Svarbiausios naujienos
- „Politico“: A.Navalnas iš kapo paskutinį kartą smogė V.Putinui.
- Analitikai nurodė, kas gali padėti apsaugoti Baltijos šalis nuo Ukrainos likimo.
- Rusijos televizija įvardijo keturis Vokietijos tiltus, kuriems smogtų, jeigu griūtų Krymo tiltas.
- Nežinomi asmenys susprogdino geležinkelio tiltą Rusijoje.
- Ch.Grozevas papasakojo apie A.Navalno mainų detales ir apie tai, kad opozicionierių žudynės gali tęstis.
- „The Washington Post“ įvardijo pagrindinius V.Zelenskio iššūkius.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: A.Navalnas iš kapo paskutinį kartą smogė V.Putinui
18:02
Jau seniai Maskvos gatvėse neskambėjo skanduotė „Putinas – žudikas“, ir Rusijos valdžia tikrai stengėsi užkirsti tam kelią. Tačiau mirtis nenuslopino Aleksejaus Navalno gebėjimo smūgiuoti Kremliui.
Net ir gulėdamas karste jis sugebėjo padaryti tai, kas šiandieninėje Rusijoje atrodo neįmanoma: sukviesti tūkstančius žmonių į gatves kolektyvinio pasipriešinimo aktui, kokio nebuvo nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš dvejus metus pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, rašo leidinys „Politico“.
Jei būtų gyvas, A.Navalnas, didelis niūraus humoro mėgėjas, tikriausiai būtų džiaugęsis savo paties laidotuvėmis kaip didžiausiu Kremliaus moralinės degradacijos įrodymu.
Nuo pat tos akimirkos, kai A.Navalno motina Liudmila išvyko į įkalinimo koloniją į šiaurę nuo poliarinio rato, kur vasario viduryje jis staiga mirė, ji sakė, kad Rusijos valdžios institucijos bandė ją šantažuoti, kad ji rengtų neviešas laidotuves.
Pirmiausia jie atsisakė atiduoti jai A Navalno kūną. Tada A. Navalno sąjungininkai nerado vietos, kurioje būtų sutikę jį pašarvoti. Vėliau staiga tapo neįmanoma rasti katafalko, kuris nuvežtų jo kūną į cerkvę.
V.Putinas, kuris garsiai atsisako vadinti A.Navalną vardu, atrodo, nusprendė, kad jo politinis priešas turėtų pradingti po žeme, apgaubtas tylos, pastebi „Politico“.
Tačiau nepaisant persekiojimo pavojaus, praėjusį penktadienį tūkstančiai žmonių viešai atidavė paskutinę pagarbą A.Navalnui visuose Rusijos miestuose.
Didžiausia minia susirinko Maskvoje, kur jauni ir seni žmonės kelias valandas šaltyje laukė eilėse Marjino rajone, kur anksčiau gyveno A.Navalnas – iš pradžių prie rusų stačiatikių cerkvės, kur vyko pamaldos, o paskui – prie netoliese esančių kapinių, kur A.Navalnas galiausiai buvo palaidotas.
Drąsiai galima sakyti, kad minios yra tik ledkalnio viršūnė, pastebi „Politico“. Daugelis A.Navalno šalininkų, įskaitant visą jo komandą, pabėgo iš Rusijos ir neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik stebėti įvykius iš užsienio. Kiti Rusijoje negalėjo arba bijojo dalyvauti.
Penktadienį A. Navalno komandos surengta tiesioginė transliacija per „YouTube“ pritraukė 250 000 žiūrovų auditoriją.
„Putinas manė, kad Navalno problema išnyks kartu su žmogumi. Tačiau jis labai stipriai apsiskaičiavo“, – žiūrovams sakė artima A.Navalno sąjungininkė Marija Pevčich.
Nors A.Navalno komanda tvirtino, kad laidotuvės nėra protesto mitingas, tikriausiai siekdama sumažinti pavojų savo šalininkams, daugeliui rusų jo mirtis yra ir asmeninė, ir politinė.
Pirmosios skanduotės: „Navalnas!“ ir „Tu nebijai, nebijome ir mes“ greitai peraugo į: „Rusija bus laisva!“
O jau popietę didelės grupės taip pat skandavo: „Karui – ne!“
„Šiandien man tai buvo stipriausias priminimas, kad politika Rusijoje nėra mirusi, kad žmonės nepasiduoda ir toliau tiki ateitimi be diktatūros, neteisybės ir karų“, – sakė 24 metų maskvietis Romanas, kuris saugumo sumetimais prašė neskelbti jo pavardės.
