Karas Ukrainoje: JT praneša apie 549 žuvusius civilius, bet įspėja, kad tikrasis skaičius – didesnis

Penktadienio įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas tviteryje sureagavo į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Rusijos keliamus 6 derybinius reikalavimus.

„Viskas, ką pastaruoju metu skaitau apie Rusijos derybinius „ultimatumus“ – dėl statusų, teritorijų, kalbų, nacifikacijos ir t. t. – kelia tik nuostabą“, – rašo M.Podoliakas ir ragina netikėti Rusijos propaganda. 

„Prašome liautis „maitintis“ tokiais Rusijos propagandos tomais, kuriuos naiviai perspausdina mūsų Zerkalo“, – sakė politikas, turėdamas galvoje portalą ZN.UA, kuriame anksčiau ir pasirodė žinia apie reikalavimus, kuriuos agresorė Rusija esą pateikė Ukrainai. 

Remdamasis JAV gynybos pareigūnu BBC skelbia, kad per parą Rusijos pajėgos link Kyjivo pasistūmėjo maždaug 5 km. 

Kitaip tariant, kad į sostinę iš šiaurės vakarų besiveržiančios Rusijos pajėgos dabar yra vos už maždaug 15 km nuo miesto centro, žurnalistams sakė. Pasak jo, iš šiaurės rytų besiveržiančios Rusijos pajėgos nuo miesto nutolusios apie 40 km.

Šiaurinis Černihivo miestas dabar yra "izoliuotas", rašo BBC.

Pareigūnas taip pat sakė, kad nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos pajėgos paleido 775 "visų rūšių ir tipų raketas".

Anksčiau ketvirtadienį Kyjivo meras sakė, kad sostinę gina ir ginkluoti civiliai, todėl ji iš esmės tapo tvirtove.

Rusija siūlo kovo 11 d. surengti JT Saugumo Tarybos posėdį ir aptarti JAV „karinę ir biologinę veiklą“ Ukrainoje.

Apie tai savo „Twitter“ puslapyje parašė Rusijos Federacijos nuolatinio atstovo JT pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Polianskis.

Jau kurį laiką iš Rusijos sklinda realybės neatitinkantys ir niekuo nepagrįsti kaltinimai, esą Ukraina ketina panaudoti cheminius ir biologinius ginklus.

Kaip skelbia UNIAN, Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško paragino PSO atstovus pasmerkti Rusijos platinamas melagienas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras D.Kuleba teigia, kad Rusijos "manija skleisti klastotes apie biologinius ir cheminius ginklus kelia didelį nerimą."

Apie tai, kad Rusija galimai rengia dar vieną siaubingą operaciją, prisidengdama neva Ukrainoje kuriamais, tačiau iš tiesų neegzistuojančiais biologiniais ir cheminiais ginklais, jis parašė tviteryje. 

JAV atkreipė dėmesį, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje „vis dažniau naudoja tolimojo nuotolio ugnį, bombardavimą, raketų paleidimą tiek iš lėktuvų“, tiek iš „mobilių“ raketų paleidimo įrenginių, ketvirtadienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas, kuriuo remiasi CNN.

„Turiu omenyje, kad vien pažvelgus į vaizdus akivaizdu, jog jie pataiko į apgyvendintas teritorijas ir daro daug žalos, taigi mes tikrai matėme ir nepriklausomai galime patvirtinti, kad padaugėjo tolimojo nuotolio ugnies, nes jie stengiasi įveikti spartos iššūkius, kuriuos patyrė per pirmąsias porą savaičių“, – sakė pareigūnas.

Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė informacija apie šešis Rusijos reikalavimus, kuriuos įvykdžius Kremlius nutrauktų karą. Nors nėra iki galo patvirtintos informacijos, teigiama, kad Rusija reikalauja įgyvendinti šias sąlygas: 

1. Atsisakymas stoti į NATO. Neutralus Ukrainos statusas, kurio vienu iš garantų pasiruošusi tapti Rusija.

2. Rusų kalba taptų antrąja valstybine kalba. Reikalaujama panaikinti visus rusų kalbą ribojančius įstatymus.

 3. Ukraina turėtų pripažinti Krymą Rusijos dalimi.

4. Ukraina turėtų pripažinti separatistinių Donecko liaudies respublikos (DLR)  ir Luhansko liaudies respublikos (LLR) nepriklausomybę sričių administracinėse ribose, numatytose iki 2014 metų. 

5. Rusijos reikalaujama denacifikacija – „ultranacionalistinių, nacių ir neonacių partijų bei visuomeninių organizacijų veiklos uždraudimas, galiojančių nacių ir neonacių šlovinimo įstatymų panaikinimas“.

6. „Demilitarizacija“ – visiškas puolamųjų ginklų atsisakymas. 

Be 2,3 mln. žmonių, pabėgusių iš Ukrainos, dar apie 1,9 mln. yra palikę savo namus šalies viduje, teigia JT atstovai.

JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas ketvirtadienį pranešė, kad dauguma viduje perkeltų žmonių juda tolyn nuo fronto linijos į vakarus Lvivo link. Pasak jo, „humanitarinė situacija blogėja nerimą keliančiu greičiu“.

„Humanitarinės organizacijos į skirtingas šalies vietas perkelia papildomą personalą ir stengiasi perkelti atsargas į sandėlius skirtingose vietose Ukrainoje ir už jos ribų“, – sakė S.Dujarricas.

„Iki šiol mes drauge su partneriais suteikėme humanitarinę pagalbą, tokią kaip gyvybę gelbstintį maistą, pastogę, antklodes ir medicinos priemones, daugiau nei 500 tūkst. žmonių“, – pridūrė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas

Pasak pareigūno, iki trečiadienio JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR į priėmimo ir tranzito centrus centrinės Ukrainos mieste Vinycioje, kur glaudžiasi nuo karo veiksmų rytuose pabėgę žmonės, pristatė 85 metrines tonas humanitarinės pagalbos.

JT Pasaulio maisto programa planuoja suteikti pagalbą iki 3,1 mln. žmonių, teikdama prioritetą nefasuotų maisto produktų, duonos ir kitų maisto atsargų kaupimui miestuose ir vietovėse, kuriose, kaip manoma, įsiplieks kovos, sakė S.Dujarricas.

Pasak jo, JT Maisto ir žemės ūkio organizacija įspėja, kad tarp vasario ir kovo ūkininkai turi pradėti ruošti žemę kviečių, miežių, kukurūzų ir saulėgrąžų sėjai, o viduryje kovo – įdirbti laukus daržovėms. Organizacija, pasak jo, taip pat pabrėžia, jog turėtų būti stengiamasi išsaugoti derlių ir gyvulius.

Ukrainos nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros (NAZK) pirmininkas Oleksandras Novikovas išsiuntė padėkos laišką Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu už korupciją jo šalies kariuomenėje, padedančią ukrainiečių pajėgoms kovoti su Maskvos pradėta invazija.

Remiantis pranešimu agentūros tinklapyje, O.Novikovas padėkojo „už neįkainojamą indėlį į tai, kad Rusijos lėšos ir ištekliai, skirti puolimui prieš Ukrainą, buvo pavogti dar jų telkimo pasienyje etapu“. 

