V.Putinas: jei ne Ukraina, mes tikriausiai niekada nebūtume supratę, kaip tobulinti savo gynybą

Dėl Kryvyj Riho apšaudymo, per kurį rusai nužudė paauglį ir dar 10 žmonių, buvo apgadinta apie 400 butų. Tokius duomenis pateikė miesto gynybos tarybos pirmininkas Aleksandras Vilkulas. 

„Dėl smūgių apgadinta daugiau kaip 70 gyvenamųjų namų. Tarp jų – 7 devynaukščiai, 8 keturaukščiai, 55 penkiaaukščiai pastatai. Trys mokyklos, dar dviejų švietimo įstaigų – pedagoginio universiteto ir profesinės mokyklos Nr. 45 – pastatai, nakvynės namai. 400 butų, nuo sprogimų išdužo daugiau kaip 1300 butų ir verandų langų, 10 namų buvo apgadinti stogai“, – sakė jis Telegrame.

Rusijos raketos smogė Kryvyj Rihui

+6

Pasak jo, buvo parengtos vietos laikinam nukentėjusiųjų apgyvendinimui su nemokamu maistu. Tačiau kol kas tokių prašymų negauta, nes žmonės persikelia pas giminaičius ir draugus. 

„Į įvykio vietą taip pat buvo operatyviai pristatytos reikalingos statybinės medžiagos iš miesto medžiagų rezervo. Tai statybinė plėvelė, OSB lakštai, plokštės, vinys ir kitos reikalingos medžiagos. Į darbus įsitraukė 40 komunalinių tarnybų komandų ir daug komunalinės technikos. Pirmiausia plėvele arba OSB plokštėmis uždengti išdaužyti langai. Jau uždengta daugiau kaip 120 langų. Paskui bus atliekami stiklinimo darbai“, – sakė A.Vilkulas.

Dabar karo veiksmų epicentras Ukrainoje yra šalies rytuose. Padėtis fronte labai dinamiška.

Tai informacinio teletilto eteryje paskelbė gynybos ministro pavaduotoja Anna Malyar.

„Kalbant apie operatyvinę situaciją šiuo metu, iš tiesų mes tęsiame puolamąsias operacijas keliomis kryptimis. Kartu vykdome ir gynybines operacijas, nes priešas žengia į priekį keliomis kryptimis. Todėl situacija yra tokia nevienalytė“, – aiškino A.Malyar.

Ji pažymėjo, kad karo veiksmų epicentras yra rytuose. „Ten, kur mes žengiame į priekį, yra Bachmuto kryptis, o visi žino, kad rytai paprastai yra karo veiksmų epicentras. Vyksta labai sudėtingi mūšiai“, – sakė ji. 

A.Malyar pridūrė, kad situacijai įtakos turi ir oro sąlygos, ir kiti veiksniai, kurie vienu metu gali padėti, o kitu – trukdyti.

„Jei dabar kalbame apie orus, tai iš tiesų jie kai ką apsunkina. Be to, priešai suintensyvino artilerijos ir minosvaidžių apšaudymą. Tai reiškia, kad apšaudydami jie stengiasi sulėtinti mūsų pajėgų judėjimą ir imasi kitų priemonių, nes organizuoja gynybą tų pozicijų, kurias kažkada buvo užėmę“, – sakė viceministrė.

Pasak jos, pietų kryptimi Ukrainos kariai susiduria su ištisiniais minų laukais, kurie yra sujungti su prieštankiniais grioviais.

Gynybos viceministrė pažymėjo, kad dabar padėtis fronte yra labai dinamiška ir aktyvi.

„Kai kuriuose rajonuose mes žengiame pirmyn ir į priekį, apie šiuos rezultatus informuojame. O kituose rajonuose, jei kalbame apie Limanskio kryptį arba apie Avdijivką, Marjinką, priešas bando labai galingai priešintis ir bando pulti, bet jam nepavyksta. Todėl dabar situacija yra dinamiška ir aktyvi tiek gynybos, tiek puolimo požiūriu“, – teigė ji.

Nyderlandų gynybos ministrė antradienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės jau šią vasarą gali pradėti mokyti Ukrainos pilotus skraidyti Jungtinių Valstijų gaminamais naikintuvais F-16, Kyjivui kovojant su Rusijos invazija.

Nyderlandų ir Danijos vadovaujama Kyjivo rėmėjų iš Europos koalicija pareiškė, kad padės mokyti ukrainiečių lakūnus po to, kai gegužės mėnesį tam pritarė JAV.

Tačiau anksčiau jie nebuvo nurodę, kada galėtų pradėti mokyti ukrainiečius skraidyti lėktuvais.

„Sutarėme kartu su Danija imtis vadovauti projektui, o tai reiškia, kad ruošiamės kartu su Danija“, – sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren naujienų agentūrai AFP po susitikimo su britų kolega Amsterdame.

Ji teigė, kad Kyjivo vakarų rėmėjų koalicija šį klausimą aptars šią savaitę vyksiančiame susitikime.

„Žinoma, norėtume pradėti kuo greičiau, bet turime gerai pasiruošti, todėl tai užtruks šiek tiek laiko,.. siekiamybė yra kuo greičiau, tikiuosi, kad pavyks šią vasarą“, – pridūrė ji.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad jo šalis greitai pradės elementarius skrydžio mokymus ir kalbų mokymą Ukrainos pilotams.

Tačiau tai nereiškia, kad jie bus mokomi valdyti F-16, nes JK šių lėktuvų nenaudoja, pridūrė B.Wallace'as.

Gegužės mėnesį JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai gauti ilgai lauktus lėktuvus F-16 – sudėtingiausią karinę techniką, kurią Vakarai iki šiol tiekė Kyjivui.

J. Bidenas teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jį patikino, kad lėktuvai nebus naudojami Rusijos teritorijai pulti.

Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė apie naują 325 mln. dolerių (301,12 mln. eurų) karinės pagalbos paketą Ukrainai, Kyjivo kariams kovojant su Rusijos pajėgomis per neseniai pradėtą kontrpuolimą.

JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime sakoma, kad pagal šį paketą bus suteikta 325 mln. dolerių vertės JAV ginklų ir įrangos.

Jis teigė, kad „tai svarbūs oro gynybos pajėgumai, papildoma amunicija didelio judrumo artilerijos raketų sistemoms, artilerijos sviediniai, prieštankiniai ginklai, šarvuočiai ir kita įranga“.

Pentagonas nurodė, kad šiuo paketu suteikiami „pagrindiniai pajėgumai, padedantys Ukrainai susigrąžinti suverenią teritoriją ir remiantys Ukrainos oro gynėjus, kurie drąsiai saugo Ukrainos karius, civilius gyventojus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą“.

Daugiau skaitykite čia.

Ukrainos valdžia antradienį pareiškė, kad jos pajėgos juda į priekį.

Pranešimas pasirodė iškart po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė, kad ilgai lauktas ukrainiečių kontrpuolimas žlunga.

„Mūsų šalies rytuose ir pietuose vyksta įnirtingos gynybinės ir puolamosios kovos. Turime tam tikrų laimėjimų, įgyvendiname savo planus, judame į priekį“, – socialiniame tinkle teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.

 Didžiosios Britanijos vadovaujamas kelių Europos šalių gynybos aljansas paskelbė apie naują 116 mln. dolerių vertės oro gynybos pajėgumų paketą Ukrainai. 

Jungtinės ekspedicinių pajėgų, kurioms priklauso Danija, Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė, gynybos ministrai šį sprendimą priėmė antradienį po susitikimo. 

„92 mln. svarų sterlingų (116 mln. JAV dolerių) vertės įranga bus įsigyta artimiausiais mėnesiais per Tarptautinį fondą Ukrainai (IFU), kad būtų sustiprintas Ukrainos gebėjimas apsaugoti svarbią nacionalinę infrastruktūrą, civilius gyventojus ir fronto linijos personalą“, - sakoma Jungtinės Karalystės vyriausybės pareiškime.

Paketu „bus aprūpinta radarais, kurie padės apsisaugoti nuo beatodairiškų Rusijos smūgių, taip pat ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų“, - pridūrė ji.

Antradienį Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas atskirai paskelbė apie naują 325 mln. dolerių paramą Ukrainai saugumo srityje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad nors Rusijos ginkluotės kokybė gerėja, šaliai trūksta didelio tikslumo šaudmenų ir dronų, rašo CNN.

„Žinoma, vykstant specialiajai karinei operacijai paaiškėjo, kad daug ko trūksta: tai yra tiksliai valdomi šaudmenys, ryšių įranga, lėktuvai, dronai ir taip toliau. Jų (turime), bet, deja, kiekybiškai jų nepakanka“, – antradienį susitikime su karo korespondentais sakė V.Putinas.

„Speciali karinė operacija“ – taip V. Putinas apibūdina savo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Jis paragino įsigyti daugiau bepiločių lėktuvų „kamikadzių“ ir „Orlan-10“, sakydamas, kad jų kokybė taip pat turėtų būti pagerinta.

„Reikia modernios prieštankinės kovos, reikia modernių tankų“, – pridūrė jis.

Jis sakė, kad Rusijos gynybos pramonė auga.