Rusijos valstybinis aparatas daugelį metų stengėsi paversti A.Navalną toksiška figūra. Po jo įkalinimo 2021 m. pradžioje visas jo tinklas buvo pavadintas „ekstremistine organizacija“, dėl ko jo artimi sąjungininkai buvo priversti išvykti į tremtį, o šalininkai – tylėti.
Svarbiausia motyvacija
Daug ką pasako tai, kad A.Navalno žmona Julija, kuri įsipareigojo mesti iššūkį Kremliui po vyro mirties, ir poros vaikai Darija ir Zacharas nedalyvavo laidotuvėse ir liko už Rusijos ribų. Vietoj to jie socialinėje žiniasklaidoje paskelbė jaudinančias padėkas.
Prieš laidotuves baiminantis susidorojimo, teisių gynimo grupė „Pervy Otdel“ patarė gedintiesiems net nesinešti opozicijos lyderio nuotraukų ar atvaizdų, nors Rusijos įstatymai to nedraudžia.
„Viskas, kas pastaraisiais metais nutiko aplink Aleksejų Navalną, rodo, kad kai kalbama apie šį žmogų, valdžia kalba ne teisės, o gatvės, kalėjimo ir brutalios jėgos kalba“, – sakė „Pervy Otdel“ teisininkas Dmitrijus Zair-Bekas.
Tačiau jei Kremlius tikėjosi, kad A.Navalno mirtis parodys, jog jam pavyko išnaikinti bet kokią opoziciją, vietoj to jis suteikė rusams pagrindinę motyvaciją nebesislapstyti.
Iš karto po A.Navalno mirties žmonės visoje Rusijoje nešė gėles prie sovietmečio politinių represijų paminklų savo miestuose.
Valdžios institucijos nurinko gėles ir atliko šimtus areštų.
Kremliaus pareigūnai „nenori atrodyti kaip satanistai prieš savo pačių konservatyvų elektoratą“
Teisių gynimo grupė „OVD-Info“ pranešė, kad maždaug 13-oje miestų buvo sulaikyta apie šimtą žmonių. Tačiau Maskvoje valdžios institucijos daugiausia pasirinko nekonfliktišką kelią.
Pasak analitiko Abaso Galjamovo, panašu, kad Kremlius nusprendė vengti viešų susirėmimų sostinėje prieš netrukus vyksiančius griežtai surežisuotus prezidento rinkimus.
„Viskas kėlė grėsmę, kad bus nueita per toli: mūšis prieš mirusį žmogų ir akivaizdi nepagarba A.Navalno motinai“, – „Politico“ sakė analitikas A.Galjamovas. Kremliaus pareigūnai „nenori atrodyti kaip satanistai prieš savo pačių konservatyvų elektoratą“, sakė jis.
Jis pridūrė, kad vietoj to, panašu, buvo siekiama suvaldyti minią ir sustabdyti informacijos srautą.
Prieš laidotuves studentams ir valstybės tarnautojams buvo liepta nedalyvauti, o kai kuriems žmonėms policija skyrė išankstinius įspėjimus. Pačią dieną gedintiesiems teko susidurti su neveikiančiu internetu ir apsunkinta galimybe patekti į cerkvę ir kapines.
Cerkvės ir kapinių darbuotojai paskubomis vykdė laidotuvių procedūrą, todėl tik nedaugeliui buvo suteikta galimybė atsisveikinti su mirusiuoju, iki kol užkasant jo karstą.
Griauna Kremliaus mitą
Tačiau eilės norinčiųjų palaikyti Borisą Nadeždiną ir prie A.Navalno kapo griauna Kremliaus pasakojimą, kad Rusijos lyderis ir jo karas sulaukia vieningo rusų palaikymo. Šios eilės taip pat suteikė Kremliui priešiškai nusiteikusiems rusams labai reikalingos vilties ir galimybę pasireikšti, pastebi leidinys.
„Ilgos [žmonių] eilės tapo nauju rusų dalyvavimo politikoje būdu“, – televizijos kanalui „Dožd“ sakė „Novaja Gazeta Europe“ vyriausiasis redaktorius Kirilas Martynovas.
