Karas Ukrainoje. Ukrainos žvalgybos vadovas įvertino, ar kas nors pasikeis, jei V.Putinas dings

Po ilgos pertraukos į Juodąją jūrą įplaukė raketų nešėjas. Apie tai pranešė pietų Ukrainos gynybos pajėgos.

Kalbame apie tai, kad po savaitę trukusios pertraukos priešas į Juodąją jūrą atgabeno povandeninį raketų nešėją. Jo įrangoje gali būti iki keturių sparnuotųjų raketų „Kalibr“.

„Raketų pavojaus lygis yra labai aukštas! Būkite budrūs ir klausykitės oro pavojaus sirenų. Greitai eikite į slėptuvę, nepamirškite savo saugumo!“ – teigiama Gynybos pajėgų pranešime.

„Scanpix“ nuotr./„Crocus City Hall“ salė po gaisro Maskvoje

Prie veiksnių, dėl kurių Rusijos saugumo tarnybos nesugebėjo užkirsti kelio sprogdinimui „Crocus City Hall“, priskiriamas nepasitikėjimas užsienio žvalgyba, dėmesys Ukrainai ir politinės represijos šalies viduje, rašo „New York Times“.

JAV ambasadai Maskvoje paskelbus viešą įspėjimą apie galimą teroristinį išpuolį Maskvoje, JAV žvalgyba atidžiai stebėjo įvykius ir manė, kad grėsmė yra reali. Tačiau po kelių dienų V.Putinas atmetė perspėjimus, pavadindamas juos „atviru šantažu“ ir bandymais „įbauginti ir destabilizuoti visuomenę“ Rusijoje.

Dabar V.Putinas ir jo padėjėjai pirštu rodo į Ukrainą, bandydami nukreipti dėmesį nuo klausimo, į kurį dėmesį turėtų sutelkti bet kuri šalis, kurioje veikia nepriklausoma žiniasklaida ir vyksta atviros diskusijos dėl jos politikos. Kaip didžiulis Rusijos žvalgybos ir teisėsaugos aparatas, nepaisydamas griežtų perspėjimų, nesugebėjo užkirsti kelio vienam didžiausių teroristinių išpuolių šalyje per beveik ketvirtį V.Putino valdymo amžiaus?

Nurodoma, kad vis dar neaišku, kas įvyko. Tačiau JAV ir Europos pareigūnai, taip pat saugumo ir kovos su terorizmu ekspertai teigia, kad nesėkmę greičiausiai lėmė keletas veiksnių, tarp kurių svarbiausias – gilus nepasitikėjimas tiek Rusijos saugumo pajėgomis, tiek jų santykiais su kitomis pasaulio žvalgybos agentūromis.

Be to, Putinas savo vidaus saugumo aparatą naudoja vis didesnėms politinėms represijoms savo šalyje, taip pat daug dėmesio skiria karui su Ukraina ir Vakarais.

NYT pridūrė, kad daugelis JAV ir Europos saugumo pareigūnų, saugumo ekspertų ir analitikų, besispecializuojančių tarptautinės žvalgybos pajėgumų srityje, kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Be kita ko, Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą stebintis Europos saugumo pareigūnas užsiminė, kad nesugebėjimą užkirsti kelią išpuoliui greičiausiai lėmė keletas veiksnių, įskaitant nuovargį nuo „didelio budrumo“ prieš neseniai vykusius Rusijos prezidento rinkimus.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas

Nepanašu, kad Vladimiro Putino dingimas pakeistų padėtį. Rusijos visuomenė jau tapo propagandos auka ir nekenčia Ukrainos bei kolektyvinių Vakarų. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas, pranešė „RBC Ukraine“.

„Niekas greitai nepasikeis, sakau jums iš karto. Esant drastiškiems pokyčiams Rusijos Federacijoje, jų požiūris į pasaulį, pasaulio suvokimas negali kardinaliai pasikeisti. Supraskite, kad jie iš tikrųjų tapo savo pačių propagandos aukomis. Tai įvyko, jie tai pripažįsta, sakykime taip“, – sakė jis.

