JAV paskelbė apie naują didžiulį karinės pagalbos Ukrainai paketą

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 300 mln. dolerių. Tai teigiama Pentagono pranešime.

Pažymima, kad papildoma saugumo pagalba teikiama siekiant patenkinti svarbiausius Ukrainos saugumo ir gynybos poreikius. Visų pirma kalba eina apie papildomą amuniciją daugkartinio paleidimo raketų sistemoms HIMARS, 155 mm haubicoms, 155 mm artilerijos sviedinius; 120 mm, 81 mm ir 60 mm minosvaidžių sviedinius; prieštankines raketas TOW.

Į šį paketą taip pat buvo įtrauktos prieštankinių ginklų sistemos AT-4 ir „Carl Gustaf“; nevaldomos aviacinės raketos „Hydra-70“; šaulių ginklai ir šaudmenys; sprogstamoji amunicija kliūtims naikinti.

Be to, JAV suteiks Ukrainai sunkvežimių ir priekabų sunkiajai technikai gabenti, jų remonto ir aptarnavimo priemonių bei atsarginių dalių jiems.

Ukraina trečiadienį pranešė, kad rusams apšaudžius Chersono miestą ir sritį žuvo mažiausiai 18 žmonių ir dar 46 buvo sužeisti.

„Kol kas žinome apie 18 žuvusiųjų ir 46 sužeistuosius“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.

„Rusijos atakos prieš Chersoną tęsiasi“, – pridūrė jis. 

Anksčiau trečiadienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per Rusijos apšaudymą pietiniame Ukrainos Chersono regione žuvo 16 žmonių.

Vašingtonas neįspėjo Kyjivo apie interneto pokalbių svetainėse nutekintus slaptus dokumentus, kuriuose yra jautrios informacijos apie Ukrainos karo veiksmus, kol praėjusį mėnesį ši žinia nepasirodė žiniasklaidoje, laikraščiui „The Washington Post“ sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Šis gėdingas saugumo pažeidimas atskleidė Jungtinių Valstijų nerimą dėl artėjančio ukrainiečių pajėgų kontrpuolimo prieš Rusijos karius ir susirūpinimą dėl Ukrainos oro gynybos.

„Iš anksto negavau informacijos iš Baltųjų rūmų ar Pentagono“, – pirmadienį Kyjive duodamas interviu laikraščiui teigė V.Zelenskis.

„Mes neturėjome tokios informacijos. Aš asmeniškai neturėjau. Tai neabejotinai bloga istorija“, – sakė jis ir pavadino situaciją nenaudinga.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Pentagono spaudos sekretorius Patas Ryderis per televiziją CNN nepatvirtino ar nepaneigė V.Zelenskio teiginio, tik pasakė, kad Vašingtonas ir toliau yra „pasiryžęs glaudžiai bendradarbiauti su Ukraina ir mūsų tarptautinėmis sąjungininkėmis, siekdamas užtikrinti, kad jos gautų saugumo pagalbą, kurios joms reikia, kad galėtų ginti savo šalį“.

21 metų JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos IT specialistas Jackas Teixeira kaltinamas internete paskelbęs įslaptintą medžiagą, o tai yra didžiausią žalą per dešimtmetį padaręs vyriausybės informacijos nutekėjimas.

Asmeninio archyvo nuotr./Jackas Teixeira

Praėjusį mėnesį jis buvo suimtas ir apkaltintas dviem kaltinimais dėl pažeidimo, kuris, Pentagono teigimu, kelia labai rimtą pavojų nacionaliniam saugumui.

„Tai nenaudinga Baltųjų rūmų reputacijai ir, manau, nenaudinga Jungtinių Valstijų reputacijai“, – „The Washington Post“ kalbėjo V.Zelenskis.

Dokumentuose taip pat pateikiama informacija apie Rusijos ir Ukrainos karių aukas ir įrangos nuostolius, išsami informacija apie NATO stebėjimo skrydžius virš Juodosios jūros ir pasakojimai apie amerikiečių vykdomą artimos partnerės Ukrainos sekimą.

„Viskas, kas vienaip ar kitaip iš anksto informuoja mūsų priešą, mums neabejotinai yra minusas“, – laikraščiui teigė V.Zelenskis, atsisakydamas patvirtinti arba paneigti bet kokios atskleistos medžiagos tikrumą.

