Suprasti akimirksniu
- „The Times“: J.Bidenas leis Ukrainai smogti Rusijai raketomis „Storm Shadow“, bet ne ATACMS
- „Viskas pagal planą“: V.Zelenskis patvirtino, kad rusai bando atsiimti Kurską
- Antrą dieną iš eilės Ukraina atakavo Rusijos aerodromą už poliarinio rato
- V.Putino patikėtinis spaudžia jį suduoti ribotą branduolinį smūgį ir apsaugoti Rusiją nuo žlugimo
- Šaltinis: Ukrainos žvalgyba Rusijos Belgorodo srityje susprogdino dalį geležinkelio
- Pakako vieno smūgio: karinė žvalgyba virš Juodosios jūros numušė brangų rusų lėktuvą
- Saugios tranšėjos virsta kariškių kapais: kaltas karo taisykles pakeitęs lemtingas ginklas
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Times“: J.Bidenas leis Ukrainai smogti Rusijai raketomis „Storm Shadow“, bet ne ATACMS
20:36
JAV prezidentas Joe Bidenas gali leisti Ukrainai smogti Rusijai britų ir prancūzų raketomis „Storm Shadow“, bet ne amerikietiškais tolimojo nuotolio ginklais, ypač ATACMS raketomis, rašo laikraštis „The Times“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais.
„Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai paleisti ilgiausio nuotolio ATACMS versijos – balistinės raketos – į taikinius už sienos ribų, tikėdamosi užkirsti kelią tolesniam konflikto eskalavimui“, – rašoma leidinyje.
Pasak „The Times“, tikimasi, kad J.Bidenas aptars vakarietiškų ginklų naudojimą su kitais Europos lyderiais ir išsiaiškins jų nuomonę dėl galimų politikos pokyčių.
„Ir Jungtinė Karalystė, ir Prancūzija remia Ukrainos tolimojo nuotolio ginklų naudojimo apribojimų panaikinimą, tačiau amerikiečiai kol kas blokuoja šiuos pokyčius, baimindamiesi eskalacijos. Manoma, kad Irano daugiau kaip 200 raketų „Fath-360“ pristatymas Rusijai suvaidino svarbų vaidmenį įtikinant kai kuriuos aukšto rango pareigūnus Vakaruose, kad būtina skubiai keisti politiką.
Kaip pažymėjo Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis antžeminio karo klausimais, jis nenustebs, jei J.Bidenas laikysis „tarpinio varianto“ pozicijos, o „Prancūzija ir Jungtinė Karalystė prisiims riziką dėl Ukrainos“.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
07:03
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
46-osios oro desanto brigados kariai atrėmė masinį rusų puolimą ir pasiekė naują rekordą
00:04
Ukrainos kariai iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 46-osios atskirosios oro pajėgų oro atakos brigados atrėmė plataus masto Rusijos pajėgų puolimą ir pasiekė sunaikintos ir sugadintos technikos rekordą.
„Rugsėjo 12 d. rusų okupantai nusprendė pasiekti dar vieną rekordą. Keturios šturmo bangos nuo 05.45 val. iki vidurdienio į mūsų brigados batalionų pozicijas turėjo pralaužti ukrainiečių desantininkų gynybą. Mus puolė tankai, šarvuočiai, pėstininkai ant motociklų – iš viso 46 šarvuotos ir ne visai šarvuotos transporto priemonės.
Buvo pasiektas rekordas: 46-osios brigados atsakomybės zonoje per vieną dieną dar niekada nebuvo sunaikinta ar apgadinta tiek daug priešo transporto priemonių. Mūsų bendražygiai 46 tiksliais šūviais iš visų turimų šaudmenų sunaikino 15 vienetų (9 šarvuočius, 2 tankus, 2 šarvuočius ir 2 motociklus) ir išjungė 11 šarvuočių. Tiems priešams, kurie spėjo laiku pabėgti, pasisekė – jie gyvens, kad galėtų kovoti kitą dieną. „Bet neilgam, – patikina desantininkai, – iki kito karšto susitikimo!“, – rašoma pranešime.
„Storm Shadow“ raketos per Ukrainos smūgius Rusijai vadovautųsi JAV duomenimis
22:34
JAV ir Jungtinės Karalystės vyriausybės aptaria galimybę leisti Ukrainai dislokuoti Didžiosios Britanijos sparnuotąsias raketas, kurios, remdamosi JAV navigaciniais duomenimis, galėtų suduoti tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje, praneša „Bloomberg“ šaltiniai.
Šis klausimas buvo aptartas susirinkimų metu, kurie vyko pastarosiomis dienomis, kai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas surengė derybas Londone ir Kyjive, sakė šaltiniai.
Šią savaitę Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija leido aiškiai suprasti, kad yra atviros Ukrainos prašymui sustiprinti jos galimybes smogti Rusijos teritorijai.
Kyjivui reikalaujant galingesnių Vakarų ginklų, kuriais būtų galima smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje, pareigūnai kalbėjosi apie tai, ar Baltieji rūmai galėtų suteikti Ukrainai leidimą naudoti britų raketas „Storm Shadow“ tarpvalstybinėms atakoms, teigė šaltiniai.
„Storm Shadows“ raketos skrenda arti žemės dideliu greičiu ir pasiekia taikinius naudodami sistemą, kurioje vadinamoji inercinė navigacija derinama su pasauline padėties nustatymo sistema ir navigacija vietovėje, rašoma gamintojo MBDA interneto svetainėje pateiktame informaciniame lape.
GPS palydovinės navigacijos sistemą valdo Pentagonas, tačiau ji taip pat naudojama viešiesiems tikslams.
Pasak su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, „Storm Shadow“ raketos, naudojamos sudėtingose operacijose, dažnai naudojasi JAV pateiktais duomenimis, padedančiais labai tiksliai kartografuoti vietovę.
„Pentagonas palaiko glaudų ir nuolatinį dialogą su mūsų sąjungininkais, įskaitant Jungtinę Karalystę, siekdamas užtikrinti, kad bet koks karinių pajėgumų koordinavimas atitiktų mūsų bendrus tikslus ir tarptautinę teisę“, – sakė atstovas spaudai Charlie Dietz.
„The Times“: J.Bidenas leis Ukrainai smogti Rusijai raketomis „Storm Shadow“, bet ne ATACMS
20:36
JAV prezidentas Joe Bidenas gali leisti Ukrainai smogti Rusijai britų ir prancūzų raketomis „Storm Shadow“, bet ne amerikietiškais tolimojo nuotolio ginklais, ypač ATACMS raketomis, rašo laikraštis „The Times“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais.
„Jungtinės Valstijos neleis Ukrainai paleisti ilgiausio nuotolio ATACMS versijos – balistinės raketos – į taikinius už sienos ribų, tikėdamosi užkirsti kelią tolesniam konflikto eskalavimui“, – rašoma leidinyje.
Pasak „The Times“, tikimasi, kad J.Bidenas aptars vakarietiškų ginklų naudojimą su kitais Europos lyderiais ir išsiaiškins jų nuomonę dėl galimų politikos pokyčių.
„Ir Jungtinė Karalystė, ir Prancūzija remia Ukrainos tolimojo nuotolio ginklų naudojimo apribojimų panaikinimą, tačiau amerikiečiai kol kas blokuoja šiuos pokyčius, baimindamiesi eskalacijos. Manoma, kad Irano daugiau kaip 200 raketų „Fath-360“ pristatymas Rusijai suvaidino svarbų vaidmenį įtikinant kai kuriuos aukšto rango pareigūnus Vakaruose, kad būtina skubiai keisti politiką.