Pasak jo, Rusijos visuomenė yra pripumpuota neapykantos kolektyvinei neapykantai Vakarams ir Ukrainai.

„Net jei dabar atsiras žmogus ir pasakys: „Žinote, mes sustojome!“, net jei viskas sustojo, net jei viskas sustojo, ši neapykanta dar daugelį metų darys rimtą įtaką visų sprendimų priėmimui, nes visi jie remsis pozicija, kad yra priešai“, – pridūrė Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.

K.Budanovas pasiūlė įsivaizduoti situaciją, kai viskas sustotų, o Rusija atsiprašytų. „Kas patikės Rusija po metų? Tai negrįžtami procesai, kurie jau įvyko visuomenėje. Tam reikia metų ir darbo“, – sakė jis.

K.Budanovas priminė situaciją po Antrojo pasaulinio karo. „Dabar, manau, mažai kas žiūri į vokiečius kaip į priešus. Bet laikas bėgo, ir viskas tapo normalu. Ir šeštajame dešimtmetyje buvo sunku rasti žmogų, kuris į tuometinę Vokietijos Federacinę Respubliką žiūrėtų kaip į draugus. Vadinasi, bėgant metams viskas praeina. Ir tai nėra lengvi procesai“, – tikina Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.

/ RS/MPI/Capital Pictures

Rusijai vėl bandant susieti teroristinį išpuolį koncertų salėje Pamaskvėje, už kurį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), su Ukraina, Baltieji rūmai ketvirtadienį atmetė kaltinimus ir pavadino Maskvos pareigūnus „mėšlo pardavėjais“. 

„Mano dėdė sakydavo [...] kad geriausi mėšlo pardavėjai mėšlo pavyzdžius dažnai nešiojasi burnoje. Atrodo, kad Rusijos pareigūnai yra neblogi mėšlo pardavėjai“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Kiek anksčiau ketvirtadienį Maskva pareiškė, kad praėjusios savaitės išpuolis, per kurį žuvo 143 žmonės, buvo „susijęs su Ukrainos nacionalistais“. 

Penktadienį netoli Maskvos esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ užpuolikai atidengė ugnį ir vėliau padegė pastatą.

Suimti keturi įtariami atakos vykdytojai, kurie, Rusijos valstybinės žiniasklaidos duomenimis, visi yra iš Tadžikistano, ir keli įtariami bendrininkai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir šalies saugumo tarnybos nesiliauja tvirtinančios, kad prie penktadienio išpuolio prisidėjo Ukraina ir Vakarai, nors atsakomybę prisiėmė IS. 

Atsakomybę dėl išpuolio greitai prisiėmė džihadistų grupuotė IS, bet Maskva nesiliauja kartojusi savo pirminės versijos, kad išpuolis susijęs su Ukraina.

„Dirbant su sulaikytais teroristais, tiriant iš jų paimtas technines priemones ir analizuojant informaciją apie finansines operacijas, gauta įrodymų apie jų ryšius su Ukrainos nacionalistais“, – ketvirtadienį pareiškė Rusijos tyrimų komitetas.

Pasak Tyrimų komiteto, įtariamieji gavo „dideles pinigų ir kriptovaliutos sumas iš Ukrainos“ ir pridūrė, kad ketvirtadienį buvo sulaikytas dar vienas vyras, įtariamas išpuolio Pamaskvėje vykdytojų finansavimu. 

„Tyrėjai prašys teismo skirti jam kardomąjį kalinimą“, – sakoma išplatintame pranešime.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės atmeta šiuos Maskvos kaltinimus kaip absurdiškus ir neigia bet kokias sąsajas. 

Kremlius ketvirtadienį nedavė jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja aplankyti praėjusį penktadienį koncertų salėje Pamaskvėje įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo 143 žmonės, šeimų narius.

Praėjusią savaitę Rusijos vadovas buvo pastebėtas uždegantis žvakutę už aukas vienoje Maskvos bažnyčioje, tačiau žudynių vietoje nesilankė ir su aukomis viešai nesusitiko.

