Tačiau žiauri Rusijos invazija į Ukrainą staiga suteikė naują stimulą maždaug dviem šimtams prancūzų pėstininkų, dislokuotų Tapoje – mieste, esančiame už maždaug 60 mylių nuo sienos su Rusija.
Įvykiai Ukrainoje priartino grėsmę, kad gali kilti didelio masto mūšių ir paskatino Prancūziją ruoštis, Prancūzijos kariuomenės štabo viršininko generolo Thierry Burkhardo žodžiais tariant, „didelio intensyvumo karui“.
T.Burkhardas paaiškino, kad šio pasiruošimo dalis yra ir jo šalies gebėjimo greitai dislokuoti karius bei gintis nuo kibernetinio ir informacinio karo tobulinimas.
„Europos šalių interesas yra susilpninti Rusiją“, – praėjusią savaitę lankydamasis Estijoje sakė T.Burkhardas, kalbėjęsis su „The New York Times“ ir naujienų tarnyba „Agence France-Presse“.
Šioje jo frazėje buvo girdėti JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino žodžių aidas – gynybos sekretorius praėjusį mėnesį sakė, kad Amerikos tikslas yra matyti Rusiją taip „susilpnėjusią“, kad ji nebeturėtų galios įsiveržti į kokią nors kaimyninę valstybę.
Kita vertus, laikydamasis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pastangų išlaikyti atvirą diplomatinę liniją su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, T.Burkhardas pridūrė, kad susilpninti Rusiją nereiškia ją sunaikinti ir kad Vakarams, kuriant ateities pasaulio „saugumo architektūrą“, gali tekti bendradarbiauti su Rusija.
