Karas Ukrainoje: JAV įspėja, kad Rusija visos savo galios dar nepanaudojo

Trečiadienio naujienas iš Ukrainos skaitykite čia. 

Jungtinių tautų žmogaus teisių komisaro atstovė Liz Throssell paskelbė pirminius žuvusių ir sužeistų Ukrainos žmonių skaičius. Nuo vasario 24 d. Ukrainoje žuvo mažiausiai 136 civiliai žmonės. Iš jų – 13 vaikų.

Ji pabrėžė, kad šie skaičiai neatspindi realybės, nes JT skelbia tik tą informaciją, kurią galima patikrinti.

Ukrainos Vidaus reikalų ministerija nurodo kitokius skaičius. Iki sekmadienio Ukrainoje žuvo 352 gyventojai ir 1684 buvo sužeisti. 

Pasak L.Throssell, tokį aukų skaičių lėmė Rusijos naudojamos plataus poveikio raketos. Taip pat sunkioji artilerija. 

Charkivo apskrities mieste Kupjanske antradienio mitingo prieš okupantus metu dingo savivaldos deputatas Nikolaj Maslij. 

Newsroom nuotr./Ukrainoje dingo savivaldos deputatas Nikolaj Maslij

Vietos leidiniui „Newsroom“ apie tai pranešė politiko kolegos. Rusijos kariškiai Nikolajų mitingo metu pasikvietė pasikalbėti į šalį. Po to pradėjo šaudyti, paleido dūmų uždangą. Nuo to laiko politiko niekas nematė. 

Mariupolio meras Vadimas Bojčenka skelbia, kad tęsiantis Rusijos pradėtai agresijai daugėja sužeistų žmonių.

Vaizdo įraše, kuriame jis aptaria situaciją mieste ir kuriuo remiasi naujienų portalas UNIAN, meras sako, kad mieste atstatytas elektros tiekimas, atkurtas, kiek tik įmanoma, ir mobilusis ryšys. 

„Praėjusį vakarą kepėme duoną ir jos iškepėme tris kartus daugiau. Mūsų parduotuvėse buvo 26 tonos duonos“, – nurodo jis. 

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis, vasario 24 diena

„Tačiau šiandien gavome dar vieną cinišką smūgį. Į mūsų gyvenamuosius rajonus buvo šaudoma koviniais šaudmenimis ir raketomis. Vėl buvo apšaudomas kairysis krantas ir, deja, apšaudyti Kirovo gyvenamieji rajonai. Deja, ir vėl sulaukiame blogų naujienų – kasdien daugėja sužeistų civilių gyventojų. Šiandien mūsų ligoninėse gydomi 128 žmonės“, – teigia miesto meras. 

Rusijos kariuomenė antradienį apšaudė Mariupolio priemiesčius, nukentėjo mokykla ir keli kiti pastatai. 

Mariupolis, svarbus uostamiestis, kuriame gyvena 400–500 tūkst. žmonių, buvo puolamas nuo tada, kai Maskva praėjusią savaitę pradėjo invaziją į Ukrainą. 

Kaip praneša Ukrainos aukščiausioji Rada savo „Telegram“ kanale, Charkive nusileido Rusijos karių desantas ir užpuolė Šiaurės regiono karinį medicinos centrą. Rusijos kariai pradėjo šaudyti tuo metu, kai kaukė priešlėktuvinės gynybos sirenos.

Skelbiama, kad tarp agresorių ir gynybos pajėgų naktį užvirė mūšis.

Sumų administracijos vadovas Dmytro Živickis feisbuke pranešė, kad maždaug 01.03 val. trys Rusijos karių kolonos iš skirtingų pusių įžengė į Trostjanecą ir užėmė miestą. 

„Beveik visos miesto elektros linijos pažeistos, o keliai sugadinti. Rusai vaikšto po namus, traukia žmones iš rūsių, verčia juos naktimis sėdėti gatvėse. Jie bijo oro antskrydžių, bijo mūsų artilerijos darbo“, – rašo jis. 

Pasak D.Živickio, net ir tokiomis sąlygomis miesto valdžia veikia – žmonės aprūpinami maistu, veikia ir teritorinė gynyba. Jis taip pasidalijo karių sunaikintos technikos nuotraukomis. 

Kiek anksčiau antradienį vakare D.Živickis Ukrainos prašė padėti regionui apsisaugoti nuo Rusijos karinės technikos – „Iskander“, „Grad“, „Uragan“, „Buk“, tankų, šarvuočių invazijos – pasitelkiant „Bayraktar“ dronus. Po šio prašymo Sumų administracijos vadovas pranešė, kad tokios pagalbos sulaukė. 

Ukraina su pasaulinėmis organizacijomis tariasi dėl humanitarinių koridorių, skirtų pristatyti vaistus ir produktus į vietas, kur gyventojų padėtis yra sunkiausia, pranešė sveikatos apsaugos ministras Viktoras Lyashko tiesioginėje televizijos laidoje.

„Premjero pavaduotoja Olga Stefanishina palaiko ryšį, aš kasdien bendrauju su PSO Europos regiono biuro direktoriumi Hansu Kluge“, – sakė ministras.

Pasak jo, Černigivo psichoneurologiniam dispanseriui po rusų teroristų atakos trims dienoms nutrauktas tiekimas, o Mariupolio ligoninės liko be elektros.

Ministras taip pat pabrėžė, kad rusų įsibrovėliai neįsileidžia „greitųjų“ automobilių su vaistais ir maistu. Užpuolikai niokoja namus, ligonines, vaikų darželius ir mokyklas. Černigive be šilumos ir šviesos liko geriatrijos pensionas, regioninė ligoninė, psichoneurologinė ligoninė, vaikų darželis.

Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mikola Lukašukas pranešė, kad Ukrainos aviacija atakavo ir sunaikino iš Baštankos link Krivoj Rogo keliavusią koloną, „kurią sudarė apie 800 ratinių transporto priemonių.“ 

„Mūsų gynėjai veikė operatyviai, nesuteikdami priešui galimybės įsiveržti į Dnipropetrovsko srities teritoriją. Kolona buvo puolama iš oro ir užpuolikai smarkiai nukentėjo. Jei jie vėl bandys prasiveržti pro regiono kordoną, bus smogta dar stipriau“, – feisbuke rašė jis. 

Anot M.Lukašuko, padėtis visame regione kontroliuojama. 

Kiek anksčiau pranešta, kad Rusija atakavo Žytomire esančią desantininkų bazę. Teigiama, jog buvo panaudota sparnuotoji raketa.  

Miesto mero Serhejaus Suchomlino teigimu, užsidegė netoliese buvę gyvenamieji namai ir ligoninė. Apie tai jis paskelbė feisbuke. 

Valstybės ekstremalioji tarnyba pranešė, kad per sprogdinimą du žmonės žuvo, trys sužeisti. 

Apgadinta 10 privačių gyvenamųjų namų ir ligoninės pastato langai. Tikėtina, nurodo tarnyba, kad griuvėsiuose yra sužeistų žmonių. 
 

Kovo 1 d. Maskvos policija sulaikė ir uždarė į areštinę 7-11 metų vaikų grupę su tėvais, skelbia agentūra UNIAN, remdamasi mokytojos doc. Aleksandros Archipovos pasakojimu „Facebook“.

Maskviečių vaikai, uždaryti areštinėje už protestą prieš karą Ukrainoje

Jos teigimu, maskvietės Jekaterina Zavizion ir jos draugė Olga Alter su savo vaikais Sofija (7 metų), Liza (11), Goša (11), Matvejumi (9) ir Davidu (7) nusprendė nunešti gėlių prie Ukrainos ambasados. Vaikai taip pat nupiešė plataus „Karui – ne“. Tačiau šią delegaciją sulaikė policija ir uždarė areštinėje už grotų. Vėliau perkėlė į vidaus reikalų skyrių.

Iš tėvų policija atėmė telefonus, juos aprėkė. Pareigūnai, kaip teigia mokytoja, grasino atimti tėvystės teises. 

Galiausiai išsigandusius vaikus su tėvais paleido namo. „Ieškome žmogaus teises ginančio advokato, priešaky – teismais, baudos“, – rašo  A.Archipova.

Rusijos kariai Kijevo regione apšaudė gydytojos, vežusios sužeistą sūnėną, automobilį. Vaikų kardiologijos ir kardiochirurgijos mokslinio ir praktinio medicinos centro anesteziologė Marina Kalabina žuvo. 

Žinia apie tai feisbuke pasidalijo Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško. 

Kaip pranešė UNIAN, anksčiau Sumų srities Achtyrskio rajone užpuolikai apšaudė automobilį su žmonėmis ir nuvažiavo nežinoma kryptimi. 

JAV antradienį perspėjo atsargiai vertinti daugybę pranešimų, kad Rusijos karinės kampanijos prieš Ukrainą, tempas sulėtėjo dėl maisto ir degalų stygiaus bei kitų logistikos problemų.

