Karas Ukrainoje. Atskleidė, ko siekiama ataka rusų karininkams: Ukrainos pajėgos griauna Kremliaus planus

GUR nuotr./Ukrainos žvalgyba likvidavo tris aukštus rusų karininkus ir jų automobilius

Ukrainos pajėgos tikriausiai bando užkirsti kelią Rusijos karių puolimui Zaporižioje. Taip žurnalas „Forbes“ komentavo gruodžio 27 d. „HIMARS“ smūgį grupei rusų karininkų, susirinkusių į susitikimą prie kelio netoli Tokmako miesto Zaporižios srityje.

Be šio smūgio, Ukrainos žvalgybos agentūra ir specialiųjų operacijų vadavietė gruodžio 15 d. tikriausiai pasiuntė diversantus susprogdinti svarbų geležinkelį per Tokmaką.

Vykdant šią operaciją buvo sunaikintas degalų traukinys ir sutrikdyta Rusijos logistika regione.

„Nusitaikiusios į svarbią valdymo ir logistikos infrastruktūrą, Ukrainos pajėgos galėtų atremti galimą Rusijos kariuomenės pietinį puolimą dar jam neprasidėjus. Turint gerą žvalgybą, daug lengviau užkirsti kelią puolimui keliais tiksliais smūgiais, nei sutikti karius ir tankus mūšio lauke“, – rašoma žurnale.

„Forbes“ pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nedidelį Rusijos pajėgų skaičių pietuose, puolimas Zaporižioje vargu ar gali būti sėkmingas, tačiau vis dėlto jis gali priversti Ukrainos generalinį štabą nukreipti išteklius iš rytų ir šiaurės.

Gruodžio 27 d. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė apie sėkmingos operacijos Zaporižios srityje rezultatus.

Buvo paskelbta, kad Ukrainos kovotojai atliko smūgį iš HIMARS į pasitarimą susirinkusiems Rusijos karininkams. O atvykus evakuacijos grupei, užpuolikus atakavo Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų atakos bepiločiai dronai.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas / Ida Marie Odgaard / via REUTERS

Šiais metais Ukrainoje pagaminti bepiločiai orlaiviai sudarė daugiau kaip 96 proc.  visų gynybos pajėgų naudojamų bepiločių dronų, skelbia šalies gynybos ministras Rustemas Umerovas.

„2024 m. Ukraina gerokai išvystė savo gynybos pramonės kompleksą. Mūsų šalyje smarkiai išvystyta bepiločių dronų pramonė, kuri šiais metais pasiekė precedento neturinčius gamybos mastus.

96,2 % – tokia yra Ukrainos dronų dalis tarp visų gynybos pajėgoms skirtų bepiločių orlaivių šiais metais.

Dėl Gynybos ministerijos užsakymų vietinei gamybai mes patenkiname pagrindinius karių poreikius, kartu mažindami priklausomybę nuo partnerių tiekimo“, – paskelbė Ukrainos gynybos ministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / Sergei Ilyin / AP

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį paragino atlikti „objektyvų ir skaidrų“ oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo katastrofos tyrimą. 

„Kazachstano vyriausybės komisija, kuriai pavesta ištirti visas incidento detales, pasitelks Rusijos, Azerbaidžano ir Brazilijos ekspertus (...). Šis Kazachstano teritorijoje atliekamas darbas bus objektyvus ir skaidrus“, – telefoninio pokalbio su Kazachstano prezidentu Kassymu-Jomartu Tokayevu metu sakė V.Putinas. 

Anksčiau šeštadienį Kremliaus šeimininkas per pokalbį telefonu Azerbaidžano prezidentui Ilhamui Aliyevui pasakė, kad „Azerbaijan Airlines“ lėktuvui bandant nusileisti Grozne, veikė Rusijos oro gynyba. 

Savo ruožtu Azerbaidžano lyderis V.Putinui pareiškė, kad šią savaitę sudužęs lėktuvas pirmiausia nukentėjo dėl „išorinio fizinio ir techninio įsikišimo“ virš Rusijos.

Kremlius taip pat teigė, kad Rusijos vadovas neprisiėmė atsakomybės už katastrofą, tačiau atsiprašė I.Aliyevo, kad incidentas įvyko Rusijos oro erdvėje.

Oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvas „Embraer 190“ trečiadienį skrido iš Azerbaidžano sostinės Baku į Rusijos miestą Grozną Šiaurės Kaukaze, kai dėl kol kas neaiškių priežasčių buvo nukreiptas ir sudužo bandydamas nusileisti Aktau mieste Kazachstane po skrydžio į rytus per Kaspijos jūrą.