Paklaustas apie A.Navalno laidotuves, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti, tik priminė, kad rusai turi laikytis protestų įstatymų, kuriais draudžiama bet kokia vieša nesantaika.
Taigi paskutinis žodis galiausiai teko A.Navalnui, sako „Politico“.
Kai jo karstas buvo nuleistas į ką tik iškastą kapą, muzikantai grojo Franko Sinatros dainą „My Way“, o po to – paskutinę jo dainą iš mėgstamiausio filmo – „Terminatorius 2“.
Žiniasklaida: JAV naikintuvai F-35 aktyviai dalyvauja misijose virš Ukrainos teritorijos
21:48
Singapūro gynybos ministras Ng Eng Henas pareiškė, kad JAV naikintuvai F-35 aktyviai dalyvauja misijose virš Ukrainos teritorijos. Šių misijų tikslas – nustatyti tikslią Rusijos oro gynybos sistemų buvimo vietą.
„Pastaruoju metu Jungtinės Valstijos mobilizavo savo naikintuvus F-35, kad nustatytų Rusijos zenitinių-raketinių sistemų buvimo vietą Ukrainoje. Surinkta žvalgybinė informacija vėliau perduodama NATO šalims“, – bulgarianmilitary.com citavo Singapūro gynybos ministerijos vadovą.
Portalas primena, kad apie panašų F-35 panaudojimo Ukrainai remti atvejį buvo pranešta praėjusių metų balandį. Tuomet amerikiečių pilotas pasakojo, kad jo pilotuojamas F-35 buvo panaudotas siekiant nustatyti Rusijos sistemos S-300, dislokuotos prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, buvimo vietą.
Pažymima, kad šaltinis iš Singapūro gynybos ministerijos apibūdino orlaivį kaip „radioelektroninį siurblį“ – pažangią priemonę, galinčią surinkti didžiulį kiekį informacijos.
„F-35, kurį Singapūro gynybos ministerija apibūdina kaip radioelektroninį „siurblį“, turi moderniausią įrangą, padedančią rinkti įvairią žvalgybinę informaciją. Į ją įeina radaras AFAR APG-81, radioelektroninės kovos sistema AN/ASQ-239 ir elektrooptinė sistema EOTS. Paprastai tariant, F-35 yra papildomas komponentas, kuris papildė sudėtingą platformų ir jutiklių tinklą, kurį šiuo metu naudoja Vakarų šalys, vadovaujamos JAV, siekdamos aprūpinti Ukrainą itin svarbia žvalgybos informacija“, – teigiama leidinyje.
Nepaisant pažangių F-35 galimybių, leidžiančių aptikti ir identifikuoti priešo sistemas, pasitaiko situacijų, kai šis funkcionalumas ne visada duoda rezultatų. Per paskutinį tokį atvejį F-35 pilotui nepavyko aptikti S-300 įrenginio. Tuo metu jis teigė, jog taip atsitiko dėl to, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba veikė „kovinio rezervo režimu“ – gana neįprastu režimu, kai S-300 radarai išlieka pasyvūs, vien renka duomenis, bet jų neskleidžia.
Anksčiau ekspertai padarė išvadą, kad Ukraina neturėtų tikėtis F-35 pristatymo. Viena iš to priežasčių – didelė naikintuvo kaina, beveik dvigubai viršijanti F-16 kainą. Todėl, pasak analitikų, mažai tikėtina, kad JAV mokesčių mokėtojai pritars moderniausių orlaivių perdavimui Ukrainai.
Vokietija įžvelgia Rusijos keliamą grėsmę Balkanų šalims
19:52
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį pareiškė, kad delsimas į Europos Sąjungą priimti Vakarų Balkanų šalis didina šiam regionui Rusijos keliamą ilgalaikę grėsmę.
„Priimti šešias narystės ES siekiančias regiono valstybes po savo sparnu tapo geopolitine būtinybe, atsižvelgiant į žiaurų Rusijos imperializmą“, – pareiškime teigė A.Baerbock.
„Negalime leisti, kad Europoje atsirastų „pilkųjų zonų“, ir kartu turime padaryti viską, ką galime, kad apsaugotume flangus, kuriuos Rusija gali panaudoti destabilizacijai, dezinformacijai ir infiltracijai“, – sakė ji prieš vizitą į Vakarų Balkanus.
