Karas Ukrainoje. Ukraina gavo leidimą smogti Rusijai vakarietiškais ginklais

Trečiadienį, vakare Rusija vėl atakavo Odesą balistinėmis raketomis. Kaip praneša UNIAN, apie 21.55 val. buvo paskelbtas oro pavojus. Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperas kreipėsi į Odesos ir Odesos rajono gyventojus su prašymu likti saugiose vietose.

Tuo pat metu Ukrainos Pietų gynybos pajėgos pranešė apie balistinės ginkluotės grėsmę.

Vėliau Odesoje nugriaudėjo galingi sprogimai, sudrebėjo gyvenamieji namai. Gatvėse esančiuose automobiliuose įsijungė signalizacija.

Socialiniuose tinkluose liudininkai rašo, kad viename iš miesto rajonų po raketų atakos kilo galingas gaisras.

Vėliau O.Kiperas pranešė, kad per ataką buvo sužeisti žmonės.

„Kol kas žinome apie mažiausiai 13 sužeistųjų. Pataikymo vietoje kilo galingas gaisras“, – pranešė jis.

Balandžio pabaigoje Rusija turėjo apie 755 „Cirkon“, „Oniks“, „Kalibr“ ir Ch-69 tipo raketas. Apie tai skelbia armyinform.com.ua, remdamiesi Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) duomenimis.

GUR pažymi, kad balandžio pabaigoje Rusijos ginkluotosios pajėgos turėjo apie 40 vienetų 3M22 hipergarsinių priešlaivinių raketų „Cirkon“. 
Kartu pranešama, kad Rusija per mėnesį pagamina iki 10 šio tipo raketų.

Be to, yra 400 3M55/3M55M „Oniks/Oniks-M“ sparnuotųjų raketų. Jų taip pat pagaminama iki 10 vienetų per mėnesį.

Rusija taip pat turi 270 sparnuotųjų raketų 3M-14 „Kalibr“. Ir tuo pačiu metu gali pagaminti iki 30–40 vienetų per mėnesį.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Sparnuotoji raketa „Kalibr“

GUR praneša, kad šalies agresorės arsenale yra 45 valdomos aviacinės raketos Ch-69. Jų pagaminama vos 1–3 vienetai per mėnesį.

Aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčynskis pažymėjo, kad Rusija pradėjo atakuoti Ukrainą raketomis „Cirkon“, kurios beveik visos sudarytos iš užsienietiškų elementų. Ši raketa yra balistinė. Ją rusai gali paleisti iš Krymo, todėl jos atskriejimo laikas yra labai trumpas.

Raketa „Oniks“ yra viršgarsinė ir priešlaivinė, todėl ji sunkiai įveikiama Ukrainos oro gynybos sistemoms. Rusams patogu naudoti tokią ginkluotę pakrančių zonose.

Be to, siekdama terorizuoti ir įbauginti ukrainiečius, Rusija kasdien atakuoja sparnuotosiomis raketomis, pavyzdžiui, „Kalibr“, kurios paleidžiamos ir iš antžeminių operatyvinių-taktinių kompleksų „Iskander“, ir iš laivų. Ir, kas nemaloniausia, raketos paleidžiamos iš teritorijų, kurios nepasiekiamos Ukrainos ginkluotei. Raketa „Kalibr“ gali nuskrieti daugiau kaip 1500 km.

Anksčiau leidinys „Defence Express“, remdamasis savo šaltiniais, pranešė, kad okupantai panaudojo naujas sparnuotąsias raketas Ch-69, su kuriomis pavyko visiškai sunaikinti galingiausią Kyjivo srities elektrinę – Trypilio elektrinę.

Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės atstovas Ilja Jevlašas pažymėjo, kad tai dar nėra oficialiai patvirtinta. Jis sakė, kad raketa Ch-69 yra patobulinta Ch-59 versija. Jis pripažino, kad Ch-69 yra nauja raketa Ukrainai. I.Jevlašas sakė, kad tikėtina, jog „Patriot“ taip pat galės ją atremti, nes yra kovojusi su dar sudėtingesnio tipo raketomis, pavyzdžiui, „Cirkon“ ir „Kinžal“.

