Svarbiausios naujienos
- To iki šiol nebuvo: O.Syrskis pranešė apie rotaciją fronto priekinėje linijoje
- Grupė Ukrainos parlamento narių, remdamiesi „Wagner“ pavyzdžiu, parengė kalinių mobilizacijos įstatymo projektą
- Nerimas Belgorode: po rytinio apšaudymo likę vietiniai nusiteikę blogiausiam
- J.Navalnaja: mafijos bosui V.Putinui svarbus statusas, tad žinote, kaip jį nubausti
- Per ukrainiečių smūgį galėjo žūti kompanijos „Lukoil“ viceprezidentas
- Karybos ekspertas nurodė, kokio Ukrainos ginklo rusai bijo labiausiai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
To iki šiol nebuvo: O.Syrskis pranešė apie rotaciją fronto priekinėje linijoje
16:07
Ketvirtadienį vyriausiasis Ukrainos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Ukrainos kariams pavyko pradėti fronto linijoje esančių dalinių rotacijos ir pakeitimo procesą.
„Teigiamai vertintina tai, kad, nepaisant gana sudėtingos padėties visoje fronto linijoje, mums pavyko pradėti ilgą laiką fronto linijoje kovines užduotis vykdžiusių dalinių ir padalinių rotacijos ir pakeitimo procesą“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
O.Syrskis pabrėžė, kad tai stabilizuos padėtį ir turės teigiamą poveikį Ukrainos karių kovinei dvasiai ir psichologinei būklei.
Vyriausiasis vadas pažymėjo, kad dirbdamas Zaporižios regione jis priėmė visus būtinus sprendimus, kad pagerintų Ukrainos brigadų kovinius pajėgumus.
Vasario 27 d. buvo pranešta, kad 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados, pavadintos Marko Bezručkos vardu, kariai vyksta į rotaciją. Taip atsitinka pirmą kartą per dvejus metus nuo to laiko, kai Rusijos pradėjo plataus masto invaziją.
Kovo 11 d. Tauridės operacinės-strateginės karinių pajėgų grupės ryšių su visuomene skyriaus viršininkas kapitonas Dmytro Lichovijus sakė, kad šios krypties brigados, kurios ilgą laiką buvo pirmoje linijoje ir dalyvavo sudėtingose operacijose, pradėjo rotaciją.
O.Danilovas teigia, kad Ukraina su niekuo nederins smūgių Rusijai: „Mes jau pasiekėme Riazanę“
00:06
Ukraina su niekuo nederins savo smūgių Rusijos Federacijos teritorijoje, pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
Taip jis pakomentavo naujausius išpuolius prieš objektus Rusijos teritorijoje. „Jei jau šiandien pasiekėme Riazanę, tai toli gražu ne mūsų rekordas. Patikėkite, bus ir toliau, ir mes nesustosime. Be to, mes su niekuo nederinsime, kokius taikinius atakuosime Rusijos Federacijoje, kas susiję su kariniu-pramoniniu kompleksu, kas maitina Rusijos kariuomenę – visa tai bus sunaikinta“, – „Laisvės radijui“ skirtame komentare sakė O.Danilovas.
Kalbėdamas apie legiono „Rusijos laisvė“, „Rusijos savanorių korpuso“ ir „Sibiro bataliono“ veiksmus, O.Danilovas sakė, kad šie „išvažiavo balsuoti“, o tai jie turi teisę daryti kaip Rusijos piliečiai.
Pastaruoju metu Rusijos teritorija masiškai atakuojama bepiločiais lėktuvais. Atakuojamos metalurgijos ir naftos perdirbimo gamyklos. Vakarų žiniasklaidos duomenimis, vien kovo 12–13 d. atakomis buvo sustabdytas trijų Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, kurios sudaro apie 12 proc. šalies agresorės naftos perdirbimo pajėgumų, darbas.
Rusija sutrikdė JK gynybos ministrą skraidinusio lėktuvo GPS signalą
23:48
Rusija sutrikdė lėktuvo, kuriuo Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Grantas Shappsas skrido namo iš Lenkijos, palydovinį signalą. Apie tai agentūrai „Reuters“ pranešė šaltinis JK vyriausybėje ir kartu su ministru skridę žurnalistai.
Teigiama, kad GPS signalas buvo slopinamas apie 30 minučių, kai lėktuvas skrido netoli sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi. Lėktuvo keleivių mobilieji telefonai negalėjo prisijungti prie interneto, todėl pilotai buvo priversti naudoti alternatyvius būdus buvimo vietai nustatyti.
Premjero Rishi Sunako atstovas agentūrai patvirtino šį incidentą ir pridūrė, kad tokie GPS ryšio sutrikimai dažnai pastebimi prie sienos su Kaliningrado sritimi. Tačiau jis pažymėjo, kad incidentas nekėlė pavojaus orlaivio saugumui.
