O.Scholzas turi gerų naujienų Ukrainai

Baltarusijoje netoli sienos su Ukraina statomas naujas karinis miestelis. Anksčiau šioje vietoje veikė vaikų stovyklos, o dar visai neseniai – lazertago klubas. Apie tai praneša stebėsenos grupė „Belaruski Gajun“.

Pasak šaltinio, Pietų operatyvinės vadovybės karinė stovykla bus pastatyta penkių apleistų vaikų stovyklų („Čaika“, „Ogoniok“, „Galaktika“, „Liteiščik“ ir „Lesnaja Poliana“) vietoje. Objektas įsikurs šalia Novaja Budos kaimo Gomelio rajone, netoli sienos su Ukraina.

Tyrėjai nustatė, kad buvusios vaikų stovyklos „Galaktika“ teritorijoje veikia aktyvaus poilsio klubas „Korsaras“. Čia galima buvo žaisti lazertagą, dažasvydį ir kt.

Lapkričio mėnesį žaidimų klubas pranešė apie tai, kad bus keičiama žaidimų aikštelė. Esą vyksta „visiškas pertvarkymas“. Priežasčių jie neatskleidė.

„Korsaro“ klubo išsikraustymas gali būti susijęs su karinio miestelio statyba. Atitinkamai mūsų informacija apie statybų aikštelę sulaukė dar vieno patvirtinimo“, – rašo „Gayun“.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad toliau stengiamasi sutvarkyti pagrindinio Ukrainos telekomunikacijų paslaugų teikėjo „Kyjivstar“ tinklą, kuris dieną prieš tai nukentėjo nuo precedento neturinčios kibernetinės atakos.

Antradienį įvykdytas išpuolis paralyžiavo „Kyjivstar“ ir 24 mln. bendrovės abonentų veiklą. Kyjivas dėl atakos kaltina Maskvos programišius.

„SBU kibernetiniai ekspertai ir „Kyjivstar“ specialistai, bendradarbiaudami su kitomis valstybinėmis institucijomis, taiso tinklą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė SBU.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Kyjivstar“

Pasak SBU, tikimasi, kad trečiadienį bus galima naudotis kai kuriomis „Kyjivstar“ paslaugomis.

Trečiadienį  „Kyjivstar“ vartotojai Ukrainos sostinėje dar negalėjo skambinti telefonais ir gauti perspėjimus apie oro pavojų. 

Daugelis žmonių suskubo pirkti naujas SIM korteles, tačiau dauguma jų jau buvo išpirktos.

Teigiama, kad trečiadienio vidurdienį Kyjivo parduotuvėse buvo išparduotos paskutinės kitų dviejų Ukrainos operatorių kortelės.

Antradienį įvykdyta kibernetinė ataka taip pat paralyžiavo daugelio šalies tarnybų darbą.

Kai kuriuose regionuose gyventojai pranešė apie sunkumus norint išsigryninti pinigus.

Pietinėje Zaporižios srityje neveikė kai kurie vaistinių ir prekybos centrų terminalai, o Černihivo regionas liko be gatvių apšvietimo. 

Trečiadienį SBU paskelbė pareiškimą, kuriame dėl incidento apkaltino programišius, priklausančius Rusijos karinei žvalgybai GRU.

„Atsakomybę už išpuolį jau prisiėmė Rusijos pseudo įsilaužėlių grupė“, – teigiama pranešime. 

Į Briuselį trečiadienį atvykęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo Vengriją, vėliau vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų susitikime žadančią blokuoti finansinės paramos Ukrainai paketą ir Kyjivo derybų dėl narystės Bendrijoje startą.

„Vengrija, demonstruodama savo kitokį požiūrį nei visa Europos Sąjunga, tam tikra prasme kenkia sau, nes šiuo metu susilaikyti nuo pagalbos Ukrainai, nesvarbu, ar kalbame apie karinę paramą, ar kalbame apie politinę paramą, šiuo atveju – narystės pradžią, tai reiškia įduoti visas kortas Vladimirui Putinui“, – žurnalistams sakė G.Nausėda.

Nuo ketvirtadienio ES vadovai Briuselyje aptars tolesnę paramą Ukrainai, įskaitant 50 mlrd. eurų makroekonominių priemonių paketą bei pažadą pradėti oficialias derybas dėl narystės.

Vengrų premjeras Viktoras Orbanas pagrasino vetuoti abi priemones.

Susitikimo išvakarėse Europos Komisija (EK) atblokavo 10 mlrd. eurų įšaldytą ES finansavimą Vengrijai, šiai įgyvendinus teismų reformą, kuria, anot EK, šalis pašalino teismų nepriklausomumo trūkumus.

