Buvęs „Aidar“ kuopos vadas: „Būsime priversti pasitraukti iš Avdijivkos“

Ukrainos gynybos pajėgos turės pasitraukti iš Avdijivkos. Rusų okupantams šio miesto apylinkėse pavyko prasiveržti į priekį, teigia buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dikijus.

„Avdijivkos rajone jie padarė tokią ženklią pažangą, kad... Būsiu atviras. Vakar bendravau su vaikinais iš ten. Manau, kad jau dabar daug labiau tikėtina, kad būsime priversti pasitraukti iš Avdijivkos, nei kad Avdijivką išlaikysime“, – „Radio NV“ sakė J.Dikijus.

Pasak jo, Ukrainos kariuomenės išvedimas gali įvykti per ateinančias pusantros savaitės.

„Greičiausiai sprendimą pasitraukti iš Avdijivkos turėsime priimti dar prieš Naujuosius metus“, – nurodė kariškis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių kariai prie Avdijivkos

Be to, jis pažymėjo, kad rusai turi nedidelių pasiekimų ir kitose vietovėse, pavyzdžiui, Verbovės–Robotynės rajone vis dar vyksta permainingos kovos.

„Ten (kairiajame Chersono srities krante) mes iš esmės nesiginame, bet vis dar esame puolime.... Jiems taip svarbu pašalinti šitą mūsų priešakinį placdarmą, kad, manau, jie ten sutelks visas pajėgas, kurios liks po Avdijivkos. Taigi ne faktas, kad nereikės iš ten pasitraukti. Bet kol kas dinamika yra priešinga“, – apibendrino J.Dikijus.

Avdijivkos miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas sakė, kad rusų okupantai jau kelis mėnesius aktyviai bando užimti Avdijivką ir nuolat skelbia vis naujus ir naujus terminus, kurių jiems vis nepavyksta pasiekti.

Tuo pat metu žiniasklaida pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariškiams iki metų pabaigos užimti Avdijivką, kad „metus pradėtų pergalėmis fronte“.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį primygtinai reikalavo Rusijos invaziją į Ukrainą vadinti karine operacija, taip pat kaip ir Kremlius.

„Tai yra karinė operacija (...) kol nė viena šalis nepaskelbė karo“, – žurnalistams per metinę spaudos konferenciją sakė nacionalistų lyderis.

„Kai Rusija paskelbs karą Ukrainai, tada bus karas“, – teigė jis.

„Turėtume džiaugtis, kol nėra paskelbtas karas. Jei karas bus paskelbtas, prasidės visuotinė mobilizacija, ir to niekam nelinkėčiau“, – pridūrė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Viktoras Orbanas

V.Orbanas buvo paklaustas, kodėl per spalį Pekine vykusį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu karą pavadino karine operacija.

V.Orbanas – vienintelis iš ES vadovų, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi po Rusijos invazijos į Ukrainą.

V.Orbanas spalio 17 dieną susitiko su V.Putinu Pekine aptarti bendradarbiavimo energetikos srityje.

Anksčiau šį mėnesį V.Orbanas užblokavo 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą Ukrainai.

V.Orbanas buvo įtikintas kolegų ES lyderių neblokuoti sprendimo pradėti derybas su Kyjivu dėl prisijungimo prie bloko.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad per Rusijos pajėgų vykdomą apšaudymą Torecke, esančiame rytinėje Donecko srityje, žuvo trys žmonės ir dar penki buvo sužeisti.

Per beveik dvejus metus trunkančią Rusijos invaziją šioje srityje vyko didžiausi mūšiai, o pernai Kremlius pareiškė, kad aneksavo ją kartu su dar trimis rytinėmis ir pietinėmis teritorijomis.

„Dvi bombos pataikė į vieną iš Torecko kasyklų. Vienas žmogus žuvo, dar du buvo sužeisti. Dar dvi bombos pataikė į kitos kasyklos teritoriją. Du žmonės žuvo, trys buvo sužeisti“, – sakoma vidaus reikalų ministro Ihorio Klymenkos pareiškime socialiniuose tinkluose.

Jis sakė, kad pirmoji nukentėjusi kasykla buvo atjungta nuo elektros ir kad 32 kalnakasiai, kurie išpuolio metu buvo po žeme, buvo iškelti į paviršių.

I.Klymenko pridūrė, kad Rusijos smūgiai apgadino kasyklos administracinius pastatus ir įrangą, o policija tiria šį incidentą.

Nuo 2014 metų dalį Donecko srities, kuri garsėja savo anglių kasyklomis, iš dalies kontroliuoja Rusijos pajėgos arba jų įgaliotiniai.

Prieš Rusijos invaziją Torecke gyveno apie 31 tūkst. žmonių. Jis yra į šiaurę nuo Avdijivkos, kurią Rusijos pajėgos vis dar bando apsupti.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Berlynas suteiks papildomą 85,5 mln. eurų paramą Ukrainai, siekdamas padėti šaliai išgyventi žiemą ir atremti Rusijos atakas prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Apie tai ketvirtadienį skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Ši parama bus teikiama iš Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijų bendrai finansuojamų lėšų. Jos bus skirtos ypatingos svarbos energetikos infrastruktūrai, remontui ir tokiai įrangai, kaip generatoriai ir transformatoriai, įsigyti.