Parama regiono šalims galėtų apimti „demokratinių institucijų stiprinimą, jų atsparumo didinimą ir ekonominių perspektyvų suteikimą jų gyventojams“, nurodė ji.
Pirmadienį A.Baerbock išvyko į Juodkalniją, paskui lankysis Bosnijoje ir Hercegovinoje.
Karas Ukrainoje vėl paskatino ES siekį plėstis į Vidurio ir Rytų Europą.
2022 metų gruodį Bosnija tapo penktąja Balkanų šalimi, kuriai po Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos ir Albanijos suteiktas kandidatės statusas.
Kosovas taip pat pateikė paraišką 2022 metais, tačiau jam dar nesuteiktas kandidato statusas.
Tačiau Balkanuose didėja nusivylimas dėl lėtai vykstančių derybų su ES dėl galimos narystės.
Blokas pažadėjo per ateinančius 10 metų padėti padvigubinti Vakarų Balkanų ekonomiką ir atverti šiam regionui dalį Europos bendrosios rinkos.
A.Baerbock sakė, kad Juodkalnija pateikė „plataus užmojo darbotvarkę“, kuria siekiama narystės ES.
Svarbiausiomis sritimis išlieka teisinės valstybės ir kovos su korupcija gerinimas, pabrėžė A.Baerbock.
Tuo metu Bosnija, kuriai ES suteikė kandidatės statusą, atsidūrė kryžkelėje ir, pasak jos, taip pat turės vykdyti reformas.
Vokietija nepritaria „tiems, kurie savo fantazijomis apie susiskaldymą stato kliūtis Bosnijai ir Hercegovinai kelyje į ES“, sakė A.Baerbock.
Rusija palaiko glaudžius santykius su Bosnijos serbų lyderiu Miloradu Dodiku.
M.Dodikas, kuriam praėjusį mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas įteikė vieną aukščiausių Rusijos apdovanojimų, pastaraisiais mėnesiais metė iššūkį Bosnijos pokario valdymo struktūrai.
Lietuva prisidės prie Čekijos iniciatyvos nupirkti Ukrainai amunicijos
19:21
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį pranešė, kad Lietuva prisidės prie Čekijos iškeltos tarptautinės iniciatyvos nupirkti Ukrainai trūkstamos amunicijos.
Ministrė pirmininkė telefonu tai aptarė su Čekijos kolega Petru Fiala, pranešė Vyriausybė.
„Tai yra labai svarbi iniciatyva, ypač šiuo laikotarpiu, kai amunicijos tiekimas Ukrainai sulėtėjęs“, – pranešime sakė I.Šimonytė.
Kaip iki šiol, taip ir toliau Lietuva palaikys visus paramos formatus, kurie padidintų Ukrainos galimybes efektyviai gintis nuo Rusijos agresijos, taip ginant ir visos Europos laisvę“, – pridūrė ji.
Minimos iniciatyvos rėmuose šalys dalyvauja bendrame amunicijos pirkime ir perdavime Ukrainai, identifikuodamos įsigijimui galimus amunicijos rezervus ar sparčios gamybos šaltinius.
Čekija dar vasario pabaigoje pranešė, kad turi tarptautinę paramą, įskaitant iš Kanados ir Danijos, finansuoti greitą šimtų tūkstančių amunicijos vienetų įsigijimą iš trečiųjų šalių, siekiant padėti karinės paramos laukiančiai Ukrainai mūšio lauke.
Apie tokią iniciatyvą paskelbta Europos Sąjungai (ES) nepavykus ištęsėti pažado iki kovo 1 dienos išsiųsti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.
Pokalbio telefonu metu Lietuvos ir Čekijos premjerai taip pat aptarė saugumo padėtį regione, investicijų į gynybą didinimo svarbą Europoje bei pasiryžimą stiprinti dvišalius Lietuvos ir Čekijos santykius, nurodė Vyriausybė.
Dingo milijardai: Ukraina sako negavusi 16 mlrd. eurų paramos
19:01
Ukraina pirmadienį pareiškė negavusi 16 mlrd. eurų, surinktų per dvi donorų konferencijas, surengtas Lenkijoje 2022 metais, Rusijos plataus masto invazijos pradžioje.
Šis pranešimas paskelbtas Kyjivui nerimaujant dėl karinės ir finansinės paramos, karui įžengus į trečiuosius metus.
