Naujose palydovinėse nuotraukose – neatpažįstami objektai Zaporižios elektrinėje

Po ketvirtadienį Rusijos įvykdytos mirtinos raketų atakos visos Vakarų Ukrainos Lvivo miesto slėptuvės bus atidarytos „visą laiką“, CNN sakė miesto meras Andrijus Sadovijus.

Paklaustas, kodėl 10 miesto slėptuvių per ataką buvo uždarytos, A.Sadovijus CNN žurnalistei Isai Soares sakė: „Mes visiškai keičiame situaciją dėl slėptuvių“.

„Mano mieste turime 6 000 priedangų. Tai privatiems asmenims priklausančios priedangos, vietos valdžios priedangos, įvairių savininkų. Po raketų atakos priėmėme naują sprendimą – visos priedangos turi būti atidarytos visą laiką“, – sakė jis. 

Jis pridūrė, kad anksčiau Lvivas buvo saugus miestas, tačiau dabar „padėtis labai sunki“.

Laikas, per kurį Rusijos raketos gali pasiekti Lvivą, jei jos paleidžiamos iš Krymo, yra apie 30 minučių, sakė A.Sadovijus. Jei jos paleidžiamos iš Baltarusijos, Lvivą pasiekia per 17 minučių. 

„Tačiau jei Rusija naudoja „Kinžal“ [raketas], laikas yra tik 3 minutės“, – sakė jis. 

Rusija tvirtino, kad taikėsi tik į karinius taikinius, tačiau A.Sadovijus sakė, kad Rusijos raketos pataikė į civilinę infrastruktūrą, įskaitant pastatus, mokyklas ir biurų patalpas.

Rusijos raketų atakos padariniai Lvive

+5

Ukraina norėtų, kad per artėjantį aukščiausiojo lygio NATO susitikimą Lietuvoje jai būtų duotas „aiškus ženklas“, kad ji būtų pakviesta prisijungti prie NATO, pareiškė Volodymyras Zelenskis.

Bendroje spaudos konferencijoje Prahoje su Čekijos lyderiu Petru Pavelu Ukrainos vadovas sakė:

„Mums reikia tik kvietimo. Suprantame, kad gali kilti sunkumų dėl vieno ar kito dalyko, tačiau mums reikia vieningos visų aljanso partnerių paramos.

Mes kalbame apie aiškų signalą, konkrečius dalykus, susijusius su kvietimu. Mums reikia šios motyvacijos. Mums reikia sąžiningumo mūsų santykiuose“, – kalbėjo V.Zelenskis.

P.Pavelas anksčiau yra sakęs, kad Kyjivui reikia paramos, kad įstotų į NATO ir ES, tačiau įstojimas į vieną iš šių dviejų šalių būtų ilgas procesas.

„Čekijos Respublika yra suinteresuota, kad Ukraina, kai tik baigsis karas, pradėtų derybas dėl prisijungimo prie NATO, nes tai taip pat atitinka mūsų saugumo, regioninio stabilumo ir ekonominės gerovės interesus“, – po susitikimo su V.Zelenskiu sakė P.Pavelas.

Ukrainos puolimas nevyksta greitai, bet „mes judame į priekį“, ketvirtadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

V.Zelenskis, kalbėdamas spaudos konferencijoje Prahoje kartu su Čekijos prezidentu Petru Pavelu, sakė, kad viskas vyksta teisinga linkme.

„Mes judame į priekį, dabar turime iniciatyvą. Puolimas nėra greitas, tai faktas, bet vis dėlto judame į priekį, o ne atgal, todėl tai vertinu teigiamai“, – sakė jis. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Sąjungininkai turi daryti „viską, ką galime“, kad padėtų Ukrainai sėkmingai vykdyti kontrpuolimą, sakė P.Pavelas.

P.Pavelas teigė, kad nerealu tikėtis, jog Ukraina galės pradėti kitą kontrpuolimą po kelių savaičių ar mėnesių, „todėl privalome padaryti viską, ką galime, kad Ukrainai šis kontrpuolimas būtų sėkmingas“, sakė P.Pavelas.

JAV prezidento Joe Bideno administracija nesankcionavo slaptų susitikimų, kuriuose buvę aukščiausi JAV nacionalinio saugumo pareigūnai susitiko su Rusijos atstovais dėl galimų derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pareiškė JAV valstybės departamento atstovas spaudai.

Atstovas spaudai, kalbėdamas apie politiką neaptarinėti galimų derybų dėl karo nutraukimo nedalyvaujant Ukrainos pareigūnams, sakė žurnalistams:

„J.Bideno administracija nesankcionavo šių diskusijų. Ir kaip jau ne kartą sakėme, nieko apie Ukrainą be Ukrainos.“

JAV ir toliau tieks ginkluotę Kyjivui, kad Ukrainos pareigūnai „galėtų derėtis iš jėgos pozicijų, kai, jų nuomone, ateis tinkamas laikas“, pridūrė atstovas spaudai.

Mažiausiai šeši žmonės žuvo po to, kai ketvirtadienį Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį namą vakarų Ukrainos Lvivo mieste, esančiame toli nuo karo fronto linijos.

Per ataką, kurią Lvivo meras Andrijus Sadovijus pavadino didžiausiu karo išpuoliu prieš civilius Lvivo rajonus nuo praėjusių metų, kai Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainą, buvo sugriautas pastato stogas ir viršutinis aukštas.

Rusijos raketų atakos padariniai Lvive

+5

A.Sadovijus sakė, kad vėlai ketvirtadienį iš griuvėsių buvo ištrauktas moters kūnas, taigi žuvusiųjų skaičius išaugo iki šešių. Pasak Lvivo srities gubernatoriaus Maksimo Kozyckio, jauniausiai aukai buvo 21 metai, o vyriausiai – 95-eri.

Volodymyras Zelenskis nusileido Čekijos sostinėje Prahoje, kur dalyvauja kelionėje, kurios tikslas – prieš kitą savaitę vyksiantį Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą pritraukti paramą Ukrainai, kad ji galėtų tapti NATO nare.

V.Zelenskis nusileido Čekijos vyriausybiniu lėktuvu, kurį lydėjo du oro pajėgų lėktuvai, rodė televizija. Jį pasitiko Čekijos prezidentas Petras Pavelas.

Dviejose naujose palydovinėse nuotraukose matyti neatpažintos baltos formos ant Zaporižios atominės elektrinės 4-ojo reaktoriaus viršaus.

Palydovinių vaizdų bendrovės „Planet Labs“ padarytos nuotraukos užfiksuotos liepos 5 d. – kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad elektrinėje galėjo būti padėta sprogmenų.

Aiškiausioje nuotraukoje, padarytoje 07.51 val. UTC (10.51 val. Lietuvos laiku), matomos penkios baltos figūros.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkui generolui Markui Milley sakė, kad jo šalies kontrpuolimas vyksta pagal planą.

