Karas Ukrainoje. Kyjivas turi savo planą, kaip pažaboti Rusiją

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Nuo rudens Rusijos kariai turi pranašumą mūšio lauke, kuris leidžia jiems pradėti puolimą įvairiais frontais ir pralaužti Ukrainos gynybą, rašo „The New York Times“.

Laikraštis priminė, kad neseniai Rusija atidarė naują frontą Charkivo srityje, užėmė kelias gyvenvietes ir privertė Ukrainos ginkluotąsias pajėgas atsitraukti į kitas pozicijas. Po to Rusijos kariuomenė bandė pasinaudoti situacija, t. y. pralaužti „susilpnėjusią Ukrainos gynybą“.

Suomijos grupės „Black Bird Group“, analizuojančios palydovines nuotraukas ir kovų medžiagą iš fronto linijos, analitikas Pasi Paroinenas pažymėjo, kad šiemet Rusija užėmė daugiau teritorijų, nei prarado per praėjusių metų vasaros Ukrainos kontrpuolimą.

„Ukrainos strategijos, kuria siekiama sutrikdyti šį lėtą, bet nuolatinį progresą, dalis yra nuolatinė oro kampanija prieš Rusijos objektus, tiekiančius degalus ir kitus naftos produktus tankams, laivams ir naikintuvams“, – pabrėžė „New York Times“.

Žurnalistai priminė, kad sekmadienį šeši Ukrainos bepiločiai lėktuvai smogė naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Krasnodaro krašte ir privertė ją sustoti.

Ukrainos pajėgos taip pat siekia pakenkti Rusijos energetikos sektoriui, kuris yra Rusijos ekonomikos ir karo veiksmų pagrindas. Jungtinės Valstijos paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmų „neveikia apie 14 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų“, todėl kovo viduryje benzino ir dyzelino kainos Rusijos vidaus rinkoje pakilo 20-30 proc. Šie duomenys buvo renkami nuo sausio pabaigos iki kovo pabaigos.

Be to, sekmadienį Rusija paskelbė, kad jai pavyko sunaikinti 9 Ukrainos raketas, skridusias į Krymą.

„New York Times" pažymėjo, kad Rusija Ukrainos pusiasalį pavertė kariniu logistikos centru, kuriuo į mūšio lauką šalies pietuose gabenami kariai ir amunicija. Rusai taip pat naudoja Krymą „kaip bepiločių lėktuvų ir raketų atakų starto aikštelę“.

Anksčiau Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, į atsargą išėjęs Nacionalinės gvardijos majoras Oleksijus Hetmanas sakė, kad Rusija suprato, jog gali Charkivą ir Sumus paversti „pilkąja zona“ ir taip sukelti didelių problemų Ukrainai.

„Mums reikia 2-4 puolimo krypčių, iš kurių viena yra pagrindinė. Gali būti dvi pagrindinės kryptys, kelios atitraukiančios, tai taip pat įprasta taktika ir gana gerai žinoma“, – sakė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymai atremti masinį Rusijos Federacijos puolimą Charkivo regione išryškino problemą, kurią Kyjivas jau seniai bando išspręsti – panaikinti draudimą smogti amerikietiškais ginklais Rusijos teritorijoje.

Rusai pradėjo Charkivo puolimą iš kaimyninės Belgorodo srities, o kai kurie Ukrainos pareigūnai teigia, kad puolimą būtų buvę galima sušvelninti, jei Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms būtų buvę leista smogti į taikinius šioje Rusijos Federacijos teritorijoje, rašo „The Hill“.

Leidinys pažymėjo, kad tądien penkių Ukrainos parlamento narių delegacija, vadovaujama Davido Arakhamia, išvyko į Vašingtoną susitikti su prezidento Joe Bideno administracijos atstovais ir Kongreso įstatymų leidėjais, bandydama priversti Jungtines Valstijas atšaukti draudimą. Tačiau Vašingtone vykusiame žiniasklaidos apskritojo stalo susitikime Ukrainos įstatymų leidėjai išreiškė nusivylimą, kad JAV ir toliau priešinasi šiai politikai.

Ukrainos parlamentinės grupės santykių su Jungtinėmis Valstijomis klausimais vadovas D.Arakhamia sakė: „Kariškiai, generolai, nesupranta. Todėl jie spaudžia mus, politikus, kad sustabdytume šią beprotybę“.

Ukrainos analitinio centro „Center for Transatlantic Dialogue“ prezidentas Maksimas Skripčenka pažymėjo, kad jei draudimas būtų buvęs atšauktas prieš Charkivo puolimą, tai galėjo užkirsti kelią okupantams sutelkti karius pasienyje.

