J.Bideno patarėjas: jei nebus lėšų padėti Ukrainai, ginklų tiekimas bus nutrauktas

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms baigiasi lėšos, skirtos padėti Ukrainai, ir jei Kongresas nepatvirtins finansavimo, ginklų tiekimas Kyjivui gali sustoti. Tokį pareiškimą per brifingą padarė JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas. 

„Jei Kongresas nesiims veiksmų, prezidento administracijai iki metų pabaigos pritrūks lėšų, kad galėtų aprūpinti Ukrainą didesniu kiekiu ginklų bei įrangos ir tiekti ginklus iš JAV karinių atsargų nepakenkiant mūsų pačių karinei parengčiai. Ištekliai, kuriuos Kongresas skyrė Ukrainai ir kitoms nacionalinio saugumo reikmėms, sustabdė Rusijos veržimąsi į Ukrainą ir padėjo Ukrainai pasiekti reikšmingų karinių pergalių, įskaitant daugiau nei 50 proc. teritorijos, kurią buvo okupavusi Rusija, susigrąžinimą“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jake'as Sullivanas

Pasak jo, dabar viskas priklauso nuo Kongreso. Kongresas turi nuspręsti, ar toliau remti Ukrainą jos kovoje už laisvę, ar „Kongresas ignoruos istorijos pamokas ir leis Putinui nugalėti“.

Jis priminė, kad JAV baigiasi pinigai ir „beveik nebėra laiko“. J.Sullivanas paragino Kongresą patenkinti J.Bideno prašymą skirti finansavimą, kuris sustiprintų JAV nacionalinį saugumą ir padėtų Ukrainai kovoti su Rusijos agresija.

„Jei nėra finansavimo, mes tiesiog negalėsime toliau tiekti ginklų Ukrainai“, – pridūrė jis.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) atstovas Andrijus Jusovas pakomentavo situaciją dėl žvalgybos tarnybos vadovo žmonos Marianos Budanovos ir GUR bendradarbių apsinuodijimo sunkiaisiais metalais.

Pasak jo, jiems buvo atliktas gydymo kursas, o ateityje bus tęsiama medicininė priežiūra. „Sveikatos būklė šiuo metu yra patenkinama. Praėjo gydymo kursą Ukrainos klinikoje. Ir dėl to, kad laiku kreipėsi ir sureagavo, dėl Ukrainos gydytojų profesionalumo dabar viskas gerai. Tačiau ateityje tęsime medicininę priežiūrą – reguliarius tyrimus. Ir tai ilgas procesas“, – sakė jis teletilto eteryje.

Socialinių tinklų nuotrauka/Ukrainos karinės žvalgybos vado žmona Mariana Budanova

Pasak jo, tokie atvejai yra itin sudėtingi ir reikalauja nuolatinės stebėsenos.

„Tikimės, kad niekas nekelia pavojaus gyvybei“, – pažymėjo A.Jusovas. Pasak jo, tyrimas tęsiamas.

„Šiame etape, remiantis Ukrainos įstatymu dėl žvalgybos, vyksta vidinis tyrimas. Jį atlieka Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vidinio saugumo padalinys. Dabar šį klausimą nuodugniai nagrinėja specialistai“, – sakė A.Jusovas.

Lapkričio 28 d. paaiškėjo, kad Mariana Budanova liko gyva po apsinuodijimo ir buvo gydoma Ukrainoje medicinos įstaigoje. Taip pat tapo žinoma apie kelių Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos darbuotojų apnuodijimą. Pažymėta, kad kalbama apie sunkiuosius metalus, kurie nenaudojami buityje ir kariniuose reikaluose. 

GUR atstovas A.Jusovas sakė, kad atliekamas vidaus tyrimas, nes tikėtina, jog tai buvo specialioji operacija prieš žvalgybos pareigūnus ar jų šeimos narius.

Dar prieš prasidedant Ukrainos kontrpuolimui JAV žvalgyba netikėjo, kad ukrainiečiai per 2023 m. sugebės gerokai priartėti prie pergalės. Tai smarkiai prieštaravo nuotaikoms ne tik Kyjive, bet ir Pentagone, rašo „The Washington Post“.

Straipsnyje, paremtame bendravimu su gerai informuotais šaltiniais, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, leidinys pateikia bendrą JAV karinės ir politinės vadovybės nuotaikų 2023 m. vasarį vaizdą.

„Vasario mėnesį, minint pirmąsias karo metines, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrėsi, kad 2023-ieji bus „pergalės metai“. Karinės žvalgybos (GUR) vadas taip pat žadėjo, kad ukrainiečiai netrukus atostogaus Kryme – pusiasalyje, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 m. Tačiau kai kurie JAV vyriausybės atstovai nebuvo tokie tikri“, – rašo WP.

