Svarbiausios naujienos
- „New York Times“: V.Putinas aktyviai signalizuoja Vakarams, kad yra pasirengęs paliauboms
- „The Washington Post“: Ukrainos kariams jau dabar trūksta amunicijos fronte, tenka atšaukti puolamąsias operacijas
- Analitikai: pirmieji F-16 naikintuvai gali atvykti į Ukrainą per savaitę
- Analitikai: nors Vakarai teigia, kad Rusija jau pralaimėjo karą, Ukraina skeptiška – V.Putinas dar neatsisakė svajonių
- Fronte kovojantis Ukrainos multimilijonierius prognozuoja: 2024-ieji bus kruvini ir karšti
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Bild“: Rusija gali užpulti Europą kitų metų žiemą
22:07
Viena iš Europos žvalgybos agentūrų mano, kad Rusija gali bandyti užpulti Europą 2024/25 m. žiemą. Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Bild“ su nuoroda į savo šaltinį vienos iš Europos šalių žvalgyboje.
Neatskleidžiamos šalies žvalgyba mano, kad Rusija gali smogti Europai kaip tik tuo metu, kai JAV bus „be lyderio“, ir tik po kurio laiko galės ateiti į pagalbą Europos valstybėms.
Kalbama apie laikotarpį nuo dabartinio JAV prezidento atsistatydinimo 2024 m. lapkričio pradžioje iki jo galimo įpėdinio inauguracijos 2025 m. sausį.
Pasak žvalgybos pareigūno, Rusijos valdžia tikisi, kad buvęs prezidentas Donaldas Trumpas vėl užims Baltuosius rūmus, nes jam valdant „visko gali nutikti“.
Anksčiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas teigė, kad Europos gynybos pramonei reikia laiko savo pajėgumams sukurti. „Dabar turime maždaug penkerius-aštuonerius metus, kad pasivytume – tiek ginkluotosiose pajėgose, tiek pramonėje ir visuomenėje“, – sakė jis.
Jis taip pat pareiškė, kad Vokietija, stiprindama NATO rytinį flangą, iki 2027 metų planuoja dislokuoti Lietuvoje 4 tūkstančius Bundesvero kariškių. Be to, ministras pabrėžė, kad Vokietijoje reikia vėl įvesti privalomąją karinę tarnybą.
Rusija smogė kritinei Chersono miesto infrastruktūrai: kilo keli gaisrai, apšaudyta medicinos įstaiga
22:56
Gruodžio 23 d., šeštadienį, Rusijos kariai puolė Chersoną ir Chersono sritį, septyni žmonės buvo sužeisti, vienas žuvo. Tai pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas.
„Rusijos kariuomenė smogė Chersonui. Penki žmonės buvo sužeisti“, – pabrėžė pareigūnas.
Pasak jo, trims Chersono gyventojams, 78, 68 ir 63 metų amžiaus, gydytojai suteikė pagalbą vietoje. Du vyrai, 21 ir 39 metų, buvo hospitalizuoti medicinos įstaigoje. Gydytojai jų būklę vertina kaip vidutinio sunkumo.
Vėliau jis patikslino, kad dėl Rusijos vykdyto Chersono apšaudymo buvo sužeisti septyni žmonės. Tarp jų yra 15 metų vaikas.
A. Prokudinas taip pat sakė, kad užpuolikai smogė kritinei miesto infrastruktūrai, dėl to įvyko proveržis dujų tinkluose. Kilo gaisras. Be to, apšaudyta viena iš medicinos įstaigų.
Jis paviešino apšaudymo padarinius, kurie buvo užfiksuoti vaizdo įraše.
Chersono miesto administracijos vadovas Romanas Mročko sakė, kad apie 18 val. rusų okupantai pradėjo masinį Chersono puolimą. Keliuose miesto rajonuose nugriaudėjo galingi sprogimai, po kurių kilo keli gaisrai.
„Priešas tradiciškai atakavo gyvenamuosius rajonus“, – pabrėžė R. Mročko.
Taip pat šiandien Rusijos kariuomenė iš bepiločio lėktuvo atakavo Stanislavo kaimą. Buvo sužeistas ir mirė 69 metų vietos gyventojas.
Primename, kad dieną prieš tai Rusijos kariuomenė iš oro smogė 4 valdomomis bombomis Chersono srityje esantiems Krynkams. Chersonas taip pat buvo apšaudomas smarkia artilerijos ugnimi.
