Kovo 15-17 d. vykstantys Rusijos prezidento rinkimai, kaip ir dabartinio prezidento Vladimiro Putino paskelbimas nugalėtoju, daug kam pačioje Rusijoje atrodo tik formalumas. Iš dalies todėl ekspertai jau dabar aktyviai prognozuoja labiausiai tikėtinus įvykius po Rusijos prezidento rinkimų. „Deutsche Welle“ (DW) kalbėjosi su ekspertais Vakaruose apie jų lūkesčius.
„V.Putino režimas tapo stabilesnis“
Ateities prognozės turėtų būti daromos suvokiant, kad V.Putino režimas stabilizavosi, sako Rytų Europos ekspertas profesorius Hansas Henningas Schröderis.
„Pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais Rusijoje įvyko režimo mobilizacija, V.Putinas ir jo valdymo sistema išbrido iš krizės, susijusios iš pradžių su sukilimu, o paskui su Jevgenijaus Prigožino žlugimu“, – sako H.H.Schröderis. Kremliaus atsakas buvo vieša V.Putino veikla. „Jis keliauja po šalį, kalba įvairiuose forumuose, duoda interviu – jis yra matomas ir sudaro įspūdį, kad kontroliuoja situaciją, bent jau stabilizavo režimo savęs pateikimą“, – pridūrė H.H.Schröderis.
Režimo stabilumą palaiko tokie veiksniai kaip stabili ekonomikos padėtis, Vakarų sankcijų neigiamo poveikio sušvelninimas ir plataus masto represijos prieš karo priešininkus. Pasak Hamburgo taikos ir saugumo politikos tyrimų instituto mokslininkės Reginos Heller, sudarytos visos sąlygos, kurios leis Kremliui, paaiškėjus prezidento rinkimų rezultatams, tęsti „karinį kursą su ne mažesne jėga, o galbūt net sustiprinti karinius veiksmus“.
Kas labiausiai tikėtina? Mokesčių didinimas, žinoma
Visi apklausti ekspertai vienaip ar kitaip tikisi mokesčių didinimo, juolab kad pats dabartinis Rusijos prezidentas savo kreipimesi į Federalinį Susirinkimą paprašė Rusijos vyriausybės parengti mokesčių įstatymų pataisas. „Karas turi savo kainą“, – sako H.H.Schröderis.
„Galima neabejoti, kad po rinkimų vyriausybė įgyvendins mokesčių pakeitimus, juolab kad Rusijoje nuo 2001 m. galioja vienodas tarifas, o gyventojų pajamų mokesčio tarifas siekia tik 13 proc. Tačiau federalinei valdžiai reikia pinigų, o jų ji gali gauti didindama mokesčių surinkimą, kurie daugiausia bus naudojami kariniams tikslams“, – sakė Gerhardtas Mangottas, Insbruko universiteto (Austrija) tarptautinių santykių profesorius.
Viena vertus, V.Putinas savo vasario mėn. kreipimesi „pareiškė, kad nori skirti daugiau lėšų socialiniams projektams“, tačiau, kita vertus, „gyventojai turės sumokėti už jo pažadus“, sako Regina Heller. „Pensijų reforma buvo įvykdyta iškart po rinkimų (2018 m. – red.), todėl šis principas gali būti pakartotas“, – pridūrė ji.
Nauja mobilizacija yra gana reali, bet egzistuoja keli „bet“
Naujos mobilizacijos bangos lūkesčiai yra labai paplitę ir ši perspektyva atrodo „gana reali“, nes yra visos prielaidos naujai mobilizacijai, o V.Putinas nesušvelnina savo karinės retorikos, priduria R.Heller. „Matome, kad Vakarų parama Ukrainai nėra tokia stipri, kokia galbūt turėtų būti. Maskvos požiūriu, tai palanki galimybė naujam bandymui pakeisti jėgų pusiausvyrą nauja mobilizacija“, – neatmetė ji.
Kita vertus, mobilizacija gali būti „pavojinga“, nes Rusijos gyventojų nuovargis nuo karo yra gana didelis, sako R.Heller. Dėl tos pačios priežasties ir remdamasis viešosios nuomonės apklausų duomenimis G.Mangottas taip pat mano, kad naujos masinės mobilizacijos tikimybė „nėra labai didelė“.
