JAV paskelbė apie naują didžiulį karinės pagalbos Ukrainai paketą

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 300 mln. dolerių. Tai teigiama Pentagono pranešime.

Pažymima, kad papildoma saugumo pagalba teikiama siekiant patenkinti svarbiausius Ukrainos saugumo ir gynybos poreikius. Visų pirma kalba eina apie papildomą amuniciją daugkartinio paleidimo raketų sistemoms HIMARS, 155 mm haubicoms, 155 mm artilerijos sviedinius; 120 mm, 81 mm ir 60 mm minosvaidžių sviedinius; prieštankines raketas TOW.

Į šį paketą taip pat buvo įtrauktos prieštankinių ginklų sistemos AT-4 ir „Carl Gustaf“; nevaldomos aviacinės raketos „Hydra-70“; šaulių ginklai ir šaudmenys; sprogstamoji amunicija kliūtims naikinti.

Be to, JAV suteiks Ukrainai sunkvežimių ir priekabų sunkiajai technikai gabenti, jų remonto ir aptarnavimo priemonių bei atsarginių dalių jiems.

Ukraina trečiadienį pranešė, kad rusams apšaudžius Chersono miestą ir sritį žuvo mažiausiai 18 žmonių ir dar 46 buvo sužeisti.

„Kol kas žinome apie 18 žuvusiųjų ir 46 sužeistuosius“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.

„Rusijos atakos prieš Chersoną tęsiasi“, – pridūrė jis. 

Anksčiau trečiadienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per Rusijos apšaudymą pietiniame Ukrainos Chersono regione žuvo 16 žmonių.

Vašingtonas neįspėjo Kyjivo apie interneto pokalbių svetainėse nutekintus slaptus dokumentus, kuriuose yra jautrios informacijos apie Ukrainos karo veiksmus, kol praėjusį mėnesį ši žinia nepasirodė žiniasklaidoje, laikraščiui „The Washington Post“ sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Šis gėdingas saugumo pažeidimas atskleidė Jungtinių Valstijų nerimą dėl artėjančio ukrainiečių pajėgų kontrpuolimo prieš Rusijos karius ir susirūpinimą dėl Ukrainos oro gynybos.

„Iš anksto negavau informacijos iš Baltųjų rūmų ar Pentagono“, – pirmadienį Kyjive duodamas interviu laikraščiui teigė V.Zelenskis.

„Mes neturėjome tokios informacijos. Aš asmeniškai neturėjau. Tai neabejotinai bloga istorija“, – sakė jis ir pavadino situaciją nenaudinga.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Pentagono spaudos sekretorius Patas Ryderis per televiziją CNN nepatvirtino ar nepaneigė V.Zelenskio teiginio, tik pasakė, kad Vašingtonas ir toliau yra „pasiryžęs glaudžiai bendradarbiauti su Ukraina ir mūsų tarptautinėmis sąjungininkėmis, siekdamas užtikrinti, kad jos gautų saugumo pagalbą, kurios joms reikia, kad galėtų ginti savo šalį“.

21 metų JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos IT specialistas Jackas Teixeira kaltinamas internete paskelbęs įslaptintą medžiagą, o tai yra didžiausią žalą per dešimtmetį padaręs vyriausybės informacijos nutekėjimas.

Asmeninio archyvo nuotr./Jackas Teixeira

Praėjusį mėnesį jis buvo suimtas ir apkaltintas dviem kaltinimais dėl pažeidimo, kuris, Pentagono teigimu, kelia labai rimtą pavojų nacionaliniam saugumui.

„Tai nenaudinga Baltųjų rūmų reputacijai ir, manau, nenaudinga Jungtinių Valstijų reputacijai“, – „The Washington Post“ kalbėjo V.Zelenskis.

Dokumentuose taip pat pateikiama informacija apie Rusijos ir Ukrainos karių aukas ir įrangos nuostolius, išsami informacija apie NATO stebėjimo skrydžius virš Juodosios jūros ir pasakojimai apie amerikiečių vykdomą artimos partnerės Ukrainos sekimą.

„Viskas, kas vienaip ar kitaip iš anksto informuoja mūsų priešą, mums neabejotinai yra minusas“, – laikraščiui teigė V.Zelenskis, atsisakydamas patvirtinti arba paneigti bet kokios atskleistos medžiagos tikrumą.

Anot „The Washington Post“, V.Zelenskis sakė, kad jis turi teikti pirmenybę platesnėms pastangoms karo akivaizdoje, o ne savo asmeniniams jausmams dėl bendravimo su JAV, kurios nuo Rusijos invazijos 2022 metų vasario mėnesį skyrė milijardus dolerių paramos, trūkumo.

„Negaliu rizikuoti mūsų valstybe“, – teigė jis laikraščiui.

„Kai galiu kalbėti atvirai, taip ir darau. Tačiau yra didelė rizika“, – pridūrė jis.

Įtariama, kad J.Teixeira kelis mėnesius skelbė dokumentus, kurių kai kurie datuoti kovo pirmosiomis dienomis, privačioje pokalbių grupėje platformoje „Discord“.

Kai kurie dokumentai vėliau pasirodė kitose svetainėse, įskaitant socialinius tinklus „Twitter“, „4Chan“ ir „Telegram“, o kai kurie iš jų taip pat rodė, kad Vašingtonas, tikėtina, šnipinėjo sąjungininkus Izraelį ir Pietų Korėją.

Rusijos eksprezidentas Dmitrijus Medvedevas trečiadienį paragino „fiziškai pašalinti“ Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį po to, kai Maskva apkaltino Kyjivą praėjusią naktį bandžius surengti dronų ataką prieš Kremlių.

„Po šiandienos teroristinio išpuolio nelieka jokių kitų galimybių, kaip tik fiziškai sunaikinti Zelenskį ir jo grupuotę“, – sakė D.Medvedevas, kuris po Maskvos puolimo Ukrainoje tampa vis aršesnis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paneigė Maskvos teiginius, tvirtinančius, kad Kyjivas bandė pasikėsinti į Rusijos prezidentą Vladimiro Putino gyvybę. 

Kremlius anksčiau trečiadienį apkaltino Ukrainą praėjusią naktį bandžius surengti dronų ataką prieš V.Putino rezidenciją.

„Mes nepuolėme V.Putino. Paliekame tai spręsti tribunolui. Mes kovojame savo teritorijoje, giname savo kaimus ir miestus“, – sakė Ukrainos prezidentas žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su Šiaurės šalių lyderiais Helsinkyje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad labai skeptiškai vertina bet kokius Rusijos kaltinimus Kyjivui dėl tariamos dronų atakos prieš Kremlių.

„Mačiau ataskaitas. Negaliu jų patvirtinti, mes paprasčiausiai nežinome, – sakė A.Blinkenas per renginį Vašingtone. – Viską, ką praneša Kremlius, vertinčiau labai atsargiai.“

Rusija pranešė, kad naktį į Vladimiro Putino rezidenciją Kremliuje buvo nutaikyti du dronai, ir pavadino tai Ukrainos „teroristine ataka“ prieš svarbią gegužės 9-osios šventę, kai Rusija mini Antrojo pasaulinio karo pabaigą.

Kyjivas paneigė šiuos teiginius ir nurodė, kad išpuolį inscenizavo Maskva. 

„Ukraina neturi nieko bendra su dronų atakomis prieš Kremlių“, – sakė prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas Mychaila Podoliakas.

Trečiadienį laikraščio „The Washington Post“  surengtame renginyje, skirtame Pasaulinei spaudos laisvės dienai, A.Blinkenas taip pat aptarė neseniai įvykdytą itin slaptų JAV dokumentų nutekinimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

Šis gėdingas saugumo pažeidimas atskleidė Jungtinių Valstijų nerimą dėl artėjančio ukrainiečių pajėgų kontrpuolimo prieš Rusijos karius ir susirūpinimą dėl Ukrainos oro gynybos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį interviu laikraščiui „Washington Post“ teigė, kad Kyjivas nebuvo įspėtas apie šios slaptos informacijos apie Ukrainos karinius veiksmus nutekinimą.

Tąkart A.Blinkenas Ukrainos užsienio reikalų ministrui  Dmytro Kulebai išreiškė apgailestavimą dėl šios informacijos nutekinimo. 

A.Blinkenas taip pat palankiai įvertino praėjusią savaitę įvykusį V.Zelenskio ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo telefoninį pokalbį. 

„Labai svarbu, kad Kinija ir kitos šalys, siekiančios taikos, išklausytų ne tik agresorių, bet ir auką“, – sakė jis.

Per Rusijos smūgius Ukrainos pietiniame Chersono regione trečiadienį žuvo 16 žmonių, pranešė vietos prokurorai, o valdžia nuo penktadienio Chersono mieste įvedė komendanto valandą.

„Masinis okupantų išpuolis prieš civilius Chersono srityje: žuvusiųjų skaičius išaugo iki 16“, – sakoma Chersono srities prokuratūros pranešime, kuriame priduriama, kad 12 aukų žuvo Chersono mieste, o dar maždaug 22 gyventojai buvo sužeisti.

Trečiadienio rytą Chersono srities administracija platformoje „Telegram“ nurodė, kad rusų kariuomenė smogė Darjivkos apylinkėse esančiai Tokarivkai.

Ukrainos strateginių komunikacijų centro nuotr./Apšaudytas Chersonas

Atakuoti gyvenamieji namai, sakoma pranešime.

Preliminariais duomenimis, žuvo 47-erių vyras.

Kiek vėliau Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad prieš 11 val. rusai smogė vieninteliam Chersone veikiančiam prekybos centrui.

„Trys žuvę, penki sužeisti. Tai įstaigos darbuotojai ir lankytojai. Įvykio vietoje dirba visos operatyvinės tarnybos. Jos padeda žmonėms. Negalime derėtis su rusų žudikais. Jie turi būti patraukti atsakomybėn. Arba sunaikinti“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.

Dar vėliau pranešta apie naujus apšaudymus.

Chersono stotyje nukentėjo keleivinio traukinio vagonas. Nacionalinis geležinkelių operatorius „Ukrzaliznycia“ pranešė, kad sužeistas traukinio palydovas.

Keleiviai buvo slėptuvėje. Traukinys į Lvivą su 116 žmonių iš Chersono išvyko vėluodamas 14 minučių, sakė „Ukrzaliznycia“.

Taip pat žinoma, kad Rusijos pajėgos smogė į kitos parduotuvės teritoriją, pranešta apie vieną nukentėjusįjį. Taip pat buvo smogta vaikų darželiui, tačiau nukentėjusiųjų pavyko išvengti.

Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas savo ruožtu pranešė, kad Chersono mieste nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto galios komendanto valanda.

„Tokie laikini apribojimai būtini, kad teisėsaugos pareigūnai galėtų atlikti savo darbą ir nekeltų jums pavojaus“, – sakė jis „Telegram“.

Ankstesnę dieną Chersono sritis taip pat buvo apšaudyta, žuvo keturi asmenys, dar septyni buvo sužaloti.

Ukraina per šių žemės ūkio metų (skaičiuojami nuo praėjusių kalendorinių metų vidurio) 10 mėnesių eksportavo 41,6 mln. tonų grūdų ir jų produktų – 9,3 proc. mažiau nei per atitinkamą laikotarpį metais anksčiau, skelbia Agrarinės politikos ir maisto ministerija.

Vien tik kukurūzų eksportas išaugo 15,1 proc. iki 24,42 mln. tonų, tuo metu kviečių – sunyko 22,4 proc. iki 14,39 mln. tonų, miežių – 56,6 proc. iki 2,46 mln. tonų.

Balandį visas Ukrainos grūdų ir jų produktų eksportas siekė 3,62 mln. tonų ir buvo 32,2 proc. kuklesnis nei kovą.

Vienos didžiausių pasaulyje grūdų augintojos ir tiekėjos tarptautinei rinkai Ukrainos uostai netrukus po Rusijos invazijos pradžios buvo užblokuoti agresorės karo laivų, kol liepos mėnesį, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, buvo pasiektas laikinas susitarimas dėl jų išgabenimo jūra. Lapkritį jo galiojimas pratęstas 120 dienų, o šiemet kovą – dar 60 dienų.

Ankstesniais žemės ūkio metais Ukraina eksportavo 48,51 mln. tonų grūdų – 8,4 proc. daugiau nei prieš metus.

Anksčiau trečiadienį pranešta, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužės 13 d. ketina apsilankyti Berlyne.

Naujienų agentūra „Reuters“ pažymėjo, kad Kyjive kyla nesutarimų dėl anksčiau nutekintos žinios. Ukrainos vyriausybei artimi šaltiniai teigė, jog pranešimas apie V.Zelenskio vizitą buvo „neatsakingas“, ir dabar kyla abejonių, ar kelionė vis dar gali įvykti.

„Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas teigia, kad Ukrainos gynėjai pradėjo puolimą ir, jo nuomone, netrukus prasidės „aktyvioji fazė“.

„Manau, kad Ukrainos kariuomenės puolimas jau prasidėjo. Matome didelį priešo lėktuvų aktyvumą, didelį aktyvumą palei perimetrą ir mūsų fronto viduje. 

Nors kontroliuojame savo fronto vidų, deja, situacija palei perimetrą neatrodo gerai. Todėl mūsų flangai... kiek jie patikimi... Kol kas iš mandagumo nutylėsiu.

Tai jau prasidėjo. Kada ji pereis į aktyvią fazę? Manau, kad artimiausiu metu. Galbūt per kelias artimiausias dienas“, – „Telegram“ kanale tikino J.Prigožinas. 

Kadras iš vaizdo įrašo/"Wagner" pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

J.Prigožinas taip pat skundėsi, kad „priešas tapo aktyvesnis už istorinių Ukrainos sienų“. Jis paaiškino, kad turi omenyje „situacijas su traukiniais, dronais“ ir pan.

Rusijos pareigūnai į laikinai okupuotas teritorijas veža jų kontrolėje esančius nusikaltėlius, kad pablogintų padėtį ir įbaugintų ukrainiečius, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

„Rusijos okupacinė valdžia nesugeba užsitikrinti mūsų piliečių paklusnumo, todėl į okupuotas teritorijas atvežė kontroliuojamus nusikaltėlius, kad juos įbaugintų.

Siekdama išlaikyti visuomenę baimėje, Rusijos okupacinė valdžia sąmoningai sunkina kriminogeninę padėtį laikinai okupuotose teritorijose“, – rašė ministro pavaduotoja.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Šiuo tikslu, anot H.Maliar, okupantai pasitelkia specialiai apmokytas provokatorių grupes, kurios daugiausia sudarytos iš kriminalinę praeitį turinčių asmenų.

Taip išprovokuojama vis daugiau aštrių konfliktų viešose vietose, kurie perauga į žiaurius Rusijos okupaciniam režimui nepritariančių piliečių sumušimus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra įsitikinęs, kad prasidėjus kontrpuolimui partneriai suteiks Ukrainai modernių naikintuvų, pareiškė jis gegužės 3 d. spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto, praneša UNIAN korespondentas.

Visų pirma, S.Niinisto, atsakydamas į žurnalistų klausimus, ar Suomija pasirengusi suteikti Ukrainai savo naikintuvus, sakė, kad šalis neturi F-16, tačiau turi naikintuvų „Hornet“, tačiau jie yra „labai seni ir jų nėra labai daug“.

„Šiuo metu mes keičiame pasenusius „Hornet“ naikintuvus į F-35. O tai labai didelis pirkinys tokiai šaliai kaip mes“, – sakė jis.

Kartu Suomijos prezidentas pridūrė, kad jo šalis negali atiduoti Ukrainai savo „Hornet“ lėktuvus, kol ši negaus naujų naikintuvų, o iki to laiko „Hornet“ bus netinkami naudoti.

„TT NEWS AGENCY“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir Suomijos prezidentas Sauli Niinisto

„Bet mums patinka jūsų lėktuvai...“ – atsakė V.Zelenskis.

Jis pakartojo, kad Ukrainai labai reikia kovinių lėktuvų.

„Mums jų reikia, mums jų tikrai reikia. Ar jų turėsime ir kodėl aš manau, kad turėsime? Esu įsitikinęs, kad turėsime. Bet tai yra karas, ir mes turime nuolat įrodinėti tai mūšio lauke. Pirmiausia mes judame į priekį ir parodome, kad mūsų negalima užgrobti per tris dienas, ir tik tada mums duodama tam tikra ginkluotė“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Pasak V.Zelenskio, po sėkmės mūšio lauke anksčiau Ukrainai pavyko gauti tolimojo nuotolio artilerijos ir kitų ginklų.

Kremlius trečiadienį apkaltino Ukrainą praėjusią naktį bandžius surengti dronų ataką prieš Vladimiro Putino rezidenciją.

Rusų kariai ir specialiosios tarnybos sunaikino du bepiločius, Kremliaus pareigūnus cituoja britų transliuotojo BBC Rusijos redakcija.

„Du bepiločiai orlaiviai buvo nukreipti į Kremlių. Dėl savalaikių karinių ir specialiųjų tarnybų veiksmų, panaudojant radarų valdymo sistemas, bepiločiai orlaiviai buvo nukenksminti“, – teigiama Kremliaus pranešime.

Anot Kremliaus, niekas nenukentėjo.

V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tai pavadino „suplanuotu teroristiniu išpuoliu ir pasikėsinimu į Rusijos prezidento gyvybę“.

„Rusija pasilieka teisę atsakyti į pasikėsinimą į Kremlių bet kur ir bet kada, kai manys esant būtina“, – grasino Maskva.

Tuo metu Maskvos meras, dar prieš Kremliui paskelbiant šį pareiškimą, nurodė, kad uždraudžia sostinėje skraidinti dronus.

Rusijos prezidento atstovas spaudai D.Peskovas sakė propagandinei agentūrai „RIA Novosti“, kad V.Putino nebuvo Kremliuje, kai esą jį atakavo Ukrainos bepiločiai lėktuvai, ir dabar jis dirba savo rezidencijoje Novo Ogariove netoli Maskvos.

Planai gegužės 9 d. surengti paradą Raudonojoje aikštėje išlieka, sakė Kremliaus atstovas.

Kyjivas šių pareiškimų dar nekomentavo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Suomiją su vizitu, kurio tikslas – sustiprinti paramą Ukrainai prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą, pareiškė šalies lyderis per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos vadovu Sauli Niinisto.

„Kodėl Suomija?“ – retoriškai klausė jis.

„Pirma, mes esame partneriai. Antra, šiandien vyks galingas Šiaurės šalių aukščiausiojo lygio susitikimas. Labai svarbu stiprinti regioninį saugumą, saugumą mūsų teritorijoje, stiprinti mūsų gebėjimus apsisaugoti, stiprinti mus mūšio lauke. Būsiu su jumis atviras. 15 paketų – tai ne skaičiai, ne ginklų skaičius, o išgelbėtų gyvybių skaičius“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Pasak Ukrainos prezidento, jis atvyko į Suomiją, kad užtikrintų, jog draugiškos šalys dar stipriau palaikytų Ukrainą kontrpuolimo išvakarėse.

Po susitikimo su Suomijos lyderiu V.Zelenskis dalyvaus Ukrainos ir Šiaurės Europos aukščiausiojo lygio susitikime.

Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas teigė, kad atsirado nauja grėsmė Ukrainai – Rusija padidins bombų FAB-500 gamybą.

„Mums duodamos tolimojo nuotolio sistemos, mes taip pat norime turėti F-16, kad kaip nors pasivytume Su-35 ir Su-34 lėktuvus.

Priešas naudoja šias valdomas bombas palei visą fronto liniją ir valstybinę sieną, turiu omenyje Ukrainos šiaurę.

Nauji pavojai ir grėsmės mums yra tai, kad priešas didins tokių bombų, kaip FAB-500, kurias modernizuoja, gamybą“, – sakė jis.

Chersonas vėl apšaudomas, jau yra nukentėjusiųjų.

„Gerbiami gyventojai! Likite namuose ir slėptuvėse! Miestas apšaudomas, yra aukų“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Chersono karinės-civilinės administracijos vadovas Romanas Mročko.

Pasak jo, nuo užpuolikų ypač nukentėjo miesto centras ir geležinkelio stoties rajonas.

Chersono stotyje nukentėjo keleivinio traukinio vagonas. Nacionalinis geležinkelių operatorius „Ukrzaliznycia“ pranešė, kad sužeistas traukinio palydovas.

