Karas Ukrainoje. JAV didinant karinę pagalbą Ukrainai, V.Zelenskis susitiko su J.Bidenu

„Scanpix“/AP nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Kamala Harris

JAV viceprezidentė Kamala Harris, kuri su Donaldu Trumpu varžosi dėl JAV prezidento posto, ketvirtadienį ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasakė „tvirtai remianti Ukrainos žmones“.

„Ukrainos žmonės drąsiai gina savo namus ir savo tėvynę, savo laisvę ir savo demokratiją nuo žiauraus diktatoriaus“, – Baltuosiuose rūmuose V.Zelenskiui sakė K.Harris.

Viceprezidentė taip pat sukritikavo susitarimo su Rusija dėl jos invazijos Ukrainoje siūlytojus, tuo pačiu įgeldama ir savo varžovui rinkimuose.

Ji D.Trumpo vardo nepaminėjo, bet kritikavo tuos, kas „priverstų Ukrainą atiduoti dideles savo suverenios teritorijos dalis, kas reikalautų, kad Ukraina sutiktų su neutralumu“.

„Šie pasiūlymai yra tokie patys kaip Putino. Ir sakykime aiškiai: tai nėra pasiūlymai dėl taikos. Tai (...) pasiūlymai dėl pasidavimo“, – sakė K.Harris.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų amunicijos sandėliai Toropece po ukrainieičų atakos

Kad ir kokie įspūdingi būtų Rusijos nuostoliai kare, be sistemingų smūgių į Rusijos užnugarį Ukraina negalės laimėti. Tokią nuomonę išsakė į atsargą išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas Jonathanas Sweetas ir politikos bei karo apžvalgininkas Markas Tothas bendrame straipsnyje leidinyje „The Hill“.

Nepaisant to, kad Rusija jau prarado daugiau kaip 600 000 žuvusių ir sužeistų savo karių, Vladimiras Putinas nerodo jokių pasirengimo sustoti ženklų. Rugsėjį jis pasirašė įsaką padidinti Rusijos kariuomenę dar 180 000 karių, kurie bus mesti į „Ukrainos mėsmalę“.

Žvelgdami į pastarųjų savaičių įvykius, analitikai atkreipia dėmesį į du dalykus: viena vertus, toliau galioja JAV draudimas Vakarų ginklais smogti Rusijos gilumoje, kita vertus – daugiau nei sėkmingi Ukrainos bepiločių orlaivių smūgiai dideliems amunicijos sandėliams Rusijos užnugaryje.

„Ukraina negali laimėti šio karo be galimybės trukdyti Rusijos pajėgoms ir jų įrangai prieš joms atvykstant į Ukrainos mūšio lauką ir iš tolo trikdyti Rusijos karo mašiną balistinėmis raketomis ir sklendžiančiomis bombomis“, – pažymi J.Sweetas ir M.Tothas.

Jų nuomone, nors gynybos pajėgos kasdien nukauna ar sužeidžia 1000 Rusijos karių, tai neturi jokios įtakos karui, nes Rusija „tiesiog persikrauna kitą dieną“. Todėl, pasak analitikų, Ukraina turi sugebėti sustabdyti į frontą keliaujančių ginklų srautą. Būtent tam reikia tolimojo nuotolio tiksliųjų ginklų.

„Karas tiesiog negali būti išlaikytas Ukrainos ribose. Ukrainos kariuomenė negali apginti savo kelio į pergalę. Zelenskis turi įgyvendinamą, pergalingą planą, kaip perkelti kovą į Rusiją, tačiau tam reikia amerikietiško stuburo“, – sakė J.Sweetas ir M.Tothas, užsimindami apie tai, kad dabartinei JAV administracijai trūksta stuburo.

„Scanpix“/AP nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Joe Bidenas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu ir pristatė savo pergalės prieš Rusiją planą.

