Griežtas Ukrainos atsakas į „keistą“ NATO pasiūlymą: „Ukraina neprekiauja teritorijomis“

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškimą apie tariamą Ukrainos galimybę daryti nuolaidas dėl dalies savo teritorijų mainais į narystę NATO pavadino „keista idėja“.

Tai jis sakė teletilto eteryje, pažymėdamas, kad nė viena šalis po Antrojo pasaulinio karo nepraėjo tokių išbandymų, su kuriais dabar susiduria Ukraina.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

„Kai kas nors kur nors pradeda mums patarinėti, sėdint ant sofų šiltuose krėsluose, tarkime, Europos Sąjungoje ar kokiose nors kitose institucijose, noriu pažymėti, kad nė viena šalis po Antrojo pasaulinio karo nepraėjo tokių išbandymų“, – pažymėjo jis.

O.Danilovas pažymėjo, kad šiandien „kitas lyderis padarė pareiškimą dėl mūsų žemių“.

„Man tai gana keista. Nepamirškite, kad turime susidoroti su savais iššūkiais, turime išstumti priešą iš savo teritorijos. Ir mes spręsime šį klausimą nuo ryto iki vakaro, 24 valandas per parą“, – sakė NSGK sekretorius.

Norėdamas patikslinti, kokį pareiškimą turėjo omenyje, O.Danilovas sakė, kad tai buvo „vieno iš veikėjų, NATO tarnautojo, pareiškimas, kuris sako, kad mums reikia svarstyti klausimą dėl mūsų teritorijų atidavimo (mainais – UNIAN) už narystę Aljanse“ .

„Toks keistas pasiūlymas. Visiškai nesuprantama, kodėl tai buvo padaryta. Tam, kad padirgintų mūsų nervus? Juk tai visai nebūtina. Nuo 2022 m. vasario 24 d. mes esame geros būklės“, – sakė sekretorius.

Bachmuto kryptimi iniciatyva yra ukrainiečių gynėjų pusėje, kurie pamažu žengia į priekį ir duoda galingą atkirtį užpuolikams, naikina rusų „savanorių“ formuotes ir brangią priešo techniką, rašo UNIAN.

Apie padėtį Bachmuto kryptimi kalbėjo 3-iosios atskirosios šturmo brigados atstovas spaudai Aleksandras Borodinas.

„Mūsų išlaisvintose teritorijose buvo gana stiprus rusų puolimas, bet mes jį atrėmėme. Be to, reikia pažymėti, kad dauguma jų bando šturmuoti pėstininkais, ir čia mes sunaikinome tris tankus T-90M „Proryv“, tai viena paskutinių jų modifikacijų“, – pabrėžė A.Borodinas.

Jis pridūrė, kad taip pat buvo sunaikintos priešo „savanorių“ formuotės.

Pasak A.Borodino, rusai keičia karybos principus ir persiorientuoja į mažų pėstininkų grupių naudojimą, be „mėsos“ puolimų, kaip buvo anksčiau.

Be to, rusai stengiasi gintis naudodami daug dronų ir pasikliauja artilerijos, lėktuvų ir minosvaidžių naudojimu.

Naktį į Ukrainą paleistos Rusijos raketos buvo pagamintos naudojant užsienio mikroschemas, teigia Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, rašo CNN.

„Šias raketas rusai pagamino šiais metais. Raketose Kh-101, kurios buvo pagamintos balandžio mėnesį, yra apie 30 užsienietiškų mikroschemų“, – antradienį savo „Telegrame“ rašė A.Jermakas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Andrijus Jermakas

„Mes renkame informaciją, dirbame su savo partneriais ir reguliariai su jais bendraujame. Mūsų partnerių vyriausybės taip pat dirba su lustų gamintojais ir tiekėjais.

Apribojimai jau įvesti, tačiau sankcijas reikia sugriežtinti, kad Rusija negalėtų gauti svarbiausių komponentų ir gaminti raketų“, – pridūrė jis.

