Karas Ukrainoje: rusai užėmė Berdiansko administracinius pastatus, iš Krymo uostų pajudėjo 11 desantininkų laivų

Pirmadienio įvykius apie karo Ukrainoje situaciją sekite čia.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba instagrame kreipėsi į rusus. 

„Pažiūrėkite, į ką jūsų šalį, jūsų didelę šalį pavertė Vladimiras Putinas. Jis paskelbė grobuonišką karą Ukrainai, jis pasiuntė čia jūsų sūnus, vyrus, kad jie žudytų ukrainiečius, grobtų mūsų žemes, griautų mūsų miestus.

Bet ukrainiečiai nenorėjo šito karo, bet jie kovos dėl savo žemės, savo namų. Pas mus prasidėjo tikras karas, kiekvienas ima ginklus ir gina savo šalį. Putinas įtraukė jus į karą, o mokėsite už jį jūs“, – kalbėjo D.Kuleba.

Toliau jis dėstė, kad visas pasaulis susivienijo siekdamas padėti Ukrainai, taiko dar negirdėtas sankcijas, dėl kurių kentės būtent paprasti rusai.

„Putinui pinigai nesibaigs, jam viskas bus gerai. O rublio kursas keityklose krenta į bedugnę. Rusijos bankus atjungia nuo tarptautinių finansavimo sistemų ir jūs net negalėsite savo kortelėmis sumokėti.

Dangus Europoje uždarytas, jūs negalėsite sėsti į lėktuvą ir skristi atostogų pamatyti pasaulio. Ir tai tik pradžia, toliau bus blogiau. Rusijos ekonomika smuks žemyn, kainos ims augti, infliacija. Žinoma, valdžia jus ramina dabar, sako, kad viskas kontroliuojama, valiutos rezervai tvirti, bet tai melas, jums meluoja, jus nori paslėpti nuo realybės“, – vaizdo įraše, kurį paskelbė instagrame, kalba Ukrainos ministras.

Realybė, jo teigimu, tokia, kad vyksta karas, kuris atneš kančių ir rusams – jau nekalbant apie žuvusius rusus, kurie iš Ukrainos grįš maišuose.

Tačiau Rusijos piliečiai, anot D.Kulebos, turi galimybių visa tai pabaigti: „Gelbėkite savo šalį, reikalaukite iš Putino sustabdyti karą.“

Oleksijus Arestovičius brifinge pasakojo, kad sekmadienį Kijevo kryptimi buvo paleistos trys raketos, rašo UNIAN.

„Tai buvo oro antskrydis. Raketiniai smūgiai buvo suduoti Ukrainos teritorijai, Kijevui trys raketos: viena neaišku kur, vieną numušė, o viena pataikė į Sofijos Borščagivką. Duomenis aiškinamės“, – kalbėjo prezidento biuro vadovo patarėjas.

Taip pat jis paminėjo oro smūgius į Žytomyro aerodromą.

„Zaporožę, sako, dabar. Oro pavojaus sirenos skamba daugelyje miestų. Bet reikia suprasti, kad oro pavojus ne visada reiškia, jog raketos ar lėktuvai skrenda konkrečiai į jūsų miestą. Tiesiog pagal pakilimo faktą, kaip mes matome, jis skelbiamas visur, nes nėra aišku, kur skrenda raketos, o žmonėms reikia pasislėpti“, – aiškino patarėjas.

Buvęs Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Fiodorovas televizijai „Al Jazeera“ sakė, kad kelios ateinančios dienos yra lemiamos Rusijos invazijos į Ukrainą planuose, nes prezidento Vladimiro Putino pirminis įsakymas buvo „baigti karinę operaciją pergale iki kovo 2 dienos“.

Maskvai tęsiant kaimynės puolimą, A.Fiorodovas teigė, kad yra viltingai nusiteikęs dėl derybų tarp Ukrainos ir Rusijos.

„Derybos turėtų vykti be išankstinių sąlygų. Žinau savo draugų Kijeve ir Ukrainos lyderių poziciją. Jie pasirengę sėsti ir kalbėtis, bet be išankstinių sąlygų“, – „Al Jazeera“ portale cituojamas buvęs Rusijos viceministras. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kijevas

A.Fiodorovas sakė, kad Ukrainos pasipriešinimas ir Vakarų sankcijos buvo stipresnės nei Rusija manė.

„Kaip vienąsyk sakiau... Pažįstu Ukrainą, niekas Rusijos karių nesutiks su gėlėmis. Tokia realybė“, – kalbėjo jis.

Pasak buvusio viceministro, Rusija nemanė, kad Vakarai įves tokias sankcijas, kokios suplanuotos dabar. 

„Jie visada galvoja, kad gerai – esame didelė šalis, esame didi šalis. Aprūpiname jus dujomis ir nafta. Jūs niekada neįvesite sankcijų – tokių sankcijų – vėl. Tokia šiandienos realybė ir tai dabar sukėlė daug problemų čia“, – aiškino jis.

„Taip pastatas atrodė ryte ir taip dabar“, – tokį įrašą apie jaunimo HUB'ą Černihive parašė socialiniuose tinkluose buvę jo lankytojai.

Černihivo srities administracijos atstovai ir vietiniai gyventojai sako, kad pastatą sugriovė iš Baltarusijos teritorijos „Iskander“ paleista raketa.

Šis pastatas, kaip teigiama, istorinis – buvęs kinoteatras, duris atidaręs 1939 metais. Antrojo pasaulinio karo metu jis buvo beveik visiškai sugriautas, tik fasadas išliko. Po karo pastatą atstatė ir tai buvo vienas iš nedaugelio ketvirtojo XX a. dešimtmečio statinių, kurie liko Černihive, architektūros paminklas.

Prieš metus jį restauravo ir pavertė HUB'u – socialinių partnerysčių klubu, kuriame vyko mokymai, treniruotės, konsultacijos, susitikimai ir pan.

„Maždaug 17.40 val., 2022 m. vasario 27 d., šitą miesto įžymybę subombardavo antrą kartą. Tai padarė XXI a. naciai – Rusijos grobikiška kariuomenė“, – teigiama srities administracijos pranešime.

Izraelio medikų grupė vyksta į pagalbą Ukrainos gyventojams ir karinių pajėgų kariams. Apie tai, remdamiesi savanorės Sašos įrašu feisbuke, skelbia agentūra UNIAN.

Mykolajivo srityje keturi diversantai, kaip skelbia pravda.com.ua, pasidavę į nelaisvę vietiniams po mūšio ir papasakojo savo dalyvavimo veiksmuose Rusijai užpuolus Ukrainą istoriją.

Apie tai praneša Nacionalinės policijos spaudos tarnyba.

Keturių karių amžius nuo 18 iki 29 metų. Visi jie tvirtina esantys iš Volgogrado, tarnauja 33-ajame pulke.

Diversantai, kaip teigia Ukrainos žiniasklaida, patyrė pralaimėjimą mūšyje ties administracine Mykolajivo ir Chersono sričių siena.

Patekę į nelaisvę visi keturi tvirtino, kad esą važiavo tik dalyvauti kariniuose mokymuose ir nieko nežinojo apie būsimus karinius veiksmus prieš Ukrainą.

Visi keturi tvirtina į ukrainiečius nešaudę.

VIDEO: Mikolajivo srityje sulaikytų diversantų pasakojimai

Mikolajivo srityje sulaikytų diversantų pasakojimai

Kaip rašo „The Guardian“, naujos paskelbtos iš palydovų darytos nuotraukos rodo, kad link Kijevo juda Rusijos karių kolona.

Skelbiama, kad kolonoje yra šarvuočiai, konvojus su degalais.

Kolona yra per 60 km nuo Kijevo.

Ukrainos ateities instituto direktorius Viktoras Andrusivas feisbuke paskelbė, kad kibernetinės atakos prieš Rusiją metų pavyko įsilaužti į Kremliaus vidines sistemas.

„Ketvirtąją didvyrišką karo dieną užbaigiame dar viena pergale. Ukrainos kibernetinės pajėgos įsilaužė į Kremlių“, – feisbuke skelbė jis.

Programišiams pavyko „nugvelbti“ Rusijos pareigūnų asmeninius duomenis – elektroninių pašto adresus ir telefono numerius.