Buvo apšaudytos žiemos stovyklos, Antonovka, Ivanovka, Michailovka, Lvovas, Tyaginka Chersono srityje, Očakovas Nikolajevo srityje. Sužeisti keturi Chersono srities gyventojai. Chersone priešas dar kartą apšaudė ligoninę. Buvo apgadintas administracinis pastatas, keliolika privačių namų, 2 autobusai ir dujų tiekimo linija.
„Bild“: Rusija gali užpulti Europą kitų metų žiemą
22:07
Viena iš Europos žvalgybos agentūrų mano, kad Rusija gali bandyti užpulti Europą 2024/25 m. žiemą. Apie tai rašo Vokietijos leidinys „Bild“ su nuoroda į savo šaltinį vienos iš Europos šalių žvalgyboje.
Neatskleidžiamos šalies žvalgyba mano, kad Rusija gali smogti Europai kaip tik tuo metu, kai JAV bus „be lyderio“, ir tik po kurio laiko galės ateiti į pagalbą Europos valstybėms.
Kalbama apie laikotarpį nuo dabartinio JAV prezidento atsistatydinimo 2024 m. lapkričio pradžioje iki jo galimo įpėdinio inauguracijos 2025 m. sausį.
Pasak žvalgybos pareigūno, Rusijos valdžia tikisi, kad buvęs prezidentas Donaldas Trumpas vėl užims Baltuosius rūmus, nes jam valdant „visko gali nutikti“.
Anksčiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas teigė, kad Europos gynybos pramonei reikia laiko savo pajėgumams sukurti. „Dabar turime maždaug penkerius-aštuonerius metus, kad pasivytume – tiek ginkluotosiose pajėgose, tiek pramonėje ir visuomenėje“, – sakė jis.
Jis taip pat pareiškė, kad Vokietija, stiprindama NATO rytinį flangą, iki 2027 metų planuoja dislokuoti Lietuvoje 4 tūkstančius Bundesvero kariškių. Be to, ministras pabrėžė, kad Vokietijoje reikia vėl įvesti privalomąją karinę tarnybą.
Užsienio reikalų ministras: Lenkija padėjo Ukrainai pradėti derybas dėl stojimo į ES
20:30
Lenkija visapusiškai remia Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą (ES), pareiškė naujasis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu iš Kyjivo, kur jis penktadienį buvo atvykęs pirmojo savo užsienio vizito Lenkijos diplomatijos vadovo poste.
„Iškart po to, kai prisiekė naujoji vyriausybė, ministras pirmininkas Donaldas Tuskas nuvyko į Briuselį ir padėjo pasiekti proveržį priimant sprendimą, kad ES pradėtų stojimo derybas su Ukraina“, – sakė jis.
Rusija per smūgį pažeidė dujų tinklą Chersone: mieste siaučia gaisras
20:28
Rusijos kariuomenei vis dėlto pavyko pasiekti kritinę Chersono infrastruktūrą – gruodžio 23 d. vakare užfiksuotas smūgis į dujų tinklą, praneša UNIAN.
Apie tai pranešė Chersono Karinės administracijos viršininkas Aleksandras Prokudinas. Pasak jo, objekte kilo gaisras.
„Viena iš medicinos įstaigų taip pat buvo apšaudyta“, – pridūrė pareigūnas.
A.Prokudinas parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti didelės liepsnos, siautėjančios Rusijos smūgio vietoje Chersone.
Prieš šią žinutę A.Prokudinas rašė, kad regioną atakavo bepiločiai orlaiviai: bepilotis orlaivis pataikė į Stanislavą, o 69 metų ukrainietis nuo sužeidimų mirė.
„New York Times“: V.Putinas aktyviai signalizuoja Vakarams, kad yra pasirengęs paliauboms
18:09
Viešumoje Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas apsimeta, kad yra pasirengęs tęsti karą neribotą laiką. Tačiau „užkulisinės diplomatijos“ kanalais jis signalizuoja Vakarams, kad norėtų kuo greičiau sudaryti taikos sutartį. Apie tai, remdamasis pokalbiais su dešimtimis su situacija susipažinusių rusų ir kitų šalių atstovų, rašo laikraštis „The New York Times“.