„Ir jeigu nebūtų buvę specialiosios karinės operacijos, mes tikriausiai niekada nebūtume supratę, kaip tobulinti savo gynybos pramonę, kad mūsų kariuomenė būtų geriausia pasaulyje, bet mes tai padarysime“, – sakė V.Putinas.

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos vadovas sako, „labai susirūpinęs“, jog Zaporižios atominė elektrinė gali nukentėti nuo Ukrainos kontrpuolimo prieš Rusiją.

Jėgainė yra labai arti aktyvių kovos veiksmų, „todėl nerimaujame, kad gali būti – turiu omenyje, aišku, matematiškai – galimybių pataikyti“, – sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Grossi.

Kalbėdamas Kyjive po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, R.Grossi sakė, kad TATENA stengiasi „užkirsti kelią kažkam blogam“ ir kad tai vis dar yra „gana pavojinga situacija“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Prieš apsilankymą elektrinėje TATENA vadovas sakė, kad objekte bus kelias valandas. Pasak jo, vyksta TATENA ekspertų rotacija, kurie grįžta į Vieną, o juos pakeičia nauja grupė. 

„Mes didiname komandą, todėl stengiamės, kad mūsų procesas būtų kuo labiau matomas, kuo labiau paveikus, kad būtų išvengta branduolinės avarijos“, – sakė jis.

Sekmadienį TATENA pareiškė, kad jai reikia patekti į vietovę netoli Zaporižios elektrinės, kad galėtų išmatuoti vandens lygį Naujosios Kachovkos rezervuaro siurblinėje.

Tai labai svarbu, nes rezervuaras, kuris tiekia aušinimo vandenį atominei elektrinei ir yra labai svarbus jos saugumui, praėjusią savaitę sugriuvus užtvankai neteko didelės dalies vandens.

TATENA teigė, kad reikės tiksliai nustatyti, kiek vandens buvo prarasta.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Rusija svarsto galimybę pasitraukti iš svarbaus Ukrainos susitarimo dėl grūdų eksporto, pagal kurį jie iš karo krečiamos Ukrainos patenka į pasaulinę rinką.

„Dabar galvojame, ar pasitraukti iš susitarimo dėl grūdų“, – sakė V.Putinas per susitikimą Kremliuje su rusų žurnalistais. Jis apkaltino Kyjivą, kad jis naudojasi jūrų koridoriais, kurie skirti saugiai praleisti grūdus gabenančius laivus, kad paleistų savo jūrinius dronus.

Sužeistųjų skaičius dėl Rusijos užpuolikų raketinės atakos prieš gyvenamąjį namą Kryvyj Rihe išaugo iki 34, prieš tai buvo pranešta apie 28 sužeistuosius.

Apie tai antradienio vakarą „Telegram“ paskelbė Dnepropetrovsko karinės administracijos viršininkas Serhijus Lysakas.

„Dabar turime 34 sužeistuosius“, – rašė S.Lysakas.

Kaip jau buvo pranešta, per ataką žuvo 11 žmonių.

Pasak pareigūno, nukentėjusiųjų šeimos gaus materialinę pagalbą iš regiono – po 300 000 grivinų.

Rusijos raketos smogė Kryvyj Rihui

+6

„Po ekspertizių suprasime, ar įmanoma atstatyti apgadintą pastatą. Kol kas išdaužti langai uždengti plėvele ir medinėmis plokštėmis šalia esančiuose pastatuose“, – sakė jis..

Jis pažymėjo, kad tarptautinės labdaros organizacijos išsiuntė humanitarines misijas. Yra punktas, kuriame jos priima pranešimus apie sugadintą turtą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį prieš susitikimą su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas, kuriuo siekiama išlaisvinti Rusijos okupuotas teritorijas, gali priversti Kremlių derėtis.

J.Stoltenbergas, vėliau antradienį Baltuosiuose rūmuose susitiksiantis su J.Bidenu, televizijai CNN sakė, kad kontrpuolimas, kurį jis apibūdino kaip sudėtingą, dar tik prasidėjo.

Vakarų remiama ukrainiečių kariuomenė bando pulti seniai parengtas Rusijos gynybines linijas, išsidėsčiusias karo draskomos Ukrainos rytuose ir pietuose.

„AFP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

2022 metų vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti invaziją, greitai užėmė dideles teritorijos dalis, tačiau susidūrė su įnirtingu ir vis didėjančiu pasipriešinimu. Kol kas neaišku, kiek Ukrainos kontrpuolimas gali padėti susigrąžinti prarastas žemes, įskaitant visą Krymo pusiasalį.

„Jie turi teisę... išlaisvinti savo žemę“, – sakė J.Stoltenbergas.

Jis teigė, kad „kuo daugiau žemių jie įgis, tuo didesnė tikimybė, kad prezidentas Putinas supras, jog turi sėsti prie derybų stalo ir susitarti dėl teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje“.

NATO vadovas atkartojo pirmadienį išsakytą JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno mintį.

„Sėkmingas kontrpuolimas padarytų du dalykus: sustiprintų jos pozicijas prie bet kokio derybų stalo ir gali paskatinti Putiną pagaliau sutelkti dėmesį į derybas dėl karo, kurį jis pradėjo, nutraukimo“, – bendroje spaudos konferencijoje su Italijos užsienio reikalų ministru Antonio Tajani teigė A.Blinkenas.

Kalbėdamas apie tai, kas jį pakeis po to, kai spalio mėnesį baigsis jo, kaip NATO vadovo, kadencija, J.Stoltenbergas sakė: „Aš esu visiškai įsitikinęs, kad jie suras puikų įpėdinį. Dabar daugiausia dėmesio skiriu vadovavimui šiam aljansui, kol baigsis mano kadencija, nes Europoje vyksta karas.“

Susitikimas su J.Bidenu buvo numatytas pirmadienį, bet atidėtas, nes JAV prezidentui teko atlikti dantų gydymą. Šiuo metu Lietuva rengiasi liepos mėnesį Vilniuje įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva galėjo sėkmingiau parengti su Ukraina besiribojančius pietinius šalies regionus atakoms iš Ukrainos teritorijos.

„Žinoma, tame nėra nieko gero“, – sakė jis, turėdamas omenyje neseniai įvykdytus išpuolius Rusijos pietiniame Belgorodo regione, ir pridūrė: „Tačiau iš esmės buvo galima numanyti, kad priešas taip elgsis, ir tam buvo galima geriau pasiruošti.“

Kadras iš vaizdo įrašo/Rusijos savanorių korpuso reidas į Belgorodo sritį

Praėjus daugiau nei metams nuo invazijos į Ukrainą, Rusija vis dažniau patiria išpuolius savo teritorijoje.

Pastaruoju metu atakų prieš Belgorodo sritį padaugėjo, būta įsiveržimų per valstybinę sieną.

Maskva kaltina Kyjivą ir jo rėmėjus iš Vakarų dėl didėjančio išpuolių ir sabotažo operacijų skaičiaus, taip pat ir prieš Kremlių.

Ukraina neigia esanti su tuo susijusi.

V.Putinas taip pat teigė, kad Ukraina patiria didžiulius nuostolius per savo plačiai aprašomą kontrpuolimą prieš Rusijos pozicijas Ukrainoje. Jis, anot prezidento, nukreiptas prieš kelis fronto sektorius.

„Jų nuostoliai artėja prie katastrofiško lygio“, – sakė V.Putinas per susitikimą su konfliktą nušviečiančiais Rusijos žurnalistais ir rašytojais.

Ukraina tuo metu pareiškė atkovojusi kelis kaimus ir pasistūmėjusi į priekį kontrpuolime prieš Rusijos pajėgas.

Kariuomenės atstovas spaudai Andrijus Kovaliovas sakė, kad atkovotų žemių plotas rytiniuose ir pietiniuose regionuose sudaro daugiau kaip 100 kvadratinių kilometrų.

Ukrainos sausumos pajėgų vadas pulkininkas Oleksandras Syrskis teigė, kad kariai tęsia gynybinę operaciją Bachmuto sektoriuje, kur vyksta ilgiausias puolimo mūšis.

„Mūsų kariai žengia į priekį, o priešas praranda pozicijas flanguose“, – sakė jis.

Pirmadienį ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis teigė, kad Ukraina pasiekė nedidelių laimėjimų vykdydama, anot jo, sudėtingą kontrpuolimą.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Rusijai reikia kovoti su ukrainiečių agentais ir tobulinti gynybą nuo išpuolių savo teritorijoje, tačiau tvirtino, jog nereikia sekti Ukrainos pavyzdžiu ir skelbti karo padėties.

„Nėra jokios priežasties šalyje įvesti kokį nors ypatingą režimą ar karo padėtį“, – sakė V.Putinas per televiziją transliuotame Rusijos karo korespondentų ir karinių tinklaraštininkų susitikime.

„Šiandien tokio dalyko nereikia“, – pabrėžė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas tvirtino, kad plataus masto Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo birželio 4 d. ir nebuvo sėkmingas nė vienoje srityje. Jis pažymėjo, jog Ukrainos gyvosios jėgos nuostoliai 10 kartų didesni nei Rusijos.

Ukraina neteko daugiau kaip 160 savo tankų ir 25-30 proc. iš užsienio tiekiamos technikos, o Rusija neteko – 54 tankų, V.Putino kalbą citavo naujienų agentūra „Reuters“.