Per du renginius 2022-aisiais buvo surinkta atitinkamai 10 mlrd. ir 6 mlrd. eurų, spaudos konferencijoje sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.
„Ukraina iš jų nieko negavo. Lėšas Ukrainai remti surinko Lenkija kartu su Europos Komisija“, – kalbėjo jis.
„Kur jie nuėjo, ką jie parėmė [...] Ukraina nieko negavo“, – pridūrė premjeras.
2022 metų balandį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paskelbė, kad Varšuvoje vykusiame visuotiniame paramos Ukrainos pabėgėliams rinkimo renginyje buvo surinkta 10,1 mlrd. eurų.
Kitą mėnesį Lenkijos sostinėje surengtame atskirame renginyje buvo surinkta daugiau kaip 6,3 mlrd. eurų, taip pat remiant Europos Sąjungai, tuomet pranešė Lenkijos vyriausybė.
Pastaraisiais mėnesiais ištikimų sąjungininkių Lenkijos ir Ukrainos santykiai pašlijo kilus ginčui dėl grūdų importo ir lenkų ūkininkų vykdomos bendros sienos blokados.
Kyjivas įspėjo, kad jam labai reikia didesnės karinės ir finansinės pagalbos, jis laukia naujo 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) vertės JAV pagalbos paketo, kurio priėmimas stringa Vašingtone.
D.Šmyhalis anksčiau paragino Vakarų šalis paspartinti konfiskuoto Rusijos turto perdavimą Ukrainai, kuris padėtų Ukrainos atstatymui, jau daugiau kaip dvejus metus tęsiantis karui.
Ukraina pristatė naujausią minoms atsparų šarvuotį „Inguar-3“
19:00
Ukrainos gynybos bendrovė „Inguar“ pristatė naujausią savo šarvuotąją kovos mašiną „Inguar-3“.
Pagrindinė jos ypatybė yra ta, kad yra sukurtas kaip specializuota kovinė platforma modulinės konstrukcijos principu – kitaip nei kiti panašūs tos pačios klasės šarvuočiai, sukurti civilinių platformų pagrindu.
Nuo minų apsaugota transporto priemonė „yra lengvoji taktinė transporto priemonė, skirta puikiai veikti įvairiose karinėse aplinkose“, – rašoma gamintojo „Inguar“ interneto svetainėje.
Priduriama, kad „moderniausia“ transporto priemonė buvo sukurta su Ukrainos specialiųjų pajėgų pagalba ir atsižvelgiant į karo reikalavimus.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Politico“: A.Navalnas iš kapo paskutinį kartą smogė V.Putinui
18:02
Jau seniai Maskvos gatvėse neskambėjo skanduotė „Putinas – žudikas“, ir Rusijos valdžia tikrai stengėsi užkirsti tam kelią. Tačiau mirtis nenuslopino Aleksejaus Navalno gebėjimo smūgiuoti Kremliui.
Net ir gulėdamas karste jis sugebėjo padaryti tai, kas šiandieninėje Rusijoje atrodo neįmanoma: sukviesti tūkstančius žmonių į gatves kolektyvinio pasipriešinimo aktui, kokio nebuvo nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš dvejus metus pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, rašo leidinys „Politico“.
Jei būtų gyvas, A.Navalnas, didelis niūraus humoro mėgėjas, tikriausiai būtų džiaugęsis savo paties laidotuvėmis kaip didžiausiu Kremliaus moralinės degradacijos įrodymu.
Nuo pat tos akimirkos, kai A.Navalno motina Liudmila išvyko į įkalinimo koloniją į šiaurę nuo poliarinio rato, kur vasario viduryje jis staiga mirė, ji sakė, kad Rusijos valdžios institucijos bandė ją šantažuoti, kad ji rengtų neviešas laidotuves.
Pirmiausia jie atsisakė atiduoti jai A Navalno kūną. Tada A. Navalno sąjungininkai nerado vietos, kurioje būtų sutikę jį pašarvoti. Vėliau staiga tapo neįmanoma rasti katafalko, kuris nuvežtų jo kūną į cerkvę.
V.Putinas, kuris garsiai atsisako vadinti A.Navalną vardu, atrodo, nusprendė, kad jo politinis priešas turėtų pradingti po žeme, apgaubtas tylos, pastebi „Politico“.
