Svarbiausios naujienos
- V.Putinas pareiškė, kad jam gaila tik vieno: kad anksčiau atvirai nepuolė Ukrainos
- Baltarusija skelbia kovos su terorizmu operaciją prie sienos su Ukraina
- Raketų ataka Belgorodo mieste Rusijoje suniokojo parduotuves ir pražudė beveik dešimtį žmonių
- Kariai prie Avdijivkos sulaukė skubaus pastiprinimo: padėtis grėsminga ir nestabili
- Šaltiniai: Ukrainos žvalgybos pajėgos smogė naftos saugyklai Rusijos Kursko srityje
- Rusija masiškai atakavo raketomis Ukrainos miestus: pranešama apie sprogimus ir aukas
- JAV analitikai: Kremlius jau ruošiasi destabilizuoti dar vieną šalį
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Užbaigti karą per 24 valandas: „Bloomberg“ sužinojo, iš ko susideda D.Trumpo planas
22:48
Donaldo Trumpo „taikos planas“, kurį jis nori įgyvendinti sugrįžimo į Baltuosius rūmus atveju, yra griežtai grasinti ir Ukrainai, ir Rusijai, verčiant jas nedelsiant pradėti derybas. Taip leidiniui „Bloomberg“ teigė gerai informuoti šaltiniai.
Pasak vieno iš D.Trumpo patarėjų, D.Trumpas planuoja šantažuoti Ukrainą sustabdyti JAV karinę pagalbą, kad priverstų Kyjivą sėsti prie derybų stalo su Maskva. Savo ruožtu D.Trumpas planuoja priversti Rusiją padaryti tą patį grasindamas padidinti ginklų tiekimą Ukrainai. D.Trumpo patarėjai Larry Kudlow ir Robertas O'Brienas taip pat viešai ragino sugriežtinti sankcijas Rusijos centriniam bankui, kad paskatintų Vladimirą Putiną sudaryti taikos susitarimą.
Kartu šaltiniai patikina, kad šiuo metu D.Trumpo komanda neveda jokių derybų su Rusijos ar Ukrainos tarpininkais šia tema. Tai aiškinama Amerikos teisės normomis, draudžiančiomis privatiems asmenims vesti derybas vyriausybės vardu.
Per pastaruosius dvejus metus D.Trumpas ne kartą žadėjo užbaigti karą Ukrainoje. Kartu jis patikino, kad grįžęs į Baltuosius rūmus gali tai padaryti per 24 valandas.
D.Trumpas paprastai vengia atskleisti detales, kaip būtent jis planuoja sutaikyti Ukrainą su valstybe agresore. Tačiau praėjusią vasarą buvęs JAV prezidentas padarė neatsargų pareiškimą, kuris tiesiogiai reiškia jo ketinimą atiduoti V.Putinui visą okupuotą Ukrainos teritoriją, jei ne daugiau.
„Manau, kad jie (ukrainiečiai) turės teisę pasilikti didžiąją dalį to, ką atgavo [per Ukrainos kontrpuolimą 2022 m. pavasarį ir rudenį], ir manau, kad Rusija taip pat su tuo sutiks“, – sakė jis 2023 m. birželį.
Užbaigti karą per 24 valandas: „Bloomberg“ sužinojo, iš ko susideda D.Trumpo planas
22:48
Donaldo Trumpo „taikos planas“, kurį jis nori įgyvendinti sugrįžimo į Baltuosius rūmus atveju, yra griežtai grasinti ir Ukrainai, ir Rusijai, verčiant jas nedelsiant pradėti derybas. Taip leidiniui „Bloomberg“ teigė gerai informuoti šaltiniai.
Pasak vieno iš D.Trumpo patarėjų, D.Trumpas planuoja šantažuoti Ukrainą sustabdyti JAV karinę pagalbą, kad priverstų Kyjivą sėsti prie derybų stalo su Maskva. Savo ruožtu D.Trumpas planuoja priversti Rusiją padaryti tą patį grasindamas padidinti ginklų tiekimą Ukrainai. D.Trumpo patarėjai Larry Kudlow ir Robertas O'Brienas taip pat viešai ragino sugriežtinti sankcijas Rusijos centriniam bankui, kad paskatintų Vladimirą Putiną sudaryti taikos susitarimą.
Kartu šaltiniai patikina, kad šiuo metu D.Trumpo komanda neveda jokių derybų su Rusijos ar Ukrainos tarpininkais šia tema. Tai aiškinama Amerikos teisės normomis, draudžiančiomis privatiems asmenims vesti derybas vyriausybės vardu.
Per pastaruosius dvejus metus D.Trumpas ne kartą žadėjo užbaigti karą Ukrainoje. Kartu jis patikino, kad grįžęs į Baltuosius rūmus gali tai padaryti per 24 valandas.
D.Trumpas paprastai vengia atskleisti detales, kaip būtent jis planuoja sutaikyti Ukrainą su valstybe agresore. Tačiau praėjusią vasarą buvęs JAV prezidentas padarė neatsargų pareiškimą, kuris tiesiogiai reiškia jo ketinimą atiduoti V.Putinui visą okupuotą Ukrainos teritoriją, jei ne daugiau.
„Manau, kad jie (ukrainiečiai) turės teisę pasilikti didžiąją dalį to, ką atgavo [per Ukrainos kontrpuolimą 2022 m. pavasarį ir rudenį], ir manau, kad Rusija taip pat su tuo sutiks“, – sakė jis 2023 m. birželį.
Baltieji rūmai apie Avdijivkos praradimo grėsmę: „Situacija kritinė“
22:28
Padėtis Avdijivkoje, Donecko srityje, yra kritinė. Miestas gali pereiti į Rusijos okupacinių pajėgų kontrolę. Tai per brifingą pareiškė JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius Johnas Kirby. Jo teigimu, dabartinės padėties priežastis – ukrainiečių turimos amunicijos trūkumas.
„Deja, iš ukrainiečių gauname pranešimų, kad padėtis yra kritinė. Rusai ir toliau kasdien šturmuoja ukrainiečių pozicijas. Avdijivkai kyla grėsmė pereiti į Rusijos kontrolę. Dažniausiai taip yra todėl, kad Ukrainos kariuomenei fronto linijose baigiasi artilerijos šaudmenys. Rusija banga po bangos siunčia pajėgas pulti Ukrainos pozicijų. Kadangi Kongresas kol kas nepatvirtino papildomo finansavimo, neturime galimybių paremti Ukrainą artilerijos amunicija, kurios jiems labai reikia Rusijos atakoms nutraukti“, – pabrėžė jis.
J.Kirby pažymėjo, kad Kongresas turėtų kuo greičiau patvirtinti papildomą finansavimą.
„Jei respublikonai nepradės veikti, tai, kas dabar vyksta Avdijivkoje, gali nutikti kitose fronto dalyse“, – užbaigė jis.