Karo studijų institutas pažymėjo, kad Rusija naudojasi savo „saugaus prieglobsčio“ oro erdve ir kad Ukraina negali veiksmingai gintis nuo Rusijos KAB, neperimdama Rusijos orlaivių Rusijos oro erdvėje. Nei Rusija, nei bet kuri kita valstybė neturi teisės laikyti savo suverenią teritoriją neliečiama jos sukeltame kare“, – pažymėjo instituto analitikai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Kol Kremliuje vyksta „sostų karų“ žaidimas Rusijos saugumo hierarchijoje, kurioje permainų ėmėsi autokratinis šalies prezidentas Vladimiras Putinas, Vakarų žvalgybos agentūros su dideliu susidomėjimu stebi vieno žmogaus iškilimą šešėlyje, skelbia britų naujienų leidinys „The Independent“.

Teigiama, kad Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriaus pirmasis pavaduotojas Sergejus Borisovičius Koroliovas vaidina svarbų vaidmenį Maskvai įvedant tvarką slaptame konflikte, kuris vyksta prieš Vakarus.

Per šią savaitę Kremlius padarė keletą staigių žingsnių: Sergejų Šoigu gynybos ministro poste pakeitė ministro pirmininko pavaduotojas Andrejus Belousovas. Saugumo tarybos sekretoriaus pareigas S.Šoigu perėmė iš Nikolajaus Patruševo, kuris buvo pažemintas iki šalies laivų statybos pajėgumų priežiūros.

Buvęs V. Putino asmens sargybinis, Tulos srities gubernatorius Aleksejus Diuminas, negavo gynybos portfelio, į kurį pretendavo, bet tapo vyresniuoju prezidento patarėju.

Šią savaitę Vyriausybės ryšių valdybos, žvalgybos ir saugumo organizacijos, atsakingos už signalų žvalgybą ir informacijos užtikrinimą Jungtinės Karalystės vyriausybei ir ginkluotosioms pajėgoms (GCHQ), paskirta direktorė Anne Keast-Butler tapo naujausia saugumo pareigūne, įspėjusia apie Rusijos grėsmę, ir savo pirmąją pagrindinę kalbą panaudojo pabrėždama, kad Kremlius skatina ir vadovauja įsilaužėliams, kad šie taikytųsi į Didžiosios Britanijos ir Vakarų taikinius.

S.Koroliovas, kurio pareigos FSB apima kovą su terorizmu ir kovą su separatizmu, atliko svarbų vaidmenį sutelkiant dėmesį į kibernetinį karą. Jis taip pat turi tiesioginių ir smurtinių veiksmų patirties.

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) teigimu, jis galėjo dalyvauti rengiant prezidento Volodymyro Zelenskio nužudymo sąmokslą. Du Ukrainos vyriausybės artimos apsaugos skyriaus pulkininkai buvo sulaikyti po to, kai, kaip įtariama, FSB agentai bandė užverbuoti prezidento asmens sargybinių komandos narius pagrobti ir nužudyti Ukrainos prezidentą.

Įtariama, kad tarp kitų smogiamosios grupės planuotų nužudymų buvo Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas ir SBU vadovas Vasylis Maliukas. 

Pasak saugumo tarnybos, nužudymo schemą organizavo 5-osios tarnybos Operatyvinės valdybos 9-asis departamentas. Teigiama, kad du iš jų tarnavo kartu su Koroliovu, kai jis vadovavo 9-ajai valdybai prieš sparčiai kildamas karjeros laiptais, kai jam buvo suteiktas keturių žvaigždučių generolo karinis laipsnis ir jis užėmė geriausias pozicijas pakeisti 75 metų Aleksandrą Botnikovą FSB direktoriaus poste.

Konkurentas dėl aukščiausio posto Jevgenijus Ziničevas, kuris prieš tapdamas nepaprastųjų situacijų ministru taip pat buvo FSB direktoriaus pavaduotojas, prieš trejus metus paslaptingomis aplinkybėmis mirė būdamas 55 metų, nukritęs nuo uolos Norlise, Rusijos Tolimojoje Šiaurėje.

Tai buvo pirmas užregistruotas atvejis posovietinėje Rusijoje, kai einantis pareigas federalinis ministras žuvo nelaimingo atsitikimo metu.

Tuo tarpu S.Koroliovas tapo svarbiu hierarchijos veikėju. Kelios Vakarų valstybės jį kaltina aktyviu dalyvavimu invazijoje į Ukrainą, todėl Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga, Prancūzija, Belgija, Kanada, Šveicarija, Australija ir Naujoji Zelandija jam taiko sankcijas. Jam taip pat priskiriama atsakomybė už žvalgybos reformų vykdymą, kurios padėjo formuoti šiuo metu sėkmingas Rusijos operacijas kare.