Praėjusią žiemą Rusija rengė įnirtingas atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Dėl to daugelis ukrainiečių dažnai likdavo be elektros ir šildymo.

Ukrainai ruošiantis galimam šių strategijų pasikartojimui, Kyjivo sąjungininkai paskelbė naujus žiemos pagalbos paketus, įskaitant oro gynybos sistemas, energetikos infrastruktūros įrangą ir kitas priemones, padedančias sušvelninti bendrą šių išpuolių poveikį.

Ukraina gavo paskutinę šių metų Europos Sąjungos makrofinansinės paramos išmoką – 1,5 mlrd. eurų, ketvirtadienį pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis.

„Taigi, ES parama šiais metais pasiekė 18 mlrd. eurų. Šios lėšos padeda išlaikyti ekonominį stabilumą ir vykdyti socialinius įsipareigojimus“, – pabrėžė Ukrainos vyriausybės vadovas.

Praėjusių metų pabaigoje ES Taryba patvirtino 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinę paramą Ukrainai 2023 metais, ją išmokant dalimis.

Lėšos skirtos kaip ilgalaikė lengvatinė paskola 35 metų laikotarpiui. ES valstybės narės padengs didžiąją dalį palūkanų išlaidų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusį penktadienį pažadėjo kitų metų pradžioje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime rasti būdą, kaip įveikti Vengrijos prieštaravimą naujam 50 mlrd. eurų dydžio pagalbos Ukrainai paketui.

Ukrainos Aukščiausioji Rada antruoju svarstymu priėmė įstatymo projektą dėl medicininės marihuanos legalizavimo, atsižvelgdama į tai, kad dėl karo su Rusija tūkstančiai žmonių kenčia nuo potrauminio streso sutrikimo, kurį, daugelio nuomone, galėtų palengvinti šis vaistas.

Iš viso už įstatymo projektą balsavo 248 parlamentarai.

Įstatymą pasiūlė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Parlamento narys Jaroslavas Železniakas teigė, kad įstatymas reglamentuoja kanapių apyvartą tik medicininėje, pramoninėje ir mokslinėje veikloje, o marihuanos platinimas rekreaciniais tikslais ir toliau bus laikomas nusikaltimu.

„Medicininių kanapių pagrindu pagamintų produktų bus galima įsigyti tik su elektroniniu receptu. Gydytojas juos skirs pacientui atsižvelgdamas į jo būklę, panašiai kaip šiuo metu tai daroma su morfinu“, – rašė jis.

Shutterstock nuotr./Kanapės

Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainoje jau seniai diskutuota apie galimą medicininės marihuanos legalizavimą. Nors daugelis žmonių pasisakė už kanapių naudojimą gydymo tikslais, tačiau nemažai buvo ir tokių, kurie baiminosi, kad įteisinus medicininę marihuaną į Ukrainos miestų gatves plūstelės narkotikai.

Diskusijos įgavo naują pagreitį po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Kremliaus pajėgos ne kartą naudojo galingas raketas civiliniams taikiniams visoje šalyje sprogdinti, o tai turėjo pragaištingų padarinių. Manoma, kad Ukrainoje daug žmonių kenčia nuo streso ir nerimo.

Nuo Rusijos invazijos pradžios okupantai į Ukrainą paleido 7400 įvairių tipų raketų ir 3700 bepiločių orlaivių 

„Per Ukrainą buvo paleista 7400 raketų. Apie 1600 buvo sunaikinta“, – per teletiltą sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės atstovas Jurijus Ignatas.

Kartu jis pažymėjo, kad visos raketos įskaičiuotos į 7400 skaičių: trečdalį šio skaičiaus sudarė raketos S-300 ir S-400, taip pat Ch-22, balistinės raketos – apie 900 balistinių raketų „Iskander-M“, kurios skriejo per Ukrainą.

J.Ignatas pažymėjo, kad žmonės nori džiaugsmo švenčių proga.

„Bet didžiausias mūsų džiaugsmas yra tai, kad mes tikrai atremiame priešą, o ne paprasta kaina. Ir manau, kad tikrai bus džiugių akimirkų, kai gausime daugiau ginklų, daugiau žmonių padės kariuomenei ginti šalį“, – pabrėžė jis.

Jis priminė, kad yra gerų naujienų iš Vokietijos, kuri artimiausiu metu turėtų perduoti Ukrainai papildomą „Patriot“ sistemą.

„Šių baterijų reikia vis daugiau, kad būtų pakeistos sovietinės sistemos, kurios jau senka, o šaudmenų joms randama vis mažiau. O kitos IRIS-T sistemos taip pat yra tai, ko mums labai reikia, kad sukurtume norimą daugiasluoksnę oro gynybos sistemą iš modernių vakarietiškų sistemų ir iš viršaus su moderniu lėktuvu, kuris taip pat mus saugos iš oro“, – pažymėjo J.Ignatas.

