Svarbiausios naujienos iš Ukrainos:
- JK gynybos vadovas pagrasino Š.Korėjai dėl raketų tiekimo Rusijai: sumokėsite didelę kainą.
- Ukrainos žvalgyba pripažino surengusi specialią operaciją Rusijos Belgorodo srityje.
- Žiniasklaida atskleidė, kiek rusų kariškių gyvybių pasiglemžė Ukrainos smūgiai Kryme.
- Užregistruotas pirmasis kandidatas į Rusijos prezidentus – ir tai nėra V.Putinas.
- Pasidavęs rusų vadas: „Synkivkoje neturėjome nei maisto, nei vandens, tad valgiau sniegą“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JK gynybos vadovas pagrasino Š.Korėjai dėl raketų Rusijai: sumokėsite didelę kainą
17:29
Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas pagrasino Šiaurės Korėjai pasekmėmis dėl raketų tiekimo Rusijai.
„Pasaulis nusigręžė nuo Rusijos, priversdamas Vladimirą Putiną žeminančiai eiti su ištiesta ranka į Šiaurės Korėją ir tęsti neteisėtą invaziją. Taip Rusija pažeidė daugybę JT Saugumo Tarybos rezoliucijų ir sukėlė pavojų dar vieno pasaulio regiono saugumui. Tai turi liautis. Kartu su savo partneriais užtikrinsime, kad Šiaurės Korėja sumokėtų didelę kainą už paramą Rusijai“, – socialiniame tinkle X sakė G.Shappsas.
Baltieji rūmai: Šiaurės Korėja tiekė Rusijai balistines raketas
Šiaurės Korėja tiekė Rusijai balistinių raketų ir raketų paleidimo įrenginių, kurie buvo panaudoti per neseniai įvykdytas atakas Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Tai svarbi ir nerimą kelianti eskalacija“, – per trumpąją spaudos konferenciją žurnalistams sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Gruodžio 30 dieną rusų pajėgos paleido bent vieną iš Šiaurės Korėjos tiekiamų raketų, kuri nukrito atvirame lauke Zaporižios srityje, nurodė J.Kirby.
Jis pridūrė, kad sausio 2 dieną Maskvos pajėgos, vykdydamos masinę oro ataką, į Ukrainą paleido daug balistinių raketų.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės dabar kels šį klausimą, kurį būtų galima laikyti Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimu, JT Saugumo Taryboje, sakė J.Kirby.
Rusija taip pat ketina įsigyti raketų iš savo sąjungininko Irano, sakė atstovas.
Ukraina kol kas neturi informacijos
Ukraina penktadienį pareiškė dar negalinti patvirtinti, kad Rusija panaudojo Šiaurės Korėjos raketas jai atakuoti po to, kai Vašingtonas apkaltino Maskvą panaudojus Pchenjano suteiktas raketas ir paleidimo įrenginius.
„Kol kas neturime informacijos, kad tokios raketos buvo panaudotos. Jungtinės Valstijos padarė atitinkamą pareiškimą. Taigi ekspertai ištirs nuolaužas ir tada galėsime pasakyti, ar tai faktas, ar ne. Kol kas negaliu to patvirtinti“, – valstybinei žiniasklaidai nurodė karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.
Žiniasklaida praneša apie sprogimus Kryme, okupantai užblokavo Krymo tiltą
00:30
Sausio 5 d. vakare viešojoje erdvėje pasirodė pranešimai apie sprogimus laikinai okupuotame Kryme; okupantai užblokavo Krymo tiltą.
Vietos gyventojų teigimu, Jevpatorijos rajone girdėjosi iki dešimties sprogimų. Apie sprogimus pranešta ir Sakų rajone.
Penktadienį Sevastopolyje tris kartus buvo paskelbtas oro pavojus.
Vėliau „Krymo vėjas“ pranešė, kad buvo atakuojamas Sakų karinis aerodromas Novofedorovkoje.
00.16 val. okupantai paskelbė atnaujinantys eismą Krymo tiltu.
Ukraina prieglaudoms ir ligoninėms skyrė daugiau nei 26 milijonus dolerių
23:47
Ukrainos vyriausybė skyrė 1 mlrd. grivinų (26 mln. JAV dolerių) prieglaudoms ir saugių sąlygų ligoninėse sukūrimui 2024 m., sausio 5 d. sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Pasak D.Šmyhalio, šiais metais Ukrainos išlaidos sveikatos priežiūrai sudarys 239 mlrd. grivinų (6,28 mlrd. JAV dolerių), t. y. 31 mlrd. grivinų (814 mln. JAV dolerių) daugiau nei 2023 m.