„Dalyvaudamas sistemingose pastangose pasisavinti biudžeto lėšas, Šoigu padėjo paspartinti okupantų likvidavimą suverenios Ukrainos valstybės žemėse“, – rašoma pranešime.

Agentūros teigimu, apie korupciją liudija tai, kad įsiveržusių tankų T-72 ir T-80 šoninių apsauginių skydų užpildas buvo pagamintas iš kiaušinių pakuočių, o į nelaisvę paimtų Rusijos karių neperšaunamosios liemenės – iš kartono.

Anot NAZK, dalis Maskvos atsiųstų karių gabenami ryškiai mėlynos ir baltos spalvos sunkvežimiais ZIL-130, leidžiančiais į jas besitaikančioms Ukrainos pajėgoms „efektyviai mokytis naudotis šiuolaikiniais ginklais“.

„Kaip institucija, atsakinga už interesų konfliktų nustatymą ir prevenciją, negalėjome ignoruoti fakto, kad kartoninėse neperšaunamose liemenėse buvo paslėptos atmintinės „Dėl korupcijos ir kitų pažeidimų nustatymo tvarkos nustatant interesų konfliktus kariniuose daliniuose“, – sakoma pranešime.

Kaip skelbia naujienų agentūra „Unian“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainai nepakanka karinės paramos. 

Interviu vokiečių leidiniui „Die Zeit“ V.Zelenskis pareiškė: 

„Dar prieš kelis mėnesius, kai nebuvo jokios invazijos, visi matė, kad invazija galima. Kariai buvo prie pat mūsų sienos. Tuomet aš kalbėjau: taikykite tokias sankcijas Rusijai, kad net nekiltų minčių pulti. Jie to nepadarė. Sakiau: duokite Ukrainai tokią paramą, kad žinotume, jog mūsų saugumas garantuotas. Jie taip pat to nedarė“, – interviu metu kalbėjo Ukrainos prezidentas. 

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis pabrėžė, kad dabar, įvykus invazijai ir Rusijos kariams griaunant Ukrainos miestus bei žudant civilius, Ukraina sulaukia karinės paramos, tačiau nepakankamai.

„Ar suprantate? Jie žudo net bėgančius civilius. Jų raketos taikosi į namus, universitetus, bažnyčias. Tai yra barbarizmas. Ir taip, mes gauname ginklų. Bet, aišku, kad jų reikia daugiau, nes šis barbarizmas nesibaigia“, – pabrėžė jis.
 

Ukrainos vidaus reikalų ministerija steigia jungtinį nacionalinės policijos batalioną miestų gynybai sustiprinti. Apie tai interviu radijui „Radio NV“ pranešė vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas.

„Anądien buvo nuspręsta sukurti sudėtinį nacionalinės policijos batalioną, ypač Kyjive, kuris sustiprins Kijevo gynybos pajėgas“, – sakė jis.

Pasak ministro pavaduotojo, batalionas vykdys Kyjivo gynybos vadovybės užduotis. Pirmiausia – kovos su priešo desantininkais.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad ukrainiečiai turi išmokti ne išgyventi, o gyventi naujomis sąlygomis. Anot jį cituojančio portalo UNIAN, ministras feisbuko vaizdo įraše sakė, kad Ukrainos pergalė kare su Rusija gali būti pasiekta vėliau nei norima.

„Tarptautinės sankcijos daro labai didelį poveikį padėčiai Rusijoje. Mūsų kariuomenė daro didelį darbą, kad karas būtų kuo mažiau populiarus tarp rusų. Tačiau turime realiai vertinti situaciją. Visomis jėgomis artėjame prie pergalės. Tačiau niekas negali tiksliai pasakyti, kada baigsis Rusijos rezervas. Tai gali įvykti vėliau, nei norėtume“, – sakė O.Reznikovas.

Vienas Charkivo gyventojas Rusijos pajėgoms nurodė taikinių, kuriuos jie apšaudė, koordinates. Apie tai feisbuke pranešė generalinė prokurorė Iryna Venediktova. Pasak jos, informaciją išdavęs asmuo sulaikytas.

„Vasario 25 d. Charkive gyvenančiai moteriai paskambino nepažįstamas asmuo. Jis prisistatė Rusijos Federacijos piliečiu ir pasiūlė 40 tūkst. grivinų atlygį už svarbios informacijos suteikimą – elektroniniu būdu nustatyti miesto kritinės infrastruktūros objektų koordinates, Saltivskio kepyklos ir FED (karinis objektas)“, – rašo ji.

Kovo 1 d. Rusijos karinės pajėgos smogė vienam iš objektų. 

Remiantis oficialia informacija CNN skelbia, kad ukrainiečiai kovoja su gaisru, kilusiu netoli Charkivo fizikos ir technologijų instituto esančiame bendrabutyje. Gaisro priežastis kol kas nėra žinoma. 

Maskva ketvirtadienį pranešė, kad kasdien atidarys humanitarinius koridorius į Rusijos teritoriją.

„Be jokių susitarimų kasdien nuo 10 val. bus atidaryti humanitariniai koridoriai į Rusijos Federaciją“, – Rusijos naujienų agentūros cituoja Gynybos ministerijos atstovą Michailą Mizincevą.

„Prašome Raudonojo Kryžiaus tarptautinio komiteto ir Jungtinių Tautų glaudžiai bendradarbiauti su Ukrainos valdžia vietoje ir informuoti visuomenę apie šią Rusijos iniciatyvą“, – sakė atstovas.

Jis teigė, jog evakuacijos keliai kitomis kryptimis atsirastų „susitarus su Ukrainos puse“.

M.Mizincevas tvirtino, kad daugiau kaip 2,5 mln. ukrainiečių prašėsi evakuojami į Rusiją. Jis taip pat teigė, kad Maskva evakavo į Rusiją „daugiau kaip 187 tūkst.“ civilių, tačiau šis skaičius negali būti patikrintas. M.Mizincevas apkaltino Ukrainos pajėgas blokuojant civilių evakuaciją Mariupolyje – pietiniame uoste, apsuptame Rusijos karių.

TATENA artimiausiu metu pateiks idėjų Ukrainai ir Rusijai, kaip užtikrinti branduolinių objektų Ukrainoje saugumą, o susitikimas greičiausiai įvyks „labai greitai“, ketvirtadienį sakė jos vadovas Rafaelis Grossi, kurį cituoja „The Guardian“.

„Mane labai nudžiugino vienas svarbus dalykas: Ukraina ir Rusijos Federacija nori su mumis bendradarbiauti ir sutiko dirbti“, – sakė R.Grossi spaudos konferencijoje po kelionės į Turkiją, kur jis atskirai susitiko su Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais. „Turime veikti greitai.“

Dėl stipraus ukrainiečių pasipriešinimo, Rusijai tenka skirti daugiau pajėgų tam, kad apsuptų pagrindinius Ukrainos miestus, skelbia Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba. Tai sumažins pajėgų, galinčių tęsti žygį, skaičių ir dar labiau sulėtins Rusijos pažangą.

„The Guardian“ primena, kad panašios nuomonės laikosi ir JAV valstybės departamentas nurodęs, kad Rusijos pajėgos, sunaikinusios svarbią infrastruktūrą, apsupo Ukrainos miestus.

„Putino karinis planas greitai užimti Ukrainą, dabar jau aišku, žlugo. Todėl dabar jis pereina prie strategijos, kai bando užgrobti gyvenamuosius centrus, kad palaužtų Ukrainos žmonių valią, bet to jam nepavyks padaryti“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as.

