo atveju, svarbiausiu šaltiniu išlieka 2001 m. visuotinio Ukrainos gyventojų surašymo duomenys.

Rusais savęs nelaiko

Donecko srityje (kurios didžiąją dalį kontroliuoja vadinamoji Donecko liaudies respublika, t. y. ji yra okupuota Rusijos) šis santykis buvo toks: 56,9 proc. gyventojų save įvardijo kaip ukrainiečius, o 74,9 proc. savo gimtąja kalba laikė rusų kalbą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Sergejaus Staponkaus nuotr./Maidano aikštė

Pranešama, kad Rusijos gynybos ministerija formuoja keturis naujus karinės transporto aviacijos  pulkus, nors šiomis pastangomis greičiausiai siekiama reorganizuoti esamus dalinius, kad būtų paremta Rusijos pajėgų pozicija, o ne artimiausiu metu sukurti naujus pajėgumus, skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Su Kremliumi susijęs leidinys „Izvestija“, cituodamas neįvardytą Rusijos gynybos ministerijos pareigūną, teigė, kad gynyba nusprendė sukurti ir dislokuoti keturis naujus pulkus, kurie veiktų šiaurės, pietų ir vakarų strateginėmis kryptimis, ir jau sukūrė pirmąjį iš šių pulkų Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Lėktuvas IL-76

ISW: 1965 m. pulkas buvo perkeltas į Lietuvą

„Izvestija“ teigė, kad gruodžio 1 d. Ulan Udėje, Buriatijos respublikoje, Rusijos pareigūnai surengė renginį, kuriame buvo švenčiamas 600-ojo pulko atkūrimas. 1963 m. Sovietų Sąjunga iš pradžių suformavo 600-ąjį pulką, kuris buvo dislokuotas Šadrinske, Kurgano srityje, o 1965 m. pulkas buvo perkeltas į Lietuvą. Rusija išformavo 600-ąjį pulką 1998 m., sujungdama pulką su 8-uoju gvardijos karinės transporto aviacijos pulku kartu su kitomis formuotėmis.

Šio dalinio atgaivinimas leidžia manyti, kad Rusijos gynybos ministerija pertvarko savo esamas karinės transporto aviacijos pajėgas labiau pagal sovietinių laikų pavyzdį, tvirtina ISW analitikai.

„Izvestija“ pridūrė, kad Rusijos gynybos ministerija planuoja iki 2023 m. pabaigos dislokuoti dar vieną pulką Tambove, Tambovo srityje, o taip pat plečia vietinio aerodromo infrastruktūrą, kad galėtų jį dislokuoti.

Rusijos ministerijos šaltinis teigė, kad karinės transporto aviacijos vadavietė naujiems pulkams paves gabenti personalą, ginklus ir karinę įrangą, taip pat remti desantininkų ir žvalgybos padalinių nusileidimus.

Rusijos gynybos šaltinis taip pat teigė, kad naujieji pulkai gaus naujus ir modernizuotus lėktuvus Il-76, transporto lėktuvus An-26 ir galbūt sraigtasparnius Mi-26, kurie padės pagerinti Rusijos logistiką.

Dienraštis „Izvestija“ teigė, kad Rusijos gynybos ministerija pradėjo kurti naujus karinės transporto aviacijos pulkus 2021 m. ir siekia iki dešimtmečio pabaigos naujiems pulkams skirti daugiau nei 100 naujų ir modernizuotų lėktuvų Il-76. Tai yra tikslas, kurį Rusijos gynybos pramonės bazė gali sunkiai įvykdyti, tvirtina ISW analitikai.

Laikraštis „Izvestija“ taip pat teigė, kad Rusijos lėktuvai An-124 ir Il-76 nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios atliko daugiau kaip 10 000 skrydžių.

Pagal naują sankcijų paketą ES nustatė apribojimus 61 asmeniui ir 86 juridiniams asmenims. Sąrašas paskelbtas oficialiame ES leidinyje.

Į sankcijų sąrašą pateko Saugumo tarybos vadovo pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo sūnus Ilja Medvedevas ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pusbrolio dukra Anai Civilevai – ji vadovauja valstybiniam fondui „Tėvynės gynėjai“, kuris remia „kovinių operacijų veteranus“ Ukrainoje ir žuvusiųjų kare artimuosius.