Jis taip pat sakė, kad nuo visavertės invazijos pradžios, tiksliau, nuo 2022 m. rugsėjo, kai rusai pradėjo naudoti „Shahed“ tipo atakos bepiločius orlaivius, į Ukrainą jų įskrido 3700, iš kurių 2900 buvo sunaikinti.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad bendras Japonijos, JAV ir Australijos karines pratybas netoli Hokaido salos laiko „potencialia karine grėsme“.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime sakoma: „Tokią provokacinę veiklą, kurioje dalyvauja ne regioninės valstybės, laikome potencialia grėsme saugumui“.

L.Teigiama, kad Rusija pridūrė, kad pateikė oficialų protestą Japonijos ambasadai Rusijoje, praneša „Reuters“.

Naujienų agentūra „Bloomberg“ paskelbė redakcinį straipsnį, kuriame ragino Vakarus „nepasiduoti nusivylimui“ dėl Ukrainos.

Kaip rašo agentūra, Europos valstybių ryžtas ir Jungtinių Valstijų dvipartinė vienybė, susiformavusi beveik prieš dvejus metus prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, silpnėja, Baltieji rūmai ir Europos Sąjunga susiduria su sunkumais skiriant karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai, o „net kai kurie karščiausi šalies šalininkai reiškia abejones dėl jos perspektyvų fronte ir ragina derėtis“ su šalimi agresore.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karys

„Bloomberg“ rašo, kad „nusivylimas yra suprantamas“, tačiau jis yra klaidingas, nes neatsižvelgiama į didžiules Ukrainos žmonių aukas, kurias jie paaukojo kovodami su Rusijos agresija, taip pat nepakankamai įvertintas Ukrainos gynybos pajėgų gebėjimas susigrąžinti pranašumą, jei jos gaus pakankamai ginklų.

„Atsisakymas dabar imtis karinių veiksmų pakirs pasitikėjimą Vakarais ir galiausiai sukels pavojų demokratinėms valstybėms, kurios remia Ukrainos gynybą, taip pat kaip ir pati Ukraina“, – sakoma tekste.

Agentūra pažymi, kad šiemet partnerių ginklai į Ukrainą buvo atgabenti „per vėlai“ ir „per mažai, kad atitiktų kontrpuolimo užmojus“, o sąjungininkai nepakankamai įvertino Rusijos gynybinius pajėgumus ir jos pasiryžimą prisiimti siaubingas aukas.

Redakcijos straipsnyje pabrėžiama, kad „daryti mažiau – ne išeitis“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nerodo nė menkiausio susidomėjimo derybomis ir „turi daug priežasčių“ laukti, kol žlugs JAV ir Europos ryžtas, ir tuomet užgrobti Ukrainą, perspėjo „Bloomberg“.

„Šiame išsekimo kare Vakarai turi pritaikyti savo atsaką, kad galėtų teikti tvaresnę paramą ilguoju laikotarpiu“, – sakoma straipsnyje.

Agentūra „Bloomberg“ primena, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainai labai svarbu tiekti daugiau šaudmenų, tolimojo nuotolio raketų, oro gynybos sistemų, bepiločių orlaivių ir naikintuvų.

Perspėjama, kad be nuolatinio ginklų tiekimo „Ukraina nesugebės išlaikyti savo kontroliuojamos teritorijos“, o juo labiau išlaisvinti užimtų teritorijų. Be to, JAV ir Europa turėtų padėti Ukrainai pasigaminti daugiau ginklų kurdamos bendras įmones.

Parama iš biudžeto Ukrainai turėtų būti atnaujinta ir susieta su „nuolatiniais reikalavimais Ukrainos vyriausybei dėl skaidrumo ir reformų“. Vakarai turėtų sugriežtinti sankcijas Rusijai, sustiprinti rusiškos naftos kainų lubas ir neleisti Kremliui importuoti dvejopo naudojimo technologijų.

„Nors Rusijos ekonomika rado būdų, kaip prisitaikyti, sankcijos yra būtinos siekiant išlaikyti spaudimą V.Putinui ir pasiųsti solidarumo žinią“, – rašo „Bloomberg“.

Taip pat raginama pasaulio lyderius geriau informuoti savo tautas, kad Rusijos invazija yra „visiškai neišprovokuotas karas, kurio tikslas – užkariauti, sąmoningai atakuojant civilius gyventojus ir vykdant siaubingus karo nusikaltimus“. Parama Ukrainai buvo labai pigi Vakarų kariuomenėms ir pelninga JAV ir Europos gynybos bendrovėms, pažymi „Bloomberg“.

„Neįmanoma nuspėti, kada ir kaip baigsis karas. Tačiau pralaimėjimas pareikalautų didžiulių strateginių išlaidų, pakenktų pasauliniam maisto ir energetiniam saugumui ir paskatintų tolesnius V.Putino veiksmus. Kad ir kokie sunkūs iššūkiai laukia Ukrainos ir jos partnerių ateinančiais metais, pralaimėjimas nėra išeitis“, – apibendrinama redakcijos straipsnyje.