Kokių triukų imasi Rusija prieš Ukrainos priešlėktuvinę gynybą ir „Himars“ raketas

Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba gavo 100 gigabaitų įslaptintų duomenų iš vienos svarbiausių Rusijos karinio-pramoninio komplekso įmonių UAB „Specialusis technologinis centras“ (STC), pranešė Ukrainos gynybos žvalgyba.

Pasak žvalgybos pareigūnų, šiai Rusijos įmonei nuo 2016 m. taikomos sankcijos. Jos gamyklose visų pirma gaminami įvairių modifikacijų bepiločiai orlaiviai „Orlan“, žvalgybos įranga ir kiti kariniai produktai.

„Ukrainos gynybos žvalgybai pateiktame informacijos masyve yra 194 nomenklatūrinių vienetų dokumentacija: brėžiniai, techninės sąlygos, patentai, programinė įranga ir kt. Preliminariais Vyriausiosios žvalgybos valdybos skaičiavimais, gautų duomenų kaina gali siekti 1,5 mlrd. dolerių.

Tai didelis smūgis teroristinei Maskvai: šis archyvas jau naudojamas Ukrainos gynybiniams pajėgumams stiprinti ir valstybei agresorei silpninti“, – rašoma pranešime.

Pirmadienį vakare Rusijos Belgorodo mieste nugriaudėjo sprogimai, o Rusijos Federacijos gynybos ministerija rašo, kad, kaip įtariama, buvo numušta 10 raketų, pranešė „Ukrainska Pravda“, remdamasi vietiniais „Telegram“ kanalais, Rusijos Federacijos gynybos ministerija ir Belgorodo srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo pranešimais.

„Žiniasklaida rašė, kad jie girdėjo sprogimus ir neva matė oro gynybos darbą. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad priešlėktuvinė gynyba esą numušė 10 raketų virš Belgorodo srities“, – teigiama „Ukrainska Pravda“ pranešime.

Pirmadienį per Rusijos įvykdytą masinį išpuolį buvo sužeisti 45 žmonės, 4 žmonės žuvo, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. 

„Deja, šis rytas vėl prasidėjo masine raketų ataka. Charkivas ir jo sritis, Zaporižia, Kryvyj Rihas, Chmelnyckio sritis. Buvo sužeisti 45 žmonės, o kol kas žinoma, kad keturi žmonės žuvo. Užuojauta šeimai ir draugams! Teroristinė valstybė tikrai pajus mūsų atsaką į tai“, – teigė jis.

„Cover Images“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Pasak V.Zelenskio, po Rusijos kariuomenės smūgių trijuose Ukrainos regionuose tebevyksta neatidėliotinos gelbėjimo operacijos, tai – Donecko sritis, Chersono sritis ir Chmelnyckio sritis.

Prezidentas taip pat sakė, kad surengė pasitarimą dėl tolimesnio tarptautinio darbo, kalbėdamas apie užsienio politiką, užsiminė apie įtemptą mėnesį.

„Bus daug žingsnių, ir esu įsitikinęs, kad mums pavyks sustiprinti mūsų valstybę. Mūsų priešlėktuvinė gynyba. Mūsų darbas su partneriais dėl bepiločių orlaivių. Taip pat ir dėl sankcijų Rusijai – kaip tų, kurios jau buvo pritaikytos... Labai svarbu pašalinti visas galimas schemas, kaip apeiti sankcijas. Taip pat dirbame prie naujų sankcijų: spaudimas Rusijai turi būti stiprinamas.

Kita prioritetinė užduotis – priartinti realius sprendimus, kurie būtų panaudoti Ukrainos interesams, ir vėliau konfiskuoti Rusijos turtą, kad būtų atkurtas teisingumas.“

Pirmadienį vykusiame posėdyje Aukščiausiosios Rados Antikorupcinės politikos komitetas pripažino, kad vyriausybės parengtame mobilizacijos įstatymo projekte yra korupcijos rizikos. Apie tai laikraščiui „Ukrainska Pravda“ komentavo komiteto vadovė Anastasia Radina. 

Pasak jos, komitetas padarė išvadą, kad Ukrainoje reikalinga mobilizacija, tačiau kai kurios atitinkamo įstatymo projekto nuostatos kelia korupcijos riziką. Kurios tai nuostatos, A.Radina nenurodė ir pažadėjo šią informaciją pateikti vėliau.

Ji pridūrė, kad posėdyje dalyvavo Gynybos ministerijos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovai. Jie pritarė komiteto išvadai ir pažadėjo pašalinti trūkumus.

Baltarusijos gynybos ministerija stato naują karinę stovyklą už 40 km nuo Ukrainos sienos. Statybos vyksta Gomelio srityje.