Ketvirtadienio vakariniame pranešime apie padėtį fronte Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad fronto linijoje įvyko 51 kovinis susirėmimas su priešu. Avdijivkos kryptimi ukrainiečių gynėjai atrėmė 14 atakų prie Avdijivkos ir dar 1 – prie Pervomajskės Donecko srityje.
Ketvirtadienio rytą tapo žinoma, kad 3-ioji atskiroji šturmo brigada skubiai perdislokuota sustiprinti Ukrainos karių prie Avdijivkos. Pažymėta, kad tuo metu, kai buvo įvedama brigada, padėtis mieste buvo itin kritiška.
Vėliau 3-iosios atskirosios šturmo brigados atstovas Oleksandras Borodinas sakė, kad rusų, šturmuojančių Avdijivką, pajėgos septynis kartus viršija besiginančių Ukrainos karių skaičių.
Varšuva teigia sulaikiusi Rusijos slaptosioms tarnyboms dirbusį ukrainietį
21:51
Lenkijos specialiosios tarnybos ketvirtadienį pranešė, kad sulaikė Rusijos slaptosioms tarnyboms dirbusį Ukrainos pilietį.
Vyras, kuris „veikė organizuotoje nusikalstamoje grupėje pagal Rusijos slaptųjų tarnybų nurodymus“, kaltinamas „pasirengimu diversijoms ir sabotažo veiksmams“, sakoma Lenkijos agentūros pareiškime.
Ukraina ir Rusija kariauja nuo tada, kai Maskva prieš dvejus metus įsiveržė į šalį.
Sausio 31 dieną sulaikytas vyras „ruošėsi padegti pastatus [pietvakariniame] Vroclavo mieste, netoli strateginės reikšmės infrastruktūros objektų“, pranešė Varšuva.
Jei vyras bus pripažintas kaltu, jam gresia 12 metų kalėjimo. Lenkų pareigūnai neatskleidė jo amžiaus.
Pernai 16 užsienio piliečių iš šalių, esančių į rytus nuo Lenkijos, buvo apkaltinti šnipinėjimu, sabotažo rengimu ir informacijos rinkimu Rusijai, ypač dėl ginklų tranzito į Ukrainą.
Ištikima Kyjivo sąjungininkė Lenkija yra viena iš pagrindinių šalių, per kurias Vakarų valstybės gali perduoti Ukrainai ginklų ir šaudmenų, kad padėtų kovoti su Rusija.
„The Washington Post“: ukrainiečių pajėgos pradėjo dalinį atsitraukimą iš Avdijivkos
20:18
Ukrainos gynybos pajėgos ketvirtadienį pradėjo dalinį atsitraukimą iš Avdijivkos rajono Donecko srityje, teigia „The Washington Post“.
Sugriauta Avdijivkos kokso gamykla greičiausiai bus paskutinė ukrainiečių tvirtovė šiame mieste. Laikraštis, remdamasis Ukrainos kariškiais, rašo, kad visiškas pasitraukimas iš miesto yra tik laiko klausimas, nes dalinis atsitraukimas jau prasidėjo.
Vienas iš Ukrainos kariškių pažymi, kad okupantai bando apeiti kokso gamyklą ir ją apsupti. Todėl Ukrainos pajėgos „bus priverstos trauktis“.
Avdijivka taps pirmuoju kritiniu išbandymu naujajam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui Oleksandrui Syrskiui, kuris turės nuspręsti, kada palikti miestą, rašoma publikacijoje.
Šio miesto užėmimas, rašo „The Washington Post“, bus reikšmingiausia šalies agresorės Rusijos pergalė pastaraisiais mėnesiais, kai Ukrainoje trūksta amunicijos ir karių.
Avdijivka yra maždaug už 15 km nuo laikinai okupuoto Donecko. Užėmę šį miestą rusai galės nustumti Ukrainos kariuomenę nuo regiono centro, nurodo leidinys.
JK ir Lenkija: balsavimas dėl paramos Ukrainai parodys, ar JAV yra patikimos sąjungininkės
18:28
Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį susitikęs su savo kolega iš Lenkijos dar kartą paragino Jungtinių Valstijų Kongresą priimti karinės paramos Ukrainai paketą.
Nepaisant Kyjivo ir jį remiančių Vakarų šalių prašymų, pagalbos Ukrainai teikimas Kongrese stringa jau kelis mėnesius.
Vizito Lenkijoje metu D.Cameronas pareiškė, kad „visos pasaulio šalys“ stebės JAV sprendimą, kad įsitikintų, ar Vakarų šalys yra patikimos sąjungininkės.
„Ir tai ne tik Europos problema. Kiti žmonės stebės, ką daro amerikiečiai. Juos stebės tiek Kinijoje, tiek Irane“, – žurnalistams sakė buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.
Po vizito Lenkijoje D.Cameronas turėtų dalyvauti Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis prisijungė prie šio raginimo ir teigė, kad asmeniškai kreipėsi į Atstovų Rūmų pirmininką M.Johnsoną, kad šis balsuotų dėl pagalbos Ukrainai paketo.
„Tai [...] epochos sprendimas, kuris turės įtakos, kaip bus vertinamas Amerikos patikimumas visame pasaulyje jos sąjungininkų akyse. Todėl raginame priimti šį pagalbos paketą“, – sakė R.Sikorskis.
Rusams rūpi ne tik Avdijivka: sutelkė dar didesnes pajėgas kita kryptimi
17:25
Orichivo kryptimi, Zaporižios srityje, rusai sutelkė didelę kariuomenės grupę, kuri savo skaičiumi jau viršija užpuolikų pajėgas prie Avdijivkos, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė „Taurijos" gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro atstovas spaudai Dmytro Lychovijus.
Jis pažymėjo, kad Avdijivkos kryptis šiuo metu yra pagrindinė, tačiau „Taurijos“ operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės veikimo zonoje yra dar du labai svarbūs rajonai, kuriuose vyksta lemtingi įvykiai.
„Tai Marjinka, dar vadinama Novopavlivka. Čia priešas šturmuoja Novomykhailivką ir Heorhiivkos kaimą. Per pastarąją parą jam ten nepasisekė“, – pažymėjo atstovas spaudai.
Be to, per pastarąją parą rusams taip pat nepavyko kelios puolimo operacijos Orichivo sektoriuje.
„Tačiau matome, kad priešo grupė, kuri ten susitelkė per pastarąsias kelias dienas ar net savaites, yra didesnė nei ta, kuri šiuo metu veikia Avdijivkos sektoriuje“, – pabrėžė D.Lychovijus.
Pasak jo, akivaizdu, kad „maskviečiai ten išėjo ne pasivaikščioti“.
„Robotynės iškyšulys yra į pietus nuo Orichivo miesto. Tai yra teritorija, deokupuota per praėjusios vasaros puolimo kampaniją. Atrodo, kad rusai užsibrėžė tikslą ir ten pasiekti tam tikrų laimėjimų. Lygiai taip pat, kaip jie bando padaryti Avdijivkoje“, – nurodė atstovas spaudai.
