Svarbiausios naujienos
- CNN: J.Bideno administracija artėja prie leidimo JAV kariniams rangovams dislokuoti pajėgas Ukrainoje
- Šaudynės Dagestane – perspėjimas V.Putinui: jis suklydo
- Internetas ūžia apie incidentą tarp Rusijos naikintuvo ir didžiausio JAV žvalgybinio drono
- V.Zelenskis atleido generolą leitenantą, kurį kariai kaltina dideliais nuostoliais
- „Reuters“: D.Trumpas turi planą, kaip priversti Kyjivą derėtis su Maskva
- Rusijos karinis laivynas repetavo karo pradžią Baltijos jūroje
- JAV paskelbė Ukrainos pergalės strategiją kare su Rusija: svarbūs – trys dalykai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
CNN: J.Bideno administracija artėja prie leidimo JAV kariniams rangovams dislokuoti pajėgas Ukrainoje
21:59
JAV prezidento Joe Bideno administracija siekia panaikinti faktinį draudimą Amerikos kariniams rangovams vykti į Ukrainą, kad padėtų šalies kariuomenei prižiūrėti ir remontuoti JAV suteiktas ginklų sistemas. Tai CNN atskleidė keturi su šiuo klausimu susipažinę JAV pareigūnai.
Tai būtų dar vienas svarbus J.Bideno administracijos politikos Ukrainoje pokytis.
Pareigūnai teigė, kad administracija vis dar rengia šią politiką ir kad ji dar nėra galutinai patvirtinta prezidento.
„Mes nepriėmėme jokių sprendimų ir bet kokios diskusijos apie tai yra dar ankstyvos“, – sakė vienas administracijos pareigūnas.
Jis patikino, kad prezidentas yra visiškai tvirtai įsitikinęs, kad nesiųs JAV karių į Ukrainą.
Patvirtinus šį pakeitimą, jis greičiausiai būtų įteisintas šiais metais, sakė pareigūnai, ir leistų Pentagonui pirmą kartą nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, teikti sutartis Amerikos bendrovėms dėl darbų Ukrainos teritorijoje. Pareigūnai sakė tikintis, kad tai paspartins Ukrainos kariuomenės naudojamų ginklų sistemų techninę priežiūrą ir remontą.
Pastaruosius dvejus metus J.Bidenas primygtinai reikalavo, kad visi amerikiečiai, ypač JAV kariai, laikytųsi atokiau nuo Ukrainos fronto linijos.
Dėl to JAV suteikta karinė įranga, kuri patyrė didelę žalą kovose, turėjo būti išgabenta iš šalies į Lenkiją, Rumuniją ar kitas NATO šalis, kad būtų suremontuota, o šis procesas užtrunka. JAV kariai taip pat gali padėti ukrainiečiams atlikti įprastinę techninę priežiūrą ir logistiką, tačiau tik per atstumą, naudodamiesi vaizdo pokalbiais ar saugiu telefonu – šis susitarimas turi savotiškų apribojimų, nes JAV kariai ir rangovai negali tiesiogiai dirbti su sistemomis.
Pasak pareigūnų, administracija pradėjo rimtai svarstyti šiuos apribojimus per pastaruosius kelis mėnesius, nes Rusija toliau didino savo pozicijas mūšio lauke, o JAV finansavimas Ukrainai įstrigo Kongrese.
Leidimas patyrusiems, JAV vyriausybės finansuojamiems amerikiečių rangovams ir toliau būti Ukrainoje reiškia, kad jie galės daug greičiau padėti sutvarkyti sugadintą, didelės vertės įrangą, sakė pareigūnai.
Viena iš pažangių sistemų, kuriai, pasak pareigūnų, greičiausiai reikės reguliarios techninės priežiūros, yra naikintuvas F-16, kurį Ukraina turėtų gauti vėliau šiais metais.
Įmonės, teikiančios paraiškas dėl sutarčių, privalės parengti patikimus rizikos mažinimo planus, kad sumažintų grėsmes savo darbuotojams, sakė pareigūnas.
Diskusijos vyksta po to, kai JAV pastaraisiais mėnesiais priėmė keletą sprendimų, siekdama padėti Ukrainai įveikti rusus. Gegužės pabaigoje J.Bidenas suteikė Ukrainai leidimą JAV ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, netoli sienos su Charkivo miestu, o JAV anksčiau ne kartą atsisakė tai daryti.
Dabartiniai ir buvę pareigūnai, susipažinę su diskusijomis dėl rangovų siuntimo į Ukrainą, pabrėžė, kad dėl politikos pakeitimo amerikiečių rangovų dalyvavimas Ukrainoje nebus toks didžiulis, koks buvo Irake ir Afganistane. Vietoj to Ukrainoje vienu metu greičiausiai dirbs nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų rangovų.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
07:08
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kyjivas: bet koks taikos planas Ukrainai turėtų būti sąžiningas ir pagrįstas tarptautine teise
00:32
Ukraina aiškiai supranta, kad bet koks karo su Rusija užbaigimo planas turėtų būti grindžiamas tarptautine teise, o taika turėtų būti teisinga, antradienį pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas.
Komentuodamas taikos planą Ukrainai, kurį pristatė du pagrindiniai buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo, siekiančio perrinkimo lapkritį, patarėjai, M.Podoliakas agentūrai „Reuters“ sakė, kad karas negali baigtis be Rusijos patraukimo atsakomybėn.
Antradienį patarėjai D.Trumpui pateikė planą, kaip užbaigti karą Ukrainoje, jei jis laimės prezidento rinkimus, pagal kurį Ukrainai bus pasakyta, kad ji gaus daugiau JAV ginklų tik tuo atveju, jei pradės taikos derybas.
M.Podoliakas sakė, kad įšaldyti karą, kuris tęsiasi jau 28-ą mėnesį, dabartinėse fronto linijose būtų „keista“, nes Rusija pažeidė tarptautinę teisę ir yra Ukrainos teritorijoje.
„Ukraina turi visiškai aiškų supratimą, kuris yra išdėstytas prezidento (Volodymyro) Zelenskio pasiūlytoje taikos formulėje, ten aiškiai nurodyta, kad taika gali būti tik sąžininga ir taika gali būti grindžiama tik tarptautine teise“, – sakė jis internetiniame interviu.
M.Podoliakas taip pat pakartojo Ukrainos poziciją, atmesdamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtas paliaubų sąlygas kaip absurdiškas. V.Putinas yra sakęs, kad Rusija užbaigs karą Ukrainoje tik tuo atveju, jei Kyjivas sutiks perduoti visus keturis regionus rytuose ir pietuose, į kuriuos pretenduoja Maskva.
„Mes matome Putino planą – jis visiškai absurdiškas“, – sakė M.Podoliakas.
Iš Rusijos nelaisvės sugrįžo 90 ukrainiečių
22:34
Antradienį iš Rusijos nelaisvės buvo grąžinta 90 Ukrainos karių.
Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, iš nelaisvės paleisti Nacionalinės gvardijos, karinio jūrų laivyno, kariuomenės, teritorinės kariuomenės ir pasienio tarnybos kariai.
„Tie, kurie gynė Mariupolį. Tie, kurie gynė Černobylio atominę elektrinę. Tie, kurie buvo Chersono, Donecko, Charkivo, Zaporižios ir Luhansko kryptyse. Prisimename visus mūsų žmones, patekusius į Rusijos nelaisvę. Toliau dirbame, kad kiekvienas iš jų būtų išlaisvintas“, – rašė jis.
Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pažymėjo, kad tarp kariškių yra 52 „Azovstal“ gynėjai ir Černobylio atominės elektrinės kaliniai.
„Artimiausiu metu laukiame tęsinio. Tai yra svarbūs mainai. Mums svarbiausia, kad visi mūsų žmonės grįžtų namo. Kad kiekvienas kareivis apkabintų savo artimuosius, įkeltų koją į gimtąją žemę, kvėpuotų laisvu oru. Prezidento užduotis – grąžinti visus. Ačiū mūsų komandai už darbą. Esu dėkingas JAE už sudarytas sąlygas mainams“, – sakoma pareiškime.
CNN: J.Bideno administracija artėja prie leidimo JAV kariniams rangovams dislokuoti pajėgas Ukrainoje
21:59
JAV prezidento Joe Bideno administracija siekia panaikinti faktinį draudimą Amerikos kariniams rangovams vykti į Ukrainą, kad padėtų šalies kariuomenei prižiūrėti ir remontuoti JAV suteiktas ginklų sistemas. Tai CNN atskleidė keturi su šiuo klausimu susipažinę JAV pareigūnai.
Tai būtų dar vienas svarbus J.Bideno administracijos politikos Ukrainoje pokytis.