Susitikimas įvyko J.Bidenui paskelbus, kad jis intensyvina pagalbą Ukrainai, skirdamas beveik 8 mlrd. dolerių (7 mlrd. eurų) vertės karinę paramą ir tolimojo nuotolio amunicijos.

Tačiau V.Zelenskio vizitą užtemdė įsiplieskęs ginčas su respublikonų kandidatu į JAV prezidentus Donaldu Trumpu, dar kartą parodęs, kaip lapkritį vyksiantys JAV rinkimai galėtų paveikti Vašingtono – svarbiausio Kyjivo rėmėjo – poziciją dėl pagalbos Ukrainai.

„Rusija nenugalės. Ukraina nugalės ir mes toliau palaikysime jus kiekviename šio kelio žingsnyje“, – sakė J.Bidenas Ovaliajame kabinete priėmęs V.Zelenskį ir padėkojęs jam už pristatytą vadinamąjį pergalės planą.

V.Zelenskis, kuris vilkėjo jo skiriamuoju bruožu tapusius kariško stiliaus drabužius, atsakė: „Labai vertiname tai, kad Ukraina ir Amerika stovi greta.“

V.Zelenskis siekia telkti paramą savo šaliai, o J.Bidenas savo ruožtu stengiasi užtikrinti pagalbą Ukrainai prieš rinkimus, jo viceprezidentei Kamalai Harris labai atkakliai varžantis su D.Trumpu.

Anksčiau ketvirtadienį demokratų prezidentas pažadėjo beveik 8 mlrd. dolerių karinę pagalbą, įskaitant 5,5 mlrd. dolerių, kurie turi būti autorizuoti iki JAV fiskalinių metų pabaigos pirmadienį.

„Šiandien aš skelbiu apie saugumo pagalbos Ukrainai padidinimą ir eilę papildomų veiksmų, kuriais siekiama padėti Ukrainai laimėti šį karą“, – sakė J.Bidenas.

Jis taip pat paskelbė, kad Vašingtonas skirs Ukrainai tolimojo nuotolio amunicijos, ir pakvietė 50 Ukrainos sąjungininkų į aukšto lygio susitikimą Vokietijoje spalį.

Tačiau Baltieji rūmai neteikė didelių vilčių dėl V.Zelenskio tikslo per šį vizitą gauti leidimą Ukrainai vakarietiškomis tolimojo nuotolio raketomis smogti Rusijos teritorijai.

„Nesitikiu, kad po šio susitikimo bus kokių nors naujų pranešimų dėl šių konkrečių veiksmų ar koks nors sprendimas“, – reporteriams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

K.Harris vėliau ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose atskirai susitiks su V.Zelenskiu.

V.Zelenskis taip pat apsilankė JAV Kongrese, kur pasak ukrainiičių vyriausybės, taip pat pristatė savo pergalės planą, o trečiadienį pasakė ryžtingą kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komanda kelionės į Jungtines Valstijas metu nesutiko susitikti su kandidatu į JAV prezidentus Donaldu Trumpu jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“, nes tai galėjo būti suprasta kaip paramos jo kandidatūrai pareiškimas. Apie tai rašo leidinys „Time“, remdamasis Ukrainos prezidentui artimais pareigūnais.

„Zelenskis iki šiol vengė tiesioginių apeliacijų į JAV ekonominius interesus, o mieliau teigė, kad Ukraina nuo Rusijos atakų gina ne tik save, bet ir visą laisvąjį pasaulį. Jis tikėjosi šį argumentą pateikti asmeniškai Trumpui, o pastarasis praėjusią savaitę pareiškė, kad „tikriausiai“ susitiks su Zelenskiu per jo vizitą Jungtinėse Valstijose“, – sakoma straipsnyje.

Pasak leidinio, Zelenskio komanda pasiūlė susitikimą surengti „neutralesnėje teritorijoje“. Pavyzdžiui, buvo siūloma duoti bendrą interviu Amerikos televizijai.

„Kai Zelenskis nusileido JAV, ši galimybė vis dar buvo svarstoma. Tačiau pirmasis viešas renginys vizito metu, atrodo, pakeitė šių diskusijų toną“, – rašo žurnalistai.