Keleiviai buvo slėptuvėje. Traukinys į Lvivą su 116 žmonių iš Chersono išvyko vėluodamas 14 minučių, sakė „Ukrzaliznycia“.

Taip pat žinoma, kad Rusijos pajėgos smogė į kitos parduotuvės teritoriją, pranešta apie vieną nukentėjusįjį. Taip pat buvo smogta vaikų darželiui, tačiau nukentėjusiųjų pavyko išvengti.

Anksčiau pranešta, kad trečiadienį apie 11 val. ryto Rusijos kariuomenė apšaudė prekybos centrą Chersone. Atakos metu žuvo trys žmonės ir penki buvo sužeisti.

 Europos Sąjunga trečiadienį pateikė pasiūlymą didinti šaudmenų gamybą Europoje, kad būtų galima vėl papildyti atsargas, sumažėjusias blokui ginkluojant Ukrainą jos kare su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Europos Komisija pateikė įstatymo projektą, kuriuo numatoma iš ES biudžeto skirti 500 mln. eurų šaudmenų gamybos didinimui.

Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas išreiškė viltį, kad pasiūlymas įstatymu taps kito mėnesio pabaigoje.

„Įvedant tikslines priemones, įskaitant finansavimą, įstatymu siekiama padidinti ES gamybos pajėgumus ir išspręsti dabartinį šaudmenų ir raketų bei jų komponentų trūkumą. Juo bus remiamas atsargų valstybėse narėse mažinimas ir bendras šaudmenų pirkimas“, – teigiama Europos Komisijos interneto svetainėje publikuotame pranešime.

Tikimasi, kad šios priemonės „sustiprins Sąjungos gynybos pramonės reakciją ir gebėjimą užtikrinti savalaikį šaudmenų ir raketų tiekimą Europai“.

„Atsižvelgiant į atsinaujinusį didelio intensyvumo konfliktą Europoje, savalaikis šių produktų tiekimas pakankamais kiekiais yra labai svarbus mūsų saugumui ir mūsų nuolatinėms pastangoms remti Ukrainą“, – sakoma dokumente.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen įsipareigojo ir toliau laikytis pažadų Ukrainai „tiek, kiek reikės“.

„Ukraina didvyriškai priešinasi žiauriam Rusijos užpuolikui. Laikomės savo pažado remti Ukrainą ir jos žmones tiek, kiek reikės. Tačiau drąsiems Ukrainos kariams reikia daugiau karinės įrangos, kad galėtų ginti savo šalį“.

„AFP“/„Scanpix“/Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas

Vokietijos televizijos kanalas NTV trečiadienį pranešė, kad Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis, kuris šiuo metu vieši Helsinkyje, retoje kelionėje už Ukrainos sienų, kitą savaitę, gegužės 13 d., taip pat lankysis Berlyne.

Kitą dieną, gegužės 14-ąją, jį priims Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, o po to Ukrainos lyderis susitiks su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu, paskelbė vokiečių leidinys „Bild“.

Tai bus pirmasis V.Zelenskio vizitas į Vokietiją nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

O.Scholzas pakvietė V.Zelenskį atvykti, o Berlyno policijos departamentas ruošiasi vizitui, kuris įvyks gegužės 13–14 dienomis, trečiadienį sakė policijos atstovė spaudai Anja Dierschke.

Kanclerio biuras iš karto neatsakė į prašymus tai patvirtinti. O.Scholzo atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas Vokietijos naujienų agentūrai DPA teigė, kad kanclerio kitos savaitės susitikimų darbotvarkė bus paskelbta tik penktadienį.

A.Dierschke sakė, kad V.Zelenskis turėtų atvykti į Berlyną šeštadienį, gegužės 13 dieną, vakare.

„Bild“ teigimu, V.Zelenskis taip pat lankysis Achene, kur jam bus įteikta Karolio Didžiojo premija.

Karolio Didžiojo premija yra skiriama už indėlį į Europos integraciją ir vystymąsi. Praėjusių metų gruodį komitetas paskelbė V.Zelenskį ir visą ukrainiečių tautą 2023-iųjų laureatais. 

Ukrainos laukia užduotis ne tik sunaikinti Krymo tiltą, bet ir sukurti jūrinę Rusijos blokadą.

Tokią nuomonę išreiškė karo ekspertas Oleksandras Musijenko. Jis pažymėjo, kad visiškai izoliuoti Krymo pusiasalį nenutraukus jūrinių ryšių neįmanoma dėl jo geografinių ypatybių.

„Krymo tiltas atlieka milžinišką funkciją ir užduotį – gabena techniką, ginklus, amuniciją, viską, kas būtina okupanto kontingentui pusiasalyje išlaikyti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Krymo tiltas po sprogimo

Bet vis dėlto, kol bus jūrinis ryšys su Novorosijsko uostu, Rusija galės ką nors permesti Sevastopoliui palaikyti mažesnėmis apimtimis, nei gali tai padaryti per tiltą.

Todėl mums tenka užduotis ne tik sunaikinti Krymo tiltą, jį sugadinti ir padaryti netinkamą naudoti, bet ir sukurti savotišką jūrų blokados grėsmę. Arba sunaikinti tuos konvojus, kuriuos Rusija potencialiai galėtų perkelti į Krymą, kai jis bus apgultas“, – sakė O.Musijenko.

Ekspertas pabrėžė, kad ši užduotis yra gana rimta, nes Ukrainai reikia pajėgumų ir galimybių ją atlikti. Pasak jo, antžeminiai dronai gali būti pranašumas ir jie potencialiai gali nuskandinti Rusijos laivus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyksta vizito į Suomiją, paskelbė nacionalinis suomių transliuotojas „Yle“.

V.Zelenskis buvo pakviestas Helsinkyje surengti derybas su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto, kuriose, be kitų klausimų, bus aptarta „Ukrainos gynybinė kova ir Suomijos parama Ukrainai“, sakoma išplatintame pareiškime.

Po diskusijų lyderiai surengs bendrą spaudos konferenciją.

Tikimasi, kad S.Niinisto ir V.Zelenskis taip pat susitiks su Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Islandijos ministrais pirmininkais, kad „aptartų Rusijos agresijos karo Ukrainoje situaciją“ ir „nuolatinę Šiaurės šalių paramą Ukrainai“, taip pat kitus klausimus.

„AFP“/„Scanpix“/V.Zelenskis atvyko į Helsinkį

„Vis dar skubiai reikia karinės paramos, kad ukrainiečiai būtų kuo stipresni kovoje su Rusija, – pareiškime sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. – Privalome padėti atstatyti Ukrainą ir išsaugoti viltį dėl normalaus kasdienio gyvenimo ir teisingos ateities kitoje karo pusėje.“

Dėl šio susitikimo trečiadienį dalis Helsinkio centro buvo uždaryta automobiliams, dviratininkams ir pėstiesiems.