JAV žvalgybos pareigūnai tuomet Ukrainos sėkmės tikimybę kontrpuolimo metu įvertino kaip „50/50“. Toks vertinimas nuvylė net Pentagoną ir ypač JAV Europos vadavietę. Jie net prisiminė, kaip prieš metus tie patys amerikiečių žvalgybos pareigūnai prognozavo, kad rusams užimti Kyjivą prireiks vos kelios dienų. Tačiau žvalgyba buvo nepajudinama su savo išvadomis.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kontrpuolimas

„Iš dalies tai lėmė paprasčiausias Rusijos kariuomenės svorio faktas. Nepaisant visos savo nekompetencijos pirmaisiais karo metais, rusai sugebėjo pradėti karštligišką dalinę mobilizaciją, kad užpildytų daugybę spragų fronte. Prie Zaporižios matėme, kaip jie pastatė išties didžiulę statinę gynybą, sunkiai įveikiamą, labai brangią ir kruviną ukrainiečiams, – vėliau prisiminė CŽV direktorius Williamas Burnsas.

Nepaisant to, kad būtent tokios pesimistinės prognozės buvo pateiktos žvalgybos ataskaitoje, kurią gavo JAV prezidentas Joe Bidenas, jis ir toliau atmetė Ukrainos prašymą skirti naikintuvų ir ATACMS raketų.

„Jaunos posovietinės kariuomenės per vieną naktį nepaversi 2023 m. JAV kariuomene. Būtų kvaila tikėtis, kad jiems kažką duosite ir tai iš esmės pakeis jų kovos būdą“, – tokią poziciją leidiniui paaiškino aukštas Vakarų žvalgybos pareigūnas.

Pentagonas tikėjosi, kad ukrainiečiai kontrpuolime naudos kitokią taktiką. WP šaltiniai teigė, kad JAV karinė vadovybė kontrpuolimo pradžioje tikėjosi, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos veiks taikydamos „bendrųjų pajėgų kovos“ taktiką. Tai reiškia, kad kontrpuolimas turėjo būti panašus į idealią didelio Antrojo pasaulinio karo mūšio versiją. Tačiau vietoj to ukrainiečiai griebėsi mažų pėstininkų grupių taktikos.

Tačiau net Vakarų spaudoje buvo išsakyta nuomonė, kad iš principo neįmanoma įgyvendinti „bendrųjų pajėgų kovos“ taktikos, neturint skaitinio pranašumo prieš priešą ir smarkiai nusileidžiant ore. Rugpjūtį autoritetingas laikraštis „The Wall Street Journal“ rašė, kad Ukraina per kelias dienas būtų praradusi visą savo kovinę galią, jei būtų klausiusi tokių Pentagono patarimų.

Lenkijos premjeras pirmadienį paragino Europos Sąjungą atkurti leidimų Ukrainos sunkvežimiams įvažiuoti į šalį išdavimą.

Lenkijos vežėjai jau kelias savaites protestuoja dėl, jų teigimu, nesąžiningos konkurencijos iš šios karo draskomos šalies.

Pastarąjį mėnesį Lenkijos vežėjai sienos kirtimo punktuose blokuoja Ukrainos sunkvežimius dėl Briuselio sprendimo jų atžvilgiu atsisakyti įprastos įvažiavimo sistemos taikymo po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusiais metais.

Išimtis turėjo baigtis birželį, tačiau ji buvo pratęsta dar vieneriems metams.

„Labai tvirtai ir nedviprasmiškai raginame atkurti transporto leidimų Ukrainos sunkvežimiams sistemą“, – žurnalistams sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

„Ši sistema veikė iki 2022-ųjų pavasario ir buvo veiksminga. Vėliau Europos Komisija ją pakeitė ir šiandien vežėjai blokuoja sieną“, – pridūrė jis.

Dėl blokados pasienyje susidarė nesibaigiančios eilės ir tai yra didelė ekonominė problema Ukrainai, kurios eksportas ir importas labai priklauso nuo maršrutų per Lenkiją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių vilkikai pasienyje

Protestuotojai teigia, kad dėl leidimų ukrainiečių sunkvežimiams netaikymo jų pajamos sumažėjo. Briuselio ir Kyjivo teigimu, išimtis turėtų likti galioti.

Po kelių derybų raundų abi šalys ir protestuojantys sunkvežimių vairuotojai savaitgalį pasiekė susitarimą, kuris yra pirmas žingsnis siekiant sušvelninti sienos blokavimą.

Dolhobyčuvo–Uhrynivo perėja, kuri anksčiau buvo skirta tik lengviesiems automobiliams ir autobusams, pirmadienį buvo atidaryta tuštiems sunkvežimiams, vykstantiems iš Ukrainos į Lenkiją.

Rusijos delegacija, vadovaujama gynybos ministro pavaduotojo, pirmadienį Niamėjuje susitiko su Nigerio kariuomenės vadais, pranešė Nigerio pareigūnai, abiem šalims susitarus stiprinti karinį bendradarbiavimą.