Kaip pažymėjo Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis antžeminio karo klausimais, jis nenustebs, jei J.Bidenas laikysis „tarpinio varianto“ pozicijos, o „Prancūzija ir Jungtinė Karalystė prisiims riziką dėl Ukrainos“.
Rusai prasiveržė iš apsupties prie Seimo upės Kursko srityje
20:28
Šią savaitę Rusijos pajėgos, pasitelkusios tankus ir šarvuotąją techniką, pradėjo kontrpuolimą Kursko srityje.
Pasak BILD atvirų duomenų analizės eksperto Juliano Ropkes, Rusijos kariai išstūmė Ukrainos ginkluotąsias pajėgas netoli Korenevo kaimo, taip pat išstūmė Ukrainos kariškius iš Krasnooktiabrskojės, Snagosto ir Komarovkos kaimų.
Kaip pažymėjo ekspertas, iš rytų pusės rusai išardė apsuptį, į kurią rusų daliniai pateko rugpjūčio pabaigoje.
J.Ropke priminė, kad šiaurėje rusus atkirto Seimo upė, o vakaruose ir pietuose – siena su Ukraina.
Jis pridėjo, kad „vaizdiniai“ duomenys reiškia, kad reali padėtis gali būti daug blogesnė nei matoma žemėlapyje.
V.Putinas: leidimas naudoti ilgojo nuotolio ginklus reikštų, kad NATO kariauja su Rusija
19:50
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų leidimas Kyjivui naudoti ilgesnio nuotolio ginklus smūgiams į Rusijos taikinius reikštų, kad NATO kariaus su Rusija.
„Tai reikšmingai pakeistų patį konflikto pobūdį... Tai reikštų, kad NATO šalys kariauja su Rusija“, – pareiškė V.Putinas valstybinės televizijos žurnalistui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą ragino sąjungininkus suteikti ukrainiečiams daugiau ilgojo nuotolio raketų.
Ukrainos lyderis taip pat nori, kad sąjungininkai panaikintų apribojimus naudoti jų tiekiamus ginklus prieš Rusijos teritorijos gilumoje esančius objektus.
Rusija už akių buvusiam deputatui skyrė 10 metų įkalinimo bausmę
19:13
Maskvos teismas trečiadienį už akių nuteisė buvusį Rusijos Valstybės Dūmos deputatą Ilją Ponomariovą 10 metų laisvės atėmimo bausme už, kaip teigiama, melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą ir terorizmo pateisinimą.
I. Ponomariovas pabėgo į Ukrainą ir gavo pilietybę po to, kai pasipriešino Maskvos 2014 metais įvykdytai Krymo aneksijai. Jis buvo vienintelis Rusijos žemųjų parlamento rūmų narys, balsavęs prieš.
Pasak prokurorų, 2022 metų kovą internete paskelbtame vaizdo įraše I. Ponomariovas „pateikė sąmoningai melagingą informaciją apie Rusijos kariuomenės panaudojimą ir pateisino teroristinę veiklą“.
Prokurorai neįvardijo vaizdo įrašo, tačiau opozicinė žiniasklaidos priemonė „Mediazona“ teigė, kad tai buvo „YouTube“ interviu, kurį jis davė televizijos kanalui „Current Time“, pavadinimu „Ilja Ponomariovas: (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas bus nužudytas. Kas tai padarys? Dar nežinau.“
Maskvos karinis teismas 49-erių vyrą jam nedalyvaujant nuteisė 10 metų laisvės atėmimo bausme, pranešė valstybinė žiniasklaida.
I. Ponomariovas nuo 2007 iki 2016 metų buvo rusų įstatymų leidėjas. Jis sukėlė nemažai kontroversijos, nes nepritarė Krymo aneksijai ir susilaikė balsuojant dėl „gėjų propagandos“ uždraudimo.
Dar neseniai jis vadovavo politiniam „Rusijos laisvės legiono“ – etninių rusų, kovojančių už Ukrainą ir surengusių keletą ginkluotų pasienio reidų, – sparnui.
Praėjusį mėnesį politikas pranešė, kad buvo sužeistas per drono ataką netoli Kyjivo, kur gyvena, ir socialiniuose tinkluose paskelbė nuotraukas, kuriose matyti jo kruvinas veidas.
Už invazijos į Ukrainą kritiką Rusija sulaikė, nubaudė arba įkalino tūkstančius žmonių. Teisių gynimo grupės teigia, kad tai yra sovietinius laikus primenantis susidorojimas.
Vakarietiški ginklai Rusijos teritorijoje: ar tai išties naudinga Ukrainai?
17:57
Ribojimų atlaisvinimo dėl Ukrainai perduotų vakarietiškų ginklų panaudojimo smūgiams Rusijos teritorijoje diskusija aktyviai vyksta jau ne vieną mėnesį. Šių metų pradžioje, o ypač po Charkivo srities puolimo, Ukraina suprato, kad šis leidimas – gyvybiškai svarbus jos galimybėms atsilaikyti.
Trečiadienį jau sklandė gandai, kad Jungtinių Valstijų vyriausiojo diplomato Antony Blinkeno ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus Davido Lammy įvykusio vizito Kyjive tikslas – paskelbti apie tokio leidimo suteikimą. Tačiau taip neįvyko.
Pasak žiniasklaidos, tikėtina, šis klausimas bus svarstomas penktadienį Vašingtone susitikus Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku K.Starmeriu.
Plačiau skaitykite čia.
Baltijos šalys sunerimo dėl NATO oro gynybos: „Be jos nuostoliai bus katastrofiški“
17:14
Estijos vyriausiasis gynybos pareigūnas paragino NATO sustiprinti su Rusija besiribojančių valstybių narių priešlėktuvinės gynybos pajėgumus, nes, anot jo, Aljansui labai trūksta tolimojo nuotolio priešraketinių pajėgumų, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Pasak straipsnio, gebėjimas atremti balistines raketas yra viena didžiausių sąjungininkų gynybos spragų. Tolimojo nuotolio ginklai, tokie kaip „Patriot“ sistema, kurių keletą NATO sąjungininkės padovanojo Ukrainai, taip pat yra labai brangūs.
„Akivaizdu, kad pasienyje esančių valstybių padėtis yra labiausiai kritiška, – antradienį interviu metu „Bloomberg“ žurnalistams pareiškė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras. – Jei pasienio šalys yra apgintos, tai neabejotinai ir Berlynas bei Paryžius yra gerokai saugesni“.
Teigiama, kad NATO liepą išsiuntė valstybėms narėms pasiūlymus dėl naujų gynybinių pajėgumų, o 2025 m. antrąjį pusmetį tikimasi susitarti dėl viso Aljanso. Pasiūlymuose nurodomi įsipareigojimai dėl išlaidų per ateinančius 20 metų.
Savaitgalį, kai du Rusijos bepiločiai orlaiviai nukrypo į Latvijos ir Rumunijos teritorijas, pabrėžta būtinybė skubiai įsigyti ir stiprinti oro gynybą.
Latvija pripažino, kad jos galimybės atpažinti dronus oro erdvėje yra ribotos, o gynybos ministras Andris Spruds trečiadienį per susitikimą su aukščiausio rango NATO pareigūnais paragino sustiprinti pajėgas.
Nors NATO lėktuvai patruliuoja trijų Baltijos šalių oro erdvėje, tačiau nė viena iš jų neturi naikintuvų, atkreipė dėmesį „Bloomberg“.
Primenama, kad po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Baltijos šalių pareigūnai taip pat paprašė, kad sąjungininkų oro gynybos sistemos būtų reguliariai dislokuotos jų šalyse.
Lietuvos gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį žurnalistams pasiūlė išplėsti NATO oro erdvės patruliavimo Baltijos šalyse kompetenciją, kad naikintuvai galėtų „iš karto pakilti ir naikinti dronus“.