Vienas aukšto rango Gynybos departamento pareigūnas sakė, kad JAV matė Rusijos karines kolonas, įskaitant vieną didžiulę mašinų vilkstinę netoli Kijevo, matomai pristigusias degalų, o kai kuriose vietose – nebegaunančias maisto kariams, kurių kovinis ryžtas dėl to krinka.

Tačiau pareigūnas pabrėžė, kad būtina būti pragmatiškiems. Anot jo, rusai tebeturi reikšmingą kovinę galią, kurios rezervai iki šiol nebuvo išsemti, be to, pajėgos „persigrupuos, prisitaikys, pakeis savo taktiką“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karinė technika

Pateikęs šiuos įvertinimus karybos požiūriu pareigūnas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

JAV duomenimis, Rusija į taikinius Ukrainoje paleido per 400 įvairių tipų ir dydžio valdomų raketų. Trečiadienį Ukrainos priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemos tebebuvo veikiančios ir naudojamos. Be to, į Ukrainą gabenamos ginklų siuntos iš JAV ir kitų šalių. Minėtas Pentagono pareigūnas sakė, kad pagalba pasiekia Ukrainos kariuomenę, ir kariai „aktyviai naudoja šias sistemas“.

Pareigūnas sakė, kad rusai padarė nemenką pažangą pietiniame sektoriuje, judėdami iš aneksuoto Krymo pusiasalio dviem maršrutais – šiaurės rytų ir šiaurė vakarų. Neaišku, ar Rusijos pajėgos perėmė kontrolę pietiniame Chersono mieste, bet įnirtingos kautynės ten tęsiasi.

Be to, pareigūnas nurodė, kad Rusijos pajėgos dar nepradėjo pulti Mariupolio uostamiesčio prie Azovo jūros, bet yra pakankamai priartėjusios, kad smogtų miestui ilgo nuotolio ginklais.

UNIAN praneša, kad Rusija atakavo Žitomyre esančią 95-osios desantinės-šturmo brigados bazę. Teigiama, jog buvo panaudota sparnuotoji raketa.  

Miesto mero Serhejaus Suchomlino teigimu, užsidegė netoliese buvę gyvenamieji namai ir ligoninė. Apie tai jis paskelbė feisbuke. 

Sprogimo vietoje dirba gelbėtojai, tikslus sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius dar nežinomas. 

Per Rusijos sukeltą karą žuvo ESBO specialiosios misijos stebėtoja – 45 metų moteris. Žinią apie tai feisbuke paskelbė Ukrainos Aukščiausiosios Rados nuolatinės delegacijos Parlamentinėje Asamblėjoje vadovė, frakcijos „Liaudies tarnas“ deputatė Marija Mezenceva.

Antradienį apie 22.40 val. už Kijevo miestų ribų buvo girdimi keli sprogimai, pranešė vietoje dirbanti CNN komanda. 

„Kijevas, Charkivas ir Chersonas – tai Ukrainos miestai, kuriuose šiuo metu sutelktos pagrindinės priešo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgos“, – apžvelgdamas situaciją šalyje, teigė Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius. 

„Šiuo metu karščiausi yra trys taškai. Tai šiauriniai Kijevo pakraščiai – ten 20-30 km atstumu netoli Makarovo, prie Žytomyro plento, yra priešo kariuomenės koncentracija, ten dabar mūsų artilerija dirba, kad jie negalėtų susitelkti. Antrasis karštas taškas – Charkivas. Dabar ten vyksta artilerijos mūšiai, veikia priešo aviacija, mūsų kariuomenė duoda atkirtį“, – sakė O.Arestovičius.

Jis pažymėjo, kad šiandien iš Mariupolio nebuvo jokių „karštų pranešimų“. 

Pasak O.Arestovičiaus, gatvės mūšiai vyksta Chersone.

„Būtent šiuose taškuose sutelkiamos pagrindinės pastangos. Ir mūsų, ir priešo“, – pridūrė jis. 

Dėl priešo desanto išsilaipinimo Odesoje, apie kurį kalbama jau kelias pastarąsias dienas, jis paaiškino: „Juodojoje jūroje siaučia audra. Mums padeda net oras. Jie negali išlaipinti desanto vien dėl oro sąlygų“.

Antradienį JT pabėgėlių agentūros vyriausiojo komisaro pavaduotoja Kelly Clements pranešė, kad per mažiau nei savaitę nuo Rusijos invazijos iš Ukrainos pabėgo apie 677 tūkst. žmonių. 

„Per mažiau nei savaitę iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo 677 tūkst. žmonių. 150 tūkst. per pastarąją parą“, – teigė K.Clements tviteryje.  

Antradienį Jungtinių Tautų pareiškime sakoma, kad agentūra kartu su humanitarinės pagalbos partneriais paskelbė „skubius prašymus“ donorams skirti 1,7 mlrd. dolerių, kad būtų skubiai suteikta „humanitarinė parama žmonėms Ukrainoje ir pabėgėliams kaimyninėse šalyse“.

„JT apskaičiavo, kad 12 mln. žmonių Ukrainos viduje reikės pagalbos ir apsaugos, o daugiau kaip 4 mln. ukrainiečių pabėgėlių artimiausiais mėnesiais gali prireikti apsaugos ir pagalbos kaimyninėse šalyse“, – sakoma agentūros pareiškime. 

Sumų administracijos vadovas Dmytro Živickis prašo padėti regionui apsisaugoti nuo Rusijos karinės technikos – „Iskander“, „Grad“, „Uragan“, „Buk“, tankų, šarvuočių invazijos. Tai jis paskelbė savo  „Telegram“ kanale. 

Nuotr. iš Sumų miesto srities administracijos vadovo Dmitrijaus Živickio „Facebook“ paskyros/Sumų miestas Ukrainoje po vasario 26 d. įvykusio apšaudymo

„Šiuo metu į Sumų sritį pateko daugiau nei dešimt tūkstančių transporto priemonių, sunkiosios ginkluotės, daugkartinio paleidimo raketų sistemų, kurios juda po visą regiono teritoriją ir žudo žmones Ukrainoje. (...) Suprantame, kad jei mūsų kariuomenės šiandien nepalaiko „Bayraktar“ dronai, jei nebus paramos iš oro, jei nebus bombarduojami šie taikiniai tiksliomis raketomis, jei nesustabdysime šios invazijos į Sumų sritį, rytoj jie bus Kijeve. Ir ši problema yra ne tik mūsų. Šiandien tai yra visos Ukrainos, visos Europos ir viso civilizuoto pasaulio problema“, – rašė administracijos vadovas.

Nuotr. iš Sumų miesto srities administracijos vadovo Dmitrijaus Živickio „Facebook“ paskyros/Sumų miestas Ukrainoje po vasario 26 d. įvykusio apšaudymo

Nepaisant to, pasak D.Živickio, teritorinė gynyba kontroliuoja visas srities gyvenvietes: „Plikomis rankomis ir tik su automatais rankose, su Molotovo kokteiliais stabdome dešimtis ir šimtus priešo technikos“.

Emocingame kreipimęsi jis reikalavo paramos iš oro, ginklais, amunicija

Ukrainos karinės oro pajėgos taikosi į link miestų keliaujančias karines kolonas, tačiau Rusija dominuoja danguje, interviu CNN sakė šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Paklaustas, kokios tolesnės pagalbos Ukrainai reikia iš JAV ir NATO, D.Kuleba atsakė: „Oro pajėgų ir priešraketinės gynybos bei ginklų“. 

„Problema ta, kad Rusija dominuoja danguje. Mūsų lakūnai įnirtingai kovoja su jais, bet mes taip pat turime nuostolių. Taigi, rusai savo koviniais lėktuvais ir bombonešiais puola mūsų miestus, todėl turime atremti šią grėsmę. Tai du skubiausi prašymai, kuriuos pateikėme savo partneriams“, – sakė jis. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

„Mes kovojame ore, tačiau fiziškai Rusija turi daugiau lėktuvų, kuriuos gali dislokuoti Ukrainoje, nei mes. Todėl taip akcentuojame oro gynybą ir oro pajėgas, taip pat priešraketinę gynybą“, – sakė jis A.Amanpour, pridurdamas, kad „mums reikia geresnės apsaugos iš dangaus“. 

D.Kuleba sakė negalįs konkrečiai kalbėti apie tai, ar Ukrainos karinės oro pajėgos smogs 40 mylių ilgio Rusijos kolonai, judančiai link Kijevo. 

Jungtinė Karalystė antradienį pareiškė, kad per pastarąsias 48 valandas padaugėjo Rusijos oro ir artilerijos smūgių tankiai apgyvendintose miestų teritorijose visoje Ukrainoje. 

Naujausi JK žvalgybos duomenys rodo, kad Rusijos konvojus link Kijevo ir toliau juda lėtai. 

„Kolona mišri, sudaryta iš kovinių ir logistikos transporto priemonių, o didžioji pajėgų dalis tebėra maždaug už 30 km nuo miesto centro“, – skelbiama naujausiame pranešime. 

Ukrainos pajėgos toliau laiko Charkivo, Chersono ir Mariupolio miestus, tačiau dabar visi trys miestai greičiausiai yra apsupti Rusijos pajėgų, pastebi JK žvalgyba. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vakare pusvalandį kalbėjosi su JAV prezidentu Joe Bidenu.