„Kalbėjausi telefonu su Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pranešime sakė V.Zalužnas. – Informavau jį apie operatyvinę padėtį fronte. Ukrainos kariškiai toliau vykdo aktyvius puolamuosius veiksmus“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas

„Situacija vystosi pagal planą, iniciatyva yra mūsų rankose“, – pridūrė jis. 

V.Zalužnas taip pat padėkojo M.Milley už nuolatinę Jungtinių Valstijų paramą Ukrainai ir perdavė kariuomenės poreikius, susijusius su karine pagalba. 

„Taip pat aptarėme neatidėliotinus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikius, susijusius su ginklais ir amunicija, kad būtų galima tęsti Ukrainos teritorijos išlaisvinimą iš Rusijos užpuolikų, – sakė jis. – Išreiškiau padėką už paramą ir pagalbą, taip pat pasveikinau amerikiečius su Jungtinių Valstijų Nepriklausomybės diena, kuri buvo švenčiama visai neseniai.“

Tikimasi, kad penktadienį Jungtinės Valstijos paskelbs apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį pirmą kartą bus įtraukta kasetinė amunicija, CNN sakė gynybos pareigūnai.

Mychaila Podoliakas, pagrindinis prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas, sukritikavo žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitą, kurioje Ukraina ir Rusija raginamos nutraukti kasetinių bombų naudojimą, ir apkaltino teisių gynimo grupę „bejėgiškumu, stuburo nebuvimu ir visišku amoralumu“.

Teisių grupė teigė, kad kasetinių bombų perdavimas Ukrainai neišvengiamai sukels ilgalaikes civilių gyventojų kančias, o J.Bideno administracija pranešė, kad yra pasirengusi įtraukti šiuos prieštaringai vertinamus ginklus į naują karinės pagalbos paketą.

Socialiniame tinkle „Twitter“ M.Podoliakas teigė, kad HRW „pradeda agresyvią lobistinę kampaniją“, kad sutrukdytų ginklų tiekimą Ukrainai. „Ar tai pokštas? Ar tai pokštas?“ – rašė jis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia puolimą į pietus ir šiaurę nuo Bachmuto miesto ir stiprina savo pozicijas. Tai teigiama Ukrainos generalinio štabo pranešime.

Pažymima, kad Rusijos pajėgos pagrindines pastangas telkia Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marjinkos kryptimis – per dieną įvyko 20 karinių susirėmimų.

Bachmuto kryptyje ukrainiečių gynėjai sėkmingai atrėmė priešo atakas Ivanivskės ir Bila Horos rajonuose, smarkiai apšaudomi priešo aviacijos ir artilerijos.

„Mūsų kariai toliau vykdo puolimą į pietus ir šiaurę nuo Bachmuto miesto ir stiprina savo pozicijas“, – sakoma pranešime ir pažymima, kad šia kryptimi nuo priešo artilerijos ugnies nukentėjo daugiau kaip 15 gyvenviečių.

Kupjansko kryptimi Ukrainos kariai „atkakliai laikosi savo pozicijų“, o Lymano kryptimi, remiami oro pajėgų, rusai jau dvidešimt keturias valandas bando išstumti Ukrainos pajėgas iš pozicijų prie Belohorivkos ir Karmazynivkos Luhansko srityje, tačiau nesėkmingai.

„Avdijivkos kryptimi gynybos pajėgos toliau stabdo Rusijos puolimą ties Pervomaiskėje, Donecko srityje“, – pranešė Generalinis štabas.

Marjinkos kryptimi, apšaudomi artilerijos, Ukrainos gynėjai atrėmė visas priešo atakas netoli Marjinkos miesto. „Šachtarsko kryptimi priešas surengė nesėkmingą puolimą netoli Novomychailivkos, Donecko srityje. Oro antskrydžiai buvo vykdomi netoli Vuhledaro“, – rašoma pranešime.

Anot generalinio štabo, Zaporižios ir Chersono kryptimis Rusijos pajėgos daugiausia pastangų skiria tam, kad užkirstų kelią ukrainiečių karių judėjimui. Ten rusai artilerijos ugnimi apšaudė daugiau kaip 30 gyvenviečių.

„Tuo pat metu Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo puolamąją operaciją Melitopolio ir Berdiansko kryptimis, įsitvirtina pasiektose pozicijose, vykdo artilerijos ugnį į nustatytus priešo taikinius ir įgyvendina kontratakos priemones“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė rusų okupantų amunicijos sandėliui ir priešo stovėjimo vietai, teigiama generalinio štabo pranešime.

Pažymima, kad naktį į liepos 6 d. Rusija pradėjo raketinius smūgius prieš Ukrainą, panaudodama 10 sparnuotųjų raketų „Kalibr“, iš kurių septynias sunaikino priešlėktuvinių raketų daliniai ir karinių oro pajėgų aviacija, trys „Kalibr“ raketos pataikė į Lvivo miestą.

„Dėl Rusijos teroristinių atakų prieš Lvivą, deja, žuvo penki civiliai gyventojai, daugiau kaip 35 įvairaus sunkumo sužeisti, apgadinti ir sunaikinti daugiau kaip 35 namai, daugiau kaip 250 butų, 10 bendrabučių, vaikų namai, dvi aukštojo mokslo įstaigos ir kita civilinė infrastruktūra“, – sakoma pareiškime.

Be to, priešas surengė 41 oro antskrydį ir paleido 42 raketas į vietai, vienam šaudmenų sandėliui, šešiems artilerijos ginklams šaudymo pozicijose ir trims priešo elektroninės kovos stotims“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio vakarą vyksta į Prahą susitikti su Čekijos lyderiu Petru Pavelu ir kitais pareigūnais, pranešė čekų prezidento atstovė spaudai.

Anksčiau ketvirtadienį V.Zelenskis lankėsi Sofijoje, kur susitiko su Bulgarijos pareigūnais. Penktadienį jis turėtų apsilankyti Turkijoje, kur susitiks su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.

V.Zelenskis sakė susitiksiantis su čekų prezidentu P.Pavelu, ministru pirmininku Petru Fiala, abejų parlamento rūmų pirmininkais, vyriausybės ir parlamento nariais, žiniasklaidos atstovais.

Pasak jo, daugiausia dėmesio bus skiriama paramai gynybai, Ukrainos europinei ir euroatlantinei integracijai ir Vilniaus NATO aukščiausiojo lygio susitikimui, padėčiai aplink Zaporižios atominę elektrinę, taikos formulės įgyvendinimui ir šalies atstatymui po karo.

Baltieji rūmai pasidalinti savo pozicija dėl Jevgenijaus Prigožino buvimo vietos po to, kai Baltarusijos prezidentas ketvirtadienį pranešė, kad „Wagner“ vadas yra Sankt Peterburge.

Ketvirtadienį kartu su JAV prezidentu Joe Badenu keliaujantiems žurnalistams atstovas spaudai sakė, kad administracija „toliau stebės“ „Wagner Group“, tačiau nepatvirtino pranešimų, kad J.Prigožinas išvyko iš Baltarusijos ir grįžo į Rusiją po trumpalaikio maišto prieš Kremlių.