Rusija prezidento rinkimų išvakarėse pritaikė sankcijas 227 JAV piliečiams
20:18
Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad uždraus atvykti daugiau kaip 200 JAV piliečių, kurie, anot jos, dalyvauja antirusiškoje veikloje.
Pranešimas paskelbtas likus dienai iki balsavimo Rusijos prezidento rinkimuose pradžios. Per juos, beveik neabejojama, Vladimiras Putinas laimės dar vieną šešerių metų kadenciją Kremliuje.
„Į Rusijos Federaciją draudžiama įvažiuoti 227 amerikiečiams, susijusiems su dabartinės JAV administracijos rusofobiško kurso kūrimu, įgyvendinimu ir pateisinimu“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.
Naujosios sankcijos taikomos kai kuriems vyriausybės pareigūnams, įskaitant Valstybės departamento atstovą Matthew Millerį.
Į šį sąrašą taip pat pateko keli žurnalistai, įskaitant „The Washington Post“ ir „The New York Times“, taip pat Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos pranešimų projekto (OCCRP) įkūrėją.
Sankcijos taip pat pritaikytos daugybei universitetų, įskaitant Harvardo, Jeilio ir Kolumbijos, dėstytojų.
Maskva uždraudė daugiau kaip 2 tūkst. amerikiečių atvykti į Rusiją, taip atsakydama į JAV sankcijas Rusijos asmenims ir įmonėms.
Reaguodamos į plataus masto karą Ukrainoje, Vakarų šalys Rusijai pritaikė precedento neturinčias sankcijas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat perspėjo dėl bet kokių „bandymų kištis į Rusijos Federacijos vidaus reikalus“ per šį savaitgalį vyksiančius rinkimus, kuriuose V.Putinas neturi realios opozicijos.
NYT perspėja, ko galima laukti iš Rusijos Ukrainoje
19:33
Plataus masto karas Ukrainoje tęsiasi, o rusų okupantai gali pasinaudoti tuo, kad Vašingtonas vėluoja suteikti pagalbą Kyjivui, ir pradėti aktyviau spausti fronte. Taip mano laikraščio „The New York Times“ žurnalistai. „Ilgainiui sumažėjusi Amerikos parama greičiausiai privers Ukrainą užleisti daugiau teritorijos. Rusijos pajėgos dabar kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos ir jos nori dar daugiau“, – rašo leidinys.
Žurnalistai primena Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžius, kai šis pareiškė, kad Rusijos Federacija nori užgrobti visą Donbasą ir Ukrainos pajūrio regionus. Leidinyje pažymima, kad ankstesni Rusijos laimėjimai Ukrainos teritorijoje jai brangiai kainavo.
„...Rusija patyrė dešimtis tūkstančių aukų, kad užimtų Bachmuto miestą, kurį abi pusės vadino „mėsmale“. Ukrainai reikėjo daug amunicijos, kad kelis mėnesius galėtų atremti Rusijos atakas prieš miestą. Šiandien ji greitai pritrūktų atsargų ir turėtų bėgti – o Rusijai pergalė būtų mažiau skausminga. Tai žinodama Rusija gali pradėti aktyviau spausti“, – pažymi žurnalistai.
NYT nuomone, Europos šalys bando kompensuoti amerikiečių pagalbos trūkumą, tačiau visiškai jos pakeisti nepajėgia. Ypač žurnalistai atkreipia dėmesį į Europos problemą gaminant artilerijos sviedinius.
„Anksčiau JAV nutraukdavo karo veiksmus, paprastai po pralaimėjimų mūšio lauke arba kai prarasdavo visuomenės pasitikėjimą. Nei viena, nei kita negalioja Ukrainai. Karas atsidūrė aklavietėje, bet Ukraina nepralaimės. Ir dauguma amerikiečių vis dar remia pagalbą“, – pabrėžiama leidinyje.
JAV: išpuolis prieš A.Navalno bendražygį rodo grėsmes Rusijos opozicijai
18:58 Atnaujinta 20:17
Baltieji rūmai ketvirtadienį pareiškė, kad yra labai susirūpinę dėl „baisaus ir žiauraus“ išpuolio prieš mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygį Leonidą Volkovą.
L.Volkovas buvo sumuštas mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby teigė negalintis patvirtinti Lietuvos teiginių, kad prie to prisidėjo Rusijos specialiosios tarnybos, tačiau nurodė, kad šis išpuolis priminė apie „labai realias grėsmes“ Kremliaus oponentams.
„Esame labai, labai susirūpinę dėl šio išpuolio prieš Leonidą Volkovą“, – telefonu žurnalistams sakė J.Kirby.
Jis teigė, kad buvo „tiesiog baisių, siaubingų, žiaurių pranešimų apie neįtikėtino smurto išpuolį prieš jį, ir mes tikrai linkime jam kuo greičiau pasveikti“.