Šalies vadovas taip pat aiškino, jog Ukraina tyčia pataikė į Kachovkos užtvanką JAV perduotomis raketomis HIMARS. Pasak jo, šis žingsnis, taip pat trukdė ir taip nesėkmingo Kyjivo kontrpuolimo pastangoms.

Ukrainos puolimo potencialas kovoje su Rusija dar nėra išsemtas, antradienį oficialiame susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale, atsakydamas į Danijos žiniasklaidos klausimus, teigė privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas.

„Bet koks puolimas turi būti vertinamas, taip pat kaip ir jo rezultatai, išnaudojus priešo puolamąjį potencialą. Kiek suprantu, Ukrainos puolamasis potencialas toli gražu neišnaudotas“, – sakė jis.

Rusijos privačios karinės bendrovės vadovas taip pat sakė nežinąs, ar jo pajėgos liks Ukrainoje, kilus ginčui su Rusijos gynybos ministerija dėl sutarčių.

„Zuma press“/„Scanpix“/„Wagner“ pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

Tai įvyko po to, kai Rusijos gynybos ministerija šeštadienį paskelbė, kad „savanorių daliniai“ ir privačios karinės grupės privalės pasirašyti sutartį su ministerija, kuri „suteiktų savanoriškoms formuotėms reikiamą teisinį statusą“ ir sukurtų „vieningą požiūrį“ į jų veiklą.

Nors įsakyme konkrečiai neįvardijama „Wagner“ grupė, tačiau šis žingsnis laikomas būdu kontroliuoti įtakingas karines pajėgas. J.Prigožinas į prievolę pasirašyti įstatymą atsakė, jog „Wagner“ pajėgos to daryti nesiruošia.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad Rusijos okupuotame Ukrainos Luhansko mieste įvyko keli sprogimai. Teigiama, kad „virš miesto kyla dūmų debesys“.

Šiuos žodžius patvirtino leidinio „Kyiv Post“ pasidalinti vaizdo įrašai, kurie sparčiai plinta socialiniuose tinkluose. Kol kas neaišku, kas sukėlė sprogimus.

Nėra galimybės patikrinti šių vaizdo įrašų: jų užfiksavimo aplinkybės, laikas nėra žinomi.

Apie sprogimus taip pat pranešė Rusijos paskirtas okupuoto Tokmako miesto, esančio Zaporižios srityje, gubernatorius Vladimiras Rogovas.

Jo teigimu, miestas galimai apšaudytas iš HIMARS sistemų.

„Užfiksuoti mažiausiai šeši oro taikiniai“, – pridūrė jis.

Anksčiau antradienį Ivanas Fiodorovas, Ukrainos tremtinys, okupuoto Melitopolio meras, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė apie penkis sprogimus, kurie, jo teigimu, nugriaudėjo Mychailivkoje, esančioje už 45 km į rytus nuo Tokmako.

Rusijos propagandiniai leidiniai ir „Telegram“ kanalai skelbia apie sprogimus okupuotame Luhanske. Tačiau kol kas jokių detalių nepateikiama. 

Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT) gali būti pradėtas procesas dėl Kachovkos hidroelektrinės užtvankos sugriovimo, pareiškė aplinkosaugos aktyvistų organizacijos „Greenpeace“ patarėjas teisės klausimais Danielis Simonsas.

Apie tai antradienį skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

D.Simonsas nurodė, kad tokiam žingsniui reikia įrodymų apie konkrečius su išpuoliu susijusius asmenis.

„Vyksta aktyvi kampanija, kuria siekiama, kad „ekocidas“ būtų pripažintas tarptautiniu nusikaltimu, tačiau tarptautinė bendruomenė dar nesusitarė šiuo klausimu“, – sakė jis.

„Tačiau TBT Romos statuto 8 straipsnio 2 dalies b punkto iv papunktyje kaip karo nusikaltimas kvalifikuojama karo ataka, kai yra žinoma, kad tokia ataka padarys ilgalaikę ir didelę žalą gamtinei aplinkai, aiškiai didesnę nei ta, kurios reikia siekiant konkretaus ir tiesioginio laukiamo karinio pranašumo“, – aiškino D.Simonsas.

Po užtvindymo Chersone iš lėto slūgsta vanduo

Jis nurodė, kad dėl to gali būti pradėtas karo nusikaltimų teismo procesas prieš konkrečius asmenis, kurie įsakė sunaikinti užtvanką ir tyčia padarė žalos aplinkai.

Birželio 6-ąją buvo sugriauta Rusijos kontroliuojama Kachovkos užtvanka, esanti palei fronto liniją Chersono regione. Tai sukėlė baimę dėl humanitarinės ir ekologinės katastrofos, o tūkstančiai žmonių buvo priversti bėgti.

Šį potvynį prokurorai pavadino didžiausia ekologine katastrofa po Černobylio.

Ukraina kaltina Rusiją susprogdinus užtvanką Dniepro upėje, o Maskva teigia, kad objektą apšaudė Kyjivas.

Maskvos primesta valdžia antradienį pranešė, kad Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Pietų Ukrainoje per pražūtingą potvynį žuvo 17 žmonių.

Pietų Ukrainoje, smarkiai užtvindytame Chersone rasti dar dviejų nuskendusių civilių kūnai, todėl žuvusiųjų skaičius Ukrainos kontroliuojamoje Dniepro upės pusėje, pralaužus Kachovkos užtvanką, išaugo iki 10.

Ukrainiečių pareigūnai perspėjo, kad dešimtys žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios.

Prancūzija antradienį pranešė atskleidusi didelę Rusijos vykdytą dezinformacijos kampaniją, kurios metu buvo skelbiamos Ukrainai priešiškos melagingos naujienos, atrodančios taip, tarsi jas būtų paskelbusios žinomos Prancūzijos naujienų organizacijos.

„Prancūzija smerkia šiuos veiksmus, kurie yra neverti nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės“, – sakoma užsienio reikalų ministrės Catherine Colonnos pareiškime.

„Prancūzijos valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja su savo partneriais, kad būtų įveiktas hibridinis karas, kuriam vadovauja Rusija“, – pridūrė ji.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Catherine Colonna

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas tviteryje pareiškė, kad Vakarų šalys galėtų perduoti Ukrainai įrangą, kuri jau ilgą laiką kaupia dulkes angaruose – dabar ji reikalinga mūšio lauke.

M.Podoliakas pažymėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tapo „puikia galimybe“ daugeliui Europos šalių persiginkluoti. Jos gali atiduoti pasenusius ginklus ir gauti naujos įrangos strateginių partnerių sąskaita.

„Ukrinform“/„Scanpix“ /Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos patarėjas Mychaila Podoliakas

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas tvirtino, jog Vakarų šalims dabar nereikia tiek daug ginklų, jei pagrindinė strateginė grėsmė Europai yra Rusija.

„Šiandien daugelio šalių angarai pilni modernios karinės technikos, padengtos dulkėmis ir neplanuojamos naudoti... Ar ne geriau būtų kuo daugiau ginklų perduoti tiesiai į mūšio lauką ir “sutramdyti„ agresorių čia ir dabar?“ – retoriškai klausė M.Podoliakas.

Ukrainos sąjungininkai masiškai perduoda kariaujančiai šaliai ne tik modernią, bet ir pasenusią karinę įrangą, kuri ilgą laiką buvo sandėliuojama.

Pavyzdžiui, dalis valstybių specialiai ėmėsi restauruoti ir modernizuoti tankus „Leopard“, kad galėtų jais aprūpinti Ukrainos gynėjus. Panaši situacija susiklostė ir su vokiškais šarvuočiais „Marder“.

Antradienį taip pat pranešta, kad Ukraina paprašė Australijos informacijos apie 41 naikintuvą F-18, kurių eksploatacija buvo nutraukta, ir pateikė prašymą dėl šių kovinių lėktuvų perdavimo.

Iranas ir toliau naudoja Kinijos dalis dronų gamybai, kuriuos Rusija vėliau pasitelkia kare prieš Ukrainą, pranešė leidinys „The Wall Street Journal“.

Teigiama, kad Kinija ir toliau tiekia Irano dronų gamintojams reikiamas dalis, nors Jungtinės Amerikos Valstijos bando užkirsti tam kelią ir nutraukti pasaulinę tiekimo grandinę.

Leidinyje pažymima, kad Iranui reikia maždaug trijų mėnesių, kad pagamintų ir pristatytų Rusijai bepiločius orlaivius, kuriuos ji vėliau panaudos teroristiniams išpuoliams Ukrainoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Iranietiškas dronas

Šį pavasarį Vakarų mokslininkai ištyrė Irano dronų komponentus ir padarė išvadą, kad viena iš jo dalių – įtampos keitiklis – yra kiniška ir pagaminta šiais metais.

Britų analitinis centras „Conflict Armament Research“ pažymėjo, kad tai pirmas kartas, kai 2023 m. iranietiškuose dronuose buvo rasta kiniška dalis. Tai rodo, kad Iranas dabar gali lengviau ir greičiau pagaminti dronus Rusijai.

Baltųjų rūmų teigimu, Rusija panaudojo visus anksčiau gautus Irano dronus. Dabar jai reikalingi nauji bepiločiai orlaiviai apšaudymams Ukrainoje tęsti.