„Skambinkite ir rašykite šiems niekšams, ką apie juos galvojate“, – teigiama feisbuke.

Kupiansko meras Genadijus Macegora feisbuke paskelbtame vaizdo įraše teigia, kad miestą jau kontroliuoja rusų okupantai.

Jo teigimu, skambučio iš Rusijos kariuomenės bataliono vado jis sulaukė po to, kai buvo sunaikintas regioninis skyrius.

„Atėjo skambutis su pasiūlymu derėtis, kitaip miestas bus šturmuojamas su visomis pasekmėmis. Aš priėmiau sprendimą dalyvauti derybose, kad išvengtume žmogiškųjų aukų ir miesto sugriovimų“, – merą cituoja Unian.com.

Rusijos kariškiai jam pareiškė, kad ateis į miestą neva „užtikrinti tvarką ir nuraminti gyventojus“.

„Prieš keturias dienas miestą paliko visi: Saugumo tarnyba, prokuratūra, Ėmimo į kariuomenę tarnyba, teritorinės gynybos padalinys. Mes likome vieni. Aš su savo pavaldiniais ir regioninis policijos skyrius, kuris iki paskutinio momento buvo ir yra su manimi“, – aiškino G.Macegora.

Meras tvirtino, kad jau nuo pirmadienio ligoninė, mokykla ir vaikų darželiai dirbs įprastu režimu.

„Nebijome provokacijų, į kurias, kariškių teigimu, jie reaguos griežtai. Nes visos tos provokacijos paveiks mus, miesto gyventojus. Todėl reikia susivienyti ir normalizuoti gyvenimą“, – kalbėjo meras, patikindamas, kad dabar miestiečių gyvenimas priklausys nuo „mūsų pačių, mūsų veiksmų, kaip mes dabar užsirekomenduosime“.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu sekmadienį aptarė Vakarų skiriamą pagalbą Ukrainai ir sankcijas ją užpuolusiai Rusijai.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas taip pat aptarė planuojamą Kijevo ir Maskvos atstovų susitikimą, siekiant nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje.

„Per kelias dienas mums pavyko suburti Vakarų pasaulį, kuris ėmėsi griežčiausių sankcijų prieš agresorių, kartu suteikė už laisvę kovojančiai Ukrainai finansinę ir karinę pagalbą. Šiandien turime žengti dar vieną žingsnį į priekį ir suteikti Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą statusą. Tam šiuo metu ir skiriu didžiausias pastangas, kalbėdamas su ES valstybių vadovais“, – sakė G.Nausėda.

Prezidentūros teigimu, V.Zelenskis padėkojo Lietuvai už diplomatinę, finansinę ir karinę pagalbą, kuri padeda kautis už valstybę ir laisvę.

Po pokalbio su G.Nausėda savo paskyroje „Twitteryje“ Ukrainos vadovas pabrėžė palaikantis „nuolatinį kontaktą su lojaliais draugais“.

„Kalbėjausi su G.Nausėda apie dabartinę karinę situaciją, tarptautines pastangas priversti agresorių taikai ir apie Ukrainos narystę ES. Ačiū, Gitanai, už jūsų nenutrūkstamą palaikymą!“, – rašo V.Zelenskis.

Kremlius ketvirtadienį įsakęs įsiveržti pajėgoms į Ukrainą, pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje.

Rusijos sausumos pajėgos veržiasi į Ukrainą iš šiaurės – per Baltarusiją, taip pat rytų ir pietų, bet sulaukia įnirtingo ukrainiečių pajėgų pasipriešinimo.

Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas paskelbė, kad Žytomyro srityje buvo sunaikintas Rusijos zenitinių raketų kompleksas „Buk“, praneša ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.

Generalinis štabas pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos juvelyriškai atakuoja priešo kariuomenės kolonas.

Apie rusiško komplekso „Buk“ sunaikinimą Žytomyro srities Malyno rajone paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas leitenantas Valerijus Zalužnas.

Apie tai skelbiama jo „Facebook“ paskyroje.

„Naudojami „Bayraktar“. Mūsų operatoriai juvelyriškai atakuoja priešo kariuomenės kolonas. Žytomyro srities Malyno rajone buvo sunaikintas rusų „Buk“, – parašė V.Zalužnas.

„Bijokite, priešai! Neturėsite ramybės mūsų žemėje“, – pridūrė V.Zalužnas.

Naujienų agentūra „Unian“ priminė, kad Černigovo srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino rusų tankų kuopą.

„Sčastjės ir Stanyca Luhanska gyvenvietės okupuotos ir beveik sunaikintos, okupantai iš Rusijos beveik sulygino jas su žeme“, – tokia žinia dalijasi Luhansko apskrities valstybinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus. 

Jos teigimu, Rusijos kariuomenės apšaudymų metu masiškai nukentėjo individualūs ir daugiabučiai namai, taip pat kita infrastruktūra.

Itin stipriai karo suniokotos Sčastje ir Luhansko Stanica gyvenvietės Ukrainoje

+6

„Žmonės nuolat slepiasi rūsiuose. Mes negalime imtis evakuacijos arba bent nuvežti žmonėms duonos ir vandens. Nėra susisiekimo ir galimybės jį atkurti“, – sakė jis.

S.Gaidajus kreipėsi į tarptautines humanitarines organizacijas ir Ukrainos Raudonąjį kryžių prašydamas pagalbos.

Sergijaus Gaidajaus feisbuko nuotr./Sčastje ir Luhansko Stanica gyvenvietės

„Rusijos kariuomenė turi nustoti šaudyti ir leisti teisėtai Ukrainos valdžiai suteikti pagalbą gyventojams, taip užkertant kelią humanitarinei krizei“, – pabrėžė jis.

Kaip rašo naujienų portalas Unian.net, nuo pirmadienio komendanto valanda Kijeve bus nuo 22 iki 7 valandos.

Apie tai pranešė Kijevo meras Vitalijus Klyčko.

„Tuo metu judėjimas asmeninėmis transporto priemonėmis, išskyrus turinčias specialius leidimus, draudžiamas. Ir tie žmonės, kurie tuo metu bus gatvėse, bus laikomi diversantų grupių nariais. Miestas gyvena karo padėties sąlygomis“, – priminė V.Klyčko.

Nuotr. iš Vitalijaus Klyčko „Facebook“ profilio/Vitalijus Klyčko

Kaip rašo Unian.net, Kijevo meras sakė, kad mieste tęsiamas diversantų nukenksminimas. Kai kuriuose Ukrainos sostinės rajonuose vyksta susišaudymai.

„Netgi leidžiamomis valandomis išeikite į miestą tik esant neišvengiamai būtinybei. Į parduotuvę, vaistinę. Palaikykite senyvus ir vienišus žmones, kuriems reikalinga pagalba“, – pažymėjo jis.

Kijevo meras Vitalijus Klyčko nesakė, kad Ukrainos sostinė yra apsupta, sako jo atstovė spaudai Oksana Zinovjeva, rašo naujienų agentūra UNIAN.

Anksčiau buvo išplatintas V.Klyčko interviu, kuria jis sakė, kad Kijevas yra apsuptas ir miestas yra ant humanitarinės katastrofos ribos, o civiliai gyventojai negali evakuotis. Tai buvo ištrauka iš Kijevo mero interviu AP naujienų agentūrai.

Kaip sako O.Zinovjeva, Kijevo meras sekmadienį išties davė interviu agentūrai AP, tačiau kalbėdamas neturėjo omenyje, kad Ukrainos sostinė yra apsupta.

„Jis šiek tiek suklydo. Tai nėra teisinga istorija. Melas ir manipuliacija“, – kalbėjo mero atstovė.

Pravda.com.ua rašo, kad Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško pranešė apie 16 vaikų žūtį Rusijai pradėjus karą vasario 24 dieną.

Apie tai ministras kalbėjo televizijos kanalo „Rada“ eteryje sekmadienį.

„Ketvirta para... Visą parą operuodami sužeistuosius mes gelbėjame gyvybes. Operuojame vaikus. Deja, 16 vaikų išgelbėti nepavyko.