Ataskaita: Ukrainos atstatymo išlaidos siekia 486 mlrd. dolerių
17:16
Ukrainai reikia beveik pusės trilijono dolerių šalies atstatymo po Rusijos invazijos išlaidoms padengti, ketvirtadienį pranešė Pasaulio bankas, Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos ir Ukrainos vyriausybė.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis ketvirtadienį pareiškė, kad didžiąją dalį sąskaitos turėtų padengti konfiskuotas Rusijos turtas.
Kyjivas bando sutelkti tarptautinius išteklius, kad padėtų atstatyti šalies miestus, kelius, tiltus ir energetikos objektus, kurie buvo sugriauti arba apgadinti per dvejus metus trunkantį Rusijos puolimą.
„Bendros Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos per ateinantį dešimtmetį sieks 486 mlrd. dolerių (453,65 mlrd. eurų) palyginti su prieš metus apskaičiuotomis 411 mlrd. dolerių (383,65 mlrd. eurų) išlaidomis“, – apibendrindama naująją ataskaitą teigė Europos Komisija.
Vertinimą kartu parengė keturios organizacijos.
Ataskaitoje teigiama, kad vien 2024 metais Ukrainai prireiks 15 mlrd. dolerių (14 mlrd. eurų) neatidėliotiniems atstatymo poreikiams, pavyzdžiui, namams ir svarbiausioms transporto jungtims remontuoti.
Ukraina ragina Vakarus atlaisvinti apie 300 mlrd. dolerių (280,03 mlrd. eurų) įšaldyto Rusijos turto, kad būtų galima finansuoti didžiulius infrastruktūros remonto darbus.
„Pastaraisiais metais rekonstrukcijos poreikiai vis didėjo, – ketvirtadienį sakė D.Šmyhalis. – Pagrindinis Ukrainos atstatymo šaltinis turėtų būti Vakaruose įšaldyto Rusijos turto konfiskavimas.“
Ataskaitoje teigiama, kad per karą buvo sugadinta arba sunaikinta 10 proc. Ukrainos būstų.
Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į didelę žalą aplinkai ir žemės ūkiui, padarytą praėjusių metų birželį Kachovkos užtvankoje įvykusio sprogimo.
Ataskaitoje sakoma, kad žalos daugiausia padaryta keturiuose fronto regionuose – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios, kuriuos Maskva teigia aneksavusi, – taip pat aplink sostinę Kyjivą ir šiaurės rytinėje Charkivo srityje.
Rusija ruošiasi: pradėjo rengti karinius aerodromus galimoms ukrainiečių atakoms
16:19
Rusija pradėjo rengti savo karinius aerodromus galimoms atakoms. Įvairiuose Rusijos regionuose surengtos pratybos, skelbia naujienų svetainė „Moscow Times“. O tuo tarpu dalies aerodromų asfaltas išmargintas lėktuvus imituojančiais piešiniais, kurių tikslas – tapti masalu Ukrainos bepiločiams orlaiviams.
Rusijos gynybos ministerija patikrino karinių aerodromų atsparumą masiniams smūgiams. Per pratybas Rusijos kariuomenės specialiosios pajėgos treniravosi atkurti pakilimo ir nusileidimo takus ir orlaivių stovėjimo aikšteles.
Straipsnyje pažymima, kad pratybos vyko keliuose regionuose, įskaitant vakarų ir pietų kryptis. Pratybose dalyvavo inžineriniai padaliniai, kurie likvidavo įgriuvas ir atstatė kaponierius, kad apsaugotų orlaivius nuo nuolaužų.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis ir O.Scholzas pasirašys susitarimą dėl saugumo
16:14
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Berlyne pasirašys dvišalį saugumo susitarimą, skelbia leidinys „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Kaip patvirtino Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Berlyne, V.Zelenskis ir O.Scholzas susitiks. Tikimasi, kad, kaip ir Prancūzijoje, susitikimo bus pasirašytas dvišalis Ukrainos ir Vokietijos susitarimas dėl saugumo.
Pasirengimo pasirašyti šiuos saugumo susitarimus procesas buvo pradėtas praėjusių metų liepą Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime. Tuomet NATO valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė, kad atskiros valstybės narės pasirašys ilgalaikius saugumo susitarimus su Ukraina.
Sausio 12 d. Ukraina ir Jungtinė Karalystė pasirašė istorinį saugumo susitarimą. Dokumente teigiama, kad būsimo Rusijos puolimo atveju Jungtinė Karalystė suteiks Ukrainai neatidėliotiną ir skubią pagalbą siekiant atremti agresiją sausumoje, jūroje ir ore. Be to, ji suteiks Ukrainai modernių ginklų.
Numatyta, kad penktadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas V.Zelenskis Paryžiuje taip pat pasirašys saugumo susitarimą.
Apklausa: Ukrainoje pirmą kartą padaugėjo manančių, kad viskas eina blogyn
15:34
Vasario mėnesį, palyginti su 2023 m. gruodžiu, ukrainiečių, manančių, kad šalyje viskas juda teisinga linkme, dalis sumažėjo nuo 54 proc. iki 44 proc., rodo Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) atliktos apklausos rezultatai.
„Ukrainoje toliau mažėja dalis tų, kurie mano, kad reikalai vystosi teisinga kryptimi, ir, palyginti su 2023 m. gruodžiu, pirmą kartą padaugėjo žmonių, manančių, kad reikalai vystosi klaidinga kryptimi“, – teigė sociologai.
Pažymėtina, kad prieš du mėnesius ukrainiečių, manančių, kad situacija šalyje klostosi netinkama linkme buvo 32 proc.
„Kritiškesni yra Vakarų Ukrainos gyventojai, kur 55 proc. mano, kad reikalų kryptis yra neteisinga, palyginti su 35 proc. manančių, kad ji yra teisinga“, – sakoma ataskaitoje.
Apklausa buvo atlikta 2024 m. vasario 5-10 d. kompiuterizuotais telefoniniais interviu, remiantis atsitiktine mobiliųjų telefonų numerių imtimi. Iš viso apklausti 1202 respondentai, gyvenantys visuose Ukrainos regionuose (išskyrus laikinai okupuotą Krymą).
Pasak naujienų agentūros „Unian“, sausio mėn. 69 proc. ukrainiečių teigė, kad jie pamažu įveikia prieštaravimus ir juda link darnios politinės tautos. Tuo tarpu 2020 m. tik 35 proc. ukrainiečių manė, kad šalis eina susivienijimo keliu, o 58 proc., priešingai, situaciją vertino kaip judėjimą skilimo link.