„Ukraina nekuria nei biologinių, nei branduolinių ginklų, o Rusijos teiginiai, kad tai daro, yra melas, skirtas nuslėpti veiksmus, kurių ji gali imtis kare su kaimyne“, – apie tai informavo JAV žvalgybos vadovė Avril Haynes, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. 

„Ukrainoje, kaip ir daugelyje šalių, yra biologinių tyrimų laboratorijos, sakė ji, –  tačiau jos skirtos apsiginti nuo pandemijų ar išpuolių ir skiriasi nuo biologinių ginklų kūrimo laboratorijų“, – paaiškino A.Haynes. 

Dėl apšaudymų humanitariniu koridoriumi iš Mariupolio nebuvo evakuotas nė vienas žmogus, o humanitarinė pagalba negalėjo pasiekti miesto, apibendrindama evakuacijos duomenis pabrėžė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

„Blogiausia padėtis yra Mariupolyje-Zaporižioje. Nė vienas žmogus nebuvo evakuotas. Nė vienas vandens lašas nepasiekė ištroškusių žmonių“, – sakė ji ir pridūrė, kad 300 tūkst. žmonių kenčia dėl vandens trūkumo, šalčio ir bado.

„Ir priešas kiekvieną dieną, kai mūsų humanitarinis krovinys išvažiuoja greitkeliu, apšaudo krovinį, neleisdamas nuvažiuoti nė kilometro“, – teigė ji.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vaizdai iš Mariupolio, smarkiai nukentėjusio nuo Rusijos pajėgų atakų

Ji paragino tarptautinę bendruomenę kuo greičiau ištirti šį nusikaltimą žmoniškumui ir sugriežtinti sankcijas Rusijai.

„Tiesą sakant, labai keista, kad tokia neapykanta jaučiama būtent Mariupoliui. <...> Beje, ten yra daug užsieniečių – Turkijos piliečių, graikų, jų yra daugiau nei 300. ESBO misija taip pat yra kartu su žmonėmis ir niekaip negali išvykti“, – sakė I.Vereščuk.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį paneigė atsakomybę už smūgį Mariupolio gimdymo namams ir pareiškė, kad pastate nugriaudėję sprogimai buvo inscenizuoti siekiant apšmeižti Maskvą.

Pasak Ukrainos pareigūnų, per trečiadienį Rusijos suduotą aviacijos smūgį šiai įstaigai žuvo trys žmonės, įskaitant vieną vaiką, o dar 17 žmonių buvo sužeisti. Išpuolį pasmerkė tarptautinė bendruomenė.

Tačiau Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas paneigė, kad jo šalis smogė gimdymo namams.

I.Konašenkovo teigimu, du pastatą nuniokojusius sprogimus sukėlė netoliese padėtas sprogstamasis užtaisas per „inscenizuotą provokaciją, siekiant pakurstyti antirusišką agitaciją Vakaruose“.

Jungtinių Tautų agentūra ketvirtadienį pranešė, kad prieš trečiadienį Rusijos pajėgų surengtą Mariupolio ligoninės bombardavimą buvo sugriauti dar dveji gimdymo namai Ukrainoje.

Mariupolio ligoninė „nėra vienintelė“, nukentėjusi per ataką, sakė už reprodukcinę sveikatą atsakingo Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) atstovas Ukrainoje Jaime Nadalis. 

„Žytomyre gimdymo namai buvo visiškai sugriauti. Saltivkoje gimdymo namai taip pat sugriauti“, – sakė pareigūnas, su žurnalistais Niujorke kalbėjęs vaizdo ryšiu.

JT pareigūnas tiksliai nenurodė, kas atsakingas už šias atakas ir kiek per jas nukentėjo žmonių.

„Ukrainoje yra 300 ligoninių ir 69 gimdymo, perinataliniai centrai“, – sakė jis. Pasak jo, agentūros duomenimis, „per ateinančius tris mėnesius šalyje gimdys apie 80 000 moterų“.

„Scanpix“/AP nuotr./Gelbėtojai neša sužeistą nėščią moterį.

J.Nadalio teigimu, šiuo metu Ukrainoje yra 240 tūkst. besilaukiančių moterų, o nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo karą, iki kovo 7 dienos pagimdė daugiau nei 4,3 tūkstančiai moterų.

Pasak miesto mero, Mariupolyje sprogdinant gimdymo namus žuvo trys žmonės, įskaitant vieną vaiką. Anksčiau paskelbtoje Ukrainos pareigūnų ataskaitoje buvo sakoma, kad dar 17 žmonių buvo sužeista.

Rusijos pajėgų surengtą ligoninės ataką pasmerkė Ukraina ir Vakarų valstybės.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas ketvirtadienį dėl ligoninės apšaudymo apkaltino Rusiją įvykdžius „karo nusikaltimą“.

Naujausiais Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro duomenimis, nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos invazija, Ukrainoje žuvo mažiausiai 549 civiliai gyventojai. 

Iki trečiadienio surinktuose ir ketvirtadienį paskelbtuose duomenyse teigiama, kad dar 957 žmonės buvo sužeisti, tačiau JT agentūra mano, kad tikrieji skaičiai yra „gerokai didesni“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Situacija Ukrainoje

„Informacijos gavimas iš kai kurių vietovių, kuriose vyko intensyvūs karo veiksmai, užtruko, o daugelis pranešimų dar nepatvirtinti“, – rašoma pareiškime. 

„Tai susiję, pavyzdžiui, su Volnovachos, Mariupolio, Iziumo miestais, kuriuose, kaip įtariama, žuvo šimtai civilių gyventojų. Šie skaičiai toliau tikrinami ir nėra įtraukti į pirmiau pateiktą statistiką“, – rašoma pareiškime.

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Halušenka pareiškė, kad šalis daro „viską, kas įmanoma“, kad kuo greičiau atnaujintų elektros energijos tiekimą į Černobylio atominę elektrinę, rašo CNN.

Ministro komentaras buvo paskelbtas Ukrainos energetikos ministerijos interneto svetainėje. H.Halušenka pabrėžė, kad elektros energija reikalinga panaudoto branduolinio kuro saugyklos aušinimo mechanizmams palaikyti.

Ministras paaiškino, kad elektrinei skirtos kelios elektros linijos, o paskutinioji „trečiadienį sunaikinta dėl okupantų apšaudymo“. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad Ukraina ją informavo, jog Černobylyje dingo elektra, tačiau ji nemato „jokio kritinio poveikio“ elektrinės saugumui.  

Toliau Halušenka siūlė, kad prie branduolinių objektų būtų įkurdintos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir TATENA misijos.

„Branduolinis terorizmas yra ne tik tada, kai kėsinamasi į branduolines stotis. Jis yra tada, kai personalas patiria didelį spaudimą, o viena klaida gali turėti plačių pasekmių“, – perspėjo H.Halušenka.

Pasak naujienų agentūros „Interfaks“, ukrainiečiai skelbia apie preliminarius karo padarytus nuostolius.

„Šiuo metu apie 50 proc. mūsų verslų negali funkcionuoti. Likusios įmonės dirba savo galimybių ribose“, – pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Olegas Ustenko.