Taip nutiko, nes Rusijos kariuomenė, kuriuos net kariuomene vadinti negalima, kadangi į medikus, į vaikus, į mokyklas, į vaikų darželius šaudo ne kariuomenė, šaudo teroristai. Ir aš dar kartą pareiškiu: tai ne kariuomenė – tai teroristai“, – kalbėjo ministras.

Rusija Ukrainą puola trimis kryptimis: iš šiaurės puolamas Kijevas, iš šiaurės rytų atakuojamas Charkovas, o pietuose tęsiasi invazija iš Krymo.

15min šiuos žemėlapius parengė pagal „The New York Times“ surinktą informaciją.

Kijevo puolimo žemėlapis

Charkovo puolimo žemėlapis

Puolimo iš Krymo žemėlapis

Pravda.com.ua skelbia, kad sekmadienio vakarą iš Baltarusijos paleistos raketos smogė Žytomyro oro uostui.

Apie tai „Telegram“ pranešė vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. Jo teigimu, dabar jau aišku, kur nukrito apie 17 val. „Iskander“ paleistos raketos.

Taip pat patarėjas teigia, kad pavojus yra kilęs Volynės, Žytomyro ir Rovensko sritims. Tad reikia ruoštis ir čia, kadangi šioms vietovėms pavojų kelia „ne tik rusų, bet ir baltarusių okupantai“.

Ukrainos galimybe atremti Rusijos invaziją tiki 70 proc., o Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio veiksmams pritaria daugiau kaip 90 proc. respondentų, rodo „Reitingų sociologinės grupės“  (Rating) atlikta apklausa.

Apklausos duomenimis cituojantis UNIAN rašo, kad  91 proc. ukrainiečių pritaria  V.Zelenskio veiksmams, iš jų 59 proc. juos palaiko visiškai, 32 proc. – „greičiau, kad taip“. Nepalaiko – 6 proc., „sunkiai tam pritaria“ atsakė – 3 proc.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pažymima, kad nuo 2021 m. gruodžio mėnesio parama Ukrainos prezidento veiksmams išaugo tris kartus.

„Rating“ pažymi, jog pesimistinės gyventojų nuotaikos dėl galimybės atremti Rusijos agresiją neužfiksuotos nė viename Ukrainos regione.

47 proc. respondentų teigė dėl to esantys visiškai tikri, o 23 proc. – gana tikri. Priešingą nuomonę išsakiusiųjų dalis – 16 procentų.

Apklausa atlikta vasario 26-27 d. visuose šalies regionuose, išskyrus laikinai okupuotas Krymo ir Donbaso teritorijas, buvo apklausta 2 000 respondentų nuo 18 metų.

Kijevo miesto administracija įspėjo, kad nežinomi asmenys agituoja Kijevo gyventojus palikti slėptuves neva dėl „evakuacijos“, rašo UNIAN.

Administracija pažymėjo, kad komendanto valanda tęsiasi ir mieste nevykdomos jokios evakuacijos priemonės.

Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtinių resursų ministras Ruslanas Strilecas feisbuke parašė, kad Ukraina ruošia ieškinį Tarptautiniam Teisingumo Teismui prie Jungtinių Tautų dėl visiškos aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

„Preliminariais skaičiavimais, precedento neturinti ekologinė žala dėl gaisro naftos saugykloje Vasilkove Kijevo srityje siekia 810 mlrd. grivinų (24 mlrd. eurų)“, – feisbuke rašė ministras.

Šiuo metu, anot ministro, skaičiuojamos tikrosios žalos apimtys, tad suma esą „be abejo, didės“.

Tuo pačiu jis tikino, kad ekologinė situacija kontroliuojama, žmonių gyvybei ir sveikatai pavojaus nėra.

Kaip jau skelbta sekmadienio rytą, naktį po rusų apšaudymo netoli Kijevo esančiame Vasilkove užsidegė naftos saugykla.

Kijevo meras Vitalijus Klyčko, kalbėdamas apie situaciją Kijeve, sako, kad miestas yra „apsuptas“. Be to, pasak jo, civilių evakuacija iš miesto yra neįmanoma, nes „visi keliai užblokuoti“.

„Esame ties humanitarinės katastrofos riba“, – sakė jis naujienų agentūrai AP, kurią cituoja „The Guardian“.

Pasak Kijevo mero, miestas šiuo metu turi elektrą, vandens tiekimą ir šildymą. Tačiau infrastruktūra, skirta tiekti maistą ir vaistus, yra sunaikinta.

„Žinia visiems tokia – palaikykime Ukrainą. Mes esame stiprūs. Kiekvienas ukrainietis didžiuojasi, kad yra laisvas, didžiuojasi, kad yra ukrainietis, ir mes didžiuojamės, kad turime savo šalį “, – kalbėjo jis.

Ukrainos saugumo tarnyba sako, kad šioje publikuojamoje nuotraukoje yra legendinis ukrainiečių pilotas, pramintas „Kijevo vaiduokliu“.

Jis vienas pats jau spėjo numušti 10 Ukrainą puolusių Rusijos lėktuvų.

Ukrainos saugumo tarnybų paskelbta nuotr./„Kijevo vaiduoklis“

Leidinys „Kyiv Independent“ tviteryje paskelbė, kad Kijeve skelbiamas oro pavojus.

Žmonės įspėjami kuo greičiau slėpti dėl galimų atakų.

Apie suintensyvėjusius sprogimus ir šaudymą praneša ir Charkovo gyventojai.

Deputatas Fiodoras Venislavis sako, kad derybos tarp Rusijos ir Ukrainos atstovų gali prasidėti per kelias artimiausias valandas, skelbia UNIAN. Jis taip pat pažymi, kad derybos turėtų vykti Pripetėje.

F.Venislavis pasakoja, kad vykstant į derybas Ukrainos delegacija renkasi tokį maršrutą, kad būtų užtikrintas maksimalus ukrainiečių delegacijos narių saugumas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nelabai tikiu derybomis pasienyje su Baltarusija, kurios planuojamos, tačiau esą pabandyti reikia, kad paskui niekas neabejotų jo noru sustabdyti karą.

Taip jis kalbėjo socialiniuose tinkluose išplatintame vaizdo įraše.

„Aš kalbėjau su A.Lukašenka telefonu. Mes su juo nekalbėjome dvejus metus, o šiandien kalbėjome su juo ilgai, labai išsamiai. Aš jam paaiškinau, kad nenoriu, jog raketos, lėktuvai, sraigtasparniai iš Baltarusijos skristų į Ukrainą, aš nenoriu, kad eitų kariuomenė iš Baltarusijos į Ukrainą ir jis mane tuo patikino.

Pasakysiu atvirai, kaip įprastai: aš nelabai tikiu šio susitikimo rezultatais, bet tegu pabando. Kad paskui nei vienas Ukrainos pilietis neturėtų abejonių, kad aš kaip prezidentas nebandžiau sustabdyti karą, kai buvo nors ir mažytis, bet šansas“, – sakė V.Zelenskis.

„Scanpix“/AP nuotr./Charkovas

Jis pabrėžė, kad kol „mūsų vaikinai“ derybose, jis pats, premjeras, kiti valstybės vadovai ir kariuomenė čia, Ukrainoje. Ir visi jie gins savo valstybę, nes jų tikslas – teritorinis vientisumas.

V.Zelenskis pridūrė, kad visas pasaulis palaiko jų pozicijas 100 procentų.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo ukrainiečių kariams mokėti po 100 tūkst. grivinų (apie 3 tūkst. eurų) per mėnesį atlygį.

Taip jis pasakė dar viename savo įraše, kuris skelbiamas jo feisbuko puslapyje.

„Žinoma, mūsų kariuomenė kovoja ne dėl pinigų, o už šiandieną, už rytojų. Ir griežtai atsako už tai, kas vyko vakar.

Bet turime suprasti, kad šiandien pagrindinė užduotis yra būti kariu, ginti savo šalį. Ir todėl noriu, kad valstybė tinkamai mokėtų už šį darbą. Mokėsime savo kariams, laikantiems ginklą rankose, po 100 tūkst. grivinų per mėnesį.

Ne todėl, kad mums dėkotų, bet kad jie suprastų, jog šalis jiems dėkinga. Ir taip bus, kol šis karas nepasibaigs“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Baltarusijos kariuomenės daliniuose paskelbta ypatingoji parengtis, pranešė Ukrainos  prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius, skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.