Estijos vyriausiasis kariuomenės vadas Andrus Merilo praėjusią savaitę paragino vyriausybę įsigyti papildomos amunicijos už 1,6 mlrd. eurų, kad būtų galima vykdyti tolimojo nuotolio smūgius.
Jei to nebus, karinis konfliktas su Rusija Estijai reikštų „katastrofiškus nuostolius“, nurodė vadas dokumente, kuris, pasak visuomeninio transliuotojo ERR, nėra viešai skelbiamas.
Estija taip pat neseniai įvedė gynybos mokestį, ir šalis jau dabar yra antra NATO šalis po Lenkijos pagal išlaidas gynybai, skaičiuojant nuo ekonominės produkcijos. Praėjusią savaitę H.Pevkuras tvirtino, kad Estijos išlaidos gynybai artimiausiais metais potencialiai gali išaugti iki 4-5 proc. augančio vidaus produkto.
„Per pastaruosius dvejus metus jau įsigijome šaudmenų už daugiau kaip 750 mln. eurų, o tai yra daugiau nei per pastaruosius 30 metų“, – pareiškė ministras ir pridūrė, kad iki 2028 m. šaudmenų pirkimui numatyta skirti dar 3 mlrd. eurų.
Rusų raketa pataikė į grūdus plukdantį laivą Juodojoje jūroje
16:45 Atnaujinta 19:13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad rusų raketa ketvirtadienio rytą pataikė į grūdus plukdantį prekybinį laivą Juodojoje jūroje.
Laivas plaukė į Egiptą.
Ukrainai – vienai didžiausių pasaulyje žemės ūkio produktų gamintojų ir eksportuotojų – Juodoji jūra yra labai svarbus prekybos kelias, tačiau, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ji virto jūrų mūšio lauku.
„Rusijos raketa buvo nutaikyta į kviečius plukdantį krovininį laivą, vykstantį į Egiptą (...) Rusija paprastam civiliniam laivui Juodojoje jūroje smogė iškart po to, kai jis išplaukė iš Ukrainos teritorinių vandenų“, – sakoma V.Zelenskio pranešime socialiniame tinkle.
Pranešime taip pat nurodoma, kad per šį smūgį niekas nenukentėjo.
Ukrainos karinis jūrų laivynas vėliau paskelbtame pranešime nurodė, kad į laivą buvo smogta sparnuotąja raketa.
„Dėl atakos buvo smarkiai apgadintas balkeris „AYA“, kuris tuo metu Juodojoje jūroje gabeno grūdus iš Ukrainos Čornomorsko uosto į Egiptą“, – pranešė karinis jūrų laivynas.
V.Zelenskis paragino pasmerkti šį išpuolį.
„Vidaus stabilumas ir normalus gyvenimas dešimtyse pasaulio šalių priklauso nuo normalaus ir netrukdomo mūsų maisto eksporto koridoriaus veikimo“, – pabrėžė jis.
Maskva pernai pasitraukė iš tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms sudaryto susitarimo, kuriuo buvo užtikrinamas saugus Ukrainos žemės ūkio produktų eksportas Juodojoje jūroje, tačiau Kyjivas sukūrė jūrų koridorių, leidžiantį tęsti prekybą.
Gynybos ministras Rustemas Umerovas trečiadienį sakė, kad nuo grūdų koridoriaus sukūrimo juo jau praplaukė daugiau kaip 5 tūkst. laivų.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pasaulinės maisto produktų kainos šoktelėjo į viršų, baiminantis, kad dėl konflikto Juodojoje jūroje sutriks pasaulinis maisto tiekimas.
Rusija smogė humanitarinės pagalbos konvojui Ukrainoje: žuvo trys Raudonojo Kryžiaus darbuotojai
16:36
Rusijos pajėgoms apšaudant Viroliubivką Donecko srityje žuvo trys Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto darbuotojai, susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
„Trys Ukrainos piliečiai, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto darbuotojai, žuvo ir dar du buvo sužeisti dėl Rusijos apšaudymo! Rusijos Federacija artilerijos ugnimi apšaudė Viroliubivkos kaimą Donecko srityje. Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto darbuotojai buvo sunkvežimyje, vežančiame humanitarinę pagalbą“, – rašė jis.
D.Lubinecas pasipiktino, kad, nors apie apšaudymą jau žinoma, tačiau „Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, taip pat ir Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus federacija, tyli!“
Plačiau skaitykite ČIA.
Ministras: nėra duomenų, kad rusišką salietrą gabenantis laivas yra provokacija
16:02
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad nėra duomenų, kad leidimo į Klaipėdos uostą įplaukti prašantis rusišką salietrą gabenantis laivas yra provokacija.
„Duomenų, kurie leistų patvirtinti, kad tai yra sąmoningas piktybinis veiksmas, nukreiptas prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, pateikta nebuvo “, – spaudos konferencijos metu ketvirtadienį kalbėjo G.Landsbergis.
„Tačiau, kai susiduriame su Rusija ar kitais nedraugiškais mums tarptautiniais veikėjais, visuomet turime galvoje ir tokią galimybę. Kitaip tariant, turime būti geriau pasiruošę, labiau pasiruošę, atsargesni, nei dirbdami su kita valstybe“, – dėstė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis liejo tulžį ant Brazilijos ir Kinijos: „Kam visas šis teatras?“
15:58
Kinijos ir Brazilijos „taikos iniciatyva“ yra destruktyvi, nes ji yra Kremliaus rankose ir nebuvo aptarta su Ukraina, interviu metu Brazilijos leidiniui „Metrópoles“ pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, Brazilija ir Kinija ragina abi puses susitaikyti, „susėsti ir pasikalbėti kartu“.
„Koks susitaikymas? Ką reiškia tiesiog susėsti ir pasikalbėti? Jis (Vladimiras Putinas – 15min) yra žudikas... (...) Jis atėjo, žudė žmones, užgrobė teritoriją, o dabar (Brazilijos prezidentas) Lula sako, kad leiskime jiems pasikalbėti. Jei Lula mus palaikytų, jis padėtų sustabdyti karą. (...)
Mes kariaujame su Rusija. Jūs arba palaikote karą, arba jo nepalaikote. Jei nepritariate karui, tuomet padėkite mums sustabdyti Rusiją... Koks kompromisas? Tiesiog atiduoti mūsų žemę, pamiršti, kad jie žudo mūsų žmones? Koks kompromisas? Tai tiesiog nepriimtini dalykai. Todėl manau, kad tai destruktyvu“, – piktinosi Ukrainos prezidentas.
Jis pabrėžė, kad Ukraina nėra Kinijos ar Brazilijos priešė, todėl nesuprato, kodėl staiga jos nusprendė stoti Rusijos pusėn ar būti kažkur per vidurį.
„Koks tai požiūris? Mes kovojame savo žemėje. Jūs turite sustabdyti rusus, turite parodyti, kad esate stiprios šalys. Kaip galite tai siūlyti nieko mūsų neklausdami? O Rusija įsitraukia ir sako, kad remia Kinijos ir Brazilijos iniciatyvą. Kam reikalingas šis teatras? Tai yra, jūs kalbėjote su Rusija apie iniciatyvą, pateikėte ją ir sakote: „Turime šią iniciatyvą“.
Pasak V.Zelenskio, Brazilijos ir Kinijos demonstruojamas požiūris prieštarauja teisingumo ir vertybių sąvokoms, taip pat rodo nepagarbą Ukrainai ir jos teritoriniam vientisumui.
