Svarbiausios naujienos
- V.Orbanas: Ukrainos derybos dėl stojimo į ES neturėtų būti tęsiamos
- Trauminė patirtis: net pusė ukrainiečių yra buvę karo zonoje
- Generolas J.V.Žukas: prie Dniepro gali būti proveržis
- Ką rašo pasaulis: ar tikrai karas Ukrainoje įstrigo aklavietėje?
- Ukrainos prezidento biuro vadovas prognozuoja galimą karo pabaigą
- Analitikai: Ukrainos kariai kairiajame Dniepro krante žengia į priekį ir užėmė svarbų kelią
- Ukrainos žvalgyba patvirtino smūgį dar dviems rusų laivams Kryme
- Laikinai okupuotame Kryme rusai mirtinai sumušė savo pulkininką ir dezertyravo
- „Bloomberg“: Ukrainos prezidento kanceliarija neigia nesutarimus tarp V.Zalužno ir V.Zelenskio
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bloomberg“: Europa greičiausiai negalės įvykdyti savo pažado Ukrainai
17:11
Europos Sąjunga informavo valstybes nares, kad blokas tikriausiai neįvykdys savo įsipareigojimo aprūpinti Ukrainą 1 mln. artilerijos šaudmenų. O tai stipriai apsunkins Kyjivo galimybes neatsilikti nuo Rusijos gamybos apimčių, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai pažymėjo, kad Europos išorės veiksmų tarnyba informavo diplomatus, kad ES greičiausiai neįvykdys savo pažado iki 2024 m. kovo mėn.
Pagal šių metų pradžioje parengtus planus ES įsipareigojo tiekti Ukrainai artilerijos šaudmenis per 12 mėnesių, iš pradžių naudodama turimas atsargas, o vėliau sudarydama bendrų viešųjų pirkimų sutartis ir didindama pramonės pajėgumus.
Tačiau jau praėjo daugiau nei pusė paskelbto laiko, o įvykdyta tik 30 proc. plano. Sprendžiant iš iki šiol pasirašytų sutarčių apimties, ES rizikuoja nepasiekti užsibrėžto tikslo, pažymėjo „Bloomberg“.
Šaltinių teigimu, kai kurios valstybės narės nenori atskleisti tiekimo detalių, todėl ES gali paprašyti jų pateikti daugiau informacijos apie planuojamą tiekimą, kad susidarytų išsamus vaizdas. Šis klausimas bus svarstomas kitą savaitę vyksiančiame ES gynybos ministrų susitikime.
Šaudmenų tiekimas Ukrainai tampa dar aktualesnis, nes Rusijai pavyko padidinti savo gamybos apimtis. Pasak „Bloomberg“ šaltinių, kai kurios valstybės narės per šią savaitę vykusius susitikimus pažymėjo, kad Šiaurės Korėjos tiekimas Maskvai dar kartą pabrėžia, jog ES turi būti veiksmingesnė.
Anksčiau šį mėnesį Pietų Korėja pareiškė, kad Pchenjanas į Rusiją išsiuntė daugiau kaip 1 mln. raketų.
„Ukrainai ruošiantis užsitęsusiam karui, bet koks trūkumas Europoje gali tapti kritiniu, jei JAV tiekimas ir parama taip pat sulėtės arba jei dėl kitų metų prezidento rinkimų kampanijos pasikeis laikysena“, – rašo „Bloomberg“.
Šią savaitę Pentagonas pareiškė, kad pradėjo mažinti karinę pagalbą Ukrainai, nes Kongrese vėluoja finansavimas.
Kotovskio miltelių gamykloje Rusijoje įvyko sprogimas
00:53
Apie vidurnaktį Rusijos Tambovo mieste esančioje Kotovskio ginklų miltelių gamykloje kilo galingas gaisras, pranešta „Telegram“.
Prieš prasidedant gaisrui vietos gyventojai pranešė apie sprogimo garsą.
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, viskas esą buvo užgesinta per pusantros valandos. Gaisro plotas buvo 300 kvadratinių metrų.
Karinė žvalgyba: smūgis Kryme paskandino Rusijos desantinius laivus
00:00
Lapkričio 10 d. per naktinį smūgį Kryme nuskendo du Rusijos greitaeigiai desantiniai laivai, patvirtino Ukrainos karinė žvalgyba (HUR).
Anksčiau tą pačią dieną pasirodė pranešimų, kad, remiantis karinės žvalgybos paskelbta filmuota medžiaga, į laivus smogė, kaip atrodo, antžeminis dronas.
Karinės žvalgybos atstovas spaudai patvirtino ataką portalui „Kyiv Independent“.