Baltarusijos radijo „Laisvė“ tarnybos duomenimis, šio miestelio statyba turėjo prasidėti 2023 m., o baigtis 2027 m., tačiau pirmasis etapas turėtų būti atiduotas eksploatuoti pavasarį – 2024 m. kovą. Objekto statyba gali būti susijusi su Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos pranešimu apie „Pietų operatyvinės vadovybės“ sukūrimą ginkluotosiose pajėgose, kurį jis paskelbė 2022 m. pavasarį.

Miestelis statomas teritorijoje, kurioje anksčiau veikė vaikų stovyklos. Karinis ekspertas Olegas Ždanovas prognozuoja, kad ten greičiausiai bus dislokuotas garnizonas, kuris saugos valstybės sieną.

„Tačiau jei įvyks politinis Baltarusijos ir Rusijos susivienijimas, doktrina pasikeis į puolamąją. Tada tai bus karinė bazė puolimui“, – sakė ekspertas.

Jis taip pat teigė, kad „nenustebs“, jei Ukrainos pasienyje atsiras ne vienas toks objektas.

Buvęs Baltarusijos karininkas, su anonimiškumo sąlyga, pažymėjo, kad miestas, kuris statomas Gomelio srityje, galėtų būti priešakinė bazė galimo Ukrainos puolimo iš šiaurės atveju – siekiant užimti Černigovą.

Rusijos valdžios institucijos įteikė šaukimą į kariuomenę reperiui, kuris praėjusį mėnesį dalyvavo „nuogalių“ vakarėlyje ir ant lytinio organo buvo užsimovęs tik kojinę, pirmadienį pranešė laikraštis „Moskovskij komsomolec“, remdamasis Rusijos valstybinės kalėjimų priežiūros tarnybos nariu.

Telegram/Skandalą sukėlęs „nuogalių“ vakarėlis

Gruodžio pabaigoje Maskvos teismas nubaudė reperį VACÍO (tikrasis vardas – Nikolajus Vasiljevas) bauda ir įkalino 15 dienų, pripažinęs jį kaltu dėl smulkaus chuliganizmo ir „gėjų propagandos“ skleidimo.

Teismas nusprendė, kad vakarėlis, dėl kurio viešo atgarsio buvo atšaukti pasirodymai ir nufilmuota virtinė atlikėjų atsiprašymų, skleidė „netradicinių lytinių santykių propagandą“.

Telegram/Reperis VACÍO (Nikolajus Vasiljevas) - kairėje

Aleksejus Lobariovas, Rusijos Visuomeninės priežiūros komisijos, kuri tikrina kalėjimus, narys, „Moskovskij komsomolec“ sakė, kad jis ir jo komanda anksti pirmadienį aplankė N.Vasiljevą Maskvos sulaikymo centre.

„Išbuvęs 15 parų, [Vasiljevas] buvo nuvežtas į karinės registracijos skyrių netoli metro stoties „Belorusskaja“, kur jam buvo įteiktas šaukimas sausio 9 dienai, o tada jis buvo nuvežtas į policiją“, – cituojamas A.Lobariovas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Popiežius Pranciškus

Popiežius Pranciškus pirmadienį pasmerkė karo nusikaltimus, įvykdytus prieš civilius gyventojus per konfliktus, pavyzdžiui, Gazos Ruože ir Ukrainoje, ir sakė, kad žuvusieji neturėtų būti laikomi „netiesioginiais nuostoliais“.

„Kariniai ir civiliniai tikslai nebeskiriami, – 87 metų pontifikas sakė savo naujametiniame kreipimesi į diplomatus Vatikane. – Nėra tokio konflikto, kuris kokiu nors būdu neišsivystytų į beatodairiškus smūgius civiliams gyventojams. Įvykiai Ukrainoje ir Gazoje yra aiškus to įrodymas.“

„Negalime pamiršti, kad šiurkštūs tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai yra karo nusikaltimai“, – tęsė jis savo kalboje, kurioje vyravo raginimai nutraukti karinius konfliktus visame pasaulyje.

Pranciškus teigė, kad žmonės turi aiškiau suvokti, jog civilių aukos – tai ne, jo žodžiais, netiesioginiai nuostoliai, o vyrai ir moterys, turintys vardus ir pavardes, kurie praranda savo gyvybes.