MIKHAIL METZEL / AFP

„Jei reikės susitikti, mes jus apie tai informuosime“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar V.Putinas planuoja susitikti su žuvusiųjų šeimos nariais.

Jis taip pat teigė, kad V.Putinas neplanuoja apsilankyti „Crocus City“ koncertų salėje – žudynių vietoje, kur gelbėtojai pastarąją savaitę po griuvėsiais ieškojo lavonų.

„Šiomis dienomis būtų visiškai netikslinga rengti kokias nors tiriamąsias keliones, nes tai paprasčiausiai trukdytų darbams“, – sakė D.Peskovas.

Nuo penktadienio „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai kelis kartus nurodė, kad jie yra atsakingi už išpuolį, tačiau V.Putinas ir Rusijos pareigūnai primygtinai teigia, kad prie to kažkaip prisidėjo Ukraina ir Vakarų žvalgyba.

Kremlius išreiškė pasitikėjimą šalies saugumo tarnybomis, nors visuomenėje kyla klausimų, kaip joms nepavyko užkirsti kelio žudynėms.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vokiečių leidiniui „Markische Allgemeine Zeitung“ atskleidė, kad paskutinį kartą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kalbėjosi 2022 m. gruodžio mėnesį.

„Paskutinį kartą telefonu kalbėjomės 2022 m. gruodį – prieš tai kalbėdavomės dažniau“, – pažymėjo O.Scholzas.

Likus kelioms dienoms iki 2022 m. vasario mėn., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vokietijos kancleris aplankė V.Putiną Maskvoje, kur jie sėdėjo už „beprotiškai ilgo stalo“, prisiminė jis ir pridūrė, kad V.Putinas „nerimavo dėl koronaviruso“.

Imago / Scanpix nuotr./Olafas Scholzas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas interviu Vokietijos spaudai sakė, kad nuolat bandoma tarpininkauti dėl derybų taikos Ukrainoje klausimu, tačiau pabrėžė, kad karas baigsis tada, kai Rusija išves savo kariuomenę iš Ukrainos.

Regioniniam dienraščiui „Markische Allgemeine Zeitung“ kancleris sakė, kad iškart po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, abi šios šalys derėjosi tiesiogiai, bet tos derybos žlugo, nes Kremlius jomis tik pridengė kariuomenės permetimą į Donbasą didelio masto puolimui.

„Tada vyko masinis žudymas Bučoje ir Irpinėje – neįtikėtini nusikaltimai prieš žmogaus teises, kuriuos Rusijos ginkluotosios pajėgos vykdė civilių gyventojų atžvilgiu. Dėl to derybos neteko bet kokio pagrindo“, – sakė O.Scholzas.

Jis priminė, kad karo metu taip pat vyko derybos dėl grūdų eksporto koridoriaus, Zaporižios atominės elektrinės saugumo, apsikeitimo belaisviais.

„Grupė šalių, įskaitant Ukrainą, šiuo metu patarėjų saugumo klausimais lygiu aptarinėja, kaip galėtų atrodyti dalykas, galbūt galintis nuvesti prie taikos proceso, – kalbėjo O.Scholzas. – Tačiau leskite paaiškinti: taika galima bet kuriuo metu. Putinui paprasčiausiai reikia nutraukti savo barbarišką kampaniją ir išvesti pajėgas.“

Komentuodamas raketų „Taurus“ tiekimo Ukrainai klausimą, kancleris pažymėjo, kad kaip vyriausybės vadovas turi prisiimti atsakomybę už karo ir taikos klausimus, už saugumą Europoje.

„Be ryžtingos paramos Ukrainai, man lieka svarbu viena: padarysime visa, kas įmanoma, kad nebūtų karo eskalacijos, tai yra, karo tarp Rusijos ir NATO. Taip pat nesiųsime į Ukrainą savo karių. O su kiekvienu ginklų pristatymu atidžiai aiškinamės, ką tai reiškia esamomis sąlygomis. Štai kodėl nusprendžiau taip, kaip nusprendžiau“, – paaiškino kancleris.