Tokio modelio laivus Rusijos pajėgos naudojo įrangai ir kariams gabenti į Zmiinyj (Gyvatės) salą, kai ji buvo okupuota Rusijos, pažymėjo karinė žvalgyba.
„Nedidelis „Serna“ klasės desantinis laivas pasižymi dideliu greičiu, jame gali tilpti iki 45 tonų krovinių ir 92 ginkluoti desantininkai“, – rašė karinė žvalgyba „Telegram“ kanale.
Laivuose taip pat gali būti įrengta priešlėktuvinė gynyba „Tor-M2“ ir jie užtikrina gyvybiškai svarbią apsaugą likusiai Rusijos Juodosios jūros laivyno daliai.
Buvo gauta pranešimų apie daugybę sprogimų netoli Čornomorsko miesto Rusijos okupuotame Kryme ankstyvą lapkričio 10 d. rytą.
Liudininkai teigė, kad tikriausiai nukentėjo kareivinės.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad virš pusiasalio buvo numušti du bepiločiai orlaiviai.
Pajūrio miestas Čornomorske yra Krymo pusiasalio vakariniame pakraštyje, maždaug už 120 km į šiaurės vakarus nuo Simferopolio.
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas lapkričio 8 d. sakė, kad Ukraina pasiekė „didžiulių laimėjimų“ naikindama Rusijos karinius objektus okupuotame Kryme.
Rusijos išpuolis Odesoje sužeidė 3 žmones
23:28
Lapkričio 10 d. per Rusijos ataką Odesos rajone buvo sužeisti trys žmonės, pranešė Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis.
Viena iš sužeistųjų, 96 metų moteris, gydoma ligoninėje, kai buvo rasta po vasarnamio griuvėsiais.
Jos būklė stabili, sakė O.Kiperis. Kiti du, 72 ir 73 metų amžiaus žmonės, buvo gydomi dėl nedidelių sužalojimų.
Oro pavojaus signalas Odesoje nuskambėjo apie 19.35 val. vietos laiku ir truko apie pusvalandį. Vietiniai „Telegram“ kanalai pranešė, kad tai buvo raketos smūgis.
Apie 21.15 val. vėl nuskambėjo perspėjimas dėl atakuojančių bepiločių orlaivių, o apie 22.15 val. nuskambėjo trečiasis vakaro perspėjimas.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė apie bepiločių orlaivių grėsmę iš kelių pusių: paskelbtas oro pavojus
22:33
Lapkričio 10 d. vakare Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos įspėjo apie grėsmę, kad keliuose Ukrainos regionuose gali būti naudojami atakuojantys bepiločiai orlaiviai.
Departamentas, visų pirma, pranešė apie atakos bepiločių orlaivių judėjimą šiaurės vakarų kryptimi ir grėsmę Dnepropetrovsko regionui bei atakos bepiločių orlaivių judėjimą iš Charkivo srities Poltavos srities kryptimi.
21.00 val. oro pavojus buvo paskelbtas Sumų, Kirovogrado, Mykolajivo, Poltavos, Charkivo, Dnepropetrovsko, Donecko, Zaporižios ir Chersono srityse. Vėliau prisidėjo Odesos ir Čerkasų regionai.
22:07 Kyjivo regione buvo paskelbtas oro pavojus.
Lietuva perdavė Ukrainai NASAMS raketų paleidimo sistemas ir įrangą
21:27
Lietuva perdavė Ukrainai vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS raketų paleidimo įrenginius ir reikalingą įrangą, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Lietuvos nupirktos NASAMS raketų paleidimo sistemos bus integruojamos į Ukrainos kariuomenė turimus ugnies valdymo vienetus, taip papildant ir išplečiant Norvegijos bei JAV padovanotų NASAMS sistemų operacinį pajėgumą. Mūsų teikiama parama tebėra svarbus Ukrainos gynybos veiksnys. Girdime Ukrainos poreikius, raginame juos išgirsti ir sąjungininkus“, – sako A.Anušauskas.
Sutartį dėl Ukrainai perduotų NASAMS raketų paleidimo įrenginių įsigijimo su Norvegijos kompanija „Kongsberg“ Gynybos resursų agentūra pasirašė šių metų birželį. Tuomet skelbta, kad Lietuva oro gynybos NASAMS paleidiklius Ukrainai perka už 9,8 mln. eurų.
Pasak KAM, prieš perduodant paleidiklius Ukrainos kariams Norvegijoje buvo surengti pilni kompleksiniai mokymai, įskaitant vairuotojų ir remontininkų kursus.
Kartu su NASAMS paleidimo įrenginiais Lietuva perdavė ir NASAMS įguloms reikalingas didelio pravažumo transporto priemones. Prie šio Lietuvos paramos prisidėjo Norvegijos gynybos ministerija, kuri papildomai Ukrainai padovanojo NASAMS raketų paleidimo sistemų palaikymo įrangą, ugnies valdymo centrus.
Paramą į Ukrainą transportavo Lietuvos kariuomenė.
KAM skelbia, kad bendra Lietuvos karinės paramos Ukrainai vertė siekia apie pusę milijardo eurų. Artimiausia planuojama Lietuvos karinė parama apima granatsvaidžių amuniciją, logistines transporto priemones ir įvairią žiemos sezonui reikalingą įrangą.
Krašto apsaugos ministras A.Anušauskas susitiko su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu
21:05
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuriam pristatė Lietuvos šiuo metu teikiamą karinę paramą ir tolesnius paramos planus.
Per susitikimą kalbėta ir apie galimybes kartu vystyti įvairius gynybos pramonės projektus, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
„Ukrainos saugumas yra neatsiejama Euro-Atlantinio saugumo dalis, ir tik Ukrainos narystė NATO užtikrins Ukrainai saugumo garantijas bei patikimą atgrasymą nuo ekspansinės Rusijos agresijos. Ukrainos narystės NATO klausimą keliame visuose formatuose, ypač kalbantis su tais, kurie nėra didžiausi rėmėjai, nes nuo šio karo baigties priklauso ir Lietuvos bei Europos saugumas“, – pranešime sakė A.Anušauskas.
Plačiau skaitykite ČIA.
JK penkiems Bulgarijos piliečiams iškėlė bylą dėl šnipinėjimo Rusijai
20:55
Penki Jungtinėje Karalystėje sulaikyti Bulgarijos piliečiai kitais metais bus teisiami dėl kaltinimų šnipinėjus Rusijai, penktadienį nusprendė teisėjas.
Penki asmenys – 45-erių Orlinas Roussevas, 42-iejų Bizeris Dzhambazovas, 32-iejų Katrina Ivanova, 31-erių Ivanas Stoyanovas ir 29-erių Vania Gaberova – kaltinami tuo, kad kartu su kitu asmeniu, žinomu kaip Janas Marsalekas, ir kitais nežinomais asmenimis rengė sąmokslą rinkdami informaciją, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų būti naudinga Maskvai.
JK byloje J.Marsalekui kaltinimai nepareikšti.
Penki kaltinamieji Londono Centriniame Baudžiamajame Teisme (The Old Bailey) pasirodė vaizdo ryšiu.
Teisėjas Jeremy Bakeris pratęsė visų penkių kaltinamųjų suėmimą iki kovo ir paskelbė, kad teismo posėdis vyks kitų metų spalio 28 dieną. Manoma, kad teismas truks keturis mėnesius.
Kiekvienas iš jų sulaukė kaltinimo sąmokslu rinkti informaciją, kuri būtų tiesiogiai ar netiesiogiai naudinga Maskvai, siekiant padaryti žalą kitų valstybių saugumui ir interesams.
Metų pradžioje kovos su terorizmu detektyvai sulaikė minėtus penkis asmenis, įtariamus įvykdžius nusikalstamą veiką pagal Valstybės paslapčių įstatymą.
Didelė dalis įtariamo šnipinėjimo vyko užsienyje, bet buvo koordinuojama Jungtinėje Karalystėje.
Nurodoma, kad šie įtariami nusikaltimai buvo vykdomi nuo 2020-ųjų rugpjūčio 30-osios iki praėjusių metų vasario 8 dienos.
O.Roussevas, B.Dzhambazovas ir K.Ivanova vasario viduryje sulaukė kaltinimų suklastotų tapatybės dokumentų laikymu turint neteisėtų ketinimų.
Per Rusijos dronų smūgį Nikopolyje žuvo vienas žmogus, dar vienas sužeistas
20:24
Rusams apšaudant Nikopolį Ukrainos pietuose žuvo vienas žmogus ir dar vienas civilis buvo sužeistas, penktadienį per „Telegram“ pranešė pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas, kurį cituoja ukrainiečių interneto laikraštis „The Kyiv Independent“.
Per popietę surengtą išpuolį, kurio metu buvo panaudoti du dronai kamikadzės, žuvo 67-erių moteris ir buvo sužeistas 68-erių vyras.
Vyrui buvo suteikta būtina medicininė pagalba dėl žaizdų nuo šrapnelio, sakė S.Lysakas.
Anksčiau penktadienį S.Lysakas pranešė, kad Rusijos pajėgos naktį iš sunkiosios artilerijos apšaudė Nikopolio apylinkes ir apgadino tris namus.