Anot „The Washington Post“, V.Zelenskis sakė, kad jis turi teikti pirmenybę platesnėms pastangoms karo akivaizdoje, o ne savo asmeniniams jausmams dėl bendravimo su JAV, kurios nuo Rusijos invazijos 2022 metų vasario mėnesį skyrė milijardus dolerių paramos, trūkumo.

„Negaliu rizikuoti mūsų valstybe“, – teigė jis laikraščiui.

„Kai galiu kalbėti atvirai, taip ir darau. Tačiau yra didelė rizika“, – pridūrė jis.

Įtariama, kad J.Teixeira kelis mėnesius skelbė dokumentus, kurių kai kurie datuoti kovo pirmosiomis dienomis, privačioje pokalbių grupėje platformoje „Discord“.

Kai kurie dokumentai vėliau pasirodė kitose svetainėse, įskaitant socialinius tinklus „Twitter“, „4Chan“ ir „Telegram“, o kai kurie iš jų taip pat rodė, kad Vašingtonas, tikėtina, šnipinėjo sąjungininkus Izraelį ir Pietų Korėją.

Rusijos eksprezidentas Dmitrijus Medvedevas trečiadienį paragino „fiziškai pašalinti“ Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį po to, kai Maskva apkaltino Kyjivą praėjusią naktį bandžius surengti dronų ataką prieš Kremlių.

„Po šiandienos teroristinio išpuolio nelieka jokių kitų galimybių, kaip tik fiziškai sunaikinti Zelenskį ir jo grupuotę“, – sakė D.Medvedevas, kuris po Maskvos puolimo Ukrainoje tampa vis aršesnis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paneigė Maskvos teiginius, tvirtinančius, kad Kyjivas bandė pasikėsinti į Rusijos prezidentą Vladimiro Putino gyvybę. 

Kremlius anksčiau trečiadienį apkaltino Ukrainą praėjusią naktį bandžius surengti dronų ataką prieš V.Putino rezidenciją.

„Mes nepuolėme V.Putino. Paliekame tai spręsti tribunolui. Mes kovojame savo teritorijoje, giname savo kaimus ir miestus“, – sakė Ukrainos prezidentas žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su Šiaurės šalių lyderiais Helsinkyje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad labai skeptiškai vertina bet kokius Rusijos kaltinimus Kyjivui dėl tariamos dronų atakos prieš Kremlių.

„Mačiau ataskaitas. Negaliu jų patvirtinti, mes paprasčiausiai nežinome, – sakė A.Blinkenas per renginį Vašingtone. – Viską, ką praneša Kremlius, vertinčiau labai atsargiai.“

Rusija pranešė, kad naktį į Vladimiro Putino rezidenciją Kremliuje buvo nutaikyti du dronai, ir pavadino tai Ukrainos „teroristine ataka“ prieš svarbią gegužės 9-osios šventę, kai Rusija mini Antrojo pasaulinio karo pabaigą.

Kyjivas paneigė šiuos teiginius ir nurodė, kad išpuolį inscenizavo Maskva. 

„Ukraina neturi nieko bendra su dronų atakomis prieš Kremlių“, – sakė prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas Mychaila Podoliakas.

Trečiadienį laikraščio „The Washington Post“  surengtame renginyje, skirtame Pasaulinei spaudos laisvės dienai, A.Blinkenas taip pat aptarė neseniai įvykdytą itin slaptų JAV dokumentų nutekinimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

Šis gėdingas saugumo pažeidimas atskleidė Jungtinių Valstijų nerimą dėl artėjančio ukrainiečių pajėgų kontrpuolimo prieš Rusijos karius ir susirūpinimą dėl Ukrainos oro gynybos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį interviu laikraščiui „Washington Post“ teigė, kad Kyjivas nebuvo įspėtas apie šios slaptos informacijos apie Ukrainos karinius veiksmus nutekinimą.

Tąkart A.Blinkenas Ukrainos užsienio reikalų ministrui  Dmytro Kulebai išreiškė apgailestavimą dėl šios informacijos nutekinimo. 

A.Blinkenas taip pat palankiai įvertino praėjusią savaitę įvykusį V.Zelenskio ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo telefoninį pokalbį. 

„Labai svarbu, kad Kinija ir kitos šalys, siekiančios taikos, išklausytų ne tik agresorių, bet ir auką“, – sakė jis.