Atstovas spaudai nurodė, kad Jungtinių Valstijų pareigūnai „šiuo metu neturi daugiau detalių apie tai, kas tai padarė ir kokie motyvai tai paskatino“.
Tačiau J.Kirby pridūrė, kad šis išpuolis „turėtų mums visiems priminti apie realias grėsmes, su kuriomis kasdien susiduria pilietinės visuomenės nariai Rusijoje“.
„Tai neabejotinai rodo grėsmes ir rizikas, kurios jiems kyla vien už kitokios nuomonės išsakymą“, – pridūrė J. Kirby.
Kalėjime neseniai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas antradienio vakarą buvo užpultas Vilniuje netoli savo namų.
Lietuvos žvalgyba nurodo, jog opozicionieriaus užpuolimas, tikėtina, yra Rusijos organizuota ir įgyvendinta operacija.
Pats L. Volkovas sakė, kad už išpuolio prieš jį stovi Kremliaus šeimininkas, o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda po incidento pareiškė, kad Vladimiro Putino „niekas čia nebijo“.
Kremliaus atstovas atsisakė komentuoti Rusijos disidento užpuolimą Vilniuje, tačiau pareiškė, kad V. Putiną „reikia gerbti“.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad L.Volkovo užpuolimas yra profesionali, gerai suplanuota operacija, kurią galima pavadinti pirmuoju politinio terorizmo atveju Lietuvoje.
L.Volkovas buvo sumuštas mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Le Monde“: E.Macronas prabilo apie ketinimą artimiausiais metais „siųsti vaikinus“ į Odesą
18:33
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas prakalbo apie planus artimiausiais metais siųsti karius į Odesą, skelbia „Le Monde“.
Pasak leidinio, šių metų vasario 21 d. E.Macronas priėmime saujelei svečių pareiškė, kad dėl įtemptos situacijos Rusijos kare prieš Ukrainą Prancūzija turės siųsti kariuomenę į Ukrainą.
„Bet kokiu atveju artimiausiais metais turėsiu pasiųsti dalį savo karių į Odesą“, – sakė Prancūzijos vadovas.
Jau vasario 26 d. E.Macronas iš savo priimamojo Eliziejaus laukuose atsakė į klausimą apie galimybę Vakarų kariams įžengti į Ukrainą.
„Nieko negalima atmesti kaip savaime suprantamo dalyko“, – atsakė prezidentas.
Užsienio karių siuntimas į Ukrainą
15min primena, kad vasario pabaigoje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmetė galimybės, kad NATO gali įvesti karius į pagalbą Ukrainai. Tačiau tuo metu bendro sutarimo nebuvo.
Vėliau E.Macronas patikslino, kad Prancūzijos kariai galėtų vykti į Ukrainą tuo atveju, jei Rusijos kariuomenė pakartotų puolimą Kyjive arba Odesoje.
Šiai idėjai nepritarė kelios NATO šalys, visų pirma Vokietija, Čekija, Bulgarija, Lenkija, Ispanija ir Italija. Kartu yra šalių, pasirengusių svarstyti tokią galimybę, ypač Lietuva, Latvija ir Estija, skelbia naujienų agentūra „RBK Ukraina“.
Estijos premjerė Kaja Kallas palaikė E.Macrono idėją ir sakė, kad pasirengimas siųsti karius į Ukrainą yra signalas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Į Serbiją pabėgę rusai prakalbo apie Kremliaus bauginimus ir balsavimą rinkimuose: „Tik ne už V.Putiną“
17:52
Konstantinas pabėgo iš Rusijos į Serbiją, kad išvengtų mobilizacijos ir siuntimo į karo kovas Ukrainoje. Tačiau jis nusprendė išreikšti savo nuomonę savaitgalį vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose, bet iš tikrųjų neturi už ką balsuoti.
Kaip ir tūkstančiai į Serbiją pabėgusių tautiečių, Konstantinas vis dar labai domisi tuo, kas vyksta jo tėvynėje, tačiau ne itin puoselėja viltį, kad politinė padėtis joje artimiausiu metu gali pasikeisti.
Gyvenimas užsienyje pasirodė esąs sunkus, nes Konstantinui trūksta pinigų ir jis gyvena skurdžiai įrengtame bute Belgrade.
Kita vertus, pabėgimas iš Rusijos suteikė 26 metų vyrui atokvėpio, kuris jo tėvynėje neįsivaizduojamas.
„Rusijoje tave suims už bet ką. Tai ne klausimas, tai tikras faktas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vokietijos „Rheinmetall“ skelbia apie planus steigti 4 ginklų gamyklas Ukrainoje
17:50
Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ ketvirtadienį pranešė, kad planuoja Ukrainoje įsteigti bent keturias gamyklas, o šiais metais planuoja pasiekti rekordinius 10 mlrd. eurų siekiančius pardavimus.