Kinijos ir Brazilijos „taikos planas“
Pavasarį Brazilija ir Kinija pasiūlė savo planą, kaip išspręsti karą Ukrainoje, kurį sudaro šeši pagrindiniai punktai. Pirmiausia, abi šalys siūlo nutraukti kovos veiksmus ir pereiti prie derybų proceso. Jos pabrėžė humanitarinės pagalbos didinimą, civilių gyventojų apsaugą ir keitimąsi karo belaisviais.
Tačiau plane nieko nekalbama apie okupacinių pajėgų išvedimą iš Ukrainos, karo nusikaltėlių nubaudimą ir kompensacijos išmokėjimą Ukrainai už agresoriaus padarytus sugriovimus.
Savo ruožtu Kinija atsisakė dalyvauti birželio mėn. taikos aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijoje, surengtame Ukrainos iniciatyva. Pasak V.Zelenskio, Kinija taip pat dėjo pastangas, kad aukščiausiojo lygio susitikime dalyvautų kuo mažiau šalių.
Tuo tarpu Brazilija į Taikos aukščiausiojo lygio susitikimą pasiuntė savo žemiausio rango atstovą – Brazilijos ambasadorių Šveicarijoje, nors kitoms šalims atstovavo prezidentai, ministrai pirmininkai ar bent jau užsienio reikalų ministrai.
Rusams apšaudžius Donecko ir Charkivo sritis žuvo 5 žmonės
15:29
Rusų pajėgoms apšaudžius Kostiantynivkos apylinkes Donecko srityje ir Borovos kaimą Charkivo srityje, žuvo penki žmonės ir dar mažiausiai devyni buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.
Rusija apšaudė Borovos gyvenamąjį rajoną kasetiniais šaudmenimis, užsidegė mažiausiai penki namai, socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas, remdamasis preliminaria informacija.
„Priešas surengė dvigubą puolimą“, – pridūrė jis.
Pasak gubernatoriaus, žuvo vyras ir moteris, dar mažiausiai septyni žmonės patyrė sužalojimų.
Rusijos pajėgos taip pat apšaudė Viroliubivkos kaimą netoli Kostantynivkos, kur pataikyta į vienos įmonės teritoriją, sakė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Per smūgius buvo sunaikintas sunkvežimis su humanitarine pagalba ir lengvasis automobilis, žuvo trys žmonės ir dar du buvo sužeisti.
„Viskas pagal planą“: V.Zelenskis patvirtino, kad rusai bando atsiimti Kurską
15:25 Atnaujinta 15:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį spaudos konferencijos su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda metu pripažino, kad, praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo Kyjivo puolimo pradžios Rusijos Kursko regione, rusai pradėjo kontrpuolimą.
„Rusai pradėjo kontrpuolimo veiksmus, kurie atitinka mūsų Ukrainos planą“, – sakė Ukrainos vadovas.
V.Zelenskis taip pat sureagavo į informaciją apie Baltarusijos karių telkimą prie sienos su Ukraina.
„Dėl Baltarusijos. Mes matėme tą telkimą. Matėme jį jau seniai. Mes kontroliuojame šį procesą“, - pridūrė prezidentas.
Rusija ketvirtadienį pranešė, kad jos kariuomenė atkovojo 10 gyvenviečių Kursko regione, kuriame Ukraina praėjusį mėnesį pradėjo didelį puolimą.
„Grupės „Šiaurė“ daliniai per dvi dienas išvadavo 10 gyvenviečių“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime, paskelbtame jos „Telegram“ kanale.
Rugpjūčio pabaigoje Ukraina teigė perėmusi maždaug 100 Rusijos gyvenviečių ir beveik 1,3 tūkst. kv. km teritorijos kontrolę.
Rugpjūčio 6 dieną pradėtas netikėtas puolimas – pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai užsienio kariuomenė perėmė dalį Rusijos teritorijos.
„Panikuoti nėra ko“
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ patvirtino, kad šalies agresorės pajėgoms pavyko pasiekti netikėtumo faktorių ir atsiimti gabalėlį teritorijos.
Ironizuodamas jis pastebėjo, kad Rusijos pradėtame nusikalstamame kare prieš Ukrainą jai pačiai tenka vaduoti savo gyvenvietes.
„Netikėtumo faktorius nebuvo pasiektas kokios nors gudrios maskuotės ar dezinformacijos pagalba, tiesiog susiklostė palanki situacija ir rusai ja pasinaudojo.“
E.Papečkio teigimu, ukrainiečiai matė šiame greta esančiame rajone telkiamas pajėgas, ir logiškai įvertino, kad labiausiai tikėtina, kad jos įžengs į Gluškovo rajoną ir puls iš čia: „Todėl, kaip kelis kartus rašiau, daužė tiltus per Seimo upę ir taip gana ilgai apsaugojo savo flangą.“
Jis neabejojo, kad būtent toks ir buvo rusų sumanymas, tačiau ukrainiečių smūgiai tiltams ir pontoninėms perkėloms juos įtikino, kad toks puolimas pareikalaus nuostolių, o puolanti grupė gali būti uždaryta Gluškovo rajone, iš nugaros atkirsta Seimo upės, ir, po kiek laiko, ukrainiečiams sutrikdžius tiekimą, gali tekti bėgti atgal, galbūt net palikus sunkesnę techniką.
„Tačiau, kaip minėjau, ukrainiečiams Kursko srityje trūksta pajėgų, ir užimtos teritorijos perimetre yra nemažai vos vos pridengtų, arba iš viso tik stebimų taškų.“
Ekspertas dėstė, kad greičiausiai rusai Snagnošto rajone aptiko tokią silpną grandį ir sėkmingai įsiveržė mechanizuotomis kolonomis, beveik nesutikdami pasipriešinimo, ir judėjo tol, kol atsirėmė į kiek rimtesnę ukrainiečių gynybą.
„Galima sakyti, kad rusai puolė niekieno nekontroliuojama teritorija, ir nesulaukė net rimtesnių artilerijos ir bepiločių smūgių“, – įvertino E.Papečkys.
Tai – nebe pirmas panašus atvejis, kai rusai sėkmingai išnaudoja tokias silpnas vietas prasiveržimui, pastebėjo jis, tačiau, eksperto nuomone, sunku ką nors padaryti, nes „pridengti skylę gynyboje riestainio skyle neįmanoma“.
„Padėtį tokiu atveju gelbsti rezervai. Kaip supratau, taip ir nutiko Kurske, nes vakarykštis popietinis (labai neįprastas laikas šiame kare) rusų puolimas į ką nors daugiau neišsivystė. Tiesiog rusai sukūrė grėsmę, kuri dabar atitraukia dalį ukrainiečių dėmesio ir pajėgų.“
Kol kas nieko kritiško nenutiko, pažymėjo E.Papečkys, bet galima neabejoti, kad artimiausiomis dienomis agresorius bandys išbalansuoti ukrainiečių gynybą Kurske, atakuodami tai vienur, tai kitur, ir laukdami kol priešininkas atsidengs, arba kol vėl ras silpną vietą gynyboje.
„Panikuoti nėra ko. Tiesą sakant, rusai jau seniai tai turėjo padaryti, vienoje ar kitoje vietoje, ir tai yra ukrainiečių laimėjimas, kad Rusijos karinė vadovybė taip ilgai užtruko telkdama pajėgas Kursko srityje“, – reziumavo jis.
Kinijos prezidentas dalyvaus BRICS susitikime Rusijoje
14:09
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dalyvaus kitą mėnesį Rusijoje vyksiančiame BRICS viršūnių susitikime, ketvirtadienį paskelbė kinų užsienio reikalų ministras.
„Prezidentas Xi labai džiaugdamasis priima jūsų kvietimą“, – sakė Wang Yi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui per susitikimą Sankt Peterburge.
BRICS sudaro didžiausios kylančios ekonomikos šalys.
Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus Sergejaus Šoigu kvietimu Wang Yi dalyvauja BRICS šalių aukšto rango pareigūnų, atsakingų už saugumo klausimus, susitikime Sankt Peterburge. Kitą mėnesį bus rengiamas BRICS grupės aukščiausiojo lygio susitikimas.
Antrą dieną iš eilės Ukraina atakavo Rusijos aerodromą už poliarinio rato
14:03
Dėl dronų atakų grėsmės laikinai uždaryti Murmansko ir Apatyčių oro uostai, skelbia „Telegram“ kanalas „SHOT“.
Pasak pranešimų, Murmansko sritį atakavo trys Ukrainos bepiločiai orlaiviai, kurie į regioną įskrido iš Archangelsko srities pusės. Dronų taikiniu galėjo būti Olenijos karinis aerodromas. Teigiama, kad dviem bepiločiams orlaiviams pavyko sunaikinti priešlėktuvinės gynybos pajėgas.
Prieš tai bendrovė „Rosaviacija“ informavo, kad siekiant užtikrinti skrydžių saugą, nuo 9.35 val. įvesti apribojimai Murmansko ir Apatyčių oro uostų veiklai.
„Orlaivių įgulos, skrydžių vadovai ir oro uostų tarnybos imasi visų būtinų priemonių skrydžių saugai užtikrinti – tai yra svarbiausias prioritetas“, – sakoma pranešime.
Diena anksčiau gubernatorius Andrejus Čibis taip pat pranešė apie dronų ataką Murmansko srityje.
„Prašome supratingai vertinti laikinus apribojimus, kuriuos turime įvesti. Imamasi visų būtinų priemonių saugumui pagerinti, o oro gynybos sistemos veikia naikindamos priešo dronus“, – pareiškė gubernatorius vaizdo pranešime, kurį paskelbė savo „Telegram“ kanale.
Jo duomenimis, rugsėjo 11 d. oro gynybos pajėgos danguje virš regiono numušė tris dronus. Dėl dronų antskrydžio „Rosaviacija“ buvo priversta nutraukti Murmansko ir Apatyčių oro uostų veiklą.
Pirmą kartą Ukrainos bepiločiai orlaiviai Murmansko sritį atakavo rugpjūčio 21 d. Tuomet dronams pavyko nuskristi į Vysokio kaimą srities šiaurėje, šalia kurio yra Olenijos karinis aerodromas, jame dislokuoti strateginiai raketų nešėjai Tu-95MS ir Tu-22M3.
Šis reidas, per kurį ukrainiečių bepiločiai orlaiviai pirmą kartą atakavo objektus už poliarinio rato, tapo nuotolio rekordininku nuo karo pradžios: atstumas nuo sienos iki Vysokio yra 1850 km.
Ankstesnį rekordą – 1 800 kilometrų – Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiekė gegužės pabaigoje, kai atakavo Orską Orenburgo srityje, kur yra Voronežo išankstinio perspėjimo radiolokacinė stotis.
Rusijos Omske liepsnoja tankų ir liepsnosvaidžių gamykla
13:29
Rusijos Omsko mieste esančioje gamykloje „Omsktransmaš“ kilo gaisras, pranešė srities gubernatorius Vitalijus Chočenko.
„Remonto metu užsidegė vieno iš cechų stogas. Įvykio vietoje dirba specialistai. Detalės tikslinamos“, – rašė jis susirašinėjimo platformos „Telegram" kanale.
Naujienų svetainei „Izvestija“ šaltinis nurodė, kad gaisro plotas siekė 700 kv.m. Preliminariais duomenimis, dėl avarijos niekas nenukentėjo.
Portalo Top24.news šaltiniai pranešė, kad gaisras kilo užsidegus bitumui ant įmonės stogo.
„Omsktransmaš“ yra valstybinės korporacijos „Rostech" koncerno „Uralvagonzavod" dalis. Įmonė, kuriai taikomos Vakarų sankcijos, be kita ko, gamina tankus T-80BVM ir sunkiąsias liepsnosvaidžių sistemas „Solntsepek“, kurios vėliau siunčiamos į karą Ukrainoje.
Estijos prezidentas atvyko iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą
13:19
Estijos prezidentas Alaras Karis ketvirtadienį atvyko iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą.
„Atvykome į Kyjivą. Laukiame susitikimų ir diskusijų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė jis.
Rusijos smūgiai nutraukė dujų ir vandens tiekimą Donecko srityje esančiame Pokrovske
12:28
Rusijos atakos nutraukė dujų ir vandens tiekimą Donecko srityje esančiame Pokrovske, ketvirtadienį pranešė gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Rytiniame fronte netoli Pokrovsko jau kelis mėnesius vyksta įnirtingos kovos ir čia yra pagrindinis Rusijos puolimo Donecko srityje židinys. Šis miestas yra svarbus Ukrainos pajėgų logistikos centras.
Pokrovsko pareigūnai dar rugpjūčio 15 dieną paragino gyventojus evakuotis, paaiškėjus, kad Rusijos pajėgos gali būti 10 kilometrų atstumu nuo miesto pakraščio.
Dėl šioje teritorijoje vykstančių kovų nustojo veikti modulinė filtravimo stotis, tiekianti vandenį Pokrovskui.
„Šiuo metu neįmanoma atnaujinti jos veiklos. Dirbame, kad išspręstume šią problemą“, – nurodė V. Filaškinas.
Pasak gubernatoriaus, gyventojams tiekiamas geriamasis vanduo, o Pokrovske išgręžta daugiau kaip 300 šulinių.
Praėjusią dieną V. Filaškinas sakė, kad rusų pajėgos sunaikino dujų paskirstymo stotį, tiekusią dujas Pokrovskui.
Pokrovske rugsėjo pradžioje buvo likę 26 tūkst. gyventojų. 2022 metų sausį jame gyveno apie 60 tūkst. žmonių.
Pamatykite patys: Rusijos pajėgos gavo naujutėlaičių modernių naikintuvų
12:16
Bendrovė „Rostec“ perdavė Rusijos kariuomenei naują karinių lėktuvų Su-57 ir Su-35S partiją, skelbiama valstybinės korporacijos „Telegram“ kanale.
Nors perduotų Su-57 naikintuvų skaičius neatskleidžiamas, filmuotoje medžiagoje matyti du nauji orlaiviai. Kai kurie Rusijos šaltiniai teigia, kad naujų karo lėktuvų yra trys.
Savo pranešime „Rostec“ pažymėjo, kad penktosios kartos naikintuvų, patenkančių į kariuomenę, skaičius kasmet auga. Kitos orlaivių partijos esą jau yra gaminamos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Mirė vienas iš Rusijos televizijos pradininkų Nikolajus Svanidzė
11:53
Mirė vienas iš Rusijos televizijos pradininkų Nikolajus Svanidzė. Jam buvo 69 metai. Televizijos žurnalistas ir žmogaus teisių gynėjas, pastaraisiais metais dėl karo prieš Ukrainą smerkimo atsidūręs Kremliaus nemalonėje, mirė praėjusią naktį.
Pastaraisiais metais jis sirgo smegenų išemija (progresuojantis ilgalaikis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas – 15min), praneša „Telegram“ kanalas „Mash“.
Nuo 1991 m. N.Svanidzė buvo daugelio istorinių televizijos laidų ir filmų autorius ir vedėjas.