Pareigūnų teigimu, Rusija sudavė raketų smūgių seriją į Lvivą Vakarų Ukrainoje ir kitus regionus, esančius toli nuo fronto linijos, ir dėl to žuvo mažiausiai trys žmonės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paskelbė, kad aplankė Kyjivo pajėgų karius, atkovojusius teritoriją iš Maskvos palei pietinę fronto liniją Zaporižios regione. 

AFP-Scanpix nuotr.

„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kelionės į Zaporižios sritį metu aplankė brigadų, kurios vykdo puolamąsias operacijas Melitopolio sektoriuje, dislokacijos vietas“, – pranešė prezidentūra. 

Iš laikinai okupuotų teritorijų rusų okupantai ketina išvežti 50 000 ukrainiečių vaikų į Rusijos Federaciją.

Atitinkamus duomenis brifinge žiniasklaidos centre „Ukraina-Odesa“ paskelbė teisininkė, visuomeninės organizacijos „Rytų žmogaus teisių grupė“ direktorė Vera Jastrebova.

„Iš savo šaltinių sužinojome, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. okupacinė valdžia jau išvežė daugiau kaip 30 000 vaikų ir planuoja išvežti 50 000 vaikų“, – sakė V.Yastrebova.

Okupacinė valdžia dabar pasitelkia daugiau vaikų grupių, tačiau išvežamų vaikų dabar yra mažiau nei prieš tai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos ombudsmenė Marija Lvova-Belova „gavo“ Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderį dėl ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusijos Federaciją.

Ji patikino, kad rusai įkūrė vadinamąjį našlaičių „duomenų banką“, kuriame rusai išsirenka vaiką, kaip kataloge, o tada atvyksta į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas, pasiima vaiką ir išsiveža jį į Rusijos Federaciją.

„Todėl bus labai sunku tiksliai nustatyti, kur vaikas atsidūrė. Suprantame, kad vaikų asmens duomenys keičiasi, todėl vėliau labai sunku nustatyti jų buvimo vietą ir numatyti grąžinimo mechanizmą“, – pažymi V.Yastrebova.

Rusija antradienį pareiškė, kad jos pajėgos smogė karinės paskirties pramoniniams objektams keliose Ukrainos vietose. 

Šis pareiškimas pasigirdo po to, kai Ukrainos šalies vakaruose esančios valdžios institucijos paskelbė, kad per atakas iš oro žuvo trys žmonės.

„Ukrainos karinis-pramoninis kompleksas patyrė didelę žalą“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pareiškime. 

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Švedija paskelbė apie dar vieną karinės paramos Ukrainai paketą, kurio vertė – apie 315 mln. dolerių, sakoma antradienį paskelbtame šalies Gynybos ministerijos pranešime. 

„Be kita ko, Ukraina paprašė atsarginių dalių kovinėms mašinoms 90 ir kovinėms mašinoms 122, kurias Švedija padovanojo šaliai“, – nurodė ministerija ir pridūrė, kad vyriausybė „dabar reaguoja į šį poreikį ir dovanoja atsargines dalis ir atsarginius reikmenis, kurių galima sutaupyti ribotam laikui, jų vertė neviršija 1,1 mlrd. švediškų kronų (apie 102 mln. JAV dolerių)“. 

Ministerijos teigimu, į šį naująjį paketą taip pat bus įtrauktos transporto priemonės, nenumatytų atvejų prekės ir išminavimo įranga, kurių galima sutaupyti ribotą laiką ir kurių vertė siekia šiek tiek mažiau nei 200 mln.

Tai 13-asis Švedijos paramos paketas.

Rusijos saugumo pajėgos antradienį pareiškė neleidusios ukrainiečių diversinei grupei prasiskverbti į Briansko pasienio regioną, pranešė regiono gubernatorius.

„Nukentėjusiųjų nėra“, – socialiniuose tinkluose sakė Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomazas, tačiau pridūrė, kad apgadinti pramoniniai pastatai ir automobilis.