Rusijai trečiadienį sudavus smūgius Ukrainos rytiniams Charkivo ir Donecko regionams iš viso žuvo penki žmonės, pranešė vietos pareigūnai.

Charkive per valdomos bombos išpuolį žuvo du žmonės, pranešė srities gubernatorius.

Charkivas yra antras pagal dydį Ukrainos miestas, esantis netoli Rusijos sienos. Pastaraisiais mėnesiais, Maskvos invazijai tęsiantis jau daugiau nei dvejus metus, čia padaugėjo išpuolių.

Charkivo gubernatorius Olehas Synehubovas nurodė, kad trečiadienį ryte „dvi valdomos aviacinės bombos pataikė į Zoločivo miesto centrą“, esantį maždaug už 15 km nuo Rusijos sienos. 

„Žinome apie du žuvusius ir šešis sužeistus civilius, įskaitant 11 metų berniuką“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė jis. 

Pasak O.Synehubovo, atakos metu žuvo 67-erių vyras ir 38-erių moteris, kurie tuo metu važiavo automobiliu. 

Charkivo srities Leliukivkos kaime, esančiame netoli Kupjansko miesto, per Rusijos apšaudymą žuvo 67-erių moteris, pridūrė gubernatorius. 

Tuo metu Donecko srities vadovas Vadimas Filaškinas pranešė, kad Donecko srities rytuose, maždaug už 15 km nuo fronto linijos esančiame Girnyko miestelyje žuvo du žmonės ir šeši buvo sužeisti. 

„Šią popietę rusai atakavo miestą uraganais“, – „Telegram“ sakė jis, turėdamas omenyje raketų paleidimo įrenginius.

V.Filaškinas pridūrė, kad tarp žuvusiųjų yra 57-erių moteris ir 64-erių vyras.

Pastarosiomis savaitėmis vykdydama atakas Maskva pradėjo naudoti naujas galingas valdomas aviacines bombas.

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store antradienį pareiškė, kad jo šalis šiemet Ukrainai papildomai skirs 7 mlrd. kronų (591 mln. eurų). 

Skelbiama, kad 2024-aisiais Norvegija Kyjivui iš viso turėtų suteikti apie 22 mlrd. kronų (1,86 mlrd. eurų). 

Papildomos lėšos bus pervestos iš 75 mlrd. kronų (6,4 mlrd. eurų) karinės ir civilinės pagalbos paketo, kurį Norvegija yra įsipareigojusi Kyjivui išmokėti per 2023–2027 metus. 

„Tai Ukrainos žmonių gyvybės ir mirties klausimas“, – spaudos konferencijos metu sakė premjeras. 

„Tai taip pat saugumo ir stabilumo Europoje, taigi ir Norvegijoje, klausimas“, – pridūrė jis. 

Teigiama, kad iš šios planuojamos sumos 6 mlrd. kronų (507 mln. eurų) bus skirti karinei pagalbai, visų pirma oro gynybos sistemai ir šaudmenims. 

 J.G.Store pažymėjo, kad Norvegija prisidės prie Vokietijos ir Čekijos, kurios jau ėmėsi finansinės iniciatyvos teikti šią pagalbą. 

Iš Ukrainai skirto 75 mlrd. kronų paketo Norvegija iki 2024-ųjų pabaigos bus panaudojusi apie 39,5 mlrd. (4,67 mlrd. eurų) kronų.

Remiantis Kylio instituto sudarytu reitingu, Norvegija – didelė naftos ir dujų gamintoja, kuriai po Rusijos invazijos į Ukrainą labai padėjo išaugusios kainos – yra viena iš pagrindinių paramos Kyjivui teikėjų.

Ukraina jau yra gavusi leidimą smogti Rusijai jos teritorijoje Vakarų ginklais. Atskiros šalys partnerės tokių apribojimų nenustatė.

Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė interviu Ukrainos leidiniui „Jevropeiska Pravda“ pakomentavo Ukrainos Vakarų partnerių draudimą naudoti jų ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje. Pasak jos, šis požiūris jau keičiasi.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Baiba Bražė

„Jau yra šalių, kurios suteikė Ukrainai ginklų be tokių apribojimų“, – sakė Latvijos diplomatijos vadovė.

Kartu ji pažymėjo, kad ne apie viską skelbiama viešai ir kol kas kai kurie momentai nutylimi.