Būdamas ministerijos specialiuoju patarėju, S.Koroliovas prižiūrėjo Rusijos karinės žvalgybos tarnybos veiklą ir, kaip manoma, įkūrė šios tarnybos Specialiųjų operacijų pajėgas ir Specialiųjų operacijų valdybą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Grantas Shappsas

Berlynas nenori perduoti Kyjivui ilgojo nuotolio raketų „Taurus“, nes baiminasi, kad Ukraina jas panaudos smūgiams Krymo teritorijoje, žiniasklaidos grupei „Sky News“ sakė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas.

Jo nuomone, Vokietija turėtų panaikinti draudimą naudoti tokius ginklus.

„Norėčiau, kad mūsų partneriai, įskaitant Vokietiją, kuri turi galimybę tiekti ilgojo nuotolio ginklus, bet neleidžia jų naudoti Kryme, apsigalvotų, nes tai yra Ukrainos dalis“, – kalbėjo G.Shappsas ir paragino Vokietiją tiekti Kyjivui raketas „Taurus“.

Tuo pat metu G.Shappsas neatsakė į žurnalistų klausimą, ar Ukraina galėtų naudoti tokius ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.

„Jungtinė Karalystė parodė lyderystę dėl to, kaip gali būti naudojamos mūsų raketos“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad kai kurios šalys iš pradžių neleido naudoti ilgojo nuotolio raketų Kryme, bet vėliau pasekė Londono pavyzdžiu.

Pasak gynybos sekretoriaus, karą Ukrainoje jis vertina kaip „egzistencinį mūšį“ dėl pasaulio tvarkos ir „pačios demokratijos“.

„Esame atsidūrę absurdiškoje situacijoje, kai Vakarai bijo, kad Rusija pralaimės karą. Ir nenori, kad Ukraina jį pralaimėtų“, – reziumavo jis.

Diskusijos dėl 500 km nuotolį galinčių įveikti raketų „Taurus“, kurios teoriškai pasiektų ir Maskvą, perdavimo Ukrainai vyksta jau seniai. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ne kartą pasisakė prieš tokį žingsnį, baimindamasis tiesioginio šalies įsitraukimo į karą su Rusija.

Socialinių tinklų nuotrauka/Sparnuotoji raketa „Taurus“

Naujų problemų dėl susitarimo kilo po to, kai paaiškėjo nutekinti aukšto rango Vokietijos karininkų pokalbiai, kuriuose buvo aptariama galimybė perduoti 100 „Taurus“ raketų Ukrainai ir panaudoti šias raketas smūgiams Rusijos amunicijos sandėliams ir Krymo tiltui. Pagrindinis nutekinto pokalbio klausimas buvo, kaip išvengti tiesioginio Vokietijos kariuomenės dalyvavimo.

„Taurus“ raketos paleidžiamos iš lėktuvų. Jos gali išvystyti iki 900 kilometrų per valandą greitį, o jos veikimo nuotolis siekti iki 500 kilometrų. Teigiama, kad ji gali nešti iki 480 kilogramų sprogmenų krovinį. Išskirtinė „Taurus“ savybė ta, kad ji skrenda itin mažame, maždaug 50 metrų aukštyje, todėl jos negali aptikti radarai.

Ukraina „Taurus“ prašo nuo praėjusių metų gegužės mėn.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Praėjusią naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo Vyborgo naftos saugyklą Leningrado srityje. Anot naujienų agentūros „Unian“ šaltinio, operaciją vykdė Ukrainos karinės žvalgybos grupė.

Vietos socialinių tinklų grupėse gyventojai rašė, kad sprogimus išgirdo apie 2.50 val. Po to naftos bazės teritorijoje kilo gaisras. Pasak šaltinio žvalgybos tarnybose, trys sprogstamieji užtaisai buvo panaudoti objekte esančioms vertikalioms degalų talpykloms. Operacija buvo sėkminga, sunaikintos trys kuro talpyklos. 

„Vladimiro Putino diktatūros dekarbonizacija bus tęsiama nuosekliai ir metodiškai tol, kol Rusija naftos ir dujų pramonę naudos kariniams tikslams arba pasitrauks iš Ukrainos. Rusijos agresijos kaina Kremliui nuolat kils ir jau dabar daro įtaką jų galimybėms tiekti degalus net vidaus rinkai. Tai tęsis ir toliau“, – dėstė „Unian“ šaltinis.