Ukrainos BVP 2021 metais siekė apie 200 mlrd. JAV dolerių.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba feisbuke paskelbė informaciją apie čečėnų „Rosgvardijos“ vadus Kyjivo regione. Pranešama, kad čia įžengė jungtinis 1,2 tūkst. „Rosgvardijos“ karių būrys iš Čečėnijos.

„Suprasdami, kad bausmės už karo nusikaltimus, įvykdytus Ukrainos teritorijoje, neišvengiamos, vis daugiau Rusijos jėgos struktūros atstovų bando susisiekti su karine Ukrainos žvalgyba, mainais už jų priėmimą siūlydami įvairią informaciją“, – skelbiama pranešime.

Teigiama, kad vasario 24 d. per Černobylio zoną į Ukrainą įžengė jungtinis Čečėnijos Respublikos „Rosgvardijos“ karių būrys – batalionai „Šiaurė“ (žuvo vadas Magomedas Tušajevas), „Pietūs“ (Chuseinas Mežidovas) bei „Achmat-Groznyj“ (Anzoras Bisajevas). 

Vasario 26 d. netoli Hostomelio žuvo generolas majoras M.Tušajevas. A.Bisajevas anksčiau buvo pastebėtas netoli Borodiankos arba Babintų kaimo, o Ch.Mežidovas taip pat buvo pastebėtas netoli Babintų.

Kaip praneša Ukrainos nacionalinės policijos spaudos tarnyba, kurią cituoja Ukrainos naujienų agentūra „Unian“, Rusijos okupacinės pajėgos pradėjo oro antskrydį evakuojant žmones Izyum mieste, Ukrainos Charkivo srityje.

Pranešime rašoma, kad Rusijos pajėgos smogė, bandant evakuoti žmones iš karo apimtos srities. 

Patikslinama, kad iki Rusijos pajėgų antskrydžių iš viso pavyko evakuoti 40 autobusų su taikiais gyventojais. 

Rusija antskrydžius neigia ir vadina juos „informacine provokacija“. 

15min skaitytojo nuotr./Žmonių evakuacija Ukrainos Charkivo srityje

Apsiausto Mariupolio mero pavaduotojas Serhijus Orlovas BBC sakė, kad nežino, kiek iš viso mieste žuvo žmonių, tačiau naujausias skaičius – 1207.

Tai „tiesiog gatvėse surinkti kūnai“, teigė jis.

Anot S.Orlovo, 47 žmonės buvo palaidoti masiniame kape, nes nebuvo įmanoma pasiekti laidojimo vietų, esančių už miesto ribų.

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis

„Ne visi jie buvo identifikuoti“, – pridūrė jis.

S.Orlovas BBC pasakojo, kad nebuvo įmanoma nei evakuoti žmonių, nei atgabenti pagalbą. Pasak jo, trečiadienį apie 100 žmonių, bandžiusių pabėgti asmeniniais automobiliais, turėjo grįžti, nes Rusijos pajėgos kontrolės punkte pradėjo šaudyti „aplink automobilius“.

Antono Heraščenkos nuotr./Broliška kapavietė Mariupolyje

Rusų okupantai surengė kasetinės bombos ataką Selekcijos kaime Charkivo srityje. Apšaudymo metu žuvo moteris. Apie tai buvo pranešta Charkivo Generalinės prokuratūros „Telegram“ kanale.

„Charkivo apygardos prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla dėl karo įstatymų pažeidimo, kartu ir tyčinio nužudymo (Baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis)“, – sakoma pareiškime.

Dvi raketos pataikė į oro uostą Lozovatkuose, Dnipropetrovsko srities Krivorizskio rajone, paskelbė miesto administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas. 

„Ką tik į Lozovatkos oro uostą atskrido dvi raketos. Iki penkių metrų aukščio krateriai. Žmonės nenukentėjo“, – feisbuke pranešė jis.

 Nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną žuvo mažiausiai 71 vaikas, ketvirtadienį pranešė Ukrainos parlamento pareigūnė.

„Nuo Rusijos invazijos pradžios iki kovo 10 dienos 11 val. ryto žuvo 71 vaikas, o daugiau nei 100 buvo sužeista“, – platformoje „Telegram“ parašė žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.

Ligoninei buvo smogta, Rusijos ir prorusiškų separatistų pajėgoms iš Ukrainos rytinio Donbaso regiono tęsiant pietinio Mariupolio uostamiesčio apgultį.

Pasak šaltinių, per sprogimą taip pat buvo sužeisti 17 suaugusiųjų.

Tuo metu vakarinėje Žytomyro srityje esančiame Malyne per antskrydžius sugriuvus septyniems namams žuvo trys vaikai ir dar du žmonės, pranešė L.Denisova.

Trečiadienio vakarą dvi moterys ir du vaikai žuvo, kai sviedinys pataikė į jų namus Slobožanskėje – kaime rytinėje Iziumo srityje, sakė ombudsmenė ir pridūrė, jog liko gyva penkerių metų mergaitė.

Netoli sostinės Kyjivo esančioje Irpinėje buvo sunkiai sužeista 10 metų mergaitė, kovojanti ligoninėje dėl savo gyvybės.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis Rusijos ataką prieš gimdymo namus Mariupolyje pavadino baisiu karo nusikaltimu ir paragino Maskvą leisti teikti pagalbą apgultam miestui. 

„Rusijos vykdomas gimdymo namų apšaudymas yra baisus karo nusikaltimas. Rusijos pajėgų smūgiai iš oro į gyvenamuosius rajonus ir pagalbos konvojų patekimo blokavimas turi būti nedelsiant nutraukti. Būtina užtikrinti saugų koridorių, dabar pat“, – pareiškė diplomatas.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per pasitarymą su šalies Gynybos ministerijos vadovybe nurodė atstatyti elektros tiekimą į šalia Baltarusijos esančią neveikiančią Černobylio atominę elektrinę, pranešė jo spaudos tarnyba. 

Ukraina trečiadienį pranešė apie nutrūkusį elektros tiekimą Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Černobylio atominėje elektrinėje, bet Jungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros agentūra nurodė, kad „jokio kritinio poveikio saugai“ nėra.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Černobylio atominei elektrinė

Taip pat buvo pranešta, kad pajungti dyzeliniai generatoriai, kurie elektros energiją galės tiekti 48 valandas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį per „Twitter“ parašė, kad „atsarginiai dyzeliniai generatoriai gali tiekti elektrą 48 valandas“, bet jeigu išorinis elektros tiekimas Černobylio elektrinei nebus iki to laiko atkurtas, „panaudoto branduolinio kuro aušinimo sistemos išsijungs“.

Uždaryta jėgainė yra uždaroje vadinamojoje atskirties zonoje. Ten yra tiek išjungti reaktoriai, tiek radioaktyvių atliekų saugyklos.

Šiame komplekse, kurį reikia nuolat prižiūrėti, kad būtų išvengta naujos branduolinės katastrofos, dirba daugiau kaip 2 000 žmonių.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pasitraukė pusė Kyjivo gyventojų, ketvirtadienį paskelbė sostinės meras Vitalijus Klyčko, Maskvos pajėgoms dar labiau priartėjus prie miesto.

„Mūsų duomenimis, vienas iš dviejų Kyjivo gyventojų paliko miestą“, – Ukrainos televizijai sakė meras.