Rusijos pasienio regionų valdžios institucijos ne kartą kaltino Kyjivą apšaudant jų teritoriją ir tvirtino, kad per išpuolius sužeidžiami civiliai gyventojai. Ukraina neprisiėmė atsakomybės už tariamus išpuolius ir jų nekomentavo.

A.Bogomazas pareiškė, kad Maskvos pajėgos ir saugumo tarnybos sustabdė ukrainiečių grupę netoli Kurkovičių kaimo, mažiau nei 3, 2 kilometrų nuo Rusijos ir Ukrainos sienos. 

Birželio mėnesį Rusijos Belgorodo regione įvyko didžiausias įsiveržimas nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Švedijos rutulinių guolių gamintoja SKF antradienį pranešė, kad jos gamykloje vakarų Ukrainoje, Lucko mieste, žuvo trys darbuotojai po to, kai nakties metu per išpuolį buvo apgadintas fabrikas.

„Galime patvirtinti, kad praėjusią naktį buvo įvykdytas išpuolis Ukrainos Lucko mieste, kuriame yra mūsų gamykla, nukentėjusi per išpuolį. Su dideliu liūdesiu taip pat galime patvirtinti, kad per šį išpuolį žuvo trys mūsų darbuotojai“, – naujienų agentūrai AFP sakė SKF atstovas spaudai Carlas Bjernstamas. 

Kiek anksčiau Lucko meras Ihoris Poliščukas platformoje „Telegram“ pranešė apie tris žuvusiuosius bei tris sužeistuosius ir pridūrė, kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Jungtinių Valstijų ambasadorė Rusijoje pirmadienį trečią kartą aplankė įkalintą leidinio „Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą ir pranešė, kad jo sveikata gera.

Ambasadorė Lynne Tracy susitiko su E.Gershkovichu Lefortovo kalėjime Maskvoje, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po paskutinio vizito.

„AFP“/„Scanpix“/Įkalintas „The Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichas

„Ambasadorė Tracy sakė, kad, nepaisant susiklosčiusių aplinkybių, Evanas ir toliau atrodo geros sveikatos ir išlieka stiprus“, – teigė Valstybės departamento atstovas spaudai.

„Jungtinės Valstijos dar kartą ragina Rusijos Federaciją nedelsiant paleisti Evaną Gershkovichą, taip pat paleisti neteisėtai sulaikytą JAV pilietį Paulą Whelaną“, – teigė jis.

E.Gershkovichas, anksčiau dirbęs naujienų agentūroje AFP, buvo suimtas kovo 29 dieną per žurnalistinę kelionę į Uralą.

Jis yra pirmasis Vakarų žurnalistas, kurį Maskva suėmė ir apkaltino šnipinėjimu, nuo sovietinių laikų, smarkiai pablogėjus santykiams dėl karo Ukrainoje.

Atrodo, kad pastarasis vizitas reiškia, jog po pertraukos tarp ambasadoriaus susitikimų su žurnalistu balandį ir liepą vėl reguliariai pradedama teikti konsulinė prieiga.

Tuo metu Rusija buvo nurodžiusi, kad keršija už tai, kad JAV neišdavė vizų su Rusijos valstybine žiniasklaida susijusiems asmenims, kurie siekė apsilankyti Niujorke per užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kelionę į Jungtines Tautas.

P.Whelanas, kitas amerikietis, kurį Vašingtonas laiko neteisėtai sulaikytu Rusijos, yra buvęs jūrų pėstininkas, kalinamas jau daugiau nei ketverius metus.

Nuo 2022 metų vasario invazijos į Ukrainą JAV smarkiai apribojo aukšto lygio ryšius su Rusija, tačiau susisiekė ir susitarė dėl dviejų apsikeitimų kaliniais.

Gruodį Rusija išlaisvino krepšinio žvaigždę Brittney Griner, kuri buvo suimta dėl kanapių pėdsakų, mainais į JAV dėl ginklų kontrabandos įkalinto Viktoro Buto paleidimą.