Tačiau nepaisant persekiojimo pavojaus, praėjusį penktadienį tūkstančiai žmonių viešai atidavė paskutinę pagarbą A.Navalnui visuose Rusijos miestuose.
Didžiausia minia susirinko Maskvoje, kur jauni ir seni žmonės kelias valandas šaltyje laukė eilėse Marjino rajone, kur anksčiau gyveno A.Navalnas – iš pradžių prie rusų stačiatikių cerkvės, kur vyko pamaldos, o paskui – prie netoliese esančių kapinių, kur A.Navalnas galiausiai buvo palaidotas.
Drąsiai galima sakyti, kad minios yra tik ledkalnio viršūnė, pastebi „Politico“. Daugelis A.Navalno šalininkų, įskaitant visą jo komandą, pabėgo iš Rusijos ir neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik stebėti įvykius iš užsienio. Kiti Rusijoje negalėjo arba bijojo dalyvauti.
Penktadienį A. Navalno komandos surengta tiesioginė transliacija per „YouTube“ pritraukė 250 000 žiūrovų auditoriją.
„Putinas manė, kad Navalno problema išnyks kartu su žmogumi. Tačiau jis labai stipriai apsiskaičiavo“, – žiūrovams sakė artima A.Navalno sąjungininkė Marija Pevčich.
Nors A.Navalno komanda tvirtino, kad laidotuvės nėra protesto mitingas, tikriausiai siekdama sumažinti pavojų savo šalininkams, daugeliui rusų jo mirtis yra ir asmeninė, ir politinė.
Pirmosios skanduotės: „Navalnas!“ ir „Tu nebijai, nebijome ir mes“ greitai peraugo į: „Rusija bus laisva!“
O jau popietę didelės grupės taip pat skandavo: „Karui – ne!“
„Šiandien man tai buvo stipriausias priminimas, kad politika Rusijoje nėra mirusi, kad žmonės nepasiduoda ir toliau tiki ateitimi be diktatūros, neteisybės ir karų“, – sakė 24 metų maskvietis Romanas, kuris saugumo sumetimais prašė neskelbti jo pavardės.
Rusijos valstybinis aparatas daugelį metų stengėsi paversti A.Navalną toksiška figūra. Po jo įkalinimo 2021 m. pradžioje visas jo tinklas buvo pavadintas „ekstremistine organizacija“, dėl ko jo artimi sąjungininkai buvo priversti išvykti į tremtį, o šalininkai – tylėti.
Svarbiausia motyvacija
Daug ką pasako tai, kad A.Navalno žmona Julija, kuri įsipareigojo mesti iššūkį Kremliui po vyro mirties, ir poros vaikai Darija ir Zacharas nedalyvavo laidotuvėse ir liko už Rusijos ribų. Vietoj to jie socialinėje žiniasklaidoje paskelbė jaudinančias padėkas.
Prieš laidotuves baiminantis susidorojimo, teisių gynimo grupė „Pervy Otdel“ patarė gedintiesiems net nesinešti opozicijos lyderio nuotraukų ar atvaizdų, nors Rusijos įstatymai to nedraudžia.
„Viskas, kas pastaraisiais metais nutiko aplink Aleksejų Navalną, rodo, kad kai kalbama apie šį žmogų, valdžia kalba ne teisės, o gatvės, kalėjimo ir brutalios jėgos kalba“, – sakė „Pervy Otdel“ teisininkas Dmitrijus Zair-Bekas.
Tačiau jei Kremlius tikėjosi, kad A.Navalno mirtis parodys, jog jam pavyko išnaikinti bet kokią opoziciją, vietoj to jis suteikė rusams pagrindinę motyvaciją nebesislapstyti.
Iš karto po A.Navalno mirties žmonės visoje Rusijoje nešė gėles prie sovietmečio politinių represijų paminklų savo miestuose.
Valdžios institucijos nurinko gėles ir atliko šimtus areštų.
Kremliaus pareigūnai „nenori atrodyti kaip satanistai prieš savo pačių konservatyvų elektoratą“
Teisių gynimo grupė „OVD-Info“ pranešė, kad maždaug 13-oje miestų buvo sulaikyta apie šimtą žmonių. Tačiau Maskvoje valdžios institucijos daugiausia pasirinko nekonfliktišką kelią.