Pareigūnai teigė, kad administracija vis dar rengia šią politiką ir kad ji dar nėra galutinai patvirtinta prezidento.
„Mes nepriėmėme jokių sprendimų ir bet kokios diskusijos apie tai yra dar ankstyvos“, – sakė vienas administracijos pareigūnas.
Jis patikino, kad prezidentas yra visiškai tvirtai įsitikinęs, kad nesiųs JAV karių į Ukrainą.
Patvirtinus šį pakeitimą, jis greičiausiai būtų įteisintas šiais metais, sakė pareigūnai, ir leistų Pentagonui pirmą kartą nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, teikti sutartis Amerikos bendrovėms dėl darbų Ukrainos teritorijoje. Pareigūnai sakė tikintis, kad tai paspartins Ukrainos kariuomenės naudojamų ginklų sistemų techninę priežiūrą ir remontą.
Pastaruosius dvejus metus J.Bidenas primygtinai reikalavo, kad visi amerikiečiai, ypač JAV kariai, laikytųsi atokiau nuo Ukrainos fronto linijos.
Dėl to JAV suteikta karinė įranga, kuri patyrė didelę žalą kovose, turėjo būti išgabenta iš šalies į Lenkiją, Rumuniją ar kitas NATO šalis, kad būtų suremontuota, o šis procesas užtrunka. JAV kariai taip pat gali padėti ukrainiečiams atlikti įprastinę techninę priežiūrą ir logistiką, tačiau tik per atstumą, naudodamiesi vaizdo pokalbiais ar saugiu telefonu – šis susitarimas turi savotiškų apribojimų, nes JAV kariai ir rangovai negali tiesiogiai dirbti su sistemomis.
Pasak pareigūnų, administracija pradėjo rimtai svarstyti šiuos apribojimus per pastaruosius kelis mėnesius, nes Rusija toliau didino savo pozicijas mūšio lauke, o JAV finansavimas Ukrainai įstrigo Kongrese.
Leidimas patyrusiems, JAV vyriausybės finansuojamiems amerikiečių rangovams ir toliau būti Ukrainoje reiškia, kad jie galės daug greičiau padėti sutvarkyti sugadintą, didelės vertės įrangą, sakė pareigūnai.
Viena iš pažangių sistemų, kuriai, pasak pareigūnų, greičiausiai reikės reguliarios techninės priežiūros, yra naikintuvas F-16, kurį Ukraina turėtų gauti vėliau šiais metais.
Įmonės, teikiančios paraiškas dėl sutarčių, privalės parengti patikimus rizikos mažinimo planus, kad sumažintų grėsmes savo darbuotojams, sakė pareigūnas.
Diskusijos vyksta po to, kai JAV pastaraisiais mėnesiais priėmė keletą sprendimų, siekdama padėti Ukrainai įveikti rusus. Gegužės pabaigoje J.Bidenas suteikė Ukrainai leidimą JAV ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, netoli sienos su Charkivo miestu, o JAV anksčiau ne kartą atsisakė tai daryti.
Dabartiniai ir buvę pareigūnai, susipažinę su diskusijomis dėl rangovų siuntimo į Ukrainą, pabrėžė, kad dėl politikos pakeitimo amerikiečių rangovų dalyvavimas Ukrainoje nebus toks didžiulis, koks buvo Irake ir Afganistane. Vietoj to Ukrainoje vienu metu greičiausiai dirbs nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų rangovų.
Ukraina teigia smogusi šaudmenų sandėliui Rusijos teritorijoje
20:21
Ukraina antradienį pranešė, kad smogė Rusijos teritorijoje esančiam šaudmenų sandėliui.
Anksčiau antradienį vietos gubernatorius pranešė apie sprogimus šaudmenų sandėlyje pasienio Voronežo srityje.
Kyjivas retai komentuoja šiuos išpuolius, kurie dažniausiai nukreipti prieš Rusijos energetikos ir karinius objektus.
Vietos valstybinėje žiniasklaidoje paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad laukų ir medžių apsuptoje vietovėje siaučia gaisras ir pasigirsta keli galingi sprogimai.
„Rusijos agresorių kariuomenės lauko amunicijos sandėlis nukentėjo Rusijos Voronežo srities Olchovatkos rajone“, – nurodė Ukrainos gynybos ministerijos vyriausioji žvalgybos valdyba.
Teigiama, kad Olchovatkos regionas yra už 50 km nuo Rusijos sienos su Ukraina.
Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas nurodė, kad „Olchovatkos rajone įvyko sprogstamųjų objektų detonacija“. Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukraina surengė dronų išpuolį pasienio teritorijoje.
Anksčiau antradienį A.Gusevas socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė, kad Ukraina paleido du dronus į Olchovatkos rajoną. Pranešama, kad vieno iš jų nuolaužos nukrito ant neįvardytos pramoninės teritorijos, kur kilo gaisras.
Gubernatorius pridūrė, kad per incidentą civiliai gyventojai nenukentėjo.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį numušė 30 ukrainiečių dronų, įskaitant vieną virš Voronežo srities.
Nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš dvejus metus pradėjo invaziją į Ukrainą, Maskva kasdien apšaudo Ukrainą dronais ir raketomis, darydama didelę žalą šalies energetikos tinklams ir kitiems objektams.
Praėjusio mėnesio viduryje Maskvai surengus naują sausumos puolimą Ukrainos šiaurės rytų Charkivo regione, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad šiuo puolimu esą siekiama sukurti buferinę zoną.
Europos Sąjunga pratęsė ukrainiečių pabėgėlių teisę pasilikti bloke iki 2026 metų
20:20
Europos Sąjunga antradienį pratęsė Ukrainos pabėgėlių teisę pasilikti bloke dar vieneriems metams – iki 2026 metų kovo mėnesio.
Šiuo metu ES yra užregistruota apie 4,2 mln. ukrainiečių pabėgėlių. Dauguma jų prieglobstį rado Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje.
„Diena iš dienos Rusija terorizuoja Ukrainos žmones savo bombardavimo karu. Tai nėra saugios aplinkybės“, – išplatintame pareiškime nurodė Belgijos valstybės sekretorė prieglobsčio ir migracijos reikalams Nicole de Moor.
„Tie, kurie pabėgo nuo Rusijos agresijos, ir toliau gali tikėtis mūsų solidarumo“, – pridūrė ji.
Belgija iki šio mėnesio pabaigos rotacijos tvarka pirmininkauja ES Tarybai.
Daugiau nei prieš dvejus metus, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES valstybės narės suteikė ukrainiečiams galimybę likti Bendrijoje iki 2025-ųjų kovo 4-osios.
Pagal ES taisykles ukrainiečiai visoje Bendrijoje turi teisę gauti leidimą gyventi, dirbti, mokytis, apsirūpinti būstu, gauti medicininę pagalbą, socialinę apsaugą.
Ukrainoje apšaudymo metu sužaloti 5 lietuviai: vienas jų sunkiai sužeistas
20:18
Pirmadienio vakarą Ukrainoje per apšaudymą buvo sužeisti 5 lietuviai, kurie vežė paramą kariams. Vienas iš jų sunkiai sužalotas, tačiau pavojus gyvybei nei vienam negresia. Tą 15min patvirtino vienas iš sužeistų lietuvių Sigitas Maliauskas.
Dviem automobiliams į Ukrainos priešakines linijas paramą vežę lietuviai Pokrovske pateko į stiprų rusų apšaudymą. Jo metu buvo sužeisti 5 Lietuvos piliečiai. Vienas iš jų buvo sunkiai sužalotas, tačiau pavojus jo gyvybei negresia. Kiti patyrė lengvus sužeidimus.
Lietuvių artimieji, ambasada ir Užsienio reikalų ministerija apie nelaimę informuoti. Valdžios institucijos teikia visą reikiamą pagalbą.
Šią informaciją 15min patvirtino vienas iš sužeistųjų – „Gyvačių salos“ instruktorius Sigitas Maliauskas.
Pasak S.Maliausko, šis Rusijos išpuolis neatbaidys lietuvių nuo visokeriopos pagalbos Ukrainai teikimo, o ją tik dar labiau sustiprins.
Pasirodė filmuoti vaizdai iš Sevastopolio paplūdimio: krentančios raketos nuolaužos sukėlė paniką
19:35
Internete paskelbta filmuota vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip raketos nuolaužos krenta tiesiai į paplūdimį su poilsiautojais. Sekmadienio incidento metu žuvo keturi žmonės ir daugybė buvo sužeista.
Po atakos Rusijos okupuotame Kryme vietiniai gyventojai pokalbių svetainėse skundėsi, kad nebuvo jokių perspėjimų ar aliarmo signalų.
Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad Sevastopolį savaitgalį raketomis ATACMS atakavo Ukraina. Keturios raketos esą buvo numuštos, o penktoji apgadinta ir jos nuolaužos nukrito į paplūdimį.
Tuo tarpu Ukrainos karo analitikai, analizavę internete prieinamas nuotraukas, dar savaitgalį tvirtino, kad nukrito rusiškų oro gynybos raketų nuolaužos, o ne, kaip tvirtina Rusija, perimta ATACMS raketa.
Karo analitikas Oleksandras Kovalenka identifikavo, kad nuolaužos yra zenitinės raketos, paleidžiamos iš zenitinio raketinio komplekso „Tor-M2“, dalis.
„Dar anksti skubėti daryti išvadas, bet tai tikrai ne ATACMS, o labiau panašu į zenitinę valdomą raketą 9M330 iš zenitinio raketinio komplekso „Tor-M2“. Naudoti zenitinį raketinį kompleksą „Tor-M2 " balistinei raketai perimti yra kvaila ir beprasmiška. Savo ruožtu, jei raketa nesusidoroja su užduotimi, suveikia jos susinaikinimo sistema. Tikėtina, kad raketa, kuriai nepavyko perimti oro objekto, savaime susinaikino tiesiai virš „poilsiautojų“ Učkujevkoje galvų“, – rašė O.Kovalenka.
Laisvės radijas skelbia, kad, kaip matyti iš amunicijos nuolaužų nuotraukų, virš paplūdimio greičiausiai sprogo Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos „Tor-M1“ raketa.
Serbijos premjeras: šalis nėra susijusi su karu Ukrainoje, nors parduoda šaudmenis
19:32
Serbija nėra įsitraukusi į karą Ukrainoje, antradienį naujienų agentūrai AFP pareiškė jos ministras pirmininkas Milošas Vučevičius, gindamas šalies teisę pardavinėti šaudmenis Vakarų valstybių pirkėjams, galimai tiekiantiems juos Kyjivui.
„Tai nėra Serbijos duoklė vienai iš kariaujančių pusių“, – sakė M.Vučevičius.
„Nenoriu uždrausti bendrovėms parduoti mūsų šaudmenis Ispanijai, Čekijai, Jungtinėms Valstijoms [...], nes mums nėra draudžiama ir nėra amoralu gaminti ginklus ir šaudmenis, kurie, deja, taip pat naudojami ten, kur vyksta karas“, – pridūrė jis.
Oficialu: ES pradeda derybas su Ukraina ir Moldova dėl narystės bloke
18:07
Europos Sąjunga antradienį oficialiai pradėjo stojimo į bloką derybas su Ukraina, o netrukus turi prasidėti ir procesas su Moldova.
Šiuo svarbiu žingsniu visų pirma siekiama išreikšti tikėjimą Ukrainos ateitimi tuo metu, kai mūšio lauke Maskvos pajėgos įgauna pagreitį, praėjus beveik pustrečių metų nuo Kremliaus invazijos pradžios.
„Brangūs draugai, šiandien pradedame naują Ukrainos ir Europos Sąjungos santykių etapą“, – vaizdo ryšiu sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, prasidedant posėdžiui.
Prieš prasidedant Kyjivo ir 27 ES valstybių narių pareigūnų deryboms Liuksemburge, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino šią dieną istorine.
„Niekada nenuklysime iš kelio į vieningą Europą ir mūsų bendrus visų Europos tautų namus“, – socialiniuose tinkluose rašė Ukrainos lyderis.
Kiek vėliau jis pareiškė: „Kai penktąją karo dieną pasirašėme paraišką dėl stojimo į Europos Sąjungą, daug kas sakė, kad tai tik svajonė. Tačiau mes šią svajonę įgyvendinome. Mes tai išsikovojome, įtikinome, pašalinome visas egzistavusias abejones.“
Ukraina, o vėliau ir jos kaimynė Moldova pateikė paraiškas įstoti į ES iškart po to, kai 2022-ųjų vasarį Rusija pradėjo plataus masto puolimą.
„Šiandien derybos prasideda. Tarp šių žingsnių įvyko tūkstančiai susitikimų ir skambučių, – teigė V. Zelenskis. – Svarbiausia – mūsų žmonių, mūsų tautos ryžtas. Ryžtas, kuris pasiteisino, kuris nenuvylė Ukrainos ir visos Europos ir kuris įrodo, kad visi ukrainiečiai kartu, visi europiečiai kartu, sugeba įgyvendinti net didžiausias svajones – sugeba laimėti.“
Moldovos prezidentė Maia Sandu socialiniame tinkle „X“ parašė: „Šiandien Moldova ir Ukraina oficialiai pradeda derybas dėl narystės ES. Mūsų ateitis – Europos šeimoje.“
Visgi derybų startas – tai tik ilgo, politinių kliūčių kupino reformų proceso, kuris greičiausiai užtruks ne vienerius metus ir galbūt niekada nepadės pasiekti narystės ES, pradžia.
Šiame kelyje trukdys ne tik Rusijos pastangos destabilizuoti padėtį, bet ir abejojančiųjų ES plėtra bloko viduje, visų pirma Vengrijos, susilaikymas.
Tačiau Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen derybų pradžią pavadino „labai gera žinia Ukrainos, Moldovos ir visos Europos Sąjungos žmonėms“.
„Kelias į priekį bus sudėtingas, bet kupinas galimybių“, – antradienį rašė ji „X“.
Šaudynės Dagestane – perspėjimas V.Putinui: jis suklydo
17:29
Neišprovokuotas plataus masto karas Ukrainoje „sugriovė saugumo iliuziją Rusijoje“, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino totalitarinės kontrolės troškimas atitraukė Rusijos federalinę saugumo tarnybą (FSB) nuo kovos su terorizmu pareigų ir sumažino jos, kaip saugumo institucijos, veiksmingumą, rašo britų leidinys „The Telegraph“.
Pasak straipsnio, kai 2022 m. vasarį Rusijos kariuomenė įžengė į Ukrainą, FSB ėmė įrenginėti „filtravimo stovyklas“, kad patikrintų ukrainiečių lojalumą okupuotose teritorijose. Po žeminančių Rusijos pralaimėjimų Charkive ir Chersone 2022 m. pabaigoje V.Putinas nurodė FSB sustiprinti represijas prieš užsienio žvalgybos tarnybas ir kitus asmenis, Rusijos laikomus išdavikais.
Dalis Rusijos aktyvistų tokį saugumą užtikrinančios institucijos perorientavimą pasmerkė. Po teroro išpuolio netoli Maskvos esančioje „Crocus City Hall“ koncertų salėje žurnalistas Kirilas Martynovas griežtai sukritikavo FSB už tai, kad ji sutelkė dėmesį į „LGBT ekstremistus“ ir atmetė Vakarų žvalgybos tarnybų perspėjimus, jog išpuolis neišvengiamas.
Rusijos opozicijos aktyvistas Ivanas Ždanovas teigė, kad FSB manija stebėti rusus ir bausti antikarinius disidentus sunaikino jos veiksmingumą.
„Rusijos valstybinė žiniasklaida natūraliai nusigręžė nuo šios kritikos, nukreipdama visuomenės pyktį į Ukrainą. Tai leido FSB vadovybei atlaikyti pakartotinių žvalgybos nesėkmių audrą ir išlikti nepakitusiai“, – rašo „The Telegraph“.
FSB atsakomybės neigimas sutapo su padidėjusiu nepasitenkinimu nepalankioje padėtyje esančiuose Rusijos regionuose, kur gyvena etninės mažumos.
„Dagestanas yra viena didžiausių netolygios Ukrainos karo naštos aukų“, – teigiama straipsnyje.
Nurodoma, kad 2022 m. gegužės pradžioje Dagestane buvo daugiausia aukų tarp visų Rusijos regionų. Nepriklausomi tyrimai parodė, kad žuvo mažiausiai 130 dagestaniečių. Iki 2023 m. balandžio mėn. šis skaičius išaugo mažiausiai iki 806.
Kaspijos savanorių bataliono Dagestane sukūrimas, į kurį mobilizuojami vyresni nei 40 metų vyrai, užtikrina, kad verbavimo rodikliai yra daug didesni nei Maskvoje ir Sankt Peterburge. Tačiau dideli aukų ir verbavimo rodikliai sutampa su gilėjančia ekonomine krize regione.
„Dėl oligarchinių klanų dominavimo 70 proc. Dagestano biudžeto sudaro Rusijos federalinės subsidijos. Tai didžiausias rodiklis tarp Rusijos regionų. Nors Dagestano valdžia tvirtina, kad kovos Ukrainoje yra naudingos Rusijos ateičiai, daugelis desperatiškai nusiteikusių jaunų žmonių su tuo nesutinka“, – rašoma straipsnyje.