Nurodoma, kad žurnalisto mirties priežastis – plaučių uždegimas. Pasak „Mash“ televizijos žurnalistas mirė greitosios pagalbos ekipažo akivaizdoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putino patikėtinis spaudžia jį suduoti ribotą branduolinį smūgį ir apsaugoti Rusiją nuo žlugimo
11:41
Rusija turėtų aiškiai pareikšti, kad yra pasirengusi panaudoti branduolinius ginklus prieš šalis, kurios „remia NATO agresiją Ukrainoje“, leidiniui „Kommersant“ pareiškė Sergejus Karaganovas, įtakingas užsienio politikos šalininkas, kuris spaudžia prezidentą Vladimirą Putiną laikytis griežtesnės branduolinės pozicijos Vakarų atžvilgiu.
Interviu cituojanti naujienų agentūra „Reuters“ pažymėjo, kad Maskva galėtų suduoti ribotą branduolinį smūgį NATO šaliai nesukeldama visuotinio branduolinio karo.
S.Karaganovas pridūrė, kad Jungtinės Valstijos meluoja sakydamos, jog garantuoja savo sąjungininkams branduolinę apsaugą.
Pagrindinis Rusijos branduolinės doktrinos tikslas, pasak jo, „turėtų būti užtikrinti, kad visi dabartiniai ir būsimi priešai būtų tikri, jog Rusija yra pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą“.
Komentaruose, paskelbtuose praėjus kelioms savaitėms po to, kai Ukraina užėmė dalį Rusijos Kursko srities, iš kurios Maskvos pajėgos vis dar kovoja, kad ją išstumtų, S.Karaganovas nurodė, kad jau „atėjo laikas“.
„Atėjo laikas paskelbti, kad turime teisę į bet kokius masinius smūgius į mūsų teritoriją atsakyti branduoliniu smūgiu. Tai taip pat taikoma bet kokiam mūsų teritorijos užgrobimui“.
Pasak „Reuters“, S.Karaganovo pareiškimus atidžiai stebi Vakarų saugumo ekspertai kaip Rusijos mąstymo apie užsienio, gynybos ir branduolinę politiką rodiklį.
Suprantama, kad jo nuomonė neatspindi oficialios politikos, tačiau Kremlius ne kartą suteikė jam galimybę išsakyti ją įtakinguose forumuose ir pateikti tiesiogiai prezidentui V.Putinui.
Daugiau nei metus jis buvo ryškiausia figūra, raginanti keisti Rusijos branduolinę doktriną, kurią Maskva dabar pareiškė peržiūrėsianti.
Dabartinėje doktrinoje teigiama, kad Rusija būtų pasirengusi panaudoti branduolinius ginklus atsakydama į kitos šalies branduolinę ataką arba įprastinę ataką, kuri keltų grėsmę valstybės egzistavimui.
Tačiau ši doktrina buvo neatsakinga ir net savižudiška, komentavo S.Karaganovas, nes ji nepakankamai atgrasė Rusijos priešus ir privertė juos manyti, kad beveik nėra aplinkybių, kuriomis Maskva panaudotų branduolinį ginklą.
Anot jo, jei Rusijai nepavyks pakeisti šios prielaidos ir atkurti atgrasymo priemonių, jos laukia katastrofa.
Dvejus su puse metų trunkančiame kare su Ukraina ji rizikuoja išeikvoti savo resursus mūšio lauke ir ekonomiškai išsekti, o tai gali lemti „nuosmukį ir galbūt net žlugimą“, kalbėjo jis.
„Reuters“ priminė, kad SKaraganovas anksčiau yra raginęs Rusiją apsvarstyti galimybę surengti prevencinį branduolinį smūgį, kad „išblaivintų“ savo priešus.
Nuo karo Ukrainoje pradžios V.Putinas ne kartą paskelbė pareiškimų, kuriuos Vakarai interpretavo kaip branduolinius grasinimus. Tačiau jis taip pat yra sakęs, kad Rusija gali laimėti karą nenaudodama branduolinių ginklų.
„Kai kurie analitikai Vakaruose sako, kad S.Karaganovas atlieka Kremliui naudingą funkciją – išsako nuomonę, kuri kelia nerimą Vakaruose, o V.Putinas, palyginti su juo, atrodo ramus ir nuosaikus“, – rašo „Reuters“.
„Kommersant“ žurnalistė Jelena Černenko interviu metu paklausė S.Karaganovo, kaip jis gali būti tikras, kad jo propaguojama politika nesukels visuotinio branduolinio karo.
„Teiginys, kad bet koks ribotas branduolinių ginklų panaudojimas būtinai sukels visuotinį branduolinį Armagedoną, neatlaiko kritikos“, – sakė jis.
„Užtikrinu jus, kad visos branduolinės galybės turi planų, kaip tam tikrais atvejais kalibruotai panaudoti branduolinius ginklus.“
Jo teigimu, jis neragina eiti pavojingu keliu, tik ragina „gelbėti pasaulį ir Rusiją“.
„Arba laimėsime šį karą, arba žlugsime“, – pridūrė S.Karaganovas.
„Vakarai gali kariauti be galo, šis karas jiems labai naudingas. Ir aš visai neraginu pradėti branduolinio karo, labai norėčiau, kad viskas iki to neprivestų, o sustotų, kol dar neteko priimti baisaus sprendimo.“
Šaltinis: Ukrainos žvalgyba Rusijos Belgorodo srityje susprogdino dalį geležinkelio
11:13
Antradienį per bendrą Ukrainos karinės žvalgybos ir Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų misiją Rusijos Belgorodo srityje esančiame geležinkelio ruože Staryj Oskol – Valuiki buvo susprogdinta mina, naujienų agentūrai „Unian“ atskleidė šaltinis specialiosiose tarnybose.
Teigiama, kad ėl sėkmingos operacijos nuo bėgių nuriedėjo krovininis traukinys, tenkinantis valstybės agresorės kariuomenės logistikos poreikius.
Pasak šaltinio, sprogus geležinkelio bėgiams, nuo bėgių nuriedėjo ir apvirto 11 prekinio traukinio vagonų ir lokomotyvas.
„Ši geležinkelio arterija paralyžiuota, atšaukti keli traukiniai. Darbas silpninant Rusijos valstybę agresorę tęsiasi“, – pabrėžė šaltinis.
A.Blinkenas atvyko į Lenkiją koordinuoti veiksmų dėl Ukrainos
10:00
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį susitinka su Lenkijos lyderiais koordinuoti veiksmų ir parengti bendros pozicijos dėl Ukrainos, naują įtampą keliant artėjantiems JAV rinkimams ir Rusijos atakoms.
JAV diplomatijos vadovas į Lenkiją atvyko traukiniu po bendros su britų užsienio reikalų sekretoriumi Davidu Lammy kelionės į Kyjivą, kur abu jie pažadėjo greitai apsvarstyti Ukrainos prašymus leisti smogti taikiniams toliau Rusijos teritorijoje.
Varšuvoje A.Blinkenas atskirai susitiks su ministru pirmininku Donaldu Tusku ir prezidentu Andrzejumi Duda, labai nesutariančiais dėl Lenkijos vidaus klausimų.
Tačiau Lenkija, nors ir susiskaldžiusi vidaus politikos klausimais, turi niūrių istorinių prisiminimų apie Rusiją ir vieningai remia Ukrainą nuo pat Maskvos invazijos į kaimynę pradžios 2022-ųjų vasarį.
Ruošiasi rinkimams
A.Blinkenas tikisi pasinaudoti paskutiniais JAV prezidento Joe Bideno administracijos darbo mėnesiais ir drauge su sąjungininkais pasistengti užtikrinti plataus masto ilgalaikę paramą Ukrainai, gaunančiai milijardų dolerių vertės Vakarų karinę ir ekonominę pagalbą.
Tačiau lapkričio 5-ąją įvyksiantys JAV prezidento rinkimai galėtų smarkiai pakeisti didžiausio Ukrainos rėmėjo Vašingtono poziciją. Respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas antradienį per debatus su savo varžove, dabartine viceprezidente Kamala Harris neatsakė į klausimą, ar jis nori, kad Ukraina laimėtų.