Vis dar užblokuotas liko apie 20 mlrd. eurų siekiantis finansavimas.

Olafas Scholzas sako, iki šių metų pabaigos Ukrainoje bus dislokuota antroji „Patriot“ oro gynybos sistema.

Vokietijos kanclerio teigimu, oro gynybos sistema „Patriot“ padės Ukrainai apsiginti nuo Rusijos atakos dronų ir raketų. „Tai nepaprastai būtina, nes Rusija savo ekonomiką pavertė karo pagrindu, o ginklų gamyba įgauna pagreitį“, – sakė Olafas Scholzas, kurio žodžius cituoja agentūra DPA.

Be antrosios „Patriot“ oro gynybos sistemos, Ukraina netrukus gaus iš Vokietijos šarvuočių, amunicijos, žieminių uniformų ir elektros generatorių, kad įveiktų energijos trūkumą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Patriot“ oro gynybos sistema

Baltarusijos žmogaus teisių centras „Viasna“ antradienį pranešė, kad Minsko saugumo tarnybos visoje šalyje atliko kratas šimtų rinkimų stebėtojų namuose ir sulaikinėjo juos darbo vietose.

Tai naujausias susidorojimas su žmogaus teisių ir demokratijos veikėjais prieš vasario mėnesį vyksiančius parlamento ir vietos valdžios rinkimus.

Pranešama, kad per kratas tikrinami aktyvistų telefonai ir jie verčiami pasirašyti įspėjimus dėl „ekstremistinės veiklos propagavimo“. Keli aktyvistai jau anksčiau buvo kaltinami šia veikla ir jiems gresia iki septynerių metų kalėjimo.

Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) verčia aktyvistus, kurie taip pat stebėjo 2020-ųjų prezidento rinkimus, įrašyti vaizdo įrašus, kuriuose gailisi dėl savo veiklos.

Plačiau skaitykite ČIA.

/ AP

Savo namuose Maskvoje rasta negyva „mėgstamiausio Vladimiro Putino propagandinio laikraščio“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja 35 metų Ana Cariova.

Proputiniško laikraščio „Komsomolskaja pravda“ redaktoriaus pavaduotoją Aną Cariovą rado jos tėvas, susirūpinęs, kad jos nematė jau kelias dienas.

Policija pradėjo tyrimą dėl jos mirties, pranešė internetinis naujienų kanalas „Baza“.

Smarkiai karščiavo

Pirminiais duomenimis, nebuvo jokių įsilaužimo į jos butą požymių ar „smurtinės mirties požymių“.

Yra žinoma, kad ji sirgo nepatikslinta ūmine virusine kvėpavimo takų infekcija ir kelias dienas smarkiai karščiavo.

Visgi leidinio „Shot“ duomenimis, įtariama, jog ji mirė nuo „ūmaus širdies nepakankamumo“.

Jos kūną rado tėvas, kuris sunerimo, kad ji nuo sekmadienio nepranešė apie save. Jis užėjo į jos butą Maskvos centre esančiame Didžiajame Tišinskio skersgatvyje.

2022 m. rugsėjį nuo insulto mirė jos viršininkas 68 metų Vladimiras Sungorkinas, „Komsomolskaja pravda“ vyriausiasis redaktorius ir generalinis direktorius. Tačiau jo mirtis buvo laikoma įtartina, nes medikai aptiko uždusimo požymių.

Plačiau skaitykite ČIA.

24tv.ua/Getty Images nuotr./Anna Cariova

Danija trečiadienį paskelbė, kad skirs Ukrainai beveik 1 mlrd. eurų vertės karinės paramos paketą, apimsiantį tankus, šaudmenis, dronus ir kitą įrangą.

Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ sakė, kad danų premjerė Mette Frederiksen apie tai paskelbė per Osle vykusį Šiaurės šalių lyderių susitikimą su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

NTB / via REUTERS/ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir danų premjerė Mette Frederiksen

„Dabar esame pasiekę lemiamą tašką. Turime užtikrinti, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia kovai tęsti. Tai galioja šiandien, rytoj ir ateinančiais metais. [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas turi žinoti, kad šio karo jis negali laimėti. Mes tvirtai stovime Ukrainos pusėje“, – pabrėžė M.Frederiksen.