Pasak analitiko Abaso Galjamovo, panašu, kad Kremlius nusprendė vengti viešų susirėmimų sostinėje prieš netrukus vyksiančius griežtai surežisuotus prezidento rinkimus.
„Viskas kėlė grėsmę, kad bus nueita per toli: mūšis prieš mirusį žmogų ir akivaizdi nepagarba A.Navalno motinai“, – „Politico“ sakė analitikas A.Galjamovas. Kremliaus pareigūnai „nenori atrodyti kaip satanistai prieš savo pačių konservatyvų elektoratą“, sakė jis.
Jis pridūrė, kad vietoj to, panašu, buvo siekiama suvaldyti minią ir sustabdyti informacijos srautą.
Prieš laidotuves studentams ir valstybės tarnautojams buvo liepta nedalyvauti, o kai kuriems žmonėms policija skyrė išankstinius įspėjimus. Pačią dieną gedintiesiems teko susidurti su neveikiančiu internetu ir apsunkinta galimybe patekti į cerkvę ir kapines.
Cerkvės ir kapinių darbuotojai paskubomis vykdė laidotuvių procedūrą, todėl tik nedaugeliui buvo suteikta galimybė atsisveikinti su mirusiuoju, iki kol užkasant jo karstą.
Griauna Kremliaus mitą
Tačiau eilės norinčiųjų palaikyti Borisą Nadeždiną ir prie A.Navalno kapo griauna Kremliaus pasakojimą, kad Rusijos lyderis ir jo karas sulaukia vieningo rusų palaikymo. Šios eilės taip pat suteikė Kremliui priešiškai nusiteikusiems rusams labai reikalingos vilties ir galimybę pasireikšti, pastebi leidinys.
„Ilgos [žmonių] eilės tapo nauju rusų dalyvavimo politikoje būdu“, – televizijos kanalui „Dožd“ sakė „Novaja Gazeta Europe“ vyriausiasis redaktorius Kirilas Martynovas.
Paklaustas apie A.Navalno laidotuves, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti, tik priminė, kad rusai turi laikytis protestų įstatymų, kuriais draudžiama bet kokia vieša nesantaika.
Taigi paskutinis žodis galiausiai teko A.Navalnui, sako „Politico“.
Kai jo karstas buvo nuleistas į ką tik iškastą kapą, muzikantai grojo Franko Sinatros dainą „My Way“, o po to – paskutinę jo dainą iš mėgstamiausio filmo – „Terminatorius 2“.
Kova dėl NATO ir ES postų: ar gali vadovauti „žmogus, kuris pusryčiams mėgsta valgyti rusus?“
17:07
Praėjus dviem dešimtmečiams po įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO, Rytų Europos šalys baiminasi, kad jos vėl bus nepastebėtos, kai vėliau šiais metais bus skiriami nauji abiejų institucijų vadovai.
Tikėtinas Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte paskyrimas naujuoju NATO vadovu šią vasarą gali sulaukti Vašingtono, Londono, Paryžiaus ir Berlyno pritarimo. Tačiau daugelis naujųjų Aljanso narių, ypač tų, kurios ribojasi su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, sutinka tai ne taip šiltai, skelbia leidinys „Politico“.
„Kokį moralinį pasitikėjimą turi šis žmogus?“ – sakė buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Nyderlandai nesugebėjo įvykdyti NATO įsipareigojimo skirti 2 proc. BVP gynybai per 13 šio politiko darbo premjero poste metų.
Kiti pretendentai į šį postą buvo Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, kurio vyriausybė vasario mėn. pranešė NATO apie galimą kandidatūrą, ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, kuri nepateikė paraiškos, bet praėjusiais metais išreiškė susidomėjimą.
„Jei galvojame apie geografinę pusiausvyrą, tai bus ketvirtasis [NATO] generalinis sekretorius iš Nyderlandų, – sakė K.Kallas praėjusią savaitę „POLITICO's Power Play“ podkaste. – Ir tada kyla klausimas, [ar] NATO yra pirmojo ir antrojo rango šalys“.
„Ar esame lygūs, ar nesame lygūs? Taigi šie klausimai vis dar išlieka“, – pridūrė ji.
Tačiau kai kurie „Politico“ kalbinti šaltiniai, minėdami K.Kallas, klausia: „Ar tikrai į šias pareigas skiriame žmogų, kuris pusryčiams mėgsta valgyti rusus?“
Plačiau skaitykite ČIA.
