Suprasti akimirksniu
- Kariauti į Ukrainą atvykę užsieniečiai norėjo būti didvyriais ir tikėjosi, kad karas bus lengvas
- V.Putinas jau pribrendo karo pabaigai ir žino, kaip priversti Ukrainą derėtis
- Rusų smūgis ukrainiečiams: tai buvo pirmas kartas, kai mus visiškai atjungė
- V.Orbanas: Vengrija nori iš naujo apsvarstyti savo vietą NATO bloke
- Penktas iš eilės: Rusijoje sulaikytas aukšto rango gynybos ministerijos pareigūnas
- 960 mln. JAV dolerių oro erdvės apsaugai: Lenkija perka gigantiškus skraidančius aparatus
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
-
Karas Ukrainoje. Ukrainos pajėgos pranešė, kad Rusija neteko dar vieno lėktuvo „Su-25“
-
Ukrainos karinė žvalgyba tvirtina žinanti, kur ir kiek bunkerių turi V.Putinas
-
Rusijos Tatarstano respubliką puola dronai: stabdomi skrydžiai, evakuojamos naftos bendrovės
-
Mūšio laukas vietoje kalėjimo: Ukraina paleidžia pirmuosius kalinius
-
Trečiojo pasaulinio karo baimė nesustabdė: JAV vadovybėje atsirado Ukrainą užtariantis balsas
„Šimtai žmonių bus suimti“: V.Putinas liepė FSB papurtyti Gynybos ministeriją, kad nubaustų už nesėkmes Ukrainoje
22:03
Beprecedentė aukšto rango Rusijos generolų sulaikymo kampanija, kurią saugumo tarnybos pradėjo po gynybos ministro Sergejaus Šoigu atsistatydinimo, vykdoma Kremliui pritarus. Svarbiausia jos priežastis – saugumo tarnybų noras apkaltinti kariuomenę dėl nesėkmių Ukrainoje ir įgyti milžiniškų karinių biudžetų kontrolę.
Apie tai laikraščiui „The Moscow Times“ pasakoj du Rusijos vyriausybės pareigūnai, du Kremliui artimi pašnekovai ir Gynybos ministerijai artimas šaltinis. Visi jie prašė anonimiškumo dėl temos jautrumo.
„Šiuo metu vyksta žiaurus „valymas“. FSB likviduoja S.Šoigu komandą. Tai lauktas procesas. Teisėsaugininkai gavo leidimą pačiame [šalies vadovybės] viršuje“, – sakė Kremliui artimas šaltinis.
„Iki „valymų“ pabaigos dar laukia ilgas kelias. Mūsų laukia dar daugiau areštų“, – pridūrė jis.
Specialiųjų tarnybų pareigūnai, atsakingi už korupcijos tyrimus, pasirodė Gynybos ministerijos pastatų komplekse Frunzensko krantinėje Maskvoje dar prieš pranešant apie ministro pavaduotojo Timuro Ivanovo, vieno iš artimiausių ir ilgamečių S.Šoigu bendražygių, areštą. Pasak Gynybos ministerijai artimo šaltinio, tai įvyko balandžio pabaigoje, t. y. tada, kai S.Šoigu dar buvo ministras, bet jau buvo praradęs įtaką.
„Man atrodo, kad dabar [Gynybos ministerijos pastate] yra daugiau čekistų nei kariškių“, – sakė pašnekovas laikraščiui „The Moscow Times“.
Per dvi savaites nuo S.Šoigu atleidimo iš pareigų korupcijos baudžiamosiose bylose jau buvo suimti keturi aukšto rango Rusijos kariuomenės generolai. Ketvirtadienio vakarą Tyrimų komitetas pranešė apie penktąjį sulaikytą karininką.
Tai gali būti vienas iš didžiausių „valymų“ šiuolaikinėje Rusijos istorijoje, ir šis procesas tik įgauna pagreitį, laikraščiui „The Moscow Times“ sakė vienas iš Rusijos vyriausybės pareigūnų.
„Manau, kad iki metų pabaigos visuose Gynybos ministerijos padaliniuose iš viso bus suimta šimtai žmonių“, – pridūrė jis.
Kito kabineto pareigūno teigimu, medžiagos apie korupcines schemas Gynybos ministerijoje visada kaupėsi, buvo pradėtos baudžiamosios bylos. „Tačiau kol S.Šoigu buvo ministras ir turėjo didžiulę įtaką, tyrėjams nebuvo leidžiama jų tirti“, – laikraščiui „The Moscow Times“ sakė pašnekovas.
FSB gavo Kremliaus leidimą
Pradėta kampanija, kuriai FSB gavo Kremliaus leidimą, rodo, kad karo sąlygomis saugumo tarnybos laimi dviejų pagrindinių Rusijos galios struktūrų – kariuomenės ir FSB – konfrontacijoje, – sakė Kremliui artimas šaltinis.
„Dėl nesėkmingos invazijos turi būti kaltas vienas asmuo. Tai arba specialiosios tarnybos, kurios užsiėmė žvalgybiniu ir analitiniu pasirengimu karui ir žadėjo V.Putinui triuškinančią operaciją bei greitą pergalę. Tačiau nepavyko. Arba S.Šoigu vadovaujama „antroji pasaulio armija“, kuri turėjo užtikrinti V.Putino pergalę. Tačiau ji pasirodė esanti popierinis tigras ir patyrė didžiulę nesėkmę“, – aiškino „The Moscow Times“ pašnekovas.
Po V.Putino inauguracijos penktajai kadencijai surengtų pertvarkymų posto neteko ne tik S.Šoigu, bet ir specialiųjų tarnybų koordinatorius, Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Nepaisant to, FSB šioje konfrontacijoje vis dėlto laimi: ji gali sulaukti paskatinimo ir apdovanojimų už „kovą su korupcija“ aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
Svarbiausia kontroliuoti sritis, kur didžiausi biudžetai
„Didžiausia užduotis – pastatyti savus žmones ir kontroliuoti „skaniausius“ dalykus, tas sritis, kuriose yra dideli biudžetai, – pastebėjo vyriausybės pareigūnas. – Ar rimtai manote, kad kas nors iš jų šiuo metu galvoja apie specialiąją operaciją?“
Gegužės 23 d. paaiškėjo, kad Maskvos karinis teismas dviem mėnesiams suėmė Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausiosios komunikacijos valdybos viršininką ir Generalinio štabo viršininko pavaduotoją generolą leitenantą Vadimą Šamariną. Tyrimų komitetas kaltina jį paėmus 36 mln. rublių kyšį.
Gegužės viduryje buvo sulaikytas Gynybos ministerijos Vyriausiosios personalo valdybos viršininkas Jurijus Kuznecovas, įtariamas 30,5 mln. rublių (371 tūkst. eurų) kyšio gavimu.
Balandžio pabaigoje, netrukus prieš S.Šoigu atsistatydinant iš gynybos ministro pareigų, pagal tą patį straipsnį buvo suimtas gynybos viceministras Timuras Ivanovas ir uždarytas į kardomąjį kalinimą. Jis kaltinamas gavęs 1,185 mlrd. rublių (12,24 mln. eurų) kyšį.
Be to, buvo suimti buvęs Pietų karinės apygardos 58-osios armijos vadas generolas Ivanas Popovas (jis kaltinamas sukčiavimu) ir Gynybos ministerijos Valstybinės tvarkos departamento vadovas Vladimiras Verteleckis. Vėliau I.Popovui kardomoji priemonė buvo pakeista į namų areštą.
Charkive nugriaudėjo serija sprogimų
00:57
Gegužės 25 d. naktį Charkive girdėjosi sprogimai, kai regione buvo paskelbtas oro pavojus dėl priešo raketų, įskaitant balistines, smūgių grėsmės.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Charkivo meru Ihoriu Terechovu ir Charkivo srities karinės administracijos vadovu Olegu Sinegubovu.
Sprogimas įvyko miesto teritorijoje apie 00.35 val. Vietos portalai pranešė, kad girdėjosi keli sprogimai.
„Mieste garsiai girdisi. Būkite atsargūs!“ – sakoma Charkivo mero pareiškime „Telegram“ 00:36 val.
Administracija taip pat paragino Charkivo gyventojus ir rajono gyventojus oro pavojaus signalo metu likti slėptuvėse.
„Charkovas ir rajonas: likite slėptuvėse!“ – rašė OVA vadovas.
Maždaug po dešimties minučių mieste pasigirdo daugiau sprogimų.
F-16 naikintuvų programą baigė pirmoji Ukrainos pilotų grupė
00:28
JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos atstovas patvirtino, kad mokymus baigė pirmoji Ukrainos pilotų grupė, dalyvavusi naikintuvų F-16 mokymo programoje JAV.
Ukraina turėtų gauti dešimtis JAV pagamintų ketvirtos kartos naikintuvų, tačiau neaišku, kada. Ukrainos kariuomenės pareigūnai teigia, kad jie yra gyvybiškai svarbūs kovojant su Rusijos oro grėsmėmis, visų pirma su jos naudojamomis skraidančiomis bombomis – mirtinu sprogimu, kurį prokremliški kariniai tinklaraštininkai praminė „pastatų griovėju“.
Pasak „Politico“, dabar pilotai bus perkelti į Europą papildomiems mokymams.
