Karas Ukrainoje. Slovakijos ministras: tokia realybė – Ukraina turės atsisakyti savo teritorijų

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukraina tikisi, kad Jungtinės Amerikos Valstijos rytoj paskelbs, jog jos ginkluotosioms pajėgoms suteiks didelę karinę pagalbą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie tai pranešė vakariniame vaizdo kreipimesi. Jis pažymėjo, kad atitinkamas sprendimas turėtų paremti gynybos pajėgų stabilizavimo darbą Rusijos ir Ukrainos fronte:

„Žinau, kad Amerika rengia svarbų sprendimą dėl paramos Ukrainai – rytoj laukiame oficialaus pranešimo: reikšmingi paramos paketai mūsų kariams. Tai, kas veikė per šiuos karo metus ginant Ukrainą“.

Prezidentas taip pat kalbėjo apie pokalbį su Kanados Ministru Pirmininku Justinu Trudeau, kurio šalis kitais metais pirmininkaus G7. Jie aptarė Ukrainos aprūpinimą ginklais, papildomomis oro gynybos sistemomis, taip pat investicijas į jos gynybos pramonę, šalių ekonominį bendradarbiavimą ir sankcijas Rusijai.

Apie Baltųjų rūmų planus paskelbti apie pagalbos perdavimą tapo žinoma prieš kelias dienas, tai patvirtino JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius.

AP duomenimis, pagalbos paketas kainuos 1,25 mlrd. dolerių.

„Scanpix“/AP nuotr./Kazachstane nukrito Azerbaidžano avialinijų lėktuvas, skridęs iš Baku į Grozną

Incidentas su Azerbaidžano lėktuvu Grozne parodė, kad visiškai neapmokytai įgulai buvo leista valdyti priešlėktuvinės gynybos sistemas, dėl to įgula nesugebėjo teisingai nustatyti taikinio. Apie tai interviu Ukrainos radijui pasakojo aviacijos ekspertas Bohdanas Dolincas.

Jis pabrėžė, kad rusai uždraudė Azerbaidžano lėktuvui leistis ne tik Grozne, bet ir keliuose kituose Rusijos oro uostuose. Be to, net ir po to, kai jau buvo aišku, kad jie keleivinį lėktuvą numušė priešlėktuvine raketa, rusai ne tik nesuteikė jam jokios pagalbos, bet ir toliau trikdė jo navigacijos ir ryšių sistemas didelę dalį skrydžio į Kazachstaną.

Pasak jo, tai apsunkino įgulos galimybes saugiai pasiekti kitą aerodromą.

Vis dėlto pagrindinis klausimas: kaip rusams sugebėjo raketomis pataikyti į keleivinį lėktuvą?

Visą tekstą skaitykite čia.

„SIPA“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Dėl karo Ukraina turės atsisakyti dalies savo teritorijos, nes tokia yra „realybė“. Tai pareiškė Slovakijos gynybos ministras Robertas Kalinyakas per Slovakijos televiziją, rašo TASR.

Pasak jo, Slovakija suinteresuota, kad Rusijos ir Ukrainos karas būtų nedelsiant nutrauktas: kad fronto linijoje būtų sudarytos paliaubos ir prasidėtų šalių taikos derybos. Tuo pat metu R.Kalinyakas mano, kad pokarinis Ukrainos pavidalas yra svarbesnis nei sienos, kurios bus nustatytos dėl karo.

„Tikriausiai Ukraina nesuvokia fakto, kad ji niekada negalės atsidurti tarp Vokietijos ir Šveicarijos, o vietoj to visada turės didžiausią sieną su Rusijos Federacija. Nėra prasmės ginčytis, kas čia yra agresorius, nes Rusija peržengė visas sienas, taisykles ir pažeidė tarptautinę teisę. Tačiau taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta kitose pasaulio dalyse, ir visiems kitiems ginčams taikyti tuos pačius standartus“, – sakė R.Kalinyakas.