Ukrainos sporto ministras Vadymas Hutcaitas „neatmeta galimybės, kad rusai padarys „geros valios gestą“ ir nevyks į kitų metų Paryžiaus olimpines žaidynes“, sakė jis interviu naujienų agentūrai AFP.

V.Hutcaitas pridūrė, kad jei Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) leis rusams ir baltarusiams varžytis Paryžiuje kaip neutraliems sportininkams, o Ukraina boikotuos olimpiadą, „prie šio boikoto prisijungs ir kitos šalys, kurios įvairiais savo istorijos etapais nukentėjo nuo Rusijos imperializmo“.

TOK dar nepriėmė sprendimo, ar rusai ir baltarusiai galės dalyvauti 2024 metų liepos 26 dieną–rugpjūčio 11 dieną vyksiančiose Paryžiaus žaidynėse kaip neutralūs dalyviai.

Apie tai skaitykite čia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Malio chuntos lyderiu Assimi Goita paragino taikiai išspręsti Nigerio krizę, antradienį pranešė Kremlius.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Buvo pabrėžta, kad situaciją dėl Nigerio Respublikos svarbu išspręsti tik taikiomis politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“, – teigė Kremlius.

Rusijos ginkluotosios pajėgos antradienį užkirto kelią Ukrainos vadinamųjų diversantų grupės bandymui kirsti sieną į Rusijos Briansko sritį, praneša „Reuters“, remdamasi regiono gubernatoriaus Aleksandro Bogomazo pranešimu „Telegram“.

Šie teiginiai nebuvo nepriklausomai patikrinti.

Rusijos taikiklyje yra ne tik Ukrainos aerodromai, bet ir kritinės svarbos bei uosto infrastruktūra ir pramonės objektai. Tai per spaudos konferenciją sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės vadas Jurijus Ignatas. 

„Iš tikrųjų aerodromai, kritinė infrastruktūra, pramonės ir uosto infrastruktūra – visa tai yra priešo taikiniai, kurie jam yra prioritetiniai. Šiandien buvo atakuojami įvairūs objektai. Netgi gyvenamieji pastatai“, – sakė jis.

J.Ignatas pažymėjo, kad mūsų aerodromai visada yra „priešo taikiklyje“.

Oleksijus Danilovas patikino, kad tarptautiniai partneriai neskatina Ukrainos „taikių derybų“ su agresore Rusija, apie tai jis saėk Italijos leidiniui „la Repubblica“.

Ukrainos parlamento narys, liberalios partijos „Golos“ lyderis Kira Rudyk pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti Rusijos išpuolio Lvive, per kurį buvo sužeista mažiausiai 15 žmonių ir apgadinta daugiau kaip 40 pastatų, padariniai.

Atliekant didelį nacionalinio saugumo tyrimą suimti trys įtariami Rusijos šnipai Didžiojoje Britanijoje ir jiems pateikti kaltinimai, praneša BBC.

Kaltinamieji yra Bulgarijos piliečiai, įtariami dirbę Rusijos saugumo tarnyboms, teigė BBC.

Jie buvo sulaikyti vasario mėnesį Londono metropoliteno policijos, atsakingos už šnipinėjimą, kovos su terorizmu detektyvų, priduriama pranešime.

Kai „Reuters“ susisiekė su Metropoliteno policija, ji nepateikė jokių komentarų.

Per sprogimą ir gaisrą degalinėje Rusijos Kaukaze esančiame Dagestane žuvo mažiausiai 35 žmonės antradienį pranešė rusų valdžia.

Vyriausybės ministerijos pranešė, kad 35 žmonės žuvo ir 80 buvo sužeisti.

Jungtinės Karalystės naikintuvai pirmadienio rytą buvo pakelti reaguoti į du Rusijos bombonešius, skridusius į šiaurę nuo Šetlando salų Škotijoje, sakoma britų gynybos ministerijos pranešime.