„Bloomberg“: Ukraina planuoja kontrataką prieš Rusijos karius netoli Charkivo
23:44
Ukrainos kariuomenė pranešė, kad planuoja kontrpuolimus, siekdama išstumti Rusijos karius, kurie užėmė teritoriją šiaurės rytinėje Charkivo srityje.
Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, prieš dvi savaites prasidėjusi invazija atvėrė naują frontą ir išsekino Kyjivo išteklius. Tačiau Maskvai nepavyko pasiekti savo tikslo sukurti iki 30 km buferinę zoną Ukrainos teritorijoje, penktadienį pareiškė Ukrainos generalinio štabo atstovas Igoris Prochorenka.
„Priešas buvo sustabdytas“, – sakė jis per brifingą Kyjive.
Rusija telkia karius palei sieną kaimyniniame Sumų regione, sakė I.Prochorenka. Pasak jo, ten sustiprinta gynyba, o kariuomenė vengs „klaidingų apskaičiavimų“, kurie leido rusams anksčiau šį mėnesį įsiveržti į Charkivo sritį.
Žiniasklaida: praėjusiais metais Rusijos kalinių skaičius sumažėjo 50 000
23:35
Rusijos nepriklausoma žiniasklaida pranešė, kad praėjusiais metais Rusijos kalėjimuose laikomų asmenų skaičius sumažėjo 58 000. Tai rodo, kad jų skaičius ir toliau nuolat mažėja, iš dalies dėl nuteistųjų verbavimo kovoti Ukrainoje.
Iš viso 2022-2023 m. į laisvę paleista apie 105 000 kalinių, pranešė žiniasklaida, remdamasi Rusijos kalėjimų tarnybos oficialiame leidinyje paskelbtais duomenimis.
Rusijoje įkalinimo lygis yra vienas didžiausių pasaulyje, o didžiulis kalėjimų ir darbo stovyklų tinklas driekiasi per 11 jos laiko zonų.
Buvęs valstybinės mokesčių tarnybos vadovas paleistas už 1,4 mln. dolerių užstatą
22:51
Buvęs Ukrainos mokesčių tarnybos vadovas Romanas Nasirovas gegužės 24 d. buvo paleistas iš areštinės už 55 mln. grivinų (apie 1,4 mln. JAV dolerių) užstatą, pranešė Aukštasis kovos su korupcija teismas.
R.Nasirovas buvo kaltinamas tuo, kad padedamas savo patarėjo gavo 722 mln. grivinų (apie 18 mln. JAV dolerių) kyšių. Pranešama, kad jis kyšiais užtikrino, jog žemės ūkio bendrovei būtų grąžinta daugiau kaip 3,2 mlrd. grivinų (apie 77 mln. dolerių) PVM.
R.Nasirovas suimtas nuo 2022 m. spalio mėnesio, pirminis užstatas – 532 mln. grivinų (apie 13,2 mln. dolerių).
JAV paskelbė naują karinį paketą Ukrainai: kas jį sudaro?
22:20
Gegužės 24 d. Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują karinį paketą, kurio vertė – 275 mln. dolerių, pranešė JAV gynybos departamentas.
Tai ketvirtoji karinės pagalbos dalis nuo tada, kai praėjusį mėnesį JAV priėmė ilgai lauktą 61 mlrd. dolerių vertės užsienio gynybos įstatymą.
Naująjį paketą sudaro HIMARS amunicija, 155 mm ir 105 mm didelės galios artilerijos sviediniai, 60 mm minosvaidžio sviediniai ir vamzdžiais paleidžiamos, optiškai valdomos, laidais valdomos (TOW) raketos.
Papildomos prekės – prieštankinės sistemos „Javelin“ ir AT-4, tikslioji amunicija, šaulių ginklai ir šiems ginklams skirta amunicija, griovimo amunicija, prieštankinės minos ir taktinės transporto priemonės įrangai surinkti.
Į sąrašą taip pat įtraukti šalmai, neperšaunamos liemenės, cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės apsaugos priemonės, atsarginės dalys, techninė priežiūra ir kita pagalbinė įranga.
„Šimtai žmonių bus suimti“: V.Putinas liepė FSB papurtyti Gynybos ministeriją, kad nubaustų už nesėkmes Ukrainoje
22:03
Beprecedentė aukšto rango Rusijos generolų sulaikymo kampanija, kurią saugumo tarnybos pradėjo po gynybos ministro Sergejaus Šoigu atsistatydinimo, vykdoma Kremliui pritarus. Svarbiausia jos priežastis – saugumo tarnybų noras apkaltinti kariuomenę dėl nesėkmių Ukrainoje ir įgyti milžiniškų karinių biudžetų kontrolę.
Apie tai laikraščiui „The Moscow Times“ pasakoj du Rusijos vyriausybės pareigūnai, du Kremliui artimi pašnekovai ir Gynybos ministerijai artimas šaltinis. Visi jie prašė anonimiškumo dėl temos jautrumo.
„Šiuo metu vyksta žiaurus „valymas“. FSB likviduoja S.Šoigu komandą. Tai lauktas procesas. Teisėsaugininkai gavo leidimą pačiame [šalies vadovybės] viršuje“, – sakė Kremliui artimas šaltinis.
„Iki „valymų“ pabaigos dar laukia ilgas kelias. Mūsų laukia dar daugiau areštų“, – pridūrė jis.
Specialiųjų tarnybų pareigūnai, atsakingi už korupcijos tyrimus, pasirodė Gynybos ministerijos pastatų komplekse Frunzensko krantinėje Maskvoje dar prieš pranešant apie ministro pavaduotojo Timuro Ivanovo, vieno iš artimiausių ir ilgamečių S.Šoigu bendražygių, areštą. Pasak Gynybos ministerijai artimo šaltinio, tai įvyko balandžio pabaigoje, t. y. tada, kai S.Šoigu dar buvo ministras, bet jau buvo praradęs įtaką.
„Man atrodo, kad dabar [Gynybos ministerijos pastate] yra daugiau čekistų nei kariškių“, – sakė pašnekovas laikraščiui „The Moscow Times“.
Per dvi savaites nuo S.Šoigu atleidimo iš pareigų korupcijos baudžiamosiose bylose jau buvo suimti keturi aukšto rango Rusijos kariuomenės generolai. Ketvirtadienio vakarą Tyrimų komitetas pranešė apie penktąjį sulaikytą karininką.
Tai gali būti vienas iš didžiausių „valymų“ šiuolaikinėje Rusijos istorijoje, ir šis procesas tik įgauna pagreitį, laikraščiui „The Moscow Times“ sakė vienas iš Rusijos vyriausybės pareigūnų.
„Manau, kad iki metų pabaigos visuose Gynybos ministerijos padaliniuose iš viso bus suimta šimtai žmonių“, – pridūrė jis.
Kito kabineto pareigūno teigimu, medžiagos apie korupcines schemas Gynybos ministerijoje visada kaupėsi, buvo pradėtos baudžiamosios bylos. „Tačiau kol S.Šoigu buvo ministras ir turėjo didžiulę įtaką, tyrėjams nebuvo leidžiama jų tirti“, – laikraščiui „The Moscow Times“ sakė pašnekovas.
FSB gavo Kremliaus leidimą
Pradėta kampanija, kuriai FSB gavo Kremliaus leidimą, rodo, kad karo sąlygomis saugumo tarnybos laimi dviejų pagrindinių Rusijos galios struktūrų – kariuomenės ir FSB – konfrontacijoje, – sakė Kremliui artimas šaltinis.
„Dėl nesėkmingos invazijos turi būti kaltas vienas asmuo. Tai arba specialiosios tarnybos, kurios užsiėmė žvalgybiniu ir analitiniu pasirengimu karui ir žadėjo V.Putinui triuškinančią operaciją bei greitą pergalę. Tačiau nepavyko. Arba S.Šoigu vadovaujama „antroji pasaulio armija“, kuri turėjo užtikrinti V.Putino pergalę. Tačiau ji pasirodė esanti popierinis tigras ir patyrė didžiulę nesėkmę“, – aiškino „The Moscow Times“ pašnekovas.
Po V.Putino inauguracijos penktajai kadencijai surengtų pertvarkymų posto neteko ne tik S.Šoigu, bet ir specialiųjų tarnybų koordinatorius, Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Nepaisant to, FSB šioje konfrontacijoje vis dėlto laimi: ji gali sulaukti paskatinimo ir apdovanojimų už „kovą su korupcija“ aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
Svarbiausia kontroliuoti sritis, kur didžiausi biudžetai
„Didžiausia užduotis – pastatyti savus žmones ir kontroliuoti „skaniausius“ dalykus, tas sritis, kuriose yra dideli biudžetai, – pastebėjo vyriausybės pareigūnas. – Ar rimtai manote, kad kas nors iš jų šiuo metu galvoja apie specialiąją operaciją?“
Gegužės 23 d. paaiškėjo, kad Maskvos karinis teismas dviem mėnesiams suėmė Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausiosios komunikacijos valdybos viršininką ir Generalinio štabo viršininko pavaduotoją generolą leitenantą Vadimą Šamariną. Tyrimų komitetas kaltina jį paėmus 36 mln. rublių kyšį.