Švedija, Danija, Suomija ir Norvegija prisidėjo prie tarptautinių pastangų tiekti Kyjivui sunkesnę ginkluotę ir atidavė savo tankų „Leopard 2“ arba pasiūlė finansinę paramą tokiems tankams įsigyti.

Antradienį Danija paskelbė siunčianti 1,7 mlrd. kronų (228 mln. eurų) vertės karinę pagalbą būsimam Ukrainos puolimui – tai kol kas didžiausias Kopenhagos pagalbos Kyjivui paketas.

Rusų okupantai apšaudė vienintelį veikiantį Chersono prekybos centrą. Per išpuolį žuvo trys žmonės ir dar penki buvo sužeisti.

„Tai įvyko trečiadienį, gegužės 3 d., apie 11 val. ryto“, – pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko per „Telegram“.

„Trys žuvusieji, penki sužeisti. Tai įstaigos darbuotojai ir lankytojai. Įvykio vietoje dirba visos operatyvinės tarnybos. Jos padeda žmonėms“, – rašė vidaus reikalų ministras.

Gegužės 5 d. vakare Chersone įvedama komendanto valanda, kuri truks 58 valandas. Apie tai pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Paskutiniame Chersono srities gynybos tarybos posėdyje aptarėme tikėtiną priešo elgesį ir suderinome saugumo priemones. Nesuteiksime išdavikams nė vienos galimybės vykdyti piktadarystes mūsų žemėje. Todėl, siekdami palengvinti sklandų teisėsaugos institucijų darbą, įvedame visą parą trunkančią komendanto valandą, kuri tęsis nuo gegužės 5 d. 20 val. iki gegužės 8 d. 6 val.“, – sakė O.Prokudinas.

Pasak jo, per šias 58 valandas bus draudžiama judėti ir būti miesto gatvėse, į Chersoną bus draudžiama įvažiuoti ir išvažiuoti.

O.Prokudinas paragino gyventojus iš anksto pasirūpinti savo reikalais, maisto ir vaistų atsargomis. 

Be to, jis pažymėjo, kad komunalininkai, gydytojai ir teisėsaugos pareigūnai dirbs kaip įprastai pagal suderintą sąrašą, todėl prireikus žmonės galės kreiptis į juos pagalbos.

„Tokie laikini apribojimai reikalingi tam, kad teisėsaugos pareigūnai galėtų atlikti savo darbą ir nekeltų jums pavojaus“, – pridūrė O.Prokudinas.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) trečiadienį pranešė, kad suėmė septynis su Ukrainos žvalgyba susijusius asmenis, ir apkaltino juos planavus „eilę aukšto rango sabotažo ir teroro aktų“ Rusijos aneksuotame Kryme, paskelbė naujienų agentūra „Reuters“.

FSB teigimu, suimti septyni asmenys: Ukrainos, Rusijos ir Bulgarijos piliečiai.

Pareiškime Saugumo tarnyba teigė, kad ši grupė planavo sabotažą „transporto infrastruktūros elementuose“ ir išpuolius prieš Rusijos paskirtus pareigūnus, įskaitant vietos gubernatorių Sergejų Aksionovą.

Tarnyba teigė konfiskavusi sprogmenų, identiškų tiems, kurie buvo panaudoti vasario mėn. pusiasalio geležinkelių užpuolimui.

S.Aksionovas sakė, kad už abiejų įtariamų incidentų stovi ta pati grupuotė. Nepateikdamas įrodymų, jis tvirtino, kad neabejoja, jog už jų stovi Ukrainos vyriausybė.

FSB paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą matyti, kaip sulaikomi grupės nariai ir pas juos rasti sprogstamieji įtaisai bei sprogmenys.

„Nustatyta, kad tiesioginis teroristinių išpuolių organizatorius ir aukšto rango pareigūnų nužudymų rengimo koordinatorius yra artimas MVD GUR vadovo Kyrylo Budanovo bendražygis – aktyviojo karinės žvalgybos rezervo karininkas Romanas Mašovecas, gimęs 1976 m., kuris nuo 2020 m. eina Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Volodymyro Zelenskio pavaduotojo pareigas“, – teigia FSB.

Rusijos saugumo tarnybos taip pat įvardino rastus įrodymus: „penkios paruoštos naudoti“ bombos, šeši kilogramai „Jungtinėje Karalystėje pagamintų“ sprogmenų, karinės paskirties elektriniai detonatoriai, radijo bangomis valdomi mechanizmai, sekimo įrenginiai.

Ukrainos valdžios institucijos kol kas nekomentavo FSB pareiškimo.

Su Ukraina susiję susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai FSB operaciją pavadino inscenizuota.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad gaisras naftos gamykloje Krasnodare, Rusijoje, kilo dėl „nukritusio drono“.

„Krasnodaro krašto Temriuko rajono Volnos kaime užsidegė cisterna su naftos produktais, nes nukrito dronas. Apie tai mums pranešė avarinės tarnybos“, – skelbiama agentūros kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Prie pranešimo buvo pridėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti įvykio vietoje esantys ugniagesiai.

„Aš nuvykau į nelaimės vietą Volnos kaime. „UAB Tamanneftegaz“ įmonės teritorijoje dirba specialiosios tarnybos. Gaisro plotas – 1200 kv. m. Nukentėjusiųjų nebuvo“, – anksčiau pranešė regiono vadovas Fiodoras Babenkovas.

Ukrainos Chersono regioninės tarybos vadovo pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis pareiškė nemanąs, kad bus paskelbta konkreti numatomo kontrpuolimo pietuose data, pranešė CNN.

„Iš tikrųjų tai, ką Ukrainos ginkluotosios pajėgos daro pietiniame sektoriuje, gali būti laikoma kontrpuolimu: palaikoma ugnies kontrolė, nuolat naikinami kariniai objektai ir mažinamas priešo kovinis pajėgumas“, – sakė jis.

„Todėl nemanau, kad bus kažkokia data, nuo kurios bus laikoma, kad kontrpuolimas jau prasidėjo“, – teigė J.Sobolevskis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Chersono srityje

Jis išreiškė optimizmą, kad Ukrainai pavyks atsiimti savo teritoriją iš Rusijos.

„Nes tai, kas dabar vyksta laikinai okupuotoje teritorijoje, yra tiesiog košmaras. XXI amžiuje taip neturėtų būti. Tai ir kankinimų kameros, ir priverstinė pasportizacija, ir vaikų deportacija, ir pan.“, – dėstė pareigūnas. 

„Visi ukrainiečiai dabar turi vienintelį norą: mūsų pergalę ir taiką, nes Ukraina niekada nenorėjo karo, o dabar yra priversta gintis. Norime, kad viskas baigtųsi mūsų pergale, kad galėtume atnaujinti savo gyvenimą, mūsų šalies vystymąsi Europos šeimoje ir visame civilizuotame pasaulyje. Man asmeniškai tai svarbu, nes mūsų žmonės, Chersono žmonės, dabar yra ten [okupuotose teritorijose], ir aš taip pat jaučiu atsakomybę už juos. Mūsų žmonėms laikinai okupuotose teritorijose iš tiesų labai sunku“, – tvirtino J.Sobolevskis.