Ukrainos medicinos infrastruktūra patyrė didelį krūvį dėl Rusijos agresijos, o tai pagilino humanitarinę krizę, kurią sukėlė visuotinis karas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas Ukrainoje Jarno Habichtas teigė, kad dėl to 2024 m. išlaidos sveikatos priežiūrai greičiausiai augs.
Pranešama, kad per karo veiksmus buvo apgadinta beveik 1 500 medicinos įstaigų. Pasak J.Habichto, nors 96 proc. medicinos įstaigų Ukrainos kontroliuojamose teritorijose tebeveikia, kiekvienoje srityje padėtis skirtinga.
Donecko srityje veikia tik trečdalis objektų, o Chersono srityje daugiau kaip 70 proc. objektų yra vienaip ar kitaip pažeisti, sakė PSO pareigūnas.
Dar vienas D.Šmyhalio paminėtas objektas – slėptuvės – taip pat atlieka lemiamą vaidmenį apsaugant Ukrainos gyventojus kasdienių Rusijos atakų metu.
Vasarą atlikus auditą paaiškėjo, kad maždaug trečdalis Ukrainos slėptuvių yra netinkamos naudoti, prezidentas Volodymyras Zelenskis pavedė valdžios institucijoms jas tinkamai sutvarkyti.
A.Budanovas apie R.Kadyrovo prašymą panaikinti sankcijas mainais į kalinius: jis žino, su kuo susisiekti
23:34
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas atsakė į R.Kadyrovo prašymą išlaisvinti 20 ukrainiečių karo belaisvių mainais į sankcijų jo šeimos nariams, lėktuvams ir žirgams panaikinimą, jis kalbėjo „United News“ eteryje.
„Apskritai per žiniasklaidą pasirodančius pareiškimus aš suvokiu gana keistai. Jei žmogus nori ką nors išspręsti, jis žino, kaip ir į ką kreiptis. Jei nežino, jam pasakys. Bet, patikėkite, jis žino. Ir siūlyti per žiniasklaidą: „Panaikinkite sankcijas mano šeimai ir atiduokite man mano arklius“, kurie, beje, yra kitoje valstybėje, – tai, mano nuomone, šiek tiek keista“, – sakė K.Budanovas.
V.Putino perrinkimo šou ir alternatyvūs kandidatai: ko tikėtis iš prezidento „rinkimų“ Rusijoje?
23:06
Šiuo metu neabejojama, kad dabartinio Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kadencija bus pratęsta kitų metų kovą – jis laimės būsimus prezidento rinkimus.
Tačiau ore kybo klausimai, kurie kol kas nekenkia Kremliaus režimui, tačiau kelia nemalonius iššūkius, leidinyje „Postimees“ paskelbtame komentare sako Estijos saugumo mokslų akademijos ekspertas Erkis Kortsas.
Nors ilgą laiką buvo aišku, kad V.Putinas ketina toliau vadovauti šaliai pasibaigus jo „kadencijai“ 2024 m., gruodžio pradžioje tokie klausimai buvo atidėti.
Gruodžio 8 d. V.Putinas dalyvavo „Rusijos didvyrių“ ceremonijoje.
Žinoma, buvo labai natūralu, kad būtent vienas iš „didvyrių“ uždavė klausimą apie V.Putino veiklos tęstinumą – prašymo forma. Tuo metu jau buvo nustatytas „rinkimų“ laikas, o likus maždaug trims mėnesiams iki jų buvo pats laikas paskelbti, kad jis liks valdžioje.
Nėra abejonių, kad dar iki gruodžio 8 d. didelė dalis šou, kuris Rusijoje vadinamas „prezidento rinkimais“, jau buvo įvykęs.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusai meluoja apie apsikeitimą karo belaisviais: pateikė išpūstus skaičius
23:04
Šių metų pradžioje, įvykus dar vienam apsikeitimui karo belaisviais tarp Ukrainos ir Rusijos, šios šalies propagandininkai gerokai iškraipo realius skaičius. Tvirtinama, kad esą Rusija perdavė Ukrainai mažiau belaisvių nei gavo ir kad į Ukrainą grįžo tik 173 asmenys.
Rusų propagandininkai tvirtina, kad mainais į 248 rusus Kyjivas susigrąžino tik 173 belaisvius.
Esą Rusija papildomai gavo 75 karius už penkis „Azovstal“ gynybos vadus, kuriuos prezidentas Volodymyras Zelenskis 2023 metų vasarą parsivežė iš Turkijos.
Apie tokius netolygius mainus prabilo Kremliaus marionete laikoma propagandininkė Margarita Simonian.