AP/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas

„Neketinu kalbėti apie jo buvimo vietą – dėl to jums reikės kreiptis į kitus šaltinius, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretoriaus pavaduotojas Andrew Batesas. - Mes ir toliau stebime „Wagner“ grupuotę... Taikome jiems kandžias sankcijas. Jie vykdo įvairius nusikaltimus šalyse, kuriose veikia. Tačiau neturiu naujos informacijos, kurią galėčiau pateikti apie J.Prigožino ar „Wagner grupės“ buvimo vietą ar ką nors kita.“

Ketvirtadienį dronai atakavo didelę naftos saugyklą ir elektros stotį Belgorodo srityje, pranešė Rusijos „Telegram“ kanalas „Mash“.

Pažymima, kad iš viso buvo paleisti devyni dronai, o šeši iš jų esą buvo numušti.

„Oro gynybos darbas vis dar girdimas toje teritorijoje. Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra, žalos kol kas neužfiksuota“, – sakoma pranešime.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas teigia, kad keli oro taikiniai buvo „numušti artėjant“ prie Belgorodo:

„Mūsų oro gynybos sistema suveikė virš Belgorodo ir Belgorodo srities... Preliminariais duomenimis, aukų nėra. Yra apgadintas vieno privataus namo stogas. Operatyvinės ir avarinės tarnybos yra vietoje.
 

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Sofijoje aptarė su bulgarų lyderiais karinę pagalbą, o Bulgarijos parlamentas išreiškė paramą Ukrainos stojimui į NATO pasibaigus karui.

Per trumpą vizitą, surengtą prieš mėnesį prisaikdintos Bulgarijos provakarietiškos vyriausybės kvietimu, V.Zelenskis taip pat aptarė europinės integracijos ir dvišalio bendradarbiavimo energetikos srityje klausimus.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Po susitikimų kalbėdamas su žurnalistais jis gynė Ukrainos teisę kovoti su Rusijos agresija ir prašyti tam pagalbos.

„Okupantai atėjo į mūsų žemę, žudė, kankino, grobė ukrainiečių vaikus, atskyrė juos nuo šeimų ir bandė išmokyti neapykantos, – sakė V.Zelenskis. – Tai vyksta tokiu metu, kai turime būti vieningi ir kurti taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką.“

Tikimasi, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija penktadienį paskelbs apie pagalbos Ukrainai ginklų paketą, į kurį bus įtraukti kasetiniai šaudmenys, „Reuters“ sakė du JAV pareigūnai.

Šie ginklai, kurie pirmą kartą buvo pradėti naudoti Antrojo pasaulinio karo metais, paprastai paleidžia didelį kiekį mažesnių bombų ir yra žinomi dėl civilių gyventojų žūties.

Jie ne visada sprogsta, todėl ateityje kyla pavojus civiliams gyventojams, ir buvo uždrausti didžiojoje pasaulio dalyje pagal 2008 m. sutartį, vadinamą Kasetinių šaudmenų konvencija, kurios JAV, Rusija ir Ukraina nepasirašė.

Kasetiniai šaudmenys, kuriuos draudžia daugiau kaip 120 šalių, paprastai paleidžia didelį kiekį mažesnių bombų, kurios gali nesirinktinai žudyti didelėje teritorijoje ir kelti grėsmę civiliams gyventojams.

Ukrainos žvalgybos agentūros vadovas Kyryla Budanovas sako, kad buvo išnagrinėtas slaptas Rusijos vidaus reikalų ministerijos vidaus tyrimas, kuriuo siekta nustatyti visuomenės paramos maištui lygį.

Jis sakė, kad jame nustatyta, jog per sukilimą „Wagner“ įkūrėjas Prigožinas sulaukė visuomenės palaikymo 17 iš 46 Rusijos regionų, o Vladimiras Putinas – 21. Tuo tarpu kituose regionuose abiejų vyrų palaikymas buvo panašus.

„Štai ką mes dabar matome – kad Rusijos visuomenė yra suskaldyta į dvi dalis“, – sakė generolas K/Budanovas laikraščiui „The Times“.

„Situacija rodo būtent tai, apie ką kalbėjo mūsų tarnyba: kad Rusijos Federacija atsidūrė ant pilietinio karo slenksčio. Reikia, kad įvyktų nedidelis vidinis „reikalas“, ir vidinis konfliktas suintensyvės“.

Rusams apšaudžius Chersoną ketvirtadienį sužeisti trys žmonės, pranešė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

„Priešas pataikė į gyvenamąjį pastatą. 41 metų moteris patyrė lengvus sužalojimus, o 64 metų vyras vidutinio sunkumo būklės paguldytas į ligoninę“, – platformoje „Telegram“ sakė jis.

Rusai taip pat apšaudė maisto prekių parduotuvę. Nukentėjo 39 metų pardavėja.

Grupė buvusių aukštų JAV nacionalinio saugumo pareigūnų surengė slaptus pokalbius su Kremliui artimais žinomais rusais ir vienu aukšto rango diplomatu. Susitikimų tikslas buvo padėti pagrindus galimoms deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

„NBC News“ praneša, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas balandžio mėnesį Niujorke kelias valandas susitiko su grupės nariais. Į darbotvarkę buvo įtraukti kai kurie aktualiausi karo Ukrainoje klausimai, pavyzdžiui, Rusijos okupuotų teritorijų, kurių Ukraina galbūt niekada nesugebės išlaisvinti, likimas ir sunkiai pasiekiamo diplomatinio sprendimo, su kuriuo sutiktų abi pusės, paieška.

Pasak esamų ir buvusių pareigūnų, šalia S.Lavrovo sėdėjo Richardas Haassas, buvęs diplomatas ir Užsienio santykių tarybos pirmininkas. Prie jų prisijungė Europos ekspertas Charlesas Kupchanas ir Rusijos ekspertas Thomas Grahamas, buvę Baltųjų rūmų ir Valstybės departamento pareigūnai, kurie yra Užsienio santykių tarybos nariai.

Derybų tikslas buvo išlaikyti, kur įmanoma, atvirus bendravimo su Rusija kanalus ir nustatyti, kur galėtų būti vietos būsimoms deryboms, kompromisams ir diplomatijai siekiant užbaigti karą. Diskusijos vyko su joe Bideno administracijos žinia, bet ne jos nurodymu, o susitikime su S.Lavrovu dalyvavę buvę pareigūnai vėliau informavo Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybą apie tai, kas įvyko.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Šios diskusijos vadinamos „antrosios pakopos diplomatija“, t. y. neoficialiu dalyvavimu, kuriame dalyvauja asmenys, šiuo metu nedirbantys vyriausybėje. Jos vyksta todėl, kad oficialūs aukšto lygio diplomatiniai kontaktai tarp JAV ir Rusijos vyriausybių dėl Ukrainos buvo reti ir labai reti. Neaišku, kaip dažnai vyko užkulisinės diskusijos ir ar jos yra vieningų organizuotų pastangų dalis.