„Neturėtume pamiršti, kad Rusijos visuomenės nuotaikos keičiasi – jei tikėsime Levados duomenimis, vis daugiau rusų nori taikaus sprendimo, o ne karo tęsimo“, – teigia G.Mangottas. Jis mano, kad mobilizacija tikėtina, jei Rusijos kariuomenei labai trūks personalo, pavyzdžiui, fronto linijai palaikyti. „Jei taip neatsitiks, manau, kad artimiausioje ateityje tai gana mažai tikėtina“, – daro išvadą G.Mangottas.
H.H.Schröderis įsitikinęs, kad sprendimas mobilizuoti ar nemobilizuoti pajėgas artimiausiu metu priklausys nuo to, ką Rusija artimiausiais mėnesiais planuoja daryti su Ukraina. „Jei jie nori pradėti didelį puolimą ir siekti esminio Ukrainos pralaimėjimo, tam reikės gerokai padidinti ginkluotąsias pajėgas. Ne tik tam, kad būtų galima laimėti, bet ir tam, kad būtų galima kontroliuoti tą šalį. Tačiau nesu tikras, kad šiuo metu tai iš tikrųjų yra jų tikslas“, – sako H.H.Schröderis.
Eksperto teigimu, Kremlius veikiau palauks, „bent jau iki JAV rinkimų“, išlaikydamas savo pranašumą ir „sudarydamas įspūdį tiek namuose, tiek užsienyje, kad yra pakeliui į pergalę“. Jei Joe Bidenas pralaimės Donaldui Trumpui, situacija smarkiai pasikeis ir Ukrainos padėtis taps daug prastesnė – „galbūt mobilizacijos nebereikės“, padarė išvadą H.H.Schröderis.
Galimi vyriausybės pertvarkymai
Kalbant apie galimus pokyčius pačioje Rusijos vadovybėje, apie kuriuos visų pirma rašė agentūra „Bloomberg“, DW ekspertai jų neatmeta, tačiau pažymi, kad nemato rimtų priežasčių didelio masto pertvarkymams.
„Apskritai šiuo metu nematau jokių rimtų vyriausybės darbo trūkumų – premjeras Michailas Mišustinas akivaizdžiai dirba gerai, Centrinis bankas ir finansų ministras iš tikrųjų išgelbėjo ekonomiką po Rusijos puolimo prieš Ukrainą, infliacija yra normos ribose, ekonomikos perkėlimas iš Europos į Aziją suveikė. Taigi V.Putinas iš tikrųjų neturi pagrindo įsikišti, taip sakant“, – analizuoja H.H.Schröderis.
G.Mangottas sutinka su tokia nuomone: „M.Mišustinas (kaip „lojalus ir veiksmingas“), ekonomikos blokas ir saugumo bloko ministrai greičiausiai išlaikys savo postus.“
Tai nereiškia, kad Rusijos vadovybėje neįvyks jokių pokyčių, pabrėžia H.H.Schröderis. „Užsienio reikalų ministras sėdi kiek per ilgai, kaip ir artimiausias V.Putino užsienio politikos patarėjas Ušakovas, kuriam ką tik sukako 77 metai. Tačiau nemanau, kad tokioje situacijoje, kai Sergejaus Lavrovo veidas yra labai svarbus, jis bus pakeistas“, – pridūrė H.H.Schröderis. „Gali būti, kad S.Lavrovui pagaliau bus leista pasitraukti“, – nesutiko G.Mangottas.
Ekspertai mano, kad labiau tikėtina, jog pertvarka įvyks ne pirmoje, o „antroje eilėje“. Šiuo atžvilgiu Regina Heller atkreipia dėmesį į V.Putino raginimą kurti „naująjį elitą“.
„Savo kalboje V.Putinas sakė, kad Rusijai reikia naujo elito, atsidavusio karo reikalui, – sako R.Heller. – Ir aš manau, kad artimiausiu metu tai bus dar daugiau lojalių darbuotojų, kurie gaus vieną ar kitą postą, taip pat „raudonųjų princų“ – V.Putino bendražygių vaikų, kurie jau seniai jį pažįsta ir taip pat yra jam ištikimi.“
Ekspertė tikisi tolesnių elito pertvarkymų, kurių ilgalaikiai tikslai – pasirengti valdžios perdavimui ir užtikrinti „režimo tęstinumą“.