Slovakijos ministras toli gražu nėra pirmasis, kuris mano, kad Ukraina neišvengiamai praras savo teritorijas. Bent jau kuriam laikui. Čekijos prezidentas Peteris Pavelas išreiškė panašią nuomonę. Jis paragino realiai vertinti situaciją, nes, pasak jo, „labiausiai tikėtina, kad karas baigsis tuo, jog dalis Ukrainos teritorijos laikinai atsidurs Rusijos okupacijoje“.

Tokį scenarijų numato ir „taikos planas“, kurį pasiūlė amerikiečių generolas Keithas Kelloggas, kurį Donaldas Trumpas nusprendė paskirti specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai. Pagal jo planą, karas bus įšaldytas palei fronto liniją, o apie jokius teritorinius mainus plane nekalbama.

Be to, lapkričio pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat viešai pripažino galimybę, kad po taikos susitarimo okupuotos teritorijos liks Rusijos kontrolėje. Jas planuojama grąžinti diplomatinėmis priemonėmis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kazachstane nukrito Azerbaidžano avialinijų lėktuvas, skridęs iš Baku į Grozną

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas nepriėmė Rusijos diktatoriaus V.Putino „pseudoatsiprašymo“.

Kaip pažymėjo BILD žurnalistė Karen von Guttenberg, po gedulingų pamaldų Baku I.Aliyevas padarė pareiškimą, kuriame teigė, kad lėktuvą numušė Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema, ir pareikalavo aiškaus kaltės pripažinimo. 

„Deja, pirmąsias tris dienas iš Rusijos Federacijos negirdėjome nieko, išskyrus išgalvotas versijas“, – sakė jis.

„Putino „pusiau rimtų“ pareiškimų apie tai, kas įvyko, kuriuose jis tiesiogiai nekalbėjo apie Rusijos raketas, prezidentas nepriėmė kaip visaverčio atsiprašymo“, – pareiškė Karen von Guttenberg.

Žurnalistė pridūrė, kad Azerbaidžano prezidentas taip pat pareikalavo, kad Rusijos pusė nubaustų atsakingus asmenis ir išmokėtų kompensacijas nukentėjusiesiems. 

Pranešama, kad gruodžio 25 d. Kazachstane sudužo Azerbaidžano keleivinis lėktuvas, skridęs į Grozną. Lėktuvas buvo smarkiai apgadintas ir užsidegė.

„Azerbaijan Airlines“ atlikus preliminarų tyrimą nustatyta, kad orlaivis sudužo dėl „fizinių ir techninių išorinių trukdžių“. Prieš tai žiniasklaida pranešė, kad keleivinį lėktuvą numušė Rusijos priešlėktuvinė gynyba.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui ir Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, kad planuoja abu priversti susėsti prie derybų stalo 2025 m. pradžioje, iškart po to, kai grįš į Baltuosius rūmus.

Taigi artėjant D.Trumpo sugrįžimui į prezidento postą, „Newsweek“ paklausė ekspertų, ar kitais metais bus pasiektas taikos susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos.

„Kad taika išsilaikytų, taikos susitarimas turi būti sąžiningas. Ukraina aiškiai parodė norą derėtis ir siekti kompromiso – ji labiau nei bet kas kitas nori, kad karas baigtųsi, – tačiau jei Ukrainos žmonės nelaikys susitarimo sąžiningu, jie nebus suinteresuoti pritarti blogam susitarimui“, – sakė „Rasmussen Global“ generalinis direktorius ir buvęs NATO politikos planavimo direktorius Fabrice'as Potier.

Pasak jo, narystė NATO yra aukščiausia Ukrainos saugumo garantija, tačiau svarbu, kad Europos šalys parodytų D.Trumpui, jog yra pasirengusios prisiimti didžiąją dalį garantijų.

