Karas Ukrainoje. Ukrainiečiai virš Juodosios jūros numušė rusišką „Bayraktar“ analogą

Ukraina jau turi bepiločių orlaivių, galinčių įveikti daugiau kaip 1000 km atstumą. Tai atskleidė šalies skaitmeninės transformacijos ministras Mychaila Fiodorovas.

Interviu Vokietijos televizijos kanalui „Welt“ jis nekomentavo naujausių atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje, tačiau pažymėjo, kad šiemet Ukrainai pavyko dešimteriopai padidinti tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių gamybą.

Kadras iš vaizdo įrašo/Paleidžiamas Ukrainos dronas

„Daugumos naudojamų bepiločių orlaivių veikimo nuotolis yra nuo 700 iki 1000 kilometrų. Tačiau dabar yra modelių, galinčių nuskristi daugiau nei 1000 kilometrų“, – sakė jis.

Odesos gynėjai virš Juodosios jūros numušė retą ir labai brangų Rusijos bepilotį orlaivį „Forpost“ – „Bayraktar“ analogą. Šis dronas gali vykdyti žvalgybą ir atakuoti antžeminius taikinius.

„Karinės oro pajėgos pamušė vieną brangiausių „Forpost“ tipo smogiamųjų orlaivių – tai rusiškas bepilotis orlaivis, jo kaina – apie 7 mln. dolerių. Jį numušė Odesos zenitinės raketinės brigados kariai virš Juodosios jūros akvatorijos – tai toks ganėtinai neįprastas taikinys, bet vis dėlto mums pavyko jį sunaikinti“, – teletilto eteryje sakė karinių oro pajėgų pranešėjas Ilja Jevlašas.

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Rusiškas kovinis bepilotis orlaivis „Forpost“

Pasak jo, šis dronas gali nešti įvairius kovinius krovinius ir pakankamai ilgą laiką gali vykdyti paskirtas kovines užduotis palei fronto liniją.

„Jis atrodo kažkuo panašus į „Bayraktar“ analogą. Jis pakankamai didelis, gali vykdyti žvalgybą ir dar nešti papildomą kovinį krūvį – dvi raketas ar kitus ginklus, skirtus smogti antžeminiams taikiniams“, – apibendrino I.Jevlašas.

Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas.

„Ką mes pastebime, kad daug drąsiau kreipiasi (pagalbos – BNS) ir išsilaiko. Turime įvairių terapijų, jos yra tęstinės – po septynis–dešimt susitikimų, išsilaiko žmonės. Anksčiau būdavo, kad jie ateina, iškrenta, negrįžta, neinformuoja, o dabar tokio stabilumo yra“, – šią savaitę BNS sakė psichologas.

Anot M.Jeršovo, 2022 metais pradėjus teikti pagalbą, organizacijoje veikė viena terapinė grupė, į ją galėjo užsiregistruoti apie 10–12 žmonių. Dabar grupių skaičius išaugo iki penkių. 

Taip jis kalbėjo Rusijai prieš daugiau nei dvejus metus pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą ir daliai jos piliečių pasitraukus į Lietuvą.

Psichologo teigimu, į organizaciją psichologinės pagalbos kreipėsi dešimtimis daugiau žmonių nei užpernai.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Estijos prezidentas Alaras Karis pirmadienį pasirašė įstatymą, kuriuo denonsuojama Estijos ir Rusijos teisinės pagalbos sutartis.

Prezidento kanceliarija nurodė, kad Rygikogas kovo 20 dieną plenariniame posėdyje priėmė Vyriausybės inicijuotą įstatymo projektą, kad būtų denonsuota 1993 metais Maskvoje pasirašyta ir po dvejų metų įsigaliojusi Estijos ir Rusijos teisinės pagalbos sutartis.

Už jį 101 narį turinčiame parlamente balsavo 52 įstatymų leidėjai.

Tokio sprendimo priežastis – Rusijos vykdomas plataus masto karas prieš Ukrainą.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Alaras Karis

Latvijos parlamentas analogišką žingsnį žengė sausį. Įstatymų leidėjai pareiškė nepasitikintys Maskva praėjus beveik dvejiems metams po jos invazijos į Ukrainą.

Susitarimai tarp Rusijos ir Estijos bei Rusijos ir Latvijos įsigaliojo praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir yra susiję su savitarpio pagalba bendrosios teisės, šeimos teisės ir baudžiamosiose bylose. Jų galiojimas automatiškai būdavo pratęsiamas kas penkerius metus.

Rusija turi būti įspėta prieš šešis mėnesius iki susitarimo galiojimo pabaigos. Vėliau abiejų Baltijos valstybių ir Maskvos teisinis bendradarbiavimas bus grindžiamas tarptautiniais susitarimais.

Rusijos kariai jau įžengė į Časiv Jaro aukštumas Donecko srityje, padėtis ten sudėtinga, interviu Ukrainos radijui „NV“ sakė projekto „DeepState“ bendraįkūrėjas ir analitikas Romanas Pogorilyjus.

„Dabar vyksta smarkūs mūšiai būtent dėl Ivanovskės kaimo, kuris yra netoli Časiv Jaro. Maskviečiai jau ne kartą pareiškė, kad jie neva visiškai kontroliuoja šį kaimą, tačiau tai netiesa. Ten kovoja mūsų kariškiai, jie sulaiko puolimą. Tačiau, deja, maskviečiai jau įžengė į Časiv Jaro aukštumas, o to nereikėjo leisti, nes anksčiau buvo paskelbta, kad Časiv Jaro gynybai statomi inžinieriniai fortifikaciniai įrenginiai. Bet, kaip matome, jie jau visiškai priartėjo, todėl klausimas čia lieka atviras“, – sakė jis.