Pasak gerai informuotų šaltinių, V.Putinas siuntė signalus apie savo pasirengimą sudaryti susitarimą net ir po sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo 2022 m. rugsėjį. Nauja šių signalų banga prasidėjo jau šių metų rugsėjį. Kremlius yra pasirengęs sutikti su paliaubomis ir konflikto įšaldymu dabartinėje kontakto linijoje.
Šie signalai sklinda keliais kanalais, be kita ko, per užsienio vyriausybes, turinčias ryšių ir su Jungtinėmis Valstijomis, ir su Rusija. Neoficialūs Rusijos emisarai su pašnekovais kalbėjosi apie galimo susitarimo, kuriam V.Putinas pritartų, kontūrus.
„V.Putinas ir Rusijos kariuomenė nenori toliau didinti savo pajėgumų“, – sakė vienas tarptautinis pareigūnas, šį rudenį susitikęs su aukštais Rusijos pareigūnais.
Kai kurie analitikai teigia, kad V.Putinui naudingas ilgas karas ir jis nori atidėti bet kokias derybas iki galimo buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimo į valdžią 2024 m. Tačiau vienas buvęs Rusijos pareigūnas teigia, kad iš tikrųjų V.Putinas mieliau rinktųsi greitesnį susitarimą, nes karui būdingas neapibrėžtumas.
Šaltiniai teigia, kad Rusijos propaganda lengvai paaiškins rusams, kodėl tokios „lygiosios“ iš tikrųjų yra „pergalė“, ypač daug dėmesio skirdama sausumos koridoriaus į Krymą užkariavimui. Pasak vieno iš leidinio pašnekovų, idealus laikas tokiam susitarimui sudaryti būtų prieš kovo mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus.
Amerikos pareigūnai jau dabar pastebi pasikeitusią V.Putino poziciją, jis nebereikalauja nušalinti dabartinės vyriausybės Kyjive. Pasak jų, V.Putino siūlomas paliaubų susitarimas išsaugotų suverenią Ukrainą su sostine Kyjive, bet paliktų Rusijai kontroliuoti beveik 20 proc. jau užkariautos Ukrainos.
Tarp daugybės kliūčių, galinčių trukdyti tokiam susitarimui, yra V.Putino pasiryžimas neleisti Ukrainai įstoti į NATO. Tačiau vienas buvęs Rusijos pareigūnas sakė, kad šis klausimas iš tikrųjų nebūtų kliūtis, nes aljansas vis tiek greitai nepriims Ukrainos.
Vis dėlto aukšto rango JAV pareigūnai išreiškė abejonę, ar kuris nors žymus Ukrainos politikas galėtų sutikti su susitarimu, pagal kurį tokia didelė Ukrainos teritorijos dalis atitektų Rusijai.
Be to, daugelis Vakaruose apskritai skeptiškai vertina paliaubų susitarimą, nes jis tik suteiks V.Putinui laiko persiginkluoti artėjančiam naujam puolimui.
„Jie (rusai) niekada nesilaikė jokių susitarimų. Ir pažeidinėjo juos iš karto, kai tik pamatydavo, kad tai patogu“, – sakė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, pažymėdamas, kad V.Putinas svajoja „atkurti imperiją“.
Kai kurie JAV pareigūnai taip pat sako, kad Kremliaus signalai apie pasirengimą susitarti gali būti tik bandymas suklaidinti ir iš tikrųjų nerodo pasirengimo kompromisui. Buvę Rusijos pareigūnai priduria, kad V. Putinas gali persigalvoti ir atsisakyti susitarimo, jei Rusijos kariai įgis apčiuopiamą pranašumą fronte.
„The Washington Post“: Ukrainos kariams jau dabar trūksta amunicijos fronte, tenka atšaukti puolamąsias operacijas
16:37
Dėl sumažintos Jungtinių Amerikos valstijų karinės pagalbos Ukrainos kariuomenė jau dabar jaučia artilerijos amunicijos trūkumą ir yra priversta atšaukti puolamąsias operacijas. Apie tai rašo laikraštis „The Washington Post“ reportaže iš fronto.
„Mūsų artileristams duotas šovinių limitas kiekvienam taikiniui. Vaikinai yra pavargę – labai pavargę. Jie vis dar motyvuoti – daugelis supranta, kad neturi kito pasirinkimo. Tačiau vien motyvacija karo laimėti negalima.