Rusija – palanki vieta teroristams
Pastarieji įvykiai Dagestane – tai užuomina į Rusijos ateitį, pareiškė buvęs „Azov" pulko vadas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras, 3-iosios atskirosios šturmo brigados vado pavaduotojas Maksymas Žorinas.
„Teritorijos, kuriose yra tiek daug susikertančių pasaulėžiūrų ir šalia tolerancijos veši terorizmo ideologija, yra pasmerktos anksčiau ar vėliau įsivelti pilietinį karą ir subyrėti. Turime pagal savo galimybes prisidėti prie to, kad šie procesai paspartėtų“, – rašė jis savo kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Kariškis pabrėžė, kad netiki masine rusų kova už savo laisvę: „Manau, kad laikui bėgant jie apskritai nebesupras tokių vertybių“.
Tuo tarpu karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienio vakarą publikuotoje apžvalgoje pažymėjo nesutinkantis, jog teroro išpuolių Rusijoje daugėja dėl karo Ukrainoje fone susilpninto saugumo šalies viduje.
„Kaip ir sakiau, Kremliaus propaganda iš karto „surado“ ukrainiečių ir Amerikos pėdsakus. Nesutikčiau su viešoje erdvėje cirkuliuojančia nuomone, kad dėl karo Ukrainoje Rusija susilpnino saugumą viduje, ir todėl daugėja teroro išpuolių.
Ne, Rusija yra itin palanki vieta veikti teroristams (milžiniška teritorija, didelė populiacija, daugianacionalinė visuomenė ir nepažabota korupcija), o karas Ukrainoje ne tik kad nesusilpnino represinių organų, bet netgi atvirkščiai, iššaukė daugiau apribojimų žmonėms ir suteikė pareigūnams daugiau teisių (taip pat ir neoficialių leidimų nesilaikyti teisės normų).
Šis atvejis ypatingas dar ir tuo, kad jį įvykdė ne kažkokia slapta atvykusi grupė, o elitui priklausantis jaunimas. Tame tarpe ir du vienos iš Dagestano sričių vadovo sūnūs ir jų giminaitis. Tai yra sena, daug kartų patirta pamoka visiems, kovojantiems su terorizmu – vietiniai radikalai gali išauginti labai pavojingas teroristines grupeles ir vienišus teroristus“, – rašė ekspertas.
Birželio 23 d. Dagestane ginkluoti vyrai užpuolė stačiatikių cerkves ir sinagogas Machačkaloje ir Derbente. Taip pat pranešta apie išpuolį prieš kelių policijos postą. Oficialiais duomenimis, per išpuolį žuvo daugiau kaip 20 žmonių, daugiausia tarp jų – policijos pareigūnų.
Žiniasklaidos duomenimis, žuvo penki užpuolikai, trys iš jų – Sergokalino rajono vadovo Magomedo Omarovo sūnūs ir sūnėnas.
Nepaisant to, Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Abdulhakimas Hadžijevas apkaltino Ukrainą ir NATO dalyvavimu išpuoliuose.
NATO naikintuvai penkis kartus kilo palydėti Rusijos orlaivių
17:13
NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę penkis kartus kilo atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Birželio 17 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir lydėti naikintuvo-bombonešio SU-34 ir dviejų naikintuvų SU-27, birželio 18 dieną – taktinio bombonešio SU-24, naikintuvų SU-30SM bei SU-27, naikintuvo-bombonešio SU-34, karinio transporto orlaivio AN-72, birželio 20 dieną – SU-34 ir žvalgybinio lėktuvo SU-24MR.
Dauguma minėtų orlaivių skrido be skrydžio planų, išjungę radiolokacinius atsakiklius ir nepalaikė radijo ryšio su Regioniniu skrydžio valdymo centru.
Rusijos karinių lėktuvų aktyvumas virš Baltijos jūros yra didesnis jau kelias savaites iš eilės. Lietuva jį sieja su regione vykusiomis NATO pratybomis.
Iki birželio 20-osios Baltijos jūroje vyko didžiausios iki šiol karinės pratybos BALTOPS'24, jose dalyvavo apie 9 tūkst. karių ir kito personalo, daugiau kaip 50 laivų ir virš 80 orlaivių iš 20 NATO šalių.
Be to, birželio 7–17 dienomis Lietuvoje vyko tarptautinės pratybose „Geležinis vilkas 2024-1“ su daugiau kaip 3,7 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių, per 500 karinės technikos vienetų.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir laikinai iš Latvijos, kol Estijos oro pajėgų bazėje atliekami remonto darbai.
Šaudmenys ir ginklai jau fronte: Ukrainos pajėgos šūvių į Rusijos pozicijas nebeskaičiuoja
17:11
Ukrainos kariai, ginantys savo pozicijas rytiniame fronte Donecko srityje, vis dar negali prilygti Rusijai turimu ginklų ir šovinių skaičiumi, tačiau ne vieną mėnesį sekinęs šaudmenų badas baigėsi, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Vakarų artilerijos šaudmenų atsargos, kurių tiekimas dėl politinių ginčų Vašingtone buvo stabdomas kelis mėnesius, galiausiai pradėjo pasiekti fronto linijose esančius Ukrainos dalinius. Kariai dabar gali ne tik gintis, bet ir greičiausiai patiria mažesnį spaudimą, nors Rusijos kovotojų skaičius vis dar smarkiai viršija ukrainiečių skaičių.
Vieno padalinio Donecko srityje gynėjai ten viešėjusiems „Reuters“ žurnalistams pasakojo, kad dabar jie gali šaudyti iš savaeigių haubicų M-109 kai tik prireikia, nebijodami, kad baigsis vakarietiški 155 mm standarto šoviniai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pamatykite, kaip rusų dronas smogė į amerikietišką šarvuotį „Bradley“
16:28
Ukrainos sausumos pajėgų 47-osios atskirosios mechanizuotosios brigados pėstininkų kovos mašina „M2 Bradley“ atlaikė tiesioginį smūgį iš priešo bepiločio orlaivio, praneša „Defence Blog“, remdamasis brigados spaudos tarnyba.
Vaizdo įraše matyti, kaip „Bradley“ kovoja su priešo pėstininkais, o grįžtant atgal į jį pataiko FPV (angl. first person view) dronas. Nepaisant to, įgula smūgio nepajunta ir tęsia misiją, rašoma brigados pranešime.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija užblokavo prieigą prie dešimčių Vakarų žiniasklaidos priemonių
16:02
Rusija savo šalies teritorijoje apribojo prieigą prie 81 Europos žiniasklaidos priemonės, taip reaguodama į panašius apribojimus, kuriuos rusų žiniasklaidai taiko Europos Sąjunga, skelbia Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Rusijos pusė ne kartą ir įvairiais lygmenimis įspėjo, kad politiškai motyvuotas šalies žurnalistų persekiojimas ir nepagrįsti Rusijos žiniasklaidos priemonių draudimai ES erdvėje neliks be atsako“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Iš viso buvo uždrausta 25 šalių žiniasklaidos priemonių veikla. Tarp jų – „Politico“, „EUobserver“, „Agence France-Presse“ (AFP), vokiečių „Der Spiegel“ ir „Die Zeit“, prancūzų „Le Monde“ ir „Liberation“, italų „La Repubblica“ ir „La Stampa“, ispanų „El País“ ir „El Mundo“, suomių „Yle“ ir „Helsingin Sanomat“, Lietuvos LRT, 15min, Estijos „Delfi“ portalo versija, Lenkijos televizijos kanalas „Belsat“, Švedijos transliuotojas SVT ir daugelis kitų.
Minimi trys Lietuvos portalai
Tarp ministerijos paskelbtų dešimčių žiniasklaidos priemonių minimi trys Lietuvos portalai – LRT, „15min“ bei „Lrytas“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad, jei bus panaikinti apribojimai Rusijos žiniasklaidai, Rusijos pusė taip pat „persvarstys savo sprendimą dėl minėtų žiniasklaidos operatorių“.
Anksčiau Europos Sąjungos Taryba uždraudė ES transliuoti „Europos balsą“, „RIA Novosti“, „Izvestija“ ir „Rossijskaja gazeta“ dėl karinės propagandos.
„Šios žiniasklaidos priemonės yra nuolat tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos Rusijos vadovybės ir atliko svarbų vaidmenį skatinant ir remiant Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir destabilizuojant kaimynines šalis“, – sakoma anksčiau išplatintame Tarybos pareiškime.