Bendrovė teigė, kad gamyklos bus skirtos šaudmenims, karinėms transporto priemonėms, parakui ir priešlėktuvinei ginkluotei gaminti su Rusijos invazija kovojančioje Ukrainoje, kuri susiduria su šaudmenų trūkumu.
„Ukraina šiuo metu yra svarbi mūsų partnerė, kurioje matome 2–3 milijardų eurų (pardavimų) per metus potencialą“, – sakė „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris, pristatydamas bendrovės 2023 metų rezultatus.
Diuseldorfe įsikūrusi grupė, gaminanti „Leopard“ tankų, kuriuos po ilgų dvejonių Berlynas sutiko siųsti į Ukrainą, dalis, pranešė apie rekordinius 7,2 mlrd. eurų pardavimus praėjusiais metais ir sakė sieksianti, kad šiemet jie viršytų 10 mlrd. eurų.
Didžiausia Vokietijos karinės įrangos gamintoja vasarį jau buvo paskelbusi apie susitarimą su viena Ukrainos įmone dėl artilerijos sviedinių gamybos šioje šalyje.
Ta gamykla, kurią artimiausiu metu planuojama pradėti statyti neatskleidžiamoje vietoje, projektuojama pagal šaudmenų gamyklos, kurią „Rheinmetall“ stato Vokietijoje, pavyzdį.
Bendrovė kiek anksčiau pasirašė sutartį su ukrainiečiais dėl bendrosios įmonės, kuri Ukrainoje rūpinasi karinių transporto priemonių remontu.
Bendrovė teigė, kad planuoja didinti artilerijos sviedinių gamybą, Ukrainos sąjungininkėms Europoje stengiantis išplėsti gamybą, kad galėtų Kyjivui tiekti daugiau šaudmenų.
Savanorių pajėgos Belgorode atakuoja karinius taikinius ir ragina rusų karius prisidėti arba pasiduoti
17:48
Antradienį į Rusijos teritoriją prasiskverbę Ukrainos pusėje kovojantys rusų savanoriai – „Rusijos laisvės“ legiono, Rusijos savanorių korpuso ir „Sibiro bataliono“ kovotojai – trečiadienį pareiškė, kad jų operacija nesibaigė ir „staigmenų“ galima tikėtis artimiausiomis dienomis. Viena jų – smūgiai Rusijos amunicijos sandėliams netoli Kursko.
Savanoriai pakartotinai ragino Belgorodo ir Kursko sričių valdžios atstovus pradėti evakuaciją, kad būtų išvengta civilių žūčių. Kovotojų teigimu, Rusijos valdžios institucijos blokuoja civilių gyventojų evakuaciją Belgorodo srityje, kur tęsiasi rusų savanorių reidas. Tvirtinama, kad tarp vietos gyventojų didėja panika.
Srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas nurodė, kad ketvirtadienį, po daugybės ukrainiečių oro atakų, buvo uždaryti prekybos centrai, o žmonės raginami atidėti keliones.
Plačiau skaitykte ČIA.
Rusijos prezidento „rinkimai“: kandidatai ir V.Putino perrinkimo šou – ką reikėtų apie tai žinoti
17:45
Rusijoje kovo 15-17 d. vyks šalies prezidento rinkimai. Ekspertai ir Vakarai vieningai sutaria, kad tariamas rinkimų procesas tėra šou, nes neabejotinai šį rinkimų spektaklį laimės dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas. 15min pateikia pagrindinę informaciją apie rinkimus Rusijoje.
V.Putinui valdant, pasikeitė penki JAV prezidentai – nuo Billo Clintono iki Joe Bideno. Jis tapo laikinai einančiu prezidento pareigas 1999 metais, Naujųjų metų išvakarėse, kai netikėtai atsistatydino Borisas Jelcinas. Pirmajai kadencijai jis buvo išrinktas 2000-ųjų kovą.
Kai 2008 metais V.Putinas buvo priverstas palikti Kremlių dėl kadencijų apribojimų, jis perėjo į ministro pirmininko kėdę, o jo artimas sąjungininkas Dmitrijus Medvedevas tapo prezidentu.
Kai 2012 metais V.Putinas paskelbė, kad vėl kandidatuos, o D.Medvedevas nuolankiai sutiko tapti ministru pirmininku, protestuoti į Rusijos gatves išėjo šimtatūkstantinės žmonių minios.
Galiausiai Rusijos prezidento kadencijos trukmė buvo pratęsta nuo ketverių iki šešerių metų. Prieš trejus metus V.Putinas prastūmė dar vieną pataisų paketą, pagal kurį dvi kadencijos iš eilės pradedamos skaičiuoti nuo 2024 metų.
Plačiau skaitykite ČIA.