Tai buvo pirmasis oficialus Rusijos vyriausybės nario vizitas po liepos 26-ąją Nigeryje įvykdyto perversmo, kai kariuomenė nušalino civilinę vyriausybę ir sulaukė tarptautinio pasmerkimo.

Delegaciją, kuriai vadovavo generolas pulkininkas Junus-Bekas Jevkurovas, deryboms priėmė Nigerio karinės vyriausybės vadovas generolas Abdourahamane Tiani.

Šalys „pasirašė dokumentus dėl Nigerio Respublikos ir Rusijos Federacijos karinio bendradarbiavimo stiprinimo“, pranešė Nigerio pareigūnai. 

Rusija sustiprino diplomatinius ryšius su Nigeriu, liepą po perversmo pašlijus jo santykiams su buvusia kolonijine valdytoja Prancūzija.

Prancūzija, kuri buvo dislokavusi 1 500 karių, pradėjo savo karinio kontingento išvedimą iš Nigerio to pareikalavus karininkams, nuvertusiems prezidentą Mohamedą Bazoumą, svarbų Paryžiaus sąjungininką.

Pasak Bamako finansų ministro, sekmadienį Rusijos delegacija taip pat aplankė Malio – pagrindinio Rusijos sąjungininko regione – kariuomenės vadus ir aptarė plėtros projektus, įskaitant darbą atsinaujinančiosios ir branduolinės energijos srityje.

Nepalas pirmadienį pranešė, kad šeši jo piliečiai žuvo tarnaudami samdiniais Rusijos kariuomenėje, o dar vienas buvo paimtas į nelaisvę Ukrainoje.

Pranešimas patvirtina, kad yra už Rusiją kovojančių nepaliečių. 

Katmandu paragino Maskvą nutraukti nepaliečių samdymą ir išsiųsti visus tarnaujančius Nepalo piliečius namo.

Nepalo užsienio reikalų ministerija pranešė gavusi informacijos apie šešių Nepalo piliečių žūtį tarnaujant Rusijos kariuomenėje, ir įvardijo dar vieną pilietį, užverbuotą į Rusijos kariuomenę ir dabar laikomą Ukrainoje.

Pranešime nenurodoma, kur, kaip ir kada šeši asmenys žuvo.

„Nepalo vyriausybė paprašė Rusijos vyriausybės repatrijuoti jų palaikus į Nepalą ir išmokėti kompensacijas aukų šeimoms, – sakė ministerija. – Nepalas paprašė Rusijos vyriausybės nesamdyti Nepalo piliečių ir kuo greičiau išsiųsti atgal, jei yra nusamdytųjų.“

Daug nepaliečių išvyksta į užsienį užsidirbti pinigų, o pinigų perlaidos yra labai svarbios Nepalo ekonomikai – praėjusiais metais jos sudarė beveik ketvirtadalį BVP. Pasaulio banko duomenimis, tai devintas pagal dydį rodiklis pasaulyje.

Nepalo gurkhai nuo 1815 metų ilgą laiką būdavo verbuojami į britų kariuomenę tuo metu britų valdytoje Indijoje ir pelnė nuožmių bei drąsių kovotojų reputaciją.

Shutterstock nuotr./

Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino Rusijos šaudmenų sandėlį ir įrangą Luhansko srities Svatovės rajone, skelbia Luhansko srities karinės administracijos vadovas Artiomas Lysohiras.

Pažymima, kad Ukrainos saugumo tarnybos vyriausiosios valdymos Donecko ir Luhansko srityse darbuotojai gavo žvalgybinės informacijos apie agresoriaus amunicijos ir šarvuotos technikos dislokavimą ties kontakto linija Svatovės rajone.

„Atlikus du naktinius bepiločių orlaivių kovinius skrydžius, taikiniai buvo sėkmingai sunaikinti“, – sakoma pranešime.

Po įprasto kasdienio susitikimo su karine vadovybe Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo apie tai, kad iš partnerių gavo deficitinių raketų esamoms oro gynybos sistemoms ir naujų modernių priešlėktuvinių sistemų.

„Toliau įgyvendiname svarbius gynybos susitarimus su partneriais. Gavome ir deficitinių raketų esamoms oro gynybos sistemoms, ir naujų modernių priešlėktuvinių sistemų. Esu dėkingas mūsų draugams“, – rašė jis socialiniuose tinkluose.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskio teigimu, Ukraina taip pat didina savo ginklų gamybos apimtis.

„Pirmą kartą pasiekėme šešių lėktuvų „Bohdan“ per mėnesį skaičių ir jau matome, kaip jį dar padidinti“, – pridūrė prezidentas.

Susitikimo metu valstybės vadovas sulaukė žvalgybos ataskaitų ir pranešimų iš fronto linijos