V.Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jie aptarė antirusiškas sankcijas ir paramą Ukrainai gynybos srityje.

„Turime kuo greičiau sustabdyti agresorių“, – sakė jis.

„Ką tik kalbėjausi su prezidentu V.Zelenskiu ir aptariau mūsų nuolatinę paramą Ukrainai, įskaitant paramą saugumui ir humanitarinę pagalbą, kai ji ginasi nuo Rusijos agresijos. Priversime Rusiją atsakyti, o mūsų sankcijos jau turi pražūtingą poveikį“, – tviteryje rašė J.Bidenas.

Ukrainos delegacija apsispręs dėl savo pozicijos ir prireikus ruošis naujam susitikimui su Rusijos delegacija, antradienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Dabar analizuojame tai, kas įvyko vakar, išsakytas pozicijas, prezidentas yra iki smulkmenų informuotas apie vakar įvykusį pokalbį. Apsispręsime dėl savo pozicijos, o tada, jei reikės, ruošimės naujam susitikimui. Manome, kad toks susitikimas turėtų įvykti, nes Ukraina tiki diplomatija ir mes esame pasiruošę diplomatiniam šio konflikto sprendimui“, – D.Kuleba sakė internetu vykusioje spaudos konferencijoje.

Ministras pabrėžė, kad Ukrainos delegacija jokiomis aplinkybėmis nevyks į derybas, jei Rusija jose ketina skelbti savo ultimatumus.

„Derybos – tai derybos, ir mes kalbėsimės ir ieškosime sprendimo. Tačiau Rusijos ultimatumų... mes nevykdysime“, – pareiškė jis.

Dalis elitinio Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo būrio, atvykusio į Ukrainą nužudyti Ukrainos prezidento V.Zelenskio, Hostomelio oro uoste buvo likviduoti, likusi dalis yra „taikiklyje“, pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Specialioji operacija, kurią tiesiogiai turėjo vykdyti „kadyrovcai“, atsiųsti pašalinti mūsų prezidentą, šiandien mums yra gerai žinoma. Galiu pasakyti, kad gavome informacijos iš FSB atstovų, kurie šiuo metu neturi jokio noro dalyvauti šiame kruviname kare. Dėl to galiu pasakyti, kad R.Kadyrovo vadovaujama elitinė grupuotė, kuri čia specialiai atvyko pašalinti mūsų prezidento, buvo sunaikinta“, – spaudos konferencijoje sakė O.Danilovas.

VIDEO: Знищена елітна група кадирівців, яка планувала вбити Зеленського

Знищена елітна група кадирівців, яка планувала вбити Зеленського

Jis taip pat teigė, kad ši „Kadyrovo grupė“ buvo padalinta į dvi grupes.

„Mes juos sekėme. Viena grupė buvo sunaikinta Hostomelyje, o kita grupė dabar, sakytume, yra taikiklyje“, – pažymėjo O.Danilovas.

Apie likviduotą grupuotę, remdamasis Ukrainos žvalgybos tarnybomis, rašo ir ukrainiečių portalas „Pravda“. Teigiama, kad R.Kadyrovo būrys likviduotas vasario 26 dieną. 

Jau anksčiau skelbta, kad vienas iš pagrindinių Rusijos pradėto karo tikslų – pašalinti dabartinę šalies valdžią ir ją pakeisti kita, lojalia Kremliui. Svarbiausią darbą – nužudyti šalies vadovą V.Zelenskį – V.Putinas patikėjo žiaurumu garsėjančiai R.Kadyrovo grupuotei. 

Kaip teigia pravda.com.ua, netrukus po to Grozne laikinai įkurta smogiamoji grupė, kuriai vadovavo R.Kadyrovo pavaduotojas Danilas Martynovas. Vėliau ši grupė buvo priskirta Rusijos gvardijos daliniui  ir Baltarusijos teritorijoje dislokuotiems Rytų karinės apygardos daliniams, kurie vasario 24 d. pradėjo įsiveržimą į Ukrainą Kijevo kryptimi.

Ukrainiečiai praneša likvidavę R.Kadyrovo būrius, siekusius nužudyti V.Zelenskį

Paskelbtos D.Martynovo ir R.Kadyrovo pokalbių detalės, kuriuose pirmasis pranešė apie savo planus ir veiksmus.

Kaip rašoma, vėliau šis dalinys prisijungė prie į Ukrainą keliaujančios kolonos, kurią sudarė apie 250 transporto priemonių ir apie 1 500 „geriausių Čečėnijos Respublikos kovotojų“.

Ukrainos žvalgybos nuotr./Čečėnų smogikai, pasiųsti nužudyti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio

Tačiau jau vasario 26 d. R.Kadyrovo būrys patyrė didelių nuostolių Kijevo pakraštyje, Hostomelio oro uoste.

Smogikai rasti ir likviduoti gavus informaciją iš Rusijos FSB agento, „norėjusio sustabdyti tokį kraujo praliejimą“, nurodoma portale. 

Vasario 26-ąją, atlikus žvalgybą bepiločiais orlaiviais, Ukrainos oro desantinės pajėgos R.Kadyrovo būriams sudavė smūgį dviejose vietovėse šalia Hostomelio oro uosto. Jų metu žuvo Čečėnijos Respublikos Rosgvardijos 141-ojo motorizuoto pulko vadas Magomedas Tušajevas. 

„Unian“ skelbia, kad Rusijos planuojamo oro antskrydžio metu gali būti sunaikintas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą įtrauktas Sofijos soboras. Portalas remiasi Ukrainos graikų katalikų bažnyčios spaudos tarnybos išplatintu pranešimu. 

Kultūros ministras Aleksandras Tkačenka atkreipė dėmesį į tai, kad prieš valandą Rusijos gynybos ministerija paskelbė ketinanti bombarduoti „Ukrainos saugumo tarnybos objektus“ Kijevo centre:

„Scanpix“/AP nuotr./Šv. Sofijos katedra Kijeve

„Šie nusikalstami ketinimai kelia grėsmę ir Kijevo žmonėms, ir šventoms vietoms. Už kelių dešimčių metrų nuo paskelbto bombardavimo taikinio yra Sofijos katedra su XI a. mozaikomis ir freskomis. Šis unikalus architektūros paminklas yra įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą. Bet kokia Rusijos padaryta žala katedrai ar jos sunaikinimas bus nepataisomas nuostolis visai žmonijai.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusija turi nustoti bombarduoti Ukrainos miestus ir tik tada bus galima pradėti prasmingas derybas dėl paliaubų, nes per pirmąjį derybų raundą šią savaitę pasiekta menka pažanga.

Duodamas interviu CNN griežtai saugomame vyriausybiniame komplekse, V.Zelenskis paragino NATO nares nustatyti neskraidymo zoną, kad sustabdytų Rusijos oro pajėgas, sakydamas, kad tai būtų prevencinė priemonė, o ne siekis įtraukti Aljansą į karą su Rusija.

V.Zelenskis, kuris atsisakė pasiūlymų palikti Ukrainos sostinę, kai Rusijos pajėgos žengė į priekį, taip pat sakė, kad Ukraina pareikalaus teisiškai privalomų saugumo garantijų, jei NATO užtrenks duris Ukrainos narystės perspektyvoms.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pateikdamas savo sąlygas tolesnėms deryboms su Rusija, V.Zelenskis bendrame interviu agentūroms „Reuters“ ir CNN sakė: „Reikia bent jau nustoti bombarduoti žmones, tiesiog nutraukti bombardavimą ir tada sėsti prie derybų stalo“.

„Tai labai rimtai... Aš nesu filme, – CNN sakė V.Zelenskis, buvęs komedijų aktorius. Aš nesu ikona, manau, kad Ukraina yra ikoniška... Ukraina yra Europos širdis, ir dabar, manau, Europa mato, kad Ukraina yra kažkas ypatingo šiam pasauliui. Štai kodėl [pasaulis] negali prarasti šio kažko ypatingo.“

Paklaustas, ar nemano, kad Ukraina, kalbėdama su Rusija, gaišta laiką, jis atsakė: „Pažiūrėsime“.

Jam kalbant pasirodė žinia, kad Rusijos raketa pataikė į televizijos bokštą Ukrainos sostinėje. Anksčiau antradienį raketos smogė rytinio Charkivo miesto centrui.

Ukraina gavo ginklų siuntų iš NATO narių, kad padėtų atlaikyti praėjusią savaitę Rusijos pajėgų pradėtą plataus masto karinę invaziją, o Vakarai taip pat įvedė dideles sankcijas Rusijos ekonomikai.

Tačiau V.Zelenskis paragino tarptautinę bendruomenę imtis daugiau veiksmų, įskaitant neskraidymo zonos įvedimą. Tačiau jis teigė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas jam asmeniškai perdavė, jog dabar dar ne laikas įvesti tokią priemonę.

Ukraina spaudė NATO paspartinti savo prisijungimą, o tam aršiai priešinosi Rusija, kuri šį žingsnį įvardijo kaip vieną iš Maskvos kampanijos pradžios priežasčių.

„Mūsų partneriai, jei jie nėra pasirengę priimti Ukrainos į NATO... nes Rusija nenori, kad Ukraina būtų NATO, turėtų parengti bendras saugumo garantijas Ukrainai“, – sakė V.Zelenskis.

„Tai reiškia, kad mes turime savo teritorinį vientisumą, kad mūsų sienos yra apsaugotos, mes turime ypatingus santykius su visais kaimynais, mes esame visiškai saugūs, o garantai, kurie mums suteikia saugumą, tai garantuoja teisiškai“, – sakė jis. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusijai raketomis apšaudant TV bokštą, žuvo mažiausiai 5 žmonės. 

„Kokia prasmė 80 metų kartoti „niekada daugiau“, jei pasaulis tyli, kai toje pačioje Babyj Jaro (Holokausto aukų žudynių vietoje įkurtas muziejus, – red. past.) vietoje nukrenta bomba? Mažiausiai 5 žuvusieji. Istorija kartojasi...“, – rašo jis. 

Skelbiama, kad dar tiek pat žmonių buvo sužeista. 

Ukrainiečių žiniasklaida nurodė, kad buvo smogta televizijos bokšto techniniam kompleksui. Pranešama apie televizijos transliacijos sutrikimus.

„Prašome piliečius pasinaudoti kanalų paieška televizoriuje, kad įgytumėt prieigą prie regioninių kanalų, – sakoma Valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos tarnybos pranešime. – Laimei, niekas iš darbuotojų nenukentėjo.“

Ukrainiečių pareigūnai vėliau paskelbė filmuotos medžiagos, kurioje matyti per akivaizdžią Rusijos ataką žuvusių žmonių apdegę kūnai ir nuniokoti automobiliai.

VIDEO: Rusijos raketos apšaudė Ukrainos TV bokštą Kijeve – žuvo 5 žmonės

Rusijos raketos apšaudė Ukrainos TV bokštą Kijeve – žuvo 5 žmonės

Aidas Stro

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba rašo, kad Kijevo televizijos bokštas, į kurį ką tik pataikė Rusijos raketa, stovi Babij Jaro teritorijoje:

„1941 m. rugsėjo 29-30 d. naciai čia nužudė daugiau kaip 33 tūkst. žydų. Po 80 metų Rusijos naciai smogė į tą pačią žemę, kad išnaikintų ukrainiečius. Blogis ir barbariškumas.“

Ukrainos valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ deputatas Maksymas Bužanskis per susirašinėjimo platformą „Telegram“ parašė, kad viena iš raketų, paleistų į televizijos bokštą, pataikė į Babyj Jaro holokausto memorialo, skirto ten nužudytų maždaug 34 tūkst. žydų atminimui, teritoriją.

„Rusijos žmonės. Ką tik jūsų raketa, kuria bandė nugriauti televizijos bokštą, pataikė į Babyj Jarą. Tai kažkokia nacistinė brolybė – nužudyti ten gulinčius dukart, 1941 ir 2022 metais? Dabar galite drąsiai piešti ant savo uniformų svastikas ir patys save denacifikuoti“, – parašė įstatymų leidėjas.

„Jums maža to, kad žudote gyvuosius – jūs mėginate nužudyti ir žuvusiuosius, ir atmintį, ir visos mūsų šalies skausmą. Tai sukels amžinų pasekmių“, – perspėjo jis.

Ukrainos pajėgos išlaiko didžiųjų miestų kontrolę, tačiau Rusija vis stipriau apšaudo jų gyvenamuosius kvartalus, taip nužudydama dešimtis žmonių.

Rusija taip pat bando apsupti sostinę Kijevą ir atkirsti tiekimo linijas, per kurias ukrainiečiai gauna karinės paramos iš kitų Europos šalių. 

Ukrainos pietuose Rusija pamažu užima naujas teritorijas. 

Ukrainos žemėlapis

Ukraina antradienį pranešė, kad aštuoni žmonės žuvo per Rusijos aviacijos smūgį gyvenamajam pastatui šiaurės rytiniame Charkivo mieste, kuriam anksčiau buvo smogta rusų raketomis.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos karinių veiksmų padariniai Ukrainoje

„Dėl aviacijos smūgio Charkive žuvo aštuoni žmonės, šeši sužeisti“, – nurodė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Pranešime sakoma, kad gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė du gyvus likusius žmones.

Valstybinis Visos Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centras pateikia naujausius duomenis, kaip Rusijos gyventojai vertina Maskvos pradėtą karą Ukrainoje.

Ši apklausa buvo atlikta dvi dienas – vasario 25 d., kai Rusija buvo tik pradėjusi karinę invaziją, ir vasario 27 d., kai karas jau buvo įsibėgėjęs, bet Rusijai nepavyko pasiekti greitos pergalės ar reikšmingų laimėjimų.

Tačiau tai didelės įtakos apklausos rezultatams neturėjo.

Šeštoji Rusijos karo Ukrainoje diena

+24

Vasario 27 dienos apklausos duomenimis, greičiau palaiko Vladimiro Putino sprendimą „vykdyti specialią Rusijos karinę operaciją Ukrainoje“ (taip Rusijoje Kremlius nurodė vadinti karinę invaziją į Ukrainą, – red. past.) 68 proc. respondentų (vasario 25 d. – 65 proc.), kas penktas respondentas (22 proc.) tam nepritaria (vasario 25 d. – 25 proc.), kas dešimtam respondentui buvo sunku atsakyti (10 proc., tiek pat ir vasario 25 d.). Apklausos rezultatuose nenurodoma, ar buvo visiškai palaikančių Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

Ketvirtadalio respondentų teigimu, karu Ukrainoje siekiama apsaugoti Rusijos pripažintų separatistinių DLR ir LLR darinių rusakalbius gyventojus (26 proc.), kas penktas teigė, kad operacijos tikslas – neleisti dislokuoti NATO karinių bazių Ukrainos teritorijoje (20 proc.), tokia pati dalis respondentų mano, kad operacija vykdoma siekiant Ukrainos demilitarizavimo (20 proc.). 7 proc. atsakė, kad Rusija siekia pakeisti Ukrainos politinį kursą ir ją denacifikuoti, 6 proc. mano, kad siekiama pakeisti Rusijai nedraugišką politinį režimą, 4 proc. pasirinko atsakymą, kad siekiama padalyti Ukrainą į dalis ir įtvirtinti Maskvos įtaką daliai Ukrainos. Atsakymą „Kita“ pasirinko 8 proc., 9 proc. negalėjo atsakyti.

Respondentai galėjo rinktis atsakyti tik į vieną iš jiems pateiktų klausimų apie sprendimo pradėti karą priežastis.

Apklausa telefonu buvo atliekama vasario 25 ir 27 dienomis. Apklausta 1600 respondentų nuo 18 metų. Apklausos rezultatų paklaida nurodoma 2,5 proc.

Rusijos kariuomene apšaudo Mariupolio priemiesčius, apie tai pranešė miesto administracija. Pranešama, kad apšaudymo metu nukentėjo mokykla, taip pat keli kiti pastatai. 

Mariupolio miesto administracijos nuotr./Mariupolio priemiesčių apšaudymas

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas antradienį pranešė, kad per Maskvos invaziją į Ukrainą žuvo čečėnų kovotojų. 

R.Kadyrovas, Kremliaus sąjungininku tapęs buvęs čečėnų sukilėlis, palaikydamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą į šalį pasiuntė liūdnai pagarsėjusių čečėnų kovotojų.

„Deja, jau turime netekčių tarp Čečėnijos Respublikos gyventojų. Du žuvo, dar šeši patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų“,  – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė R.Kadyrovas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Ramzanas Kadyrovas

Geležiniu kumščiu pagal savo taisykles Čečėniją valdantis R. Kadyrova paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti čečėnų kovotojai Ukrainoje.

Antradienį viename jo paskelbtame vaizdo įraše matyti čečėnų kovotojas ir pro šalį riedantys Rusijos tankai.

Rusija nepraneša, kiek jos karių žuvo per invaziją į Ukrainą, tačiau taip pat pripažino patyrusi nuostolių praėjusią savaitę.

Pasak R.Kadyrovo, nukautieji čečėnų kovotojai „pasirinko tapti didvyriais“. „Taip, kare jie žuvo, bet jau tokią profesiją jie pasirinko“, – pareiškė jis.

R.Kadyrovas tikino, kad „jiems buvo duotas įsakymas kuo labiau sumažinti civilių Ukrainos gyventojų nuostolius“.

Rusija neigia atakuojanti gyvenamuosius rajonus, nors jie yra apšaudomi.

Nuo praėjusio ketvirtadienio, kai V.Putinas pradėjo Ukrainos puolimą, šalyje žuvo daugiau nei 350 civilių, skelbia Ukraina.

Maskva įsiveržė į Ukrainą iš kelių vietų, įskaitant Baltarusiją, Maskvos aneksuotą Krymą ir Rytų Ukrainos separatistų kontroliuojamas teritorijas.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas „Facebook“ paskelbė, kad Rusija netrukus ruošiasi pradėti plataus masto informacinę ir psichologinę operaciją.

„Jos tikslas – pasitelkus melą palaužti Ukrainos žmonių ir kariuomenės pasipriešinimą. Pirmiausia jie planuoja sutrikdyti komunikacijas. Po to bus gausu melagingų pranešimų, kad Ukrainos kariuomenės ir politiniai lyderiai neva sutiko pasiduoti. Siekdami „patvirtinti“ šią klastotę, jie platins neva pasirašytus „dokumentus“, taip pat sumontuotus netikrus vaizdo įrašus“, – rašo O.Reznikovas.

Jis skelbia, kad tai yra melas ir jokios kapituliacijos nebus. „Perspėkite visus, kuriuos galite. Daugelis tų, kurie tikėjosi užimti Kijevą per 2-3 dienas, jau yra pragare. Laikykime ginklą tvirtai! Mes ir toliau priešinsimės! Šlovė Ukrainai!“ – rašė gynybos ministras.

Rusijos belaisvis karininkas jau buvo iškeistas į penkis teritorinės gynybos karius, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.

Sumų apskrityje buvo nutiestas „žalias koridorius“. Juo vyksta rusų technika. Apie pranešė Sumų apskrities administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

Okupantų technikos kolona pakeliui iš Osojivkos į Krasnopiliją. Sprendimą dėl žaliojo koridoriaus sukūrimo priėmė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Žaliasis koridorius, kuris ateina iš Osojivkos! Ten sulaikytieji – mūsų belaisviai! Kolona siunčiama į belaisvių mainus! Oranizuoti žaliąjį koridorių įsakė prezidentas“, – sakė D.Žyvyckis.

Rusijos pajėgos pranešė surengsiančios smūgių Ukrainos saugumo tarnybų infrastruktūrai Kijeve ir iš anksto perspėjo gyventojus evakuotis, antradienį nurodė Gynybos ministerija Maskvoje.

„Siekiant užkirsti informacines atakas prieš Rusiją, tiksliai nutaikomais ginklais bus smogta SBU (Ukrainos saugumo tarnybos) ir 72-ojo informacinių-psichologinių operacijų centro Kijeve technologinius objektus“, – sakoma ministerijos pranešime.

„Raginame Ukrainos piliečius, raginamus ukrainiečių nacionalistų vykdyti provokacijas prieš Rusiją, taip pat Kijevo gyventojus, gyvenančius šalia retransliacijos mazgų, palikti savo namus“, – pridūrė ministerija.

Šis pranešimas buvo paskelbtas Rusijos pajėgoms stiprinant pastangas užimti Ukrainos sostinę Kijevą.

Ukrainos valdžia kaltino Rusijos kariuomenę smūgiais gyvenamosioms teritorijoms keliuose miestuose, įskaitant Charkivą šalies rytuose, kur vyksta įnirtingos kautynės.

Rusija tvirtina, kad į civilius nesitaiko, nors daug įrodymų byloja priešingai.

Ukrainos duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios šalyje žuvo iki 350 civilių gyventojų.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad trečiadienį turėtų įvykti antrasis Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų Baltarusijoje raundas. TASS cituoja šaltinius Rusijos pusėje, nors Kijevas šios informacijos dar nėra patvirtinęs.

Pirmasis derybų raundas pirmadienį buvo surengtas Baltarusijos teritorijoje, prie pat sienos su Ukraina. Diskusijos užtruko apie šešias valandas, apie proveržį nepaskelbta. Tiesa, abi pusės sutarė susitikti dar kartą.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos pasitraukė apie pusė milijono pabėgėlių. Maždaug pusė jų kirto vakarinę Ukrainos sieną ir pateko į Lenkiją. Kiti vyko į Vengriją, Moldovą, Rumuniją ir Slovakiją.

Pabėgėliai iš Ukrainos

Rusijos Taganrogo miesto (Rostovo sritis) pakraštyje antradienio popietę nugriaudėjo sprogimas. Vietos gyventojai pranešė, kad incidentas įvyko netoli aerodromo. Ten buvo matyti daug dūmų, praneša nepriklausomas Rusijos portalas znak.com.

Gelbėtojai ir FSB oficialių komentarų nepateikė.

Ukrainoje antradienį per apšaudymą žuvo indų studentas, paskelbė Indija, ragindama Maskvą ir Kijevą užtikrinti galimybes saugiai išvykti maždaug 12 tūkst. įstrigusių jos piliečių.

„Su dideliu liūdesiu patvirtiname, kad šį rytą per Charkivo apšaudymą gyvybės neteko indų studentas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Indijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Arindamas Bagchi.

Šeštoji Rusijos karo Ukrainoje diena

+24

Jis pridūrė, jog užsienio reikalų sekretorius „šaukia Rusijos ir Ukrainos ambasadorius, kad pakartotų mūsų reikalavimą skubiai užtikrinti galimybes saugiai pasitraukti Indijos piliečiams, dar esantiems Charkive ir miestuose kitose konflikto zonose“.

Rusijos pajėgos į antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą taikosi nuo ketvirtadienio, kai prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą.

Antradienį šio netoli Rusijos sienos esančio miesto centrinę aikštę apšaudė puolančios pajėgos, viena raketa pataikė į vietos administracijos pastatą, sakė regiono gubernatorius Olehas Synjehubovas.

Prieš Rusijos invaziją Ukrainoje buvo maždaug 20 tūkst. indų. Maždaug 8 tūkst. jų sugebėjo išvykti iš šalies. Apie 1,4 tūkst. šių Indijos piliečių buvo parskraidinti atgal į Indiją, sakė pareigūnai.

Indijos žiniasklaida praneša, kad kai kuriems indų studentams neleidžiama išvykti į kaimynines šalis. Kalbama, kad pasieniečiai jų neišleidžia ir reikalauja pinigų.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra antradienį paskelbė, kad dėl Rusijos invazijos dabar yra maždaug milijonas persikėlusių žmonių Ukrainos teritorijoje, neskaitant šimtų tūkstančių į užsienį jau pabėgusių žmonių.

„Daug dėmesio skiriama tiems, kas bėga į kaimynines šalis, bet svarbu prisiminti, kad daugiausiai paveiktų žmonių yra [pačioje] Ukrainoje“, – spaudos konferencijoje Stokholme sakė JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) atstovė Ukrainoje Karolina Lindholm Billing.

„Vis dar neturime patikimų duomenų dėl pačioje Ukrainoje esančių pabėgėlių skaičiaus, bet apskaičiavome, kad [šiuo metu] turi būti apie milijoną žmonių, pabėgusių į kitas Ukrainos dalis ar keliaujančių traukiniais, autobusais ir automobiliais, bandančių pasiekti saugias vietas“, – pridūrė ji.

Nuo karo bėgantys ukrainiečiai stovi spūstyse link Lenkijos sienos

+11

UNHCR šiuo metu stengiasi didinti pagalbą karo draskomos šalies teritorijoje.

„Tikrai yra didžiulis humanitarinis poreikis“, – sakė ji ir nurodė, kad reikia apgyvendinti ir pamaitinti persikėlusius žmones.

Tuo metu Ženevoje UNHCR paskelbė, kad 660 tūkst. žmonių jau pabėgo iš Ukrainos į kaimynines šalis ir kad šis skaičius „auga eksponentiškai“.

„Dabar turime daugiau nei 660 000 pabėgėlių, kurie vien per pastarąsias šešias dienas pasitraukė iš Ukrainos į kaimynines šalis“, – žurnalistams sakė JT pabėgėlių reikalų komisaro atstovė Shabia Mantoo.

Kremlius antradienį pareiškė, jog dar anksti daryti išvadas apie derybas su Kijevu, surengtas siekiant užbaigti praėjusią savaitę Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas buvo informuotas apie derybas, tačiau pridūrė, jog „dar anksti vertinti“ jų rezultatus.

Maskvos ir Kijevo delegacijos pirmadienį susitiko derybų prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, šalia Pripetės upės. Po susitikimo abi šalys paskelbė, kad derybininkai sugrįš į savo sostines konsultacijoms ir „greitu metu“ surengs naują derybų ratą.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Peskovas

D.Peskovas sakė, kad Maskva „išanalizuos“ derybų rezultatus. 

Jis kalbėjo kelios valandos po to, kai ukrainiečių pareigūnai pranešė, kad Rusijos pajėgos artilerijos pabūklais apšaudė antro pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo centrinę aikštę.   

Rusų pajėgos antradienį taip pat pasiekė pietinį Chersono miestą, esantį netoli Maskvos aneksuoto Krymo. 

D.Peskovas tvirtino, kad rusų pajėgos „neatakuoja civilinės infrastruktūros objektų ar gyvenamųjų rajonų“, nors daugybė įrodymų liudija priešingai.

Ukraina skelbia, kad praėjusią savaitę prasidėjęs Maskvos puolimas jau pareikalavo daugiau nei 350 civilių gyventojų gyvybių.

Rusija pripažįsta patyrusi nuostolių, tačiau neatskleidžia, kiek jos karių jau žuvo. 

Kai kurių Rusijos regionų vadovai antradienį pradėjo skelbti Ukrainoje žuvusių rusų karių pavardes. 

D.Peskovas sakė, kad jiems nereikia Maskvos leidimo tai daryti, tačiau atsisakė nurodyti žuvusių rusų karių skaičių. 

„Palaukime šios operacijos pabaigos“, – sakė jis. 

Tuo metu Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau antradienį pareiškė, kad puolimas Ukrainoje tęsis, kol bus pasiekti iškelti tikslai. 

Jis sakė, kad Maskva siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą, taip pat apginti rusus nuo Vakarų šalių „karinės grėsmės“.

Virtinė šalių paskelbė Rusijai itin skaudžių ekonominių sankcijų ir teikia Ukrainai ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą.

Ukrainos prezidentas antradienį kreipėsi į Europos Parlamentą. Pasak jo, jis džiaugiasi, kad Ukrainai pavyko suvienyti Europą, tačiau to kaina yra milžiniška.

„Manau, kad už vertybes, laisvę, galimybę būti lygiais su jumis šiandien mes atiduodame savo geriausius žmones. Dažnai kartojame, kad nugalėsime. Džiaugiuosi, kad šiandien jūs apie tai ne tik kalbate, bet ir matote tai. Mes tikrai visus nugalėsime“, – kalbėjo V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis teigė, kad Ukrainoje yra išsireiškimas „ukrainiečių Europos kelio pasirinkimas“. Tačiau šiandien jis labai norėtų, kad Europa pasirinktų Ukrainą.

V.Zelenskis sakė, kad kreiptis į EP narius turi vos kelias minutes dėl nuolat atsinaujinančių apšaudymų, bombardavimų.

„Šis rytas buvo tragiškas visiems mums. Dvi sparnuotosios raketos buvo paleistos į Charkivą. Tai miestas šalia Rusijos, ten visuomet buvo daug rusakalbių ir geri tarpusavio santykiai. Tai miestas, kuriame visada buvo daugiausia universitetų, daug jaunimo, kuris visada rinkdavosi didžiausioje aikštėje mūsų šalyje – Laisvės aikštėje. Įsivaizduokite, iš ryto dvi sparnuotosios raketos pataikė į Laisvės aikštę. Dešimtys aukų. Štai tokia laisvės kaina“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas taip pat kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Mes norime, kad mūsų vaikai gyventų. Manau, tai normalus noras. Tačiau vakar 16 mūsų vaikų žuvo. Prezidentas Putinas ir vėl pasakys, kad vykdo kažkokią operaciją ir apšaudo karinę infrastruktūrą.

VIDEO: Volodymyro Zelenskio kalba Europos Parlamente

Volodymyro Zelenskio kalba Europos Parlamente

Kokiuose kariniuose fabrikuose dirba mūsų vaikai? Ant kokių raketų sėdi? Gal jie važinėja tankuose? Tu nužudei 16 vaikų“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Jis dar kartą priminė EP nariams, kad šiuo metu ukrainiečiai kovoja tiek už išgyvenimą, tiek už galimybę būti lygiaverčiais europiečiais.

„Su mumis Europa bus tikrai stipresnė. Be jūsų Ukraina liks vieniša. Įrodykite, kad jūs su mumis. Įrodykite, kad esate europiečiai“, – teigė V.Zelenskis, kurio žodžiai buvo palydėti garsiais plojimais.

Rusijos pajėgų okupuotame Charkivo srities Kupjansko mieste vietos gyventojai surengė mitingą už Ukrainą, praneša Ukrainos portalas pravda.ua.

VIDEO: Жителі Куп'янська проти російських окупантів

Жителі Куп'янська проти російських окупантів

Žmonės išėjo į aikštę su Ukrainos vėliavomis ir šaukė: „Bus vieninga Ukraina!“. Minia taip pat puolė prie atvažiuojančio automobilio, kuriuo, pirminiais duomenimis, važiavo okupantai. Gyventojai apsupo automobilį ir bandė jį sustabdyti, vienas net užšoko ant kapoto ir bandė išdaužti koja priekinį stiklą. Padidinęs greitį visureigis prasibrovė pro minią ir nuvažiavo. Žmonės taip pat stovėjo prieš Rusijos karius ir jų karinę techniką bei skandavo „Išeikite!“. Vaizdo įraše matyti, kad Rusijos kariai panaudojo ašarines dujas norėdami išsklaidyti mitingą.

Kupjansko meras Genadijus Macegora, pasiskundęs, kad miesto niekas negina, pats sutarė su Rusijos okupantais dėl valdžios perdavimo mieste. Srities prokuratūra jam pranešė apie įtarimus valstybės išdavyste.

Ukrainos nacionalinė kovos su korupcija agentūra pareiškė, jog deklaruoti užgrobtų Rusijos armijos tankų ar kitos karinės technikos nebūtina, kadangi karo trofėjai į gyventojų turto deklaracijas neįtraukiami, nes įgyjami ne per kokį nors sandorius, skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.

„Deklaruoti užgrobtų rusų tankų ir kitos technikos nereikia, kadangi šito šlamšto vertė neviršija 100 milimalių pragyvenimo lygių (248,1 tūkst. grivinų). Atitinkamai per 10 dienų neprivalu oficialiai informuoti apie įvykusius esminius turto pokyčius“, – paaiškino tarnybos atstovas.

Jo žodžiais, jog šie karo trofėjai turto deklaracijose neatspindimi, nes, visų pirma, įgyjami ne dėl kokio nors sandorio sudarymo, o dėl Rusijos karinės agresijos, ir, antra, dažniausiai jie būna jau sugadinti bei nebenaudotini pagal paskirtį, todėl jų tikrąją vertę nustatyti faktiškai neįmanoma.

Kita vertus, Nacionalinė kovos su korupcija agentūra ir toliau priiminės "ataskaitas apie esminius turtinės būklės pokyčius dėl iš Rusijos armijos perimtų daiktų iš turtą deklaruojančiųjų, jei jie norės tai atlikti“, pridūrė tarnybos atstovas.

„Šiandien Prancūzijos ministras pasakė, kad paskelbė Rusijai ekonominį karą. Valdykite savo liežuvius, ponai! Ir nepamirškite, kad žmonijos istorijoje ekonominiai karai gana dažnai virsdavo tikrais“, – tviteryje pareiškė D.Medvedevas. 

„Padėtį Ukrainoje kontroliuoja jos politinė valdžia ir ginkluotosios pajėgos“, – antradienį perpiet sakė Ukrainos prezidento tarnybos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius.

Pasak jo, „karščiausiais“ taškais išlieka Chersono ir Mariupolio miestai. Naktį Rusijos kariuomenė bombordavo Kijevą ir Charkivą. Tačiau, pasak O.Arestovičiaus, raketinių smūgių mažėja, nes esą „priešas jau išnaudojo di trečdalis savo raketų potencialo“.

„Priešas siekia apgulti Kijevą ir Charkivą, tačiau padėtis iš esmės yra kontroliuojama“, – kalbėjo O.Arestovičius.

Remdamasis Generalinio kariuomenės štabo antradienio rytą pateikta informacija jis teigė, kad puldami Ukrainą jau žuvo 5710 rusai, daugiau nei 200 jų paimti į nelaisvę.

Rusija tęs puolimą Ukrainoje, kol bus pasiekti iškelti tikslai, pareiškė šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį, šeštą invazijos dieną.

„Rusijos ginkluotųjų pajėgų grupuotė tęs specialiąją karinę operaciją, kol bus pasiekti iškelti tikslai“, – sakė S.Šoigu per spaudos konferenciją, kurią transliavo valstybinė televizija.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Šoigu

Jis nurodė, kad Maskva siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą, taip pat apginti rusus nuo Vakarų šalių „karinės grėsmės“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į provakarietišką kaimynę.

Tačiau tarptautinė bendruomenė invaziją griežtai pasmerkė kaip akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą, o daugelis ukrainiečių civilių savo noru stojo ginti savo šalį.

Virtinė šalių paskelbė Rusijai itin skaudžių ekonominių sankcijų ir teikia Ukrainai ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipsis į Europos Parlamentą, jo šaliai besipriešinantis įsiveržusioms Rusijos pajėgoms, pranešė EP vadovė.

Parlamento pirmininkė Roberta Metsola tviteryje paskelbė, kad V.Zelenskis „prisijungs ir kalbės kreipdamasis į pasaulį“ per ES įstatymų leidėjų posėdį karui aptarti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Posėdis vyks 13 val. 30 min. Lietuvos laiku.

V.Zelenskis, tapęs pasauliniu nepaklusnumo Maskvos agresijos akivaizdoje simboliu, kreipsis į EP, Kijevui siekiant pagreitinta tvarka gauti narystę ES.

Europarlamentarai turėtų pritarti teisiškai neįpareigojančiai rezoliucijai, kuria raginama suteikti Ukrainai kandidatės statusą.

Tačiau galutinį sprendimą dėl įstojimo procedūros turės priimti visos 27 bloko valstybės narės. Pareigūnai įspėja, kad Ukrainai teks ne vienus metus vykdyti reformas, kad ji galėtų tapti ES dalimi.

Briuselis Rusijai paskelbė plataus masto skausmingas sankcijas, nukreiptas prieš prezidentą Vladimirą Putiną, aukščiausio rango pareigūnus, jį remiančius oligarchus ir centrinį banką.

Bendrija taip pat sutarė atjungti dalį Rusijos bankų nuo atsiskaitymų sistemos SWIFT, uždarė savo oro erdvę Rusijos oro vežėjams, uždraudė valstybinės žiniasklaidos priemonių transliacijas, įvedė kitus ribojimus.

V.Zelenskio kreipimosi laukiama, iš karo zonos pasirodžius įrodymams, kad Maskvos pajėgos bombarduoja civilius rajonus didžiausiuose miestuose, siekdamos prasiveržti giliau į Ukrainą.

JAV palydovų nuotraukose matyti, kad už 29 km į šiaurę nuo Kijevo telkiamos didžiulės rusų šarvuočių pajėgos, 3 mln. gyventojų turinčiai sostinei ruošiantis plataus masto puolimui.

Chersone po miestą važinėja okupacinė rusų technika, sakė regiono valstybės administracijos vadovas Henadijus Lahuta.

Socialiniuose tinkluose jis pranešė, kad Chersone rusai gaudo vietos gyventojus.

„Jie tikriausiai bus naudojami kaip gyvi skydai siekiant judėti į priekį“, – sakė H.Lahuta.

Jis taip pat teigė, kad Chersone vyksta oro antskrydis. Mieste pasigirsta stiprūs sprogimai.

Pirmadienį buvo pranešama, kad Rusijos pajėgos apsupo miestą, tačiau jį kontroliuoja Ukrainos pajėgos.

Svarbus pietrytinis Ukrainos miestas Mariupolis prie Azovo jūros liko be elektros po besiveržiančių Rusijos pajėgų atakų, antradienį pranešė regiono vadovas Pavlo Kyrylenka.

„Mariupolis ir Volnovacha yra mūsų!“ – P.Kyrylenka parašė feisbuke.

„Du miestus spaudžia priešas, bet jie laikosi. Mariupolyje buvo nutrauktos elektros linijos, o miestas liko be elektros“, – pridūrė jis.

Abu miestai yra tarp Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamos teritorijos ir 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio, o Rusijos pajėgos stengiasi sujungti šiuos du regionus.

Mariupolis, svarbus uostamiestis, kuriame gyvena 400–500 tūkst. žmonių, buvo puolamas nuo tada, kai Maskva praėjusią savaitę pradėjo invaziją į Ukrainą. Volnovachoje gyvena apie 20 000 gyventojų.

2014-aisiais, kai Ukrainos rytuose įsiplieskė konfliktas su prorusiškais separatistais, pietrytinį Ukrainos miestą trumpam buvo užėmusios Rusijos ir jos remiamų separatistų pajėgos, tačiau Ukrainos kariuomenė bei Mariupolio gyventojai teritoriją atkovojo.

Oro mūšyje su Rusijos lėktuvais žuvo vienas geriausių pasaulyje naikintuvų pilotų pulkininkas Oleksandras Oksančenka.

Jis per oro mūšį nukreipė priešo lėktuvų dėmesį į save, bet nesugebėjo išvengti mirties.  Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pulkininkui O.Oksančenkai po mirties suteikė Ukrainos didvyrio vardą.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Oleksandras Oksančenka

„Pulkininkas Oleksandras Oksančenka, dabar Ukrainos didvyris, žuvo oro mūšyje, nukreipdamas priešo lėktuvus į save... Gaila, kad jis būdamas gyvas negavo Ukrainos didvyrio vardo, nes buvo to vertas... Jis yra herojus man amžinai. Amžinai gyvas“, – feisbuke rašė Lana Borisova, kuri tarnavo drauge su O.Oksančenka.

Pulkininkas A.Oksančenka buvo laikomas geriausiu pasaulyje naikintuvų pilot. Jo sąskaitoje – daugiau nei 2000 skrydžio valandų, be to, jis nepriekaištingai atlikdavo sudėtingiausius akrobatinio skraidymo elementus. Jis išgarsėjo po pergalingų skrydžių žymiausiuose aviacijos šou.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip kariuomenė sunaikina rusų pajėgas. 

„Ir tradiciškai Bayraktar TB2 ekipažų juvelyriniai darbai. Šį kartą – trys taikiniai – priešo tankas ir dvi priešlėktuvinės raketų sistemos „Buk“, – rašė V.Zalužnas.

Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos pasiaukojamai ir sumaniai gina šalį iš dangaus.

„Praėjusią naktį per okupantų antskrydžius taikiuose Vasylkive ir Brovaruose Ukrainos naikintuvų pilotai perėmė ir numušė du Rusijos lėktuvus“, – teigė V.Zalužnas. 

„Naktis prieš kovo 1-ąją sostinėje ir miesto pakraštyje praėjo ramiai, įvyko keli susirėmimai su teroristais ir diversantais“, – rašo Kijevo miesto administracija. 

Kijeve tarnybos šiuo metu įrenginėja apsaugines konstrukcijas prie įvažiavimų į sostinę. Miesto infrastruktūra veikia, yra šviesa, šiluma ir vanduo. Ligoninės dirba intensyviu režimu ir yra aprūpintos viskuo, ko reikia.

Kijeve nuo 8 val, ryto atnaujintas viešasis transportas. Tačiau veiks tik dalis maršrutų. 

„Priminsime, kad vairuotojai, siekdami užtikrinti karinės technikos, greitosios medicinos pagalbos ir specialiųjų tarnybų judėjimą, turėtų vengti viešojo transporto juostų“, – rašė Kijevo miesto administracija. 

Kijevo gyventojai raginami neiti iš namų ir be reikalo nejudėti po miestą. 

Nuo šiandien Kijeve draudžiama prekyba alkoholiu. 

„Kijeve veikia humanitarinės pagalbos štabas. Jame kaupiami produktai ir būtini reikmenys. Visi kviečiami prisijungti prie šio darbo. Reikia transportuoti, padėti pakuoti ir pakrauti produktus. Laikykimės! Laimėkime kartu“, – rašo Kijevo miesto administracija. 

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausiame antradienio ryto situacijos Ukrainoje vertinime skelbia, kad Rusijos pajėgoms nesiseka judėti Kijevo link dėl „logistinių sunkumų“. Tačiau Rusijos armija suaktyvino artilerijos apšaudymus į šiaurę nuo Ukrainos sostinės.

„Rusijos pajėgų judėjimas Kijevo link per pastarąsias 24 valandas buvo menkai efektyvus, greičiausiai – dėl tebesitęsiančių logistinių sunkumų“, – rašoma karinės žvalgybos vertinime.

Tiesa, priduriama, kad Rusijos pajėgos dažniau rengia artilerijos atakas į šiaurę nuo Kijeve, Charkive ir aplink jį, taip pat – ties Černihivu: „Sunkiosios artilerijos naudojimas tankiai apgyvendintose miestų vietovėse smarkiai didina riziką, kad žus civiliai.“

Galiausiai teigiama, kad Rusija vis dar nekontroliuoja oro erdvės virš Ukrainos, todėl turėjo pereiti prie naktinių operacijų – kad sumažintų nuostolius.

Rusijos kariuomenė antradienį pasiekė pietinį Ukrainos Chersono miestą, esantį netoli Maskvos kontroliuojamo Krymo, ir jo prieigose įrenginėja kontrolės punktus, pranešė miesto meras.

„Rusijos kariuomenė įrenginėja kontrolės punktus Chersono prieigose, – feisbuke sakė meras Ihoris Kolychajevas.

„Chersonas buvo ir liks Ukrainos“, – pabrėžė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariams pulti Ukrainą praėjusią savaitę.

Rusų kariai į Ukrainą įsiveržė keliomis kryptimis, taip pat ir iš aneksuoto Krymo.

Vietos žiniasklaidos paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip Rusijos kariai žengia į Chersoną.

„Šiandien esu atsakingas už MŪSŲ miesto gyvenimą ir užtikrinu jūsų apsaugą taip, kaip leidžia mūsų galimybės“, – sakė I.Kolychajevas.

Jis paprašė žmonių nepalikti savo namų per komendanto valandą.

„Didžiausia šio miesto vertybė yra jūsų gyvybės. Tai ne muštynės, tai karas“, – pridūrė meras.

Chersone gyvena apie 280 000 žmonių. Miestas yra į šiaurę nuo Krymo pusiasalio, kurį 2014 metais aneksavo Maskva.

Rusija sekmadienį paskelbė apsupusi Chersono miestą.

Rusijos kariuomenė taip pat sako kontroliuojanti Berdiansko uostamiestį prie Azovo jūros. 

Kremliaus pajėgos Ukrainoje susiduria su įnirtingu pasipriešinimu.