Analitikas ne kartą pabrėžė, kad Časiv Jaras yra strategiškai svarbus miestas, stovintis ant dominuojančių aukštumų.

„Nuo aukštumų jie turės didesnę vizualinę kontrolę, tam tikra prasme – ugnies kontrolę, logistiką. O tai irgi nėra malonu. Atitinkamai jie jau įžengė į Časiv Jaro aukštumas, kur, pasak vadovybės, apskritai turėtų būti gynyba. Pačiame mieste, greičiausiai, paprasčiausiai nepavyks išsilaikyti“, – mano R.Pogorilyjus.

Sprogus užminuotam automobiliui Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Ukrainos rytiniame Luhansko regione pirmadienį žuvo Maskvos paskirtas vyriausybės pareigūnas, pranešė vietos valdžios institucijos.

Rusijos tyrimų komiteto, tiriančio didelius nusikaltimus, vietos padalinys pranešė, kad valstybinės švietimo agentūros vadovo pavaduotojas žuvo, kai pirmadienio popietę „automobilyje detonavo nenustatytas įtaisas“.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą, per, panašu, Kyjivo arba Ukrainą remiančių pajėgų surengtus išpuolius Rytų Ukrainoje žuvo ne vienas Maskvos paskirtas pareigūnas.

Tyrimų komitetas paskelbė nuotrauką, kurioje matyti šviesios spalvos visureigis su išdaužytais langais ir durimis bei nuolaužos, išsimėčiusios Luhansko srityje esančiame Starobilske.

„Įvykio aplinkybės ir nusikaltimo padaryme dalyvavę asmenys nustatinėjami“, – teigiama pranešime ir priduriama, kad pradėtas tyrimas dėl „teroristinio akto“.

Savivaldybės vadovas Vladimiras Černevas sakė, kad nukentėjusysis yra Luhansko pareigūnas Valerijus Čaika.

„Mūsų bendražygis mirė“, – rašė jis „Telegram“ žinutėje, ragindamas gyventojus būti atidžius ir pranešti valdžios institucijoms apie bet kokią įtartiną veiklą.

Luhanskas yra vienas iš keturių Rytų Ukrainos regionų, kuriuos Maskva teigė aneksavusi 2022 metais. Nei Ukraina, nei Vakarai, šių aneksijų nepripažįsta.

Rusijos teismas pirmadienį paskelbė, kad iki birželio 5 dienos pratęsė JAV ir Rusijos bendrą pilietybę turinčios žurnalistės Alsu Kurmaševos, kaltinamos „melagingos“ informacijos skleidimu, suėmimą. 

JAV finansuojamo „Laisvosios Europos radiją/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) žurnalistė kaltinama pažeidusi Rusijos cenzūros taisykles ir neužsiregistravusi kaip „užsienio agentė“. Jos darbdaviai pasmerkė šią bylą kaip politiškai motyvuotą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Alsu Kurmaševa

A.Kurmaševa buvo suimta praėjusių metų spalį, kai buvo iš Prahos, kur gyveno, grįžusi į Rusiją dėl neatidėliotinų šeimyninių reikalų. 

Kiek anksčiau šiais metais Rusija RFE/RL priskyrė prie „nepageidaujamų organizacijų“, todėl jos darbuotojams ir partneriams gresia baudžiamasis persekiojimas.

Balandžio 1 d. Jekaterinburge (Rusija) įmonės „Uralmašzavod“ ceche 4 000 kvadratinių metrų plote kilo gaisras, prieš kurį liudininkai išgirdo sprogimą.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija pranešė, kad Jekaterinburgo pramoninio objekto teritorijoje užsidegė cecho stogas, gaisro plotas – 4 tūkst. kvadratinių metrų.

Pasak vietos žiniasklaidos, liudininkai girdėjo, kad iš pradžių kažkas sprogo, o paskui pasklido dūmai.

Pačioje gamykloje teigė, kad pastatas, kuriame kilo gaisras, jiems nepriklauso. „Mūsų pastatas nedega, jis mums nepriklauso. Jis yra „Uralmašzavod“ pramoninėje teritorijoje, tačiau yra toli nuo mūsų gamybinių patalpų, ir mes nesame šio pastato savininkai“, – sakė jie.

Gaisro priežastis nenustatyta. Apie nukentėjusiuosius nepranešama.

„Uralmašzavod“ yra Rusijos mašinų gamybos įmonė Jekaterinburge. Metalurgijos, kalnakasybos, energetikos pramonės įrenginių gamintoja.

Nuo metų pradžios Rusija Kyjivo kryptimi paleido daugiau kaip 180 naikinimo priemonių, įskaitant 139 raketas ir 48 savadarbes bombas. Tokią statistiką pirmadienį paskelbė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Sergejus Popko.

K.Popko praneša, kad nuo sausio 1 d. iki balandžio 1 d. Rusijos kariuomenė paleido:

• 113 sparnuotųjų raketų Kh-101
• 11 aerobalistinių raketų „Kinzhal
• 6 balistines raketas „Iskander-M“.
• 5 prieštankines sparnuotąsias raketas „Zircon“
• 3 sparnuotąsias raketas X-69
• 1 sparnuotąją raketą „Caliber“
• ir 48 atakos dronus.

„Buvo neįtikėtinai sunku, bet mes atlaikėme šiuos smūgius. Pagarba ir dėkingumas mūsų oro gynybos kariams, kurie dengia dangų virš sostinės. Baisu net įsivaizduoti pasekmes, jei visi šie galingi ginklai pasiektų savo tikslus!“ – rašė Sergejus Popko.

S.Popko ragina Ukrainos sąjungininkus suteikti jai naujų oro gynybos sistemų ir taip padėti apsaugoti dangų virš miestų.