Teigiama, kad po to, kai V.Zelenskis apsilankė sviedinių gamykloje Pensilvanijoje, pokalbių tonas pasikeitė.

„Apžiūrėdamas gamyklą kartu su valstijos gubernatoriumi, demokratu Joshu Shapiro, Zelenskis išreiškė padėką visiems amerikiečių darbininkams, kurie padeda gaminti ginklus Ukrainai. Tačiau vizito tikslas suerzino Trumpą ir jo sąjungininkus, ir jų derybos dėl galimo susitikimo su Zelenskiu nutrūko. „Atrodo, kad jis įsižeidė“, – sakė vienas Ukrainos pareigūnas apie Trumpą. Jis pridūrė, kad problema, regis, buvo susitikimo vietos pasirinkimas: dabartinio JAV prezidento gimtasis miestas valstijoje, kurioje vyksta karšti ginčai dėl valdžios“, – rašo „Time“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Jei Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės nori laimėti Rusijos sukeltą karą, joms reikia skubiai keisti kursą, rašo „The Economist“.

„Užsienyje jaučiamas nuovargis. Kraštutiniai dešinieji Vokietijoje ir Prancūzijoje tvirtina, kad parama Ukrainai yra pinigų švaistymas. Donaldas Trumpas gali tapti Jungtinių Valstijų prezidentu. Jis gali bet ką, tačiau jo žodžiai rodo, kad jis nori parduoti Ukrainą Putinui... Nesvarbu, ar Trumpas laimės, ar ne, vienintelė viltis išlaikyti Amerikos ir Europos paramą ir suvienyti ukrainiečius yra naujas požiūris, kuris prasideda nuo to, kad lyderiai sąžiningai pasako, ką reiškia pergalė“, – rašoma straipsnyje.

Jame pažymima, kad V.Putinas Ukrainą užpuolė ne dėl jos teritorijos, o siekdamas neleisti jai tapti klestinčia, į Vakarus orientuota demokratija. Žurnalas pabrėžė, kad „svarbiausias šio karo prizas“ išlieka būtent šis Ukrainos siekis siekti demokratinių vertybių.

„The Economist“ mano, kad Ukraina dabar neturi „nei žmonių, nei ginklų“, kad „išstumtų Rusiją iš visos savo teritorijos, įskaitant Krymą“, ir kad V.Zelenskis turėtų „pripažinti šią niūrią tiesą“. Po to, pasak žurnalo, „Vakarų lyderiai turi padaryti taip, kad jo pagrindinis karo tikslas taptų pasiekiamas, suteikdami Ukrainai karinius pajėgumus ir saugumo garantijas, kurių jai reikia“.

Nurodoma, kad vienintelis būdas nutraukti kovas ir suteikti šias saugumo garantijas – atimti iš Rusijos bet kokią tolesnės pažangos mūšio lauke perspektyvą, parodant tolesnių didelių puolimų beprasmiškumą.

„Tam reikėtų didelių ginklų atsargų, kurių prašo Zelenskis. Ukrainai reikia tolimojo nuotolio raketų, galinčių smogti kariniams taikiniams Rusijos gilumoje, ir oro gynybos įrangos infrastruktūrai apsaugoti. Labai svarbu, kad ji taip pat turi pati gamintis ginklus“, – pridūrė „The Economist“.

Anot žurnalo, antrasis būdas padaryti Ukrainos gynybą patikimą – narystė NATO jau dabar. Pabrėžiama, kad atitinkamą poziciją turėtų užimti JAV prezidentas Joe Bidenas.