Reikia turėti tam tikrą kiekybinį pranašumą, bet su ginklais ir ginklų sistemomis jis tik blogėja ir blogėja. Kiek ilgai galime išsilaikyti? Sunku pasakyti, bet tai negali būti ilgai. Visi tai supranta“, – sakė Zaporižios regione kovojančios 128-osios kalnų šturmo brigados karys.
Artileristas Artiomas korespondentui sakė, kad dabar per dieną į priešo taikinius paleidžia tik 10–20 sviedinių, o anksčiau iššaudavo vidutiniškai 50, o kartais net iki 90 sviedinių.
„Ką galima nuveikti su 10 sviedinių per dieną? To vos užtenka atsakyti į jų puolimą – apie jų pozicijų puolimą net nekalbame“, – aiškina kovotojas.
Fronte dislokuoti ukrainiečių kariai taip pat sakė, kad panašių problemų dėl amunicijos tarp rusų užpuolikų nepastebėjo.
Generolas: rusai pirmieji pajus F-16 naikintuvų pasirodymą Ukrainos danguje
15:00
Okupantai pirmieji pajus F-16 naikintuvų atsiradimą Ukrainoje, – ekspertas
Apie tai, kad į Ukrainą jau atvyko Vakarų dovanoti F-16 naikintuvai visų pirma paaiškės tik po sėkmingo jų kovinio darbo prieš Rusijos okupantus. Jie pirmieji pajus naujų kovinių lėktuvų pasirodymą Ukrainos danguje.
Kaip praneša „Espresso“, tokią nuomonę išsakė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Igoris Romanenka, kuris priminė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų pirmininko pulkininko Jurijaus Ignato pareiškimą, kad apie tikslų naikintuvų F-16 perdavimą Ukrainai nebus skelbiama.
„Informacinė strategija jau parengta, ir tai prasminga. Apskritai istorija su naikintuvais F-16 turėtų būti netikėta priešui. Rusai turėtų pirmieji pajusti F-16 pasirodymą Ukrainos danguje. Juk tokios ginkluotės panaudojimas okupacinėms pajėgoms atneš rimtų nuostolių“, – aiškino A.Romanenko.
Jo nuomone, kai Vakarų naikintuvai pradės vykdyti kovines užduotis, tada bus galima kalbėti apie apytikslį jų skaičių ir įrangą. Atsižvelgiant į tai, visa informacija apie Vakarų aviacijos aprūpinimą turėtų būti priimama „kaip praktiniai žingsniai“.
Gruodžio 22 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Nyderlandai pradėjo pasirengimą perduoti Ukrainai pirmuosius 18 daugiafunkcinių naikintuvų F-16.
ISW analitikų teigimu, pirmoji amerikietiškų naikintuvų F-16 partija iš Vakarų partnerių į Ukrainą galėtų atvykti maždaug per savaitę, t. y. iki 2023 m. pabaigos.
Sprogimai Kropyvnyckio mieste: okupantai paleido raketas iš Krymo
14:38
Rusijos užpuolikai iš okupuoto Krymo paleido balistiką Kropyvnyckio kryptimi.
Apie tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ignatas.
„Informacija vis dar tikrinama. Vakare buvo paleisti savižudžiai dronai. Buvo paleisti 7, o paskui dar 2. Devyni iš 9 buvo sunaikinti. Šiandien raketos buvo paleistos iš Krymo teritorijos Kropyvnyckio kryptimi. Preliminariai: ten jokių pasekmių nebuvo. Sakykime, kad šios paleistos raketos nepasiekė taikinių“, – sakė J.Ignatas.
Estija siūlosi padėti Ukrainai mobilizuoti jos piliečius
13:57
Ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio planas mobilizuoti dar pusę milijono žmonių gali paveikti ir ukrainiečius, gyvenančius Estijoje: šios šalies vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas sakė, kad prireikus Talinas būtų pasirengęs padėti Ukrainai mobilizuoti savo piliečius, pranešė estų dienraštis „Postimees“.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ketvirtadienį paragino visus piliečius, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, prisidėti prie šalies ginkluotųjų pajėgų.
Ministerijos atstovas Ilarionas Pavliukas paaiškino, kad kol kas ministerija neplanuoja kaip nors spausti užsienyje gyvenančių Ukrainos piliečių, tačiau pabrėžė, kad šalies gynyba yra kiekvieno piliečio konstitucinė pareiga.