Plačiau skaitykite ČIA.

Tadviser.ru nuotr./Ilja Medvedevas

Kai Ukrainai perduodamos ginklų sistemos, baiminamasi, kad jos gali patekti į Rusijos rankas. Tai grėsmė, tačiau ji pervertinama ir kenkia Vakarų galimybėms iš tikrųjų išbandyti technologijas mūšio lauke.

Be to, Rusija greičiausiai jau pavogė didžiąją dalį Vakarų technologijų, estų leidiniui „Postimees“ sako saugumo ekspertas Erkki Koortas.

Karas yra vienintelė vieta, kur iš tikrųjų išbandomos karo mašinos ir amunicija.

Žinoma, ginklų bandymai poligone taip pat yra gana gerai išvystyti, tačiau tai vis dar yra laboratorija. Ir įranga, ir techninė priežiūra yra šalia, o nei įgula, nei technika nepatiria streso.

Tikrąjį technikos veiksmingumą gali suprasti tik realios kovos sąlygomis.

Tai patvirtino ir kelios Ukrainai perduotos ginklų sistemos. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių buvo Vokietijos savaeigė haubica „PzH 2000“, laikoma geriausia pasaulyje, tačiau kovinio kontakto metu pasirodė technikos problemos, kurios kitu atveju nebūtų išryškėjusios.

Karas suteikia galimybę eksperimentuoti ir tobulėti. Tačiau Vakarai dažnai bijo tiekti naujesnius ginklus, ir tam yra priežasčių.

Pirma, prieš pradedant plataus masto invaziją į Rusiją buvo baiminamasi, kad visa karinė technika pateks į Rusijos kariuomenės rankas Maskvos puolimo atveju.

Plačiau skaitykite ČIA.

Vida Press nuotr./Vokietijos savaeigė haubica „PzH 2000“

Ukrainos bendrovė pristatė savižudį droną, kuris gali tapti galingu, nebrangiu tolimojo nuotolio ginklu, kuriuo Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali smogti priešui.

Bendrovė teigia, kad iš pradžių gali užtikrinti 100 tokių bepiločių orlaivių gamybą per mėnesį, skelbia „Defense Express“.

Bendrovė „Terminal Autonomy“ (buvęs startuolis „One Way Aerospace“) savo „LinkedIn“ paskyroje paskelbė nuotraukų, kurios gali reikšti, kad Ukrainos gynybos pajėgos jau gavo tolimojo nuotolio dronų kamikadzių, pavadintų „AQ 400 Scythe“, partiją.

Be to, bendrovė pažymi, kad ji baigė šio ginklo serijinei gamybai reikalingų komponentų, kurių pradinis gamybos pajėgumas – 100 vienetų per mėnesį, pirkimą. Bendrovė taip pat pranešė, kad ateityje šį skaičių gali padidinti penkis kartus – iki 500 vienetų per mėnesį. Tiesa, bendrovė nenurodo šio projekto įgyvendinimo terminų.

Skelbiama, kad bepiločio orlaivio „AQ 400 Scythe“ veikimo nuotolis yra 750 km. Per mėnesį pagaminant šimtus tokių bepiločių orlaivių, Ukraina galėtų reguliariai smogti objektams Rusijos teritorijoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Terminal Autonomy“ nuotr./Ukrainos pajėgos gavo dar vieną tolimojo nuotolio ginklą, skirtą smogti Rusijai iki 750 km atstumu.

Ukrainos oro pajėgos antradienį skelbia per praėjusią naktį sunaikinusios du rusų paleistus dronus.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad vakarinėje Chmelnyckio srityje buvo sunaikinti abu rusų paleisti atakos dronai „Shahed“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./

Į pirmas antraštes išsiveržė žinia – Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno kabinete aptikta pasiklausymo aparatūra. Netrukus patikslinta, kad ne kabinete, o patalpoje, kurioje jisai dirbdavo epizodiškai, taip pat ir jo padėjėjų patalpose, o pati aparatūra – neįjungta.