„Tvirtesnis narystės NATO pažadas padėtų V.Zelenskiui iš naujo apibrėžti pergalę; realus karinis tikslas atgrasytų Rusiją; NATO gautų naudos iš atsinaujinusios Ukrainos karinės pramonės. Naujo pergalės plano parengimas reikalauja daug iš V.Zelenskio ir Vakarų lyderių. Tačiau jei jie tam prieštaraus, tai lems Ukrainos pralaimėjimą. O tai bus kur kas blogiau“, – apibendrino „The Economist“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį užsipuolė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį už tai, kad šis nenusileidžia Rusijai, ir davė griežčiausią iki šiol užuominą, kad nustos remti Kyjivą, jei laimės JAV prezidento rinkimus, skelbia „Politico“.

Kalbėdamas per rinkimų kampanijos renginį Šiaurės Karolinoje, D.Trumpas sakė, kad Ukraina turėjo „šiek tiek nusileisti“, kad nuramintų Maskvą ir išvengtų kruvino konflikto su įsibrovusia kaimyne, – konflikto, kurio, pasak jo, nereikėjo.

„Mes ir toliau duodame milijardus dolerių žmogui, kuris atsisako sudaryti sandorį, V.Zelenskiui“, – rėžė D.Trumpas ilgoje tiradoje.

Jis pridūrė, kad „bet koks susitarimas, net ir pats blogiausias, būtų buvę geriau nei tai, ką turime dabar“, turėdamas omenyje Kremliaus vykdomą destrukciją Ukrainoje, kuri paspartėjo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui 2022 m. įvykdžius plataus masto invaziją.

„Ukrainos nebėra, tai jau nebe Ukraina. Niekada nepakeisite tų miestų ir miestelių, niekada nepakeisite žuvusių žmonių, tiek daug žuvusių žmonių“, – sakė respublikonų kandidatas. – Jei būtume sudarę blogą sandorį, tai būtų buvę daug geriau. Jie [Ukraina] būtų šiek tiek nusileidę ir visi būtų gyvenę.“

Plačiau skaitykite ČIA.

„Shutterstock“/Branduolinės raketos

Rusijos prezidento Vladimiro Putino planą leisti branduoliniais ginklais atsakyti į masinį oro smūgį jo šaliai Europos Sąjunga ketvirtadienį atmetė kaip neapgalvotą ir neatsakingą žingsnį. 

Trečiadienį V.Putinas paskelbė atnaujintą branduolinę doktriną, pagal kurią kurią būtų leidžiama panaudoti branduolinius ginklus prieš tokio ginklo neturinčias šalis, kai jas remia branduolinės valstybės. Manoma, kad tai aiški nuoroda į Ukrainą ir ją remiančias Vakarų valstybes. 

„Putinas ne pirmą kartą lošia savo branduoliniu arsenalu, – žurnalistams pareiškė ES atstovas spaudai Peteris Stano. – Mes, žinoma, griežtai atmetame šiuos grasinimus.“

Rusijos branduolinė doktrina plečiama tuo metu, kai Ukraina spaudžia savo sąjungininkes Vakaruose leisti jai naudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje. 

Kyjivas tvirtina, kad būtina atakuoti Rusijos aerodromus ir karinę infrastruktūrą, kurią Maskva naudoja atakoms prieš Ukrainą. Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys šį klausimą vertina atsargiai ir mano, kad tai dar labiau paaštrintų padėtį. 

Anksčiau ketvirtadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad planuojami Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimai turėtų būti vertinami kaip „konkretus signalas“ Vakarams.

Vakarai kaltina Rusijos prezidentą neatsakingu branduolinių ginklų žvanginimu per karą Ukrainoje, pradėtą prieš daugiau nei dvejus metus. Kremliaus vadovas ne kartą išsakė akivaizdžius grasinimus dėl Maskvos pasirengimo panaudoti savo branduolinius ginklus.

„Tai tik labai neatsakingo ir nepriimtino Putino elgesio tąsa“, – apie naujausią grasinimą sakė P.Stano.

Rusijos grasinimas nuskambėjo tuo metu, kai daugelis pasaulio lyderių susirinko į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, 

P.Stano teigimu, V.Putino pozicija neatsakinga dar ir dėl to, kad Rusija yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė.