Karas Ukrainoje. Rusija ėmėsi slaptos operacijos, kad Vakarai nepritartų svarbiam Ukrainos prašymui

123RF.com nuotr./Kremlius

Rusijos centrinis bankas paskelbė matantis ankstyvus požymius, kad politikos formuotojų numatytas košmariškas aukštų kainų scenarijus gali išsipildyti kartu su lėtu ekonomikos augimu.

Vadinamoji stagfliacija, su kuria kovoti sunkiau nei su recesija, gali tapti nauja šalies realybe.

Apie tai rašo „Bloomberg“, analizuodamas rugsėjo 13 d. paskelbtą Rusijos centrinio banko posėdyje vykusių diskusijų santrauką.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos karinio smūgio pasekmės Sumyje. / NATIONAL POLICE / via REUTERS

Per dvigubą Rusijos smūgį medicinos įstaigai Ukrainos Sumų regione žuvo mažiausiai šeši žmonės, šeštadienį pranešė ukrainiečių vidaus reikalų ministras.

Ihoris Klymenka „Telegram“ rašė, kad „Sumuose rusai du kartus atakavo medicinos įstaigą: iki šiol žuvo 6 žmonės“.

Imago / Scanpix nuotr./Rusijos kariai

Rusų kariai rytų fronte veržiasi į vakarus link Oskolio upės. Okupantai tikriausiai bando išskaidyti Ukrainos operatyvinę-strateginę grupę „Chortyčia“ šioje teritorijoje, o tai apsunkintų karių pastiprinimą ir neleistų jiems palaikyti vieniems kitų.

Kartu rašo „Forbes“, tai brangiai kainuoja rusams. Jie dar liepos mėnesį užėmė į rytus nuo upės esantį Pesčanojės kaimą. Dabar okupantai bando pasiekti upę ties Gluškovkos kaimu.

Pavyzdžiui, ketvirtadienį priešas pradėjo puolimą trimis kryptimis su maždaug 100 šarvuočių, apšaudydamas ukrainiečių pozicijas į šiaurę ir pietus nuo salyno. Ukrainos brigados ir batalionai, įskaitant 77-ąją oro pajėgų brigadą, gynėsi bepiločiais dronais, artilerija ir prieštankinėmis raketomis. Pietuose liniją laikė 92-oji oro desanto šturmo brigada, o 40-oji artilerijos brigada yra pakankamai arti Pesčanų salyno, kad galėtų apšaudyti priešą bet kurioje salyno vietoje.

Užpuolikai patyrė didelių nuostolių. 92-oji brigada pranešė, kad sunaikinta 14 technikos vienetų – trys tankai, penkios kovinės mašinos BMP, nepatikslintas šarvuotas transporteris, šarvuotas vilkikas MTLB, trys sunkvežimiai ir golfas.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Šeštadienio rytą Rusijos kariuomenę atakavo regioninio centro sveikatos priežiūros įstaigą Sumuose.

Kaip skelbia Ukrainos žiniasklaida, atakuota su „Shahed“ tipo dronu.

Valdžios institucijų duomenimis, yra nukentėjusiųjų.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos režimo Saugumo Tarybai per keturias minutes išsakytas branduolinis grasinimas dabar kur kas labiau gąsdina Rusijos vidaus auditoriją nei pagrindinį šios žinios adresatą – Vakarų politikus, rašo leidinys „Postimees“, apžvelgęs, ką apie naujus Kremliaus šeimininko grasinimus Vakarams mano Ukrainą palaikantys ir Rusijos politinius užkulisius išmanantys ekspertai.

Kokią žinią pasiuntė Vladimiras Putinas?

Pirma, kad branduolinis ginklas gali būti panaudotas prieš Rusiją užpuolusią šalį, kuri neturi branduolinio ginklo, bet yra branduolinių valstybių sąjungininkė.

Antra, kad Rusija svarstys galimybę panaudoti branduolinį ginklą, jei Kremlius gaus patikimos informacijos, kad prieš jį bus surengtas masinis oro smūgis raketomis, lėktuvais ar bepiločiais dronais.

Pirmasis pareiškimas yra aiškus grasinimas Ukrainai, tačiau antrojo pareiškimo išsireiškimai, tokie kaip „svarsto galimybę panaudoti branduolinį ginklą“ ir neapibrėžto masto „masinė oro ataka“, pateikiami įprastai putiniškai miglotai.

Nors Vakarai į V.Putino pareiškimą beveik nereagavo, o Amerikos Karo studijų institutas (ISW) jį laikė „informacine operacija“, kurios tikslas – sukelti naują panikos bangą tarp Vakarų politikų, V.Putiną kritikuojantys rusakalbiai ekspertai tam skyrė kur kas daugiau dėmesio.

Čia daugiausia buvo pateikiama priežasčių, kodėl į V.Putiną ir jo retoriką negalima žiūrėti rimtai, tačiau yra ir nerimą keliančių pastabų.

Visą tekstą skaitykite čia.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Joe Bdienas

Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad net ir nedidelis sėkmingų Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių skaičius galėtų pakeisti karo eigą, o Kremlius vykdė slaptas operacijas prieš Vakarų valstybes, kad Ukrainai nebūtų leista atlikti tokių operacijų.

„Atrodo, kad Rusijos valdžia deda daug pastangų, kad paveiktų Vakarų diskusijas dėl leidimo Ukrainai naudoti Vakarų suteiktus ginklus tolimojo nuotolio smūgiams prieš karinius objektus Rusijoje.
Šios Rusijos pastangos rodo didelį susirūpinimą dėl operatyvinio spaudimo, kurį tokie smūgiai prieš Rusijos Federaciją galėtų daryti Rusijos puolamosioms operacijoms Ukrainoje, nors JAV pareigūnai vis dar abejoja, ar leisti Ukrainai vykdyti tokius smūgius“, - naujausioje ataskaitoje aiškina ISW analitikai.

Leidinys „The New York Times“ (NYT), remdamasis šaltiniais, pranešė, kad JAV žvalgybos vertinimuose „sumenkinamas“ Ukrainos smūgių Rusijai iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos suteiktų ilgojo nuotolio raketų sistemų poveikis dėl riboto tokių ginklų skaičiaus Ukrainoje ir neaiškumo dėl didesnio ilgojo nuotolio sistemų kiekio suteikimo ateityje.

Leidinys pažymi, kad JAV kariuomenės ir J.Bideno administracijos pareigūnai, kurie pritaria leidimui Ukrainai, teigė, kad Vakarų suteikti ginklai leistų Ukrainai smogti tolimesnėms Rusijos bazėms ir amunicijos sandėliams ir priverstų Rusijos kariuomenę perkelti amunicijos sandėlius, vadavietes, kovinius sraigtasparnius ir kitą įrangą už Vakarų raketų veikimo zonos ribų, o tai, kaip pažymėjo pareigūnai, labai apsunkintų Rusijos tiekimo Ukrainai kelius.