Irano vaidmuo kare prieš Ukrainą

Rusijos kariuomenė naudoja Irane pagamintus bepiločius orlaivius Ukrainos teritorijai apšaudyti. Vakarų šalys ne kartą tvirtino, kad Rusija susitarė su Iranu dėl tokių tiekimų, tačiau Maskva ir Teheranas visais įmanomais būdais neigė šiuos kaltinimus.

Ukrainai pateikus realių įrodymų, kad Rusija Ukrainoje naudoja Irano ginklus, Teheranas pakeitė savo poziciją ir pripažino, kad dalyvauja tiekiant ginklus Rusijai, nors anksčiau tai neigė.

Didžiosios Britanijos žvalgyba pranešė, kad Rusija perėjo nuo mažų Irano bepiločių orlaivių siuntų gavimo oru prie didesnių siuntų gavimo laivais iš Irano per Kaspijos jūrą.

CNN taip pat pažymėjo, kad Ukrainą atakuojantys Irano bepiločiai orlaiviai buvo sukurti naudojant vogtas Vakarų technologijas.

Rusija pirmą kartą nuo 2020 m. atnaujino naftos tiekimą Šiaurės Korėjai, kuriai taikomos sankcijos.

„Bloomberg“ duomenimis, taip Rusija siekia gilinti abiejų šalių bendradarbiavimą, kuris, JAV teigimu, taip pat apima ginklų siuntimą iš Pchenjano, kad šis padėtų Kremliui kariauti su Ukraina.

Straipsnyje teigiama, kad, remiantis Jungtinių Tautų Sankcijų komiteto ataskaita, Rusija naftos produktus į Šiaurės Korėją pradėjo siųsti 2022 m. gruodį ir tai tęsėsi iki 2023 m. Duomenys parodė, kad maždaug 2020 m. spalio mėn. tiekimas buvo sustabdytas, tačiau nuo srauto atnaujinimo Rusija pristatė Šiaurės Korėjai apie 67 tūkst. barelių naftos.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Naftos tiekimo atnaujinimas susijęs su pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjusiu ilgamečių partnerių bendradarbiavimu, keliančiu susirūpinimą, kad abi šalys gali išvengti sankcijų, stiprindamos partnerystę, kuri padėjo Šiaurės Korėjos varginamai ekonomikai ir tiekė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ginklus kruvinam agresijos karui Ukrainoje.

Sprendžiant iš interneto svetainėje „38 North“ paskelbtų palydovinių nuotraukų, praėjusių metų pabaigoje Rusija ir Šiaurės Korėja atnaujino prekybą vienintele savo geležinkelio linija. Ši jungtis buvo uždaryta 2020 m. vasarį, kai Kim Jong Unas uždarė savo sienas dėl COVID-19 grėsmės.

„Esame susirūpinę, kad Šiaurės Korėja planuoja tiekti daugiau karinės įrangos Rusijai“, – sakė JAV valstybės departamento atstovas.

Per naktinius Rusijos raketų smūgius į infrastruktūrą, įskaitant penkiaaukštį gyvenamąjį namą Ukrainos centriniame Kryvyj Riho mieste, žuvo 11 žmonių, antradienį pranešė pareigūnai.

Dnipropetrovsko srities, kuriai priklauso Kryvyj Rihas, gubernatorius Serhijus Lysakas platformoje „Telegram“ nurodė, kad iš po griuvėsių ištraukus dar vieno žmogaus palaikus, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 11.

Pasak jo, paieškų ir gelbėjimo operacija yra baigta.

Tuo tarpu miesto karinės administracijos vadovo Oleksandro Vilkulo įraše socialiniuose tinkluose skelbta, kad sužeisti 28 žmonės.

Jo duomenimis, šešios raketos pataikė į penkis civilinius objektus.

Rusijos raketos smogė Kryvyj Rihui

+6

Per smūgį į penkiaaukštį gyvenamąjį namą žuvo keturi žmonės, o 21 buvo sužeistas, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.

Anot vietos pareigūno, kuris su naujienų agentūra AFP kalbėjosi su anonimiškumo sąlyga, dar du žmonės žuvo maisto sandėlyje, kuriam taip pat buvo smogta.

Anksčiau pareigūnai teigė, kad žuvo 10 žmonių.

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija pranešdama apie naktinę ataką Ukrainoje sakė, kad „smūgio tikslas buvo pasiektas“.

Kryvyj Rihas yra Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtinė.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad nedvejodamas įsakytų panaudoti Rusijos taktinius branduolinius ginklus, kurie bus dislokuoti jo šalyje, jei ši susidurtų su agresija.

Anksčiau šiemet rusų prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie planuojamą trumpojo nuotolio branduolinių ginklų dislokavimą Rusijos kaimynės sąjungininkės Baltarusijos teritorijoje. Šis žingsnis laikomas perspėjimu Vakarams, kurie didina karinę paramą Ukrainai.

V.Putinas pabrėžė, kad Rusija išlaikys jų kontrolę, tačiau A.Lukašenkos pareiškimas tam prieštarautų.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Kyjivas planuoja įrengti apie 250 modulinių antžeminių slėptuvių ir šiam projektui skirti apie 300 mln. grivinų (7,52 mln. eurų), pranešė sostinės meras Vitalijus Klyčko.

„Per 3-5 dienas Kyjivo miesto valstybinės administracijos Miesto saugumo departamentas kartu su Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Kyjivo pagrindine valdyba ir sostinės rajonų administracijų vadovais turėtų nustatyti miestui reikalingų modulinių antžeminių slėptuvių skaičių ir jų įrengimo vietas“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė jis.

V.Klyčko teigimu, planuojama įrengti 200-250 modulinių betoninių slėptuvių.

„Reuters“/„Scanpix“/Kyjivo meras Vitalijus Klyčko

Meras pridūrė, kad rajonų vadovai taip pat turėtų pateikti duomenis apie poreikį įrengti tokius modulius mokyklose ir vaikų darželiuose, kur nėra požeminių slėptuvių.

Ažiotažas dėl Kyjivo slėptuvių statuso ir būklės kilo birželio pradžioje po to, kai Rusijos raketoms atakavus sostinę, prie vienos slėptuvės žuvo trys negalėję į ją patekti žmonės.

Po incidento Kyjive ir visoje Ukrainoje buvo patikrinta slėptuvių būklė. Nustatyta, kad trečdalis sostinėje esančių slėptuvių yra netinkamos naudoti. Pranešama, kad Kyjive taip pat galvojama įrengti specialias viešojo transporto stoteles su slėptuvėmis viduje – tam jau parengtas projektas.

Ukraina pateikė užklausą Australijai dėl dešimčių nebenaudojamų naikintuvų F-18 statuso, pranešė Ukrainos ambasadorius Australijoje Vasilijus Mirošničenko.

Pasak jo, buvo atliktas pirminis tyrimas dėl maždaug 41 orlaivio, saugomo į šiaurę nuo Sidnėjaus esančioje aviacijos bazėje, statuso. Ukrainos įsitikinimu, šie naikintuvai galėtų ženkliai sustiprinti jos oro pajėgas.

Kelios Vakarų šalys jau išreiškė susidomėjimą tiekti Ukrainai naikintuvus F-16, tačiau apie Ukrainos susidomėjimą Australijos naikintuvais F-18 viešojoje erdvėje prabilta visai neseniai.

Žiniasklaidos pranešimais, Australija kartu su Jungtinėmis Valstijomis aptaria galimybę perduoti Ukrainai F/A-18 „Hornets“ naikintuvus. Tačiau atrodo, kad šis planas tebėra tolimas, nors JAV, kuriai priklauso teisės į šio modelio naikintuvus, tokiai galimybei pritaria.

Rusijos karinės pajėgos apšaudė bažnyčios teritoriją Bilozerkos kaime, Chersono srityje, apšaudymo metu žuvo kunigas, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Teigiama, kad rusai apšaudė bažnyčios kiemą iš artilerijos.

Per išpuolį žuvo 72 metų kunigas, 76 metų moteris buvo sužeista.

Apšaudant taip pat buvo apgadinti keturi gyvenamieji namai, paštas, administraciniai pastatai, centrinė aikštė ir svarbiausia infrastruktūra.

Rusijos saugumo tarnyba antradienį pranešė, kad suėmė grupę buvusių gynybos pramonės darbuotojų, kuriuos įtaria tiekus Ukrainai slaptą karinę informaciją ir planavus sabotažo išpuolius.

Naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė, kad Rusijos augumo tarnyba apkaltino neįvardytus buvusius darbuotojus šnipinėjimu Ukrainos karinei žvalgybai ir techninių dokumentų bei modelių, naudojamų gaminant ginklų sistemas ir įrangą Rusijos oro pajėgoms, perdavimu.

Pareiškime teigiama, kad ta pati grupė taip pat buvo susijusi su planais susprogdinti transporto infrastruktūrą, pavyzdžiui, geležinkelio linijas, kuriomis aprūpinamos Ukrainoje kovojančios Rusijos pajėgos.

JAV prezidento Joe Bideno administracija aprūpins Ukrainą nusodrinto urano sviediniais po kelias savaites trukusių vidinių diskusijų, kaip aprūpinti „Abrams“ tankus, kuriuos JAV tiekia Kyjivui.

Tai pirmadienį pareiškė JAV pareigūnai, rašo „The Wall Street Journal“. 