Per Rusijos smūgius Ukrainos pietiniame Chersono regione trečiadienį žuvo 16 žmonių, pranešė vietos prokurorai, o valdžia nuo penktadienio Chersono mieste įvedė komendanto valandą.

„Masinis okupantų išpuolis prieš civilius Chersono srityje: žuvusiųjų skaičius išaugo iki 16“, – sakoma Chersono srities prokuratūros pranešime, kuriame priduriama, kad 12 aukų žuvo Chersono mieste, o dar maždaug 22 gyventojai buvo sužeisti.

Trečiadienio rytą Chersono srities administracija platformoje „Telegram“ nurodė, kad rusų kariuomenė smogė Darjivkos apylinkėse esančiai Tokarivkai.

Ukrainos strateginių komunikacijų centro nuotr./Apšaudytas Chersonas

Atakuoti gyvenamieji namai, sakoma pranešime.

Preliminariais duomenimis, žuvo 47-erių vyras.

Kiek vėliau Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad prieš 11 val. rusai smogė vieninteliam Chersone veikiančiam prekybos centrui.

„Trys žuvę, penki sužeisti. Tai įstaigos darbuotojai ir lankytojai. Įvykio vietoje dirba visos operatyvinės tarnybos. Jos padeda žmonėms. Negalime derėtis su rusų žudikais. Jie turi būti patraukti atsakomybėn. Arba sunaikinti“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.

Dar vėliau pranešta apie naujus apšaudymus.

Chersono stotyje nukentėjo keleivinio traukinio vagonas. Nacionalinis geležinkelių operatorius „Ukrzaliznycia“ pranešė, kad sužeistas traukinio palydovas.

Keleiviai buvo slėptuvėje. Traukinys į Lvivą su 116 žmonių iš Chersono išvyko vėluodamas 14 minučių, sakė „Ukrzaliznycia“.

Taip pat žinoma, kad Rusijos pajėgos smogė į kitos parduotuvės teritoriją, pranešta apie vieną nukentėjusįjį. Taip pat buvo smogta vaikų darželiui, tačiau nukentėjusiųjų pavyko išvengti.

Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas savo ruožtu pranešė, kad Chersono mieste nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto galios komendanto valanda.

„Tokie laikini apribojimai būtini, kad teisėsaugos pareigūnai galėtų atlikti savo darbą ir nekeltų jums pavojaus“, – sakė jis „Telegram“.

Ankstesnę dieną Chersono sritis taip pat buvo apšaudyta, žuvo keturi asmenys, dar septyni buvo sužaloti.

Ukraina per šių žemės ūkio metų (skaičiuojami nuo praėjusių kalendorinių metų vidurio) 10 mėnesių eksportavo 41,6 mln. tonų grūdų ir jų produktų – 9,3 proc. mažiau nei per atitinkamą laikotarpį metais anksčiau, skelbia Agrarinės politikos ir maisto ministerija.

Vien tik kukurūzų eksportas išaugo 15,1 proc. iki 24,42 mln. tonų, tuo metu kviečių – sunyko 22,4 proc. iki 14,39 mln. tonų, miežių – 56,6 proc. iki 2,46 mln. tonų.

Balandį visas Ukrainos grūdų ir jų produktų eksportas siekė 3,62 mln. tonų ir buvo 32,2 proc. kuklesnis nei kovą.

Vienos didžiausių pasaulyje grūdų augintojos ir tiekėjos tarptautinei rinkai Ukrainos uostai netrukus po Rusijos invazijos pradžios buvo užblokuoti agresorės karo laivų, kol liepos mėnesį, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, buvo pasiektas laikinas susitarimas dėl jų išgabenimo jūra. Lapkritį jo galiojimas pratęstas 120 dienų, o šiemet kovą – dar 60 dienų.

Ankstesniais žemės ūkio metais Ukraina eksportavo 48,51 mln. tonų grūdų – 8,4 proc. daugiau nei prieš metus.

Anksčiau trečiadienį pranešta, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužės 13 d. ketina apsilankyti Berlyne.

Naujienų agentūra „Reuters“ pažymėjo, kad Kyjive kyla nesutarimų dėl anksčiau nutekintos žinios. Ukrainos vyriausybei artimi šaltiniai teigė, jog pranešimas apie V.Zelenskio vizitą buvo „neatsakingas“, ir dabar kyla abejonių, ar kelionė vis dar gali įvykti.