Tačiau iš JAV pusės diskusijose dalyvavo kai kurie buvę Pentagono pareigūnai, įskaitant Mary Beth Long, buvusią JAV gynybos sekretoriaus padėjėją, turinčią didelę patirtį NATO klausimais. Pažymima, kad kaip šių pastangų dalis bent vienas buvęs JAV pareigūnas buvo nuvykęs į Rusiją aptarti karo Ukrainoje.

Be S.Lavrovo, iš Rusijos pusės diskusijose dalyvavo akademikai, svarbiausių analitinių centrų ar mokslinių tyrimų institutų vadovai ir kiti Rusijos užsienio politikos pareigūnai, kurių klausosi prezidentas Vladimiras Putinas arba kurie nuolat palaiko ryšius su sprendimų priėmėjais Kremliuje.

„Mūsų pozicija nesikeičia – Ukrainos likimas negali būti sprendžiamas be Ukrainos. Prezidentas ir visi mūsų oficialūs kalbėtojai tai sakė daugybę kartų. Ne anonimiškai, o visiškai konkrečiai ir viešai“, – sakė jie.

Derybos vyksta vis dažniau pasirodant ženklams, kad JAV ir jų sąjungininkės nori, jog Maskva ir Kyjivas rudenį, pasibaigus Ukrainoje vykstančiam puolimui, pradėtų taikos derybas.

Gegužės mėn. per slaptą kelionę į Kyjivą CŽV direktorius Williamas Burnsas iš Ukrainos pareigūnų išgirdo apie galimybę iki metų pabaigos pastūmėti Maskvą į taikos derybas. Kitą savaitę JAV prezidentas J.Bidenas Lietuvoje susitiks su kitais NATO lyderiais, duodamas suprasti, kad jie vis dar nepasirengę priimti Ukrainos į Aljansą. Be to, artėjantys JAV prezidento rinkimai padidino karo užbaigimo skubumą, baiminantis, kad respublikonai sumažins savo paramą Ukrainai.

Balandžio mėn. susitikimas su S.Lavrovu įvyko per retą ir trumpą Rusijos diplomato vizitą į Jungtines Valstijas dėl pirmininkavimo JT Saugumo Tarybai. Maždaug tuo pačiu metu R.Haasas ir Ch.Kupchanas žurnale „Foreign Affairs“ parašė straipsnį, kuriame išdėstė tai, ką pavadino „planu, kaip nuo mūšio lauko pereiti prie derybų stalo“.

Straipsnyje, pavadintame „Vakarams reikia naujos strategijos Ukrainai“, autoriai prognozavo, kad po Ukrainos kontrpuolimo greičiausiai susidarys aklavietė, ir rekomendavo Jungtinėms Valstijoms pradėti rengti paliaubų pasiūlymą, pagal kurį tiek Rusija, tiek Ukraina pasitrauktų nuo fronto linijos, „iš esmės sukurdamos demilitarizuotą zoną“.

„Neutrali organizacija – Jungtinės Tautos arba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija – atsiųs stebėtojus, kurie stebės ir užtikrins ugnies nutraukimą ir karių išvedimą“, – rašė buvę JAV pareigūnai. „Jei ugnis bus nutraukta, turi vykti taikos derybos“.

Svarbiausias klausimas – ar buvę JAV pareigūnai tęs derybas po praėjusį mėnesį įvykusio ginkluoto sukilimo prieš V.Putino vyriausybę, kurį organizavo „Wagner“ samdinių vadas Jevgenijus Prigožinas ir kuris aptemdė vaizdą apie Maskvai atitekusią valdžią ir įtaką. Diskusijos taip pat vyko lygiagrečiai su tiesioginiais JAV ir Rusijos pokalbiais dėl sulaikyto amerikiečių žurnalisto Evano Gershkovichiaus.

Karo Ukrainoje kontekste suvokimas, kad buvę JAV pareigūnai neformaliai bendravo su rusais, sukėlė skilimą JAV diplomatų, tarptautinių mokslininkų ir nacionalinio saugumo ekspertų bendruomenėje.

„Nerimauju dėl to, kokią žinutę tai gali pasiųsti, ir dėl paslėptos žinutės, kad mes desperatiškai siekiame susitarimo“, – sakė Bradley Bowmanas, buvęs JAV armijos karininkas ir Senato padėjėjas, kuris Vašingtone įsikūrusiame paramos fonde tyrinėja politinius ir karinius reikalus. Demokratijų apsauga. „Tai, ką iš tikrųjų dabar norime padaryti, yra izoliuoti ir daryti spaudimą Putinui“.

Michaelas McFaulas, B.Obamos administracijoje ėjęs JAV ambasadoriaus Rusijoje pareigas, sakė esąs skeptiškas, kad šiuo metu Rusijoje yra kokių nors svarbių antrųjų asmenų, kurie turi tiesioginę prieigą prie V.Putino ir gali veikti kaip neoficialūs tarpininkai.

Pasak jo, karo sprendimo būdų aptarimas be ukrainiečių gali pakenkti J.Bideno administracijos teiginiui, kad Ukrainos ateitis nebus sprendžiama užkulisiniais didžiųjų valstybių susitarimais.

„Jei vedate derybas antruoju keliu dėl to, kaip užbaigti karą, jose turėtų dalyvauti ukrainiečiai“, – sakė M.McFaulas, kuris nedalyvauja užkulisinėse derybose dėl karo Ukrainoje.

Buvęs Nacionalinės saugumo tarybos direktorius Rusijos ir Rytų Europos klausimams Mattas Dimmickas sakė, kad net ir galimų susitarimų su Rusija aptarimas nedalyvaujant Ukrainai galiausiai gali pakenkti Kyjivo įtakai.

„Ukrainai nereikia ir ji nenori, kad atvyktų tarpininkai, kurie parengtų paliaubų susitarimą, o paskui įkalbėtų Europą ir JAV palenkti Ukrainą ta kryptimi“, – sakė M.Dimmickas. „Ukraina supranta, kad jų kelias į saugią ateitį eina tiesiai per Rusijos gynybines sienas ir nepalieka Rusijai kito pasirinkimo, kaip tik pačiai sugalvoti, kaip pasitraukti iš Ukrainos.“

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas ketvirtadienį pranešė, kad namo sugrąžinti du neteisėtai į Rusiją išvežti vaikai.

„Šiandien namo grąžiname neteisėtai į Rusiją išvežtus ukrainiečių vaikus – šešiametį Renatą ir dešimtmetę Varvarą, – platformoje „Telegram“ rašė jis ir pasidalijo atitinkama nuotrauka.