Rusijos Federacijos energetikos viceministras, ekonomistas ir opozicijos politikas Vladimiras Milovas mano, kad dėl naujosios D.Trumpo administracijos spaudimo ir itin išsekusių išteklių abiejose karo pusėse taikos susitarimas tarp šalių gali būti sudarytas 2025 m. Tačiau jis pridūrė, kad bet koks paliaubų susitarimas greičiausiai bus trapus ir linkęs žlugti, kaip kad anksčiau buvo su Minsko susitarimais.

„Pagrindinė karo priežastis – agresyvios Rusijos imperialistinės ambicijos, kuriomis siekiama užkariauti Ukrainą ir panaikinti jos suverenitetą, – neišnyks po bet kokių paliaubų“, – pabrėžė V.Milovas.

Savo ruožtu Amerikos verslo instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė ir Užsienio bei gynybos politikos studijų direktorė Kori Schake pažymėjo, kad taikos susitarimas 2025 m. bus katastrofiškas, jei JAV ir Vakarų šalys nustos padėti Ukrainai.

„Vienintelis galimas žaidimo taisyklių pokytis – D. Trumpo administracijos sankcijos Rusijos naftai, dėl kurių tęsti karą Rusijai bus per brangu“, – pažymėjo ekspertė.

Charlesas Kupchanas, Užsienio santykių tarybos vyresnysis bendradarbis, taip pat pažymėjo, kad paliaubos 2025 m. yra tikėtinos, tačiau taikos susitarimas vargu ar bus pasiektas. Jis pridūrė:

„Rusija ir Ukraina galėtų susitarti dėl deeskalacijos ir paversti esamą fronto liniją savotiška siena. Tačiau susitarti dėl platesnių klausimų, pavyzdžiui, Ukrainos geopolitinės orientacijos ir Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos statuso, būtų sunku. Rezultatas būtų įšaldytas konfliktas, o ne ilgalaikė taika – galbūt tai primintų padėtį Korėjos pusiasalyje.“

Rusijos reikalų analitikė, Karo tyrimų instituto grupės vadovo pavaduotoja Jekaterina Stepanenko mano, kad taikos susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos kitais metais yra mažai tikėtinas, nes Kremlius ir toliau nori visiškai sunaikinti Ukrainos valstybę, priversti kapituluoti Ukrainos vyriausybę ir likviduoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Tuo pat metu buvusi JAV valstybės departamento politikos planavimo direktorė Anne-Marie Slaughter pažymėjo, kad paliaubos suteiktų Rusijai būtiną atokvėpio erdvę, o Ukrainai – galimybę persiginkluoti.

„O D. Trumpui – tai būtų ankstyva pergalė, kurią jis galės švęsti kaip savo gebėjimo užbaigti karus įrodymą, tačiau tai nėra tas pats, kas įtvirtinti taiką“, – tęsė ekspertė.

123RF.com nuotr./Lenkijos vėliava

Lenkija planuoja baigti statyti pasienio sieną ir iki kitų metų vasaros uždaryti sieną su Baltarusija, kad sustabdytų migrantų srautą, kurį Varšuva vadina Rusijos hibridiniu karu. Tai pareiškė Lenkijos migracijos viceministras Maciejus Duszczykas, rašo „Financial Times“.

Pasak jo, papildomus darbus 400 km ilgio rytinės sienos ruože planuojama baigti iki 2025 m. vidurio. Jis pridūrė, kad kai statybos bus baigtos, „sienos saugumas bus kuo artimesnis 100 proc.“.

Leidinys priminė, kad Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas kovą su Rusijos „hibridiniu karu“ yra iškėlęs į pirmą vietą savo darbotvarkėje.

Lenkija įrengia naktinio matymo kameras ir termovizorius, tiesia naują kelią, skirtą patruliuoti pasienyje, ir stiprina penkių metrų plieninę tvorą, kurią ankstesnė vyriausybė pastatė 2022 m.

Šalis sienos stiprinimui išleido 587 mln. eurų, iš kurių pusę skiria D.Tusko vyriausybė.

