Ukrainiečių atakos Sevastopoliui padarinius įvertino ekspertai: „Didelė skylė“

Per karą Ukrainoje žūsta daug karių, nes laiku nesulaukia pagalbos. Dabartinis karo pobūdis iš esmės neleidžia fronto linijoje sunkiai sužeistam kariui laiku sulaukti pagalbos. Estijos leidinys „Postimees“ išsamiai pasakoja, su kokiais iššūkiais fronte Ukrainoje susiduria medikai ir kariai. Kalbintas medikas atskleidė, kaip sunku gelbėti sužeistų karių gyvybes.

Sunkiai sužeistas karys dažnai gali tik pasvajoti apie pagalbą per vadinamąją „auksinę valandą“. Tai laikas, per kurį karys gali tikėtis sulaukti medicininės pagalbos – neretai ši valanda gali būti lemiama kario gyvybei.

„Net dvi valandos yra didelė retenybė. „Daugelis [sužeistųjų] miršta net nepasiekę mūsų“, – atvirai sako Ukrainos evakuacijos grupių vadovas Volodymyras.

48 metų patyręs chirurgas jau beveik metus dirba savanoriu mediku viename iš Ukrainos 117-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados batalionų.

Visą pasakojimą rasite čia.

Per pastarąją savaitę Rusijos kariai prieš Ukrainą panaudojo daugiau kaip tūkstantį oro atakos ginklų – raketų, dronų ir aviacinių bombų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis apie tai pasisakė kreipdamasis į tautą.

„Per šią savaitę, nuo pirmadienio iki šios dienos, Rusijos teroristai panaudojo beveik 190 įvairaus tipo raketų ir beveik 140 „Shahed“, dar beveik 700 bombų. Per daugiau nei dvejus šio karo metus nebuvo nė vienos savaitės, kai Rusija susilaikytų nuo terorizmo“, – sakė valstybės vadovas.

Ukrainos prezidentas padėkojo lakūnams, priešlėktuvinių pabūklų šauliams, mobiliųjų ugniagesių brigadų ir elektroninės kovos sistemų operatoriams, kurie atremia Rusijos atakas iš dangaus.

„Žinoma, mūsų oro gynybos skydą reikia gerokai sustiprinti – ties tuo dirbame. Tačiau jau dabar bent dalį raketų ir daugumą dronų numuša mūsų kariai“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Paskelbtos iš palydovų darytos nuotraukose, kuriose matyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketų smūgio Rusijos Juodosios jūros laivyno Ryšių centrui okupuotame Sevastopolyje padariniai.

Pasak ekspertų, vaizdai patvirtina, kad ataka buvo sėkminga.

Palydovo darytas nuotraukas paskelbė projektas „Schemes“.

„Palyginus kovo 21 ir 24 d. palydovines šios vietovės nuotraukas, matyti, kad po raketų atakos sugriuvo pastato stogas. Šalia pastato taip pat matomi ugniagesių tarnybos automobiliai“, – rašoma komentare po nuotrauka.

Karinis analitinis portalas „Defense Express“ pritaria šiai išvadai.

„Viena ar kelios sparnuotosios raketos pataikė į centrinę šio trijų aukštų pastato dalį; vizualiai matomos žalos mastą galima apibūdinti fraze „didžiulė skylė“, – pažymėjo analitikai.

Lenkija sekmadienį paskelbė, kad iškvies Rusijos ambasadorių po to, kai rusų sparnuotoji raketa, nukreipta į vakarinę Ukrainą, pažeidė jos oro erdvę. 

Ankstų sekmadienio rytą Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę netoli Oserduvo miesto šalies pietryčiuose, 39 sekundes skriejo per jos teritoriją ir grįžo į Ukrainą.

Kiek vėliau sekmadienį Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrzejus Szejna transliuotojui „Polsat News“ nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kai Rusijos raketa pažeidžia šalies oro erdvę. 

„Kiek mums žinoma, tai buvo trečias kartas“, – sakė jis. 

„Todėl užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis išsikvies Rusijos Federacijos ambasadorių, kad jis pateiktų informaciją ir paaiškinimus“, – pridūrė A.Szejna. 

„Šiandien arba rytoj pagal diplomatinį protokolą bus įteiktas iškvietimas“, – teigė ministro pavaduotojas. 

Anot jo, tolesni Lenkijos veiksmai priklausys nuo Rusijos ambasadoriaus pateikto paaiškinimo ar informacijos. 

Sekmadienį po pietų Rusija paskelbė apie naują Belgorodo ir regiono apšaudymą.

Rusijos gynybos ministerija tradiciškai pranešė, kad tai buvo tik bandymas pulti, kuris buvo sustabdytas.

Per ataką buvo apgriautas universiteto pastatas, gyvenamasis namas.

Be to, pranešama, kad buvo sužeisti šeši žmonės.

Rusijos Juodosios jūros laivynas prarado savo „funkcinę veiklą“, pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministras Grantas Shappsas.

„Besitęsianti neteisėta Putino vykdoma Ukrainos okupacija daro didžiulę žalą Rusijos Juodosios jūros laivynui, kuris šiuo metu yra funkciškai neaktyvus“, – parašė jis socialiniame tinkle X.

G.Shappsas pažymėjo, kad Rusijos laivynas Juodojoje jūroje plaukiojo nuo 1783 m., tačiau dabar yra priverstas slėptis uostuose.

„Ir net ten Putino laivai skęsta!“, – pabrėžė britų ministras.

Sekmadienio naktį (4.23 val. vietos laiku) į Lenkijos oro erdvę įskrido rusų raketa. Ji čia buvo 39 sekundes. Lenkija tvirtina, kad, jeigu raketa skristų gilyn į šalį, būtų numušta, tokiam veiksmui būtų pasitelkti naikintuvai F-16.

Kodėl vis dėlto tai nebuvo padaryta? Lenkijos ekspertas sako, kad priežasčių esama bent keletas.

Apie tai skaitykite čia.

Baltieji rūmai sekmadienį pareiškė, kad Ukraina neturi jokių sąsajų su penktadienio išpuoliu Pamaskvės koncertų salėje.

„Už šį išpuolį atsakomybė tenka tik IS. Ukraina prie to visiškai neprisidėjo“, – nurodė Baltųjų rūmų nacionalinės saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson, panaudodama grupuotės „Islamo valstybės“ trumpinį.

JAV viceprezidentė Kamala Harris interviu televizijos ABC laidai „This Week“ pareiškė, kad nėra jokių požymių, jog Ukraina kaip nors susijusi su šia ataka. 

„IS iš tikrųjų yra atsakinga už tai, kas įvyko“, – teigė ji. 

Penktadienio vakarą per Maskvos priemiestyje esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ surengtą teroristinį išpuolį žuvo 137 žmonės. Dar maždaug pusantro šimto žmonių sužeista.

Dėl išpuolio atsakomybę prisiėmė IS, tačiau Rusijos valdžios institucijos apie tai neužsiminė. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įvykdytą ginkluotą išpuolį pavadino barbarišku teroro aktu ir paskelbė nacionalinio gedulo dieną. 

V.Putinas taip pat pareiškė, kad dėl šio išpuolio buvo suimta 11 žmonių, įskaitant keturis įtariamuosius šaulius, kurie, pasak jo, bandė pabėgti į Ukrainą.

Kyjivas griežtai paneigė bet kokias sąsajas su šia ataka, sakydamas, kad Rusija ieško dingsties suintensyvinti karą.

Nuo penktadienio IS ne kartą teigė esanti atsakinga už išpuolį, nors Rusijos pareigūnai viešai nekomentavo šių pareiškimų.

Ukrainoje žuvo dar vienas Sakartvelo kovotojas, karo dalyvis Tengizas Chania. 

Jis kovėsi Trečiosios šturmo brigados sudėtyje.

Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, jis žuvo penktadienį, kovo 22 d., Rusijai surengus raketų ataką

Dėl kovos veiksmų jo kūno iš mūšio lauko išvežti nepavyko.

Tikslus per karą į Rusiją prievarta išvežtų ukrainiečių vaikų skaičius nežinomas – Kyjivo duomenimis, jų yra beveik 20 000.

Rusijos pareigūnai įtikinėja vaikus iš Ukrainos pamiršti savo tėvynę ir tikina, kad tėvai niekada neatvyks jų pasiimti namo.

Rusijos valdžia įsitikinusi, kad gali „perauklėti“ pavogtus vaikus.

Portalas meduza.io atliko tyrimą ir išsiaiškino, kaip Rusijos institucijos mėgina „pataisyti“ mažuosius ukrainiečius ir kokios skaitmeninės kontrolės priemonės yra naudojamos.

Apie tai plačiau skaitykite čia.