J.Bideno politinė įpėdinė K.Harris per debatus žadėdama toliau remti Ukrainą paminėjo Lenkiją ir lenkų kilmės amerikiečių balsus.
Jei JAV neremtų Ukrainos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „sėdėtų Kyjive ir žvelgtų į likusią Europos dalį, pradedant Lenkija“, kalbėjo ji.
„Kodėl nepasakote 800 tūkstančių lenkų (kilmės) amerikiečių čia, Pensilvanijoje, kaip greitai pasiduotumėte dėl naudos ir to, ką laikote draugyste su, kaip žinia, diktatoriumi, kuris jus suvalgytų pietums?“ – D.Trumpui sakė K.Harris, turėdama galvoje jo ankstesnius susižavėjimo V.Putinu pareiškimus.
Vis dėlto Lenkija, kuri nuo Šaltojo karo pabaigos yra entuziastinga JAV sąjungininkė, siekė dirbti su D.Trumpu per jo kadenciją 2017–2021 metais.
A.Duda balandį Niujorke susitiko su D.Trumpu ir abu jie gyrė vienas kito darbus.
Pernai rinkimuose triumfavęs D.Tuskas, kuris orientuojasi į Europą, yra kalbėjęs apie demokratijos atkūrimą po susiskaldymo. Šis klausimas yra svarbus ir J.Bidenui.
J.Bidenas šiemet Baltuosiuose rūmuose drauge priėmė D.Tuską ir A.Dudą, vildamasis pasiųsti vienybės dėl Ukrainos žinią.
D.Tuskas nevengia kritikuoti D.Trumpo Respublikonų partijos narius, nepritariančius tam, kad būtų padedama Ukrainai.
Kai JAV Kongresas ilgai delsė patvirtinti vieną karinės pagalbos paketą Ukrainai, D.Tuskas sakė, kad Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas yra asmeniškai atsakingas už „tūkstančius gyvybių“.
A.Blinkenas turi aptarti su Varšuva tolesnį veiksmų koordinavimą. Lenkija yra svarbus logistinis Vakarų karinės pagalbos Ukrainai kelias.
Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Lenkija taip pat perka daugiau amerikietiškų ginklų. Praėjusį mėnesį Varšuva pasirašė susitarimą su „Boeing“ dėl 96 atakos sraigtasparnių „Apache“ pirkimo.
Ukrainos pajėgos sunaikino 44 Rusijos dronus
09:52
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį pranešė, kad praėjusią naktį sunaikino 44 Rusijos dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą penkiomis įvairaus tipo raketomis ir 64 atakos dronais.
44 dronai sunaikinti, dar keli sudužo nepasiekę savo tikslo.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Chersono, Chmelnyckio, Čerkasų, Sumų, Dnipropetrovsko, Kirovohrado, Zaporižios ir Poltavos srityse.
Rusija prisiruošė atsiimti Kurską: analitikai įvertino, ar jai pakaks pajėgų
09:48
JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai daro prielaidą, kad Rusijos kariškiai ketina nutraukti Ukrainos puolimą Kursko srityje prieš koordinuotą gynybos pajėgų išstūmimo operaciją. Tuo tarpu karybos ekspertas Egidijus Papečkys sako, kad rusams pavyko pasiekti netikėtumo faktorių, pasinaudojus situacija regione.
Rugsėjo 10 ir 11 d. Rusijos kariai pradėjo kontratakas palei vakarinį Ukrainos puolimo Kursko srityje pakraštį ir, remiantis pranešimais, užėmė kelias gyvenvietes į šiaurės rytus ir pietus nuo Korenevo.
Anot analitikų, Maskvos trečiadienio kontrpuolimų Kursko srityje mastas, apimtis ir galimos perspektyvos neaiškios, o situacija išlieka nestabili. Šiuo metu daryti išvadas apie naują Rusijos kontrpuolimą yra per anksti.
Tačiau rugsėjo 11 d. paskelbti geolokaciniai duomenys rodo, kad Rusijos pajėgos susigrąžino pozicijas į rytus nuo Žuravlių (į šiaurės rytus nuo Korenevo).
Keli Rusijos šaltiniai teigė, kad Rusijos pajėgos visiškai užėmė Snagoštą, tačiau ISW ekspertai nematė vizualinio šių teiginių patvirtinimo.
Remiantis pranešimais, Ukrainos kariai pradėjo naujas atakas prieš Rusijos kontrpuolimą į vakarus nuo Snagoštos ir visame Ukrainos fronte Kursko srityje.
„Turimi vaizdiniai duomenys rodo, kad Rusijos pajėgos, kontratakuojančios Kursko srityje, veikia kuopų būriais ir kontratakoms gali naudoti labiau kovinę patirtį turinčių dalinių elementus.
Rusijos pajėgos gali ketinti laikinai nutraukti Ukrainos puolimą Kursko srityje prieš pradėdamos labiau organizuotą ir gerai aprūpintą operaciją, kad išstumtų Ukrainos pajėgas iš Rusijos teritorijos.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Pakako vieno smūgio: karinė žvalgyba virš Juodosios jūros numušė brangų rusų lėktuvą
09:21
Per operaciją Juodojoje jūroje Ukrainos karinės žvalgybos specialiojo padalinio kariai iš priešlėktuvinės gynybos sistemos sugebėjo numušti ypač brangų Rusijos karo lėktuvą Su-30SM, skelbia žvalgybos spaudos tarnyba.
Pažymima, kad į jūrą nukritęs naikintuvas priklausė Rusijos karinių oro ir kosmoso pajėgų 43-iajam atskirajam jūrų aviacijos pulkui, kuris bazuojasi Sumų aerodrome okupuotame Kryme.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Visi esame pripratę prie mirties“: Rusija prie Kurachovės naudoja jau matytą žiaurią taktiką
08:54
Fronto linijoje netoli Kurachovės miesto ukrainiečių pozicijos yra praretėjusios, o Kremliaus kariai čia turi aiškų tikslą ir naudoja jau patikrintą taktiką, kurios pagalba užėmė Avdijivką.
Fronto linija Donbase nėra ištisa vienoje vietoje, leidinio , „The Economist“ žurnalistui aiškino ukrainiečių brigados karininkas Oleksandras.
Kartais chaotiška situacija tęsiasi kilometrus, nes ukrainiečių kariai, kovojantys poromis, dažnai gina išsklaidytą teritoriją.
Tačiau šie du išvargę ukrainiečiai, ginantys savo šalį nuo užpuolikų, per dieną gali nužudyti iki 18 rusų karių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per smūgį Ukrainos Sumų srityje sužeista 13 žmonių, nukentėjo infrastruktūra
08:27
Per rusų praėjusios nakties dronų smūgį Ukrainos Sumų srityje buvo sužeista 13 žmonių, labai nukentėjo energijos infrastruktūra, pranešė srities administracija.
Pranešime platformoje „Telegram“ nurodoma, kad smogta Konotopo savivaldybės energetikos ir civiliniams objektams, įskaitant daugiabučius, mokyklas ir medicinos įstaigas.
Srities administracija nurodė, kad smūgių vietose dirba atitinkamos tarnybos, žmonėms teikiama pagalba.
Saugios tranšėjos virsta kariškių kapais: kaltas karo taisykles pakeitęs lemtingas ginklas
06:35
Nedideli dronai keičia pėstininkų karybos taisykles, iš pažiūros saugias fronto vietas paversdami mirtinais spąstais, rašo naujienų svetainė „Forbes“.