„Svarbiausia – įtaka mūšio lauke. Juk yra pasirinkimas, ar apie ką nors garsiai kalbėti, ar tiesiog daryti tai, kas būtina“, – sakė B.Bražė.

Vakarų sąjungininkai dažnai pasitelkia pareiškimus, kad neduos Ukrainai vieno ar kito ginklo, nes ukrainiečiai jį panaudos smūgiams Rusijos teritorijoje, o tai esą įtrauks Vakarų šalis į karą. Tačiau situacija pamažu keičiasi.

JAV perdavė Ukrainai tam tikras raketas su sąlyga, kad jos nebus naudojamos smūgiams Rusijos teritorijoje, tačiau šis apribojimas netaikomas laikinai okupuotoms Ukrainos teritorijoms.

Balandžio 24 d. agentūra „Reuters“ pranešė, kad JAV slapta perdavė Ukrainai ilgo nuotolio raketas ATACMS. Pažymėta, kad raketos buvo įtrauktos į 300 mln. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurį JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtinto kovo 12 d. Kai kuriais duomenimis, būtent šios raketos pataikė į Džankojaus aerodromą.

„AFP“/„Scanpix“/Iššaunama ATACMS raketa

Tuo pat metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas neduoda Ukrainai raketų „Taurus“. Pasak jo, raketų panaudojimas būtinai pareikalautų tiesioginio Vokietijos kariškių dalyvavimo, o tai Vokietijai nepriimtina.

Rusijos okupantai žengia į pietus nuo Časiv Jaro miesto.

Kaip pažymėjo Vokietijos leidinio „Bild“ atvirų duomenų analizės ekspertas Julianas Röpcke, Rusijos kariuomenė, puldama Časiv Jarą, taiko dvigubo smūgio taktiką. Okupantai tiesiogiai puola rytinį miesto pakraštį – „Kanalo“ mikrorajoną – ir taip pat apeina jį iš šiaurės ir pietų per Bohdanivkos ir Ivanivskės kaimus.

„Centre ir šiaurėje ukrainiečiai laiko gynybą. Tačiau pietiniame flange okupantams pavyko kirsti Doneco–Donbaso kanalą ir pasistūmėti miesto link“, – sakoma pranešime.

„Rusijos okupantai forsavo kanalą Časiv Jare už 1 km į pietryčius nuo miesto. Dabar tik laiko klausimas, kada jie įžengs į šį miestą iš rytų arba pietų“, – rašo J.Röpcke.

Panevėžio miesto savivaldybė vasarą organizuos stovyklą ukrainiečių vaikams, kurių tėvai yra žuvę arba kovoja kare.

Į savivaldybę su prašymu priimti vaikus vasarą oficialiai kreipėsi Panevėžio miestų partnerių Vinycios ir Irpinės savivaldybės.

„Atsiliepdami į Ukrainos miestų savivaldybių prašymą imamės iniciatyvos organizuoti vaikams vasaros stovyklą. Susitelkime kilniam tikslui ir suteikime galimybę Ukrainos vaikams bent trumpam pamiršti negandas ir pasidžiaugti taikiu dangumi. Kviečiame ir panevėžiečius – įmones, organizacijas, bendruomenes prisidėti prie vaikų stovyklos organizavimo“, – pranešime cituojamas Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.  

Planuojama, kad stovykla ukrainiečių vaikams Panevėžyje vyks rugpjūčio 7–21 dienomis, mieste apsistos 36 asmenys – 11–15 metų vaikai ir juos lydintys suaugusieji.

Siekiant padėti vaikams užsimiršti ir emociškai pailsėti, planuojama per dieną organizuoti maksimalų jų užimtumą.

Ketinama rengti edukacijas Panevėžio gamtos mokykloje, Kraštotyros muziejuje, Pašilių stumbryne, Upytės amatų centre, taip pat organizuoti bendras užsiėmimų popietes Atvirame jaunimo centre ir Futbolo akademijoje „Panevėžys“, Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centre.

Viešnagės metu vaikams planuojama pasiūlyti ekskursijas į Klaipėdos jūrų muziejų ir delfinariumą, kelionę siauruku prie Rubikių ežero, naktinę ekskursiją Karpių dvare, plaukimą baidarėmis Nevėžio upe.