Antradienį į šį regioną taip pat taikėsi Rusijos kariai ir sužeidė 31-erių moterį. Atakos metu buvo naudojami ir kamikadzės dronai, ir artilerija.
Nikopolis yra prie beveik išdžiūvusio Kachovkos rezervuaro, priešais Rusijos okupuotą Enerhodaro ir Zaporižios atominę elektrinę. Jis yra nuolatinis Rusijos atakų taikinys.
Rusija teigia sužlugdžiusi Ukrainos operaciją prie Dniepro upės
20:14
Rusijos kariuomenė tvirtina, kad sutrukdė Ukrainos operaciją rytiniame Dniepro upės krante Chersono srityje pietų Ukrainoje.
Rusijos gynybos ministerijos pareiškimo nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
„Lapkričio 9 d. Rusijos karinės grupuotės „Dnipro“ motorizuotosios šaulių kuopos, vadovaujamos vyresniojo leitenanto Zolto Arsalanovo, kariai sunaikino Ukrainos 36-osios jūrų pėstininkų brigados padalinio karius, kai šie bandė įsitvirtinti kairiajame Dniepro upės krante“, – sakoma pareiškime.
Jame priduriama, kad Rusijos pajėgos per ketvirtadienį įvykusį incidentą nukovė daugumą Ukrainos karių ir 11 jų paėmė į nelaisvę.
Pareiškime sakoma, kad dalyvavusiems rusų kariams Rusijos gynybos ministras įteikė valstybinius apdovanojimus už „drąsą ir didvyriškumą“.
Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad Ukrainos kontrpuolimas pamažu daro tam tikrą pažangą pietuose ir rytuose, įskaitant tai, ką jis pavadino „gerais žingsniais“ netoli Chersono srities.
Rusija grąžina deportuotą 17-metį ukrainietį paauglį iš Mariupolio
19:02
17-metis našlaitis iš Mariupolio, rusų okupantų neteisėtai deportuotas į Rusijos teritoriją, grąžinamas į Ukrainą pagal retą Kyjivo ir Maskvos susitarimą, penktadienį pranešė Ukraina ir Rusija.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs V.Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.
Praėjusį pavasarį Rusijos pajėgos iš Mariupolio į Rusiją išvežė 17-metį Bohdaną Jermochiną ir, kaip ir nežinomą skaičių kitų ukrainiečių vaikų, apgyvendino rusų globėjų šeimoje.
Anksčiau šiais metais Maskva teigė, kad jis bandė pabėgti atgal į Ukrainą, bet buvo sulaikytas netoli Baltarusijos sienos.
„Bohdanas Jermochinas netrukus bus Ukrainoje!“ penktadienį socialiniame tinkle parašė Ukrainos teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
„Oficialiai patvirtinu, kad susitarėme dėl Bohdano grįžimo į Ukrainą ir jo susijungimo su seserimi“, – pridūrė jis.
Ši žinia buvo paskelbta po to, kai jo advokatai šią savaitę Ukrainos žiniasklaidai pranešė, kad B.Jermochinui, kuriam netrukus sukaks 18 metų, Rusijoje jau įteiktas šaukimas į kariuomenę.
Maskva patvirtino, kad B.Jermochinas bus grąžintas Ukrainai.
Rusų vaiko teisių komisarė Marija Lvova-Belova, kuriai dėl priverstinio ukrainiečių vaikų perkėlimo į Rusiją TBT taip pat yra išdavęs arešto orderį, penktadienį sakė, kad paauglys išvyks iš Rusijos per trečiąją šalį susitikti su giminaite.
„Rusijos ir Ukrainos pusės susitarė dėl Bohdano ir jo sesers susitikimo trečiojoje šalyje per jo gimtadienį“, – sakė ji socialinėje žiniasklaidoje, bet susitikimo vietos nenurodė.
Šiais metais M.Lvova-Belova kelis kartus sakė, kad B.Jermochinas norėjo likti Rusijoje ir kad Ukrainos pareigūnai jį įkalbinėjo grįžti.
Tačiau penktadienį ji teigė, kad B.Jermochinas persigalvojo.
Ji taip pat sakė, kad normalu, jog jis sulaukė šaukimo į kariuomenę.
„Tokius pranešimus gauna visi tokio amžiaus Rusijos piliečiai“, – sakė ji.
Ukraina nenurodė, kada B.Jermochinas bus grąžintas į Ukrainą.
Manoma, kad nuo karo pradžios Rusija į savo teritoriją išvežė tūkstančius ukrainiečių vaikų.
Praėjusį mėnesį Rusija pareiškė, kad tarpininkaujant Katarui grąžins keturis ukrainiečių vaikus jų giminaičiams.