„Jei galėtume pažvelgti kiekvienam iš jų į akis, pavadinti juos vardais ir sužinoti ką nors iš jų asmeninės istorijos, pamatytume, kad karas yra ne kas kita, o didžiulė tragedija“, – sakė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./HIMARS - mobili raketinės artilerijos sistema

Rusija vis dažniau naudoja elektroninę karinę įrangą, kad sutrikdytų Vakarų tiekiamą labai tikslią amuniciją, įskaitant raketines sistemas „Himars“ ir artilerijos sviedinius „Excalibur“. Be to, Rusija imituoja raketų ir dronų paleidimą, kad aptiktų Ukrainos priešlėktuvinę gynybą.

Tai teigiama „Financial Times“ straipsnyje, kuriame aprašoma nuožmi Ukrainos ir Rusijos konfrontacija radioelektroninio karo srityje, kur rusų pajėgos turi platesnes galimybes.

„Rekordinis Rusijos aviacijos smūgių Ukrainoje skaičius Naujųjų metų laikotarpiu pabrėžė Kyjivo pastangas stiprinti elektroninės kovos technologijas, kad būtų galima trikdyti ir nukreipti priešo dronus ir valdomas raketas“, – teigiama leidinyje.

Abi šalys daug investavo į sistemas, galinčias neutralizuoti viena kitos bepiločių orlaivių armijas, tačiau Maskva išlaiko pranašumą, nes prieš pradėdama plataus masto invaziją į Ukrainą beveik prieš dvejus metus ji jau buvo sutelkusi dėmesį į šiuos pajėgumus.

Vis dėlto Ukrainos pajėgos stengiasi pasivyti.

Ukrainos  dronų padalinio vadas Mykola Kolesnykas sakė, kad dvikovos su Rusijos pajėgomis elektroninės kovos srityje yra nuožmios ir negailestingos. Jis jas apibūdino taip: „Nematomos žirklės, kurios nutraukia ryšį... nuotoliniu būdu valdomo įrenginio.“

Ir Ukraina, ir Rusija per mėnesį naudoja dešimtis tūkstančių dronų. Šiais metais abi vis dažniau naudojo pigius, komerciniais tikslais parduodamus dronus, kuriuos operatoriai valdo naudodami ant galvos montuojamą kamerą.

„Pastaruoju metu rusai jų pagamina tiek daug, kad tai tampa didžiule grėsme“, – sakė Ukrainos generalinio štabo elektroninės kovos ir kibernetinio karo skyriaus viršininkas pulkininkas Ivanas Pavlenka. – Tai, kas čia vyksta, masinis dronų naudojimas, yra nauja. Taigi elektroninė kova tampa vis svarbesnė.“

I.Pavlenka paragino sąjungininkus suteikti daugiau pajėgumų, galinčių „slopinti arba nukreipti“ Rusijos valdomų raketų ir dronų palydovinio orientavimo sistemą (GNSS).

„Pakankamo kiekio galingų GNSS slopintuvų ar bent jau signalo stiprintuvų pristatymas Ukrainai taip pat galėtų padėti atremti priešo oro atakas“, – sakė jis.

Be to, kadangi Rusijos elektroninės kovos sistemoms reikia aukštųjų technologijų komponentų, tokių kaip stiprintuvai, sintezatoriai ir programinė įranga, Vakarų sąjungininkams svarbu taikyti sankcijas šiems komponentams, sakė jis.

Dronų paplitimas mūšio lauke yra viena iš priežasčių, kodėl šiemet ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas nepadėjo pasiekti jokių reikšmingų teritorinių laimėjimų ir kodėl sausumos karas dabar iš esmės yra įstrigęs. Bet kokia tankų ar šarvuočių grupė gali būti pastebėta ir sunaikinta per kelias minutes.

Naudoja prieš raketines sistemas „Himars“ ir artilerijos sviedinius „Excalibur“

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Rusija vis dažniau dislokuoja elektroninės kovos sistemas, kad išstumtų iš kurso Ukrainos iš Vakarų tiekiamą tiksliai valdomą amuniciją, pavyzdžiui, raketas „Himars“ ir artilerijos sviedinius „Excalibur“. Maskva taip pat naudojo savo elektroninės kovos pajėgumus imituoti raketų ir dronų paleidimą, kad suklaidintų Ukrainos priešlėktuvinę gynybą ir nustatytų jų buvimo vietą, sakė I.Pavlenka.

Neturėdami elektroninės kovos apsaugos, Ukrainos kariai tampa lengvu grobiu dronų valdomiems artilerijos smūgiams, bombas mėtantiems dronams ir kamikadzių smūgiams sprogstant bepiločiams orlaiviams.

Vienas ukrainiečių karys apgailestavo, kad jo daliniui trūksta apsaugos nuo elektroninės karinės įrangos , nes per kelias savaites trukusį intensyvų rytinio fronto bombardavimą, kai rusų dronai „mus puolė kaip uodai“, jo dalinys buvo iš esmės sunaikintas.