Per trumpą spaudos konferenciją jis sakė, jog atmestina tikimybė, kad netrukus Baltarusijos armija Aliaksandro Lukašenkos nurodymu prisijungs prie Rusijos invazijos į Ukrainą.

O.Arestovyčius pažymėjo, kad Baltarusijos karines pajėgas sudaro 145 tūkst. žmonių, tačiau iš jų tik 17 tūkst. „sugeba daugiau ar mažiau kokybiškai atlikti užduotis".

„Tai lašas jūroje, net jei jie čia atvyktų“, – sakė jis.

Kartu O.Arestovyčius išreiškė viltį, kad baltarusiai padarys viską, kad nevykdytų nusikalstamų Rusijos vadovybės įsakymų.

CNN skelbia, kad, neįvardijamo aukštas pareigas einančio JAV pareigūno teigimu, V.Putinas iki dabar invazijai panaudojo du trečdalius pajėgų, sukauptų prie Ukrainos sienos.

„Tai vis dar reiškia, kad jis turi trečdalį pajėgų už Ukrainos ribų, o tai nėra „nereikšminga“, – CNN cituoja JAV pareigūną.

Spaudos konferencijos užsienio žurnalistams Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vakarų šalis „neprekiauti ukrainiečių krauju“ ir dar labiau griežtinti sankcijas Rusijai, taip pat ir atjungti ją nuo SWIFT.

Anot ministro, „galutinis tarptautinės antiputiniškos koalicijos tikslas – visiškas Rusijos pajėgų išvedimas iš Ukrainos ir Ukrainos teritorijos deokupacija“.

„Deja, nėra ženklų, kad Rusija pasiruošusi tai padaryti ir sustabdyti karą“, – kalbėjo D.Kuleba.

Kaip praneša pravda.com.ua, remdamasi liudininko pasakojimu, Berezivkos kaime Kijevo srityje Ukrainos karinis lėktuvas trenkėsi į gyvenamąjį namą ir sukėlė gaisrą.

Anot liudininko, karinis lėktuvas skrido itin žemai Kijevo kryptimi, darė lanką ir sprogo bei nukrito ant gyvenamojo namo.

Buvo pažeistas namo stogas, kilo gaisras. Taip pat užsidegė dar keli namai. Apie aukas kol kas nėra pranešama. Tik girdimi nuolatiniai amunicijos sprogimai.

Lvovo srities valstybinė administracija ieško sunkvežimių vairuotojų, kurie nuolat važinėtų maršrutu tarp Lenkijos ir Ukrainos ir gabentų humanitarinę pagalbą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį pareiškė, kad Kijevas per derybas su Rusija dėl invazijos nenusileis.

Jis taip pat pareiškė, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia didinti spaudimą, nurodydamas padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu.

„Mes nepasiduosime, nes nekapituliuosime, nes neatiduosime nė vieno mūsų teritorijos centimetro“, – per nuotolinę spaudos konferencija pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras.

„Bitė“ laikinai keičia tinklo pavadinimą. Vietoje įprasto pavadinimo „Bitė“, savo telefonų ekranuose visi „Bitės“ ir „Labas“ klientai netrukus matys „SlavaUkrain“ (liet. Šlovė Ukrainai). Tinklo pavadinimas yra dar vienas būdas išreikšti palaikymą Ukrainos žmonėms, praneša bendrovė.

„Bitė“ nuotr. /„SlavaUkrain“ 

„Ekrane kasdien matomas tekstas – palaikymo žodžiai Ukrainos žmonėms. Kartu tai priminimas visiems verslams, visiems Lietuvos žmonėms pagal savo galimybes padėti karą išgyvenantiems ukrainiečiams“, – sako Pranas Kuisys, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius. 

Šiandien „Bitės“ ir išankstinio apmokėjimo paslaugos „Labas“ klientams palaipsniui pradėtas diegti atnaujinimas, po kurio jų telefono ekranuose mobiliojo operatoriaus pavadinimas bus kuriam laikui pakeistas į  „SlavaUkrain“. Trumpinys pasirinktas dėl techninių ribojimų, tekstą apribojančių iki 11 skaitmenų. Pokytis palies „Android“ operacinės sistemos vartotojus, „Apple“ įrenginių šis pakeitimas nepasieks dėl techninių gamintojo reikalavimų. 

Ukrainoje esantiems savo klientams bei dėl artimųjų šioje šalyje nerimaujantiems žmonėms „Bitė“ suteikė nemokamų ryšio paslaugų, finansiškai parėmė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizaciją, taip pat nemokamai teikia paramos rinkimą trumpaisiais numeriais įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms. Į Lietuvą atvykstantiems karo pabėgėliams bendrovė nemokamai suteiks 30 tūkstančių SIM kortelių bei nemokamą ryšį jų naudotojams. 

Rusija pagrasino smogti automobiliams, kurie gabena iš Vakarų šalių ginklus Ukrainai, rašo UNIAN.

„Asmenys, kurie Ukrainos teritorijoje ketina gabenti Vakarų šalių ginklus į Kijevą, gali tapti mūsų taikiniais. Kol transporto priemonė su kariniu kroviniu keliauja per trečiosios šalies teritoriją, tai yra kitas reikalas. Tačiau kai tik įvažiuoja į Ukrainos teritoriją, mes atliekame demilitarizaciją“, – rusų propagandiniam kanalui „RIA Novosti“ sakė Tarybos komisijos dėl valstybės suvereniteto apsaugos vadovas Andrejus Klimovas.

Ukrainos valstybinė valstybinė atskirties zonos valdymo agentūra praneša, kad esą Rusijos kariškiai pateikė ultimatumą, grasindama užminuoti ir susprogdinti atskirus Černobylio atominės elektrinės infrastruktūros objektus.

„Rusų kariškiai bando perprasti mūsų darbo ypatumus ir kuria melagienas apie „bendrą apsaugą“, – rašoma agentūros pranešime.

Ukraina, kaip skelbia agentūra, jau prieš dvi dienas prarado šios elektrinės automatinės radiacinio fono kontrolės sistemos kontrolę. Paskutiniai jų gauti duomenys rodė, kad septynis kartus viršytos nustatytų dozių normos jutikliuose šalia radioaktyvių atliekų saugyklų „Vektor“, „Podlesnyj“, „Tretja očered“ ir „Buriakovka“.

„Tai liudija apie netinkamą naudojimąsi saugumo sistemomis ir neturėjimą būtinų ekspertizių saugant branduolinius objektus. Norėdama išvengti sankcijų, Rusija pateikia pranešimus apie tai, kad viskas kontroliuojama ir saugu“, – agentūros atstovus cituoja Unian.com.

Rusų kariuomenė užėmė Černobylio atominės elektrinės teritoriją vasario 24 dieną.

Sekmadienį Ukrainoje pradėjo veikti specialus tinklalapis, kuriame šeimos Rusijoje gali rasti informacijos apie žuvusius ar nelaisvėn per kovas Ukrainoje paimtus rusų karius.

Tinklalapyje „200rf.com“ publikuojamos nuo Vladimiro Putino pradėtos invazijos pradžios Ukrainoje žuvusių rusų karių palaikų ir dokumentų nuotraukos. Taip pat čia galima rasti ir vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti, kaip teigia Ukraina, nelaisvėn paimti rusų kariai.

„Kreipiuosi į jus rusiškai, nes šis tinklalapis buvo sukurtas jums, – tinklalapyje paskelbtame vaizdo įraše sakė vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas. – Žinau, kad daugelis rusų nerimauja, kur yra jų vaikai, sūnūs, vyrai ir kas jiems nutiko. Todėl nusprendėme visa tai įkelti į internetą, kad kiekvienas galėtų surasti savo artimąjį, kurį V.Putinas nusiuntė kariauti Ukrainoje.“

Nuo karo bėgantys ukrainiečiai stovi spūstyse link Lenkijos sienos

+5

V.Andrusivas sakė, kad per pastarąsias tris dienas Ukrainos pajėgos nelaisvės paėmė beveik 200 rusų karių, o žuvo daugiau nei 3 tūkst. rusų karių.

„Turime visų šių žmonių dokumentus, nuotraukas ir vaizdo įrašus“, – pridūrė jis.