Ministerija teigė, kad naikintuvai stebėjo du Rusijos tolimojo nuotolio jūrų patruliavimo bombonešius Tu-142, kurie skrido netoli Šetlando salų Šiaurės jūroje NATO šiaurinėje oro policijos zonoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Britų naikintuvas „Typhoon“

Karališkųjų oro pajėgų (RAF) naikintuvai „Typhoon“ buvo išsiųsti iš karinio aerodromo Losimaute Škotijos šiaurės rytuose.

Prie jų prisijungė orlaivis „Voyager“, kuris išbuvo ore visą misijos laiką, kad skrisdamas prireikus galėtų papildyti degalų atsargas.

„Losimaute esančios RAF įgulos nuolat stebi JK oro erdvę ir yra visada pasiruošusios akimirksniu imtis veiksmų, kad mūsų šalis būtų saugi“, – pranešime teigė ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey.

„Šį rytą pilotai savo naikintuvais „Typhoon“ perėmė du Rusijos tolimojo nuotolio bombonešius ir stebėjo juos skrendančius į šiaurę nuo Šetlando salų, pasirengę atremti bet kokią galimą grėsmę JK teritorijai“, – pridūrė jis.

Anot ministerijos, „Typhoon“ jau grįžo į savo bazę.

Pastaraisiais mėnesiais Rusijos invazijos į Ukrainą fone padaugėjo incidentų, kuriuose dalyvavo rusų ir Vakarų šalių lėktuvai.

Rusijos centrinis bankas padidino pagrindinę palūkanų normą nuo 8,5 proc. iki 12 proc. Apie tai bankas paskelbė savo internetinėje svetainėje.

Pareiškime neužsimenama apie rublį, kuris pirmadienį nukrito iki žemiausio lygio per beveik 17 mėnesių. 

Dabar už dolerį galima nusipirkti 97 rublius, o pirmadienį vienu metu kursas buvo 102 rubliai už dolerį.

Per išpuolį Lvivo srityje buvo sužeista 15 žmonių, tarp jų mažiausiai vienas vaikas, apgadinta apie 40 namų.

Per sprogimą ir gaisrą degalinėje Rusijos Kaukaze esančiame Dagestane žuvo mažiausiai 33 žmonės antradienį pranešė rusų valdžia.

Apie 33 žūtis informavo Sveikatos apsaugos ministerija, patikslindama ankstesnius duomenis.

„Per sprogimą degalinėje Machačkalos mieste buvo sužeista 80 žmonių. 33 žmonės žuvo, tarp jų 3 vaikai“, – skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime, kurį perdavė Rusijos naujienų agentūros.

Nepaprastųjų situacijų ministerija anksčiau buvo teigusi, kad iš viso buvo sužeisti 105 žmonės.

Rusijoje per sprogimą Dagestano degalinėje žuvo mažiausiai 27 žmonės

+1

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sveikinime Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui šalies nacionalinio išsivadavimo dienos proga paragino Maskvą ir Pchenjaną stiprinti ryšius.

Rusija ir Šiaurės Korėja, kurios abi vis labiau izoliuojamos nuo Vakarų ir kurioms taikomos sankcijos, suartėjo nuo tada, kai Kremlius praėjusiais metais dislokavo karius Ukrainoje ir pradėjo didelio masto karo veiksmus.

„Reuters“/„Scanpix“/Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Esu tikras, kad ir toliau plėtosime dvišalį bendradarbiavimą visose srityse mūsų tautų labui, siekdami stiprinti stabilumą ir saugumą Korėjos pusiasalyje ir visame Šiaurės Rytų Azijos regione“, – sakoma Kremliaus išplatintame pareiškime.

V.Putinas teigė, kad būtent per Korėjos išsivadavimą iš Japonijos ir sunkų karo metą buvo padėtas pagrindas glaudžiam Maskvos ir Pchenjano bendradarbiavimui.

Rusijos lyderis tai pareiškė po to, kai jo gynybos ministras Sergejus Šoigu praėjusį mėnesį per susitikimą su savo kolega Kang Sun Namu Pchenjane pasidžiaugė savo šalies partneryste su Šiaurės Korėja.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas atsakė į šį vizitą, sakydamas, kad Jungtinės Valstijos mano, jog S.Šoigu buvo atvykęs į Šiaurės Korėją, kad parūpintų ginklų, skirtų padėti Ukrainoje kovojančioms Rusijos pajėgoms.

Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas Kupjansko srityje ir pasistūmėjo į priekį. Iš geolokacinės medžiagos matyti, kad jie žengė į priekį Orliankos ir Nikolajevkos rajone į rytus nuo Kupjansko.

Tai teigiama naujausioje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Analitikai taip pat pažymėjo, kad Rusijos kariuomenės vadas teigė, jog užpuolikai kaupia pastiprinimą ir į mūšį Kupjansko kryptimi įveda naujus dalinius, o Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Anna Malyar sakė, kad Rusijos pajėgos didina minų laukų tankumą palei sieną tarp Charkivo ir Belgorodo sričių, galbūt siekdamos sutrukdyti tolesniems žygiams per sieną.

Be to, Rusijos kariuomenė vykdė puolamąsias operacijas palei Svatovo-Kremenos liniją, tačiau į priekį nepajudėjo.

Bachmuto kryptimi Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsė puolamąsias operacijas ir judėjo į priekį.

Ramzanas Kadyrovas gerinasi Vladimirui Putinui, sakoma Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos paskelbtame pranešime.

„Scanpix“/AFP nuotr./Ramzanas Kadyrovas

„Rugpjūčio 10 d. Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pranešime pripažino čečėnų bataliono „Vostok Achmat“ veiksmus Orhikovo sektoriuje Zapirižios srityje.

Oficialiai „Vostok“ yra pavaldus Pietų karinės apygardos 42-ajai motorizuotųjų šaulių divizijai, kuri aktyviai veikė Robotynės kaimo apylinkėse.

Čečėnų pajėgos sudaro palyginti nedidelę, bet labai svarbią Rusijos pajėgų Ukrainoje dalį. R.Kadyrovas tikriausiai labai skatina savo dalinių vaidmenį iš dalies norėdamas pagerinti savo, kaip Putinui lojalaus asmens, reputaciją“, – sakoma pranešime.

Priešas sudavė masinį smūgį Ukrainai iš Kaspijos jūros krypties Tu-95 paleistomis raketomis, virš Dniepropetrovsko srities oro pajėgos numušė 7 sparnuotąsias raketas. 

Apie tai telegrame pranešė Dniepropetrovsko srities tarybos pirmininkas Nikolajus Lukašukas. Jis pažymėjo, kad dėl atakos kilo gaisras vienoje iš pramonės įmonių.

„Yra du sužeistieji – 70 metų vyras ir 59 metų moteris. Vyras paguldytas į vieną iš miesto ligoninių. Moteris bus gydoma ambulatoriškai“, – rašė jis.

Lvivo meras Andrijus Sadovijus sakė, kad Rusijos raketa pataikė į vaikų darželio „Pasaka“ kiemą.

„Įstaiga yra sunaikinta. Nukentėjo daugiau kaip šimtas namų, išdaužyta daugiau kaip 500 langų. Medikų pagalba teikiama 4 žmonėms. Grėsmės gyvybei nėra“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.

Rugpjūčio 15 d. rytą Rusijos nuostoliai agresijos kare prieš Ukrainą siekė 254 920 karių, 314 sraigtasparnių, 5 128 artilerijos sistemų ir 4 313 tankų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad per parą nukovė 540 rusų karių.

 Po nakties antskrydžių Voluinėje Vakarų Ukrainoje žuvo trys žmonės, antradienį anksti ryte pranešė srities gubernatorius.

„Iki šiol žuvo trys žmonės. Dar keli sužeistieji yra ligoninėje“, – sakė Voluinės gubernatorius Jurijus Pohuliaika.

Naktį per išpuolius nukentėjo du Vakarų Ukrainos miestai, antradienį pranešė vietos pareigūnai.

Lvivo meras Andrijus Sadovas teigė, kad buvo numušta daug raketų, tačiau per smūgį nukentėjo gyvenamieji pastatai.