Apklausa taip pat atskleidė, kuriais politikais ukrainiečiai pasitiki labiausiai. Visuomenės pasitikėjimo klausimu pirmauja Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lenkiantis kitus Ukrainos politikus ir visuomenės veikėjus. Respondentai dažniausiai išreiškė pasitikėjimą V.Zelenskiu (69 proc.), Vitalijumi Kimu (58 proc.), Serhijumi Prytula (54 proc.) ir Dmytro Kuleba (50 proc.).
Britų žvalgyba įvertino Rusijos desantinio laivo paskandinimo pasekmes
15:23
Didelio desantinio laivo „Cezar Kunikov“ likvidavimas dar labiau apribos Rusijos logistinius pajėgumus Juodojoje jūroje, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Trečiadienį Ukrainos pajėgos jūrinių dronų pagalba sėkmingai atakavo Rusijos laivą. Jis nebeik neabejotinai nuskendo. Iš viso per Ukrainos smūgius jau buvo sunaikinti trys „Ropucha“ klasės laivai.
Pasak britų žvalgybos, šis laivas buvo aktyviai naudojamas Juodosios jūros laivyno ir Rusijos karui su Ukraina logistiškai remti.
„Jo praradimas beveik neabejotinai dar labiau suvaržytų ribotus Rusijos išteklius Juodojoje jūroje ir padarytų Juodosios jūros laivyno logistikos grandinę pažeidžiamą dėl papildomų atakų. Be to, tai dar labiau sumažins rezervus, reikalingus transportui tarp žemyninės Rusijos dalies ir Krymo pusiasalio, kai bus uždarytas Kerčės tiltas“, – rašoma apžvalgoje.
Tikėtina, kad būtent Ukrainos išradingumas neleido Rusijai laisvai veikti vakarinėje Juodosios jūros dalyje ir leido Ukrainai perimti jūrų iniciatyvą iš Rusijos, pažymėjo Gynybos ministerija.
Britai prisijungė prie Latvijos vadovaujamos dronų koalicijos
14:46
Jungtinė Karalystė ketvirtadienį prisijungė prie Latvijos vadovaujamos dronų Ukrainai koalicijos ir tapo antrąja šios koalicijos lydere, naujienų agentūrai LETA pranešė Latvijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
Kartu su septyniomis dabartinėmis dronų koalicijos narėmis JK svariai prisidės prie paramos Ukrainai teikdama naujas technologijas ir padėdama mokyti ukrainiečių karius. Dronų koalicija suformavo tvirtą partnerystės branduolį, sakė Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas.
„Didžiuojuosi, kad Jungtinė Karalystė kartu su Latvija vadovaus tarptautinei dronų koalicijai, kad kartu sustiprintų Ukrainos pajėgumus. Suteiksime Ukrainai dronų technologijas, kurių jai reikia, kad ji galėtų apsiginti ir laimėti šį karą“, – teigė JK gynybos sekretorius Grantas Shappsas.
Vasario 14 dieną kartu su Latvija ketinimų prisijungti prie dronų koalicijos raštą pasirašė Ukraina, Lietuva, Nyderlandai, Estija, Švedija, Danija ir Vokietija.
Latvija per metus skirs ne mažiau kaip 10 mln. eurų dronų koalicijos plėtrai. Gynybos ministerija yra gavusi informaciją apie Ukrainai reikalingus dronus ir pradėjusi derybas su vietos gamintojais dėl jų galimybių tiekti dronus ir jų dalis Ukrainos poreikiams.
Dronų koalicija siekia Ukrainai suteikti milijoną dronų. Pasirašydamos ketinimų raštą šalys įsipareigoja investuoti į dronų gamybą ir tiekti Ukrainai dronus bei jų atsargines dalis, išbandyti dronus, apmokyti karius ir įgyvendinti kitus techninius sprendimus.
Praėjusį mėnesį Londonas pareiškė, kad skirs 200 mln. svarų sterlingų (234,58 mln. eurų) „didžiausiam dronų paketui, kurį Ukrainai suteikė bet kuri valstybė“.
Tai susitarimo su Kyjivu dėl 10 metų bendradarbiavimo saugumo srityje dalis.
„El Pais“: NATO planuoja atidaryti gynybos mokymų centrą Ukrainos kariuomenei
14:01
Šiaurės Atlanto aljansas ketina atidaryti gynybos mokymo, analizės ir švietimo centrą Ukrainos kariuomenei. Naujasis projektas papildys Europos Sąjungos mokymo misiją ir esamas sąjungininkų programas, skelbia ispanų leidinys „El Pais“.
Anot šaltinių, šis NATO centras bus skirtas padėti Ukrainai ne tik rengti jos karius ir tarnautojus karybos srityje, bet ir mokyti juos strategijos bei gynybos administravimo.
Centro tikslas – padidinti paramą šaliai, kurią prieš dvejus metus užpuolė Rusija, ir padėti jos pajėgoms atitikti Aljanso, prie kurio ji siekia vieną dieną prisijungti, standartus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ar rusai įsibėgės? Ekspertai paaiškina svarbiausius Ukrainos mūšius, Rusijos gąsdinimus ir Amerikos posūkį
13:29
Karo fronte rusai išlaiko iniciatyvą ir spaudžia ukrainiečių gynėjus, kurie jaučia vis didesnį nuovargį ir Amerikos paramos trūkumą. Svarbiausius mūšius ir tarptautinę situaciją 15min įvertino buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
"Šalis, neturinti karinio laivyno, sėkmingai įspraudė Rusijos Juodosios jūros laivyną ir neleidžia jam judėti, vykdyti užduočių. Iš virš 60 Rusijos turimų karo laivų 14 yra arba sunaikinti, arba gerokai apgadinti, kad negali vykdyti savo funkcijų.
Ukrainiečiai realizuoja strategiją naikinti taikinius rusų gilumoje, ar tai būtų laivynas, ar naftos perdirbimo gamyklos.
Šiais metais Ukraina pradeda precedento neturinčią plačią tolimo nuotolio bepiločių aparatų gamybą. Kai kurie iš šių orlaivių gali nuskristi beveik iki tūkstančio kilometrų. Karas turi pereiti į Rusijos teritoriją", - kalbėjo G.Bagdonas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas pareiškė, kad jam gaila tik vieno: kad anksčiau atvirai nepuolė Ukrainos
13:21
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas interviu televizijos kanalui „Rossija 1“ metu pareiškė, kad apgailestauja tik dėl to, kad anksčiau atvirai nepuolė Ukrainos, o ne kad pradėjo karą.
„Vienintelis dalykas, dėl kurio galime apgailestauti, yra tai, kad anksčiau nesiėmėme aktyvių veiksmų“, – sakė Rusijos vadovas.
Televizijos kanalo „Rossija 1“ laidos vedėjui Pavelui Zarubinui trečiadienį vakare paskelbtame interviu V.Putinas pasidalijo įspūdžiais ir apie praeitą savaitę surengtą pokalbį su buvusiu „Fox News“ žurnalistu Tuckeriu Carlsonu.
Komentuodamas pokalbio rezultatus ir žiūrovų reakciją, Rusijos prezidentas pavadino T.Carlsoną „pavojingu žmogumi“, kuris specialiai pasirinko tokią taktiką, kad pokalbio metu neišgirstų „aštrių atsakymų“.
Pasak V.Putino, jis ruošėsi visiškai kitokiems klausimams ir ketino atsakyti „aštriai“, kas būtų suteikę interviu reikiamo „konkretumo“, tačiau galiausiai „negavo visiško pasitenkinimo“.
Atsakydamas į P.Zarubino pastabą apie galima T.Carlsono areštą Jungtinėse Valstijose, V.Putinas sakė, kad „tai būtų gerai“, nes tada „liberalioji demokratinė diktatūra, kuriai aiškiai atstovauja šiandieninė valdančioji klasė Amerikoje, parodytų savo tikrąjį veidą“.
V.Putinas taip pat atskleidė, kad, kai T.Carlsono komanda jau buvo išjungusi kameras, jie pradėjo kalbėti apie Rusijos „demonizavimą“.
Pasak Laivosios Europos radijo, dvi valandas trukęs V.Putino interviu su T.Carlsonu rusų labai nesudomino.
Naujienų svetainė „The Moscow Times“, remdamasi tyrimų bendrove „Mediaskop“, pranešė, kad vasario 4-11 d. visos Rusijos populiariausių televizijos laidų reitinge vasario 4-11 d. savaitę jis užėmė tik 19 vietą. Reitingas (2,9 proc.) tik šiek tiek aplenkė laidas „Aiškiaregiai. kerštas“ (2,8 proc.) ir „Stebuklų laukas“ (2,7 proc.).
Baltarusija skelbia kovos su terorizmu operaciją prie sienos su Ukraina
13:11
Baltarusija pradėjo kovos su terorizmu operaciją dalyje Gomelio srities, skelbia baltarusių naujienų agentūra „BelTa“.
Baltarusijos žiniasklaida, remdamasi vietos saugumo KGB departamentu, pranešė, kad Gomelio srities Lelčicos rajone įvesta antiteroristinė operacija. Rajonas yra netoli sienos su Ukraina, ribojasi su Žytomyro ir Rivnės sritimis.
„Rajono gyventojų prašoma išlikti ramiems ir paklusti saugumo pajėgų reikalavimams“, – rašo „BelTA“.
Tačiau nei Baltarusijos žiniasklaida, nei KGB tarnyba nepranešė apie antiteroristinės operacijos įvedimo priežastis.
Baltarusija nuo pirmųjų visiškos invazijos dienų padeda Rusijai kare prieš Ukrainą, visų pirma leisdama dislokuoti savo teritorijoje Rusijos techniką ir karius.
Raketų ataka Belgorodo mieste Rusijoje suniokojo parduotuves ir pražudė beveik dešimtį žmonių
12:58
Belgorodo miestas Rusijoje, esantis netoli Ukrainos sienos, ketvirtadienį patyrė oro ataką, padaryta didelė žala vienam parduotuvių centrui, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Rusijos gynybos ministerija informavo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, panaudojusios raketų paleidimo įrenginius RM-70 „Vampire“, sudavė raketinį smūgį Belgorodo srityje.
„Keturiolika raketų sunaikino budinčios priešlėktuvinės gynybos priemonės“, – nurodė ministerija, patikslinusi, kad ataka buvo surengta apie 12.30 val.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos prezidentas penktadienį lankysis Vokietijoje ir Prancūzijoje
12:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį lankysis Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur susitiks su šių valstybių vadovais, skelbia jo biuras.
Šeštadienį jis taip pat sakys kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje. Jos metu V. Zelenskis taip pat susitiks su JAV viceprezidente Kamala Harris, praneša Kyjivas.
Paryžius nurodė, kad penktadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir V.Zelenskis Eliziejaus rūmuose planuoja pasirašyti dvišalį saugumo susitarimą.
„Šis susitarimas sudarytas atsižvelgiant į įsipareigojimus, prisiimtus G-7 (Didžiojo septyneto) formatu per 2023 metų liepos mėnesį Vilniuje įvykusį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą“, – ketvirtadienį pranešė E.Macrono biuras.
Ukrainos kariams Avdijivkoje prireikė griebtis atsarginės logistikos arterijos
11:55
Šiuo metu tiekimas į Avdijivką Donecko srityje, kur vyksta intensyvūs mūšiai, yra apsunkintas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudojasi atsargine logistikos arterija, nacionalinio teletilto eteryje pranešė „Taurijos“ karinio dalinio atstovas spaudai Dmytro Lychovijus.
„Kalbant apie Avdijivką, kur fronto linija yra labai dinamiška, o mūsų daliniai manevruoja, kad persikeltų į palankesnes pozicijas, o kartais ir atkovotų pozicijas, pagrindinė žinia yra ta, kad tiekimas į Avdijivką ir evakuacija iš Avdijivkos yra apsunkinta, tačiau naudojama atsarginė logistikos arterija, kuri buvo parengta iš anksto“, – nurodė jis.
Pasak D.Lychovijaus, rusai nori judėti į vakarus nuo Avdijivkos kokso gamyklos, tačiau „ten susiduria su padoriu pasipriešinimu“.
Padėtis Avdijivkos sektoriuje išlieka labai įtempta, bet kontroliuojama, pažymėjo jis.
„Nuo vasario 14 d. 18 val. iki vasario 15 d. 6 val. rusai neteko 208 žmonių, iš kurių negrįžtami Rusijos Federacijos nuostoliai Avdijivkos sektoriuje, palyginti su kitais Chortisko jungtinių pajėgų operacijos sektoriais, yra 20:1“, – sakė atstovas spaudai.
Padėtis Avdijivkoje artėja prie katastrofiškos: mieste jau kelias dienas vyksta gatvių mūšiai.
Trečiadienį „Taurijos" karinis dalinys pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasirūpino atsarginiais tiekimo į Avdijivką keliais, jei rusams pavyktų nutraukti pagrindinį logistikos kelią. Vasario 14 d. vakare Donecko karinė administracija pranešė, kad kelią, vedantį į Avdijivką, Rusijos pajėgos smarkiai apšaudė.
Naujasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis trečiadienį taip pat nurodė, kad Avdijivkos gynybai bus naudojami rezervai. Tuo tarpu ketvirtadienį paaiškėjo, kad Trečioji atskiroji šturmo brigada buvo skubiai perkelta į Avdijivkos rajoną, kad sustiprintų Ukrainos karius.
Ukrainos specialiosios pajėgos per smūgį sunaikino rusų radiolokacinę stotį
11:45
Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad sunaikino mobiliąją rusų radiolokacinę stotį „Kasta-2E2“.
Pasak pranešimo, per vasario 13 d. surengtą ataką netoli Rusijos ir Ukrainos sienos tai padarė grupės „Geise-9“ specialiosios pajėgos.
„Dėl ugnies padarytos žalos Rusijos „Kasta-2E2“ sistema buvo išjungta, o radiolokacinė tarnyba patyrė nuostolių“, – nurodė karinė žvalgyba.
„Kasta-2E2“ yra mobilus trijų koordinačių radaras, kurį Rusija naudoja fronte trimis tikslais: oro erdvės kontrolei, koordinačių nustatymui, oro taikinių atpažinimui.
Ši stotis gali aptikti objektus itin mažame aukštyje ir perduoti taikinio judėjimo parametrus oro gynybos valdymo sistemai. Radaro „Kasta-2E2“ veikimo nuotolis yra maždaug 150 kilometrų.
Žvalgybos duomenimis, prieš sunaikinant radarą, jis stebėjo oro erdvę virš Ukrainos Charkivo ir Sumų sričių. Taip pat tikėtina, kad rusai stebėjo Belgorodo, Kursko ir Voronežo sritis.
Kariai prie Avdijivkos sulaukė skubaus pastiprinimo: padėtis grėsminga ir nestabili
10:14
Ukrainos 3-ioji atskiroji šturmo brigada patvirtino, kad ji buvo skubiai perkelta sustiprinti Ukrainos pajėgų Avdijivkos rajone.
„Situacija mieste tuo metu, kai brigada buvo dislokuota, buvo itin kritiška“, – rašoma brigados pareiškime susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Pažymima, kad atskiri 3-iosios brigados batalionai surengė reidą į Rusijos kontroliuojamus Avdijivkos rajonus. Rusų pajėgos jų rajone sudaro maždaug 7 brigadas.
„Mūsų kariai demonstruoja neregėtą didvyriškumą. Esame priversti kovoti visomis kryptimis prieš vis naujas brigadas, kurias dislokuoja priešas“, – nurodė 3-iosios brigados vadas Andrijus Bileckis.
Brigada taip pat pranešė, kad dvi Rusijos ginkluotųjų pajėgų brigados patyrė kritinių pralaimėjimų Avdijivkos sektoriuje.
„Apie tikslius priešo nuostolius personalu ir technika bus pranešta vėliau, kai bus patvirtinti reikiami duomenys. Tuo pat metu padėtis Avdijivkoje išlieka grėsminga ir nestabili. Priešas ir toliau aktyviai vykdo savo karių rotaciją ir dislokuoja mieste naujas pajėgas bei techniką“, – pridūrė brigados atstovai.
Anksčiau pranešta, kad Ukrainos pajėgos sulaukė pastiprinimo ir kai kurie 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados daliniai pirmą kartą per dvejus metus buvo išsiųsti rotacijos tvarka.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės ir ekspertai pranešė, kad tai buvo 3-ioji šturmo brigada, viena geriausių Ukrainoje.
Anot naujienų svetainės „Forbes“ vertinimo, Ukrainos vadai neturėtų pradėti rimtos kontratakos Avdijivkoje, antraip jie gali privesti 3-iąją šturmo brigadą prie katastrofos.
„Ukrainai reikia 3-iosios brigados. Ji negali sau leisti prarasti ją kovoje dėl pusiau sugriauto miesto“, – rašoma anksčiau publikuotame straipsnyje.
NATO vadovas: JAV pagalbos blokavimas daro poveikį Ukrainai
10:04
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad vėlavimas priimti naują JAV pagalbos Ukrainai paketą jai neigiamai veikia Kyjivo pajėgas mūšio lauke.
„Jau matome to, kad JAV negali priimti sprendimo, poveikį, bet tikiuosi, kad JAV galės priimti sprendimą, kad Kongresas ir Atstovų Rūmai sutiks dėl tolesnės paramos Ukrainai“, – žurnalistams sakė J.Stoltenbergas.
Ukrainos oro pajėgos sunaikino 13 iš 26 rusų raketų
10:02 Atnaujinta 10:46
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad praėjusią naktį sunaikino 13 iš 26 rusų paleistų raketų.
Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai paleido 12 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555/Ch-55 iš strateginių bombonešių Tu-95MS, taip pat šešias balistines raketas „Iskander-M“/KN-23, dvi sparnuotąsias raketas „Kalibr“, keturias valdomąsias aviacines raketas Ch-59 ir dvi zenitines valdomąsias raketas S-300 iš įvairių vietų okupuotoje Ukrainos dalyje ir Rusijoje.
Ukrainos oro gynyba numušė 13 raketų: aštuonias Ch-101/Ch-555/Ch-55, vieną „Iskander-M“/KN-23, dvi „Kalibr“ ir dvi Ch-59.
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per rusų raketų smūgius žuvo mažiausiai vienas žmogus, buvo sugriauta daug namų.
Dviem raketoms pataikius į gyvenamąjį rajoną Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Čuhujivo mieste žuvo 66 metų moteris, pranešė vietos prokuratūra.
Šaltiniai: Ukrainos žvalgybos pajėgos smogė naftos saugyklai Rusijos Kursko srityje
10:00
Praėjusią naktį Rusijos Kursko srityje buvo užpulta naftos saugykla. Pasak naujienų agentūros „RBC-Ukraine“ šaltinių secialiosiose tarnybose, tai – dar viena speciali ir sėkminga Ukrainos karinės žvalgybos pajėgų operacija.
Po vidurnakčio Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie didžiulį gaisrą netoli Kursko. Buvo teigiama, kad liepsnoja Poljevo naftos bazės cisterna. Socialiniuose tinkluose vietos gyventojai nurodė girdėję sprogimus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Estijos ministras įvardijo, kiek NATO turi laiko sustiprinti savo gynybai
09:39
Estijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad NATO turi maždaug trejus ar ketverius metus savo gynybai sustiprinti.
Lenkijos sostinėje spaudos konferencijoje kalbėjęs Margusas Tsahkna pažymėjo, kad Talinas nemano, jog Maskva šiuo metu kelia tiesioginę grėsmę Baltijos šalims, nes yra užsiėmusi savo puolimu Ukrainoje.
„Tačiau turime suprasti, kad Rusijos karo mašina įsibėgėjo visu mastu, kaip ir gamybos pajėgumai bei mentalitetas, nes Putinas dabar viską kontroliuoja“, – kalbėjo jis stovėdamas šalia Lenkijos užsienio reikalų ministro Radeko Sikorskio.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:37
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 950 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos pusėje pasiekė 399 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 9 tankai, 47 šarvuotosios kovos mašinos, 54 artilerijos sistemos, vienas laivas, 29 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir vienas specialiosios įrangos vienetas.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 33 Rusijos bepiločius orlaivius.
V.Putinas sako teikiantis pirmenybę „labiau prognozuojamam“ J.Bidenui
08:40
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį JAV lyderį Joe Bideną pavadino labiau prognozuojamu už Donaldą Trumpą, bet sakė, kad Kremlius yra pasirengęs dirbti su bet kuriuo žmogumi, lapkritį laimėsiančiu JAV prezidento rinkimus.
Vieno žurnalisto paklaustas, ką Rusija norėtų matyti tikėtinos dabartinio JAV demokratų prezidento J.Bideno ir respublikonų favorito D.Trumpo rinkimų kovos laimėtoju, V.Putinas atsakė: „Bideną; jis labiau patyręs. Jis prognozuojamas, yra senosios mokyklos politikas.“
V.Putinas atmetė abejones dėl 81 metų J.Bideno amžiaus ir sveikatos.
„Kai prieš trejus metus sutikau p. Bideną, tiesa, žmonės jau kalbėjo apie jo negalėjimą, bet aš nieko panašaus nemačiau“, – sakė V.Putinas, turbūt kalbėdamas apie Ženevoje įvykusį viršūnių susitikimą.
JAV apklausos rodo, kad rinkėjai yra labai susirūpinę dėl J.Bideno amžiaus.
Baltieji rūmai praėjusią savaitę buvo priversti tvirtai ginti prezidento sugebėjimus, specialiajam prokurorui savo ataskaitoje jį pavadinus pagyvenusiu žmogumi su prasta atmintimi.
Pats J.Bidenas piktai sureagavo į šį kaltinimą, bet vėliau tik padidino problemą supainiojęs Egipto ir Meksikos prezidentus.
77 metų D.Trumpas neseniai irgi supainiojo savo varžovę dėl Respublikonų partijos nominacijos Nikki Haley su buvusia JAV Atstovų Rūmų pirmininke Nancy Pelosi.
Kalbėdamas apie J.Bideną, V.Putinas taip pat išreiškė griežtą nepritarimą jo vadovaujamos administracijos užsienio politikai, pavadino ją itin žalinga ir neteisinga.
Sankcijos pagaliau pradeda veikti? Rusišką naftą gabenti jūra tapo sunkiau
08:29
Nuo spalio JAV iždas į sankcijų sąrašą įtraukė apie 50 tanklaivių, gabenančių rusišką naftą. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, pusė jų negalėjo priimti naujų krovinių, o kai kurie nutraukė kelionę ir apsisukę grįžo atgal į uostus.
Sankcijų sąrašą papildęs tanklaivis „NS Leader“, kuris priklauso Rusijos valstybei, yra naujausio draudimų sąrašo pagrindas.
Pagrindinių pramoninių šalių G7 grupė nustatė, kad 2022 m. gruodžio mėnesį rusiškos naftos kainos viršutinė riba bus 60 JAV dolerių už barelį. Kainos viršutinės ribos tikslas – sudaryti sąlygas, kad rusiškos naftos būtų galima įsigyti rinkoje, tačiau jos kaina būtų kontroliuojama, kad Rusija negalėtų brangesnės naftos sąskaita finansuoti savo agresijos karo Ukrainoje.
Po dviejų mėnesių buvo nustatytos ir rafinuotų naftos produktų kainų viršutinės ribos.
Iš pradžių šios priemonės veiksmingai sumažino rusiškos naftos kainą, tačiau rudenį tapo aišku, kad agresorius gali apeiti kainų viršutinę ribą keliais skirtingais būdais.
Rusija masiškai atakavo raketomis Ukrainos miestus: pranešama apie sprogimus ir aukas
07:40 Atnaujinta 08:38
Rusija į dangų paleido strateginius bombonešius. Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos pranešė, kad keli lėktuvai Tu-95MS pakilo iš Olenijos aerodromo Rusijos Federacijos Murmansko srityje. Dėl to ankstų ketvirtadienio rytą paskelbtas oro pavojus visoje Ukrainos teritorijoje.
Vėliau Zaporižioje pataikyta į infrastruktūros objektą, apie tai pranešė Zaporižios srities administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
„Vienas žmogus buvo sužeistas, informacija apie kitus nukentėjusiuosius tikslinama“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu „Visuomenė“ praneša apie sprogimus Ivano-Frankivsko srityje.
Virš Lvivo praskrido apie 10 raketų: yra sužeistų
Apie smūgį Lvive pranešė miesto meras Andrejus Sadovijus.
„Mieste įvyko smūgis. Pirminiais duomenimis, sprogimo banga išdaužė kelių namų Lvive langus. Informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nėra. Grėsmė tebėra aktuali“, – ankstų ketvirtadienio rytą rašė jis.
Pasak mero, Rusija į Lvivą ir jo regioną galėjo pasiųsti daugiau kaip dešimt raketų.
„Pirminiais duomenimis, mūsų regiono link skriejo daugiau kaip 10 raketų. Priešlėktuvinė gynyba šios atakos metu suveikė gerai, bet vis dėlto viena pataikė į infrastruktūros objektą“, – sakė meras.
Jis pažymėjo, kad sprogimo banga išdaužė Nauchnaja gatvėje esančių gyvenamųjų namų langus ir pataikė į mokyklą. Į įvykio vietą atvyko gelbėjimo tarnybos.
Savo ruožtu Lvivo Karinės administracijos viršininkas Maksymas Kozickis, sakė, kad per rytinį išpuolį Lvive buvo sužeisti du žmonės – vyras ir moteris, gyvenantys Nauchnajos gatvės namuose. Jiems nustatytos pjautinės žaizdos. Jiems buvo suteikta pagalba vietoje.
„Lvive užfiksuotas smūgis į infrastruktūros objektą. Gaisras tęsiasi. Nauchnaja gatvėje esančiuose 16 gyvenamųjų namų sprogimo banga išdaužė dalį langų, apgadinti netoliese stovėję automobiliai“, – teigiama pranešime.
Vėliau jis pranešė apie dar vieną nukentėjusįjį – vyrą su hematoma viršugalvio srityje. Jis buvo paguldytas į ligoninę. Tai taip pat vieno iš namų, kuriuos apgadino sprogimo banga, gyventojas.
Visos tarnybos yra įvykio vietoje.
Visos į Kyjivą skridusios raketos – sunaikintos
Visos raketos, kurias Rusijos okupantai vasario 15-osios naktį paleido į Kyjivą, buvo sunaikintos, praneša Kyjivo miesto karinė administracija.
„Dar viena raketų ataka prieš Ukrainą. Ataka buvo kombinuota. Visų pirma priešas į Kyjivą nukreipė įvairių tipų raketas. Jos į miestą pateko iš skirtingų krypčių. Oro pavojus sostinėje truko daugiau kaip 2 valandas. Priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir priemonės, visos priešo raketos, skridusios į Kyjivą, buvo sunaikintos“, – nurodė Serhijus Popko.
Jis pridūrė, kad tikslų raketų skaičių ir tipą atskleis karinės oro pajėgos.
Preliminariais duomenimis, sostinėje aukų ir sugriovimų nebuvo.
„Dėkojame priešlėktuvinės gynybos kariams už puikų darbą“, – užbaigė S.Popko.
JAV analitikai: Kremlius jau ruošiasi destabilizuoti dar vieną šalį
06:32
Kremlius kuria informacines sąlygas, kad artimiausiu metu Moldovoje taptų įmanoma Rusijos hibridinė operacija, skelbia JAV Karo tyrimų institutas (ISW). Analitikai kartu pažymėjo, kad galimos Rusijos hibridinės operacijos Moldovoje laikas dar nenustatytas.
Pasak analitikų, šios informacinės operacijos labai panašios į tas, kurias Kremlius naudojo prieš įsiveržimą į Ukrainą 2014-2022 m., tikėtina, kad taip siekiama sukurti sąlygas, pateisinančias galimą būsimą Rusijos eskalaciją prieš Moldovą.
ISW ir toliau vertina, kad Kremliaus pareigūnai ir atstovai spaudai stengiasi sudaryti informacines sąlygas, kad pateisintų galimas Rusijos pastangas destabilizuoti Moldovą ir užkirsti kelią jos integracijai į Vakarus, o tai, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tęsė šiuos naratyvus ir pridėjo papildomų kaltinimų, leidžia manyti, kad Kremlius organizuoja platesnes pastangas informacinėje erdvėje.
Kiti Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai, įskaitant Užsienio reikalų ministerijos atstovę spaudai Mariją Zacharovą, anksčiau yra pareiškę, kad Moldovos valdžios institucijos bando ekonomiškai „uždusinti“ Uždniestrę, trukdo diplomatiškai išspręsti Uždniestrės konfliktą ir susiduria su plačiai paplitusiu nepasitenkinimu Moldovos vyriausybės politika šalies viduje.
Su Kremliumi susijęs Rusijos karinis tinklaraštininkas neseniai ėmėsi nagrinėti Padniestrės klausimą, kad nuosekliai propaguotų Kremliaus naratyvus ir teigtų, jog Moldova „militarizuojasi“, siekdama „prievarta reintegruoti“ Padniestrę į Moldovą. Pasak tinklaraštininko, Rusija turėtų tam pasiruošti.
Neseniai Moldovos valdžia apkaltino Uždniestrėje esančius Rusijos taikdarius, kad jie vykdo pratybas ir naudoja ginklus Moldovos saugumo zonoje, o tai pažeidžia ESBO Jungtinės kontrolės komisijos (JKK) protokolus.
Kitos svarbios analitikų įžvalgos apie karą Ukrainoje:
- Naktį iš vasario 13 į 14 d. Ukrainos pajėgos sėkmingai nuskandino dar vieną Rusijos Juodosios jūros laivyno desantinį laivą Juodojoje jūroje prie pietinės okupuoto Krymo pakrantės.
- Ukraina toliau stengiasi kompensuoti Rusijos gyvosios jėgos ir technikos pranašumą, naudodama modernesnes sistemas ir įrangą, nors nuolatinis Vakarų saugumo pagalbos vėlavimas kenkia šioms pastangoms.
- Rusija taip pat bando pasiekti pranašumą mūšio lauke pasitelkdama technologines naujoves, nors daugiausia dėmesio skiria didesniam nei Ukraina gyvosios jėgos ir įrangos sukūrimui.
- Rusijos valdžia gali sukurti pakankamai naujų pajėgų, kad iki 2025 m. atlaikytų nuostolius, kuriuos sukelia dabartinis puolamųjų operacijų tempas Ukrainoje.
- Estijos užsienio žvalgybos tarnyba pareiškė, kad šiuo metu vykstančia Rusijos ginkluotųjų pajėgų restruktūrizacija ir plėtra siekiama sustiprinti Rusijos karinį buvimą prieš Suomiją ir NATO aljansą.
- Kremlius prieš Moldovą vykdo informacines operacijas, labai panašias į tas, kurias Kremlius naudojo prieš įsiveržimą į Ukrainą 2014-2022 m., tikėtina, kad taip siekiama sukurti sąlygas, pateisinančias galimą būsimą Rusijos eskalaciją prieš Moldovą.
- NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vasario 14 d. pareiškė, kad NATO nemato tiesioginės karinių išpuolių prieš Aljanso narę grėsmės, tačiau pažymėjo, kad egzistuoja „nuolatinė hibridinių išpuolių rizika“.
- Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paneigė Vakarų pranešimus, kad Rusija neseniai pasiūlė įšaldyti konfliktą Ukrainoje.
- Pranešama, kad Rusija kuria kosminius priešpalydovinius ginklus.
- Vasario 14 d. vykstant pozicinėms kovoms palei visą kontaktinę liniją, Rusijos kariai neseniai patvirtino pažengę netoli Bachmuto, Marijinkos ir Krynkų.
- Rusija toliau plečia savo karinę-pramoninę bazę.
- Rusijos valdžios institucijos toliau stengiasi militarizuoti ir kultūriškai indoktrinuoti okupuotos Ukrainos jaunimą ir studentus pagal Rusijos tapatybę ir ideologiją.
Jis gabeno krovinį: K.Budanovas atskleidė laivo „Cezar Kunikov“ sunaikinimo detales
06:15
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kirila Budanovas pakomentavo Rusijos didžiojo desantinio laivo „Cezar Kunikov“ sunaikinimą prie okupuotos Alupkos Kryme krantų.
Kaip sakė K.Budanovas komentare ICTV, priešo laivo įgulą sudarė 90 žmonių. Kol kas nežinoma, kiek iš jų rusams pavyko išgelbėti.
„Rusų paieškos ir gelbėjimo operacija tebevyksta. Jie ieško išsigelbėjusiųjų, kaip jiems atrodo – kol kas rezultatai nėra labai geri. Laivas gabeno krovinį iš Novorosijsko miesto į Sevastopolio miestą. Laivas buvo pakrautas, o perplaukimo metu jį sunaikino 5 bepiločiai vandens dronai“, – pridūrė K.Budanovas.
Jis pažymėjo, kad kalbama apie jūrinius dronus „Magura V5“.
Vasario 14 d. rytą laikinai okupuoto Krymo gyventojai pranešė apie sprogimus ir šaudymą. Vėliau internete pasirodė filmuota medžiaga su dūmais virš jūros. Buvo manoma, kad sunaikintas vienas iš Rusijos laivų.
Po kelių valandų Vyriausioji žvalgybos valdyba pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad Rusijos didįjį desantinį laivą netoli Alupkos pakrantės nuskandino jūriniai dronai „Magura V5“.
Žinoma, kad „Cezar Kunikov“ buvo vienas naujausių Rusjios laivyno laivų. Pažymėtina, kad šis laivas veikė ne tik per Rusijos invaziją į Ukrainą. Maskva jį taip pat naudojo karuose Sirijoje ir Sakartvele.
Plačiau skaitykite ČIA.