2022 m. lapkričio mėn. ukrainiečių pajėgos atkovojo didžiąją dalį Chersono miesto ir jo apylinkių, priversdamos rusų kovotojus pasitraukti į Dniepro upės rytinį krantą.

Baltieji rūmai prognozuoja, kad laukiamas Ukrainos karių kontrpuolimas virs „kruvinomis skerdynėmis“, rašo „The Washington Post“, remdamasis vyriausybiniais šaltiniais.

Remiantis šią savaitę Baltųjų rūmų paskelbtais skaičiavimais, pastaraisiais mėnesiais Ukrainoje žuvusių ir sužeistų Rusijos karių skaičius smarkiai išaugo: vien nuo gruodžio mėnesio žuvo apie 20 tūkst. rusų, o dar 80 tūkst. buvo sužeisti.

JAV pareigūnų teigimu, daugelis šių aukų patirta Bachmute. Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby sakė, kad beveik pusė iš 20 tūkst. žuvusių rusų buvo „Wagner“ kovotojai, įskaitant į frontą užverbuotus nuteistuosius.

Pasak JAV, tokios įnirtingos kovos rodo, kad Kyjivui pradėjus kontrpuolimą ir siekiant susigrąžinti okupuotas teritorijas, kautynės gali tapti dar kruvinesnės.

Vasario pabaigoje į leidinį patekusi žvalgybos informacija parodė, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios mūšiuose žuvo 42 500 rusų karių ir iki 17 tūkst. ukrainiečių.

Konfliktą atidžiai stebintis Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Robas Lee teigia, kad per žiemos puolimą Vuhledare, Kreminnoje, Marjinkoje ir kitur Rusijos kariai patyrė daug nuostolių.

„Kai puola, paprastai patiriama daugiau aukų“, – sakė R.Lee.

Atsižvelgdamas į tai, jis daro prielaidą, kad Ukrainos kontrpuolimas gali susidurti su panašiomis kliūtimis ir pareikalauti daugiau Ukrainos karių aukų.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino 21 rusų paleistą droną kamikadzę „Shahed“.

Praėjusią „naktį Rusijos okupantai puolė Ukrainą iš šiaurės (Briansko srities) ir iš pietų – rytinės Azovo jūros pakrantės – Irano gamybos dronais kamikadzėmis“, sakoma oro pajėgų pranešime, paskelbtame platformoje „Telegram“.

Iš viso, remiantis pranešimu, buvo paleisti 26 tokie dronai.

Ukrainos kariuomenė antradienį pažadėjo bet kokia kaina išlaikyti rytinį Bachmuto miestą, nes ruošiasi pradėti seniai žadėtą kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas, kuris turėtų pakeisti karo dinamiką, pabrėžė Sausumos pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis.

Šis mūšis turi simbolinę reikšmę abiem pusėms, nes po kelis mėnesius trukusių įnirtingų kovų su reguliariosiomis Rusijos pajėgomis ir privačios karinės bendrovės „Wagner“ pajėgomis Ukraina vis dar turi kai kurių miesto dalių kontrolę.

„Kartu su vadais priėmėme keletą būtinų sprendimų, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą gynybą ir padaryti priešui kuo didesnių nuostolių“, – sakė O.Syrskis pastabose, paskelbtose po antradienį įvykusio apsilankymo pas karius Bachmute.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

„Mes ir toliau, nepaisydami visų prognozių ir patarimų, laikysime Bachmutą, naikindami „Wagner“ ir kitus daugiausiai kovinių pajėgumų turinčius Rusijos kariuomenės dalinius“, – pažymėjo Sausumos pajėgų vadas.

Pirmadienį generolas teigė, kad Ukrainos daliniai išstūmė Rusijos pajėgas iš kai kurių pozicijų Bachmute.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Malyar pridūrė, kad kai kurių Bachmuto dalių kontrolė pereina iš rankų į rankas.

„Yra prarastų pozicijų ir pozicijų, iš kurių išstumiame priešą. Įnirtingos kovos tęsiasi – nuo šiol miestą kontroliuoja mūsų ginkluotosios pajėgos“, – situaciją fronte ji komentavo televizijos kanalui „WeUkraine“.

Antradienį „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė, kad jo daliniai kai kuriomis kryptimis pasistūmėjo iki 160 metrų ir pakartojo, jog Ukrainos pajėgos dabar kontroliuoja mažiau nei tris kvadratinius kilometrus Bachmuto teritorijos.

J.Prigožinas taip pat negailėjo skundų Maskvai dėl artilerijos trūkumo.

Rusija mano, kad Bachmutas, kuriame kadaise gyveno 70 tūkst. žmonių, yra tarpinė stotelė pulti kitus Ukrainos miestus, atkreipė dėmesį naujienų agentūra „Reuters“.

Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė, kad Rusija išnaudojo savo karines atsargas ir ginkluotąsias pajėgas – JAV žvalgybos duomenimis, per pastaruosius penkis mėnesius Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista apie 100 tūkst. rusų karių.

2023 m. balandžio 28 d. ir gegužės 1 d. Rusija surengė iš oro paleistų sparnuotųjų raketų smūgius prieš Ukrainą.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atkreipė dėmesį, kad tai buvo pirmieji tokie smūgiai per 50 dienų. Paskutinį kartą su panašiomis atakomis Ukraina susidūrė šių kovo 9 d.

Kasdienėje karo apžvalgoje teigiama, kad pastaruosius smūgius sudavė Rusijos tolimosios aviacijos strateginiai bombonešiai - lėktuvai Tu-95 ir Tu-160, greičiausiai naudoję Kh-101 ir Kh-555 sparnuotąsias raketas.

Abiejų smūgių metu buvo panaudotas mažesnis raketų kiekis nei ankstesnių atakų metu, o tai greičiausiai susiję su Rusijos bandymais atkurti savo raketų atsargas, pažymėjo britų žvalgyba.

Pastebėti per Rusijos smūgius pažeistų objektų tipai rodo, kad galbūt keičiama taktika ir atsisakoma taikinių, susijusių su Ukrainos elektros energijos tinklu.

Tikėtina, kad abu pastarieji smūgiai buvo nukreipti į Ukrainos karinės pramonės ir logistikos infrastruktūrą.

Ukraina išlaisvins Krymą taip, kaip manys esant būtina. Ukrainos teritorijos deokupacijai gali būti panaudoti netikėti metodai.

„Man sunku pasakyti, ar rusai ką nors atiduos be kovos. Galiu pasakyti tik tiek, kad, jei reikės, mes išvaduosime tokiu būdu, kokį manysime esant reikalingą tuo metu, kai priimsime tam tikrus sprendimus“, – sakė Ukrainos saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, reaguodamas į gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo žodžius, kad Ukraina grąžins Krymą „be mūšių“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Danilovas

Pasak jo, prireikus Ukraina gali panaudoti „šiek tiek kitokias priemones“.

„Šiuo atžvilgiu mes neketiname nieko prašyti leidimo. Tai mūsų žemė, ir mūsų užduotis – ją išlaisvinti“, – pabrėžė pareigūnas.

Tuo pat metu O.Danilovas sprogimus Kryme pavadino ženklu iš viršaus rusams.

„Viešpats gailestingas mūsų šaliai, jis periodiškai siunčia signalus rusams, o dabar reikia pasakyti, kad jie turi iš ten pasitraukti. Ir į šiuos signalus atitinkamai reaguojama. Manau, kad žmonės, kurie turi šiek tiek proto, supranta, kad jiems reikia kuo greičiau pasitraukti iš pusiasalio“, – reziumavo sekretorius.

Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad Ukraina slepia savo pavasario kontrpuolimo detales, siekdama užkirsti kelią konfidencialios informacijos, kuri galėtų pakenkti jos pozicijoms mūšio lauke, nutekėjimui. Tai pranešė „Politico“, remdamasis dviem Europos pareigūnais, kurie palaiko ryšius su Ukrainos karine vadovybe.

Šaltiniai teigė, kad jų kolegos iš Ukrainos kaip vieną iš priežasčių, kodėl Kyjivas susilaiko nuo informacijos apie kontrpuolimą, įskaitant jo laiką, dalijimosi, nurodė tariamą slaptų dokumentų nutekinimą iš Masačusetso oro pajėgų gvardiečio Jacko Teixeiros.

Tikėtina, kad Ukraina vis dar dalijasi tam tikra pagrindine žvalgybine informacija su JAV ir kitomis Europos šalimis, kurios per pastaruosius metus rėmė ją ginklais. Tačiau šalies pareigūnai stengiasi, kad nebūtų dalijamasi su mūšio lauko planavimu susijusiomis detalėmis, sakė neįvardyti Europos pareigūnai.

Vienas Ukrainos įstatymų leidėjas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Kyjivo aukšto rango pareigūnai taip pat slėpė kontrpuolimo detales nuo kitų sostinės politikų.

„Tik keli žmonės šalyje žino planą“, – sakė parlamento narys.

JAV gynybos departamento atstovas spaudai sakė, kad jokių pokyčių neįvyko, o Vašingtonas ir Kyjivas tebesikeičia informacija tuo pačiu lygiu. Nebuvo jokių požymių, kad Ukraina ką nors slepia nuo JAV, tęsė pareigūnas.

JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby, žurnalistų paklaustas, ar JAV administracija baiminasi, kad ukrainiečiai laikys ją nežinioje, atsakė, kad tyla prieš kontrpuolimą nebūtų staigmena.

„Jie neprivalo mums iš anksto pasakyti“, – sakė jis.

„Nesame susitelkę į tai, ar gausime kokią nors informaciją. Esame susitelkę į tai, kad jie turėtų viską, ko jiems reikia, kai bus pasiruošę išvykti“, – sakė J.Kirby.

Kiti J.Bideno administracijos atstovai tvirtina, kad Ukraina niekada iki galo neatskleidė Jungtinėms Valstijoms savo karinių planų.

 JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield antradienį Brazilijoje ragino aktyviai remti Ukrainą, o ne Rusiją.

L.Thomas-Greenfield susitiko su brazilų užsienio reikalų ministru ir prezidento Luizo Inacio Lulos da Silvos žmona, bet ne su pačiu kairiųjų prezidentu.

Brazilijos universitete kalbėdama tarptautinių santykių studijų studentams, JAV ambasadorė sakė, kad su Rusijos invazija kovojanti Ukraina gina demokratiją.

„Jie kovoja prieš peštuką, maniusį, kad nieko tokio įsiveržti į kokią nors šalį, užimti jos teritorijų, žudyti jos žmones ir žaginti jos moteris, – kalbėjo L.Thomas-Greenfield. – Kuri kita šalis – koks kitas peštukas galvos, kad gali daryti tą patį?“

„Negalime leisti Rusijai laimėti Ukrainoje, nes Ukraina kovoja už žmonių visame pasaulyje teises“, – sakė ji.

Sausį į valdžią sugrįžęs L.I.Lula da Silva praėjusį mėnesį lankydamasis Kinijoje sakė, kad JAV, nusiuntusios Ukrainai milijardų dolerių (eurų) vertės ginklų, esą skatina karą.

Jo pastabas pasmerkė Baltieji rūmai, laikydavę L.I.Lulą da Silvą natūraliu sąjungininku demokratijos, klimato kaitos ir kitais prezidentui Joe Bidenui svarbiais klausimais.

L.Thomas-Greenfield sakė aptarusi Ukrainos klausimą su brazilų užsienio reikalų ministru Mauro Vieira ir išreiškusi JAV nusivylimą Brazilijos pareiškimais.

Tačiau ji pažymėjo, kad Jungtinėse Tautose Brazilija balsavo už Rusijos invazijos Ukrainoje pasmerkimą, nors kitos besivystančios galios, tokios kaip Indija ir Pietų Afrikos Respublika, laikėsi neutraliai.

L.Thomas-Greenfield išreiškė pritarimą L.I.Lulos da Silvos planui nusiųsti į Ukrainą ilgametį padėjėją Celso Amorimą.

Brazilija nėra prisidėjusi prie sankcijų Rusijai, kurios užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas neseniai lankydamasis Brazilijoje išreiškė dėkingumą dėl  L.I.Lulos da Silvos komentarų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jis nesikalbėjo su Baltaisiais rūmais dėl didelio masto slaptų JAV žvalgybos dokumentų nutekinimo.

V.Zelenskis šį nutekinimą pavadino žalingu tiek Vašingtonui, tiek Kyjvui ir sakė, kad Ukrainos prezidentas apie įslaptintos informacijos atskleidimą skaitė žiniasklaidoje, rašo „The Washington Post“.

„Iš anksto negavau jokios informacijos iš Baltųjų rūmų ar Pentagono. Tai tikrai nemaloni istorija. Ji nėra mums naudinga. Tai nėra naudinga Baltųjų rūmų reputacijai ir, manau, tai nėra naudinga Jungtinių Valstijų reputacijai“, – kalbėjo jis. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Leidinys rašo, kad, remdamasis JAV pareigūnais, JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas balandžio mėnesį per pokalbį telefonu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba aptarė informacijos nutekinimą. Anot laikraščio, A.Blinkeno ir D.Kulebos pokalbis prieš tai buvo suplanuotas aptarti NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje. Valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman taip pat surengė keletą pokalbių su savo kolegomis.