Tranšėjos jau daugiau nei šimtmetį yra neatsiejama gynybinių pozicijų užėmimo dalis. XIX amžiuje atsiradus šaunamiesiems ginklams, pėstininkai iš rikiuotės perėjo prie išsidėstymo ir priedangos. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą vienintelis būdas išgyventi intensyvią artilerijos ir kulkosvaidžių ugnį buvo kasti tranšėjas.
„Nuo to laiko gynyba mažai pasikeitė. 1916 m. Vakarų fronto kareivis 2024 m. Ukrainos tranšėjose jaustųsi kaip namie, nustebintas tik saulės baterijų ir išmaniųjų telefonų. Tačiau, kaip pažymėjo prezidentas Volodymyras Zelenskis, tai ne tik Pirmojo pasaulinio karo tranšėjų karas, bet ir Pirmasis pasaulinis karas su dronais – o dronai viską pakeitė“, – rašoma leidinyje.
Gali pats išsikasti sau kapą
Atsidūręs pozicijoje, pėstininkas pirmiausia turimu įrankiu iškasa pakankamai gilią duobę, kad galėtų pasislėpti ir apsisaugoti nuo tiesioginės ugnies ir šrapnelių. Ją galima išplėsti į duobę – pakankamai gilią vieno žmogaus kovinę poziciją, kurioje galima stovėti.
Sugaišus daugiau laiko ir pasitelkus inžinerinę įrangą, gynybinę poziciją galima išplėsti iki tranšėjų sistemos. Ji yra pakankamai gili, kad joje būtų galima judėti nesukeliant sau pavojaus. Vienoje pusėje esantis šaudymo laiptelis leidžia kariams žvelgti per kraštą ir skenuoti priešo linijas. Tinklas sujungia kovines pozicijas – vietas, kuriose galima pastatyti sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, kulkosvaidžius, ryšių linijas, sandėliavimo vietas ir poilsio vietas. Tranšėją galima užmaskuoti, o kai kuriose vietose yra perdangos.
Tranšėjų sistemose paprastai būna požeminiai bunkeriai arba žeminės su sutvirtintais stogais, kurie yra pakankamai tvirti, kad atlaikytų artilerijos ugnį. Tačiau dėl bepiločių orlaivių daugelis šių gynybos priemonių paseno, o kai kuriais atvejais tapo pavojingos.
„Dronai, buitiniai kvadrokopteriai, kuriuose įrengtas vienos ar kelių granatų numetimo mechanizmas, gali itin tiksliai numesti bombas iš didelio aukščio. Bet kuris kareivis tranšėjoje gali pats išsikasti sau kapą. Bepiločiai orlaiviai gali vertikaliai nardyti į gynybines pozicijas, o antidronų tinklai dabar atrodo visuotinai paplitę abiejų pusių tranšėjose.
Taip pat įrengta daugybė antžeminių priedangų, skirtų apsisaugoti nuo bepiločių orlaivių. Tačiau labiausiai padėtis pasikeitė anksčiau saugiuose bunkeriuose ir apkasuose“, – rašoma straipsnyje.
Dronai ir bunkeriai
Bunkeris paprastai turi sutvirtintą stogą, uždengtą storais rąstais, kad būtų užtikrinta struktūrinė atrama ir sugertų sprogimą, o paskui užpilamas žemėmis. Internete buvo paskelbta vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip ukrainiečių dronas pakartotinai pataiko į tą patį rusų bunkerį, palaipsniui sprogdindamas žemės dangą, pažeisdamas rąstus, kol susidaro plyšys, pro kurį operatorius gali numesti bombas į apačioje esančią erdvę. Tikėtina, kad Rusijos kariai pasitraukė prieš sunaikinant bunkerį, tačiau jų pozicija buvo pažeista ir viskas, kas ten buvo laikoma, sunaikinta.
Pirmojo asmens dronų (FPV) atakos yra staigesnės ir ryžtingesnės. Kai kurie ukrainiečių bepiločiai lėktuvai dabar ginkluoti termobarinėmis kovinėmis galvutėmis. Tai sprogmenų rūšis, kuri sukuria mažai šrapnelių, bet yra galinga ir pasiekia už žemės gynybinių statinių kampų. Termobariniai šaudmenys gali sugriauti pastatą ir bus labai veiksmingi prieš požemines pozicijas.
Kai kurie mano, kad kariškiai būtų saugesni, jei bunkeris turėtų duris. Tačiau durys sugeria tik pirmą vieną ar du tokių kompleksų smūgius, kol gynybiniai įrenginiai būna pralaužti. Sunkias šarvuotas duris gali atplėšti sprogimas arba suvirinti termitiniai šaudmenys, todėl jos yra labiau pavojingos nei naudingos.
Didelių požeminių įtvirtinimų naikinimas
Nedideli bepiločiai orlaiviai efektyviai veikia net geriausiai paruoštas gynybines pozicijas. Vienas didžiausių Ukrainos laimėjimų Kursko puolimo pradžioje buvo požeminio bunkerių komplekso, apibūdinamo kaip „didžiulis, betoninis ir stipriai įtvirtintas“, kuriame pasidavė daugiau kaip šimtas rusų, užėmimas.
Anksčiau tokio pobūdžio puolimas reiškė, kad pėstininkai, priartėję pakankamai arti, galėjo mesti rankines granatas ir sprogstamuosius užtaisus. Dabar dronų operatoriai sprogmenis gali pristatyti tokiu pat tikslumu už kelių kilometrų, nerizikuodami kovotojo gyvybe. Jei prarandamas vienas dronas, jų bus daugiau.
Leidinyje pažymima, kad įspūdingomis „drakonų dronų“, purškiančių termito padegamąjį mišinį ant Rusijos pozicijų, atakomis gali būti siekiama ne tik sudeginti slėptuves. Vaizdo įraše, kuriame rusų okupantas filmuoja termito dronų atakos padarinius, matyti, kad keliose vietose dronų apsauginiuose tinkluose išdegintos skylės, todėl jie gali būti pažeidžiami.
Straipsnyje pabrėžiama, kad dėl didelio mažų dronų skaičiaus didelė dalis anksčiau įgytų žinių tampa nereikšmingomis.
„Tai yra nauja karo forma ir reikalauja naujos taktikos. Taip jau yra buvę ir anksčiau. Greitai šaudantys užtaisomieji šautuvai XIX a. pradžioje sunaikino masines pėstininkų formuotes ir privertė jas išsisklaidyti. Pirmajame pasauliniame kare artilerija ir kulkosvaidžiai pavertė pėstininkus pažeidžiamais atvirose vietose, todėl, kad išliktų, reikėjo įrengti žemės įtvirtinimus. Dronai gali pareikalauti panašiai smarkiai pakeisti taktiką“, – daro išvadą „Forbes“.
Bepiločiai orlaiviai kare
Kaip žinoma, Rusijos ir Ukrainos karas buvo pirmasis dronų karas. Tokio plataus masto dronų panaudojimo abiejų pusių pastangomis iki tol nebuvo nė viename konflikte.
Ukraina, kaip ir Rusija, aktyviai siekia didinti bepiločių sistemų pajėgumus. Buvo sukurti bepiločiai jūriniai laivai, kurie buvo pastebėti per atakas ant Krymo tilto ir sunaikino ne vieną Rusijos laivą. Be to, kai kurie ukrainiečių bepiločiai orlaiviai jau nuskrenda daugiau kaip 1 000 kilometrų.
Neseniai pranešta, kad bepiločių orlaivių sistemą „Juodoji našlė “ patvirtinta tiekti gynybos pajėgoms. Naujasis Ukrainoje pagamintas bepilotis bombonešis bus naudojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikmėms. Tai taktinio lygio dronas, jis taip pat gali būti naudojamas kaip smogiamasis bepilotis orlaivis.