„Jų motina, karo medikė, buvo paleista per didžiuosius mainus 2022 metų spalį. Ji su vyru ilgai laukė sugrįžtančių savo vaikų, kuriuos Rusija neteisėtai deportavo bandydama nuslėpti pagrobimą“, – nurodė pareigūnas.

Ketvirtadienį Kyjivas su Maskva taip pat surengė apsikeitimą karo belaisviais, namo grįžo 45 ukrainiečiai. Rusijos gynybos ministerija irgi sakė, kad susigrąžino 45 žmones.

Nuo Rusijos pradėto plataus masto karo pradžios iš Ukrainos neteisėtai išvežta tūkstančiai vaikų, didžioji dauguma – iš okupuotų pietinių ir rytinių Ukrainos regionų. Kyjivas skaičiuoja, kad iš okupuotų teritorijų rusai pagrobė ir išvežė per 15 tūkst. vaikų.

Per rusų apšaudymą sunaikinta traukinių stotis Charkivo srityje Bohoduchivo rajone, ketvirtadienį pranešė regiono prokuratūra.

Preliminariais duomenimis, Rusijos pajėgos į Odnorobivkos stotį nusitaikė apie 11 val. (vietos ir Lietuvos laiku), sakė prokurorai pranešime platformoje „Telegram“.

Pastate kilo didelis gaisras, kuris, kaip pranešama, visiškai sunaikino stotį. Prokuratūros pateiktose nuotraukose matyti liepsnos ir tiršti juodi dūmai virš stoties.

Visuomeninis transliuotojas sakė, kad, remiantis vietos pareigūnų pateikta informacija, per ataką niekas nebuvo sužeistas.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas ketvirtadienį pranešė, kad Kyjivas su Maskva surengė apsikeitimą karo belaisviais.

Pasak pareigūno, namo į Ukrainą grįžta 45 žmonės: kariai, nacionalinės gvardijos ir pasienio tarnybos nariai bei du civiliai.

„Mes sugrąžiname Mariupolio ir „Azovstal“ gynėjus. Yra sužeistų karių. Taip pat turime karių, gynusių šalį Donecko, įskaitant Bachmutą, Zaporižios ir Charkivo kryptimis“, – platformoje „Telegram“ parašė A.Jermakas, pasidalijęs nuotraukomis, kur matomi grįžtantieji.

Rusijos gynybos ministerija sakė, kad per mainus susigrąžino 45 žmones.

Kyjivas ir Maskva periodiškai keičiasi belaisviais nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš metus įsiveržė į Ukrainą.

Jei Ukraina pralaimės karą, Rusija pradės naują agresiją, ir tada amerikiečių kariams teks kariauti. Tai interviu „The Hugh Hewitt Show“ pareiškė buvęs JAV viceprezidentas ir galimas Respublikonų partijos kandidatas į prezidentus Michaelas Pence'as.

M.Pence'as pasidalijo įspūdžiais iš savo neseniai įvykusios kelionės į Ukrainą, kur lankėsi Bučoje ir kalbėjosi su okupaciją išgyvenusiais žmonėmis.

„Turiu jums pasakyti, kad tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, yra ne tik karas, bet ir blogis. Ir, atvirai kalbant, išvykau [iš Ukrainos] labiau nei bet kada pasiryžęs, jog mūsų nacionalinis interesas yra paremti Ukrainos kariuomenę, kad ji atremtų šią Rusijos invaziją“, – sakė jis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Buvęs JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as

M.Pence'as sakė esąs „senosios Reigano doktrinos“ šalininkas: jei jūs norite kovoti su savo priešais Jungtinėse Valstijose, savo žemėje, mes suteiksime jums priemones kovoti su jais ten, kad mums nereikėtų su jais kovoti.

„Neabejoju, kad jei Vladimiras Putinas užgrobtų Ukrainą, neilgai trukus Rusijos kariuomenė atsidurtų už sienos, kur mums tektų siųsti savo karius su jais kovoti“, – sakė M.Pence'as.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyks į Stambulą derybų su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, pranešė turkų žiniasklaida.

Tikimasi, kad susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama besibaigiančiam susitarimui dėl Ukrainos grūdų gabenimo per Juodąją jūrą ir kitą savaitę vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, sakoma pranešimuose.

Analitikai tikisi, kad prieš liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantį Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą V. Zelenskis paragins R.T.Erdoganą pritarti Švedijos narystei NATO.

Turkija blokuoja Švedijos kandidatūrą dėl ilgalaikio ginčo, susijusio su, Ankaros tvirtinimu, Stokholmo atsainiu požiūriu į Šiaurės šalyje gyvenančius kurdų kovotojus.

Tiek V.Zelenskis, tiek R.T.Erdoganas taip pat nori pratęsti susitarimą su Rusija, pagal kurį karo metu Ukrainai leista gabenti kukurūzus ir grūdus į pasaulio rinkas.

R.T.Erdoganas bandė pasinaudoti savo gerais santykiais tiek su V.Zelenskiu, tiek su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad pabandytų tarpininkauti ir užbaigti karą.

Turkija yra surengusi du taikos derybų raundus ir siekia daugiau derybų.

Tačiau Vakarų šalių vyriausybės nerimauja dėl stiprėjančių NATO narės Turkijos ekonominių ryšių su Rusija ir jos pasipriešinimo bloko plėtrai.

Nuo karo pradžios Vakarai Ukrainai pristatė 771 naują tanką, dar 286 pažadėjo, nors tokių pažadų skaičius sulėtėjo. OSINT grupės „Oryx“ skaičiavimais, Ukrainos tankų parkas nuo invazijos pradžios išaugo, o Rusijos – sumažėjo perpus, praneša „Bloomberg“.

Taigi Ukraina pasivijo Rusiją pagal tankų skaičių. Pažymima, kad taip pat sumažėjo atotrūkis artilerijos ir daugkartinio paleidimo raketų sistemų srityje.

„Scanpix“ nuotr./„Challenger 2“ tankas

Dieną prieš tai Vakarai patvirtino, kad per šį karo laikotarpį Rusija prarado beveik pusę savo kovinio pajėgumo. Pavyzdžiui, 2022 m. okupantai iššaudė 10 mln. artilerijos sviedinių ir „nužudė“ daugiau kaip 2 000 tankų, nors Rusijos karinis-pramoninis kompleksas turi pakankamai pajėgumų pagaminti 1 mln. tokių sviedinių ir 200 tankų per metus.

Į šią statistiką neįtrauktas Rusijos karinės įrangos kiekis, kurį Rusija pagamino arba išėmė iš saugyklų nuo visiško karo pradžios.

Ekspertai tvirtina, kad sunkiosios ginkluotės balanso pakeitimas yra svarbus, tačiau toli gražu ne lemiamas kontrpuolimui, nes prieš gerai įtvirtintą Rusijos gynybą reikalingas „stiprus pranašumas“. Tai visų pirma paaiškina didžiulius Rusijos nuostolius artilerijos ir logistikos srityje – Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmiausia smogė šiai ginkluotei, o tik po to į mūšio lauką išvedė brigadas.