Kartu ES pažymėjo, kad ši priemonė neužkirs kelio žiniasklaidos darbuotojams „vykdyti veiklą ES, išskyrus transliavimo veiklą“. Draudimas šiai žiniasklaidai ES įsigalioja birželio 25 d.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ES uždraudė transliuoti Rusijos televizijų NTV/NTV Mir, „Rossija 1“, REN TV, Pirmąjį kanalą, RT ir „Sputnik“ laidas.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, buvo apribotos 80 Rusijos televizijos kanalų transliacijos. Taip pat buvo užblokuoti daugelio Rusijos žiniasklaidos priemonių „YouTube“ kanalai. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova Rusijos transliuotojų kanalų blokavimą pavadino „bekompromisiniu informacinės erdvės valymu“.
Ukraina nurodė evakuoti vaikus iš kelių fronto kaimų
15:27
Ukrainos rytinės Donecko srities vadovas antradienį pranešė, kad įsakė vaikams ir jų globėjams evakuotis iš kelių fronto miestų ir kaimų regione, kur į priekį stumiasi Rusijos pajėgos.
„Buvo nuspręsta vykdyti priverstinę vaikų evakuaciją su tėvais arba kitais teisėtais atstovais“, – socialiniuose tinkluose pranešė gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Jis sakė, kad nurodymas palies Drobyševės, Nova Poltavkos, Novoolenivkos, Oleksandropilio ir Romanivkos gyventojus.
V.Putinas nebe vienas: išduoti V.Gerasimovo ir S.Šoigu tarptautiniai arešto orderiai
14:34
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) antradienį pranešė, kad išdavė Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo ir buvusio gynybos ministro Sergejaus Šoigu arešto orderius.
Orderiai buvo išduoti dėl įtariamų karo nusikaltimų: atakų nukreipimo į civilinius objektus ir pernelyg didelės šalutinės žalos civiliams gyventojams padarymo, taip pat dėl nusikaltimo žmoniškumui – „nežmoniškų veiksmų“ Ukrainoje, sakoma TBT pareiškime.
Teismas pareiškime nurodė, kad orderiai buvo išduoti teisėjams nusprendus, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog šie vyrai yra atsakingi už „Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuo 2022 metų spalio 10 dienos iki bent 2023 metų kovo 9 dienos vykdytus raketų smūgius prieš Ukrainos elektros infrastruktūrą“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenogrado Čikatila pramintas rusų maniakas išvyko į karą Ukrainoje
14:16
Serijinis žudikas Jurijus Gricenka, kuris Maskvoje ir Maskvos regione medžiojo moteris, jau maždaug metus tarnauja Rusijos kariuomenės medicininės evakuacijos būryje, teigia „Telegram“ kanalo SHOT šaltinis.
Šią vasarą J.Gricenka turėjo būti paleistas iš Mordovijos įkalinimo įstaigos, nes atliko visą 22 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau maniakas buvo paleistas anksčiau – 2023 m. rugsėjį jis išvyko į būrį „Storm Z“. Vis dėlto į šturmo būrį 62 metų žudikas nebuvo paimtas dėl sveikatos būklės, tačiau medicininės evakuacijos būriui J.Gricenka tiko.
Plačiau skaitykite ČIA.
E.Macronas sako esąs pasirengęs atnaujinti derybas su V.Putinu
14:12
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad yra pasirengęs tęsti dialogą „įvairiais klausimais“ su autoritariniu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Tikiu dialogo galia ir norėčiau tęsti dialogą su Vladimiru Putinu... Pastaruosius kelis mėnesius dialogo nebuvo, tačiau neatmetu jo galimybės vienu ar kitu klausimu“, – pažymėjo Prancūzijos prezidentas tinklalaidės "Generation Do It Yourself“ metu.
E.Macronas neatmetė pokalbio su V.Putinu galimybės atominių elektrinių klausimu, kartu nenurodydamas, kokias su atominėmis elektrinėmis susijusias detales norėtų aptarti.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios E.Macronas ne kartą skambino V.Putinui ir bandė jį įtikinti nutraukti karą. Paskutinį kartą jie kalbėjosi 2022 m. rugsėjo pradžioje. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje V.Putinas spaudos konferencijoje sakė, kad Maskva yra pasirengusi dialogui su Paryžiumi, jei Prancūzija to norėtų.
„Esame pasirengę toliau bendrauti su Prancūzija. Tačiau nuo tam tikro momento Prancūzijos prezidentas nutraukė santykius su mumis. Ne mes nutraukėme, ne aš nutraukiau. Tai jis sustabdė. Jei yra susidomėjimas – prašom, mes pasirengę“, – anksčiau kalbėjo V.Putinas.
Gegužės pradžioje Prancūzijos lyderis pareiškė, kad jo šalies valdžios institucijos nesiekia pakeisti režimo Rusijoje ir nekariauja su Maskva. Anksčiau pavasarį E.Macronas neatmetė galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą, jei Rusijai pavyktų pralaužti fronto liniją ir iš Kyjivo būtų gautas atitinkamas prašymas. Pasak jo, pagrindinė užduotis, su kuria dabar susiduria Vakarai, yra neleisti Maskvai įveikti Kyjivo, nes tada Rusijos kariuomenė galėtų įsiveržti į kitas Europos šalis.
E.Macronas apibūdino Rusiją kaip grėsmę, pabrėždamas, kad tokios nuomonės laikosi „visi europiečiai“.
„Rusija yra grėsmė, kurią mes žinome, kurią visada matėme. Kalbu visų europiečių, ypač Vokietijos ir Prancūzijos, vardu“, – kalbėjo prezidentas.
Be to, jis priminė ir branduolinius grasinimus, reguliariai skelbiamus iš Maskvos nuo tada, kai Ukrainoje prasidėjo plataus masto karas.
„Nuo 2022 m. Rusija vis dažniau griebiasi aiškių, kartais nesulaikomų branduolinių grasinimų. Tokius pareiškimus sistemingai daro pats prezidentas V.Putinas“, – pažymėjo Prancūzijos lyderis.
Pirmoji šaudmenų siunta pagal Čekijos iniciatyvą pasiekė Ukrainą
13:44
Čekijos ministras pirmininkas antradienį pranešė, kad pirmoji šaudmenų partija, įsigyta už Europos ribų pagal Prahos iniciatyvą, pasiekė Ukrainą.
„Prieš kurį laiką į Ukrainą atvyko pirmoji mūsų iniciatyvos šaudmenų siunta. Mes darome viską, ko reikia“, – socialiniame tinkle „X“ sakė ministras pirmininkas Petras Fiala.
Čekija inicijuoja tarptautinę lėšų rinkimo akciją šaudmenims Ukrainos kariuomenei, kuri nuo 2022 metų vasario kovoja su Rusijos invazija, pirkti.
Rusija: per Ukrainos dronų ataką Belgorode sužeisti keturi žmonės
12:33
Rusija antradienį pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką Belgorodo pasienio regione naktį buvo sužeisti keturi žmonės.
Anksčiau antradienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos per naktį surengtą Ukrainos ataką numušė 30 dronų.
Belgorodas dažnai tampa ukrainiečių dronų ir raketų atakų taikiniu. Kyjivas sako taip reaguojantis į kasdien rusų pajėgų vykdomus Ukrainos miestų apšaudymus nuo pat didelio masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį.
Praėjusio mėnesio viduryje Maskvai surengus naują sausumos puolimą Ukrainos šiaurės rytų Charkivo regione, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad šiuo puolimu esą siekiama sukurti buferinę zoną.
„Naktis Belgorodo srityje buvo nerami. Po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išpuolių buvo sužeisti keturi žmonės. Iš viso per pastarąją parą buvo sužeista 15 civilių gyventojų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Jis taip pat nurodė, kad per įprastinę apžiūrą gelbėjimo tarnybos rado po smūgio žuvusios pagyvenusios moters kūną. Tačiau daugiau informacijos V.Gladkovas nepateikė.
„Belovskojės kaime rastas sugriautas privatus namas. Nuo tiesioginio smūgio į namą žuvo pagyvenusi moteris“, – pareiškė gubernatorius.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per šią naktį užfiksuota Ukrainos dronų smūgių banga.
„Oro gynybos sistemos sunaikino 29 dronus virš Belgorodo srities ir vieną virš Voronežo“, – nurodė Gynybos ministerija.
Sekmadienį per Ukrainos raketų smūgius Rusijos okupuotame Kryme žuvo keturi žmonės, įskaitant du vaikus, o dar 150 buvo sužeisti, pranešė Maskvos paskirti regiono pareigūnai.
Daugiau nei dvejus metus su Maskvos invazija kovojanti Ukraina nuolat rengia atakas Belgorode ir Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Kyjivas retai komentuoja šiuos išpuolius, kurie dažniausiai nukreipti prieš Rusijos energetikos ir karinius objektus.