Taip pat paaiškėjo, kad Ukrainos saugumo tarnyba praėjusią naktį bepiločiais orlaiviais atakavo Rusijos Kuščevskio aerodromą ir Slaviansko prie Kubanės naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Krasnodaro krašte. Smūgio metu aerodrome buvo dešimtys įvairių karinių orlaivių, atakuojančių Ukrainos pozicijas fronto linijoje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

Ukrainos brigados nariai žiniasklaidos grupės „Sky News“ žurnalistams papasakojo, kaip jie buvo slapta perkelti, kad padėtų ginti šalies sienos su Rusija ruožą, likus kelioms dienoms iki naujos krypties fronto linijoje atvėrimo.

57-osios brigados artilerijos padalinio vadas Saša, šaukiniu „Juodas“ sakė, kad jie šaudė į Rusijos karius net dieną prieš gegužės 10 d., kai Rusijos pajėgos peržengė sieną ir pradėjo veržtis į šiaurės rytų Charkivo regioną. Pasak jo, pajėgos „įžūliai“ telkėsi Rusijos sienos pusėje.

„Mes pataikėme į tankus pasienyje... tai jau buvo tikras karas“, – kalbėjo 26 metų kariškis Saša, šaukiniu „Juodas“.

Antrojo artilerijos dalinio vadas panašiai patvirtino, kad brigada buvo perkelta anksčiau, kad sustiprintų gynybą šia kryptimi. Prieš tai kariai gynė Kupjansko miestą, taip pat esantį Charkivo srityje.

Likus keliems mėnesiams iki Rusijos įsiveržimo buvo spėjama, kad Maskva imsis tokios taktikos. Tai savo kalbose minėjo tiek Ukrainos politinė, tiek karinė vadovybė.

Karių komentarai patvirtina, kad nuo Rusijos agresijos jau trečius metus besiginanti šalis bandė iš anksto sutelkti pajėgumus, kad pasipriešintų Rusijos pajėgų telkimui palei ilgą šiaurės rytų sieną.

Tačiau šio žingsnio anaiptol nepakako, kad būtų išvengta didžiausio puolimo į Ukrainą nuo tada, kai Rusija beveik prieš dvejus su puse metų pradėjo plataus masto invaziją.

„AFP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Vienas Ukrainos šaltinis, apibūdindamas pirmąsias Charkivo puolimo dienas prieš kiek daugiau nei savaitę, sakė, kad buvo akimirkų, kai jis baiminosi, jog „prarado fronto liniją“.

Anot jo, padėtis stabilizavosi, tačiau kariškis perspėjo, kad nėra tikras, kiek ilgai tai truks.

Šeštadienį „Sky News“ žurnalistai bandė aplankyti artilerijos poziciją, kurioje tarnauja 57-osios brigados kariai, esančią prie pat Vovčansko miesto – pagrindinio Rusijos puolimo taikinio. Tačiau pusiaukelėje žurnalistų ekipažas buvo apgręžtas dėl realaus pavojaus gyvybei.

Laikinoje bazėje buvęs Ukrainos gynėjas Saša planšetėje ir nešiojamajame kompiuteryje pasitelkęs elektroninius žemėlapius tvirtino taikinius, kuriuos jo padalinio ginklai turi atakuoti.

Karys pasakojo, kad kartu su komanda jis buvo perkeltas iš Kupjansko gegužės 4-5 dienomis, tačiau davė suprasti, kad būtų norėjęs turėti daugiau laiko pasiruošimui.

„Nežinau visos situacijos ir kodėl taip atsitiko. Bet tikrai žinau, kad norint geriau atremti [puolimą], mums gali prireikti arba daugiau laiko, arba geriau paruoštų pozicijų“, – kalbėjo jis.

„Prieš puolimą jau smūgiavome taikiniams Rusijos teritorijoje, nes žinojome, kad jie ten renkasi. Jie įžūliai telkėsi“, – pridūrė Saša.

Paskui artilerijos padalinio vadas apibūdino tą akimirką, kai rusai pradėjo žengti į priekį. Pasak jo, prieš Rusijos kariams peržengiant valstybės sieną, Ukrainos kariai sulaukė nepertraukiamos trijų valandų artilerijos ugnies.

„Norėčiau, kad jie būtų buvę sustabdyti pasienyje“, – sakė jis.

Vietoje to įsiplieskė įnirtingas mūšis, kai rusų pėstininkai, remiami oro antskrydžių, dronų atakų ir artilerijos ugnies, veržėsi į priekį.