Minėto tinklalapio pavadinimas primena apie žymę „Gruz 200“ (Krovinys 200), kuria buvo įvardijami praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje iš karo Afganistane skraidinti žuvusių sovietų karių palaikai.

Rusijos gynybos ministerija kol kas nėra paskelbusi, kiek rusų karių žuvo Ukrainoje nuo V.Putino „specialiosios operacijos“ pradžios.

Dagestano vadovas Sergejus Melikovas šeštadienį tapo pirmuoju pareigūnu, kuris pranešė apie rusų kario žūtį Ukrainoje. Savo oficialioje instagramo paskyroje jis paskelbė žinutę, kurioje reiškiama užuojauta dėl kario, kuris esą žuvo per „specialią operaciją ginant Donbasą“.

Kremlius vykdo didelio masto propagandos kampaniją, kad kontroliuotų viską, kas skelbiama apie karą Ukrainoje, ir yra nurodęs žiniasklaidai remtis tik oficialia Rusijos skelbiama įvykių versija.

Maskva jau ilgą laiką yra kaltinama slepianti, kiek žuvo jos karių, kovojančių prorusiškų separatistų Ukrainoje pusėje, o taip pat kiek šalies karių žuvo kovose Sirijoje.

Garus liberalių pažiūrų politikas Levas Šlosbergas teigia, kad Rusijos kariuomenė naudoja mobilius krematoriumus, kad sunaikintų visus įrodymus apie kovojusius Ukrainoje.

„Nėra karo. Nėra žuvusių. Nėra kapų. Žmonių tiesiog nebebus. Amžiams“, – savo tinklaraštyje rašė jis.

Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailo Fedorovas paprašė Marko Zuckerbergo, kad blokuotų rusus socialiniuose tinkluose.

„Markai Zuckerbergai, kol jūs kuriate Meta visatą, Rusija naikina realų Ukrainos gyvenimą. Mes prašome blokuoti naudotojams Rusijoje prieigą prie feisbuko ir instagramo, kol jų tankai griauna mūsų vaikų darželius ir ligonines“, – rašoma ministro tviteryje.

Jungtinės Valstijos sekmadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „išgalvojant grėsmes“, Kremliaus vadovui liepus padidinti Maskvos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį, tęsiantis karui Ukrainoje.

„Toks yra prezidento Putino elgesys, kurį stebėjome per šį konfliktą – išgalvojamos neegzistuojančios grėsmės, siekiant pateisinti tolesnę agresiją“, – televizijos ABC eteryje sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki, komentuodama Kremliaus žingsnį.

„Pasaulio bendruomenė ir Amerikos žmonės turėtų tai vertinti per šią prizmę. Matėme, kad jis tai daro vėl ir vėl“, – pridūrė ji.

„Scanpix“/AP nuotr./Jen Psaki

J.Psaki pabrėžė, kad Rusijai nebuvo iškilusi grėsmė nei iš NATO, nei iš Ukrainos.

„Visa tai yra V. Putino elgesys, kuriam mes priešinsimės... Turime galimybę apsiginti, bet taip pat turime netylėti dėl stebimų įvykių“, – kalbėjo Baltųjų rūmų atstovė.

Kelios dienos iki Rusijos invazijos V.Putinas pagrasino griežtai atsakyti visoms valstybėms, kurios tiesiogiai įsikištų į konfliktą Ukrainoje. Jis taip pat priminė apie savo šalies, kaip branduolinės galybės, statusą.

Į Maskvos žingsnį sekmadienį sureagavo ir JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield.

„Prezidentas Putinas toliau eskaluoja šį karą visiškai nepriimtinu būdu, – nurodė ambasadorė. – Turime ir toliau griežčiausiai smerkti jo veiksmus.“

Lieka neaišku, kokia bus praktinė V.Putino įsakymo reikšmė. Rusijos ir JAV strateginių branduolinių pajėgų sausumos ir povandeninis segmentai paprastai nuolat yra pasirengę kovos veiksmams, kitaip nei branduolinius užtaisus galintys nešti bombonešiai ir kiti orlaiviai.

Jei V. Putinas lieps apginkluoti rusų bombonešius ar kitaip padidinti jų kovinę branduolinę parengtį – arba jeigu jis įsakys jūroje dislokuoti daugiau balistinėmis raketomis ginkluotų povandeninių laivų – Vašingtonas galėtų jaustis priverstas atsakyti tuo pačiu, perspėjo Amerikos mokslininkų federacijos branduolinių klausimų analitikas Hansas Kristensenas.

Pasak eksperto, toks scenarijus reikštų nerimą keliantį padėties eskalaciją ir potencialią geopolitinę krizę.

Rusijos generalinė prokuratūra grasina – pagalba kitai šaliai gali būti laikoma tėvynės išdavyste. Apie tokį prokuratūros pareiškimą rašo svoboda.org.

Pareiškime įspėjama dėl atsakomybės „už pagalbą kitai šaliai“ tuo metu, kai „Rusijos Federacija vykdo specialią operaciją gindama „Donecko liaudies respubliką“ ir „Luhansko liaudies respubliką“ – taip Rusijos valdžia oficialiai vadina karinę operaciją prieš Ukrainą.

Generalinės prokuratūros teigimu, finansinės, materialinės-techninės, konsultacinės ar kitokios pagalbos užsienio valstybei, tarptautinei ar kitos šalies organizacijai ar jų atstovams veikloje, „nukreiptoje prieš Rusijos Federacijos saugumą“, gali būti baudžiami pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl tėvynės išdavystės – bausmė gali būti iki 20 metų nelaisvės.

Prokuratūra pažadėjo įvertinti teisiškai „kiekvieną finansinės ar kitokios pagalbos atvejį kitai šaliai veikloje, kuri nukreipta prieš Rusijos Federacijos saugumą“.

Apie kokią užsienio šalį eina kalba, nenurodoma, rašo svoboda.org. Tačiau esą niekam ne paslaptis, kad turima omeny būtent rusų pagalba Ukrainai ir pirmiausia jos kariškiams.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas paskelbti savo šalies branduolinių pajėgų kovinę parengtį yra pavojingas ir neatsakingas žingsnis, sekmadienį sakė NATO vadovas.

„Tokia retorika pavojinga. Toks elgesys – neatsakingas“, – televizijai CNN sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Ir, be abejo, jeigu tokia retorika derinama su tuo, kas daroma Ukrainos – vykdomas karas prieš nepriklausomą suverenią valstybę, vykdoma didelio masto invazija į Ukrainą – tai prideda šiai situacijai rimtumo“, – pridūrė J.Stoltenbergas.

Anksčiau sekmadienį V.Putinas sekmadienį nurodė padidinti branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį reaguojant į esą agresyvius NATO pareiškimus Rusijos Federacijos atžvilgiu.

Rusai Juodojoje jūroje užgrobė du Ukrainos civilinius laivus, pranešė Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos Odesos regioninio skyriaus spaudos tarnyba.

Kaip rašo UNIAN, šeštadienį Juodosios jūros šiaurės vakarinėje dalyje laivai buvo užimti teigiant, kad vykdoma „antiteroristinė operacija“.

Teigiama, kad, kad taip Rusijos karo laivai dar kartą įžūliai pažeidė tarptautinės jūrų teisės normas ir, prisidengdami savotiška antiteroristine operacija, piratiškai užgrobė du su Ukrainos vėliava plaukiojančius laivus su beveik 50 įgulos narių.

Unian.com praneša, kad Berdianske Zaporožės srityje pastebėti raketų kompleksai „BUK“. 

Apie tai „Telegram“ informavo žurnalistas Andrejus Caplienko. Jis, pasidalinęs turima nuotrauka, atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtent tokiais 2014 metais buvo numuštas virš Ukrainos skridęs Malaizijos oro linijų lėktuvas „Boeing“ Donecko srityje.

Tada žuvo visi 298 juo skridę žmonės.

Kijevo meras Vitalijus Klyčko savo vaizdo kreipimesi paskelbė, kad Ukrainos sostinė toliau ginasi. Anot mero, Kijeve nėra Rusijos kariuomenės, bet vyksta kova su diversantų grupėmis:

„Draugai! Mieli Kijevo gyventojai! Kijevas ir toliau ginasi. Sostinėje nėra Rusijos kariuomenės. Tačiau mūsų kariuomenė, teisėsauga ir teritorinė gynyba ir toliau identifikuoja ir neutralizuoja diversantus“.