Gegužės viduryje buvo sulaikytas Gynybos ministerijos Vyriausiosios personalo valdybos viršininkas Jurijus Kuznecovas, įtariamas 30,5 mln. rublių (371 tūkst. eurų) kyšio gavimu.
Balandžio pabaigoje, netrukus prieš S.Šoigu atsistatydinant iš gynybos ministro pareigų, pagal tą patį straipsnį buvo suimtas gynybos viceministras Timuras Ivanovas ir uždarytas į kardomąjį kalinimą. Jis kaltinamas gavęs 1,185 mlrd. rublių (12,24 mln. eurų) kyšį.
Be to, buvo suimti buvęs Pietų karinės apygardos 58-osios armijos vadas generolas Ivanas Popovas (jis kaltinamas sukčiavimu) ir Gynybos ministerijos Valstybinės tvarkos departamento vadovas Vladimiras Verteleckis. Vėliau I.Popovui kardomoji priemonė buvo pakeista į namų areštą.
L.Kasčiūnas: sutarimo dėl Ukrainos narystės NATO Vašingtono susitikime tikėtis sudėtinga
21:39
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad sutarimo dėl Ukrainos narystės NATO liepą vykstančiame Aljanso viršūnių susitikime tikėtis sudėtinga.
„Matant, kas yra vienoje pusėje, kas yra šiuo klausimu kitoje pusėje, turbūt tikėtis kokio nors bendro sprendimo ir proveržio šia kryptimi bus labai sudėtinga. Bet mes, kaip valstybė, ir toliau esame Ukrainos pusėje ir būsime tie, kurie sakys, kad pakvietimas turi būti Vašingtone“, – LRT laidoje „Dienos tema“ penktadienį teigė ministras.
Anot jo, NATO šalių pozicijos, kada ir kokiomis sąlygomis Ukraina galėtų tapti NATO nare, išsiskiria.
„Mes, Lietuva, Baltijos šalys, visada aiškiai sakome, kad negalime suteikti Rusijai veto teisės dėl NATO plėtros, kad ji neturi tokios teisės turėti, bet kitos šalys vis tiktai traktuoja Ukrainos narystės klausimą, pakvietimą į Aljansą kaip ankstyvą ir todėl bando šio klausimo tiesiog išvengti“, – kalbėjo jis.
Aljansas dar 2008 metais Bukarešto susitikimo metu pareiškė, kad Ukrainą ateityje taps NATO nare, tačiau konkrečių terminų neįvardino.
Pernai liepą Vilniuje vykusio viršūnių susitikimo metu NATO lyderiai sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir šalis įvykdys keliamas sąlygas.
Kartu nuspręsta atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtintas ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas
NATO viršūnių susitikimas Vašingtone vyks liepos 9–11 dienomis.
D.Kuleba: V.Putinas nori sužlugdyti Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikimą
21:32
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori sužlugdyti būsimą Ukrainos taikos viršūnių susitikimą Šveicarijoje, gegužės 24 d. pareiškė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, reaguodamas į pranešimus apie tariamą V.Putino norą sustabdyti karą dabartinėse fronto linijose.
Anksčiau dienos pradžioje paskelbtame „Reuters“ pranešime, kuriame buvo cituojami neatskleisti Rusijos šaltiniai, teigta, kad V.Putinas yra pasirengęs paliauboms, kuriomis pripažįstamos dabartinės fronto linijos mūšio lauke, tačiau kovos toliau, jei Kyjivas ir jo sąjungininkai nesutiks.
D.Kuleba atmetė šiuos pranešimus, sakydamas, kad Rusijos prezidentas neturi jokio noro nutraukti Maskvos pradėtą karą.
„Putinas desperatiškai bando sužlugdyti birželio 15-16 d. Šveicarijoje vyksiantį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. Jis bijo jo sėkmės“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.
„Jo aplinka siunčia šiuos netikrus signalus apie tariamą pasirengimą paliauboms, nepaisant to, kad Rusijos kariuomenė ir toliau brutaliai puola Ukrainą, o jos raketos ir bepiločiai lėktuvai krinta ant Ukrainos miestų ir bendruomenių.“
Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama Ukrainos 10 punktų taikos formulei – planui, kurį pirmą kartą 2022 m. rudenį išdėstė prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kuriame raginama visiškai išvesti Rusijos karius iš okupuotų Ukrainos žemių.
Pranešama, kad savo dalyvavimą pasauliniame taikos aukščiausiojo lygio susitikime patvirtino penkiasdešimt šalių, įskaitant Indiją.
Keturis rusų lėktuvus į pragarą pasiuntęs Ukrainos gynėjas: „Gėris turi ribotas galimybes, bet ne blogis“
21:21
„Gėriui tenka kovoti su ribotomis galimybėmis, o blogio niekas neriboja“, – sako Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos, kasdien kovojančios su Rusijos raketų teroru, vadas.
Estijos leidinio „Postimees“ žurnalistas lankėsi Ukrainos fronte ir išsamiai pasakoja, kas šiuo metu ten vyksta bei koks technologinis Rusijos proveržis pastebimas.
Majoro Serhijaus vadovaujamos gynybos sistemos atsakomybės zona yra Chersono srityje. Būtent per ją Rusijos kariuomenė turi trumpiausią kelią iš Krymo pusiasalio raketomis ir dronais „Shahed“ atakuoti Centrinės Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Žiniasklaida: Ukraina gavo dar vieną IRIS-T kompleksą iš Vokietijos
20:35
Penktadienį, gegužės 24 d., Ukraina iš Vokietijos gavo dar vieną priešlėktuvinės gynybos sistemą IRIS-T, praneša Vokietijos leidinys „Spiegel“, remdamasis savo šaltiniais.
Rumunija sulaikė šnipinėjimu Maskvai įtariamą vyrą
20:24
Rumunijos prokurorai penktadienį pranešė nurodę sulaikyti šnipinėjimu Maskvai įtariamą vyrą.
Į tai reaguodama vyriausybė paskelbė vieną Rusijos diplomatą persona non grata.
Tai pirmas tokio pobūdžio sulaikymas Rumunijoje nuo daugiau nei dvejus metus trunkančio Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.
Prokurorai teigė, kad sulaikytas Rumunijos pilietis „nuo 2022 metų stebėjo Rumunijos arba NATO karinius objektus, esančius netoli Tulčos savivaldybės“ prie sienos su Ukraina.
Jis įtariamas „rinkęs karinę informaciją ir fotografavęs karinę kovinę techniką bei personalo judėjimą pasienio su Ukraina teritorijoje“, sakė prokurorai. Nurodoma, kad informaciją šis asmuo perdavė Rusijos ambasados Bukarešte diplomatams.
Vėliau Rumunijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad vienas Rusijos ambasados diplomatas buvo paskelbtas „persona non grata Rumunijos teritorijoje“ dėl veiklos, pažeidžiančios Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių.
Ministerija pranešė, kad iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį ir pranešė jam apie šį sprendimą.
Pareigūnai neatskleidė šnipinėjimu įtariamo vyro amžiaus ir tapatybės.
Rumunijos žiniasklaida citavo neįvardytus šaltinius, sakiusius, kad šis vyras kaip nepriklausomas kandidatas siekė Ploješčio mero posto.
Tačiau jo pavardės nėra jokiame oficialiame birželio 9 dieną vyksiančių vietos valdžios rinkimų kandidatų sąraše.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Europos šalyse, ypač Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Lenkijoje, paaiškėjo įtariamo šnipinėjimo Maskvos naudai atvejų.
Rusijos nelaisvėje laikomos 403 ukrainietės
20:23
Šiuo metu Rusijos nelaisvėje yra 403 ukrainietės. Daugelis jų yra neteisėtai sulaikytos civilės.
Tai teigiama Kovos su karo belaisviais koordinavimo štabo ataskaitoje, praneša „Ukrinform“.
Koordinavimo štabas pažymėjo, kad taip pat yra moterų, kurių likimas nežinomas nuo 2014 m., kurios dingo be žinios. Rusijos pusė į daugybę kreipimųsi, kuriuose reikalaujama grąžinti į nelaisvę paimtas moteris, atsako tyla ir ignoruoja visus raginimus.
Ukrainiečių moterų laikymo sąlygos Rusijos nelaisvėje neatitinka Trečiosios Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais. Iš nelaisvės paleistos moterys, be kita ko, pasakoja apie pažeminimą, nežmoniškas kalinimo sąlygas, netinkamą maitinimą, negalėjimą gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą ir susisiekti su savo šeimomis.
Ukrainos pusė ne kartą siūlė Rusijai pirmiausia paleisti moteris, tačiau šalies agresorės atstovai manipuliuoja įvairiais sąrašais. Tačiau už viso to slypi nenoras toliau tęsti apsikeitimą, mano Koordinacinis centras.
Jie taip pat pabrėžia, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę moterys, taip pat sunkiai sužeisti ir sunkiai sergantys asmenys pirmiausia turėtų būti paleisti iš nelaisvės arba perkelti į neutralias šalis. Vietoj to Rusijos pareigūnai apsimeta, kad neskaitė savo šalies pasirašytų tarptautinių susitarimų ir neketina jų vykdyti.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Ukrainoje užregistruota apie 38 000 ypatingomis aplinkybėmis dingusių asmenų.