„Pirmosiomis dienomis jie šturmavo mūsų pozicijas – 30-50 karių kolonos. Mes juos daužėme.“

Saša atskleidė, kad viso to chaoso metu buvo svarbu surinkti informaciją, kad jo kariai galėtų veikti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

„Didžiuojuosi, kad mano vaikinai sugebėjo padaryti viską, ką galėjo, – sakė jis. – Visa garbė tiems, kurie liko savo artilerijos pozicijose“.

Kovotojas apibūdino, kad iš pradžių fronto linija buvo „trapi“, bet pažymėjo, kad jau sulaukė pastiprinimo. Jo nuomone, Rusija prarado galimybę padaryti reikšmingą proveržį.

„Iki šiol jie turėjo šansą. Net savo rajone žinojau, kur turime spragų, pro kurias jie galėjo prasmukti. Dabar tokių spragų neturime“, – pabrėžė kariškis.

V.Zelenskio X paskyra/Ukrainos kariai

Ukraina Charkivo srityje kuria trečiąją gynybos liniją ir puikiai susitvarko su šia užduotimi, sakė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.

Pasak jo, Rusija jau panaudojo turimas pajėgas puolimui šia kryptimi, todėl dabar užduotis – padaryti taip, kad okupantai negalėtų toliau žengti pirmyn.

„Tai, kad kai kurie įtvirtinimai nebaigti statyti, yra tik dėl to, kad ten nuolat apšaudoma ir vykdyti darbus yra labai pavojinga. Atliekant šiuos darbus jau žuvo žmonės – 4 žuvusieji ir daugiau kaip 15 sužeistųjų. Buvo sunaikinta daugiau kaip 30 vienetų stambios specialios statybinės technikos, kurios vertė daugiau kaip 30 mln. grivinų, tačiau darbai tęsiami“, – sakė O.Syniehubovas.

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos Juodosios jūros laivyno minininkas „Kovrovets“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad šalies gynėjai sunaikino Rusijos laivyno minininką „Kovrovets“.

Rusijos laivo sunaikinimo detalės kol kas nežinomos. Tačiau tai gali būti susiję su anksčiau paskelbta informacija apie įnirtingą laikinai okupuoto Krymo pusiasalio apšaudymą.

Juodosios jūros laivynui priklausantis „Kovrovets" skirtas laivams ir laiveliams sekti, vykdyti žvalgybą ir kontrolinį tralavimą, tiesti farvaterius užminuotuose vandenyse ir dalyvauti minų paieškos operacijose tolimojoje zonoje iš savo bazių.

Anksčiau Rusija naudojo laivą „Kovrovets“ užduotims Atlanto vandenyne ir Persijos įlankoje vykdyti. Vėliau jis buvo perkeltas į Sevastopolį.

Paskutinė Ukrainos pajėgų ataka prieš Juodosios jūros laivyną įvykdyta gegužės 6 d. naktį, kuomet Ukrainos karinės žvalgybos grupė smogė Rusijos greitaeigiam kateriui Siaurosios įlankos rajone laikinai okupuotame Kryme. Atakai pasitelktas jūrinis dronas „Magura V5“.

Iš viso dronai „Magura V5“ Rusijos Juodosios jūros laivynui padarė daugiau kaip 500 mln. dolerių žalos.

Rusijos Juodosios jūros laivynas dėl nesėkmingo Kremliaus karo prieš Ukrainą neteko „funkcinės veiklos“, anksčiau nurodė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas.

„SIPA“/„Scanpix“/Moterys Ukrainoje

Moterys Ukrainoje vis dažniau užima darbo vietas, kurias iki Rusijos invazijos pradžios užėmė vyrai. Dabar, kai vyrai reikalingi mūšio lauke, jos yra paklausios plieno pramonės gamyklose, skelbia britų leidinys „Financial Times“.

Pavyzdžiui, „ArcelorMittal“ gamyklos Kryvyj Rihe vadovai teigia, kad įdarbinti daugiau moterų yra įmonės išlikimo klausimas. Iš 18 tūkst. žmonių, kurie įmonėje dirbo karo pradžioje, apie 3,5 tūkst. vyrų buvo pašaukti į kariuomenę, o šiais metais, vadovų nuomone, jų greičiausiai bus pašaukta dar daugiau.

„Jei jie ir toliau bus mobilizuojami, neturėsime pakankamai darbuotojų, – „Financial Times“ sakė gamyklos generalinis direktorius Mauro Longobardo. – Kalbame apie įmonės egzistavimą.“

Jis pažymėjo, kad įmonė „bando sugriauti paradigmą, kad tam tikrus darbus gali dirbti tik vyrai“.