„Šiuo metu yra išvykę kiek mažiau nei 2 mln. žmonių. Tačiau Kyjivas buvo paverstas tvirtove. Kiekviena gatvė, kiekvienas pastatas, kiekvienas patikrinimo postas įtvirtintas“, – sakė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Moteris metro stotyje Kyjive stebi naujienų laidą

Didžiajame Kyjive pernai gyveno 3,5 mln. žmonių, nurodoma interneto svetainėje citypopulation.de.

Rusijos pajėgos priartėjo prie sostinės šiaurės rytų pakraščio, ketvirtadienį matė naujienų agentūros AFP komanda.

Ukrainiečių kariai pranešė apie intensyvias naktines kovas dėl pagrindinio kelio į Kyjivą kontrolės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paskelbė naują kreipimąsi į tautą. Jis pabrėžė, kad penkioliktą dieną savo šalį ginantys ukrainiečiai netapo ir niekada netaps vergais, o po karo šalis bus atstatyta.

„Mūsų kariuomenės, nacionalinės gvardijos, pasienio, policijos, teritorinės gynybos pajėgų dėka, mes nesame vergai. Ir niekada nebūsime“, – sakė V.Zelenskis. 

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba Antalijoje po derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad progresas, siekiant nutraukti karą Ukrainoje, nėra pasiektas. 

„Atvykau pirmiausia su užduotimi susitarti dėl humanitarinio koridoriaus iš Mariupolio. Antra, atvykau derėtis dėl karinių veiksmų sustabdymo 24 valandoms, kad būtų galima užtikrinti pagrindinius poreikius asmenų, kuriuos palietė karas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Tikiuosi, kad ministras Lavroras pasikalbės su asmenimis Rusijoje, kurie priima šios sprendimus, ir humanitarinis koridorius bus atidarytas“, – kalbėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras. 

Jis priminė, kad šiame Rusijos kariuomenės apsuptame Mariupolio mieste kenčia tūkstančiai žmonių, tarp jų ir kūdikiai, kurių gyvybėms yra iškilęs pavojus. 

„Negalime sustabdyti karo, jei šalis, kuri mus užpuolė, nenori to daryti. Šiandien išgirdau, kad ugnies nutraukimas iš Rusijos pusės priklauso nuo prezidento Putino iškeltų reikalavimų įvykdymo. Dėl to noriu dar kartą patvirtinti – Ukraina nepasidavė, nepasiduoda ir nepasiduos“, – sakė D.Kuleba. 

Ukrainos reikalų ministras tvirtino, kad diplomatinių karo nutraukimo kelių bus ieškoma, tačiau kol jų nėra, ukrainiečiai aukodami save gins savo žemę. 

Jis sakė tikįs, kad derybos šiame formate gali būti tęsiamos, tačiau tik tuomet, kai „Rusija bus pasiruošusi rimtai kalbėti“. 

Pasak Ukrainos diplomatijos vadovo, derybos buvo „sunkios“. D.Kuleba kaltino S.Lavrovą, kad šis toliau rėmėsi Maskvos „tradiciniais naratyvais“.

„Neturi alternatyvų“

Tuo metu S.Lavrovas per atskirą spaudos konferenciją sakė, kad Rusija pasisako už bet kokius kontaktus, galinčius padėti išspręsti krizę.

„Iš principo pasisakome už bet kokius kontaktus dėl problemų, kurios yra dabartinės Ukrainos krizės pagrindas, ir dėl klausimų, susijusių su keliais iš jos išeiti“, – teigė jis.

Anot S.Lavrovo, tokie kontaktai turi teikti „pridėtinę vertę“.

„Tikimės, kad jie nebus pasitelkiami... siekiant pakeisti arba nuvertinti realiai pagrindinę derybų giją, plėtojamą Baltarusijos teritorijoje dviejų [šalių] delegacijų lygiu, – kalbėjo jis. – Šiandienos pokalbis patvirtino, kad ši gija neturi alternatyvų.“

Vasario 24 dieną Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė pajėgas į kaimyninę šalį, pareiškęs, kad šios invazijos tikslas yra provakarietiškos Ukrainos „denacifikacija“ ir „demilitarizacija“. Tačiau Kyjivo pajėgoms gana sėkmingai priešinantis didžiulio masto puolimui Maskva šiuos tikslus liovėsi minėti.

S.Lavrovas Antalijoje perspėjo, kad šalys, siunčiančios Ukrainai ginkluotę ir „samdinius“, turės „atsakyti už savo veiksmus.

„Matome, kaip pavojingai dabar veikia mūsų kolegos Vakaruose, įskaitant Europos Sąjungą, pažeisdami visus vadinamuosius principus ir vertybes, skatindami letalinės ginkluotės tiekimą Ukrainai“, – sakė jis.

„Pumpuojantys į Ukrainą ginklus, be abejo, privalo suprasti, kad jiems tenka atsakomybė už savo veiksmus – lygiai kaip siunčiantiems samdinius į Ukrainą“, – pridūrė rusų diplomatijos vadovas.

Diplomatinės iniciatyvos

Derybos vyko tvyrant didžiuliam tarptautiniam pasipiktinimui dėl rusų aviacijos trečiadienio smūgio apsiausto Mariupolio uostamiesčio vaikų ligoninei ir gimdymo namams, per kurį, pasak Kyjivo, žuvo mažiausiai trys žmonės, tarp jų viena mergaitė.

Šios derybos yra viena iš virtinės įgyvendinamų diplomatinių iniciatyvų. 

Izraelis bando tarpininkauti ieškant krizės sprendinio vesdamas tiesiogines derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas taip pat dažnai skambina Kremliaus šeimininkui.   

„Šiandien esama labai menkos vilties ir turime jos nusitverti... nebūdami naivūs“, – sakė prancūzų Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as radijui „France Inter“.

„Tikslas tas pats – kad susirėmimai liautųsi, tačiau turime smarkiai spausti Rusiją“, – pridūrė jis. 

Turkija yra tradicinė Ukrainos sąjungininkė ir tiekia šiai šaliai dronus „Bayraktar“, kuriuos Kyjivas naudoja kovose su įsiveržusia Rusija. Be to, juos gamina įmonė, kurios technologijų direktorius yra paties R.T.Erdogano žentas.

Tačiau Ankara siekia išlaikyti gerus santykius ir su Rusija, nuo kurios Turkija labai priklauso dėl dujų importo ir pajamų iš turizmo.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį sakė, kad Ankara galėtų atlikti tarpininkės vaidmenį sprendžiant konfliktą.

„Dirbame, kad neleistume šiais krizei virsti tragedija, – sakė jis. – Tikiuosi, kad ministrų susitikimas atvers kelią nuolatinėms paliauboms.“

Turkijos prezidentūra pranešė, kad ketvirtadienį 15 val. 30 min. Grinvičo (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku numatytas R.T.Erdogano pokalbis telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu.  

Ukrainoje nuo karo pradžios žuvo 516 civilių, o dar 908 buvo sužeisti, rodo naujienų agentūros „Unian“ gauta Jungtinių Tautų stebėjimo misijos informacija.

„Nuo 2022 metų vasario 24 dienos 4 val. ryto, kai prasidėjo Rusijos Federacijos ginkluotas puolimas Ukrainoje, iki 2022 metų kovo 8-osios vidurnakčio (vietos laiku), JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) užfiksavo 1 424 civilių žūties ar sužeidimo atvejus Ukrainoje: 516 žuvusiųjų ir 908 sužeistuosius“, – sakoma ataskaitoje.