„Šis dirbtinai sukurtas migracijos kelias bus uždarytas kitą vasarą, tikiuosi ir tikiu tuo“, – pabrėžė Maciejus Duszczykas.

Savo ruožtu politikas pabrėžė, kad Varšuva turi būti pasirengusi dar vienam Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos bandymui „eskaluoti konfliktą“ ir sabotuoti sustiprintą Lenkijos pasienio infrastruktūrą.

Be to, Varšuva artimiausiais mėnesiais planuoja nutiesti naują kelią į Rusijos eksklavą Kaliningradą, kuris leis Lenkijos kariams greičiau reaguoti į galimus saugumo pažeidimus.

Tanklaivis „Eagle S“ / Vesa Moilanen/LEHTIKUVA/SIPA / Vesa Moilanen/LEHTIKUVA/SIPA

Suomijoje sulaikytame tanklaivyje „Eagle S“, kuris yra susijęs su Rusija ir kuris galėjo pažeisti povandeninį kabelį Baltijos jūroje, aptikta šnipinėjimo įranga.

Įranga buvo naudojami laivyno veiklai stebėti.

Apie tai pranešė laivininkystės žurnalas „Lloyd's List“. Jo pranešimą cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.

Dėl šios įrangos tanklaivis laikytinas Rusijos „šnipinėjimo laivu“, sakoma pranešime.

Leidinyje pabrėžiama, kad tanklaivyje sumontuota aukštųjų technologijų įranga buvo neįprasta krovininiam laivui ir kad ji sunaudodavo daugiau energijos iš laivo generatoriaus, todėl nuolat nutrūkdavo elektros tiekimas. 

Visą tekstą skaitykite čia.

Aviakatastrofa Azerbaidžane / / AP

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas sekmadienį pareiškė, kad šią savaitę sudužęs Azerbaidžano oro linijų (AZAL) keleivinis lėktuvas buvo apšaudytas iš Rusijos.

Sudužus lėktuvui žuvo 38 iš 67 juo skridusių žmonių.

„Faktai yra tokie, kad Azerbaidžano civilinis lėktuvas buvo apgadintas iš išorės virš Rusijos teritorijos, netoli Grozno, ir beveik prarado kontrolę. Mes taip pat žinome, kad elektroninės kovos sistemos išvedė mūsų lėktuvą iš rikiuotės“, – valstybinei žiniasklaidai sakė I. Aliyevas.

„Tuo pat metu dėl nuo žemės kilusios ugnies smarkiai nukentėjo ir lėktuvo uodega“, – pridūrė jis.

Visą tekstą skaitykite čia.

123RF.com nuotr./BMW

Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, Europos šalys įvedė sankcijas Rusijos Federacijai, įskaitant brangius automobilius. Tačiau rusai ir toliau perka elitinius vakarietiškus automobilius.

Nuolatinis laikraščio „The Times“ apžvalgininkas Edas Conway atskleidė, kaip brangūs automobiliai į Rusiją patenka apeinant Vakarų sankcijas. Jis atsekė naujojo „Range Rover“, pagaminto Solihull mieste, kelią.

Pasak jo, automobiliai buvo atgabenti į automobilių stovėjimo aikštelę Gruzijos ir Rusijos pasienyje. Konvojuje buvo „Mercedes G“, BMW ir „Porsche“, net „Lamborghini“. Palikti automobilių stovėjimo aikštelėje, jie buvo nuvežti kelis šimtus metrų iki pasienio kontrolės posto, po kurio kirto Rusijos teritoriją. Tada juos paėmė kitas sunkvežimis.

Važiuodami vieni, vairuotojai pasieniečiams pasakė, kad vyksta tranzitu į Kazachstaną, todėl automobiliai gali kirsti sieną techniškai nepažeisdami taisyklių. Tačiau įvažiavę į Rusiją, jie lieka šalyje. Jie net neatsispindi oficialiuose muitinės duomenyse. Statistiniu požiūriu, jie iš esmės išnyksta.