Rusija šiaurinėje Charkivo dalyje dislokavo Afrikos korpuso karius
19:45
Rusija šiaurinėje Charkivo dalyje dislokavo savo Afrikos korpuso karius, pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
Gynybos ministerija teigė, kad Rusijos korpusas „Afrika“ atsirado 2023 m. gruodį ir jį sudaro 2 000 reguliariųjų karių ir karininkų, taip pat samdinių.
Ji pridūrė, kad daugelis samdinių tarnavo „Wagner“ grupėje.
Per Rusijos atakas Nikopolyje sužeisti 3 žmonės
19:29
Gegužės 24 d. Rusijos pajėgos atakavo Nikopolio miestą Dniepropetrovsko srityje ir sužeidė tris žmones, pranešė gubernatorius Serhijus Lysakas.
Pasak gubernatoriaus, Rusijos pajėgos visą dieną apšaudė miestą ir atakavo jį dronu kamikadze, apgadindamos vieną namą.
37 metų moteris ir du 24 ir 52 metų vyrai patyrė minosvaidžio ir šrapnelio sužeidimus, sakė S.Lysakas. Pranešama, kad du iš nukentėjusiųjų buvo paguldyti į ligoninę.
Per pastarąją parą per Rusijos išpuolius prieš Ukrainą žuvo mažiausiai 10 žmonių ir mažiausiai 48 buvo sužeisti, dauguma jų – Charkivo srityje, pranešė regiono pareigūnai.
NATO solidarizuojasi su Estija po incidento pasienyje su Rusija
18:57
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad aljansas solidarizuojasi su savo nare Estija po incidento pasienyje su Rusija prie abi valstybes skiriančios Narvos upės.
„NATO solidarizuojasi su savo sąjungininke Estija prieš bet kokią grėsmę jos suverenitetui“, – socialiniame tinkle „X“ po pokalbio su Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas sakė J.Stoltenbergas.
Rusijos pasieniečiai ketvirtadienio naktį Narvos upėje, skiriančioje abi šalis, pradėjo šalinti valstybės sieną upėje žyminčius plūdurus, kuriais laivai naudojasi, kad netyčia nenuklystų į svetimus vandenis.
Estija nurodė, kad tik nuo 2022-ųjų vasario, kai prasidėjo plataus masto karas Ukrainoje, Maskva užginčijo plūdurų, kurie naudojami tam, kad laivai netyčia nenuklystų į svetimus vandenis, įrengimą.
K.Kallas teigė, kad „Rusija naudoja su siena susijusias priemones, kad sukeltų baimę ir nerimą, kuriais sėja nesaugumą mūsų visuomenėje. Matome platesnį to modelį“.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį Rusijos veiksmus, siekiant pašalinti Estijos sieną Narvos upėje žyminčius plūdurus, pavadino nepriimtinais.
E.Macronas: V.Putinas nepasirengęs taikai
18:33
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo idėją dėl paliaubų Rusijos kare Ukrainoje per olimpines žaidynes Paryžiuje laiko gera proga. Tačiau pagrindinis rezultatas turėtų būti ne laikina, o nuolatinė taika, kuriai V.Putinas nėra pasirengęs.
Prancūzijos vadovas tai pasakė interviu televizijai CNBC, praneša „Ukrinform“.
„Manau, kad tai labai gera galimybė, pirmiausia diplomatinė, būtent užmegzti ryšius su Kinija ir kitomis šalimis ir pasakyti: gerai, jūs esate taikos pusėje. Prisidėkite prie mūsų ir padėkite mums tai padaryti, ir, antra, maksimaliai padidinti spaudimą tiems, kurie nusprendė pradėti karą“, – sakė E.Macronas, aiškindamas savo idėją.
“(Iki šiol) kiekvieną savaitę prezidentas Putinas tvirtino, kad yra pasirengęs siekti taikos“, – sakė E.Macronas.
Žurnalisto paklaustas apie V.Putino atsisakymą sudaryti paliaubas, Prancūzijos prezidentas paaiškino, kad tai nėra pagrindinis tikslas.
“(Paliaubos) man nėra galutinis tikslas. Galutinis tikslas yra tvari taika“, – sakė E.Macronas, aiškindamas, kad V.Putinas yra ‚tas, kuris nusprendė pradėti šį karą, ir jis nėra pasirengęs sudaryti taikos.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Prancūzijos prezidentu E.Macronu aptarė, kaip svarbu skatinti pasaulio pietų šalis dalyvauti Taikos aukščiausiojo lygio susitikime.
Rusija teigia, kad dėl mirtinos atakos koncerte suimta daugiau nei 20 asmenų
18:07
Rusija sulaikė daugiau kaip 20 žmonių, susijusių su kovo mėnesį netoli Maskvos esančioje koncertų salėje įvykdytu išpuoliu, per kurį žuvo daugiau kaip 140 žmonių, penktadienį pranešė saugumo tarnybos FSB vadovas.
Atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“.
Tarp Rusijos sulaikytų įtariamųjų yra keturi įtariamieji šauliai, visi Tadžikistano piliečiai, kurių sulaikymas praėjusią savaitę buvo pratęstas iki rugpjūčio 22 d.
Jų teismo proceso data nenustatyta.
Kariauti į Ukrainą atvykę užsieniečiai norėjo būti didvyriais ir tikėjosi, kad karas bus lengvas
17:37
Ukrainoje kovojęs Jungtinių Valstijų karo veteranas naujienų svetainei „Business Insider“ pareiškė, kad kariai iš Vakarų žūva Ukrainoje, nes atvykę ten tikėjosi, kad karas bus lengvas.
Anonimiškumą norėjęs išlaikyti veteranas pažymėjo, kad daugelis užsienio kovotojų, atvykę ginti Ukrainos, buvo įpratę kariauti pranašumą turinčioje pusėje. Dėl šios priežasties jiems sudėtinga prisitaikyti prie sąlygų Ukrainoje, kur dažnai tenka skaičiuoti kiekvieną iššautą šovinį ar sviedinį.
„Daugelis vakariečių, atvykusių į Ukrainą, nori būti didvyriais, – kalbėjo jis. – Aš vis matydavau vyrukų, kurie vykdavo į Ukrainą ir elgdavosi ten beveik kaip per atostogas, ir jie tikrai nesitikėdavo mirti.“
Anot kariškio, prisidėjęs prie kovų, jis pats turėjo tokį mentalitetą, tačiau, karui įsibėgėjus, teko jį keisti ir suvokti, kaip tai yra rizikinga.
Jis teigė, kad toks pat mentalitetas buvo ir tada, kai pradėjo ten kovoti. Tačiau, karui įsibėgėjant, tai pasikeitė ir jis geriau suprato, kaip rizikinga: "Galiausiai įsisamoninau, kad galiu mirti ir su tuo susitaikiau.“
Veteranas įsitraukė į kovas Ukrainoje, kai 2022 m. vasarį prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, o praėjusių metų gruodį išvyko iš šalies. Vyras pasakojo, kad kovėsi tokiuose kruvinuose mūšiuose ir vietovėse kaip Bachmutas ir Charkivas. Jis taip pat tarnavo savo dalinyje kaip karo medikas, padedantis sužeistiems bendražygiams.
Nors po to, kai pasitraukė iš JAV kariuomenės, kaip samdinys prisijungė prie kovų Irake, karys pažymėjo, kad „Ukrainoje tempas daug didesnis“.
Kitoks nei kiti karai
Anot veterano, karas Ukrainoje pasižymi tuo, kad jame naudojama daugiau bepiločių orlaivių nei bet kuriame kitame istoriniame konflikte. Negana to, nuolat veikia artilerija ir toliašaudė ginkluotė, todėl sunkiau rasti saugių vietų.
Jis sakė, kad „net jei esi už daugybės kilometrų nuo fronto linijos, ten į tave vis tiek gali pataikyti prakeikta raketa“. Vyras nurodė, kad per konfliktus Artimuosiuose Rytuose, jei esi bazėje, esi bent jau „santykinai saugus“.
Panašiomis įžvalgomis su „Business Insider“ žurnalistais pasidalijo ir kiti JAV veteranai, prisijungę prie Ukrainos mūšio lauke.
Vienas iš jų, šaukiniu „Jackie“, anksčiau kovojęs Afganistane ir Irake, tvirtino, kad tokiose kovose kaip Ukrainos rytiniame Bachmuto mieste, skirtingai nei kituose konfliktuose, nėra kur sustoti ir atsipūsti.
Abu vyrai karą Ukrainoje taip pat palygino su Pirmuoju pasauliniu karu – tranšėjos ir be perstojo veikianti artilerija buvo svarbiausi šio konflikto elementai.
Pirmasis pašnekovas prasitarė, kad Vakarų kovotojai Ukrainoje turi bandyti prisitaikyti prie tokių sąlygų, jei tikisi išgyventi.
„Turite būti pasirengę iš naujo mokytis visko, ko buvote išmokyti, ir tai, manau, yra viena iš priežasčių, kodėl kai kuriems Ukrainos kariams ten taip gerai sekasi. Jie tiesiog nebaigė karinių mokymų bazėje.“
„Tuo tarpu daugelis vakariečių jau turi nusistovėjusią nuomonę apie tai, kaip viskas turi būti ir panašiai, o Ukrainoje taip nėra“, – pridūrė jis.