„Niekas Ukrainoje nė karto nepaminėjo rusų. Tai greičiausiai reiškia, kad jų niekas ir neįtaria, pasiklausymo aparatūra padėta vienos iš Ukrainos specialiųjų tarnybų, vykdant įstatymu priskirtas funkcijas – kovoti su šnipinėjimu ir kontroliuoti įslaptintos informacijos apsaugą“, – sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo kasdienėje karo apžvalgoje.

Pasak jo, ar tai buvo daroma teisėtai, ar, galbūt, ne visai teisėtai, tuo pačiu perduodant informaciją vienai iš vidaus politinių jėgų, viešai svarstoma nebus. Rusijos propaganda šioje istorijoje jau įžvelgė Volodymyro Zelenskio ir V.Zalužno tarpusavio kovą.

AFP/„Scanpix“ ir Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys

„Kai agresorius girdi tokius balsus galvoje, tai reiškia, kad jam nesiseka“

Kaip sako ekspertas, Kupjansko ir Zaporižios kryptyse vyksta vadinamoji pozicinė gynyba, kai abi pusės pleškina viena į kitą artilerijos pabūklais ir puldinėja mažomis grupėmis, nesiekdamos jokių didesnių tikslų.

Tas pats ir prie ukrainiečių placdarmo Krynkų rajone. Rusai sako, kad čia atsirado angliškai kalbančių savanorių iš kitų valstybių. „O kai agresorius girdi tokius balsus galvoje, tai reiškia, kad jam nesiseka ir artimiausiu metu nieko imtis neketina. Rusams šis placdarmas labai pavojingas nėra, bet labai erzina. Kai tik pašals žemė ir turės laisvas rankas, mėgins likviduoti“, – pastebi analitikas.

Bet jeigu bus tokių karštų taškų kaip Bachmutas ir Avdijivka, tai nebus pajėgų pulti placdarmą.

Prie Marjinkos mūšių intensyvumas kiek aprimo, rusai, anot E.Papečkio, kedenasi plunksnas, įsitvirtina užimtose pozicijose ir pasipildo dalinius ir šaudmenis.

Svorio centras dabar vėl Bachmuto ir Avdijivkos rajonuose – padėtis čia sunki, bet ukrainiečiai kol kas apsigina, nors po truputėlį, po truputėlį rusai ir slenka pirmyn. Tipinė, rusams palankesnė situacija, kurią jau ne kartą matėme šiame kare. Tipinis mūšis – į dvi ar daugiau dalių pasidalinusi 10-15 rusų karių grupė bando užimti kelių ukrainiečių ginamą pastatą ar lauko poziciją, remiama artilerijos ir šarvuotų mašinų ugnimi. „Tokiomis jėgomis toli neprasiverši, tai ir judama nuo namo iki namo, nuo tvoros kampo iki tvartuko, ir taip toliau“, – sako E.Papečkys.

Tokiam karui reikia daug ginklų ir šaudmenų. Ekspertas teigia nenorįs sudaryti įspūdžio, kad rusų karo pramonė miega letargo miegu ir kad jie gamina tik visišką šlamštą. Rusų ginklai, pasak jo, irgi žudo. Bet jų karo pramonė turi bėdų.

„Turbūt nė vienoje valstybėje nėra sukurta tiek mitų apie karo pramonę ir ginkluotę, kiek Rusijoje. Ginklai čia nuo seno buvo, pasak jų propagandos, „be analogų“. Tai reiškia, kad jie sugeba sukurti kažką tokio, kas savo savybėmis nepasiveja oponentų, o paskui belieka įrodinėti esamus ar išsigalvotus pranašumus“, – pastebi analitikas.

Išardė 150 šautuvų, sumaišė jų dalis ir vėl surinko

„Betyrinėdamas 1831 ir 1863 sukilimų metu naudotus ginklus, aptikau keletą šypseną keliančių faktų. Pvz., 1837 m. sosto įpėdiniui, būsimam carui Aleksandrui II demonstravo Iževsko ginkladirbių meistriškumą. Išardė 150 vnt. šautuvų, sumaišė jų dalis ir vėl surinko. Visi šautuvai susirinko ir nesimatė jokių skirtumų.