Neatlygintinu apgyvendinimu ir maitinimu pasirūpinti jau pasisiūlė dvi Panevėžio miesto įstaigos. Dėl vaikų užimtumo kviečiamos susiburti Panevėžio mieste veikiančios biudžetinės, viešosios, nevyriausybinės, privačios, komercinės, verslo įstaigos, prisidedant savo paslaugomis arba lėšomis.

Savivaldybė kviečia prisidėti ir gyventojus įvairiausiomis paramos formomis – finansinėmis, kultūrinėms, edukacinėms.

Latvija kol kas neturi jokių konkrečių planų, kuriais būtų skatinamas Ukrainos šaukiamojo amžiaus vyrų grįžimas į tėvynę, antradienį žurnalistams sakė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina. 

Premjerės teigimu, Ryga šiuo klausimu iš Kyjivo dar nėra gavusi jokių prašymų. 

„Neturime jokio plano kaip nors specialiai atrinkinėti ar ieškoti šių žmonių ir siųsti juos atgal į Ukrainą. (...) Šiuo metu tai yra Ukrainos vidaus politikos klausimas“, –  antradienį nurodė E.Silina.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Evika Siliņa

Jau daugiau nei dvejus metus trunkančios Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje Kyjivas stengiasi pritraukti daugiau karių ir neseniai priėmė pataisytą mobilizacijos įstatymą, kuriuo sumažinamas šaukimo į karinę tarnybą amžius ir sugriežtinamos bausmės tiems, kas vengia atlikti karinę tarnybą. 

Praėjusią savaitę Ukraina pareiškė, kad nebeišduos naujų pasų užsienyje kai kuriems šaukiamojo amžiaus vyrams ir sustabdė konsulinių paslaugų teikimą užsienyje gyvenantiems 18–60 metų vyrams.

Praėjusių metų pabaigoje Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas paragino visus piliečius, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, prisidėti prie šalies ginkluotųjų pajėgų.

Tąkart Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Ilarionas Pavliukas pareiškė, kad ministerija neketina daryti jokio spaudimo užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus ukrainiečiams, tačiau pabrėžė, kad šalies gynyba yra kiekvieno piliečio konstitucinė pareiga.

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį teigė, kad pastaruoju metu ragino šalis, turinčias raketų sistemų „Patriot“, padovanoti jas Ukrainai, kuri prašo daugiau oro gynybos sistemų.

CHIP SOMODEVILLA / Getty Images via AFP

„Yra šalių, kurios turi „Patriot“, todėl mes ir toliau dirbame su šiomis šalimis“, – Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdyje sakė L. Austinas.

„Teko kalbėtis su kelių šalių lyderiais [...] pačiam čia per pastarąsias dvi savaites, raginant juos atiduoti daugiau pajėgumų arba suteikti daugiau pajėgumų“, – sakė jis, nenurodydamas šalių pavadinimų.

Visą tekstą skaitykite čia.

Įgyvendindama bendrą projektą su Europos Sąjunga (ES), Lietuva ieško galinčiųjų Ukrainoje, Odesos regiono mokykloje, įrengti slėptuvę.

Iš viso tokias slėptuves ketinama įrengti dar keturiuose – Zaporižios, Mykolajivo, Černihivo, Sumų – regionuose. Tam Europos Komisija yra numačiusi 15 mln. eurų, Lietuva prie projektų įgyvendinimo prisideda 0,5 mln. eurų.

Nina Liashonok/SIPA / Nina Liashonok/SIPA

Vien Odesos regione esančio Molodižnės licėjaus slėptuvei įrengti skirta 2,6 mln. eurų.

„Projekto tikslas – sugrąžinti Ukrainos vaikus į mokyklas tęsti normalų, ne nuotolinį ugdymo procesą. Iš 30 Ukrainos švietimo ministerijos pateiktų mokyklų sąrašo bendru sutarimu atrinktos penkios mokyklos, esančios pafrontės regionuose, kurie nuo karo veiksmų nukentėjo labiausiai“, – BNS sakė Centrinės projektų valdymo agentūros patarėjas, programos „Co Create Future of Ukraine“ vadovas Artūras Žarnovskis.

Visą tekstą skaitykite čia.