Pasak kariškio, vienintelis patarimas kitiems kovotojams iš užsienio būtų išlaikyti „norą mokytis ir norą atiduoti viską. Reikia būti pasiruošusiam visko atsisakyti, kad galėtum kovoti šiame prakeiktame kare“.
Nors iš pradžių neabejota Vakarų šalių taktikos efektyvumu, Ukrainos kariai ir kai kurie ekspertai tvirtina, kad vis tik NATO stiliaus mokymai, skirti Ukrainos kariams, šiam karui nebuvo tinkami šiam karui. Tuo tarpu ukrainiečius rengiantys Vakarų kariškiai sako, kad dabar taip pat pritaiko mokymus, nes mokosi iš jų, karių, kurie turi realios patirties kovojant su Rusijos kariuomene.
„Business Insider“ atkreipė dėmesį, kad nėra patikimų duomenų, kiek užsienio kovotojų atvyko į Ukrainą arba kiek jų ten žuvo. 2022 m. Ukraina įkūrė savo tarptautinį legioną, leidžiantį užsienio kovotojams atvykti į Ukrainą ir padėti jai kovoti prieš Rusijos agresiją. Nors daugelis užsieniečių kovoja legione, kiti prisijungia ir atskirai nuo jo.
Pasak straipsnio, esama keleto Ukrainoje kovojančių dalinių, kuriuos sudaro vien tik užsienio veteranai. Daugelis atvykusiųjų nurodo, kad juos motyvuoja tai, kad būtina kovoti su pasauline neteisybe ir ginti demokratiją Ukrainoje.
Tačiau kai kurie iš tų kovotojų pastebi, kad dalis jų bendražygių atvyko tiesiog ieškoti nuotykių arba pabėgti nuo problemų namuose.
Britų žvalgyba: Vovčanske ukrainiečius puola ir „Afrikos korpuso“ kariai
17:02
Praėjusią savaitę per puolimą Vovčansko mieste Charkivo srityje Maskva kartu su reguliariosios Rusijos kariuomenės daliniais ir šturmo būriais „Storm Z“ panaudojo Rusijos gynybos ministerijos kontroliuojamus Afrikos korpuso dalinius, naujausioje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak britų žvalgybos, Rusijos gynybos ministerijos „Afrikos korpuse“, įsteigtame 2023 m. gruodį, tarnauja daugiau kaip 2 tūkst. karių ir karininkų, taip pat patyrusių samdinių, kurių daugelis anksčiau kovojo „Wagner“ grupuotėje.
Apžvalgoje pažymima, kad „Afrikos korpuso“ daliniai greičiausiai anksčiau buvo dislokuoti Sirijoje, Libijoje, Burkina Fase ir Nigeryje.
„Rusijos gynybos ministerija beveik neabejotinai 2024 m. balandžio mėn. perskirstė „Afrikos korpuso“ dalinius prie Ukrainos sienos, rengdamasi šiam puolimui. Tikėtina, kad Rusija savo karą prieš Ukrainą stiprina ištekliais, anksčiau skirtais Afrikai“, – pabrėžė britų žvalgyba.
Penktadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pranešė, kad Charkivo srityje vis dar vyksta aršios kovos ir pridūrė, kad po pirmųjų nedidelių sėkmių puolime Rusijos kariai įstrigo gatvių mūšiuose dėl Vovčansko ir patyrė labai didelių nuostolių šturmo daliniuose.
Pasak O.Syrskio, šiuo metu rusai perkelia rezervus iš įvairių krypčių, bandydami paremti aktyvias puolimo operacijas, tačiau nesėkmingai. Rusijos pajėgos taip pat patyrė didelių nuostolių Lypcių rajone, perėjo į aktyvią gynybą ir vykdo minų ir ugnies atakas prieš Ukrainos karių pozicijas.
V.Putino ir A.Lukašenkos susitikimas Minske: atskrido ir V.Janukovyčius
16:55
Penktadienį, 12.50 val., Gomelio oro uoste (Baltarusija) nusileido nuo teisėsaugos besislapstančio buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus lėktuvas „Dassault Falcon 900C“ (RA-09617).
Apie tai pranešė Baltarusijos „Telegram“ kanalas „Belaruski Gayun“.
Ten priminta, kad paskutinį kartą V.Janukovyčius Baltarusijoje lankėsi 2022 m. kovo mėn.
Išvakarėse, ketvirtadienį, į Minską atvyko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ten jis turi surengti derybas su Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius: V.Putinas rengiasi vykti oficialaus vizito į Šiaurės Korėją
16:26
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lankysis Šiaurės Korėjoje, penktadienį valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė Kremlius.
„Prezidentas Putinas yra gavęs kvietimą atvykti oficialaus vizito į Šiaurės Korėją. Vizitui rengiamasi. Po kurio laiko paskelbsime kelionės datą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Kyjivas: Rusijos puolimas Charkivo srityje sustabdytas, Ukraina kontratakuoja
15:13
Ukraina penktadienį pranešė, kad sustabdė Rusijos sausumos puolimą Charkivo srityje ir dabar puola Maskvos pajėgas, šį mėnesį pradėjusias netikėtą šturmą šiame pasienio regione.
„Ukrainos gynybos pajėgos sustabdė rusų karius Charkivo sektoriuje ir vykdo kontrpuolimo veiksmus“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame kariuomenės pranešime.
Rusijai tęsiant puolimą, V.Zelenskis apsilankė Charkive
14:37
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad penktadienį lankėsi Charkive, kur aptarė Rusijos puolimą šiaurės rytinėje srityje ir kovą siekiant išlaisvinti Vovčanską.
„Šiandien Charkive. Aptarėme srities, ypač Vovčansko sektoriaus, gynybą ir pažeistos energetikos infrastruktūros atstatymą“, – sakoma V.Zelenskio socialinio tinklo „Telegram“ žinutėje.
„Reuters“ šaltiniai atskleidė: V.Putinas jau pribrendo karo pabaigai ir žino, kaip priversti Ukrainą derėtis
14:10
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs sustabdyti karą Ukrainoje ir derybų keliu nutraukti ugnį, pripažįstant dabartinę fronto liniją, naujienų agentūrą „Reuters“ informavo keturi Rusijos šaltiniai, pridurdami, kad autoritarinis šalies vadovas pasirengęs tęsti kovą, jei Kyjivas ir Vakarai į tai nereaguos.
Trys iš šaltinių, susipažinę su diskusijomis V.Putino aplinkoje, teigė, kad Rusijos lyderis nedidelei patarėjų grupei išreiškė nusivylimą tuo, ką jis laiko Vakarų remiamais bandymais stabdyti derybas, ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sprendimu derybas atmesti.
„V.Putinas gali kovoti tiek, kiek reikės, bet V.Putinas taip pat pasirengęs paliauboms – įšaldyti karą“, – nurodė vienas aukšto rango šaltinis, anksčiau dirbęs kartu su V.Putinu.
Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į prašymą pakomentuoti, teigė, kad Kremliaus vadovas ne kartą leido suprasti, jog Rusija yra atvira dialogui, kad pasiektų savo tikslus, ir sakė, kad šalis nenori „amžino karo“.
Praėjusią savaitę ekonomisto Andrejaus Belousovo paskyrimą Rusijos gynybos ministru kai kurie Vakarų kariniai ir politiniai analitikai vertino kaip Rusijos ekonomikos perkėlimą į nuolatinį karą, siekiant laimėti užsitęsusį konfliktą.
Kita vertus, keli šaltiniai žurnalistams tvirtino, kad V.Putinas, kovo mėn. perrinktas naujai šešerių metų kadencijai, mieliau pasinaudotų dabartiniu Rusijos pagreičiu ir paliktų karą užnugaryje. Kiti du šaltiniai, pažįstami su Kremliuje vykstančių pokalbių turiniu, pažymėjo, kad V.Putinas laikosi nuomonės, jog iki šiol pasiektų laimėjimų kare pakanka, kad būtų galima parduoti pergalę Rusijos žmonėms.
Pasak straipsnio ir šaltinių liudijmų, V.Putinas suprato, jog bet kokie nauji dramatiški laimėjimai pareikalautų dar vienos visuotinės mobilizacijos bangos, kurios jis nenori. Vienas iš šaltinių atkreipė dėmesį, kad po pirmosios mobilizacijos 2022 m. rugsėjį. Rusijos prezidento populiarumas smuko.
Nepasitiki derybomis su Rusija
„Paliaubų ar net taikos derybų perspektyva šiuo metu atrodo menka.
V.Zelenskis ne kartą yra sakęs, kad taika V.Putino sąlygomis yra neįmanomas dalykas. Jis pažadėjo susigrąžinti prarastas teritorijas, įskaitant Krymą, kurį Rusija aneksavo 2014 m. 2022 m. jis pasirašė dekretą, kuriuo oficialiai paskelbė, kad bet kokios derybos su Rusijos prezidentu yra „neįmanomos“, – rašo „Reuters“.
Vienas iš šaltinių prognozavo, kad kol V.Zelenskis yra valdžioje, joks susitarimas negali būti pasiektas, nebent Rusija jį apeitų ir sudarytų susitarimą su Vašingtonu.