Aha, dar reikėjo pamėginti ir šaudyti. Nes tuo pačiu metu, jau ne carui mulkinti, buvo konstatuota kita padėtis: darbo našumas Iževske (ir ne tik čia) buvo itin žemas, o broko skaičius, atvirkščiai, itin didelis. Per metus buvo sugebama pagaminti vos kiek daugiau nei pusę užsakytų ginklų skaičiaus“, – pasakoja karo ekspertas.

Štai 1835 metais užsakė 500 vienetų mažai žinomų, bet „be analogų“ šautuvų. Juos gamino slapčiau nei pirmuosius „kalašnikovus“, mažame tamsiame kambarėlyje ir tik patys geriausi meistrai. Juos netgi išbandė kažkur, kaip teigia, kovos veiksmuose.

„Taip „sėkmingai“ išbandė, kad 100 šautuvų šiaip ne taip išgrūdo į vieną užkampio tvirtovę Kaukaze, kurios komendantas vienintelis neišdrįso atsisakyti, o štai visi kiti juos priimti atsisakė kategoriškai“, – sako E.Papečkys.

Pasak jo, keisčiausia, kad vienas amžius keičia kitą, o Rusijos karo pramonė išlieka tokia pati, ir jiems visada trūksta ginklų. Visada gelbėdavo Vakarų sąjungininkai, kurie šiandien remia Ukrainą. Panašią padėtį matėme ir prie carų, ir prie sovietų, o po dešimtmečio kito panašiai rašys ir apie gamybą karo Ukrainoje metu. Galiu lažintis, – iššūkį meta karo analitikas.

Rusus suerzino R.Juknevičienės pasiūlymas

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Rasa Juknevičienė

„Dabar nuolat minima Lietuva. Rusai labai rimtai žiūri į planus dislokuoti Vokietijos brigadą, daug apie tai diskutuoja, ir be įprastų pašaipų. Ypatingo rusofašistų dėmesio susilaukė ir Rasa Juknevičienė. Jie piktinasi, kad europarlamentarė pasiūlė apriboti Vengrijos balsą ES, ir išvadino (atsiprašau, leksika originali) „labusų smirdale iš baigiančios išmirti šalies“, „pediatre-žmogėdra“ ir pan. Tiesa, taip ir nesupratau, kodėl rusofašistai susirūpino ES, kurią taip nuoširdžiai niekina. Gal kad labai mėgsta čia pirkti vilas ir apgyvendinti savo vaikus? O gal kad Viktoro Orbano Vengrija jiems labai naudinga? O gal ir viena, ir kita? – apibendrina E.Papečkys.

Nacionalinės gvardijos brigados „Azov“ vadas, Ukrainos didvyris, pulkininkas leitenantas Denysas Prokopenka („Redis“) mano, kad karas Ukrainoje tęsis dar ilgai, todėl jis paragino visus, kurie netarnauja gynybos pajėgose, sąmoningai pasirinkti ir papildyti karių gretas.

„Geriausias vaistas nuo nevilties, panikos ar apatijos, kurią sukelia galvojimas apie šio karo trukmę, yra aktyvus dalyvavimas istoriniuose procesuose, vykstančiuose čia ir dabar.

Brigados „Azov“ nuotr./Denysas Prokopenka su „Azov“ kariais

Mes nežinome tikslios dienos, mėnesio ar metų, kada nugalėsime ir galėsime grįžti pas savo šeimas. Tačiau esame tikri, kad ir kiek truks karas, šalia mūsų bus patikimi kolegos, širdyse – meilė Tėvynei, o rankose – ginklai. Ir visa tai neleis mums atsitraukti: nei šiandien, nei po metų, nei po dešimties.

Tie, kurie vis dar nedalyvauja tarnyboje Ukrainos gynybos pajėgose, turi sąmoningai rinktis: imti ginklą ir stoti į kariuomenės gretas arba tapti patikima kariuomenės, kuri palaiko šalies gynybinius pajėgumus, užnugario apsauga.

Šis karas truks ilgai. Jis gali tęstis ne vienerius metus. Nuo mūsų priklauso, ką darysime kasdien, kad priartėtume prie pergalės“, – rašo jis savo paskyroje „Facebook“.