Antono Heraščenkos nuotr./Laidotuvės broliškame kape Mariupolyje

Nurodoma, kad tarp žuvusių civilių yra 98 vyrai, 60 moterų, devyni berniukai ir penkios mergaitės. Kitų 23 žuvusių vaikų ir 321 žuvusio suaugusio žmogaus lytis nenurodoma.

Tarp sužeistųjų yra 78 vyrai, 57 moterys, 12 mergaičių, keturi berniukai, o kitų 34 vaikų ir 723 suaugusiųjų lytis nenurodoma.

Donecko ir Luhansko srityse užregistruota 111 žuvusiųjų ir 462 sužeistieji.

Kituose Ukrainos regionuose (Kyjive, Čerkasų, Černihivo, Charkivo, Chersono, Kyjivo, Mykolajivo, Odesos, Sumų, Zaporižios ir Žytomyro srityse) žuvo 405 civiliai, dar 446 buvo sužeisti.

„Dauguma užfiksuotų civilių netekčių yra susijusios su didelės veikimo zonos sprogstamųjų ginklų panaudojimu, įskaitant apšaudymus iš sunkiosios artilerijos pabūklų ir reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, taip pat raketinius ir aviacijos smūgius“, – sakoma pranešime.

VIDEO: Mergaitė pravirkdė slėptuvėje besislepiančius ukrainiečius – atsistojo ant kedės ir uždainavo

Mergaitė pravirkdė slėptuvėje besislepiančius ukrainiečius – atsistojo ant kedės ir uždainavo

Reuters

Turkijoje prasidėjo Ukrainos, Turkijos ir Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministrų derybos. Tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

„Antalijoje prasidėjo derybos, kuriose dalyvauja Ukrainos, Turkijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai, kad būtų nutraukta Rusijos agresija prieš Ukrainą“, – rašė jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba atskrido į Antaliją derėtis, kad „Rusija nutrauktų kovos veiksmus ir užbaigtų karą prieš Ukrainą“, trečiadienį vakare per „Twitter“ parašė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

Per Kyjivo ir Maskvos dialogą iki šiol buvo susitarta dėl kelių vietinio lygio paliaubų ir humanitarinių koridorių gyventojams evakuoti, bet Rusija buvo kaltinama šiuos susitarimus pažeidusi.

Per „Facebook“ anksčiau paskelbtame vaizdo įraše D.Kuleba patvirtino vyksiantis į Turkiją derybų, nors pripažino, kad jo lūkesčiai „riboti“, Rusijai tęsiant negailestingo bombardavimo kampaniją ir didelių miestų apsiaustį.

Jis sakė, kad derybų sėkmė priklausys „nuo [Kremliaus] instrukcijų ir nurodymų, kurių laikysis Lavrovas“.

„Nesieju su jomis didelių lūkesčių, bet pasistengsiu kiek įmanoma geriau jas išnaudoti“, – pridūrė D.Kuleba ir pabrėžė, kad šiam susitikimui gerai pasiruošė.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad Ankara galėtų atlikti tarpininkės vaidmenį sprendžiant konfliktą.

„Dirbame, kad neleistume šiais krizei virsti tragedija, – trečiadienį sakė R.T.Erdoganas. – Tikiuosi, kad ministrų susitikimas atvers kelią nuolatinėms paliauboms.“

NATO narė Turkija siekia palaikyti glaudžius ryšius tiek su Ukraina, tiek su Rusija, nepaisydama konflikto.

O.Nikolenko „Facebook“ nuotr./Derybos Antalijoje

Ketvirtadienį bus atidaryti keli humanitariniai koridoriai civiliams evakuoti.

Apie tai informaciniame teletilte pranešė vicepremjerė ir laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

Ji pažymėjo, kad humanitariniai koridoriai Sumų regione bus atidaryti šiomis kryptimis: Sumai-Poltava, Trostjanecas-Poltava, Krasnopolė-Poltava.

I.Vereščuk pridūrė, kad žmonės galės evakuotis ir važiuodami kolonoje privačiomis transporto priemonėmis.

Ji pažymėjo, kad taip pat bus organizuojamas Mariupolio-Zaporižios humanitarinis koridorius. Be to, planuojama atidaryti Volnovachos-Pokrovsko, Iziumo-Lozovajos, Borodiankos, Bučos, Irpenio, Hostomelio-Kijevo humanitarinius koridorius.

Žmonės bus evakuojami autobusais.

Ukrainoje nelaisvėje yra 250-300 Rusijos kariuomenės šauktinių. Apie tai laidos „Feigin Live“ eteryje pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Galiu pasakyti, kiek jų yra nelaisvėje – jų yra mažiausiai 250-300, tik šauktinių“, – sakė O.Arestovyčius. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad kovo 9 dieną Kijeve vyko spaudos konferencija, kurioje dalyvavo į nelaisvę paimti šauktiniai.

Rusija trečiadienį pripažino, kad į Ukrainą kariauto pasiuntė ir šauktinius, nors anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai teigė, kad šauktinių Ukrainoje nėra ir nebus, ten esą kariauja tik profesionalūs kariai.

Rusijos kariuomenės apsuptame, tačiau nepasiduodančiame Mariupolyje žmonės dėl apšaudymų negali atsisveikinti su savo žuvusiais artimaisiais. Žuvusieji laidojami broliškuose kapuose.

Kovo 9 d. Mariupolyje nuo rusų įsibrovėlių apšaudymo žuvę ukrainiečiai buvo palaidoti masinėje kapavietėje. Atitinkamas nuotraukas iš Donecko srities miesto, apsiausto rusų, savo „Telegram“ kanale paskelbė Vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Antonas Heraščenka.

Antono Heraščenkos nuotr./Broliška kapavietė Mariupolyje

„Žmonės deda žuvusiųjų kūnus į masinį kapą Mariupolio pakraštyje, nes negali palaidoti savo artimųjų dėl intensyvių okupacinių pajėgų apšaudymų“, – rašė jis.

Antono Heraščenkos nuotr./Laidotuvės broliškame kape Mariupolyje

Nuolat apšaudomas Mariupolis ištiktas humanitarinės katastrofos. Mieste trūksta maisto, geriamojo vandens, dažnai nėra elektros, šildymo.

Pranešama, kad Mariupolyje jau galėjo žūti apie 1200 civilių žmonių.

Odesos regioninės karinės administracijos operatyvinio štabo atstovas Serhijus Bratčukas „Telegram“ pareiškė, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai  pasitraukė nuo Odesos link okupuoto Krymą ir atidėjo desanto išsilaipinimą Odesos pakrantėje.

„Naktis Odesoje ir regione praėjo ramiai, patvirtindama Odesos gynybinės zonos stiprumą ir veiksmingumą atgrasant nuo visų priešiškų ketinimų.

Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivai šiuo metu persikėlė prie Tarchankuto kyšulio ir Donuzlavo ežero ir neketina išlaipinti jūrų pėstininkų mūsų pakrantėje, nes žino, kuo tai jiems baigsis...

Odesa niekada nepasidavė priešui, nepasiduos ir šį kartą. Odesa yra Ukraina, o Ukraina prasideda nuo Odesos“, – sakė S.Bratčukas.

Vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka pranešė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrataką prie Kijevo ir 5 priešo tankų sunaikinimą, rašo pravda.ua.

V.Denisenko televizijos kanale „Rada“ sakė: „Naktis buvo gana sunki, bet apskritai galima sakyti, kad Ukrainos kariuomenė pradėjo kontrataką prie Kijevo. Mes pamušėme penkis tankus“.

Ketvirtadienio rytą  Kyjivo vakariniame pakraštyje girdėjosi artilerijos mūšiai.

„Suprantame, kad dabar ten vyksta kovos. Tačiau daugiau informacijos kol kas nėra“, – sakė V.Denisenko.

Mariupolyje trečiadienį per gimdymo namų ir vaikų ligoninės apšaudyma žuvo trys žmonės, tarp jų ir vaikas, 17 asmenų buvo sužeisti. Apie tai pranešė Mariupolio miesto taryba.

„Šiandien žinoma, kad Rusijos lėktuvams teroristiškai susprogdinus vaikų ligoninę Mariupolyje, buvo sužeista 17 žmonių (vaikai, moterys, gydytojai), trys žuvo, tarp jų vienas vaikas – mergaitė“, – sakoma pranešime.

Miesto taryba pabrėžė, kad Rusijos kariai „tikslingai ir negailestingai naikina Mariupolio civilius gyventojus“. Pasak jos, visas pasaulis turėtų žinoti apie Rusijos nusikaltimą žmoniškumui, Ukrainai ir Mariupoliui.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos miestuose sulaikyta daugiau kaip 13 tūkst. protestuotojų, dalyvavusių demonstracijose prieš karą.

Dauguma žmonių sulaikyti Maskvoje ir Sankt Peterburge, bet areštai užfiksuoti iš viso daugiau kaip pusantro šimto miestų ir miestelių.

Šiuos duomenis surinko „The New York Times“.

Rusijos protestuotojų sulaikymas

Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai atvyko į Turkiją ir planuoja ketvirtadienį ryte susitikti tiesioginių derybų, pranešė pareigūnai.

Kyjivo ir Maskvos pareigūnai jau surengė kelis derybų ratus Baltarusijoje, bet ministrų lygio susitikimas Turkijos pietiniame Antalijos mieste bus pirmasis nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios prieš dvi savaites.

„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas ir Dmytro Kuleba

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba atskrido į Antaliją derėtis, kad „Rusija nutrauktų kovos veiksmus ir užbaigtų karą prieš Ukrainą“, trečiadienį vakare per „Twitter“ parašė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas taip pat jau atvyko į Antaliją, naujienų agentūrai AFP sakė vienas turkų pareigūnas.

Per Kyjivo ir Maskvos dialogą iki šiol buvo susitarta dėl kelių vietinio lygio paliaubų ir humanitarinių koridorių gyventojams evakuoti, bet Rusija buvo kaltinama šiuos susitarimus pažeidusi.

Per „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše D. Kuleba patvirtino vyksiantis į Turkiją derybų, nors pripažino, kad jo lūkesčiai „riboti“, Rusijai tęsiant negailestingo bombardavimo kampaniją ir didelių miestų apsiaustį.

Jis sakė, kad derybų sėkmė priklausys „nuo [Kremliaus] instrukcijų ir nurodymų, kurių laikysis Lavrovas“.

„Nesieju su jomis didelių lūkesčių, bet pasistengsiu kiek įmanoma geriau jas išnaudoti“, – pridūrė D.Kuleba ir pabrėžė, kad šiam susitikimui gerai pasiruošė.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad Ankara galėtų atlikti tarpininkės vaidmenį sprendžiant konfliktą.

„Dirbame, kad neleistume šiais krizei virsti tragedija, – trečiadienį sakė R.T.Erdoganas. – Tikiuosi, kad ministrų susitikimas atvers kelią nuolatinėms paliauboms.“

Rusijos ir Ukrainos ministrai ketvirtadienį susitiks dalyvaujant turkų užsienio reikalų ministrui Mevlutui Cavusoglu. NATO narė Turkija siekia palaikyti glaudžius ryšius su abiem šalimis, nepaisydama konflikto.

Naktį Rusijos pajėgoms apšaudžius netoli Charkivo esantį kaimą žuvo keturi žmonės, iš kurių du – vaikai, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Pranešama, kad apšaudytas buvo Slobožansko kaimas Ukrainos pietryčiuose. Artilerijos šūviai pataikė į gyvenamąjį pastatą. 

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr./Apšaudymas Charkive

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pridūrė, kad apšaudymo metu sužeista penkerių metų mergaitė skubiai išvežta į ligoninę gydyti.

Tikimasi, kad šiandien gelbėtojai tęs paieškos operacijas, kad iš griuvėsių ištrauktų kūnus, nurodo tarnyba. 

Be to, kito apšaudymo metu Charkivo mieste užsidegė prekybos centras, tačiau apie nukentėjusiuosius nepranešama.

Rusijos veržimasis į Ukrainą sulėtėjo, ketvirtadienį kasrytiniame informacijos atnaujinime skelbia Ukrainos krašto apsaugos ministerija.

Štai ką dar pranešė ministerija:

• Rusijos veržimasis Kijevo kryptimi buvo apribotas.
• Rytų Ukrainoje krašto apsaugos pajėgos toliau stabdo Rusijos puolimą Donecko, Slobožansko ir dalyje Tavrijos operatyvinių rajonų. Jos gina Charkovo ir Ochtyrkos miestus.
• Pietuose tęsiasi Mariupolio gynyba.
• Ukrainos pajėgos taip pat atrėmė Rusijos puolimą Kryvyj Riho, Mykolajivo, Voznesensko miestų ir Novovoroncovkos gyvenvientės Chersono srityje kryptimis.
• Per pastarąsias dvi dienas Ukrainos pajėgos sunaikino keturis Rusijos atakos lėktuvus Su-25 ir du Rusijos sraigtasparnius.
• Rusijos puolimo tempas sulėtėjo. Gerokai padaugėjo dezertyravimo ir plėšikavimo atvejų.

15min atkreipia dėmesį, kad šių pranešimų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma. 

Milijonams pagyvenusių ir neįgalių ukrainiečių yra iškilęs „didelis pavojus“, nes jie negali pabėgti nuo kovos veiksmų, ketvirtadienį įspėjo didžiausias labdaros organizacijas vienijantis Nelaimių ir nepaprastųjų padėčių komitetas (DEC).

Daugiau kaip du milijonai žmonių jau pabėgo nuo Rusijos karinio puolimo Ukrainoje, o „vyresni ir neįgalūs žmonės Ukrainoje rizikuoja būti palikti, jiems skubiai reikalinga apsauga ir pagalba“, nurodė DEC, atstovaujantis Britanijos Raudonajam Kryžiui ir 14 kitų grupių.

Ukrainoje yra daugiau kaip 7 mln. 60 metų ir vyresnių žmonių, taip pat 2,7 mln. negalią turinčių žmonių, nurodo Europos neįgaliųjų forumas (EDF).

„Daug kas dėl mobilumo trūkumo negali pabėgti iš paveiktų rajonų ar ieškoti priebėgos nuo bombardavimo. Jiems taip pat gresia smurtas ir nepriežiūra“, – nurodė DEC.