Tačiau praėjusią savaitę Kyjive viešėjęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas žurnalistams sakė nemanantis, kad V.Putinas yra suinteresuotas rimtomis derybomis.
Ukraina rengiasi kitą mėnesį Šveicarijoje vyksiančioms deryboms, kurių tikslas – suvienyti tarptautinės bendruomenės nuomonę dėl to, kaip užbaigti karą. Derybos buvo surengtos V.Zelenskio, kuris yra sakęs, kad V.Putinas neturėtų jose dalyvauti, iniciatyva. Tačiau pati Rusija derybose nedalyvaus.
Kremlius sako nekomentuojantis, kaip vyksta vadinamoji „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje, tačiau ne kartą yra minėjęs, kad Maskva yra atvira derybų idėjai, grindžiamai „naujomis realijomis vietoje“.
Tuo tarpu JAV valstybės departamento atstovas spaudai „Reuters“ tvirtino, kad vienintelė kliūtis taikai Ukrainoje yra Rusija.
„Kremlius dar neparodė jokio reikšmingo suinteresuotumo nutraukti karą, netgi priešingai“, – pažymėjo atstovas spaudai.
Kyjivas tvirtina, kad V.Putinu, kurio vadovybė prieš įsiverždama į Ukrainą 2022 m. ne kartą neigė planavusi karą, negalima pasitikėti, kad jis laikysis bet kokio susitarimo. Tiek Rusija, tiek Ukraina taip pat sakė, kad baiminasi, jog kita pusė pasinaudos bet kokiomis paliaubomis, kad vėl apsiginkluotų.
V.Putino sąlygos
Visi „Reuters“ šaltiniai pažymėjo, kad V.Putinas primygtinai reikalauja, kad bet kokie mūšio lauko laimėjimai būtų užfiksuoti susitarime, dėl to negalima derėtis.
Tačiau, anot jų, V.Putinas būtų pasirengęs pasitenkinti dabar turimomis teritorijomis ir įšaldyti konfliktą dabartinėse fronto linijose.
„V.Putinas sakys, kad mes laimėjome, kad NATO mus užpuolė, o mes išsaugojome suverenitetą, kad turime sausumos koridorių į Krymą, kas yra tiesa“, – komentavo vienas iš šaltinių.
„Įšaldžius konfliktą pagal dabartinę liniją, Rusijai priklausytų nemaži keturių Ukrainos regionų, kuriuos ji oficialiai prijungė prie Rusijos 2022 m. rugsėjį, plotai, tačiau ji visiškai nekontroliuotų nė vieno iš jų.
Toks susitarimas neatitiktų Maskvos tuo metu užsibrėžtų tikslų, kai ji pareiškė, kad keturi Ukrainos regionai – Donecko, Luhansko, Zaporžios ir Chersono – dabar jai priklauso visi“, – rašoma straipsnyje.
Savo ruožtu D.Peskovas anksčiau sakė, kad negali būti nė kalbos apie keturių regionų, kurie pagal jos pačios konstituciją dabar visam laikui priklauso Rusijai, grąžinimą.
Kitas veiksnys, lemiantis Kremliaus vadovo nuomonę, kad karas turėtų baigtis, yra tas, kad kuo ilgiau jis užsitęs, tuo daugiau kovų užgrūdintų veteranų grįžta į Rusiją, nepatenkintų pokario darbo ir pajamų perspektyvomis, o tai gali kelti įtampą visuomenėje, mano vienas iš šaltinių, dirbusių su V.Putinu.
Tačiau, nesant paliaubų, V.Putinas norės užimti kuo daugiau teritorijos, kad padidintų spaudimą Ukrainai, ir tuo pat metu pasinaudotų netikėtomis galimybėmis įgyti daugiau teritorijos, kalbėjo pašnekovai.
Rusijos pajėgos jau kontroliuoja apie 18 proc. Ukrainos teritorijos ir šį mėnesį įsiveržė į šiaurės rytinį Charkivo regioną.
V.Putinas tikisi, kad dėl didelio Rusijos gyventojų skaičiaus, palyginti su Ukraina, net ir be mobilizacijos bus galima išlaikyti didesnę karinę jėgą, kurią sustiprins neįprastai dosnūs atlyginimai tiems, kurie užsiregistruos.
„Rusija žengs toliau“, – pridūrė vienas asmuo iš V.Putino aplinkos.
Anot jo, jis tuomet pamažu užkariaus teritorijas, kol V.Zelenskis pateiks pasiūlymą sustoti. Šaltiniai prasitarė, kad Rusijos prezidentas netiki, jog Vakarai suteiks pakankamai ginklų, o tai pakirs Ukrainos kovinę dvasią.
Visi šaltiniai vieningai tvirtino, kad V.Putinas neturi jokių planų NATO teritorijoje, ir, jei tai būtų tiesa, tai atspindėtų jo viešus komentarus šiuo klausimu. Du iš šaltinių minėjo Rusijos susirūpinimą dėl didėjančio eskalacijos su Vakarais pavojaus, įskaitant branduolinę eskalaciją, dėl konflikto Ukrainoje.
960 mln. JAV dolerių oro erdvės apsaugai: Lenkija perka gigantiškus skraidančius aparatus
12:39
Gegužės 22 d. Lenkija pasirašė svarbų susitarimą dėl oro erdvės stebėjimo pajėgumų stiprinimo įsigyjant aerostatų sistemą „Barbara“.
Ši pažangi radiolokacinė sistema, galinti aptikti įvairias grėsmes, įskaitant raketas, orlaivius, dronus ir karinio jūrų laivyno dalinius, pagerins Lenkijos gynybinę parengtį, skelbia portalas „Defence blog“.
Susitarimas buvo pasirašytas Varšuvoje, dalyvaujant premjero pavaduotojui Władysławui Kosiniakui-Kamyszui ir valstybės sekretoriui Pawelui Bejdai. Sistema „Barbara“, kurią sudaro keturi aerostatai, bus dislokuota palei rytines ir šiaurės rytines Lenkijos sienas ir padidins aptikimo nuotolį daugiau kaip 300 km.
W.Kosiniakas-Kamyszas pabrėžė šio susitarimo svarbą, pažymėdama, kad jis stiprina Lenkijos bendradarbiavimą gynybos srityje su Jungtinėmis Valstijomis ir didina NATO kolektyvinį saugumą. Šis 960 mln. JAV dolerių vertės sandoris, iš dalies finansuojamas JAV vyriausybės paskolos lėšomis, leidžia Lenkijai tapti antrąja šalimi pasaulyje, kurioje naudojama tokio tipo sistema.
Aerostatai „Barbara“ papildys esamas oro gynybos ir pakrančių stebėjimo sistemas, užtikrindami daugiaplanį stebėjimą. Šis pajėgumas labai svarbus atsižvelgiant į vykstantį konfliktą Ukrainoje ir pabrėžiant poreikį visapusiškai aptikti grėsmes įvairiuose aukščiuose ir aplinkoje.
Tvirtinama, kad integruodama šias pažangias sistemas Lenkija siekia užtikrinti nacionalinį saugumą ir išlaikyti regioninį stabilumą, demonstruodama savo įsipareigojimą modernizuoti gynybos infrastruktūrą.
Ukraina: Rusija įstrigo mūšyje dėl Vovčansko
12:32
Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis penktadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos įstrigo bandydamos užimti šiaurės rytinį pasienio miestelį Vovčanską, tačiau kovos rytiniame fronte išlieka intensyvios.
Po pradinės sėkmės „priešas visiškai įstrigo gatvių mūšiuose dėl Vovčansko ir patyrė labai didelius puolamųjų dalinių nuostolius“, – sakė O.Syrskis.
Tačiau jis pridūrė, kad prie rytinių Časiv Jaro, Pokrovsko ir Kurachovės miestų tebevyksta intensyvūs mūšiai.
Prieš dvi savaites Maskva pradėjo netikėtą sausumos puolimą Charkivo srityje Šiaurės Rytų Ukrainoje ir puolė kelias gyvenvietes, įskaitant Vovčanską, esantį vos už penkių kilometrų nuo sienos.
Lenkijos Senato pirmininkė atvyko į Kyjivą
12:31
Lenkijos Senato pirmininkė Malgorzata Kidawa-Blonska penktadienį su oficialiu vizitu atvyko į Kyjivą.
Atvykusią M.Kidawa-Blonską geležinkelio stotyje pasitiko Ukrainos parlamento pirmininko pavaduotoja Olena Kondratiuk, Ukrainos ir Lenkijos ambasadoriai Vasylis Zvaryčas ir Jaroslawas Guzy.
„Tai svarbus vizitas plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą ir stiprinant Ukrainos ir Lenkijos santykius“, – platformoje „Telegram“ rašė O.Kondratiuk.
M.Kidawa-Blonska Ukrainos parlamente turėtų sakyti kalbą, socialiniame tinkle „X“ pranešė Lenkijos Senatas.
Baimindamasi sabotažo Lenkija stiprina Žešuvo Jasionkos oro uosto saugumą
12:29
Lenkijos valdžia griežtina saugumo priemones pagrindiniame užsienio karinės pagalbos Ukrainai tranzito mazge – Žešuvo Jasionkos oro uoste, baiminantis Rusijos sabotažo, pranešė vidaus reikalų ministras Tomaszas Siemoniakas.
Ketvirtadienį naujienų agentūros „Bloomberg“ svetainėje paskelbtame interviu T. Siemoniakas kalbėjo apie susirūpinimą dėl saugumo po virtinės pastarojo meto sulaikymų Lenkijoje, susijusių su Rusijos remiamomis sabotažo operacijomis. Šios buvo siejamos ir su kaimynine Lietuva bei Latvija.
„Susiduriame su užsienio valstybe, kuri Lenkijos teritorijoje vykdo priešiškus ir, kalbant karine kalba, kinetinius veiksmus, – sakė T.Siemoniakas. – Nieko panašaus dar nėra buvę.“
Jis nenurodė, kokios priemonės bus įgyvendintos Žešuvo Jasionkos oro uoste, esančiame netoli Ukrainos sienos. Šis oro uostas taip pat tarnauja kaip persėdimo punktas į Kyjivą vykstantiems užsienio šalių lyderiams.
„Bloomberg“ pažymėjo, kad balandį Lenkijos policija sulaikė vyrą, įtariamą dalyvavus Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nužudymo sąmoksle ir rinkus informaciją apie Žešuvo Jasionkos oro uostą.
Anot T.Siemoniako, padėtis labai rimta.
„Mes nebekalbame apie įtakos agentus ar tam tikrą veiklą internete, – sakė jis. – Tai asmenys, kurie yra pasirengę ateiti ir viską padeginėti.“
Šią savaitę Lenkijos pareigūnai suėmė 12 asmenų, susijusių su pastarojo meto sabotažo aktais, kurie, kaip įtariama, buvo vykdomi Rusijos agentūrų užsakymu ir susiję su padegimais, bandymais padegti ir fiziniais išpuoliais.
V.Orbanas: Vengrija nori iš naujo apsvarstyti savo vietą NATO bloke
11:53
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas vienai iš šalies radijo stočių pareiškė, kad Budapeštas stipriai dirba, kad „iš naujo apibrėžtų“ Vengrjos narystės NATO statusą, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Pasak pranešimo, šalyje jau pasitelkti kariuomenės pareigūnai ir teisininkai, kurie pergalvoja, kaip Budapeštui išlikti kariniame aljanse ir tuo pačiu atsitraukti nuo vis stiprėjančios paramos prieš Rusijos agresiją kariaujančiai Ukrainai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusų smūgis ukrainiečiams: tai buvo pirmas kartas, kai mus visiškai atjungė
10:48
„Šį mėnesį, prieš pat Rusijos kariams peržengiant Ukrainos šiaurinę sieną, šalies 92-osios šturmo brigados nariai neteko gyvybiškai svarbaus pajėgumo. Palydovinio interneto paslauga „Starlink“, kuria kariai naudojasi bendraudami, rinkdami žvalgybinę informaciją ir vykdydami bepiločių lėktuvų atakas, sutriko“, – rašo amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Verslininko Elono Musko bendrovės „SpaceX“ valdoma „Starlink“ sistema Ukrainos kariuomenei buvo labai svarbi nuo pat pirmųjų plataus masto invazijos dienų.
Ukrainos gynėjai žurnalistams prasitarė, kad, negalėdami visavertiškai naudotis paslauga, jie negalėjo greitai bendrauti ir dalytis informacija apie netikėtą puolimą, todėl suskubo siųsti trumpąsias žinutes telefonu.
Anot ukrainiečių karių, pareigūnų ir elektroninio karo ekspertų, jų patirtis pasikartojo visoje naujoje šiaurinėje fronto linijoje.
„Šių sutrikimų priežastis: padidėjęs Rusijos kišimasis“, – pabrėžė „The New York Times“.
Šį mėnesį Rusijos kariams įsitvirtinus netoli Charkivo, antro pagal dydį Ukrainos miesto, jie dislokavo stipresnius elektroninės kovos ginklus ir sudėtingesnes priemones „Starlink“ paslaugoms trikdyti, nurodė Ukrainos pareigūnai.
Tokia taktika kelia didelę grėsmę Ukrainai, kuriai dažnai pavykdavo aplenkti Rusijos kariuomenę pasitelkus fronto ryšį ir kitas technologijas. Nuo 2022 m. „Starlink“ teikia Ukrainai gyvybiškai svarbią interneto paslaugą, o kariai ja remiasi, be kitų užduočių, valdydami prie interneto prijungtus bepiločius orlaivius, kurie naudojami stebėjimui ir kaip ginklai.
Tačiau „Starlink“ darbas kartais sutrinka. Pavyzdžiui, prasidėjus Rusijos puolimui Charkivo sektoriuje, terminalai nesuveikė. Pažymėta, kad tai buvo pirmas kartas, kai „Starlink“ įrenginiai visiškai išsijungė nuo plataus masto karo pradžios.
Kari Bingenas, buvęs Pentagono pareigūnas ir elektroninio karo ekspertas, „The New York Times“ paaiškino, kad „Starlink“ ir kiti palydoviniai ryšiai gali būti sutrikdyti naudojant didelės galios radijo dažnius, kad būtų perkrautas ryšys. Ji sakė, kad slaptos atakos paprastai vykdomos iš transporto priemonės su dideliu radijo bokštu.
Šią savaitę duodamas interviu Ukrainos skaitmeninių reikalų ministras Mychailas Fiodorovas pažymėjė, kad pastarojo meto Rusijos atakose prieš „Starlink“, atrodo, buvo naudojamos naujos ir pažangesnės technologijos. Anksčiau puikiai pavykdavo atsilaikyti prieš trukdžius mūšio laukuose, kur buvo plačiai paplitęs elektroninis karas, radijo trukdžiai ir kiti ryšio sutrikimai.
„Dabar rusai išbando įvairius mechanizmus, kad sutrikdytų „Starlink“ ryšio kokybę, nes ji mums labai svarbi“, – tvirtino ministras.
Rusijos elektroninės karybos pastangoms, vadovaujantis pareigūnas praėjusį mėnesį valstybinei žiniasklaidai aiškino, kad kariuomenė įtraukė „Starlink“ į „taikinių sąrašą“ ir sukūrė pajėgumus, skirtus kovoti su šia paslauga.
Nors M.Fiodorovas pažymėjo, kad „Starlink“ paslaugos kokybė netrukus turėtų pagerėti, kariškiai ir pareigūnai nurodė, kad kai kurie sutrikimai atsirado dėl Rusijos atakų. Jų teigimu, bet kokie sutrikimai kritiniais mūšio lauko momentais dar labiau apsunkina Ukrainos kariuomenės padėtį.
„Mes pralaimime elektroninio karo srityje. Dieną prieš atakas ji („Starlink“ sistema) tiesiog išsijungė. Ji tapo itin lėta“, – pasakojo 92-ojo bepiločių orlaivių atakų bataliono „Achilles“ vado pavaduotojas, šaukiniu „Ajax“.
„Starlink“ ryšio nutraukimas kariui priminė blogas akimirkas iš karo: kai 2022 m. jis kovojo netoli Rusijos sienos, jo dalinys kartais būdavo atjungiamas nuo „Starlink“, todėl sutrikdavo bepiločių orlaivių, kurie buvo naudojami artilerijai iš tolo nukreipti, vaizdo įrašų perdavimas. Vietoje jo dalinys buvo priverstas dislokuoti karius, kurie slapta stebėjo rusų pozicijas ir vadovavo atakoms.
„Tai priminė senus laikus, kai kariauta per radijo ryšio priemoenes, – sakė atakų bataliono „Achilles“ vado pavaduotojas. – Turėjome sakyti: „Judėkite į kairę 100 pėdų“. Tai buvo labai keista.“
Grįždamas prie Charkivo srities puolimo, dronų operatorius, šaukiniu „Kartelis“, pridūrė, kad dėl gedimų visas dalinys atsidūrė nepalankioje padėtyje.
„Pirmosiomis valandomis fronto linija buvo labai dinamiška. Priešas judėjo. Judėjome ir mes. Turėjome efektyviai palaikyti ryšį“, – aiškino kariškis.
„Šie veiksmai sukėlė didžiulius „Starlink“ sutrikimus. Jei jiems (rusams) ir toliau seksis, tai gali reikšti taktinį konflikto posūkį, išryškinantį Ukrainos pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo E.Musko bendrovės teikiamų paslaugų. JAV ir kitoms vyriausybėms bendradarbiaujant su „SpaceX“, nesėkmės kelia platesnių klausimų dėl „Starlink“ patikimumo prieš techniškai sudėtingą priešininką“, – rašo „The New York Times“.
„Starlink“ perduoda interneto ryšį iš aplink Žemę skriejančių palydovų. Signalus priima ant žemės esantys terminalai, kurie, panašiai kaip „Wi-Fi“ maršrutizatorius, paskirsto ryšį į nešiojamuosius kompiuterius, telefonus ir kitus netoliese esančius įrenginius.
Palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ nėra tiesiogiai parduodamos Rusijai. Tačiau šiais metais Ukrainos pareigūnai viešai išreiškė susirūpinimą, kad Rusija naudoja per tarpininkus įsigytus terminalus.