Nelaimės metu žuvo 38 žmonės, o 29 išgyvenusieji buvo sužeisti. Atsirado pranešimų, jog į lėktuvą galėjo pataikyti Rusijos oro gynybos raketa. Kremlius anksčiau šią savaitę teigė nekomentuosiąs Azerbaidžano lėktuvo katastrofos, kol nebus baigtas tyrimas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad artimiausiu metu bus priimti svarbūs sprendimai, susiję su  personalu.

„Rengiame keletą svarbių personalinių sprendimų. Dekretai bus paskelbti artimiausiu metu. Noriu padėkoti visiems, kurie padeda!“, – vakariniame kreipimesi paskelbė V.Zelenskis.

Kaip akcentuoja Ukrainos žiniasklaida, V.Zelenskis nepatikslino, apie kokius sprendimus kalbama.

Jis taip pat pranešė, kad šeštadienį kalbėjosi su ministru pirmininku Denisu Šmyhalu ir energetikos ministru Hermanu Haluščenka bei išklausė detales apie elektros energijos importą iš Europos Sąjungos į Ukrainą per Slovakiją, kuris sudaro apie 19 proc. viso importo.

„Nurodžiau mūsų vyriausybės pareigūnams kartu su Europos Komisija, kartu su visais mūsų partneriais Europoje daryti viską, kad būtų išsaugotas vieningos Europos energetikos sistemos ir Europos energetikos taisyklių stabilumas. Nesvarbu, ką V.Putinas sakė R.Fico, kai šis buvo Kremliuje, Europos taisyklės turi būti stipresnės už vieno ar kito pobūdžio ryšius su Maskva“, – sako V.Zelenskis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock / Kay Nietfeld / dpa/picture-alliance

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock šeštadienį pareiškė, kad įtariamas povandeninio elektros kabelio, jungiančio Suomiją ir Estiją, sabotažas buvo pabudimo signalas.  

Povandeninis kabelis „Estlink 2“ buvo atjungtas nuo tinklo trečiadienį, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai.

„Beveik kiekvieną mėnesį laivai sugadina pagrindinius povandeninius kabelius Baltijos jūroje“, – sakė A.Baerbock Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“. 

„Įgulos palieka inkarus vandenyje, be jokios aiškios priežasties tempia juos jūros dugnu kelis kilometrus, o paskui juos praranda, kai bando juos ištraukti, – pridūrė ministrė. – Daugiau nei sunku vis dar tikėti atsitiktinumais. Tai skubus raginimas mums visiems pabusti.“

A.Baerbock paragino Europos Sąjungą (ES) įvesti daugiau sankcijų Rusijos šešėliniam laivynui. 

Prieš kelias savaites ES šalys susitarė dėl griežtesnių sankcijų, skirtų apie 50 naftos tanklaivių iš Rusijos šešėlinio laivyno, naudojamo siekiant apeiti Vakarų sankcijas, įvestas dėl karo Ukrainoje. Sankcijų sąraše dabar yra 80 subjektų.

Jos teigimu, Maskvos šešėlinis laivynas ne tik kelia grėsmę aplinkai ir saugumui, bet ir yra naudojamas beveik trejus metus trunkančiai plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą finansuoti.

Suomijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl naftos tanklaivio, išplaukusio iš Rusijos uosto, įtariamo sabotažu.

Laivas „Eagle S“ su Kuko salų vėliava plaukė į Port Saidą Egipte.

Reaguodamas į naujausią incidentą, NATO vadovas Markas Rutte penktadienį pareiškė, kad Aljansas sustiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje. 

123RF.com nuotr./„Gazprom“

Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ paskelbė nutraukianti dujų tiekimą Moldovai. Sprendimas įsigalios 2025 m. sausio 1 d. ryte.

„Gazprom“ spaudos tarnyba pranešė, kad tiekimas bus nutrauktas neva dėl Kišiniovo atsisakymo išspręsti skolos už tiekiamas dujas klausimą. Atitinkamas pranešimas buvo išsiųstas „Moldovagaz“.

Rusijos dujų monopolininkas apkaltino Moldovą, kad ji nevykdo mokėjimo įsipareigojimų pagal galiojančią sutartį, o tai yra „esminis jos sąlygų pažeidimas“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„IMAGO“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas ir Valerijus Gerasimovas

Jungtinės Karalystės žvalgyba naujausią savo apžvalgą skyrė masinei raketų atakai prieš Ukrainą, kurią Rusijos Federacija įvykdė naktį iš gruodžio 12 į 13 d. rašo „European Truth“.

Per šią ataką Rusijos Federacija panaudojo strateginę ir taktinę aviaciją, taip pat balistinių raketų sistemas.

Be to, priduriama žvalgybos pranešime, Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai paleido raketas „Kalibr“, o iš daugelio paleidimo aikštelių buvo paleisti smogiamieji dronai.