ES ėmėsi Čečėnijos diktatoriaus motinos
12:31
Naujausiame ES sankcijų Rusijai sąraše yra ir viena „babuška“, skelbia Briuselio leidinys „Politico“. Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo 70-metė motina Aimani Kadyrova yra tarp 47 bendrovių ir 70 asmenų, kurie padeda Rusijos invazijai į Ukrainą ir kuriuos Europos Sąjungos Taryba pirmadienį įtraukė į individualių sankcijų sąrašą.
Visiems jiems įšaldytas turtas, uždrausta keliauti ir vykti tranzitu per ES, taip pat uždrausta teisėtai užsiimti verslu ES.
A.Kadyrova yra Kadyrovų fondo prezidentė. Šis fondas vykdo perauklėjimo programas Ukrainos vaikų ir paauglių, kuriuos Rusijos pajėgos pagrobė iš okupuotos Ukrainos.
ES sąraše teigiama, kad fondas verčia ukrainiečių vaikus dalyvauti kariniuose mokymuose, siekdamas atitolinti juos nuo gimtosios šalies ir giminaičių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Internetas ūžia apie incidentą tarp Rusijos naikintuvo ir didžiausio JAV žvalgybinio drono
12:27
Internetas ir Rusijos karinių tinklaraštininkų kanalai praėjusią naktį ūžė nuo pranešimų apie tai, kad savaitgalį virš Juodosios jūros užfiksuotas incidentas, kuriame dalyvavo Rusijos naikintuvas MiG-31ir Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų žvalgybinis dronas RQ-4B „Global Hawk“, rašo naujienų svetainė „Agentstvo“.
Apie incidentą Juodojoje jūroje pirmą kartą užsiminė aviacijai skirtas su Rusija siejamas kanalas „Fighterbomber“, kuris vėlų pirmadienio vakarą sveikino visus su misija susijusius asmenis. Jis taip pat pažymėjo, kad dabar „laukiame atsako iš pindosų dėl „neprofesionalių veiksmų“.
„Dabar padidėjusi turbulencija Juodojoje jūroje. Pažiūrėsime, ar nuolat, ar tai buvo vienkartinė akcija“, – rašoma pranešime.
Frazę „neprofesionalūs veiksmai“ pastaraisiais metais oficialusis Vašingtonas ne kartą vartojo reaguodamas į incidentus, kai Rusijos karinės oro pajėgos trukdė JAV bepiločiams ir koviniams lėktuvams vykdyti numatytus veiksmus.
Apie vidurnaktį prorusiškas kanalas „Karinis informatorius“ pranešė, kad „MiG-31 virš Juodosios jūros numušė JAV karinių oro pajėgų žvalgybinį bepilotį orlaivį, tikriausiai RQ-4B „Global Hawk“ aukštai skraidantį žvalgybinį droną“. Vėliau kanalo autoriai pridėjo prierašą: „Šiuo metu patvirtintas tam tikras incidentas“.
Po kiek laiko daugiau informacijos paskelbė ir „Fighterbomber“. Pasak pranešimų kanale, „Global Hawk“ aukštis jo neapsaugojo“ ir pažymėta, kad dronas buvo numuštas.
Atvirojo šaltinio duomenų analitikas Oliveris Alexanderis socialiniame tinkle „X“ rašė, kad paskutinis matomas bepiločio žvalgybinio drono RQ-4 „Global Hawk“ skrydis virš Juodosios jūros baigėsi saugiu nusileidimu Sigoneloje (Italijoje) pirmadienio rytą.
Remiantis skrydžių duomenų svetaine „Flightradar“, kuriuos išnagrinėjo „Agentstvo“ žurnalistai, per pastarąsias dvi dienas virš Juodosios jūros skraidė tik vienas amerikiečių dronas „Global Hawk“.
Radaruose jis pasirodė birželio 23 d. apie 9 val. Maskvos laiku netoli NATO Sigonelos aerodromo Sicilijoje ir sugrįžo birželio 24 d. apie 6 val.
Naujienų agentūros „Reuters“ korespondentas Idris Ali, dirbantis Pentagone, remdamasis anonimiškumą norėjusiu išsaugoti JAV gynybos ministerijos atstovu, „X“ tinkle rašė, kad „virš Juodosios jūros nebuvo jokių incidentų“.
Rusijos ir JAV gynybos ministerijos, praėjus 10 valandų po pirmųjų pranešimų, oficialiai taip ir nepakomentavo galimo incidento virš Juodosios jūros.
„Agenstvo“ pažymėjo, kad pranešimai apie incidentą su JAV bepiločiu orlaiviu pasirodė birželio 23 d. Sevastopolio paplūdimyje nusileidus raketai. Dėl to žuvo keturi civiliai gyventojai ir daugiau kaip 150 buvo sužeisti.
Rusijos gynybos ministerija iš pradžių teigė, kad Rusijos oro gynyba perėmė penkias ATACMS raketas, iš kurių keturios buvo sunaikintos, o viena pakeitė savo trajektoriją.
Vėliau ministerija perrašė pranešimą spaudai. Anot naujo pranešimo, kariškiai perėmė tik keturias raketas, o penktoji sprogo virš paplūdimio. Incidentas pavadintas „tyčiniu teroro aktu“. Vėliau televizijos reportažuose taip pat buvo teigiama, kad bepilotis orlaivis „Global Hawk“, kuris reikalingas raketoms nukreipti, smūgio metu skraidė netoli Krymo.
Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „JAV dalyvavimas šiame grėsmingame nusikaltime nekelia jokių abejonių“. Ministerija išsikvietė JAV ambasadorę Maskvoje Lynne Tracy ir pranešė jai, kad „tikrai bus imtasi atsakomųjų priemonių“.
Oficialiai žinoma bent apie vieną incidentą tarp Rusijos karo lėktuvų ir JAV drono virš Juodosios jūros. 2023 m. kovo mėn. rusų naikintuvas Su-27 apgadino JAV bepilotį orlaivį „MQ-9 Reaper“.
Ispanija perdavė Ukrainai antrąją raketų partiją „Patriot“ sistemoms
11:10
Ispanija praėjusį penktadienį perdavė Ukrainai antrąją priešlėktuvinių raketų partiją, skirtą jos oro gynybos sistemai „Patriot“, skelbia ispanų leidinys „El Mundo“.
Naujienų agentūra EFE vyriausybės šaltiniai atskleidė, kad antroji raketų partija iš Ispanijos Ukrainą pasiekė praėjusį penktadienį, birželio 21 d. Pirmoji partija buvo pristatyta balandžio pabaigoje.
„Patriot“ sistemoms skirtos raketos yra dalis „svarbaus pristatymo“, kuris turi įvykti šių metų birželio mėnesį, kaip gegužės 25 d. per Ramšteino kontaktinės grupės susitikimą Ukrainos gynybos klausimais sakė Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie susitarimą su Ispanija dėl pagalbos stiprinant oro gynybą, tačiau neatskleidė jo detalių, kol nebus patvirtinti visi tiekimai.
ES pradeda derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova
10:48
Europos Sąjunga antradienį oficialiai pradeda stojimo į bloką derybas su Ukraina ir Moldova.
Nusimato ilgus metus truksiantis reformų procesas, kol galiausiai šios buvusios sovietinės respublikos taps bloko narėmis.
Šiuo svarbiu žingsniu ypač siekiama išreikšti pasitikėjimą Ukrainos ateitimi Kyjivui tęsiant intensyvias kovas su rusų invazija, prasidėjusia prieš beveik pustrečių metų.
„Tai tikrai istorinės akimirkos. Ukraina yra ir visada bus suvienytos Europos dalis“, – teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kai 27 ES šalys praėjusią savaitę pasirašė susitarimą pradėti derybas.
„Milijonai ukrainiečių ir iš tiesų ištisos mūsų žmonių kartos įgyvendina savo europinę svajonę“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pajėgos smogė šaudmenų sandėliui Rusijos Voronežo srityje
10:46
Praėjusią naktį Ukrainos žvalgybos grupė smogė Rusijos pajėgų amunicijos sandėliui Olchovackio rajone, Rusijos Voronežo srityje, antradienį susirašinėjimo platformoje „Telegram" pranešė Ukrainos karinė žvalgyba.
„Naktį aikštelėse su šaudmenimis, kurių bendras plotas – 3500 kvadratinių metrų, kilo gaisras, kuris tebesitęsia iki šiol. Atsižvelgiant į sandėlio dydį, panašu, kad jis dar ilgai sproginės“, – teigė žvalgybos atstovai.
Pasak pranešimo, operaciją vykdė Ukrainos karinės žvalgybos Aktyvių veiksmų departamentas. Tarnyba taip pat paskelbė vaizdo įrašą.