Informacijos nutekinimas sukėlė trintį tarp Ukrainos ir Jungtinių Valstijų, rašo leidinys. Privačiuose pokalbiuose Ukrainos pareigūnai laikraščiui sakė, kad dėl Vašingtono nesugebėjimo apsaugoti slaptą informaciją Kyjivas gali mažiau dalytis žvalgybine informacija su JAV. 

Kai kurie dokumentai rodo, kad Jungtinės Valstijos šnipinėja Ukrainos pareigūnus, įskaitant V.Zelenskį. Paklaustas, ar tai sukėlė įtampą ir sugriovė pasitikėjimą tarp abiejų šalių, V.Zelenskis sakė: „Aš negaliu rizikuoti mūsų valstybe“.

Jis teigė, kad jo asmeninės nuomonės paviešinimas nėra vertas galimos žalos JAV paramai Ukrainos karinėms pastangoms.

„Ten, kur galiu kalbėti atvirai, taip ir darau. Tačiau yra didelė rizika. Jei tai būtų mano karas prieš Vladimirą Putiną ir mūšio lauke mes būtume dviese, pasakyčiau visiems viską, ką apie juos galvoju. Tačiau čia istorija yra šiek tiek kitokia. Turime būti atsakingi“, – sakė V.Zelenskis.

Per praėjusią parą Rusijos okupacinės pajėgos 106 kartus apšaudė Chersono sritį.

Pasak Chersono srities karinės administracijos vadovo Oleksandro Prokudino, per atakas žuvo keturi žmonės, dar septyni, įskaitant vaiką, buvo sužeisti.

„Per praėjusią parą priešas surengė 106 atakas, iš sunkiosios artilerijos, “Grad„, tankų, bepiločių orlaivių ir lėktuvų paleido 485 sviedinius. Priešas 9 kartus apšaudė Chersono miestą. Rusijos kariškiai smogė į gyvenamuosius rajonus regiono gyvenvietėse“, – rašė jis.

Tikintis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo, Rusijos Federacijos žiniasklaidą pasiekė metodinius nurodymus. Taip Kremlius bando sumažinti rusų šoką dėl galimos Ukrainos gynėjų sėkmės.

Karo studijų instituto analitikai pažymėjo, kad Kremlius išsiuntė Rusijos žiniasklaidai instrukcijas, kaip nušviesti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą.

Šis Rusijos valdžios sprendimas rodo bandymą sudaryti informacines sąlygas efektyviai Maskvos gynybai ir sušvelninti sukrėtimus dėl Ukrainos karių sėkmės.

Nurodymuose raginama savo pranešimuose „nemažinti grėsmės dėl paskelbto Ukrainos kontrpuolimo“ arba teigti, kad Ukraina nepasirengusi kontrpuolimui, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo galimybę laikant savaime suprantamu dalyku.

Be to, teigiama, kad Rusijos žiniasklaida turėtų sutelkti dėmesį į Vakarų teigiamą pagalbą.

„Meduza“, remdamasi savo šaltiniais Kremliuje, rašo, kad taip Kremlius galės paskelbti karinę pergalę, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos nesugebės kontratakuoti, ir paaiškinti sėkmingą kontrpuolimą, teigdama, kad Rusijos nuostoliai bus suprantami, nes „visi Vakarai sutelkė milžiniškas pastangas fronte“.

„Tariamame dokumente teigiama, kad Kremlius ruošiasi, jei ne tikisi, Ukrainos sėkmės ir planuoja sušvelninti demoralizaciją Rusijos informacinėje erdvėje“, – sakoma pranešime.

Gegužės 2 d. Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė daugiau kaip 30 priešo atakų 4 kryptimis, nurodoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo santraukoje „Facebook“.

„Šiąnakt Rusijos teroristai dar kartą mus atakavo iš dronų kamikadzių „Shahed-136/131“. Informacija apie šios atakos padarinius dar tikslinama.

Per pastarąją parą priešas surengė 3 raketinius ir 39 oro smūgius ir 63 kartus apšaudė iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų mūsų karių pozicijas ir gyvenvietes. Nukentėjo civiliai gyventojai, buvo sugriauti ir apgadinti privatūs namai ir kita civilinė infrastruktūra.

Tikimybė, kad priešas surengs raketinius ir oro smūgius visoje Ukrainos teritorijoje, išlieka didelė.

Priešas ir toliau pagrindines pastangas telkia puolamosioms operacijoms vykdyti Limanskio, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis – surengta daugiau kaip 30 atakų. Bachmutas ir Marijinka išlieka karo veiksmų epicentre, mūsų gynėjai laiko liniją“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo santraukoje.

Rusijos Federacijos Krasnodaro krašto Volnos kaime, kuris yra netoli Krymo tilto, užsiliepsnojo naftos bazė, rašo Ukrainos naujienų portalas „Pravda“.

Kadras iš vaizdo įrašo /Rusijoje užsiliepsnojo naftos saugykla

„Volnos kaime Temriuko rajone užsidegė cisterna su naftos produktais. Gaisras priskiriamas sunkiausiųjų kategorijai“, – per platformą „Telegram“ pranešė Krasnodaro krašto gubernatorius Venjaminas Kondratjevas. Gaiso priežasties jis nenurodė.

„Kaip rodo preliminari informacija, žuvusiųjų ar sužeistųjų nėra“, – sakė jis ir pridūrė, kad gyventojams pavojus negresia.

Volna yra prie tilto per Kerčės sąsiaurį, jungiančio Rusiją su jos 2014 metais aneksuotu Ukrainos Krymo pusiasaliu.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Trečiadienio naktį daugelyje Ukrainos miestų buvo paskelbtas oro pavojus, gyventojai buvo raginami likti slėptuvėse, rašo „Unian“. 

Aliarmas skambėjo Černihivo, Sumų, Zaporižios, Dnipropetrovsko, Kyjivo regionuose, pačiame Kyjive ir kituose regionuose. Taip pat ilgą laiką pavojus skelbtas Luhanske ir okupuotame Kryme. Veikė oro gynybos sistemos.  Naktį Kyjive buvo girdimi sprogimai. 

Vėliau Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko savo „Telegram“ kanale nurodė, kad oro gynybos pajėgos sunaikino visus Kyjivo oro erdvėje aptiktus priešo bepiločius orlaivius.

„Remiantis preliminaria informacija, visi priešo dronai buvo nustatyti ir numušti oro erdvėje aplink sostinę. Operatyvinės suvestinės duomenys šiuo metu – be aukų ir sunaikinimų. Informacija tikslinama“.

Per pastarąsias 6 dienas tai buvo trečias Rusijos oro puolimas, kuriam buvo tradiciškai naudojami Irano bepiločiai orlaiviai „Shahed“.

„Šį kartą Kyjivą atakavo tik bepiločiai orlaiviai. Preliminariais duomenimis, rusai, kaip įprasta, naudojo iranietiškus „Shahed“ bepiločius orlaivius“, – „Telegram“ sakė Kijevo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.