Iš viso per šią ataką Rusijos Federacija panaudojo apie 90 raketų ir 180 smogiamųjų bepiločių orlaivių.

Rusijos puolimo taikiniai buvo svarbiausi Ukrainos infrastruktūros objektai. Kremliaus pajėgos taip pat bandė nuslopinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą paleisdamos dronus.

„Tikėtina, kad Rusija nusprendė kaupti rezervus tarp smūgių ir tada smogti didelėmis ir retomis bangomis, o ne dažniau ir mažesnėmis, kaip buvo metų pradžioje“, – pažymima JK ataskaitoje.

Joje nurodoma, kad Rusija raketas ir bepiločius dronus mažesniais kiekiais vertina „kaip baudžiamąją priemonę be įspėjimo“.

Spalio mėnesį britų žvalgybos pareigūnai rašė, kad per mėnesį Rusija į Ukrainos regionus paleido apie 2 tūkst. smogiamųjų dronų, t.y. maždaug 700 daugiau nei rugsėjį.

Kaip anksčiau pažymėjo britų žvalgyba, lapkričio 28 d. Rusija pasiekė naują maksimalų nuostolių per vieną dieną skaičių – 2 030 žmonių.

Tuomet pirmą kartą Rusijos Federacijos dienos nuostolių rodiklis viršijo 2 tūkst.

Kurachovė. / Anton Shtuka / AP

Ukrainos gynybos pajėgos neleidžia Rusijos kariuomenei įsitvirtinti Kurachovės mieste Donecko srityje, praneša „DeepState“.

Kaip pažymima paskelbtame pranešime, Rusijos kariuomenė su nedidelėmis pėstininkų grupėmis skverbiasi į miestą, daro nuolatinį spaudimą Ukrainos gynėjams ir bando įsitvirtinti.

„Priešas artėja prie Kurachovės šiluminės elektrinės ir ne kartą ten buvo pastebėtas, tačiau dėl intensyvaus ir sėkmingo Gynybos pajėgų bepiločių dronų darbo priešams dar nepavyko įsitvirtinti“, – teigia „DeepState“.

Kadras iš vaizdo įrašo/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas šeštadienį per pokalbį telefonu Azerbaidžano prezidentui Ilhamui Aliyevui pasakė, kad Azerbaidžano oro linijų lėktuvui bandant nusileisti Grozne, veikė Rusijos oro gynyba, pranešė Kremlius.

„Tuo metu Grozną, Mozdoką ir Vladikaukazą atakavo Ukrainos koviniai dronai, o Rusijos oro gynyba bandė atremti šias atakas“, – teigė Kremlius, cituodamas V.Putinos žodžius I.Alijevui.

Kremlius nenurodė, kad Rusijos oro gynyba pataikė į lėktuvą.

AFP nuotr./Pakrantė po tanklaivių katastrofos

Rusija šeštadienį perspėjo, kad didžiulis naftos išsiliejimas Juodojoje jūroje, įvykęs per audrą susidūrus dviem tanklaiviams netoli Krymo, kuris paskelbė nepaprastąją padėtį, gali padaryti didelę žalą aplinkai.

Vienas tanklaivis nuskendo, o kitas užplaukė ant seklumos gruodžio 15-ąją Kerčės sąsiauryje tarp Rusijos ir aneksuoto Krymo pusiasalio.

Tūkstančiai savanorių buvo pasitelkti tvarkymo operacijoms, kurias kai kurie Rusijos mokslininkai kritikavo kaip nepakankamai veiksmingas.

Anot pareigūnų, tanklaiviai gabeno 9,2 t mazuto, kurio apie 40 proc. galėjo išsilieti į jūrą.

„Padėtis išties kritinė“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį citavo Rusijos spaudos agentūros.

„Deja, kol kas neįmanoma apskaičiuoti žalos aplinkai dydžio, tačiau specialistai nuolat ties tuo dirba“, – teigė jis.

Maskvos paskirtas Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas platformoje „Telegram“ pranešė, kad paskelbė nepaprastąją padėtį „dėl Kerčės sąsiauryje išsiliejusių naftos produktų“.

Rusijos transporto ministerija šeštadienį tvirtino, kad „visos nustatytos užterštos vandens zonos buvo išvalytos“ ir „pakartotinės taršos nenustatyta“.

Tačiau nepaprastųjų situacijų ministras Aleksandras Kurenkovas buvo atsargesnis, sakydamas: „Išlieka naujo mazuto nuotėkio iš tanklaivių Juodojoje jūroje ir išsiliejimo pakrantėje grėsmė.“

Anksčiau šį mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas naftos išsiliejimą pavadino „ekologine katastrofa“.