„Viršutiniuose aukštuose kilo gaisras. Evakuojame žmones. Visos tarnybos yra vietoje“, – sakė jis platformoje „Telegram“.

Lvivas dažniausiai išvengdavo kasdienių bombardavimų, nuo kurių nukentėjo kitos Ukrainos dalys.

Tačiau liepą per, anot A.Sadovo, didžiausią Rusijos raketų ataką prieš miesto civilinę infrastruktūrą nuo invazijos pradžios žuvo 10 žmonių.

Maždaug už 150 km į šiaurę nuo Lvivo, Lucko mieste, meras Ihoris Poliščiukas teigė, kad nukentėjo viena iš miesto pramonės įmonių.

„Visos skubios pagalbos tarnybos yra vietoje“, – sakė jis.

Anksčiau Voluinės srities, kurios sostinė yra Luckas, gubernatoriaus, teigė, kad per smūgį buvo sužeisti du žmonės.

Luckas nuo Ukrainos sienos su Lenkija nutolęs mažiau nei 100 km.

Praėjusių metų kovą per Rusijos smūgius Lucko kariniame oro uoste žuvo keturi Ukrainos kariai ir šeši buvo sužeisti.

Apie 4 val. val. ryto Rusijos okupantai atakavo Ukrainą 28 iš oro ir jūros paleistomis raketomis, o Ukrainos gynėjai sunaikino 16 jų, skelbia, Karinės oro pajėgos.

Rusijos Gynybos ministerijai nepavyksta visiškai kontroliuoti kai kurių privačių karinių bendrovių, susijusių su įtakingais pareigūnais ir verslininkais. Apie tai pranešė JAV Karo studijų institutas (ISW).

Visų pirma Sergejaus Šoigu ministerijai sunkiai sekėsi pažaboti „Convoy“. Šią grupę per Rusijos valstybinį banką VTB finansuoja ilgametis Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygis Arkadijus Rosenbergas. Okupacinis Krymo vadovas Sergejus Aksionovas politiškai remia šią karinę bendrovę.

„Convoy“ pradėjo verbuoti kovotojus 2022 m. lapkričio mėnesį. Samdiniai pasirašo sutartis arba tiesiogiai su „Convoy“, arba su Rusijos 150-ąja motorizuotąja šaulių divizija, priklausančia Pietų karinės apygardos 8-ajai jungtinei ginkluotųjų pajėgų armijai. Tačiau de facto ši karinė grupuotė nėra pavaldi šiai divizijai ir turi savo atsakomybės zoną Ukrainoje bei savo vadovaujantį personalą.

Be to, šie kariai bazuojasi okupuotame Perevalnojės kaime Kryme ir dabar veikia Chersono kryptimi. 

„Nuolatinė privati finansinė ir politinė parama privačiai karinei bendrovei „Convoy“ ir jos tolesnis veikimas Ukrainoje atskirai nuo Gynybos ministerijos vadovybės rodo, kad Gynybos ministerija nesugeba visiškai integruoti nereguliariųjų formuočių į reguliariąją Rusijos kariuomenę, nors ir deklaruoja ketinimus tai padaryti“, – praneša ISW.

Naktį Rusija surengė raketų ataką prieš Ukrainą. Apie tai pranešama oficialiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų „Telegram“ kanale.

„Sumų, Poltavos ir rytinėms sritims – raketų pavojus! Oro antskrydis susijęs su sparnuotųjų raketų paleidimu iš strateginių bombonešių Tu-95MS iš Kaspijos jūros regiono“, – sakoma pranešime.

03.07 val. kariškiai pranešė, kad pirmosios raketos įskrido į Ukrainos oro erdvę.

„Neignoruokite perspėjimų apie oro antskrydžius“, – pabrėžė jie.

Lvivo meras Andrijus Sadovijus paskelbė, kad nukentėjo gyvenamieji namai

„Viršutiniuose aukštuose kilo gaisras. Mes evakuojame žmones. Visos tarnybos dirba“, – sakė jis.