Tokia padėtis paaiškina, kodėl automobilių eksportas iš Europos į Rusiją sumažėjo iki nulio, tačiau eksportas į Kaukazą ir Vidurinę Aziją išaugo. Staiga Azerbaidžanas, anksčiau buvęs nereikšmingas automobilių prekybos dalyvis, aplenkė Portugaliją ir Švediją ir tapo viena didžiausių pasaulio automobilių rinkų.

Jungtinės Karalystės automobilių lobistinė grupė – Automobilių gamintojų ir prekybininkų draugija – tvirtino, kad čia nėra nieko įtartino. Ji tvirtino, kad Azerbaidžanas nesiuntė automobilių į Rusiją, remdamasi muitinės duomenimis. Tačiau, kaip parodė istorija Gruzijoje, muitinės teikiama informacija nėra patikima.

E.Conway atkreipė dėmesį, kad BMW neseniai prisipažino, jog per šešėlinę rinką į Rusiją pardavė „daugiau nei 100“ prabangių automobilių. Turtingi rusai samdo asmeninius pirkėjus ir kontrabandininkus, kad šie į Maskvą ir Sankt Peterburgą atgabentų prabangius daiktus ir naujausias Europos madas.

Ši istorija su automobiliais svarbi, nes ji rodo, jog kad ir kokie būtų prekybos duomenys, į Rusiją vis dar patenka sankcionuotų prekių. Automobilius paslėpti nėra taip lengva kaip dronų komponentus.

Radarų komponentai ir navigacijos prietaisai lengvai telpa į dėžes, kurias galima gabenti sunkvežimiais. Prekybos duomenys rodo, kad Didžioji Britanija ir ES į Kaukazą siunčia precedento neturinčius kiekius vadinamųjų dvejopo naudojimo prekių.

Padėtį atidžiai stebi Pekinas. Jis sudarė tarpžinybinę grupę, kuri tiria, kaip Rusija apeina sankcijas tiek prekėms, tiek finansiniam turtui, kurį Vakarai yra areštavę – tai yra antroji susirūpinimą kelianti priežastis.

Kinija užsienyje turi daug daugiau finansinio turto nei Rusija ir yra daug labiau priklausoma nuo komponentų srauto į šalį ir iš jos. Sankcijos karo su Taivanu atveju turėtų priversti Pekiną susimąstyti apie savo veiksmus. Studijuodamas Vakarų veiksmus Rusijos atžvilgiu, Pekinas gali pasirengti gyvenimui su apribojimais.  

Užuot savo importą ir eksportą nukreipusi per Kaukazą ir Indiją, kaip tai daro Rusija, Kinija galėtų nukreipti komponentus per satelitines valstybes, pavyzdžiui, Vietnamą.

Globalizacija neapsaugos pasaulio ekonomikos nuo žlugimo naujo pasaulinio šaltojo karo atveju. Jei Rusija yra šablonas, yra pagrindo manyti, kad prekyba nesustos, o tiesiog taps sudėtingesnė, rašo „The Times“.

Rusijos vėliava / KIRILL KUDRYAVTSEV / AFP

Rusijos teismas penktadienį nuteisė dainininką kalėti penkerius su puse metų už tai, kad jis protestuodamas prieš Maskvos plataus masto puolimą Ukrainoje sudegino savo pasą.

Prie Volgos upės įsikūręs Samaros teismas 26-erių Eduardą Šarlotą pripažino kaltu dėl tariamo „viešo tikinčiųjų religinių jausmų įžeidimo“ ir „nacizmo reabilitavimo“ byloje dėl internete paskelbtų vaizdo įrašų, pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Rusija yra nuteisusi dešimtis žmonių ilgiems metams kalėjimo už tai, kad jie viešai pasisakė prieš 2022 metų vasarį Maskvos pradėtą karą Ukrainoje. 

2023-iųjų birželį dainininkas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame protestuodamas prieš karinę kampaniją sudegino savo Rusijos pasą.

Visą tekstą skaitykite čia.