Moterys gamykloje dirbo ir anksčiau, tačiau paprastai administracinėse pareigose. Dabar jos vis dažniau imasi užduočių, kurios reikalauja daugiau fizinės jėgos.

Pasak Oljos Vakulenko, kuri dirba prie sudėtingų gamybos mašinų, „prieš kelerius metus, jei būtų galima rinktis tarp „specialų išsilavinimą turinčio asmens“ ir tokio kaip aš, kuris neturi jokio išsilavinimo ir tiesiog nori dirbti gamykloje, jie būtų pasirinkę išsilavinimą turintį asmenį, o dar geriau, jei tai būtų vyras“.

M.Longobardas nurodė, kad tokia įdarbinimo strategija iš dalies siekiama pakeisti mobilizuotus vyrus – taip pat tūkstančius darbuotojų, kurie persikėlė į saugesnes šalies vietas, – bet ir todėl, kad tapo labai sunku įdarbinti vyrus. Kad galėtų dirbti gamykloje, vyrai pagal įstatymą privalo registruotis karinės įskaitos tarnyboje, o tai atbaido daugelį potencialių kandidatų.

Bendrovės personalo skyriaus Europoje vadovas Andrzejus Wypiechas pažymėjo, kad, kai įdarbinimo vadybininkai kreipėsi į juos su šaukimo į kariuomenę dokumentais, dalis darbininkų pabėgo iš gamyklos ir niekada nebegrįžo.

Įmonės vadovo teigimu, dėl laisvų darbo vietų pertekliaus gamykla buvo priversta sumažinti gamybą, ypač plieno, naudojamo energetikos objektams apsaugoti nuo Rusijos oro antskrydžių. Jis pridūrė, kad dėl sumažėjusios gamybos taip pat sumažėjo valstybės gaunamas pelnas ir pajamos iš mokesčių.

Gamyklos sunkiosios technikos remonto skyriaus vadovas Jevhenas Grečanijus teigė, kad dabar vien iš moterų gauna prašymus 76 laisvoms darbo vietoms užtimti. Jis nurodė, kad jau pusantrų metų „priima moteris“, ir pridūrė: „Matau, kad per artimiausius kelerius metus padėtis nepagerės. Net jei karas baigsis, vis tiek bus sunku“.

Gegužės 18 d. įsigaliojęs naujasis mobilizacijos įstatymas išplėtė profesijų, kurių atstovai gali būti rezervuojami, sąrašą.

Apskritai rezervacijas įmonėse gali gauti šių subjektų darbuotojai: valstybės ir vietos savivaldos institucijų; žiniasklaidos ir kultūros; įmonių, kurioms paskirtos mobilizacinės užduotys; ginkluotosioms pajėgoms skirtų prekių gamintojų; įmonių, gaminančių ir remontuojančių karinę įrangą ir amuniciją; kitų įstaigų, kurios yra labai svarbios Ukrainos ekonomikai.

Visoms įmonėms taikoma bendra taisyklė: galima rezervuoti ne daugiau kaip 50 proc. darbuotojų, privalančių atlikti karinę tarnybą, o rezervacija galioja 6 mėnesius, po to ji turi būti peržiūrėta.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Rusijos pajėgos tikriausiai rengiasi antrajam puolimo operacijos Charkivo srities šiaurėje etapui, kurį tikriausiai ketinama pradėti po numatyto Vovčansko užėmimo, naujausioje ataskaitoje skelbia KAro tyrimų instituto (ISW) analitikai. 

Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos šiaurinėje Charkivo srityje pasistūmėjo apie 5-10 km į priekį, kol Ukrainos gynėjai sustabdė jų veržimąsi.

Pasak prezidento, Rusijos pajėgos vykdo pirmąją iš kelių puolimo operacijų bangų šioje srityje.

„Antroji taktinių atakų banga nėra tas pats, kas antrasis operacijos etapas, ir Rusijos pajėgoms gali tekti pradėti kelias taktinių atakų „bangas“, kad būtų pasiektas bet kurio atskiro jų puolimo operacijos šiaurinėje Charkivo srityje etapo tikslas“, – rašo ekspertai. 

V.Zelenskis pareiškė, kad Rusijos karinė vadovybė siekia pulti Charkivo miestą, tačiau, kaip anksčiau pažymėjo karybos analitikai, Rusijos pajėgoms trūksta gyvosios jėgos, reikalingos tokiam dideliam miestui užimti.

Spėjama, kad dėl šios priežasties Rusijos pajėgos lėtai stumdysis Charkivo miesto link, stengdamosi priversti Ukrainos pajėgas pasitraukti iš šios srities.