„Šiandien iš nelaisvės grįžo 248 mūsų kariai. Mainais į 173 jų karius. Padėjo JAE. Jiems tarpininkaujant mums pavyko iškeisti 75 mūsiškius į penkis „Azovcus“ – iš tų, kurie liepos mėn. grįžo iš Turkijos į Ukrainą“, – rašė ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis ir R.T.Erdoganas pokalbyje telefonu aptarė taikos formulę, Juodosios jūros saugumą
22:06
Sausio 5 d. Prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir, be kitų temų, aptarė Ukrainos taikos formulę, bendradarbiavimą gynybos srityje ir saugumą Juodojoje jūroje, pranešė Prezidento kanceliarija.
V.Zelenskis pakvietė Turkiją į ketvirtąjį taikos formulės susitikimą, kuris sausio pabaigoje vyks Davose (Šveicarija), ir „sulaukė teigiamo atsakymo“, parašė jis „Telegram“.
Anksčiau tokie susitikimai buvo surengti Kopenhagoje, Džidoje ir Maltoje, siekiant padidinti paramą V.Zelenskio parengtam 10 punktų taikos planui.
Dešimties punktų taikos plane raginama nutraukti ekocidą Ukrainoje, nubausti už karo nusikaltimus atsakingus asmenis, išvesti visus Rusijos karius iš Ukrainos teritorijos, atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą, paleisti visus karo belaisvius ir tremtinius. Pasiūlymuose taip pat raginama užtikrinti energetinį saugumą, aprūpinimą maistu ir branduolinę saugą.
Pranešama, kad V.Zelenskis ir R.T Erdoganas savo raginime ypatingą dėmesį skyrė taikos formulės punktui dėl visų belaisvių ir tremtinių grąžinimo.
„Turkijos tarpininkavimas yra labai svarbus, kad būtų galima paleisti Krymo totorius ir visus kitus – suaugusiuosius ir vaikus, karius ir civilius – kurie laikomi Rusijos nelaisvėje“, – pridūrė V.Zelenskis.
Sausio 3 d. per didžiausią apsikeitimą nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios iš Rusijos nelaisvės namo grįžo daugiau kaip 200 ukrainiečių karo belaisvių.
Abu lyderiai susitarė stiprinti Ukrainos ir Turkijos bendradarbiavimą aukštųjų technologijų srityje, visų pirma kurti bendras gynybos įmones ir bendrai gaminti karinę įrangą, pranešė Prezidento kanceliarija.
V.Zelenskis palankiai įvertino Turkijos, Bulgarijos ir Rumunijos pastangas bendrai valyti minas Juodojoje jūroje ir sakė, kad Ukraina yra pasirengusi prie jų prisijungti.
Juodojoje jūroje yra šimtai jūrinių minų, kurias dislokavo ir Rusija, ir Ukraina. Nuo visavertės invazijos pradžios ne kartą į jūros minas užplaukė civiliniai laivai arba karinių jūrų pajėgų laivai, priklausantys karui neprisijungusioms šalims.
Rusijos okupantai paleido naują „Shahed“ dronų kamikadzių partiją
21:54
Sausio 5 d. vakare Rusijos okupantai paleido naują „Shahed“ tipo dronų kamikadzių partiją per visą Ukrainą, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos „Telegram“.
„Vakarinėje Chersono srities dalyje aptikti „Shahed“ smogiamieji bepiločiai orlaiviai, judantys į šiaurės vakarus“, – pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Pranešimas pasirodė 20.25 val. Lakūnai pranešė, kad priešo UAV juda Mikolajivo srities Baštanskio rajono kryptimi ir juda į šiaurės vakarus.
V.Zelenskis: „Išgyventi šiais metais reiškia išgyventi karą“
21:41
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sausio 5 d. vakare sakydamas kalbą teigė, kad valstybės prioritetas – suteikti viską, kas būtina, kad Ukraina būtų apsaugota ir išgyventų šiais metais.
„Pagrindinis mūsų valstybės prioritetas nesikeičia – suteikti viską, kas būtina Ukrainai apsaugoti ir mūsų aktyviems veiksmams. Atlaikyti šiuos metus reiškia atlaikyti visą šį karą. Svarbus laikas. Daugeliu atžvilgių lemiamas. Ačiū visiems, kurie tai supranta. Kurie padeda valstybei tapti stipresnei, o mūsų kariams – sugebėti sunaikinti priešą.“
Prezidentas pažymėjo, kad šiuo metu intensyvūs mūšiai vyksta Avdijivkoje, Marijinsko, Bachmutsko, Limanskio, Kupjansko kryptimis ir pietiniame fronto sektoriuje.