Anksčiau pranešta, kad Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas interviu leidiniui „The Philadelphia Inquirer“ tvirtino, kad Rusija nepajus karo pasekmių, kol kovos veiksmai bus lokalizuoti Ukrainoje. Todėl, jo įsitikinimu, karas turėtų būti perkeltas į Rusijos teritoriją. Jis pažymėjo, kad būtent todėl 2022 m. pavasarį Ukrainos karinė žvalgyba ėmėsi vykdyti svarbias operacijas Rusijoje.
K.Budanovas pabrėžė, kad tai bus tęsiama ir toliau. Jis pripažino, kad dabartiniame etape šie tolimojo nuotolio smūgiai Rusijai dar nėra kritiškai svarbūs, tačiau jie jau lėmė tai, kad vidutinis Rusijos europinės dalies gyventojas „tikrai žino ir jaučia, kad vyksta karas, ir pats patyrė keletą sprogimų“.
V.Zelenskis iš pareigų atleido aukšto rango kariuomenės pareigūną
09:50
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pakeitė aukšto rango kariuomenės pareigūną, vadovavusį kariams šalies rytuose.
Prezidentas šį sprendimą priėmė po to, kai pareigūnas buvo apkaltintas nekompetentingumu ir piktnaudžiavimu valdžia Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metu.
Kyjivas ilgus mėnesius stengiasi pasipriešinti Maskvos pajėgoms šalies rytuose.
„Nusprendžiau pakeisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vadą generolą leitenantą Jurijų Sodolą brigados generolu Andrijumi Hnatovu“, – nurodė V.Zelenskis.
Tačiau V.Zelenskis nepateikė išsamesnės informacijos apie J.Sodolo atleidimą. Manoma, kad šis sprendimas buvo priimtas, kai J.Sodolą sukritikavo Ukrainos brigados „Azov“ vadas.
Praėjusios savaitės pabaigoje „Azov“ vadas Bohdanas Krotevyčius pateikė skundą Ukrainos saugumo tarnybai (SBU), ragindamas atlikti tyrimą dėl J.Sodolo.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad B.Krotevyčius apkaltino J.Sodolą nekompetencija ir priekaištavo jam dėl ukrainiečių karių žūties fronte.
„Reuters“: D.Trumpas turi planą, kaip priversti Kyjivą derėtis su Maskva
09:38 Atnaujinta 10:54
Du pagrindiniai buvusio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo patarėjai pateikė jam planą, kaip nutraukti Rusijos karą Ukrainoje, jei jis laimėtų prezidento rinkimus, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Ukrainai būtų pasakyta, kad ji sulauks daugiau JAV ginklų tik tuo atveju, jei pradės taikos derybas.
D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, atsargos generolas leitenantas Keithas Kelloggas agentūrai sakė, kad Vašingtonas tuo pačiu įspėtų ir Maskvą, jog bet koks atsisakymas derėtis lemtų didesnę JAV paramą Ukrainai.
Pagal planą, kurį parengė K.Kelloggas ir Fredas Fleitzas, abu dirbę D.Trumpo Nacionalinio saugumo tarybos personalo vadovais jo prezidentavimo 2017-2021 m. laikotarpiu, taikos derybų metu ugnis būtų nutraukta pagal vyraujančias mūšio linijas.
„Reuters“ nurodė, kad jie pristatė savo strategiją D.Trumpui, ir buvęs prezidentas reagavo palankiai.
„Netvirtinu, kad jis su ja sutiko ar pritarė kiekvienam jos žodžiui, bet mums buvo malonu gauti tokį grįžtamąjį ryšį“, – sakė F.Fleitzas.
Tačiau D.Trumpo atstovas spaudai Stevenas Cheungas pabrėžė, kad oficialiais turėtų būti laikomi tik D.Trumpo arba įgaliotų jo kampanijos narių pareiškimai.
K.Kelloggo ir F.Fleitzo išdėstyta strategija kol kas yra išsamiausias planas, kurį parengė D.Trumpo, ne kartą sakiusio, kad galėtų greitai sureguliuoti karą Ukrainoje, jei lapkričio 5 d. rinkimuose įveiktų prezidentą Joe Bideną, bendražygiai.
„Reuters“ pastebėjo, kad toks pasiūlymas reikštų dramatišką JAV pozicijos dėl karo pasikeitimą ir susidurtų su Europos sąjungininkių ir paties D.Trumpo Respublikonų partijos pasipriešinimu.
Pagrindiniai šio plano elementai buvo išdėstyti viešai prieinamame tiriamajame dokumente, paskelbtame „America First Policy Institute“ – D.Trumpui palankaus analitinio centro, kuriame K.Kelloggas ir F.Fleitzas užima vadovaujančias pareigas.
K.Kelloggas pažymėjo, kad, D.Trumpui laimėjus rinkimus, būtų labai svarbu greitai susodinti Rusiją ir Ukrainą prie derybų stalo.
Jų tyrimo dokumente teigiama, kad Maskvą galėtų suvilioti derybos, jei būtų pažadėta ilgesniam laikui atidėti Ukrainos narystę NATO.
Pasak F.Fleitzo, Ukrainai nereikėtų oficialiai atiduoti teritorijos Rusijai. Vis dėlto, pasak jo, mažai tikėtina, kad Ukraina artimiausiu metu atgaus faktinę visos savo teritorijos kontrolę.
„Mums nerimą kelia tai, kad tai tapo išsekimo karu, kuris pražudys visą jaunų vyrų kartą“, – nurodė jis.
K.Kelloggas ir F.Fleitzas tvirtino, kad siekiant ilgalaikės taikos Ukrainoje reikėtų papildomų saugumo garantijų Ukrainai. F.Fleitzas pridūrė, kad „Ukrainos apginklavimas iki dantų“ greičiausiai būtų pagrindinis to elementas.
„Prezidentas D.Trumpas ne kartą yra pareiškęs, kad svarbiausias jo antrosios kadencijos prioritetas bus greitai susitarti dėl Rusijos ir Ukrainos karo pabaigos, – priminė D.Trumpo atstovas spaudai S.Cheungas. – Rusijos ir Ukrainos karo niekada nebūtų buvę, jei prezidentu būtų buvęs Donaldas J.Trumpas. Taip liūdna.“
J.Bideno kampanija tuo tarpu teigė, kad D.Trumpas nėra suinteresuotas pasipriešinti V.Putinui.
„Donaldas Trumpas kiekviena pasitaikiusia proga žarsto pagyras Vladimirui Putinui, ir jis aiškiai parodė, kad nestos prieš V.Putiną ar nekovos už demokratiją“, – teigė kampanijos atstovas Jamesas Singeris.
Keli analitikai taip pat išreiškė susirūpinimą, kad K.Kelloggo ir F.Fleitzo planas suteiktų Maskvai pranašumą derybose.
„K.Kelloggas aprašo procesą, nukreiptą į tai, kad Ukraina atsisakytų visos teritorijos, kurią dabar yra okupavusi Rusija“, – sakė Danielis Friedas, buvęs valstybės sekretoriaus padėjėjas, dirbęs Rusijos politikos srityje.
Praėjusią savaitę duodamas interviu D.Trumpas atmetė galimybę skirti JAV karių Ukrainai ir atrodė skeptiškai nusiteikęs dėl Ukrainos tapimo NATO nare. Jis nurodė, kad jei būtų išrinktas, greitai imtųsi mažinti pagalbą šiai Rytų Europos šaliai.
Sureagavo Kremlius
Reaguodamas į pranešimus žiniasklaidoje, Kremlius pareiškė, kad bet koks taikos planas Ukrainai, kurį pasiūlys galimai būsimoji D.Trumpo administracija, turės atspindėti realią padėtį vietoje, tačiau Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, anot jo atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, išlieka atviras deryboms.
„Bet kokio plano vertė slypi niuansuose ir atsižvelgime į realią padėtį vietoje, – „Reuters“ sakė D.Peskovas. – Mes nežinome, apie kokį planą kalbama ir kas jame išdėstyta“.
„Prezidentas V.Putinas ne kartą sakė, kad Rusija buvo ir tebėra atvira deryboms, atsižvelgiant į realią padėtį vietoje, – pridūrė jis. – Mes ir toliau esame atviri deryboms, o norėdami įvertinti planą, pirmiausia turime su juo susipažinti.“
D.Peskovas taip pat atkreipė dėmesį, kad V.Putino neseniai pateiktiems taikos pasiūlymams nepritarė nei Vakarai, nei Ukraina.
„Žinote, kad V.Putinas neseniai pateikė taikos iniciatyvą, kurios, deja, nepriėmė nei Vakarai, nei patys ukrainiečiai“, – nurodė atstovas spaudai.