Rusija ketvirtadienį paskelbė uždaranti Suomijos konsulatą Sankt Peterburge ir išsiunčianti iš šalies devynis diplomatus, sakydama, kad šis žingsnis yra atsakas į tai, ką ji pavadino Helsinkio vykdoma konfrontacine antirusiška politika.

Naujausia NATO narė Suomija, turinti ilgą sieną su Rusija, anksčiau šį mėnesį išsiuntė devynis Rusijos ambasadoje Helsinkyje dirbusius diplomatus už žvalgybinę veiklą.

„Devyni Suomijos ambasados Rusijos Federacijoje ir Suomijos generalinio konsulato Sankt Peterburge darbuotojai buvo paskelbti persona non grata“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Atsakydama į konfrontacinius Suomijos valdžios veiksmus, Rusijos pusė nusprendė nuo spalio 1 dienos atšaukti savo sutikimą dėl Suomijos generalinio konsulato Sankt Peterburge veiklos“, – priduriama pareiškime.

Kaimyninių šalių santykiai pablogėjo po plataus masto Rusijos karo Ukrainoje.

Rusų veiksmai paskatino Suomiją nutraukti dešimtmečius trukusį karinį neprisijungimą ir 2022 metų gegužę pateikti paraišką įstoti į NATO, o šių metų balandį oficialiai tapti NATO nare.

Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad įtampa aplink Maskvos okupuotą Zaporižios atominę elektrinę mažėja po to, kai Kyjivas ir Maskva šią savaitę apkaltino viena kitą rengiant provokacijas šioje jėgainėje.

„Įtampa pamažu mažėja“, – sakė kariuomenės atstovė žiniasklaidai Natalija Humeniuk, pridūrusi, kad tai yra dėl didelio Kyjivo kariuomenės darbo ir diplomatinių pastangų „su mūsų užsienio partneriais, kurie daro spaudimą“ Rusijai.

Nuogąstavimai dėl didžiausios Europoje elektrinės saugumo išliko per visą Rusijos invazijos laikotarpį.

Kyjivas anksčiau šią savaitę sakė, kad Maskva planuoja pavojingas provokacijas jėgainėje.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos elektrinėje įrengė į sprogmenis panašius daiktus, ir perspėjo savo kolegą Prancūzijoje Emmanuelį Macroną dėl padėties.

Maskva yra apkaltinusi Kyjivą planuojant sabotažą ir smūgius Rusijos kontroliuojamoje elektrinėje.

Trečiadienį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) paragino suteikti papildomą prieigą prie objekto, kad būtų patvirtinta, jog objekte nėra minų ar sprogmenų.

 Kremlius ketvirtadienį pareiškė nesekantis Jevgenijaus Prigožino judėjimo, praėjus beveik dviem savaitėms po to, kai privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadas sukilo ir pasiuntė ginkluotus kovotojus į žygį Maskvos link.

„Mes nesekame jo judėjimo“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, Baltarusijos autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai pareiškus, kad J.Prigožinas yra Rusijoje.

Birželio 23 dieną J.Prigožinas bandė įvykdyti maištą prieš Rusijos karinę vadovybę ir išsiuntė ginkluotą koloną į Maskvą, taip mesdamas didžiausią iššūkį prezidento Vladimiro Putino vadovybei.

„AP“/„Scanpix“/"Wagner" pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas su gerbėju Rostove prie Dono

Praėjus maždaug 24 valandoms Kremlius pranešė, kad krizė buvo išspręsta tarpininkaujant autoritariniam baltarusių prezidentui, o J.Prigožinas turėjo išvykti į kaimyninę šalį.

Praėjusią savaitę A.Lukašenka buvo patvirtinęs, kad J.Prigožinas atvyko į Baltarusiją, tačiau ketvirtadienį teigė, kad jis „yra Sankt Peterburge. Jis nėra Baltarusijoje“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Vladimiras Putinas gauna tik teigiamą informaciją apie įvykius fronte, todėl jis „nėra visiškai informuotas“, rašo CNN.

„Manau, kad jis ne visiškai kontroliuoja procesus (Rusijos kariuomenės Ukrainoje – red.). Jis įsakinėja vadams, o jie bijo prarasti savo pozicijas. Tačiau viduriniame ir žemesniame lygmenyje jis tikrai nekontroliuoja ir nesupranta, kas vyksta.

Kartais tai aiškiai matome: jis kalba apie miestus, kurie neva yra po Rusijos vėliava, bet juos visiškai kontroliuojame mes. 

Tai rodo, kad jis nėra visiškai informuotas ir tinkamai informuotas. Jam pateikiama tik teigiama informacija. Jis nenori girdėti blogų dalykų“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad autokratiniai lyderiai, ypač vyresnio amžiaus, nenori sulaukti blogų emocijų, net kai kalbama apie tikrąją reikalų padėtį. Jo nuomone, vadai per sukilimą palaikė Jevgenijų Prihožiną, nes jis „iš tikrųjų buvo mūšio lauke“ šalia jų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį su oficialiu vizitu atvyko į Bulgariją. Ši šalis yra svarbi šaudmenų gamintoja ir pastaruoju metu atvirai remia Kyjivą.

„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien atvyko vienos dienos vizito į Sofiją“, – sakoma Bulgarijos vyriausybės pranešime.

V.Zelenskis platformoje „Telegram“ pranešė, kad surengs išsamias derybas su Bulgarijos ministru pirmininku Nikolajumi Denkovu, taip pat susitiks su prezidentu Rumenu Radevu, kitais vyriausybės pareigūnais ir parlamentarais.

Darbotvarkėje numatyta „parama gynybai, Ukrainos euroatlantinė integracija, NATO viršūnių susitikimas, saugumo garantijos ir Taikos formulės įgyvendinimas“, – pridūrė jis.

„Bus pasirašyta bendra deklaracija dėl Ukrainos euroatlantinės integracijos ir bendradarbiavimo energetikos srityje memorandumas“, – teigiama Bulgarijos vyriausybės pranešime.

Visuomeninė televizija transliavo iš oro uosto išvažiuojančio V.Zelenskio kortežo vaizdus.

Vienos dienos vizitas vyksta tuo metu, kai Bulgarija ruošėsi patvirtinti, kad karinė pagalba Ukrainai bus siunčiama tiesiogiai, atsisakydama ankstesnės praktikos tiekti ginklus Kyjivui per trečiąsias šalis.

Trečiadienį transliuotame interviu televizijai V.Zelenskis sakė, kad lėtas ginklų tiekimas Ukrainai uždelsė Kyjivo planuotą kontrpuolimą ir leido Rusijai sustiprinti savo gynybą okupuotose teritorijose, įskaitant teritorijų užminavimą.

Kremlius suskubo pasmerkti V.Zelenskio vizitą į Bulgariją, teigdamas, kad Ukrainos lyderis bando įvelti kitas šalis į Maskvos ir Kyjivo konfliktą.