Pasak V.Klyčko, naktį Kijeve vyko susidūrimai ir susišaudymai. Sunaikinta keletas didelių diversinių grupių.

Jo teigimu, Kijeve nuo invazijos pradžios žuvo 9 civiliai gyventojai, tarp jų ir vienas vaikas. 4 neatpažinti asmenys ir 18 karių bei teritorinės gynybos savanorių. Sužeisti 106 žmonės, iš jų 47 civiliai, tarp jų trys vaikai. 

V.Klyčko pranešė, kad ryte Lavruchino gatvėje, 16 aukštų namo kieme nugriaudėjo sprogimas. Užsidegė 7 asmeniniai automobiliai. Sprogimas apgadino langus ir balkonus nuo 1 iki 15 aukšto. Žmonių aukų išvengta, tačiau dalį gyventojų teko evakuoti.

V.Klyčko tvirtino, kad situacija mieste kontroliuojama, veikia visi kritinės infrastruktūros objektai. Tačiau viešasis transportas nevažiuoja, metro taip pat. Požeminės metro stotys veikia kaip žmonių slėptuvės nuo oro smūgių.

Sostinės ligoninės veikia kariniu režimuu. Priima tiek tuos, kurie patys kreipiasi skubios pagalbos, tiek tuos, kuriuos atveža greitosios pagalbos automobilis. 

Kijevo meras sakė, kad ligoninėse ima trūkti kraujo, Jis pakvietė visus,  kas gali, prisijungti ir tapti donorais.

Kijevo meras priminė, kad šeštadienį įvesta komendanto valanda tęsis iki pirmadienio ryto. „Negalima išeiti į gatvę. Tik suveikus oro pavojaus  sirenai, kai einate į slėptuvę“, – įspėjo meras.

Ukrainos žiniasklaidos priemonė ZN.ua skelbia, kad iš namų arešto pabėgo prorusiškas šalies politikas, artimu Kremliui laikomas Viktoras Medvedčukas. Nepatvirtintais duomenimis, jį galėjo išlaisvinti Rusijos specialiosios pajėgos.

V.Medvedčuko, laikomo V.Putino žmogumi Ukrainoje, žmona šią šalį paliko dar vasario 18-ąją. Ji, lydima apsaugininkų, išvažiavo į Baltarusiją.

Partijos „Opozicijos platforma – už gyvybę“ frakcijos narys V.Medvedčukas įtariamas valstybės išdavimu.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Viktoras Medvedčukas

V.Medvedčukas yra vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje: žurnalas „Forbes“ jo turtą vertina 620 mln. JAV dolerių. Parlamentaras yra sakęs, kad V.Putinas yra jo jauniausios dukters Darjos krikštatėvis.

Generalinė prokurorė gegužės mėnesį sakė, kad V.Medvedčukas 2015 metais planavo pradėti išgauti gamtos išteklius prie Juodosios jūros pakrantės, priklausančios Ukrainai ir po Krymo aneksijos monopolizuotos Rusijos.

Jis taip pat įtariamas 2020 metais perdavęs Rusijai informacijos apie slaptą Ukrainos karinį dalinį.

Vienas turtingiausių Rusijos žmonių, oligarchas Michailas Fridmanas tapo pirmąja kregžde tarp stambiųjų šalies verslininkų – jis pareiškė, kad karas Ukrainoje yra tragedija, ir paragino nutraukti kraujo liejimą.

Laiške, kurį gavo visi jo kompanijos „LetterOne“, įsikūrusios Londone, darbuotojai, milijardierius rašė esąs įsitikinęs, kad „karas niekada negali būti atsakymas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailas Fridmanas

„Aš gimiau Vakarų Ukrainoje ir ten gyvenau iki 17 metų. Mano tėvai – Ukrainos piliečiai, jie gyvena mano mėgstamiausiame mieste Lvove.

Bet aš taip pat daug laiko esu Rusijos pilietis, ten sukūriau ir plėtojau verslus. Jaučiu artumą su Ukrainos ir Rusijos žmonėmis, dabartinį konfliktą laikau tragedija abiem tautoms“, – pareiškė M.Fridmanas, nors apdairiai pridūrė, kad šis jo pareiškimas nėra politinis.

M.Fridmanas, su partneriais valdantis didžiausią privatų Rusijos banką „Alfa-Bank“, laiką leidžia tiek Maskvoje, tiek Londone. Dienraštis „The Sunday Times“ pernai skelbė, kad šis oligarchas yra 11-as pagal turtingumą Jungtinės Karalystės gyventojas.

Verslininkas, kaip ir daugelis garsių Rusijos žmonių, nedrįsta tiesiogiai kritikuoti Vladimiro Putino ar kaltinti Rusiją dėl invazijos. Jie aptakiau ragina nutraukti karinius veiksmus.

Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas parodė, kaip dronas „Bayraktar“ Chersono srityje atakavo ir susprogdino Rusijos karinės technikos koloną.

„Ką išdarinėja gyvybingasis Bayraktaras! Černobajevkos kaimas, Chersono sritis. Sveiki atvykę į pragarą!“, – savo paskyroje feisbuke parašė V.Zalužnas.

Ukrainos naujienų portalo UNIAN šaltinių duomenimis, artimiausiomis sekmadienio valandomis karo Ukrainoje dalyve Rusijos pusėje oficialiai gali tapti ir Baltarusija.

Teigiama, esą baltarusių specialiųjų operacijų pajėgos jau sėda į lėktuvus ir bus išskraidintos į Ukrainos šiaurę – desantininkus planuojama išmesti aplink Kijevą ir 130 km į šiaurės vakarus nuo sostinės esantį Žytomyrą.

Kad Baltarusija netrukus paskelbs karą Ukrainai, „The Guardian“ pareiškė ir buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas.

Skambant tokiems pranešimams, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu pasikalbėjo su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka.

Ką pastarasis pasakė apie galimą Baltarusijos karių prisijungimą prie Rusijos pajėgų, neskelbiama. Tiesa, Rusijos naujienų agentūra „RIA-Novosti“ praneša, kad A.Lukašenka paragino Kijevą derėtis su Maskva – esą priešingu atveju Ukraina praras valstybingumą.

Rusija prieš invaziją sutelkė tūkstančius karių Baltarusijoje, iš kur jie pajudėjo į Ukrainą. Iš Baltarusijos teritorijos, kaip skelbia Kijevas, sekmadienį Ukrainos sostinės link buvo paleista sparnuotoji raketa. Ji buvo numušta.

Ukrainos valstybinė specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnyba paskelbė naujausius suminius Rusijos armijos nuostolius kovose su Ukraina.

Pasak tarnybos, per vasario 24, 25 ir 26 dienas agresorius neteko 27 lėktuvų, 26 sraigtasparnių, 146 tankų, 706 šarvuotųjų kovos mašinų, 49 artilerijos pabūklų, vienos raketų sistemos BUK-1, keturių salvinės artilerijos sistemų „Gradb“, 30 kitokių autotransporto priemonių, 60 cisternų, dviejų nepilotuojamų orlaivių, dviejų laivų. Taip pat tvirtinama, kad per mūšius buvo nukauta apie 4300 Rusijos karių, bet pažymima, kad skaičius dar tikslinamas.

Taip pat Ukrainos kariuomenė nuolat viešina į nelaisvę suimtų rusų karių apklausas. Vieni į nelaisvę patekę rusų kariai tvirtina, kad jiems buvo sakoma, jog Ukraina užpuolė Rusiją, todėl reikia kariauti, kiti tikina nežinoję, kad važiuoja kariauti į Ukrainą ir manę, kad vyksta į mokymus.

Rusija puolimą prieš Ukrainą vykdo trimis kryptimis: iš šiaurės puola sostinę Kijevą, iš šiaurės rytų – Charkovą, ir bando užimti naujas teritorijas per invaziją, pradėtą iš Krymo pietuose. Ukraina taip pat tęsia kovas su Rusijos remiamais separatistais rytuose.

Šį žemėlapį 15min parengė pagal „The New York Times“ surinktą informaciją.