Rusijos karinis laivynas repetavo karo pradžią Baltijos jūroje
08:42
Didėjant įtampai su NATO šalimis, turinčiomis išėjimą prie Baltijos jūros, Rusijos karinis jūrų laivynas joje surengė pratybas, skelbia naujienų agentūra „Interfax“.
Manevrų metų Rusijos pajėgos treniravosi atremti sąlyginio priešo bepiločių orlaivių ir bepiločių jūrinų dronų reidą, taip pat atliko elektroninio trukdymo nustatymo pratybas, rašė Rusijos karinio jūrų laivyno spaudos tarnyba.
Be to, Rusijos pajėgos treniravosi suduoti smūgius „sąlyginio priešo karinių laivų grupei“. Teigiama, kad raketinis laivas „Dimitrovgrad" atliko mokomuosius šaudymus naudojant sistemą „Moskit“.
Pratybos surengtos praėjus savaitei po to, kai Danijos valdžios institucijos pareiškė, kad būtų galima apriboti Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivių, gabenančių naftą ir taip apeinančių Vakarų sankcijas, judėjimą per Baltijos jūrą.
„Šešėlinis laivynas yra tarptautinė problema, kuriai reikia tarptautinio sprendimo“, – pabrėžė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas. Jis sakė, kad tanklaiviai, kurių dauguma yra 20 metų senumo ar senesni, kelia grėsmę aplinkai, todėl su Europos Sąjungos šalimis, turinčiomis priėjimą prie Baltijos jūros, vyksta derybos dėl apribojimų jiems.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija įstojo į NATO. Todėl visos aplink Baltijos jūrą esančios šalys, išskyrus Rusiją, dabar yra Šiaurės Atlanto aljanso narės, o Rusijos karinio jūrų laivyno bazės Sankt Peterburge ir Kaliningrado srityje buvo apribotos.
Pirmadienio pratybos – antrosios per pastarąjį mėnesį Rusijos laivyno pratybos Baltijos jūroje. Birželio 1 d. povandeninis laivas „Mozhaisk“ atliko torpedinį šaudymą prieš sąlyginio priešo povandeninį laivą.
Kovo pabaigoje dviejų Baltijos laivynui priklausančių Rusijos povandeninių laivų įgulos per pratybas repetavo povandeninių laivų dvikovą.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:31
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1180 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 536,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 4 tankai, 18 šarvuotųjų kovos mašinų, 35 artilerijos sistemos, 58 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 6 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 31 Rusijos bepilotį orlaivį ir vieną sparnuotąją raketą.
Vašingtonas: po V.Putino kelionės į Šiaurės Korėją Pekinas baiminasi regioninės krizės
08:25
Kinija, nepaisydama savo viešo aljanso su Rusija, nerimauja, kad Šiaurės Korėja po prezidento Vladimiro Putino vizito gali jaustis padrąsinta pradėti regioninę krizę, pirmadienį pareiškė vienas JAV aukščiausio rango pareigūnas.
Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Kurtas Campbellas sakė, kad Kinija, bendraudama su Jungtinėmis Valstijomis, užsiminė, jog yra „susirūpinusi“ po to, kai V.Putinas praėjusią savaitę pasirašė gynybos sutartį su Pchenjanu.
„Manau, būtų teisinga sakyti, kad Kinija tikriausiai nerimauja, jog Šiaurės Korėja bus kaip nors paskatinta imtis provokacinių veiksmų, kurie galėtų sukelti krizę Šiaurės Rytų Azijoje“, – pareiškė K.Campbellas Užsienio santykių taryboje.
Jis atkreipė dėmesį į padažnėjusius nedidelio masto karinius incidentus Šiaurės Korėjos pasienyje su Pietų Korėja, taip pat į Pchenjano „tikrai provokuojančias kalbas“ bei „visiškai aiškų pasiryžimą“ vengti diplomatijos su Jungtinėmis Valstijomis.
Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija ketina labiau remti Šiaurės Korėją, įskaitant galimą paramą branduolinėje srityje, sakė K.Campbellas.
„Tai pavojinga įvykių raida, kurią mes stebime“, – kalbėjo K.Campbellas.
Šiaurės Korėjai dėl jos branduolinių ir raketų programų taikomos įvairios JT sankcijos, tačiau ji rado uolų partnerį Rusijoje, kuri yra veto teisę turinti Saugumo Tarybos narė ir kuriai Pchenjanas siunčia artilerijos sviedinius Maskvos invazijai į Ukrainą.
V.Putinas pasirašė susitarimą su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu, į kurį, be kita ko, įtrauktas abiejų šalių pasižadėjimas ateiti viena kitai į pagalbą užpuolimo atveju, taip tarsi grįžtant prie Šaltojo karo laikų aljanso.
Kinija, kuri ilgą laiką buvo pagrindinė Pchenjano partnerė, bet pastaruoju metu laikėsi atokiau, viešai mažai ką pasakė apie V. Putino kelionę.
Jungtinės Valstijos taip pat kaltino Kiniją, kad ši skatina Rusijos karinių pajėgų stiprinimą eksportuodama pramonės produkciją, nors ir ne tiesiogines ginklų siuntas.
K.Campbellas sakė, kad nors Kiniją ir Rusiją vienija priešiškumas Vakarams, abi galybės skirtingai vertina ne tik Šiaurės Korėją, bet ir Pekino ryšius su buvusiomis sovietinėmis respublikomis Centrinėje Azijoje.
„Manau, kad ateityje įtampa tarp Maskvos ir Pekino greičiausiai atsinaujins“, – kalbėjo K.Campbellas.
Tačiau žvelgiant į artimesnį laikotarpį, Kinija, anot jo, yra įgijusi pranašumą ir gali būti pajėgi gauti iš Rusijos povandeninių laivų ar kitų technologijų, kurių srityje Maskva vis dar yra labiau pažengusi.
JAV paskelbė Ukrainos pergalės strategiją kare su Rusija: svarbūs – trys dalykai
07:53
Pasak JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo Europos ir Eurazijos reikalams ambasadoriaus Jameso O'Brieno, norint Ukrainos sėkmės kare, visų pirma reikia atimti iš Rusijos Federacijos galimybę veržtis į rytus, naudoti artimas ugnies linijas ir daryti Ukrainai ekonominę žalą, praneša „Ukrinform“.
„Kai dabar kalbame apie Ukrainos sėkmės strategiją, tai kalbame apie tai, kaip sustabdyti Rusijos bandymus prasiveržti į rytus. Ir tai yra pirmas žingsnis į sėkmę“, sakė jis.
Ambasadorius taip pat pareiškė, kad reikia atimti iš Rusijos galimybę naudotis apšaudymo linijomis ir neleisti Ukrainai atstatyti savo ekonomikos.
Tai būtų galima pasiekti aprūpinant ukrainiečius pakankamu kiekiu priešlėktuvinės gynybos ir kitų ginklų, kad jie galėtų kovoti ilgesnį laiką.
„Tuomet ateis momentas, kai Rusija turės apsvarstyti, ar gali judėti į priekį“, – sakė jis.
JAV turėtų paskelbti apie naują 150 mln. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą
07:48
Vašingtonas antradienį turėtų paskelbti apie naują 150 mln. JAV dolerių (97,79 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, pranešė keli JAV pareigūnai.
Apie naujausią JAV pagalbos Ukrainai skyrimą bus paskelbta tuo metu, kai Rusija pirmadienį išsikvietė Vašingtono ambasadorių, kad išreikštų protestą dėl, jos teigimu, JAV pagamintų pažangiųjų raketų panaudojimo Ukrainai sekmadienį atakavus Krymą.
Maskva pareiškė, kad per Ukrainos smūgį amerikietiška raketa Rusijos okupuotame Kryme žuvo keturi žmonės, įskaitant du vaikus.
Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad Sevastopolį Ukraina atakavo raketomis ATACMS. Keturios raketos esą buvo numuštos, o penktoji apgadinta ir jos nuolaužos nukrito į paplūdimį.
Manoma, kad į naujausią pagalbos paketą bus įtraukta amunicija, skirta didelio judrumo artilerijos raketų sistemoms HIMARS. Ši sistema gali šaudyti ilgesnio nuotolio raketomis iš kariuomenės taktinės raketų sistemos ATACMS.
Vienas JAV pareigūnas nurodė negalįs patvirtinti, ar į pagalbos paketą bus įtraukti ATACMS šaudmenys, tačiau pažymėjo, kad JAV į jį neįtraukė kasetinės amunicijos.
Paketą taip pat sudarys prieštankiniai ginklai, šaulių ginklai ir granatos, Ukrainai itin reikalingi 155 mm ir 105 mm kalibro artilerijos sviediniai bei kita karinė parama.