Balandžio mėnesį Jungtinė Karalystė išsiuntė Ukrainai nusodrinto urano sviedinius tankams „Challenger 2“.

Rusija pradėjo grasinti Jungtinei Karalystei atsakomybe už nusodrintojo urano sviedinių naudojimo fronte pasekmes. 

Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenutrauks karo prieš Ukrainą iki JAV prezidento rinkimų.

„Manau, kad jis laukia JAV rinkimų rezultatų. Prieš tai neturėtume tikėtis taikos derybų pradžios“, – sakė J.Borrellis interviu Ispanijos žiniasklaidos priemonei „Onda Cero“.

Pasak diplomato, „karas būtų vystęsis visiškai kitaip“, jei JAV būtų vadovavęs buvęs prezidentas ir dabartinis kandidatas Donaldas Trumpas, o ne Joe Bidenas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrelis

Per naktinį išpuolį Kryvyj Rihe Dnipropetrovsko srityje žuvo 10 žmonių, dar 28 buvo sužeisti, pranešė miesto gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas.

„13.00 val. duomenimis žuvo dešimt žmonių, vienas yra po griuvėsiais, 28 žmonės sužeisti, 12 iš jų vidutinės, sunkios ir labai sunkios būklės miesto ligoninėse. Tęsiama gelbėjimo operacija“, – skelbė jis. 

Birželio 14-oji Kryvyj Rihe paskelbta gedulo diena.

Rusijos raketos smogė Kryvyj Rihui

+6

Vandens lygis po Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimo, sukėlusio potvynius visoje Chersono srityje, pamažu žemėja, tačiau, pasak Ukrainos pareigūnų, kai kurios gyvenvietės vis dar yra po vandeniu. 

Prieš aštuonias dienas sugriuvus užtvankai, vis dar dingę iki 42 žmonių, o Ukrainos kontroliuojamoje pusėje šiuo metu žinoma apie 10 žuvusiųjų, antradienį tvirtino Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. 

„Šį rytą vidutinis užtvindymo lygis yra 2,7 metro, t.y. 27 centimetrais mažesnis nei praėjusią naktį“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė O.Prokudinas. 

Po užtvindymo Chersone iš lėto slūgsta vanduo

Teigiama, kad Ukrainos kontroliuojamame vakariniame Dniepro upės krante 31 gyvenvietėje tebėra apsemta 3 600 namų, tačiau per pastarąją parą vanduo atsitraukė iš 200 namų. 

Ukrainos gelbėtojams pavyko išgelbėti 2 757 žmones iš užtvindytų gyvenviečių, tarp jų „263 vaikus ir 77 riboto judrumo žmones“, pažymėjo srities karinės administracijos vadovas.

Tačiau Rusijos okupuotame rytiniame krante „padėtis tebėra itin kritiška – 17 gyvenviečių tebėra užlietos“, – pridūrė O.Prokudinas.

„Rusija neskuba gelbėti žmonių nė iš vienos iš jų, kuriems dėl jų gresia mirtinas pavojus. Darome viską, ką galime, kad išgelbėtume savo žmones iš ten“.

Rusija šiuo metu kontroliuoja rytinį Dniepro krantą netoli užtvankos vietos. Maskvos primesta valdžia antradienį pranešė, kad Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Pietų Ukrainoje per pražūtingą potvynį žuvo 17 žmonių.

„Nuo šio ryto patvirtinta, kad Hola Prystanėje žuvo 12 žmonių, o Oleškuose – penki“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime teigė Rusijos okupuotos Chersono srities administracijos vadovas Andrejus Aleksejenka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl Kachovkos užtvankos susprogdinimo praeitą savaitę apkaltino Maskvą ir pareiškė, kad Rusija turėtų prisiimti „baudžiamąją atsakomybę" už „ekocidą“.

Vakarų analitikai kol kas susilaiko nuo bet kokių prognozių apie Ukrainos karių žygį ir teigia, kad Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo sėkmę bus galima vertinti tik po kelių savaičių ar mėnesių, rašoma įtakingo amerikiečių leidinio „The New York Times“ straipsnyje.

Nors Ukrainos gynėjai šiuo metu ieško silpnos Rusijos gynybos vietos, į kurią galėtų įkalti pleištą, analitikai kol kas neįžvelgia rimtesnio proveržio požymių tankiame Rusijos okupantų gynybos tinkle.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Ekspertų nuomone, kontrpuolimo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos greičiausiai taikys bandomąsias atakas ir manevrus, didžiąją puolančiųjų pajėgų dalį laikydamos rezerve, ieškodamos silpnų vietų ir tada siųsdamos savo pajėgas ta kryptimi. 

Jų teigimu, toks metodas gali sukelti nuostolių puolantiesiems. Straipsnyje minimi analitikai taip pat atkreipia dėmesį į neseniai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mūšio lauke prarastus pirmuosius tankus „Leopard“ ir pėstininkų kovos mašinas „Bradley“.

Pasak „The New York Times“, Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas, atrodo, nesulėtino Ukrainos pajėgų veržimosi į priekį, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos nebandė forsuoti upės.

Rusijos pajėgos daro viską, kad išsilaikytų užimtose pozicijose, o ukrainiečiai puolimo metu susiduria su ištisiniais minų laukais ir prieštankiniais grioviais, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar, pranešdama apie naujas ukrainiečių pergales mūšio lauke.

„Vykstant puolimui, mūsų kariai pasistūmėjo Bachmuto kryptimi netoli Berdiansko: Bachmuto kryptimi prie Berchivo telkinio 250 m, Torecko kryptimi – 200 m, Berdiansko kryptimi nuo 500 m iki 1 km, kontroliuojamos teritorijos plotas siekė iki 3 kv. km“, – rašė viceministrė.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar

Tuo pat metu, pasak H.Maliar, Rusijos pajėgos daro viską, kad išlaikytų užimtas pozicijas, aktyviai naudoja atakos ir kariuomenės lėktuvus, vykdo intensyvų apšaudymą artilerija. 

Ji informavo, kad puolimo metu mūsų kariai susiduria su nuolatiniais minų laukais kartu su prieštankiniais grioviais. 

Pirmadienį Gynybos ministerija pranešė, kad Ukrainos kariai per savaitę išlaisvino septynias gyvenvietes Donecko ir Tavrijos operatyvinėse teritorijose.

Maskva antradienį pareiškė, kad perėmė kelis vokiškus tankus „Leopard“ ir JAV pėstininkų kovos mašinas „Bradley“, bei paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip Rusijos kariai apžiūrinėja Vakarų šalių Ukrainai pristatytas mašinas. Tačiau įrašo autentiškumo patikrinti neįmanoma.

„Leopard“ tankai ir „Bradley“ pėstininkų kovos mašinos. Tai mūsų trofėjai. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įranga Zaporižios srityje. Grupės „Vostok“ kariai apžiūri mūšyje paimtus priešo tankus ir pėstininkų kovos mašinas“, – sakoma gynybos ministerijos pranešime.

Ukraina šio pareiškimo dar nepakomentavo.

Pirmadienį Nyderlandų atviro šaltinio žvalgybos tarnyba „Oryx“ paskelbė, jog pirmosios kontrpuolimo dienos Ukrainai buvo sunkios ir ji prarado keliolika amerikiečių perduotų pėstininkų kovos mašinų „Bradley“.

Rusijos kariuomenė vėl apšaudė Chersoną, kuris buvo užtvindytas, Kyjivo teigimu, rusams susprogdinus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Administracijos vadovas paragino visus gyventojus nedelsiant pasislėpti, tačiau kol kas nepateikė jokios papildomos informacijos apie apšaudymą.

Po Kachovkos hidroelektrinės sprogimo Rusijos pajėgos reguliariai apšaudo miestą, bandydamos užkirsti kelią gyventojų evakuacijai. Ketvirtadienį dėl apšaudymo vienas žmogus žuvo ir dar 18 buvo sužeista.

Chersonas vėl buvo apšaudytas penktadienį, o šeštadienį rusai paleido ugnį į valtį su žmonėmis, bandžiusiais iš okupuoto kairiojo Dniepro kranto patekti į Chersoną, ir nužudė tris žmones, dar dešimt sužeidė.

Po užtvindymo Chersone iš lėto slūgsta vanduo

Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime bus pasiųstas stiprus signalas, kad Ukraina ir toliau bus remiama, tačiau NATO šalys dar nepasirengusios įvardyti tikslios Ukrainos įstojimo į Aljansą datos dėl tebesitęsiančio karo, amerikiečių visuomeniniam transliuotojui PBS sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO vadovas pažymėjo, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis primygtinai reikalauja aiškaus narystės NATO grafiko.

„Manau, kad neįmanoma nurodyti tikslių datų, kai esame karo įkarštyje“, – sakė jis.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Pasak J.Stoltenbergo, visiems sąjungininkams aišku, kad dabar skubiausia užduotis – užtikrinti, kad Ukraina laimėtų kaip suvereni, nepriklausoma valstybė.

„Jei Ukraina nenugalės, apie narystę apskritai nebus diskutuojama, nes tik suvereni, nepriklausoma, demokratinė Ukraina gali tapti NATO nare“, – pridūrė generalinis sekretorius.