Rusijos invazija į Ukrainą

Ukrainos valstybinė specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnyba savo feisbuko paskyroje paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip karių uniformomis apsirengę žmonės plėšia parduotuvę.

Vaizdo įrašas palydėtas ironišku aprašymu: „Trostiancuose (Sumų sritis) „galingiausia“ pasaulyje Rusijos armija plėšia parduotuvę: okupantai net neturi ko valgyti, juos tiesiog numetė likimo valiai. Ar rusės mamos norėjo tokio likimo savo vaikams?“

Socialiniuose tinkluose mirga vaizdai iš Ukrainos, kuriuose matyti, kaip nedidelių miestelių ir kaimų gyventojai stoja prieš riedančius Rusijos tankus ir juos stabdo. Keliais atvejais okupantų pajėgos buvo priverstos apsisukti.

VIDEO: Как на самом деле в Украине встречают российских солдат

Как на самом деле в Украине встречают российских солдат

Dešimtys žmonių suformavo gyvąjį skydą Koriukovkos miestelyje Ukrainos šiaurės rytuose. Rusijos tankai turėjo atsitraukti.

Panašus įrašas – iš Bachmašo miestelio, taip pat Ukrainos šiaurės rytuose.

Ukrainos prezidento atstovas spaudai Sergejus Nikiforovas paskelbė, kad Kijevo atstovai į Gomelį nevyks derybų ir dėl to, jog sulaukė rusų ultimatumo – pirma sudėti ginklus, o po to derėtis.

„Apie šį formatą tikrai buvo kalbama. Tačiau paskutinę akimirką Rusijos derybininkai pareikalavo, kad pirmiausia Ukrainos kariuomenė sudėtų ginklus. Į tai iš karto gavo pasiūlymą eiti paskui „Rusijos karo laivą“. Todėl dabartiniai jų pareiškimai ir sprendimas, nepaisant visko, demonstratyviai važiuoti į Gomelį – tai tik informacinis spaudimas ir bandymas perkelti atsakomybę už nesėkmę Ukrainai“, – savo paskyroje feisbuke rašo S.Nikiforovas.

Anot S.Nikiforovo, Ukraina yra pasirengusi deryboms, bet nepasirengusi išklausyti jokių išankstinių sąlygų. Tai taip pat taikoma ir susitikimo vietai. „Negalime vykti į Baltarusiją, iš kurios lėktuvai ir raketos siunčiami į mūsų miestus. Taip pat saugumo klausimais turėtume pasikliauti priimančiosios šalies garantijomis. Atsižvelgiant į ankstesnius įvykius, tokių garantijų vertė labai maža“, – pridūrė jis. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sekmadienio rytą kreipęsis į ukrainiečius,  sakė, kad praėjusi naktis buvo žiauri. Visoje Ukrainoje vėl vyko apšaudymai, buvo apgadinti namai.

„Šiandien šalyje nėra nė vieno objekto, kurio okupantai nelaikytų priimtinu tikslu. Jie kovoja su visais. Kovoja su visa, kas gyva – prieš darželius, prieš namus ir net prieš greitosios pagalbos automobilius. Naudoja reaktyvinę artileriją, raketas prieš miestų rajonus, kuriuose nėra ir niekada nebuvo jokios karinės infrastruktūros“, – sakė Ukrainos prezidentas.

V.Zelenskio teigimu, daugelis šalies miestų dabar tiesiog bando išgyventi.

„Vasylkivas, Kijevas, Černigovas, Sumai, Charkovas ir daugelis kitų Ukrainos miestų gyvena sąlygomis, kokių mūsų žemėje nebuvo nuo  Antrojo pasaulinio karo“, – sakė V.Zelenskis.

Į Lenkiją, Moldovą ir kitas kaimynines šalis jau pabėgo per 150 tūkst. ukrainiečių, skelbia AFP. Jungtinės Tautos yra įspėjusios, kad pabėgėlių skaičius gali padidėti iki 4 mln., jeigu mūšiai suintensyvėtų.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė, kad sėkmingai numušė sparnuotąją raketą, Kijevo link paleistą iš Baltarusijos teritorijos. Priduriama, kad raketą paleido strateginis bombonešis „Tupolev T-22“.

„Tai dar vienas Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos nusikaltimas“, – skelbiama pranešime.

Rusijos kariuomenei tęsiant puolimą Ukrainoje, Maskva sekmadienį paskelbė, kad jos kariai apsupo Chersono miestą Ukrainos pietuose ir Berdiansko miestą provakarietiškos šalies pietryčiuose.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos per pastarąsias 24 valandas visiškai blokavo Chersono ir Berdiansko miestus“, – nurodė kariuomenės atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas pranešime, kurį išplatino Rusijos naujienų agentūros. 

Ukrainos institucijos šių duomenų kol kas nepatvirtino.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė atnaujintus duomenis apie Rusijos pajėgų nuostolius šioje karinėje kampanijoje.

Pranešama, kad Rusija prarado daugiau nei 540 pėstininkų kovos mašinų, 16 karo lėktuvų, 18 sraigtasparnių, 102 tankus, 504 šarvuotus transporterius, vieną raketų sistemą „Buk-1“, daugiau nei 20 šarvuotų automobilių. Daugiau nei 3000 Rusijos karių esą žuvo, 200 buvo paimti į nelaisvę.

Nors šeštadienio vakarą baimintasi, kad Kijevo naktį laukia itin sunkus išbandymas, išaušus sekmadienio rytui miesto administracijos vadovo pavaduotojas Mykola Povoroznykas pareiškė, kad sostinėje padėtis valdoma.

„Situacija Kijeve rami, sostinę visiškai kontroliuoja Ukrainos armija. Naktį vyko keli susidūrimai su diversantų grupėmis“, – paskelbė M.Povoroznykas.

Rusijos pajėgoms Ukrainoje suintensyvinus bombardavimus, JAV organizacijos CNA Rusijos studijų vadovas Michaelas Kofmanas, daug mėnesių pagrįstai skelbęs pavojų dėl rusų pajėgų telkimo aplink Ukrainą, teigia įžvelgiantis, kad Rusijos pajėgų elgesys keičiasi – į blogąją pusę.

„Manau, kad šiandien matėme pokyčius – Rusija taikosi į kritiškai svarbią civilinę infrastruktūrą, dažniau naudoja MLRS (daugiavamzdes raketų paleidimo sistemas, – red.), artileriją gyvenamosiose vietovėse.

Deja, pradeda pildytis mano nuogąstavimai, kad situacija ims sparčiai blogėti, ypač civiliams. Būtų paprasta teigti, kad Rusijos pajėgos taip elgiasi dėl desperacijos.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusija tęsia karinius veiksmus Ukrainoje

Bet taip pat nemanau, kad mes teisingai ir labai tiksliai vertiname pirmąsias kovų dienas. Po 72 valandų manau, kad blogiausia – dar ateityje“, – teigė M.Kofmanas po sekmadienio nakties mūšių Ukrainoje.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Maskva invaziją į Ukrainą bando nuslėpti nuo Rusijos visuomenės: „Rusija ne tik siekė greitos ir lengvos pergalės, bet ir tikėjosi užgniaužti naujienas apie kovas, visuomenei nerodydama karinių operacijų visoje Ukrainoje vaizdų.“

Anot M.Kofmano, būtent dėl vidaus nuotaikų Kremlius iš pradžių tikėjosi greitai užbaigti karinę operaciją, bet tvarkaraštis buvo nerealistiškas: „Įtariu, kad tai buvo noras paslėpti karą, kuris būtų labai nepopuliarus.“

JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto analitikai sekmadienį pateikė naujausią Rusijos karinių veiksmų vertinimą.

• Rusijai nepavyko apsupti ir izoliuoti Kijevo kaip ji planavo. Dabar Rusijos pajėgos bando veržtis į Kijevą siauru frontu vakariniame Dniepro upės krante ir plačiu frontu į šiaurės rytus.
• Rusijos pajėgos laikinai atsisakė pastangų užimti Černigovą ir Charkovą ir aplenkia šiuos miestus, kad galėtų tęsti veržimąsi į Kijevą. Nesėkmingos Rusijos atakos prieš abu miestus buvo prastai suplanuotos ir įvykdytos, jos susidūrė su ryžtingesniu ir veiksmingesniu pasipriešinimu, nei Rusija tikriausiai tikėjosi.
• Rusijos pasiekimai Pietų Ukrainoje yra pavojingiausi ir kelia grėsmę, kad ji gali sužlugdyti sėkmingą Ukrainos gynybą šiaurėje ir šiaurės rytuose.
• Rusijos kariai susiduria su problemomis dėl moralės ir logistikos.