„Kyjivo režimas daro viską, kad į šį konfliktą beveik tiesiogiai įtrauktų kuo daugiau šalių, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Daugelis šalių jau įsitraukė į šį konfliktą tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Ši tema bus aptarta su bulgarais.“

Bulgarija – Europos Sąjungos ir NATO narė, tačiau istoriškai ir kultūriškai artima Maskvai – yra labai susiskaldžiusi dėl ginklų siuntimo į karo draskomą Ukrainą.

Tačiau nuo Rusijos invazijos į Ukrainą Bulgarijos šaudmenų gamyklos dirba visu pajėgumu.

Praėjusiais metais sparčiai augančios Bulgarijos ginklų pramonės eksporto vertė siekė maždaug 4,3 mlrd. dolerių (apie 4 mlrd. eurų) – trigubai daugiau nei ankstesnis 2017 metais pasiektas rekordas.

Iki šiol trečiosios šalys tarpininkavo tiekiant ginklus Ukrainai – tokį sprendimą karo pradžioje rado tuometinis ministras pirmininkas Kirilas Petkovas.

„Beveik viską, ką gavome pirmosiomis konflikto dienomis, suteikė mūsų partneriai bulgarai“, – neseniai Bulgarijos televizijoje NOVA teigė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

Ketvirtadienį Bulgarijos įstatymų leidėjai taip pat turėjo priimti deklaraciją dėl paramos Ukrainai kovoje su Rusijos agresija ir pritarti Kyjivo siekiui įstoti į NATO.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusijos visuomenėje jau įvyko skilimas, daugelį metų kurta valdžios vertikalė subyrėjo, o Rusijos diktatorius susilpnėjo, todėl atėjo laikas pasauliui daryti jam didesnį spaudimą, rašo CNN.

„Putinas nekontroliuoja padėties regionuose. Jis nekontroliuoja saugumo padėties. Visi suprantame, kad visa jo kariuomenė yra Ukrainos teritorijoje, beveik visa. Ir todėl “Wagner„ taip lengvai nuėjo (per birželio 24 d. sukilimą – red.), nes kas gali juos sustabdyti?

Jis nekontroliuoja regioninės politikos, jis nekontroliuoja žmonių, kurie ten yra. Vadinasi, visa vertikalė, kurią jis turėjo, subyrėjo“, – sakė V.Zelenskis.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

V.Zelenskis taip pat kalbėjo apie įdomią analizę, kurią, Ukrainos žvalgybos duomenimis, atliko Kremlius – Rusijoje per „Wagner“ sukilimą pusė žmonių palaikė J.Prigožiną, o pusė – V.Putiną.   

„18 ar 19 Rusijos regionų konkrečiai palaikė Prigožino veiksmus, o 21 konkrečiai palaikė Putiną. O tam tikras skaičius regionų nežinojo, ką palaikyti. Pusė Rusijos žmonių svyruoja. Ir labai stipriai.  

Visi pasakymai, kad jis viską kontroliuoja, yra silpni pasakymai. Tai reiškia, kad tai yra kitoks Putinas – aš nekalbu apie kitą žmogų – tai yra kitoks žmogus galios požiūriu: senas žmogus, žmogus be energijos ir žmogus, kuris nekontroliuoja procesų“, – tikino jis. 

Kliščijivkos rajone Bachmuto sektoriuje tęsiasi smarkūs mūšiai, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas.

„Ten (Kliščijivkos rajone – red. past.) vyksta smarkūs mūšiai, kol kas negalime atskleisti jokių detalių. Bet sprendžiant iš to, kaip priešas kelia paniką, manau, kad Kliščijivkos pavadinimas jiems (rusų okupantams) bus labai simboliškas“, – teigė jis. 

Jis pabrėžė, kad visos detalės bus paskelbtos tinkamu laiku.

Jungtinės Karalystės žvalgyba pranešė, kad Rusija, siekdama atgrasyti Ukrainos gynybos pajėgas nuo kontrpuolimo, sutelkė karines formuotes iš visos šalies.

Ministerijos duomenimis, Zaporižios srityje veikia 58-oji Rusijos Federacijos jungtinė ginkluotųjų pajėgų armija, kuri paprastai rūpinasi saugumu Kaukazo regione.

Donecko srities Velykos Novosilkos rajone pozicijas užima 5-oji jungtinė ginkluotųjų pajėgų armija ir jūrų pėstininkai. Šį junginį Rusijos Federacija panaudojo kaip priešpriešą Kinijai.

Bachmuto apylinkėse gynybą dabar daugiausia laiko oro desanto pajėgos, kurios paprastai dislokuojamos Rusijos vakaruose ir veikia kaip elitinės greitojo reagavimo pajėgos įtampos su NATO atveju.

Žvalgyba pažymėjo, kad tai rodo, kaip karas prieš Ukrainą „pakeitė nusistovėjusią Rusijos nacionalinę strategiją“.

Dieną prieš tai britų žvalgyba pranešė, kad Rusija patobulino taktiką, kuria siekiama sulėtinti šarvuočių kontrpuolimo operacijas Ukrainos gynybos pajėgų pietuose.

Lėtas ginklų tiekimas Ukrainai atidėjo Kyjivo planuojamą kontrpuolimą ir leido Rusijai sustiprinti savo gynybą okupuotose teritorijose, įskaitant minas, trečiadienį transliuotame interviu televizijai sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Prieš kelias dienas Ukrainos uostamiestyje Odesoje kalbėdamas su televizijos CNN žurnaliste Erin Burnett, V. Zelenskis atskleidė, kad siekė pradėti kontrpuolimą prieš Rusiją daug anksčiau, nei jis iš tikrųjų prasidėjo – birželio pradžioje.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Mūsų sulėtėjęs kontrpuolimas vyksta dėl tam tikrų sunkumų mūšio lauke. Ten viskas yra smarkiai užminuota, – per vertėją iš anksto įrašytame interviu sakė V.Zelenskis. – Norėjau, kad mūsų kontrpuolimas vyktų daug anksčiau, nes visi suprato, kad jei kontrpuolimas vyks vėliau, bus užminuota daug didesnė mūsų teritorijos dalis.“

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai praneša, kad Ukrainos gynybos pajėgos vykdė kontrpuolimo operacijas penkiose fronto zonose, buvo sėkmingos, taip pat sudavė raketų smūgius priešo užnugaryje.

Remdamiesi išanalizuotais duomenimis, ekspertai teigia, kad Ukrainos smūgiai rodo, jog gynybos pajėgos pradėjo koordinuotą smūgių seriją, kurios tikslas – pabloginti Rusijos logistikos ir antžeminių ryšių linijas visame kovos perimetre.

ISW preliminariu vertinimu, panašu, kad Ukrainos pajėgos orientuojasi į naikinimą, kuris išsaugo Ukrainos gynybines pajėgas lėtesnio teritorijos prieaugio sąskaita, o Rusijos gynybines pajėgas ir techniką palaipsniui silpnina.