J.Stoltenbergo teigimu, bus susitarta dėl daugiamečio plano – programos, kuri užtikrins Ukrainos ginkluotųjų pajėgų perėjimą nuo senųjų sovietinių standartų ir doktrinų prie šiuolaikinių NATO standartų ir doktrinų. Jo įsitikinimu, tai priartintų Ukrainos narystę.

Kalbėdamas apie liepos mėn. suplanuotą NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje, J.Stoltenbergas pažymėjo, kad „svarbiausia yra tai, kad NATO sąjungininkės išreikš tvirtą paramą Ukrainai ne tik žodžiais, bet ir darbais“.

„Esu visiškai įsitikinęs, kad NATO sąjungininkės naujai paskelbs apie reikšmingą karinę paramą Ukrainai ir įsipareigos ją išlaikyti ir didinti, nes mes aiškiai parodysime, kad esame pasirengę remti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pridūrė jis.

Sankt Peterburgo mieste netoli Kupčino žiedinio kelio ir metro stoties pramoniniame pastate kilo gaisras, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.

Preliminariais duomenimis, gaisras kilo viename iš pramoninių pastatų Vitebsko prospekte. Įvykio vietoje jau dirba ugniagesiai.

Žinoma, kad nuo gaisro nukentėjęs pastatas buvo daugiaaukštis. Pranešimų apie nukentėjusiuosius ir gaisro mastą negauta.

Pastaruoju metu Rusijoje vis dažniau kyla gaisrai, kurie įsižiebia ir pasienio regionuose, ir labai toli nuo sienos esančiose gyvenvietėse.

Antradienio ryte didžiulis gaisras kilo naftos bazėje netoli Jablonovskio tilto Krasnodaro krašte, o sekmadienį milžiniškas gaisras įsiplieskė Rostove prie Dono esančioje „Rostselmash“ gamykloje.

Po Kachovkos užtvankos sugriovimo likusiuose purvinuose krantuose aptikta modernių priešlėktuvinės gynybos raketų ir daug senesnių ginklų iš Antrojo pasaulinio karo laikų, kai visoje Ukrainoje vyko sovietų ir nacių pajėgų susirėmimai, praneša „Business Insider“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Vandens lygis Kachovkos rezervuare. 2023 m. birželio 9 d.

Ginkluotosios pajėgos sėkmingai vykdo puolimą Berdiansko sektoriuje ir perėmė iki trijų kvadratinių kilometrų teritorijos kontrolę, pranešė Karinės žiniasklaidos centras, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovo spaudai Andrijaus Kovaliovo informacija.

„Vykdydami puolamąją operaciją Tavrijos ir Donecko operatyvinėse teritorijose, Ukrainos gynybos pajėgų smogiamosios grupės kariai per pastarąją parą Berdiansko kryptimi pasistūmėjo nuo 500 metrų iki 1 kilometro, jų kontroliuojama teritorija siekia tris kvadratinius kilometrus“, – sakoma pranešime.

Anksčiau naujienų agentūra „Ukrinform“ pranešė, kad per praėjusią savaitę vykdydamos puolamuosius veiksmus gynybos pajėgos išlaisvino septynias gyvenvietes.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis antradienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame galima matyti situaciją Bachmute.

„Gynybos pajėgos tęsia gynybinę operaciją Bachmuto kryptimi. Mūsų kariai žengia į priekį, priešas praranda pozicijas šonuose“, – prie paskelbto įrašo pridūrė jis.

O.Syrskis taip pat priminė Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešimą, kad Rusija praranda po karį kas 48 cm teritorijos Bachmute.

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmininkavo eiliniam Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado štabo posėdžiui. Viena iš diskusijų temų buvo ginkluotųjų pajėgų laimėjimai fronte. V.Zelenskis atskirai padėkojo už Bachmutą, pažymėdamas, kad ginkluotosios pajėgos didina kontrolę šioje srityje.

Anksčiau Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas tvirtino, vien prie Bachmuto rusai patyrė daugiau kaip 100 tūkst. gyvosios jėgos nuostolių.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys, kasdien pasidalinantis savo įžvalgomis socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, pirmadienį pažymėjo, jog „karas Ukrainoje, ko gero, yra pirmas, kuriame pultų kariuomenė, turinti nedidelę aviaciją, priešininko orlaiviams beveik viešpataujant ore“.

„Visuose mūsų amžiaus karuose ir konfliktuose sėkmingai puolė tie, kurie turėjo aiškų pranašumą ore. Ši taisyklė Ukrainos fronte negalioja – rusų aviacija veikia neefektyviai, o negausūs ukrainiečių lėktuvai ir sraigtasparniai įžūliai atakuoja priešo naikintuvų panosėje“, – rašė E.Papečkys.

Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys

Jo bei daugelio kitų Vakarų karybos ekspertų nuomone, Ukrainos kontrpuolimas būtų kur kas sėkmingesnis, jeigu šalies karinės pajėgos turėtų stipresnę aviaciją.

„Jos trūkumą kompensuoja raketų ir bepiločių smūgiai prieš rusų aviacijos dislokacijos vietas ir, svarbiausia, šaudmenų sandėlius, kuro bazes ir komunikacijų linijas. Vakar naktį (sekmadienį) diversantai dviem sprogimais nuo bėgių nuvertė rusų traukinį Belgorodo srityje.“

E.Papečkys mano, kad ukrainiečiai toliau metodiškai judės Tokmako link, iš kur jiems atsivers kelias į Melitopolį ir Berdianską.

„Pagunda pulti abiem kryptimis bus didelė, neabejoju, kad Ukrainos karinė vadovybė jau braižo puolimo strėles žemėlapiuose į abu miestus iš karto“, – pridūrė ekspertas.

Anot jo, Ukrainos pajėgos telkiamos ir Kreminos kryptyje, dėl ko nerimauja rusų kariniai apžvalgininkai.

„Tokie ukrainiečių smūgiai gerokai ištampytų rusų gynybą, jiems tektų negausius rezervus permetinėti iš vienos vietos į kitą, mėginant užkamšyti skyles“, – įvertino E.Papečkys.

Jis įsitikinęs, kad laukianti savaitė bus sunki: rusai tikrai bandys kontratakuoti, toliau apšaudys Ukrainos miestus, kerštaudami civiliams ir bandydami pažeisti ukrainiečių sandėlius bei komunikacijas.

„Pagal juodžiausią scenarijų, kurio tikisi rusai, jiems pavyktų sustabdyti Ukrainos pajėgų puolimą ir padaryti didelių nuostolių. Po to sektų operacinė pauzė ir rusų puolimas. Bet mes tikimės geriausio scenarijaus, kuriame ukrainiečių puolamoji operacija pasibaigtų Kryme ir Mariupolyje“, – rašė karybos ekspertas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau artėja prie okupantų pozicijų, tačiau kol kas pagrindinės pajėgos nesusidūrė, sako Ukrainos karo ekspertas. 

„Apskritai gynybos pajėgos vykdo kovinę žvalgybą, zonduoja priešo gynybą ir stengiasi rasti spragas, silpniausias vietas, kad galėtų ten nukreipti galingesnius smūgius. Tai tik pradžia. Užsienio tyrėjų duomenimis, mes pralaužėme dvi priešo gynybos linijas“, – leidiniui „Obozrevatel“ sakė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras Oleksijus Hetmanas.

Jo nuomone, Ukrainos pajėgoms pralaužus trečiąją okupantų gynybos liniją, net jei po to frontas nesugrius, ginkluotosios pajėgos vis tiek turės labai rimtą taktinį pranašumą tolimesnei pažangai.

„Žinoma, siekdamas užkirsti kelią tokiems puolamiesiems veiksmams, priešas taip pat stengiasi pulti, didinti savo puolamąją veiklą, šiuo atveju šiose keturiose srityse.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgos prie Avdijivkos

Tačiau Hanna Maliar sakė, kad priešui nepasisekė nė viena kryptimi, jis nepajudėjo į priekį. Bet jis ir toliau telkia savo pajėgas ir rengia tam tikras kontratakas. Žvelgiame į žemėlapį ir matome priešo užimtas gyvenvietes. Tačiau suprantame, kad kariškiai yra tik fronto zonose“, – sakė ekspertas.

O.Hetmanas paaiškino, kad nors rusai kontroliuoja likusias okupuotas teritorijas, ten nėra didelių rezervų, tik nedideli junginiai. Taigi, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos praeis gynybos liniją su galingiausiais įtvirtinimais, jos galės judėti giliau.

„Tai tas pats, kas buvo prie Charkivo. Priešas pradės bėgti. Kaip sakė Sausumos pajėgų vadas O.Syrskis, mums pavyko pasistūmėti dar toliau, nei planavome. Nes priešai pamatė, kad neturi kuo gintis, kad mes vykdome galingą puolimą, ir paniškai bėgo, palikdami savo ginklus ir techniką.

Tai ir yra tai, kas vadinama „fronto linija sutriuškinta“. Taigi, kai priešas supras, kad tam tikrame rajone pralaužėme frontą ir galime patekti į jų užnugarį, tai reikš ne tik tai, kad jie turės apsisukti ir šaudyti į abi puses“, – pridūrė jis.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius vokiečių televizijos „RTL Direkt“ eteryje pareiškė, kad padidins tankų tiekimą Ukrainai, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

„Negalėsime pakeisti kiekvieno sugedusio tanko, tačiau nuo liepos mėnesio padidinsime tankų „Leopard 1 A5“ tiekimo apimtis“, – sakė B.Pistorius.