Rusija uždraudė taiką remiančiai kandidatei dalyvauti prezidento rinkimuose
13:22
Rusijos centrinė rinkimų komisija šeštadienį atmetė kandidatės, reiškiančios paramą taikai, paraišką dalyvauti kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
Rusijos televizijos cituojama Komisija nurodė, kad rėmėsi klaidomis Jekaterinos Duncovos pateiktuose dokumentuose.
Buvusi žurnalistė ir miesto tarybos narė J. Duncova agitavo už „taiką ir demokratinius procesus“, siekė dalyvauti prezidento rinkimuose, kuriuos beveik neabejotinai laimės dabartinis šalies lyderis Vladimiras Putinas.
Fronte kariškiai susidūrė su nauja problema: britų žvalgyba atskleidė detales
13:05
Pastarosiomis savaitėmis abiejose fronto pusėse iškilo problema. Tiek Ukrainos ginkluotosios pajėgos, tiek rusų okupacinės pajėgos skundžiasi, kad fronto linijoje daug žiurkių ir pelių.
Kaip socialiniame tinkle „Twitter“ praneša Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, prie graužikų skaičiaus padidėjimo greičiausiai prisidėjo šiltas ruduo ir pakankamai maisto iš laukų, kurie dėl kovų liko nedirbami.
Dabar, atvėsus orams, pelės ir žiurkės ieško šiltų vietų, ypač transporto priemonių ir gynybinių pozicijų. Pasak britų, graužikai sukelia papildomą spaudimą fronto linijoje esančių karių moralei. Be to, keldamos grėsmę karinei įrangai, jos graužia laidus. Tai buvo užfiksuota ir per Antrąjį pasaulinį karą.
„Nepatikrintais pranešimais taip pat teigiama, kad Rusijos daliniuose pradėjo daugėti ligos atvejų, kuriuos kariai sieja su kenkėjų problema“, – pridūrė žvalgybos agentūra.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, fronto linijose jaučiamas higienos trūkumas. Kupjansko kryptimi rusai turi problemų dėl vadinamosios pelių karštinės.
„Bild“ rašė, kad ukrainiečių kariai fronte susidūrė su graužikų antplūdžiu. Internete pasirodė daugybė vaizdo įrašų, kuriuose ukrainiečių kariai rodo, kaip tranšėjose knibžda pelės, žiurkės ir net gyvatės.
Šaltiniai: Ukrainos miestuose griaudėja sprogimai
11:53
Ukrainos Kropyvnyckio ir Kryvyj Riho miestuose šeštadienio rytą griaudėjo sprogimai, pranešė įvairūs šaltiniai.
Tinklapio alerts.in.ua duomenimis, oro pavojus buvo paskelbtas Odesos, Mykolajivo, Kirovohrado ir Dipropetrovsko srityse.
Ukrainos oro pajėgos įspėjo dėl raketų pavojaus šiuose regionuose.
Kaip pranešė interneto leidinys „Svoji“, Kryvyj Rihe sprogimas nugriaudėjo prieš pasigirstant oro pavojaus signalui. Vietos šaltinių teigimu, sprogimų buvo ir daugiau.
Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ pranešė, kad sprogimai griaudėjo ir Kropyvnyckyje.
„Telegram“ kanalais taip pat pranešama, kad oro pavojus paskelbtas Rusijos okupuotame Kryme ir kad uždarytas Krymo tiltas.
Kryme vėl girdimi sprogimai: virš Kerčės tilto pakilo dūmų debesis
11:38
Laikinai okupuotame Kryme girdimi sprogimai. Virš Krymo tilto matyti dūmų uždanga, praneša UNIAN.
„Crimean Wind“ stebėsenos projekto duomenimis, raketų paleidimo garsai buvo girdimi Džankojaus rajone, po kelių minučių rusai skubiai uždarė Krymo tiltą. Pažymėtina, kad paleidimai prie Džankojaus buvo Rusijos priešlėktuvinės gynybos darbas.
Tuomet stebėtojai pranešė apie raketą, skriejančią virš Krasnoperekopsko srities. Nežinia, ar tai buvo atakos ore atspindys, ar raketos skriejo Ukrainos miestų link.
Eismas tiltu buvo blokuojamas daugiau nei valandą. Po to Sevastopolyje nuskambėjo oro pavojaus sirena. Virš miesto praskrido rusų lėktuvai.
Prieš kelias minutes projektas pranešė apie garsų sprogimą Černomorsko kaime. Būtent ten lapkričio 10 d. buvo sunaikinti du Rusijos Juodosios jūros laivyno desantiniai laivai.
Ukrainos oro pajėgos: numušti 9 rusų dronai
10:14
Ukrainos oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad nuo penktadienio 18 val. iki vidurnakčio buvo numušti visi devyni rusų paleisti dronai „Shahed“.
Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai dronus leido iš okupuoto Krymo ir Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko.
Nurodoma, kad visi devyni dronai buvo numušti Odesos ir Chmelnyckio srityse.
Analitikai: nors Vakarai teigia, kad Rusija jau pralaimėjo karą, Ukraina skeptiška – V.Putinas dar neatsisakė svajonių
09:58
Aukščiausi Vakarų pareigūnai teigia, kad Rusija jau strategiškai pralaimėjo karą Ukrainoje. Tačiau Ukrainos pareigūnai nusiteikę skeptiškiau ir perspėja, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir toliau siekia ne tik išlaikyti jau okupuotas teritorijas, bet ir išplėsti okupacijos zoną.
Kaip pažymima JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje, V.Putinas neatsisakė savo maksimalistinių tikslų dėl Ukrainos. Kremlius siekia užgrobti ne tik jau okupuotas, bet ir naujas Ukrainos teritorijas.
Šis analitinis vertinimas disonuoja su keliais neseniai padarytais aukščiausių Vakarų pareigūnų pareiškimais, kurių esmė susiveda į tai, kad Rusija strategiškai jau pralaimėjo karą.
Gruodžio 22 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „visiškai prarado Ukrainą“ ir „nebegali pasiekti savo karinių tikslų“. Jo nuomone, tai yra „didelis strateginis Kremliaus pralaimėjimas“. Kartu J.Stoltenbergas perspėjo Ukrainos Vakarų partnerius nesitikėti, kad karas greitai baigsis.
Prieš tai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pažymėjo, kad Rusijai esą jau nepavyko pasiekti savo pagrindinio tikslo – noro sunaikinti Ukrainą ir visiškai ją prijungti prie Rusijos.
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba su tokiais vertinimais nesutinka. Pasak žvalgybos atstovo Vadimo Skibickio, jei V.Putinui nepavyks pasiekti tam tikrų operatyvinių ir strateginių tikslų šiais metais, jis juos paprasčiausiai nukels į kitus metus.
„V.Skibickio pareiškimas sutampa su ISW vertinimu, kad Rusija ir toliau siekia maksimalistinių V.Putino tikslų Ukrainoje ir kad dabartinė Rusijos operacijų Ukrainoje nesėkmė vis dar nėra galutinė“, – pažymėjo ISW.
Atskirai analitikai atkreipė dėmesį į tai, kaip šiuos pareiškimus panaudojo Rusijos propagandistai. „RosTB“ teigė, kad šiais aukščiausių pareigūnų pareiškimais siekiama pateisinti neva jau priimtą Vakarų sprendimą sumažinti pagalbą Ukrainai. Tendencija neakivaizdžiai „interpretuoti“ bet kokius Vakarų atstovų komentarus dėl Rusijos nesėkmių Ukrainoje Rusijos žiniasklaidos erdvėje išliks ir ateityje.
Fronte kovojantis Ukrainos multimilijonierius prognozuoja: 2024-ieji bus kruvini ir karšti
09:05
Pagrindinė Ukrainos fronto dalinių problema yra ta, kad trūksta motyvuotų naujų kovotojų, interviu estų leidiniui „Postimees“ sako vienas turtingiausių Ukrainos žmonių, savanorių dalinio kūrėjas ir Nacionalinės gvardijos vado patarėjas Vsevolodas Kožemiakas.
Multimilijonierius, 51-erių metų V.Kožemiakas prieš karą buvo įvardijamas tarp 100 turtingiausių ukrainiečių.
Žurnalo „Forbes“ vertinimu, jo turtas siekė mažiausiai 100 mln. dolerių. Jo bendrovei „Agrotrade“ priklausė 70 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės visoje Ukrainoje.
Kai 2022 m. vasarį prasidėjo karas, keturių vaikų tėvas V.Kožemiakas savo lėšomis įsteigė savanorių dalinį Charkivui ginti.
Dalinio pagrindu pirmųjų karo metų pabaigoje buvo suformuota 13-oji Nacionalinės gvardijos brigada. Pats V.Kožemiakas yra Nacionalinės gvardijos vado patarėjas.
Jis savo dalinyje kovoja nuo pat jo įkūrimo, kovojo ir kontrpuolime Charkivo srityje ir žiemos gynybiniuose mūšiuose Bachmute.
Estijos leidinys „Postimees“ kalbino V.Kožemiaką apie situaciją fronte, iššūkius ukrainiečiams ir derybas su Rusija.
– Kaip vertinate šių metų Ukrainos kariuomenės perspektyvą – kontrpuolimas buvo sėkmingas ar nesėkmingas?
– Nesutinku su tokiais vertinimais – nepavyko ar pavyko. Vyksta karas. Jau beveik dešimt metų. Tai buvo dar vieni karo metai. Jei žvelgsime į išlaisvintą teritoriją nuo visiškos invazijos pradžios, tai, žinoma, 2023 m. mums buvo daug mažiau sėkmingi nei 2022 m.
Karas tapo daug sudėtingesnis. Dabar mums aišku, kad tokios sėkmės greičiausiai taip greitai vėl nepasieksime. Reikia būti pasirengusiems ilgam karui.
Analitikai: pirmieji F-16 naikintuvai gali atvykti į Ukrainą per savaitę
09:00
Pirmoji amerikietiškų naikintuvų F-16 partija iš Vakarų partnerių į Ukrainą gali atvykti maždaug po savaitės, t. y. iki 2023 m. pabaigos.
Taip mano Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Jie priminė, kad dieną prieš tai, gruodžio 22 d., Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte per pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pranešė apie pirmųjų 18 naikintuvų F-16 parengimą pristatyti Ukrainai.
Pasak analitikų, nors Nyderlandų vyriausybės vadovas neatskleidė kovinių lėktuvų perdavimo Ukrainai laiko, Estijos strateginiame dokumente kalbama apie laikotarpį iki šių metų pabaigos.
„Nors M. Rutte nepatvirtino F-16 pristatymo terminų, neseniai Estijos gynybos ministerijos parengtame strateginiame dokumente nurodyta, kad Nyderlandai, Danija, Norvegija ir Belgija jau pažadėjo padovanoti Ukrainai F-16 „iki šių metų pabaigos (2023 m.)“, – teigiama pranešime.
Rusai šturmuoja Ukrainos pozicijas beveik visoje fronto linijoje: ar pavyksta atsilaikyti?
08:35
Per praėjusią parą, gruodžio 22 d., fronte įvyko 75 kariniai susirėmimai.
Kaip pranešama rytiniame Generalinio štabo pranešime, Kupjansko kryptimi Ukrainos gynėjai atrėmė 16 Rusijos užpuolikų atakų Charkivo srities Sinkovkos rajone, kur jie bandė pralaužti Ukrainos gynėjų gynybą.
Bachmuto kryptimi Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė 8 rusų puolimus. Tuo pat metu Avdijivkos kryptimi gynybos pajėgos toliau stabdo priešą, kuris neatsisako bandymų apsupti Avdijivką. Ukrainos kariai atkakliai laikosi gynybos, padarydami užpuolikams didelių nuostolių, kariai atrėmė 23 priešo atakas į rytus nuo Novobachmutovkos, Stepnojaus, Avdijivkos, taip pat 17 atakų Donecko srities Pervomaisko ir Nevelsko rajonuose.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sulaiko priešą Marjinkos ir Donecko srities rajonuose Marjinkos kryptimi. Ten buvo atremtos 4 atakos. Dar viena ataka buvo atremta į vakarus nuo Staromajorsko, Donecko srityje.
Zaporižios kryptimi Ukrainos gynėjai atrėmė visas priešo atakas į vakarus nuo Verbovės ir Robotynės. Tuo pat metu Melitopolio kryptimi Ukrainos kariai toliau aktyviai daro nuostolius okupacinėms pajėgoms ir išsekina jas visoje fronto linijoje.
„Chersono kryptimi ukrainiečių kariai tęsia priemones, kuriomis plečiamas priešakinis placdarmas. Nepaisant nesėkmių, priešas neatsisakė ketinimų išstumti mūsų dalinius iš pozicijų ir įvykdė 17 nesėkmingų šturmo operacijų. Jie sulaukė galingo atkirčio ir su nuostoliais pasitraukė“, – apibendrino Generalinis štabas.