„Koks radioelektroninis karas? Mes jo neturėjome. Net nenoriu prisiminti tų dienų tranšėjose. Mūsų berniukai krito kaip musės“, – pridūrė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas lapkritį perspėjo, kad elektroninė karinė įranga yra „raktas į pergalę dronų kare“, o taip pat išeitis iš aklavietės palei fronto liniją.

„Mums taip pat reikia daugiau prieigos prie mūsų sąjungininkų elektroninės žvalgybos, įskaitant duomenis iš priemonių, kurios renka signalų žvalgybą, ir išplėsti mūsų kovos su dronais elektroninių sistemų gamybos linijas Ukrainoje ir užsienyje“, – rašė jis žurnale „The Economist“.

Elektroninės kovos sistemų būna įvairių formų ir dydžių – nuo radarų ir sunkvežimiuose montuojamų siųstuvų-imtuvų iki kišeninių prietaisų. Abi pusės suskubo apsaugoti karius statydamos laikinas sistemas, kurias, pasak vieno ukrainiečių inžinieriaus, savanoriai surenka garažuose.

Tiek Rusija, tiek Ukraina išlaikė stiprias elektroninės karinės įrangos mokslinių tyrimų ir plėtros mokyklas, įkurtas sovietmečiu, tačiau Rusijos vyriausybė jau daugiau nei dešimtmetį daug investuoja į naują įrangą.

„Elektroninis karas yra nepaprastai svarbi šiuolaikinių operacijų dalis, ir rusai per visą karą turėjo didelį pranašumą šioje srityje, o tai Ukrainai nuolat kelia problemų“, – sakė Jackas Watlingas, Jungtinės Karalystės analitinio centro „Royal United Services Institute“ vyresnysis mokslinis bendradarbis.

Vis dėlto Ukraina periodiškai rasdavo silpnų vietų Rusijos elektroninės kovos ir oro gynybos sistemose, todėl jos dronai galėjo skrieti toli į Rusijos teritoriją ir smogti oro bazėms, sandėliams ir kitiems taikiniams, įskaitant patį Kremlių.

Prieš šiais metais pradėdami tolimojo nuotolio raketų smūgius Rusijos Juodosios jūros laivynui Sevastopolyje, ukrainiečių komandosai greitaeigiais kateriais išjungė Rusijos elektroninės kovos sistemas, sumontuotas ant naftos platformų. Krymo uostas buvo viena labiausiai nuo elektroninės karinės įrangos apsaugotų vietų per karą.

Kyjivas, kuris iš pradžių rėmėsi pasenusia sovietine įranga, teigia, kad pagerino savo elektroninės kovos pajėgumus dėl šalyje pagamintų ir Vakarų sąjungininkų tiekiamų sistemų, nors detalės laikomos paslaptyje.

Ukrainos sistema „Bukovel“, kuri gali būti montuojama ant transporto priemonių, aptinka bepiločius orlaivius, trikdo jų duomenų perdavimą ir gali blokuoti palydovinio orientavimo sistemas, įskaitant Rusijos „Glonass“. Ukrainos kariai gyrė šios sistemos veiksmingumą ir ragino vyriausybę pagaminti daug daugiau vienetų.

Rusijoje, kaip praneša „Tass“, per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymą Briansko srityje buvo apgadinti aštuoni gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai ir trys automobiliai.

Ji citavo srities gubernatorių Aleksandrą Bogomazą, kuris savo „Telegram“ kanale teigė, kad „į civilius objektus buvo paleista daugiau kaip dešimt sviedinių“.

Jis sakė, kad iš dalies sugadintas gatvių apšvietimas ir kad įvykio vietoje dirba gelbėtojų komandos. Pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta.

Intensyvūs artilerijos mūšiai Rusijos ir Ukrainos kare atvėrė akis, kad sviedinių gamyba Vakaruose dabar nėra pakankama tokio masto konfliktui. Amerika ir Europa bando užkurti pramonę, kad galėtų patiekti daugiau amunicijos Ukrainai ir papildyti savo atsargas. Šiuose planuose svarbus vaidmuo gali atitekti Lietuvai.

15min žiniomis, Vokietijos ginkluotės gigantas „Rheinmetall“ kalbasi su Lietuvos vyriausybe ir institucijomis dėl galimybės mūsų šalyje pastatyti gamyklą, kurioje būtų gaminami NATO standarto 155 mm kalibro artilerijos sviediniai.

Derybose jau identifikuota ir galima gamyklos teritorija, ir investicijų vertė.

Plačiau skaitykite ČIA.

Lietuvos kariuomenės nuotr./Haubica PzH2000