Rusija pripažino, kad už mirtiną išpuolį „Crocus City Hall“ koncertų salėje atsakinga grupuotė IS
10:12
Rusija penktadienį pirmą kartą pripažino, kad grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) koordinavo kovą įvykdytą mirtiną išpuolį koncertų salėje Pamaskvėje.
Tyrimo metu nustatyta, kad pasirengimą, finansavimą, išpuolį ir teroristų atsitraukimą internetu koordinavo Afganistane ir Pakistane veikiančios IS atšakos IS-K nariai, sakė saugumo tarnybos FSB vadovas Aleksandras Bortnikovas. Jį citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV pareigūnai: Vašingtonas Ukrainai skirs dar 275 mln. dolerių vertės karinės pagalbos
10:10
Jungtinės Valstijos penktadienį turėtų paskelbti apie papildomą 275 mln. dolerių (253,36 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, teigė du JAV pareigūnai.
Tai bus ketvirtoji karinės pagalbos Ukrainai dalis po to, kai praėjusio mėnesio pabaigoje Kongresas priėmė ilgai atidėliotą užsienio pagalbos įstatymą, o prezidento Joe Bideno administracija pažadėjo užtikrinti nuolatinį ginklų tiekimą ir kuo greičiau pristatyti juos į fronto linijas.
Anot dviejų JAV pareigūnų, naują paketą sudaro JAV raketų paleidimo įrenginiai HIMARS, taip pat labai reikalingi 155 mm ir 105 mm kalibro artilerijos sviediniai.
Be to, į paketą įtrauktos prieštankinės raketų sistemos „Javelin“ ir AT-4, prieštankinės minos, taktinės transporto priemonės, šaulių ginklai ir šiems ginklams skirti šaudmenys, sakė vienas iš pareigūnų.
Abu pareigūnai kalbėjo laikydamiesi anonimiškumo sąlygos, kad galėtų pateikti detalių apie pagalbos paketą prieš viešą jo paskelbimą.
Apie tai pranešta po pirmadienį įvykusio maždaug 50 gynybos lyderių iš Europos ir kitų šalių susitikimo. Per šiuos kas mėnesį rengiamus susitikimus koordinuojamos pastangos dėl didesnės karinės pagalbos Ukrainai.
Pirmadienio susitikime JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad Ukraina išgyvena „iššūkio akimirką“ dėl naujo Rusijos puolimo prieš antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą. Jis pažadėjo, kad ginklai bus gabenami „savaitė po savaitės“.
Rusija siekia pasinaudoti tuo, kad karo nualinta Ukraina, kuriai trūksta personalo ir ginklų, dar laukia didesnės JAV pagalbos, kurios teikimas Kongrese vilkintas ilgus mėnesius. Ukrainos pajėgos vietomis buvo nustumtos atgal, be to, Rusija smogė jos elektros tinklams ir civiliniams rajonams.
Ar ne per karštomis galvomis politikai reagavo į žinią iš Maskvos dėl sienų?
09:59
Mūsų valstybės vadovų reakcijos į keistą projektą Rusijoje keisti jūrų sieną su Lietuva bei Suomija sukėlė klausimų, ar taip ir derėtų reaguoti. Ypač – kai suomių lyderiai kalbėjo ramiau. Jau anksčiau kritikos dėl savo grasios retorikos apie galbūt artėjantį Rusijos ir Vakarų karinį konfliktą buvo sulaukęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Ar tinkamai tokioje įtemptoje situacijoje komunikuoja pirmieji mūsų politikai?
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:42
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1240 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 498,9 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 13 tankų, 27 šarvuotosios kovos mašinos, 42 artilerijos sistemos, 3 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 56 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 7 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė vieną Rusijos lėktuvą ir 10 bepiločių orlaivių.
Penktas iš eilės: Rusijoje sulaikytas aukšto rango gynybos ministerijos pareigūnas
09:29
Atsistatydinus daugiau nei dešimtmetį Rusijos gynybos ministerijai vadovavusiam Sergejui Šoigu, šalies teisėsaugininkai toliau vykdo savo misiją ir tęsia ministerijos vadovybės patikrinimą. Po keturių generolų buvo sulaikytas ministerijos valstybinių užsakymų užtikrinimo departamento vadovas Vladimiras Verteleckis, patvirtino naujienų agentūros „RBC“ ir „Interfax“.
Pasak naujienų svetainės „Izvestija“ šaltinio, V.Verteleckis įtariamas paėmęs kyšį: iš verslininko, dirbančio su valstybės gynybos užsakymu, jis gavo automobilį ir namą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kitokia A.Belousovo pusė: praturtėjęs ministras prisiekė „nežudyti“, o J.Prigožiną vadino „genijumi“
08:50
Prieš daugiau nei savaitę naujuoju Rusijos gynybos ministru paskirto Andrejaus Belousovo biografija plačiai aptarta Vakarų žiniasklaidoje. Tačiau nepriklausomas tiriamosios žurnalistikos leidinys „Dosjė“ sugebėjo atrasti dar negirdėtų dalykų apie A.Belousovo asmeninį gyvenimą, staigų praturtėjimą, neaiškius finansinius sandorius bei santykius su jau dabar žuvusiu karinės bendrovės „Wagner“ lyderiu Jevgenijumi Prigožinu.
Kaip teigė vienas iš informacijos šaltinių, jų ryšiai buvo gana glaudūs.
„Jie vienas į kitą kreipdavosi „tu“, [Belousovas] Prigožiną vadino „genijumi“ ir panašiai“, – sakė vienas iš „Dosjė“ šaltinių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pirmoji ukrainiečių pilotų grupė baigė F-16 mokymus
08:09
Pirmoji ukrainiečių pilotų grupė jau baigė F-16 lėktuvų mokymus karinėje bazėje Arizonoje, Jungtinėse Valstijose.
Pasak „Politico“, apie tai pranešė Arizonos nacionalinės gvardijos atstovė spaudai Erin Hannigan. Jos nuomone, mokymų užbaigimas bus lemiamas žingsnis siekiant užtikrinti, kad modernūs amerikiečių gamybos naikintuvai atsirastų danguje virš Ukrainos.
Pažymima, kad pilotai buvo rengiami 162-ojoje oro pajėgų nacionalinės gvardijos bazėje Tuksone. Nacionalinės gvardijos atstovė spaudai neatskleidė, kiek tiksliai jų baigė mokymus ir tikslios jų baigimo datos „dėl susirūpinimo jų saugumu“.
Pasak jos, dabar pilotai vyksta į Europą, kur turi praeiti papildomus mokymus.
A.Lukašenka tapo Maskvos įkaitu: V.Putinas atvyko į Baltarusiją dviejų dienų vizito
07:11
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį su dviejų dienų vizitu atvyko į Baltarusiją, taip pratęsdamas savo kelioninį turą penktosios kadencijos pradžioje.
Anksčiau šį mėnesį V. Putinas keliavo į Kiniją, o sekmadienį jo laukiama Uzbekistane. Anksčiau ketvirtadienį jis Kremliuje priėmė Bahreino karalių Hamadą bin Isa Al Khalifa.
Baltarusijoje V. Putinas surengs derybas su kolega Aliaksandru Lukašenka. Baltarusių autokratinis lyderis pasitiko svečią ant lėktuvų pakilimo ir nusileidimo tako, po to abu oro uoste susėdo trumpam pokalbiui, pranešė Kremlius.
Kryme naktį griaudėjo galingi sprogimai: Ukraina atakavo karinius objektus
06:39
Ketvirtadienio vakarą laikinai okupuotame Kryme iš karto keliuose miestuose buvo girdėti sprogimai.
Apie tai pranešė „Telegram" kanalas „Krymo vėjas“. Pažymėta, kad sprogimai buvo girdimi „nuo Simferopolio iki Sakų“. Ypač garsiai buvo girdėti Perevalnės apylinkėse, taip pat Aluštoje.
Pranešta, kad Sevastopolyje pasigirdo sirena. Vėliau įspėta apie pavojų Aluštos rajone.
Po kiek laiko paskelbta, kad Krymo regione nugriaudėjo du stiprūs sprogimai. Tuo tarpu Perevalnoje, preliminariais duomenimis, „nukentėjo Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno 126-oji pakrančių apsaugos brigada“.
Atakavo karinius objektus
Penktadienio rytą „Telegram" kanalas „Krymo vėjas“ skelbia, kad Ukrainos gynybos pajėgos atakavo karinius objektus Kryme.
Sprogimai buvo girdimi beveik visuose Krymo regionuose; daugelyje jų bandė veikti Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos, tačiau darbas nebuvo labai efektyvus.
Mažiausiai 6 Ukrainos balistinės raketos MGM-140 ATACMS pataikė į Rusijos kariuomenės radiolokacijos ir priešlėktuvinės gynybos pajėgų ryšių centrą.
„Toje vietoje yra kosminės stebėjimo stoties radijo antena ir keli objekto pastatai. Būtent į juos buvo smogta, čia tuo metu buvo įsikūrę aukšto rango Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariškiai. O svarbiausia, kad tai sistemingi išpuoliai prieš Rusijos ginkluotųjų pajėgų radarus ir priešlėktuvinės gynybos pajėgas Kryme“, – rašoma „Telegram“ paskyroje.