Visą tekstą skaitykite čia.

Didžioji Britanija pasinaudos savo jūrine patirtimi, kad padėtų Ukrainai kontroliuoti Juodąją jūrą pagal 10 metų saugumo susitarimą, kuris bus pasirašytas artimiausiomis savaitėmis, praneša „The Guardian“.

Susitarime žadama „remti Kyjivą kovoje“ su Rusija, teikiant karinę paramą, daugiausia dėmesio skiriant jūrų pajėgoms, taip pat teikiant finansinę pagalbą ir dalijantis žvalgybos informacija.

Jame taip pat bus pažadėtos pokario saugumo garantijos, kurios atgrasys Maskvą, jei ji nuspręstų vėl pulti, įskaitant didesnį ginklų tiekimą ir sankcijų atnaujinimą.

Didžiosios Britanijos pareigūnai informavo savo kolegas ukrainiečius, kad pagal planuojamą susitarimo memorandumą šalis daugiausia dėmesio skirs Kyjivo jūrinio potencialo stiprinimui.

Naujasis susitarimas bus grindžiamas neseniai paskelbtu pranešimu, kad Didžioji Britanija kartu su Norvegija vadovaus „Karinių jūrų pajėgų ir turto koalicijai“, kuri Ukrainai perduos du Karališkojo jūrų laivyno minininkus.

Deryboms artimas šaltinis teigė, kad šiuo susitarimu bus pademonstruotas įsipareigojimas remti Ukrainą kovoje: „Jame taip pat numatytos pagalbos garantijos pokario pasaulyje, jei Rusija vėl užpultų Ukrainą.“

Didžioji Britanija tikisi panaudoti savo jūrų galią ir žinias toliau stiprindama Ukrainos karines jūrų pajėgas.

Karališkasis karinis jūrų laivynas jau moko Ukrainos išminavimo specialistus bepiločiais povandeniniais laivais nukenksminti rusiškas bombas, spąstus ir minas giliavandeniuose laivybos keliuose ir pasirengti amfibijų reidams.

Pernai Didžioji Britanija pradėjo aprūpinti Ukrainos pajėgas laivuose naudojamomis raketų „Brimstone“ versijomis, kurias Rusijos kariniai tinklaraštininkai priskiria atakoms prieš oro gynybos sistemas okupuotame Kryme.

Šiuo metu šaltiniai Didžiosios Britanijos gynybos ministerijoje atsisakė atskleisti bet kokią informaciją apie ginkluotę, kuri gali būti siunčiama Kyjivui, išskyrus patvirtinimą, kad tarp jų bus ir antžeminių bei oro pajėgų.

Baltieji rūmai patvirtino anksčiau žiniasklaidoje išplatintą Pentagono informaciją, kad kitas karinės pagalbos Ukrainai paketas bus paskutinis. Bent jau iki tol, kol JAV Kongresas patvirtins naują pagalbos programą, kurią respublikonai blokuoja nuo ankstyvo rudens, pranešė CNN.

Kalbėdamas su žurnalistais Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby pripažino, kad Ukrainai „vis dar reikia mūsų pagalbos“. Jis patvirtino Gynybos departamento kontrolieriaus Mike'o McCordo laiško Kongresui autentiškumą, kuriame pranešama, kad finansavimas Ukrainai visiškai išnaudotas – liko vienas paketas.

„Scanpix“/AP nuotr./Johnas Kirby

„Mes vis dar planuojame dar vieną pagalbos paketą Ukrainai vėliau šį mėnesį. Tačiau, kai tai bus padaryta, (...) mes nebeturėsime įgaliojimų papildyti lėšas, ir mums reikės, kad Kongresas, kaip ir anksčiau, nedelsdamas imtųsi veiksmų“, – sakė jis žurnalistams.

JAV Kongreso respublikonai užblokavo įstatymo projektą dėl pagalbos sąjungininkėms, kurios bendra suma siekia apie 110 mlrd. dolerių, iš kurių 61 mlrd. dolerių Ukraina turėtų gauti ginklų pavidalu.

JAV įstatymų leidėjai jau dabar reiškia įsitikinimą, kad iki šių metų pabaigos šis paketas nebus priimtas.