Organizacijos „Age International“ direktorius Chrisas Rolesas sakė, kad daug pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų „galbūt negali be pagalbos išeiti iš namų ar vaikščioti“.

„Daug vyresnių žmonių bus visiškai vieni, izoliuoti ir išsigandę. Kai kas negali atlaikyti ilgos, sunkios kelionės iš šalies, nes yra prastos sveikatos“, – sakė Ch.Rolesas.

Tyrimas Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kur kovos tam tikrose vietose vyksta nuo 2014 metų, parodė, jog daugiau kaip 90 proc. pagyvenusiųjų ten reikalinga pagalba apsirūpinant maistu, kad jie negali apšildyti savo namų.

Maždaug 80 proc. pagyvenusių žmonių praneša „dėl aktyvaus apšaudymo ir aviacijos smūgių, trikdančių vandens tiekimą, neturintys pakankamai galimybių gauti švaraus geriamojo vandens“, nurodo DEC.

Daugiau kaip trečdaliui vyresnių žmonių skubiai reikia vaistų lėtinėms ligoms gydyti, o trims ketvirtadaliams reikia higienos prekių, tokių kaip dantų pasta, muilas, tualetinis popierius.

DEC nuo praėjusios savaitės jau surinko humanitarinei pagalbai Ukrainoje daugiau kaip 120 mln. svarų (144 mln. eurų), įskaitant neskelbiamo dydžio „dosnią“ karalienės Elizabeth II auką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad trečiadienį iš šalies miestų, apsuptų Rusijos pajėgų, buvo evakuota mažiausiai 35 tūkst. civilių gyventojų.

Trečiadienį vakare paskelbtame vaizdo pranešime Ukrainos lyderis sakė, kad buvo atverti trys humanitariniai koridoriai, kuriai gyventojai galėjo pasitraukti iš Sumų ir Enerhodaro miestų, taip pat iš sostinės Kyjivo priemiesčių.

Prezidentas išreiškė viltį, kad evakuacijos tęsis ketvirtadienį ir kad bus atidaryti dar trys maršrutai iš pietrytinio Mariupolio uostamiesčio ir Volnovachos miesto, taip pat Iziumo miesto šalies rytuose.

Trečiadienį Maskva ir Kyjivas susitarė atidaryti daugiau koridorių, suteikiančių vilties išvykti taikiems gyventojams, įstrigusiems bombarduojamuose miestuose.

Antradienį daugiau kaip 5 000 žmonių pavyko evakuoti iš Sumų – apie 250 tūkst. gyventojų turinčio miesto, esančio netoli sienos su Rusija ir tapusio įnirtingų kautynių židiniu.

Tačiau keletas bandymų evakuoti žmonių iš jau kelias dienas apsiausto Mariupolio žlugo. Kyjivas ir Maskva dėl to kaltino vienas kitą.

Trečiadienį per vieną Rusijos smūgį buvo nuniokota Mariupolio vaikų ligoninė. Šis incidentas išprovokavo naują tarptautinio pykčio pliūpsnį, jau dvi savaites tęsiantis Rusijos invazijai yra kaimyninę šalį.

Mariupolio mero pranešime sakoma, kad per apsiaustį, kuri tęsiasi jau ilgiau kaip savaitę, mieste žuvo daugiau kaip 1,2 tūkst. taikių gyventojų.

VIDEO: V.Zelenskis: iš šalies miestų buvo evakuota mažiausiai 35 tūkst. civilių gyventojų

V.Zelenskis: iš šalies miestų buvo evakuota mažiausiai 35 tūkst. civilių gyventojų

Reuters

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) duomenimis, iki šiol iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip du milijonai pabėgėlių, praneša „The Guardian“. 

Vien per trečiadienį iš apgultų Ukrainos miestų buvo evakuota mažiausiai 35 000 civilių gyventojų, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Trys humanitariniai koridoriai leido gyventojams palikti Sumų, Enerhodaro miestus ir Kijevo priemiesčius. 

Jungtinės Valstijos trečiadienį atmetė Rusijos pareiškimą, kad jos remia biologinių ginklų kūrimo Ukrainoje programą, ir perspėjo, jog tokia pareiškimai yra ženklas, kad Maskva pati gali tokius ginklus artimiausiu laiku panaudoti.

„Kremlius sąmoningai skleidžia atvirą melą, kad Jungtinės Valstijos ir Ukraina užsiima cheminių ir biologinių ginklų [tyrimų] veikla Ukrainoje“, – sakoma Valstybės departamento atstovo Nedo Price'o pareiškime.

„Rusija išsigalvoja melagingus pretekstus, mėgindama pateisinti savo šiurpius veiksmus Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki savo ruožtu pareiškė, kad Maskvos teiginiai yra „absurdiški“. „Taip pat matėme, kad Kinijos pareigūnai atkartoja šias sąmokslo teorijas“, – atkreipė dėmesį ji.

„Dabar, kai Rusija pateikė šiuos melagingus pareiškimus... visi turėtume stebėti Rusiją, galinčia panaudoti Ukrainoje cheminius ar biologinius ginklus arba surengti inscenizuotą jų panaudojimo operaciją“, – per „Twitter“ parašė J. Psaki.

Kovo 6 dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija savo „Twitter“ žinutėje paskelbė, kad rusų pajėgos neva rado įrodymų, jog Kyjivas naikina karinės biologinių ginklų programos Ukrainoje, esą finansuotos JAV, pėdsakus.

N.Price'as sakė, kad „ši Rusijos dezinformacija yra visiška nesąmonė“, ir pridūrė, kad Rusija „jau yra ne kartą kaltinusi Vakarus tais pačiais nusikaltimais, kuriuos vykdo pati Rusija“.

Visgi Jungtinės Valstijos antradienį sakė dirbančios su Ukraina, kad neleistų besiveržiančioms Rusijos pajėgoms užgrobti šalyje esančią biologinių tyrimų medžiagą.

Jungtinės Amerikos Valstijos skaičiuoja, kad per pirmąsias dvi karo Ukrainoje savaites žuvo 5-6 tūkst. rusų, „CBS News“ teigė pareigūnai.

Remiantis prielaidomis, kad sužeistųjų skaičius paprastai tris kartus viršija žuvusiųjų skaičių, daroma išvada, kad sužeistų Rusijos karių skaičius yra apie 15-18 tūkst.

Vienas aukštas JAV pareigūnas, su „CBS News“ bendravęs anonimiškai, tokius skaičius pavadino „labai, labai dideliais nuostoliais“ ir palygino žuvusiųjų skaičių su kai kuriais Antrojo pasaulinio karo mūšiais.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai apžiūri numuštą Rusijos lėktuvą

Tiesa, JAV pareigūnai taip pat perspėjo, kad tiksliai įvertinti abiejų pusių praradimus kare yra labai sunku – ypač kuomet kovos vyksta realiu laiku.

Ukraina trečiadienį teigė, kad mūšiuose žuvo 12 000 Rusijos karių. Praėjusią savaitę Rusija teigė, kad Ukrainoje žuvo mažiau nei 500 jos karių.

Naktį buvo apšaudytas Sumų regione esantis Ochtyrkos miestas.

BBC, cituodama vietos pareigūnus, rašo, kad atakos metu žuvo mažiausiai trys žmonės, tarp jų – trylikametis.