Pasak jo, iki metų pabaigos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planuojama pristatyti daugiau kaip 100 šių tankų.

„Scanpix“ nuotr./Borisas Pistorius

Per paskutinę savaitę Vakarų žiniasklaidoje pasirodė informacijos, kad vien birželio 8 d. Ukraina neteko dviejų tankų „Leopard 2“ ir 13 pėstininkų kovos mašinų „Bradley“.

Tuo tarpu Vokietija informacijos apie vakarietiškos technikos praradimą nepatvirtino.

Vokietijos leidinio „Bild“ duomenimis, Vokietijos vyriausybė nėra gavusi jokios informacijos apie tankų „Leopard“ sunaikinimą Ukrainoje.

Tikimasi, kad Vokietijos vyriausybės pozicija šiuo klausimu taps aiškesnė, kai trečiadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pristatys atnaujintą nacionalinio saugumo strategiją.

Tuo tarpu Rusijos propaganda teigia, kad neva sunaikinti septyni tankai „Leopard“. Vėliau Ukrainos kariuomenė paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas apgadintas „Leopard“. Žinoma, kad jis prarado vėžę užvažiavęs ant minos, tačiau buvo suremontuota.

Ukrainos pareigūnai patvirtino, kad po Rusijos raketų smūgių Kryvyj Riho miestui centrinėje Ukrainoje naktį žuvo mažiausiai šeši žmonės, o gelbėtojai stengiasi išlaisvinti po griuvėsiais įstrigusius žmones.

„Deja, jau yra 6 žuvusieji. Gelbėjimo operacija tęsiasi“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė Kryvyj Riho miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas.

Anksčiau O.Vilkulas sakė, kad žuvo mažiausiai trys žmonės, dešimtys kitų sužeisti, o gelbėtojai stengiasi išlaisvinti mažiausiai septynis griuvėsiuose įstrigusius žmones.

Rusijos raketos smogė Kryvyj Rihui

+6

Tiksli jų buvimo vieta lieka neaiški; gelbėjimo operacijos vyko užsidegusiame penkiaaukščiame gyvenamajame name ir per smūgius nukentėjusiame sandėlyje, tvirtino valdžios institucijos.

„Trys iš nukentėjusiųjų dirba privačioje įmonėje. Jie buvo paguldyti į ligoninę. Po sugriauto sandėlio griuvėsiais tikriausiai yra žmonių, gelbėtojai jų ieško“, – anksčiau antradienį „Telegram“ rašė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

Priešlėktuvinė gynyba virš miesto numušė tris sparnuotąsias raketas, tačiau taip pat buvo „įskridimų“, kurie pataikė į civilinę infrastruktūrą, anksčiau teigė srities karinės administracijos vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė išpuolius ir pareiškė užuojautą aukoms.o

Jungtinės Amerikos Valstijos Ukrainai suteiks iki 325 mln. dolerių (301 mln. eurų) papildomos karinės pagalbos, leidiniui „Voice of America“ sakė du JAV gynybos departamento atstovai.

Naujasis karinės pagalbos pakete turėtų būti šarvuočių „Stryker“ ir „Bradley“, kurie pakeis sugadinta ir sunaikinta techniką per Ukrainoje prasidėjusį ilgai lauktą kontrpuolimą.

Į pagalbos paketą taip pat bus įtraukta šaudmenų raketų „žemė-oras“ sistemoms NASAMS ir raketų labai mobilioms raketų sistemoms HIMARS.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Bradley“ kovos mašinos

Tikimasi, kad naujasis karinės pagalbos Ukrainai paketas bus paskelbtas antradienį.

Pirmadienį apie papildomą karinę pagalbą Ukrainai pranešė ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Spaudos konferencijos su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda metu E.Macronas pažymėjo, jog papildoma pagalba bus perduota artimiausiomis savaitėmis, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Rusijos 35-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos štabo viršininkas generolas majoras Sergejus Goriačiovas žuvo birželio 12 d. per Ukrainos karių raketų ataką. Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Voenkor Kotenok Z“. Rusijos kariuomenė šios informacijos ko kas nepatvirtino.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Zspu.org nuotr./Sergejus Goriačiovas

Pirmadienį Ukrainos gynybos ministerija paskelbė apie septynias išlaisvintas gyvenvietes, virš kurių buvo iškelta šalies nacionalinė vėliava.

Tačiau Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis 15min tvirtino, jog kontrpuolimo pradžia yra sunki: rusai yra parengę tvirtas gynybines kliūtis, į mūšio lauką pirmą kartą išriedėjusi vakarietiška technika kol kas naudojama ir klystant, o dalis Ukrainos gynėjų pirmą kartą atsidūrė mūšio lauke.

Su karybos ekspertu kalbėjomės apie pirmuosius kontrpuolimo rezultatus, galimus ukrainiečių žingsnius ir rusų pasirengimą atremti ilgai lauktą kontrpuolimą.

„Naivu būtų tikėtis, jog rusai kontrpuolimui nesiruošė. Juoba, kad apie kontrpuolimą Ukrainos pusė kalbėjo pakankamai ilgai, kone nuo Naujųjų metų. Įprasta karinė taktika yra tokia, kad užėmus kažkokią teritoriją, privalu pereiti į gynybą ir pasiruošti kontrpuolimui“, – sakė D.Antanaitis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į pirmadienį naujienų agentūros „Reuters“ paskelbtą informaciją apie tai, kad Rusija sulaukė šimtų dronų iš Irano ir jo padedama stato bepiločių orlaivių gamyklą šalies viduje.

Britų žvalgyba pastebėjo, kad pastaraisiais mėnesiais Rusija greičiausiai stengėsi užsitikrinti ilgalaikį ir didelės apimties vienkartinių bepiločių atakos orlaivių tiekimą, nors, tiekdamas šiuos ginklus, Teheranas toliau pažeidžia JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2231.

Tikėtina, kad Rusija perėjo nuo nedidelių Irano orlaivių siuntų, perduodamu oro transportu, prie didesnių siuntų, siunčiamų laivais iš Irano per Kaspijos jūrą.

Šis „tarptautinis šiaurės-pietų tranzito koridorius“ po invazijos tapo daug svarbesnis, pažymėjo Gynybos ministerija. 

Jis leidžia Rusijai patekti į Azijos rinkas, įskaitant ginklų perdavimą, ir, kaip ji tikisi, yra mažiau pažeidžiamas tarptautinių sankcijų.

Be to, Rusija, beveik neabejotinai padedama Irano, siekia pradėti tokių orlaivių gamybą šalies viduje.

„Labai tikėtina, kad Rusija investuoja į bepiločių atakos orlaivių gamybą, nes jie suteikia Rusijai palyginti pigias tolimojo nuotolio smogiamąsias pajėgas tuo metu, kai ji išeikvojo didelę dalį savo sparnuotųjų raketų atsargų Ukrainoje“, – rašoma apžvalgoje.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi antradienį atvyks į Kyjivą ir susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, po to aplankys Zaporižios atominę elektrinę (AE).

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, R.Grossi nuolat perspėja apie galimą branduolinę avariją elektrinėje, kurioje jis ne kartą lankėsi. Zaporižios AE taip pat dirba nuolatinė TATENA komanda.

Kachovkos užtvanka įrengta Dniepro upėje pietinėje Ukrainos dalyje ir sudaro rezervuarą, iš kurio tiekiamas aušinamasis vanduo Rusijos okupuotai didžiausiai Europos atominei elektrinei. 

Dėl Dnipro upės užtvankos susprogdinimo Kyjivas kaltina Rusiją, o pastaroji kaltina Ukrainą.

TATENA teigia, kad Kachovkos užtvankos katastrofa, dėl kurios žuvo 10 žmonių ir dar dešimtys dingo be žinios, dar labiau apsunkina ir taip sunkią situaciją branduolinės saugos srityje. 

„Reuters“/„Scanpix“/TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi

„Važiuoju į Ukrainą susitikti su prezidentu Vlodymyru Zelenskiu“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė R.Grossi. 

„Pristatysiu pagalbos programą dėl katastrofiško Naujosios Kachovkos užtvankos užtvindymo“, – pridūrė jis. 

Jis taip pat nurodė, kad ketina įvertinti padėtį Zaporižios AE ir rotacijos būdu paleisti TATENA palaikymo ir pagalbos misiją Zaporižioje (ISAMZ).

Sekmadienį R.Grossi pakartojo reikalavimą leisti TATENA ekspertams patekti į elektrinę, kad jie galėtų išmatuoti vandens lygį rezervuare ir atlikti nepriklausomą vertinimą.

Anot jo, siekiama išsiaiškinti, kodėl rezervuaro, iš kurio tiekiamas vanduo šešiems reaktoriams aušinti ir panaudotam kurui saugoti, aukščio matavimai taip smarkiai skiriasi.

Rusijos okupantai visiškai prarado iniciatyvą Bachmuto sektoriuje, nors vis dar turi pakankamai ugnies priemonių. Ukrainos gynybos pajėgų judėjimas į priekį šiame fronto ruože yra itin sudėtingas, – sakė Nacionalinės gvardijos bataliono „Svoboda“ kovotojas Volodymyras Nazarenko.