Ekspertai pažymi, kad tokių Ukrainos pajėgų veiksmų rezultatai bus matomi ne iš karto.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Ukrainos pareigūnai pranešė, jog Rusija toliau perka Irano bepiločius orlaivius „Shahed“ ir sudaro sąlygas šiuos orlaivius gaminti Rusijoje, padedant Iranui.

Ekspertai taip pat nurodo, kad Kremlius ir toliau demonstruoja susirūpinimą dėl galimo ginkluoto sukilimo Rusijoje pavojaus po birželio 24 d. įvykusio „Wagner“ grupės maišto.

Pagrindinės ISW liepos 5 d. išvados:

• Pranešama, kad liepos 5 d. Ukrainos pajėgos vykdė kontrpuolimo operacijas penkiuose fronto ruožuose ir kai kuriose vietovėse pasiekė sėkmę.
• Be to, liepos 5 d. naktį ir dieną Ukrainos pajėgos surengė keletą raketų atakų prieš Rusijos užnugario pozicijas visame fronte.
• Tikėtina, kad Rusija toliau kuria informacines sąlygas galimam netikram išpuoliui prieš ŽAE, tačiau šiuo metu mažai tikėtina, kad dėl to galėtų įvykti radiologinis incidentas.
• Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusija toliau perka Irano bepiločius orlaivius „Shahed“ ir sudaro sąlygas šių bepiločių orlaivių gamybai Rusijoje su Irano pagalba.
• Po birželio 24 d. įvykusio „Wagner“ grupės maišto Kremlius ir toliau reiškia susirūpinimą dėl galimo ginkluoto sukilimo Rusijoje pavojaus.
• Laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas asmeniškai įspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl grasinimų panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje per savo vizitą Maskvoje kovo pabaigoje.
• Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas atleido Sergejų Michailovą iš propagandinės agentūros TASS generalinio direktoriaus pareigų ir pakeitė jį Andrejumi Kondrašovu.
• Rusijos kariuomenė tęsė puolamąsias operacijas Kupjansko-Svatovės linijoje, o Rusijos ir Ukrainos kariuomenės toliau keitėsi ugnimi aplink Kreminą.
• Ukrainos kariai sėkmingai vykdė puolimą Bachmuto rajone, o Rusijos vadinamieji karo vadai pranešė, kad Ukrainos kariai išvadavo svarbią aukštumą Kliščijivkos rajone (7 km į pietvakarius nuo Bachmuto).
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos tęsė antžemines atakas Avdijivkos-Donecko linijoje.
• Ukrainos gynėjai tęsė antžemines atakas Donecko srities vakarinės dalies ir Zaporožės srities rytinės dalies pasienio ruože, taip pat Zaporožės srities vakarinėje dalyje.

Viename Kyjivo apygardos teisme trečiadienį buvo sužeisti du policijos pareigūnai, o į teismo posėdį atvežtas vyras susisprogdino, pranešė pareigūnai.

Kyjivo Ševčenkovskio teisme įvyko mažiausiai du sprogimai. Pareigūnai nenurodė, kad sprogimai susiję su Ukrainos karo veiksmais.

„Nusikaltėlis mirė įvykio vietoje. Pirminiais duomenimis, jis susisprogdino“, – socialiniame tinkle pranešė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.

Du teisėsaugos pareigūnai buvo sužeisti, kai jie įsiveržė į patalpas, pridūrė I. Klymenka.

„Jų gyvybes išgelbėjo skydai“, – teigė jis.

Nustatyta, kad įtariamasis yra Ihoris Humeniukas. Jis buvo sulaikytas 2015 metais dėl keturių nacionalinių gvardiečių žūties.

Teismas buvo aptvertas, o lauke stovėjo keli greitosios pagalbos automobiliai, sakė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP reporteris.

Buvo matyti iš teismo pastato išvažiuojantys du greitosios pagalbos automobiliai. Buvo pastebėta apie 20 ginkluotų policininkų su šalmais, įeinančių į patalpas.

Anksčiau trečiadienį Ukrainos pareigūnai teigė, kad sostinės Kyjivo teisėsauga reagavo į pranešimus apie sprogimą apygardos teisme, o į įvykio vietą atskubėjo gelbėjimo tarnybos.

Vėliau AFP korespondentas išgirdo dar vieną sprogimą.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kyjive buvo sustiprintas saugumas, o naktį vis dar galioja komendanto valanda.

„Remiantis preliminaria informacija, nenustatytą įtaisą susprogdino į teismo posėdį atvežtas vyras“, – pareiškime pridūrė I.Klymenka.

Kyjivo miesto karinė administracija nurodė, kad sprogimas įvyko 17 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, kai teisėsaugos pareigūnai lydėjo kaltinamąjį į teismo salę.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad į teismo posėdį atvežtas vyras detonavo sprogstamąjį įtaisą, kai bandė pabėgti būdamas tualete.

I.Klymenka paragino sostinės gyventojus nesiartinti prie įvykio vietos ir leisti pirmosios pagalbos tarnyboms atlikti savo darbą. „Nustatinėjamos detalės“, – pridūrė jis.

Naktį į liepos 6 d. Rusija per masinę ataką prieš Ukrainą panaudojo mažiausiai 6 raketas nešėjas, kurių bendra salvių suma siekė 36 raketas. Trys iš jų – antžeminės, dar trys – povandeninės.

Kaip teletilto eteryje sakė Jungtinio pietų gynybos pajėgų koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, šios raketos gali įveikti didelius atstumus, todėl yra pavojingos visai Ukrainai.

„Vakare buvo sutelkti 4 paleidimo įrenginiai, buvo akivaizdu, kad priešas ruošiasi. Naktį priešas padidino paleidimo įrenginių skaičių – šiame etape ir naktinio puolimo metu dalyvavo mažiausiai 6 paleidimo įrenginiai – 3 antžeminiai ir 3 povandeniniai. Iš viso “Kalibr„ raketų salvė siekė iki 36 vienetų“, – sakė N.Humeniuk.

„Zuma press“/„Scanpix“/Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro atstovė Natalija Humeniuk

Komentuodama ataką Lvive, N.Humeniuk pridūrė, kad „Kalibr“ yra pavojingos visiems Ukrainos regionams, nes jos gali nuskrieti didelius atstumus, o pražūtingos pasekmės gali būti tiek dėl tiesioginio pataikymo, tiek dėl raketos numušimo.

„Iš patirties galime pastebėti, kad tokių pasekmių gali būti ir nuo tiesioginio pataikymo, ir kovinio darbo metu, kai įvyksta numušimas virš miesto, o nuolaužos taip pat gali padaryti žalos. Todėl visada pabrėžiame, kad net jei tikrai tikite mūsų priešlėktuvine gynyba, būtina vykti į slėptuvę, nesvarbu, kurioje Ukrainos dalyje esate“, – pabrėžė N.Humeniuk.