Sekmadienį, apie 21 val. 20 min. Rusijos kariuomenės raketos pataikė į valstybinės įstaigos „Radonas“ radioaktyviųjų atliekų laidojimo aikštelę Kijeve, informuoja Ukrainos valstybinė branduolinio reguliavimo inspekcija.

„Dėl masinio susišaudymo, kuris vis dar vyksta, šiuo metu neįmanoma įvertinti žalos masto. Sugedo automatinė radiacijos stebėjimo sistema. Tačiau stebėjimo kameros užfiksavo krentančias raketas. Radiacinės situacijos vertinimas bus atliekamas nešiojamaisiais prietaisais pasibaigus šaudymui“, – skelbia inspekcija.

Išankstiniu jos vertinimu, radioaktyviosios apsaugos grėsmės žmonėms, esantiems už šios radioaktyviųjų atliekų laidojimo aikštelės sanitarinės apsaugos zonos, nėra.

Vasylkive, kur užsidegė naftos saugykla, tęsiasi kova dėl aerodromo. 

„Kova nesibaigia, todėl ugniagesiai negali pradėti gesinti. Šiuo metu pavyko sustabdyti dujų tiekimą“, – feisbuke rašo Kijevo regiono administracijos pirmininkas Oleksijus Kuleba.

Jis įspėja, kad dėl pažeistos naftos saugyklos gresia ekologinė katastrofa.

Rusijos pajėgos atakuoja gyvenamuosius rajonus – sviedinys pataikė į devynių aukštų pastatą Charkove, feisbuke informavo Ukrainos ekstremaliųjų situacijų tarnyba.

Šeštadienį  21 val. 20 min. gautas pranešimas, kad artilerijos sviedinys pataikė į devynių aukštų gyvenamąjį namą Charkove. Buvo sugriautos atraminės sienos ir  laiptai tarp 2–7 aukštų, pažeistos 4, 5 ir 6 aukštų pastato konstrukcijos.

Pareigūnai iš sugriauto pastato evakavo apie 20 žmonių. Deja, griaunant pastato konstrukcinius elementus, žuvo jauna moteris.

Beveik 60 žmonių nuo apšaudymo slėpėsi pastato rūsyje. Nė vienas iš jų nebuvo sužeistas.

Kijevo merija šeštadienį pranešė iki pirmadienio ryto įvedanti nenutrūkstamą komendanto valandą. 

„Visi civiliai gyventojai, kurie komendanto valandos laikotarpiu bus gatvėse, bus laikomi priešo diversantų grupių nariais“, – pranešė merija.

Šeštadienį Kijevo gyventojai įspėti, kad laukia sunki naktis. Nuo galimų antskrydžių kijeviečiai slepiasi po žeme – metro stotyse, požeminėse stovėjimo aikštelėse.

Sunki Kijevo sekmadienio naktis – nuotraukose:

Ketvirtoji Rusijos invazijos diena

+21

Ukrainos sostinės Kijevo vakariniame rajone šeštadienio vakarą per smarkų susišaudymą žuvo šešerių metų berniukas, sužeisti keli žmonės, pranešė vietos ligoninė.

Kijevo Okhmatdyt ligoninės gydytojas Serhijus Černysiukas sakė, kad tarp sužeistųjų yra du paaugliai ir trys suaugusieji, informuoja CNN.

Jungtinių Tautų (JT) Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras praneša, kad iki šiol Ukrainoje karo metu nukentėjo mažiausiai 240 civilių, mažiausiai 64 žuvo.

Biuras pridūrė, kad dėl žalos namams ir svarbiai infrastruktūrai šimtai žmonių liko be vandens ir elektros, skelbia BBC.

JT taip pat nurodė, kad daugiau nei 160 tūkst. ukrainiečių paliko savo namus ir bando kirsti sienas.

Ukrainos vyriausybė skaičiuoja, kad dėl Rusijos invazijos šalį gali palikti net penki milijonai pabėgėlių.

Kijeve naktį padėtis išlieka įtempta. Apie vidurnaktį gyventojai buvo įspėti, kad gali tikėtis rusų bombardavimo. 

Kol kas didžiausia ataka užfiksuota prieš naftos terminalą Vasylkive, maždaug 40 kilometrų už Kijevo. Apie didesnius sprogimus pačiame mieste iki 3 valandos nebuvo pranešta.

„Atrodo, kad Rusijos sausumos pajėgų žygis į Kijevą sustojo miesto pakraščiuose, susidūręs su Ukrainos pasipriešinimu. Tačiau daugelis tikisi oro atakos. Žmonės slepiasi požeminiuose bunkeriuose“, – rašo BBC.

„Scanpix“/AP nuotr./Kijevas

Pastarosiomis valandomis pasirodė pranešimų, kad Ukrainos šiaurės rytuose Charkove nuo sprogimo nukentėjo dujotiekis, bet tarptautinė žiniasklaida ar valdžios atstovai šios informacijos kol kas nepatvirtino.

Socialinėje žiniasklaidoje gausu komentarų, kad Rusija, iš pradžių atakavusi Ukrainos karines bazes, dabar gali taikytis į dujų ir naftos infrastruktūrą.

Ukrainą užpuolusi Rusija nesitikėjo tokio stipraus Ukrainos karių pasipriešinimo, kuris kol kas užkirto kelią okupantams užimti sostinę Kijevą – tokį vertinimą šeštadienio vakarą ir sekmadienio naktį pateikė Vakarų žvalgybos pareigūnai.

Vakarai vis dar turi galimybių tiekti ginklus Ukrainos kariuomenei, artimiausiu metu ukrainiečiams numatoma perduoti daugiau ginkluotės kovoti su rusų šarvuočiais ir orlaiviais.

Britų gynybos ministerija teigia, kad Rusijos kariuomenei vykdyti invaziją į Ukrainą sekasi blogiau nei ji planavo.

„Rusijos pajėgos nepasiekia planuotos pažangos. Jos susiduria su logistiniais sunkumais ir stipriu ukrainiečių pasipriešinimu. Rusijos pajėgos patiria nuostolių, o Ukrainos pajėgos paėmė į nelaisvę Rusijos karių“, – rašoma sekmadienio naktį viešai paskelbtame britų žvalgybos vertinime.

Pentagonas taip pat turi duomenų, kad rusai nepasiekė to, ko tikėjosi.

„Turime požymių, kad per pastarąją parą rusai vis labiau nusivylę dėl nepakankamo postūmio, ypač šiaurinėse Ukrainos dalyse“, – žurnalistams sakė Pentagono pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai.

„Remiantis tuo, ką pastebėjome, ukrainiečių pasipriešinimas yra didesnis, nei tikėjosi rusai“, – sakė JAV pareigūnas.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainiečių kariai

Prieš 1 valandą nakties Kijevą sudrebino du sprogimai. Vėliau paaiškėjo, kad Vasylkive, 40 km į pietus nuo Kijevo, užsidegė naftos saugykla, praneša žiniasklaida.

Po sprogimų Vasylkivo miesto merė Natalija Balasynovič socialiniame tinkle „Facebook“ kreipėsi į gyventojus:

„Matote, kas vyksta, matote ugnį – deja, čia dega naftos saugykla Kriačkų kaime. Priešas nori sunaikinti viską aplinkui, bet jam nepasiseks. Matėte, kad dienos metu buvo smarkiai šaudoma iš balistinių raketų. Mūsų aerodromas taip pat buvo apšaudytas, bet jis mūsų rankose, jį kontroliuoja Ukraina“, – vaizdo įraše sako merė.

„Naktis čia bus sunki, kaip ir Kijeve, bet mes atsilaikysime ir laimėsime, nes Dievas yra su mumis“, – sakė N.Balasynovič.

Kijevo gyventojai perspėti gerai užsidaryti langus, kad į jų būstus nepatektų nuodingi dūmai.