V.Zelenskis sakė, kad Ukrainos valdžia dirba su visais partneriais, siekdama užtikrinti, kad Ukraina šį mėnesį gautų „pakankamą kiekį gynybos paketų“.
Norvegijos F-16 naikintuvai atvyksta į Daniją, kad paremtų Ukrainos personalo mokymo programą
21:19
Norvegijos naikintuvai F-16 nusileido Danijoje, kad paremtų Ukrainos personalo mokymo programą, sausio 5 d. pranešė Norvegijos karinės oro pajėgos.
Anksčiau šią savaitę Oslas pranešė, kad siunčia du F-16 naikintuvus mokymo tikslais, taip pat 10 instruktorių į Danijoje esantį objektą, kuriame vyksta Ukrainos aviatorių mokymas.
Viena iš 13 „naikintuvų koalicijos“ šalių, Norvegija pažadėjo padėti mokyti Ukrainos pilotus dirbti su F-16, nes Kyjivas tikisi gauti JAV pagamintus naikintuvus iš savo partnerių.
„Po daugiau nei 40 metų tarnybos šie lėktuvai dabar mokys Ukrainos karinį personalą, taip sustiprindami mūsų įsipareigojimą Ukrainos gynybai“, – Norvegijos karinės oro pajėgos pareiškė socialinės žiniasklaidos platformoje „X“.
Sausio 4 d. Belgija taip pat paskelbė, kad pagal mokymo programą į Daniją siunčia du savo naikintuvus F-16 ir 50 darbuotojų.
Šalia Danijos skraidymo pamokos ukrainiečių pilotams taip pat vyksta JAV, o praėjusį lapkritį Rumunijoje buvo atidarytas mokymo centras.
Pentagono atstovas spaudai generolas Patas Ryderis sausio 4 d. sakė, kad mokymai JAV bus baigti „vėliau šiais metais“, nenurodydamas tikslesnio termino.
Taip pat lieka neaišku, kada lėktuvus gaus Ukraina. Kai kurie Ukrainos įstatymų leidėjai teigė, kad geriausiu atveju jie bus pradėti naudoti tik vėlyvą pavasarį.
Laikraštis „The Washington Post“ pranešė, kad, remiantis oficialiais skaičiavimais, ukrainiečių pilotai bus pasirengę skraidyti su F-16 ne anksčiau kaip 2024 m. vasarą.
Norvegijos transliuotojo NRK duomenimis, Oslas planuoja Ukrainai suteikti nuo penkių iki dešimties F-16.
Nyderlandai pristatys Ukrainai 18 F-16 lėktuvų, gruodžio 22 d. po pokalbio su Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Danija pažadėjo suteikti 19 savo lėktuvų.
Lenkijos ES komisaras siekia, kad būtų taikomi apribojimai Ukrainos cukrui ir paukštienai
20:47
Už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Januszas Wojciechowskis pareiškė, kad nori naujų apribojimų Ukrainos žemės ūkio produktų importui, nes Komisija svarsto galimybę pratęsti laisvosios prekybos režimą su Ukraina iki 2025 m., sausio 5 d. pranešė Lenkijos radijas RMF.
Pigesnės žemės ūkio produkcijos srautas iš Ukrainos, kuri yra viena didžiausių pasaulio gamintojų, sukėlė Europos ūkininkų ir vyriausybių susirūpinimą dėl nelygiavertės konkurencijos ir pavojaus vietos gamybai.
ES komisaras iš Lenkijos J.Wojciechowskis neoficialiai pagrasino atšaukti savo paramą tolesniam prekybos su Ukraina liberalizavimui, jei nebus įvykdytos jo sąlygos, pranešė RMF. Paskutinį kartą pratęsus susitarimo galiojimą, jo galiojimas turėtų baigtis birželio 5 d.
Sausio 4 d. Lenkijos žemės ūkio ministras Česlavas Siekerskis pareiškė, kad Ukrainos grūdų embargas tęsis „neribotą laiką“.
Kalbėdamas su RMF, J.Wojciechowskis sakė, kad reikalauja apsaugos sąlygų ir kiekybinių apribojimų, ypač paukštienai ir cukrui iš Ukrainos.
„Mano didžioji užduotis 2024 m. – užtikrinti, kad naujajame reglamente, jei jis bus priimtas, būtų nustatytos pakankamai griežtos apsaugos sąlygos, kad nepasikartotų perteklinės pasiūlos krizė“, – komentavo Komisijos narys.