Pasak analitikų, turimi duomenys rodo, kad Rusijos pajėgos kol kas tik nedidelę dalį parengtų pajėgų, kurias Rusija laiko Belgorodo, Kursko ir Briansko srityse, skyrė puolamosioms operacijoms šiame rajone.

Ukrainos šaltiniai anksčiau teigė, kad Rusijos pajėgos į fronto liniją palei sieną skyrė 2 tūkst. karių, o tiesioginiame rezerve nuo gegužės 11 d. turi nuo 1,5 iki 2 tūkst. karių. Tačiau Ukrainos šaltiniai pažymėjo, kad Rusijos pajėgos, iki šiol skirtos puolamosioms operacijoms šiaurinėje Charkivo srityje, gali būti jau susilpnėjusios po patirtų didelių nuostolių.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys Vovčanske

Ukrainos šaltiniai taip pat neseniai teigė, kad Rusijos pajėgos „nuomoja“ ribotus Svatovės srityje veikiančių Rusijos formuočių elementus, kurie yra Vakarų pajėgų grupės dalis, tačiau kitos Rusijos pajėgų grupės neturi „laisvų“ kovinės parengties pajėgų arba pulko ar brigados lygmens išteklių, kuriuos galėtų perduoti Šiaurės pajėgų grupei, kad padėtų palaikyti ir suintensyvinti Rusijos puolamąsias operacijas pasienyje.

„Rusijos karinė vadovybė greičiausiai neskiria laisvų rezervų iš Šiaurės pajėgų grupės dabartinėms puolamosioms operacijoms, nes ketina šiais elementais paremti vėlesnius puolamųjų operacijų etapus arba vėlesnes puolimo bangas“, – vertinama ataskaitoje.

Analitikai nurodo, kad Rusijos pajėgos pradėjo puolamąsias operacijas pasienio zonoje dar nebaigusios didinti Šiaurės pajėgų grupės iki planuojamo galutinio skaičiaus ir tikriausiai tęs puolamąsias operacijas pasienio zonoje bangomis, nes Rusijos kariuomenė bando sustiprinti šią grupę.

Ukrainos karinės žvalgybos valdybos vado pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis neseniai pranešė, kad Rusijos pajėgos pasienio zonoje Kursko, Briansko ir Belgorodo srityse yra dislokavusios apie 35 tūkst. karių ir kad Rusijos pajėgos ketina sukurti 50-75 tūkst. karių dydžio grupuotę.

„Rusijos pajėgos ne kartą vykdė puolamąsias operacijas skirtinguose fronto sektoriuose „impulsais“, kai viename sektoriuje intensyvumas mažėja, o kitame didėja, ir Rusijos daliniai gali laikinai sulėtinti puolamąsias operacijas šiaurinėje Charkivo srityje, kad papildytų nuostolius ir pasiektų pageidaujamą galutinį Šiaurės pajėgų grupės pajėgumą, o vėliau, savo nuožiūra pasirinktu laiku, antroje bangoje vėl atnaujinti tempą“, – skelbiama ataskaitoje.

Šiuo metu Rusija teikia pirmenybę Vovčansko užėmimui, nes jis greičiausiai yra vienas iš likusių pirmojo puolamųjų operacijų etapo Charkivo srities šiaurinėje dalyje taktinių tikslų.

Rusijos pajėgos įvykdė smūgius tiltams per Siverskio Donecko upę, kad greitai izoliuotų mūšio lauką į rytus nuo upės ir taip padidintų savo galimybes susilpninti Ukrainos antžemines ryšio linijas ir greitai užimti Vovčanską.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos karys

Negana to, Rusijos kariai vietovėje paleidžia daugiau sklandančių bombų nei kitur palei sieną ir, atrodo, skyrė šiam rajonui daugiau žmonių nei Lypčių kryptimi.

Rusijos karinė vadovybė greičiausiai pasirinko Vovčansko užėmimą kaip vieną iš pagrindinių pirmojo puolamosios operacijos Charkivo srities šiaurinėje dalyje etapo taktinių tikslų, nes Vovčanskas yra didžiausia gyvenvietė prie pat sienos, kuri suteiktų Rusijos pajėgoms prie pat Rusijos užnugario esantį placdarmą pasirengti ir pradėti antrąjį Rusijos puolamosios operacijos etapą, mano ekspertai. 

Neaišku, ar antrajame Rusijos puolamosios operacijos etape šiaurinėje Charkivo srityje pirmenybė bus teikiama Rusijos operatyviniam tikslui toliau plėsti norimą „buferinę zoną“ palei sieną, ar Rusijos operatyviniam tikslui pasistūmėti iki Charkivo miesto ir jo apylinkių artilerijos vamzdžio atstumu.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys šeštadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad padėtis fronte stipriai nepasikeitė: vyksta intensyvūs mūšiai, o Rusijos pajėgos reikšmingų pasiekimų neturi.

Tačiau jis atkreipė dėmesį į žalą, kurią Ukrainos gynėjams daro Rusijos aviacija: „Ji veikia labai aktyviai, tačiau patiria ir nuostolių. Gaila, bet kol kas ji vis dar padaro daugiau žalos“.

Ekspertas įvertino, kad, jeigu rusai neturėtų galimybės kasdien numesti tiek sklandančių bombų, ukrainiečių padėtis būtų lengvesnė. Negana to, Ukrainos oro gynybos pajėgumai labiausiai priklauso nuo Vakarų paramos, tačiau „ženkliai ją padidinti nėra galimybių“.

E.Papečkys pastebėjo, kad Rusijos autoritarinio prezidento Vladimiro Putino vizitas Kinijoje nėra plačiai aprašytas ir spėjo, kad Kremlius akivaizdžiai laikosi pozicijos detalių neatskleisti.

„Gana netikėta, bet šiandien V.Putinas pasikvietė Ypatingųjų situacijų ir Gamtos resursų ir ekologijos ministrus, su kuriais aptarė pagalbą nuo potvynio nukentėjusiems gyventojams. Tai labiau propagandinis žingsnis, skirtas įtikinti Rusijos visuomenę kad V.Putinas asmeniškai jais rūpinasi, o keista tai, kad susitikimas įvyko šeštadienį, tai labai retas atvejis prezidento dienotvarkėje“, – dėstė žinovas ir pridūrė, kad pasigirdo kalbų, jog V.Putinas ruošiasi vizitui į į Šiaurės Korėją.

„Tai būtų labai svarbu šios šalies diktatoriui, o Kremliui – kelionė iš reikalo. Kai važiuoti nesinori, bet reikia.“

Reziumuodamas E.Papečkys pažymėjo, kad, nors ukrainiečiams fronte ir nelengva, padėtis dar yra stabili: „Laukiama didesnių Rusijos pastangų pulti birželio pradžioje“.

„Reuters“/„Scanpix“/Krymo tiltas

Pasak pranešimų socialiniuose tinkluose, praeitą naktį laikinai okupuotame Kryme buvo girdimi sprogimai ir šūviai, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas "Krymskij veter“.

Teigiama, kad buvo užbluokas eismas Krymo tiltu. Anot liudininkų, sprogimų garsai girdimi ir Sevastopolyje, kur veikia Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema. Suirutės metu rusai į dangų taip pat pakėlė karinius orlaivius.

Triukšmo netrūko ir Jevpatorijoje bei Sakuose. Teigiama, kad sprogimai girdėjosi Perevalne, kur įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno 126-oji pakrančių gynybos brigada.

Tikėtina, kad galėjo būti smogta vienam iš Rusijos laivų. 

„Vienu metu užfiksuoti 3 smūgiai į kažkokį laivą. Sevastopolio įlankos rajone. Matyti juodų dūmų stulpas, bet ugnies kažkodėl nėra“, – rašė kanalas „Krymskij veter“, remdamasis šaltiniais. 

Vėliau ir kituose kanaluose paskelbta apie sprogimus ir šūvius laikinai okupuotame Armianske ir Džankojuje. 

Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad praėjusią naktį rusų gynybos pajėgos virš Krymo numušė 9 ATACMS raketas ir vieną bepilotį orlaivį. Tačiau kol kas Ukrainos karinė vadovybė nekomentavo praeitos nakties smūgių.

Tai jau ne pirmas kartas šią savaitę, kai laikinai okupuotame pusiasalyje griaud sprogimai. Gegužės 17 d. naktį Krymas taip pat buvo apšaudytas. Tą dieną po pietų paaiškėjo, kad Ukrainos saugumo tarnybos ir Ukrainos karinės žvalgybos grupės surengė išpuolius Sevastopolyje, taip pat Novorosijske ir Tuapsėje.

Ukrainos naujienų agentūros „Unian“ teigimu, tą naktį Sevastopolio įlankoje vyko „ugnies šou“. Jo metu nukentėjo Sevastopolio elektros pastotė, dėl to nutrūko elektros energijos tiekimas.

Savaitės pradžioje buvo apšaudytas ir karinis Belbeko aerodromas. Palydovinėse nuotraukose matyti sudegę naikintuvų MiG-31 korpusai. Vienoje iš nuotraukų taip pat matyti beveik visiškai sunaikintas MiG-29.