Į netoli Kijevo esančius privačius gimdymo namus pataikė sviedinys. Apie tai feisbuke paskelbė gimdymo namų generalinis direktorius Vitalijus Girinas.

„Draugai, visi klausia, kas vyksta su gimdymo namais. Dėkojame už palaikymą. Į gimdymo namus pataikė sviedinys, žala didelė, bet pastatas stovi. Visi buvo evakuoti“, – rašė jis.

Antradienį separatistų kontroliuojamame Donecko mieste po apšaudymų degė pastatai, o automobiliai buvo sunaikinti, skelbia BBC.

Po sprogimų keli miesto rajonai neteko elektros, pranešė Rusijos valstybinė agentūra RIA Novosti.

Pirmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas surengė vaizdo konferenciją su sąjungininkais ir partneriais, remiančiais Ukrainą, anot Baltųjų rūmų, „nepateisiname ir neišprovokuotame Rusijos pradėtame kare“.

Šiame susitikime grupė aptarė „koordinuotas pastangas primesti didelę kainą ir pasekmes“, kad Rusija būtų patraukta atsakomybėn, stengiantis išlaikyti pasaulio ekonomikos stabilumą, įskaitant energijos kainų stabilumą, nurodė Baltieji rūmai.

JAV ir NATO sąjungininkės toliau siunčia Ukrainai amuniciją, kuri, pasak Valstybės departamento atstovo Nedo Price'o, padės jai kovoti su Rusijos šarvuočiais ir orlaiviais.

Jis atsisakė patvirtinti pranešimą, kad Vašingtonas, sekdamas Vokietijos pavyzdžiu, pristato Ukrainai „Stinger“ raketas, galinčias numušti sraigtasparnius ir lėčiau judančius lėktuvus, nors kelis mėnesius nesutiko jų siųsti ukrainiečiams.

Vertindamas Rusijos pajėgų pažangą, Gynybos departamento atstovas Johnas Kirby sakė, kad degalų trūkumas, kitos logistikos problemos ir netikėtai tvirtas Ukrainos kariuomenės pasipriešinimas gerokai sulėtino Rusijos veržimasi į priekį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Johnas Kirby

„Aišku, kad rusai iki penktos dienos nepadarė tokios pažangos, kokios norėjo“, – teigė J.Kirby.

„Jie susidūrė su nesėkmėmis. Ir jie susidūrė su pasipriešinimu“, – žurnalistams sakė jis.

Vis dėlto, pasak J.Kirby, nors ir buvo sulėtinti, rusai turi didžiules pajėgas – 25 proc. jų lieka prie pat Ukrainos ir yra pasirengusios persikelti – ir yra pasiryžusios užgrobti svarbiausius miestus ir nuversti Ukrainos vyriausybę.

„Nesuklyskite, ponas Putinas vis dar turi didelę kovinę galią. Jis neperkėlė visos jos į Ukrainą“, – sakė J.Kirby.

„Jie patyrė nesėkmių, bet man neatrodo, kad galime manyti, kad jie atsitraukė, – kalbėjo jis. – Jie ir toliau nori judėti Kijevo link, kad jį užimtų.“

Baigiasi Rusijos kasmėnesinė kadencija Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos prezidento poste.

Tarybos pirmininkas keičiasi kiekvieną mėnesį rotacijos būdu, o vasarį jai pirmininkavo Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia.

„Nekantriai laukiu vidurnakčio, kai baigsis ši bjaurastis – tarybos pirmininko kėdės okupacija“, – anksčiau pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Ukrainos atstovas JT Serhijus Kyslycia.

JT Saugumo Tarybos įgaliojimai apima taikos palaikymo operacijas, tarptautinių sankcijų įvedimą ir karinių veiksmų leidimą.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir kiti aukšto rango amerikiečių pareigūnai nesureikšmina Rusijos branduolinių pajėgų perėjimo prie sustiprintos kovinės parengties grėsmės, Ukrainoje vykstant karui su įsiveržusiomis rusų pajėgomis.

Paklaustas, ar amerikiečiai turėtų nerimauti dėl branduolinio karo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius savo šalies branduolinėms pajėgoms pereiti prie aukšto lygio kovinės parengties, J.Bidenas pirmadienį ramiai pareiškė: „Ne.“

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Joe Bidenas

Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as sakė, kad Vašingtonas „nemato jokios priežasties“ keisti JAV branduolinių pajėgų parengties lygio, o vienas aukšto rango gynybos pareigūnas sakė, kad Pentagonas nepastebėjo jokio apčiuopiamo Rusijos branduolinės pozicijos pokyčio, nepaisant sekmadienio V.Putino pranešimo.

Pentagonas ir toliau „peržiūri, analizuoja ir stebi“ Rusijos poziciją, sakė Gynybos departamento atstovas Johnas Kirby. Gynybos sekretorius Lloydas Austinas „patenkintas strategine Jungtinių Valstijų atgrasymo pozicija ir mūsų gebėjimu apginti tėvynę“, žurnalistams sakė J.Kirby.

Ukrainoje antradienio rytą šiuo metu kaukė oro sirenos.

Pasak Ukrainoje dirbančių BBC žurnalistų, be Kijevo, pavojaus signalai skambėjo ir vakariniuose Ternopilio, Vinycios, Rivnės miestuose, taip pat centriniuose Čerkasų ir Kropivnyckio miestuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė siekiantis, kad Rusijos lėktuvams ir laivams būtų uždrausta naudotis užsienio oro ir jūrų uostais, kad Maskva būtų nubausta dėl atakos prieš jo šalį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Turime uždaryti šios valstybės patekimą į visus uostus, visus kanalus ir visus pasaulio oro uostus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ sakė jis, ragindamas tarptautinę bendruomenę „apsvarstyti galimybę visiškai uždaryti dangų Rusijos raketoms, lėktuvams ir sraigtasparniams“.

V.Zelenskis taip pat apkaltino Rusiją „bombardavus ir apšaudžius“ Ukrainos teritoriją pirmadienį, taip siekiant daryti spaudimą Kijevui per derybas dėl ugnies nutraukimo.

Kalbėdamas apie Maskvos spaudimo kampaniją prieš Ukrainos lyderius, vaizdo kreipimesi V.Zelenskis rusus paragino „nešvaistyti laiko“.

Ukrainos atstovas Europos Sąjungoje Vsevolas Čentovas tviteryje paskelbė, kad Europos Sąjungos atstovui perdavė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasirašytą prašymą priimti Ukrainą į bendriją.

„Paraiška užregistruota. Paraiškos nagrinėjimas prasideda“, – rašė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasirašė oficialų prašymą Europos Sąjungai priimti jo šalį į bloką, šiuo metu turintį 27 nares. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Unian“, remdamasi valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) informacija.

Pranešime buvo sakoma, kad ceremonijoje dalyvavo Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefačukas ir ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

„Tautos tarno“ partijos nuotr./Z.Zelenskis pasirašo stojimo į ES prašymą

„Ukrainiečiai seniai įrodė, kad mes – neatsiejama Europos bendrijos dalis. Ukraina teikia paraišką stojimui į ES pagal ypatingąją procedūrą. Dėkojame partneriams už palaikymą ir greitus sprendimus“, – „Unian“ citavo D.Šmyhalio pranešimą.

 Šį žemėlapį 15min parengė pagal „The New York Times“ surinktą informaciją.

Rusų invazija į Ukrainą

Prie Kijevo artėjantis rusų karinis konvojus, jau pasiekęs miesto priemiesčius, yra netgi ilgesnis negu anksčiau manyta, rodo naujos „Maxar Technologies“ palydovinės nuotraukos.

Naktį iš pirmadienio į antradienį „Maxar“ teigė, kad konvojus yra ilgesnis negu 60 km. Anksčiau pirmadienį „Maxar“ skelbė, kad konvojaus ilgis yra apie 27 km.

Palydovinėse nuotraukose – Kyjivo link judanti Rusijos karinės technikos kolona

„Maxar“ anksčiau pirmadienį CNN sakė, kad konvojų sudaro šarvuočiai, tankai, artilerija ir logistinis transportas.

„Maxar“ teigimu, tai, kad konvojus yra ilgesnis, negu manyta, parodė papildomai surinktos ir išanalizuotos palydovinės nuotraukos. Pasak bendrovės, pirmadienį padarytos nuotraukos rodo, kad konvojus išsitęsia nuo Antonovo oro uosto maždaug 27 km nuo Kijevo centro iki Pribyrsko miestelio šiaurinėje Ukrainoje.

Pribyrsko miestelis yra arčiau Ukrainos-Baltarusijos sienos ir Černobylio branduolinio reaktoriaus negu Kijevo.

Taip pat „Maxar“ atkreipė dėmesį, kad pastebėjo iš namų ir pastatų aplink Ivankivą, netoli kelių, kuriais keliauja konvojus, rūkstančius dūmus. Bendrovės teigimu, kas sukėlė dūmus, neaišku.

„Maxar“ teigimu, kai kur keliai tiek užkimšti karinio transporto, kad susidaro eismo kamščiai.

Sekmadienį, „Maxar“ teigimu, konvojus dar buvo tik maždaug 5 km ilgio.