V.Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ savo ruožtu sakė: „Per mūsų susitikimą padėkojau ministrei pirmininkei Mette Frederiksen už Danijos karinę pagalbą, įskaitant neseniai suteiktą didelį paketą, taip pat už jos paramą atstatant Mykolajivą, steigiant Ukrainos paramos fondą ir vadovaujant aviacijos koalicijai.“

„Ilgalaikė parama, vienybė ir stiprybė yra raktas įveikti Rusijos agresiją Ukrainoje. Esu dėkingas Danijai už tai, kad ji pritaria šiems bendriems tikslams ir bendradarbiauja su mumis siekiant teisingos taikos“, – pridūrė jis.

Anksčiau trečiadienį leidinys „Financial Times“ paskelbė, kad Europos Komisija aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pažadėjo blokuoti finansinę ir politinę paramą Ukrainai, išvakarėse svarsto atšaldyti 10 mlrd. eurų Budapeštui skirtų lėšų, kurios buvo užblokuotos dėl susirūpinimo teisinės valstybės principais. Tačiau po pietų, pasak naujienų agentūros „Reuters“, paskelbta, jog Europos Komisija nesiruošia nusileisti Vengrijai.

„Reuters“ pažymėjo, kad Briuselis laukia, kol Vengrija žengs paskutinį žingsnį, kad būtų atblokuoti milijardai eurų, įšaldyti po to, kai ministras pirmininkas V.Orbanas pamynė demokratinę stabdžių ir atsvarų sistemą.

Europos Komisija pareiškė, kad naujausios Vengrijos teismų reformos pirmiausia turi būti paskelbtos oficialiame šalies leidinyje, kad įsigaliotų, o tada ir institucija galės neįšaldyti iki 10 mlrd. eurų paramos vystymuisi Budapeštui iš bloko bendrojo biudžeto.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas

Mūšiuose už Ukrainą žuvo savanoris iš Norvegijos, padėjęs Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kovoti su Rusija, paskelbė Ibestado savivaldybės meras Jimas Christiansenas, kurį cituoja naujienų portalas „iHarstad“.

„Nepaprastai liūdna, kai atsitinka kas nors panašaus“, – pažymėjo meras.

Jo teigimu, kol kas mirties detalies nėra žinomos, tačiau jį antradienio popietę apie įvykį informavo savivaldybės vadovas. Pažymėta, kad savanoriui buvo 20 metų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

„Visi ištekliai, tiek krizių komanda, tiek psichologinė tarnyba, yra pasirengę, jei artimieji to pageidauja“, – pridūrė meras.

Savanoriai iš įvairių šalių kovoja Ukrainos pusėje kare prieš Rusiją. Deja, tai nėra vienintelis atvejis, kuomet kuris nors iš jų žuvo mūšio lauke.

Rugsėjo 30 d. pranešta apie netoli Lymano, Donecko srityje, žuvusį Estijos savanorį Tanelį Krihulą.

Kare Ukrainoje žuvo keturi Baltarusijos savanoriai iš Lytvyno ir Volato batalionų. O antradienį paskelbta apie Airijos savanorio Grahamo Dale'o žūtį.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas „neturi pagrindo blokuoti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje“, trečiadienį, Bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame bus svarstomas šis klausimas, išvakarėse, pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Paprašiau jo pasakyti nors vieną priežastį, kodėl. Ne tris, ne penkias, ne dešimt. Pasakyti man vieną priežastį“, – sakė V.Zelenskis apie savo pokalbius su Vengrijos premjeru.

„Laukiu atsakymo“, – sakė jis žurnalistams Osle, kur susitiko su penkių Šiaurės šalių vadovais.

MATIAS BAGLIETTO / REUTERS/ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Nuo ketvirtadienio ES vadovai Briuselyje aptars tolesnę paramą Ukrainai, taip pat – 50 mlrd. eurų makroekonominių priemonių paketą bei pažadą pradėti oficialias derybas dėl narystės.

V.Orbanas pagrasino vetuoti abi priemones. Tai reikštų didelę viršūnių susitikimo nesėkmę, o Ukraina ir jos kaimynė Moldova, kuri taip pat tikisi derybų dėl narystės, liktų nuošalyje praėjus beveik dvejiems metams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Vengrija tvirtina, kad principingai prieštarauja Ukrainos siekiui tapti ES nare, argumentuodama, kad V.Zelenskio karo laikų administracija nepakankamai kovoja su korupcija.

V.Orbanas trečiadienį pakartojo savo nepritarimą derybų su Ukraina dėl narystės ES pradžiai ir pavadino tai „baisia klaida“.

Tuo tarpu V.Zelenskis sakė, kad tikisi „labai konstruktyvaus susitikimo“ su V.Orbanu, „nes turime bendrą sieną“.