„Priešas visiškai prarado iniciatyvą. Deja, jis ir toliau bando smogti ir kai kuriuose rajonuose bando žengti į priekį, bet apskritai iniciatyvą daugelyje rajonų turi mūsų gynybos pajėgos“, – sakė jis.

„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karys Bachmute

V.Nazarenko pažymėjo, kad Ukrainos kariuomenė daro viską, kad okupantai arba atsitrauktų, arba nespėtų atsigabenti rezervų ir papildyti nuostolius fronte.

„Tačiau, deja, Ukrainos gynybos pajėgoms žengti į priekį yra gana sunku. Kiekvienas metras, kiekvienas žingsnis atliekamas su didelėmis pastangomis, bet tai reiškia, kad pranašumą turi gynybos pajėgos“, – apibendrino kovotojas.

Per Rusijos raketų smūgius centriniame Ukrainos Kryvyj Riho mieste ankstyvą antradienį žuvo šeši žmonės ir 32 buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.

Anksčiau Serhijus Lysakas sakė, jog dėl smūgių žuvo trys žmonės ir 25 buvo sužeisti.

„Sugriautas penkiaaukštis pastatas. Pirminiais duomenimis, trys jo gyventojai žuvo. 25 žmonės buvo sužeisti“, – pranešė S.Lysakas per „Telegram“ ir pridūrė, kad „po griuvėsiais vis dar yra žmonių“.

Jis pridūrė, kad dar septyni žmonės buvo sužeisti per smūgius dviejose kitose vietovėse.

S.Lysakas sakė, kad trys sparnuotosios raketos buvo numuštos, tačiau kitos praskriejo pro šalį.

Ukrainos sostinė ir šiaurės rytuose esantis Charkivo miestas taip pat buvo atakuojami raketomis ir dronais.

„Pirminiais duomenimis, priešas naudojo „Kh-101/555“ sparnuotąsias raketas“, – pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.

„Visi priešo taikiniai oro erdvėje aplink Kyjivą buvo aptikti ir sėkmingai sunaikinti priešlėktuvinės gynybos pajėgomis ir priemonėmis“, – teigiama pranešime, kuriame priduriama, kad informacijos apie nukentėjusiuosius ar padarytą žalą iš karto negauta.

Charkive per dronų ataką nukentėjo civilinė infrastruktūra, sakė miesto meras Ihoris Terechovas.

„Pirminiais duomenimis, apgadinta komunalinių paslaugų įmonė Kyjivo rajone, taip pat sandėlis Saltivskio rajone. Pastarajame dėl sprogimo kilo gaisras“, – sakė jis.

Oro pavojus taip pat buvo paskelbtas Dnipropetrovsko srityje ir kaimyninėse Donecko bei Poltavos srityse.

Per pastarąją dieną Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo 470 okupantų, 4 tankus, 20 artilerijos sistemų ir kitą priešo techniką, panešė šalies Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Skaičiuojama, kad nuo 22.02.24 iki 23.06.13 rusų koviniai nuostoliai iš viso sudarė apie 216650 (+470) žmonių, tankų – 3935 (+4), šarvuotų kovos mašinų – 7642 (+6), artilerijos sistemų – 3766 (+20), priešlėktuvinės gynybos sistemų – 363 (+1), orlaivių – 314 (+0), 
sraigtasparnių – 300 (+1). 

Šiaurės rytuose esantis Charkivo miestas taip pat buvo atakuotas raketomis ir dronais.

„Pirminiais duomenimis, priešas naudojo „Kh-101/555“ sparnuotąsias raketas“, – pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.

„Visi priešo taikiniai oro erdvėje aplink Kyjivą buvo aptikti ir sėkmingai sunaikinti priešlėktuvinės gynybos pajėgomis ir priemonėmis“, – teigiama pranešime, kuriame priduriama, kad informacijos apie nukentėjusiuosius ar padarytą žalą iš karto negauta.

Charkive per dronų ataką nukentėjo civilinė infrastruktūra, sakė miesto meras Ihoris Terechovas.

„Pirminiais duomenimis, apgadinta komunalinių paslaugų įmonė Kyjivo rajone, taip pat sandėlis Saltivskio rajone. Pastarajame dėl sprogimo kilo gaisras“, – sakė jis.

Oro pavojus taip pat buvo paskelbtas Dnipropetrovsko srityje ir kaimyninėse Donecko bei Poltavos srityse.

Nauja oro atakų banga buvo surengta po to, kai Ukraina pareiškė atkovojusi kelis kaimus ir pasistūmėjusi į priekį kontrpuolime prieš Rusijos pajėgas.

„Kova sunki, bet mes judame į priekį, tai labai svarbu“, – pirmadienį sakė V.Zelenskis.

Karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas pranešė, kad dėl naktinio priešo puolimo Kryvyj Riho daugaiabutį žuvo mažiausiai 3 žmonės, 25 buvo sužeisti.

Skelbiama, kad ugnies liepsnos buvo apėmė butus nuo pirmo ir penkto aukšto – apie 700 kv. m.

Po griuvėsiais vis dar gali būti įstrigę žmonių. Gelbėtojai jų ieško.

7.11 val. vietos laiku visoje Ukrainoje, išskyrus vakarinius regionus, vėl paskelbtas oro atakos pavojus.

Naktį rusai atakavo Ukrainą 14 sparnuotųjų raketų, iš kurių 10 sunaikino priešlėktuvinė gynyba, ir 4 dronais „Shahed“, iš kurių vieną numušė gynėjai, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas truks kelias savaites ar net mėnesius.

„Ukrainos kontrpuolimas prasidėjo prieš kelias dienas“, – sakė E.Macronas, Eliziejaus rūmuose kalbėdamas kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

„Jis bus dislokuotas per kelias savaites ar net mėnesius“, – pridūrė jis.

„Norime, kad jis būtų kuo sėkmingesnis ir galėtume pradėti derybų etapą geromis sąlygomis“, – pridūrė jis. 

Pirmadienį Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose ir pasiekė teritorinių laimėjimų. Birželio 12 d. Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pranešė, kad per pastarąją savaitę Ukrainos pajėgos Donecko ir Zaporižios kryptimis pasistūmėjo 6,5 km į priekį ir atkovojo 90 kv. km teritorijos, savo kasdienėje apžvalgoje akcentuoja Karo studijų institutas (ISW).

Ukrainos Rytų pajėgų grupės atstovas spaudai pulkininkas Serhijus Čerevatas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimus Bachmuto kryptimi ir pasistūmėjo 250-700 metrų į priekį nenurodytose vietovėse miesto pakraštyje.

Tuo metu Rusijos informaciniai  šaltiniai pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimus prieš Rusijos pozicijas į pietvakarius, šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Bachmuto, ypač netoli Berchivkos (3 km į šiaurės vakarus nuo Bachmuto).

Birželio 12 d. paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje papildomai nurodoma, kad Ukrainos pajėgos ribotai pasistūmėjo į priekį vakarinėje Donecko srityje.

Pagrindiniai ISW apžvalgos akcentai:

• Ukrainos pajėgos tęsia kontrpuolimo operacijas mažiausiai trijuose fronto sektoriuose
• Rusijos pajėgos pradėjo kontrataką po to, kai birželio 11 d. ukrainiečiai pasiekė taktinių laimėjimų netoli Vremivkos iškyšulio vakarinėje Donecko srityje
• Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad dėl prastų oro sąlygų buvo nutupdyti Rusijos orlaiviai, o tai trukdė Rusijos gynybai prie Donecko ir Zaporižios sričių administracinės sienos.
• Tikėtina, kad Rusijos URM pastangomis siekiama centralizuoti Rusijos nereguliariųjų pajėgų personalo ir atsargų kontrolę, kad būtų galima atsakyti į Ukrainos kontrpuolimą, taip pat apriboti nepriklausomybę nuo „Wagner“
• Čečėnijos respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas ir toliau stengiasi retoriškai suartėti su Rusijos gynybos ministerija ir dar labiau atsiriboti nuo „Wagner Group“ vadovo J.Prigožino
• Rusijos pajėgos surengė antžemines atakas į pietus nuo Kreminos
• Ukrainos ir Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas Bachmuto apylinkėse bei palei Avdijivkos-Donecko miesto liniją
• Ukrainos pajėgos vykdė antžemines atakas prie Donecko ir Zaporižios sričių administracinės sienos ir nuo birželio 12 d. pasiekė laimėjimų

Nuo praėjusios savaitės per puolamąją operaciją Donecko ir Tauridės operatyviniuose rajonuose išlaisvintos 7 gyvenvietės, savo „Telegram“ kanale pirmadienį vakare paskelbė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar

Pasak jos, gynybos pajėgos jau išlaisvino Lobkovę, Levadnę, Novodarivką, Neskučnę, Storoževę, Makarivką ir Blahodatnę.

H.Maliar pridūrė, kad iš viso Ukrainos karinių pajėgų pažanga siekė 6,5 km, o iš okupantų susigrąžinta teritorija – 90 kv. km.

Viceministrė taip pat pranešė apie ukrainiečių pažangą, per pastarąją parą pasiektą Bachmuto apylinkėse. Pasak jos, kairiajame flange Ukrainos kariai pasistūmėjo dar 1,5 km, o dešiniajame – net 3,5 km. Teritorija, kurią ukrainiečiai susigrąžino iš priešo, siekia 16 kv. km.