43 šalys ragina atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl A. Navalno mirties
17:05
Daugiau kaip 40 šalių pirmadienį pareikalavo atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties ir pareiškė, kad didžiausia atsakomybė tenka Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui.
„Esame pasipiktinę Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirtimi [...] Rusija turi leisti atlikti nepriklausomą ir skaidrų tarptautinį tyrimą dėl jo staigios mirties aplinkybių“, – bendrame pareiškime 43 šalių vardu JT Žmogaus teisių tarybai sakė Europos Sąjungos ambasadorė Lotte Knudsen.
47 metų A.Navalnas mirė vasario 16 dieną vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur atlikinėjo įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.
Jo šeima ir šalininkai apkaltino Kremlių įsakius jį nužudyti, o Vakarų šalių lyderiai pareiškė, kad V.Putinas yra atsakingas už Rusijos opozicijos lyderio mirtį.
Rusijos teismas paliko galioti sprendimą, draudžiantį B.Nadeždinui dalyvauti rinkimuose
16:16
Rusijos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį paliko galioti sprendimą, draudžiantį liberaliam politikui Borisui Nadeždinui dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose.
B.Nadeždiną, Dolgoprudno, esančio netoli Maskvos, miesto tarybos narį, kandidatu rinkimuose, kuriuos, kaip tikimasi, laimės ilgametis prezidentas Vladimiras Putinas, iškėlė partija „Pilietinė iniciatyva“. Jis aktyviai pasisakė prieš karą Ukrainoje ir sulaukė opoziciškai nusiteikusių rusų palaikymo.
Socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime B. Nadeždinas teigė, kad žada skųsti sprendimą toliau.
„Dabar rašome skundą Aukščiausiojo Teismo prezidiumui. Nuo ten iki Konstitucinio Teismo mums liks tik vienas žingsnis, – rašė jis. – Kol kas vadovaujamės Rusijos įstatymais.“
B.Nadeždiną iškėlusi „Pilietinės iniciatyvos“ partija neturi atstovų parlamente. Rusijos rinkimų įstatymas reikalauja, kad tokie kandidatai į prezidentus surinktų ne mažiau kaip 100 tūkst. parašų.
B.Nadeždinas surinko 105 tūkst. parašų, jo raginimui sustabdyti Maskvos invaziją į Ukrainą tapus kertine jo kampanijos dalimi.
Tačiau vasario 21-ąją Rusijos centrinė rinkimų komisija paskelbė, esą daugiau kaip 9 tūkst. B.Nadeždino kampanijos pateiktų parašų yra negaliojantys – to pakako, kad jis būtų pašalintas iš rinkimų.
Pagal Rusijoje galiojančią tvarką negaliojančiais gali būti pripažinta ne daugiau kaip 5 proc. kandidato pateiktų parašų.
Iki šiol patvirtinti keturi kandidatai, tarp jų ir V.Putinas, kurie dalyvaus kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose rinkimuose. Kitus tris kandidatus iškėlė Kremliui palankios partijos, atstovaujamos parlamente, ir daugelis juos laiko simboliniais pretendentais.
Ukrainos žvalgyba planuoja dar labiau sustiprinti baisiausią ginklą Juodojoje jūroje
16:04
Vasario 14 d. Rusijos laikinai okupuotos Alupkos gyventojai pabudo nuo sprogimų. Iš jūros pasigirdo šūvių garsai ir keli sprogimai, kaip tuo metu nurodė liudininkai. Viskas vyko taip arti, kad blyksniai prieblandoje buvo matomi net nuo kranto. Tačiau kad ir kaip smarkiai žmonės žvalgėsi į tolį, nė vienas stebėtojas nenutuokė, kad prieš jų akis rašoma jūrų karo istorija.
Pirmą kartą didelį desantinį laivą nuskandino ukrainiečių antvandeniniai lėktuvai „Magura V5“.
Šis Ukrainos jūrinis dronas buvo sukurtas specialiai karo laivų medžioklei jūroje – jis yra mažesnis, greitesnis ir daug manevringesnis už panašius ginklus. Ukrainos karinė žvalgyba nurodė, kad planuoja dar jį sustiprinti, jog galėtų išnaudoti visą jūrinio drono potencialą, rašo naujienų svetainė „Ukrainskaja pravda“.
Plačiau skaitykite ČIA.
