Svarbiausios naujienos
- Karybos ekspertas: dabar sprendžiasi klausimas, kuri pusė sugebės pulti
- Pagalbos operacija nesėkminga: paskandintame rusų laive galėjo būti iki 90 žmonių
- Naujasis ginkluotųjų pajėgų vadas: Rusijos ir Ukrainos karas pereina į naują etapą
- Ukrainos pajėgos patvirtino: Juodojoje jūroje nuskandintas didelis Rusijos desantinis laivas
- Rusija apšaudė miestelį Donecko srity: apgriautas daugiaaukštis pastatas ir ligoninė, žmonės palaidoti po griuvėsiais
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai paviešino Rusijos kariuomenės pajėgumus: Maskva tiki, kad laimi karą
16:46
Tikėtina, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgumai aukščiausią lygį pasieks 2024 m. pabaigoje, o 2025 m. Maskvai ims kilti vis daugiau materialinių iššūkių, antradienį publikuotoje ataskaitoje išskyrė Karališkojo tyrimų instituto (RUSI) analitikai.
„Rusija vis dar siekia strateginio tikslo pavergti Ukrainą. Dabar ji mano, kad laimi. Šiuo metu Rusijos tarpininkų siūlomos pasidavimo sąlygos yra tokios: Ukraina atiduoda Rusijos kontroliuojamą teritoriją, taip pat Charkivą, o kai kuriais atvejais ir Odesą, sutinka nestoti į NATO ir išlaikyti Rusijos patvirtintą valstybės vadovą. Vienintelė reikšminga Rusijos siūloma nuolaida yra ta, kad tai, kas liko iš Ukrainos, gali įstoti į ES“, – rašoma ataskaitoje.
Analitikai įvertino, kad Rusija šio rezultato siekia trimis etapais. Pirma, jai svarbu tęsti spaudimą išilgai Ukrainos fronto, kad būtų ištuštinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų amunicijos ir personalo rezervai. Antra, Rusijos specialiosios tarnybos turi užduoti palaužti Ukrainos tarptautinių partnerių ryžtą toliau teikti karinę pagalbą.
Kai karinė pagalba bus apribota, o Ukrainos ištekliai pasieks minimumą, „Rusija ketina pradėti tolesnes puolamąsias operacijas, kad mūšio lauke pasiektų reikšmingų, nors ir lėtų, laimėjimų“. Vėliau tai planuojama panaudoti prieš Kyjivą, kad šis kapituliuotų Rusijos sąlygomis.
„Planuojant šių tikslų įgyvendinimą, kuris yra Rusijos pajėgų formavimo ir pramonės produkcijos bazinis scenarijus, numatoma, kad pergalė turėtų būti pasiekta iki 2026 m.“, – pažymėjo analitikai.
Išskirta, kad praeiti metai Rusijai Ukrainoje prasidėjo su labai neorganizuotomis pajėgomis, kurias sudarė apie 360 tūkst. karių.
Iki birželio mėn. prasidėto Ukrainos kontrpuolimo, jų skaičius išaugo iki 410 tūkst. karių ir jie tapo labiau organizuoti.
„2023 m. vasarą Rusija pasienyje ir laikinai okupuotose teritorijose įkūrė mokomuosius pulkus ir po „Wagner" pajėgų maišto stengėsi standartizuoti savo dalinius, nutraukdama ankstesnę privačių kariuomenių kūrimo tendenciją. Iki 2024 m. pradžios Rusijos operatyvinę pajėgų grupę okupuotose teritorijose sudarė 470 tūkst. karių“, – nurodė analitikai.
Rusijos pajėgų grupė ir toliau patiria nemažai nuostolių, tačiau vis dėlto didėja. Veikdama didesniu mastu, Rusijos kariuomenė gali imtis priemonių, užtikrinančių fronto linijos vientisumą.
„Kariai paprastai gali būti rotuojami iš fronto linijos, kai jie patiria iki 30 proc. nuostolių, t.y. kai jų veikla laikoma neefektyvia, ir po to atnaujinami. Nors šiuo metu didelio masto puolimas nevyksta, Rusijos daliniams pavesta vykdyti mažesnius taktinius puolimus, kurie bent jau daro nuolatinius nuostolius Ukrainai ir leidžia Rusijos pajėgoms užimti ir išlaikyti pozicijas. Taip rusai palaiko nuoseklų spaudimą keliuose taškuose.“
Nors Rusijos kariuomenės siekis padidinti karių skaičių iki 1,5 mln. karių nebuvo įgyvendintas, šiuo metu verbuotojai pasiekia beveik 85 proc. jiems nustatytų tikslų, susijusių su karių kontraktavimu kovai Ukrainoje. Todėl Kremlius mano, kad gali išlaikyti dabartinį karių mažėjimo tempą iki 2025 m.
Analitikai įvardijo, kad, kalbant apie kovinę techniką, Rusijos pajėgos turi apie 4780 artilerijos sistemų, iš kurių 20 proc. yra savaeigės, 1130 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 2060 tankų ir 7080 kitų šarvuotų kovos mašinų, kurias daugiausia sudaro MT-LB, BMP ir BTR.
Negana to, Rusijos kariuomenės dispozicijoje yra 290 sraigtasparnių, iš kurių 110 yra atakos sraigtasparniai, ir 310 greitaeigių reaktyvinių lėktuvų.
„Šios įrangos panaudojimo galimybes riboja šaudmenų trūkumas, ypač tokių pagrindinių, kaip 220 mm daugkartinio paleidimo raketų sistemos (MLRS), ir svyruojantis 152 mm šaudmenų prieinamumas. Kai kurios įrangos panaudojimo galimybes riboja patirties turinčių pilotų, galinčių vykdyti pagrindines misijas, stoka“, – rašo RUSI analitikai.
Rusijos oro ir kosmoso pajėgos ir toliau gali atlikti nemažai išskridimų ir tiekti kovinę amuniciją. Apskritai vertinama, kad, „nors Rusijos pajėgų kokybė vargu ar pagerės, kol Ukrainos pajėgos galės išlaikyti didelį visų pajėgų išsekinimo lygį, rusai galės išlaikyti pastovų atakų tempą visus 2024 metus“.
Ekspertas paaiškino, kam rusams Donbase reikia 30 km ilgio traukinio
23:29
Rusijos okupacinė kariuomenė Donbase pastatė 30 kilometrų ilgio „carą traukinį“, kurį sudaro daugiau kaip 2 tūkst. vagonų. Karinis ekspertas Petro Černykas paaiškino tokio „išradimo“ keliamą pavojų.
„Jei jį privirinsite prie bėgių ir viską užliesite betonu ar net kiekviename vagone įrengsite ugnies lizdą, tai vadinamasis vagonų kaponierius yra gana rimta kliūtis. Šiai kliūčiai reikės išeikvoti gana daug sviedinių, kurių ir taip trūksta“, – aiškino jis 24tv.ua.
Ekspertas pažymėjo, kad jei Rusija iš tiesų viską užbetonavo, dronai su 5–7 kilogramų kovinėmis galvutėmis su šia kliūtimi nesusidoros.
„Jei suvokiate, kad viena HIMARS salvė, tai yra 6 raketos, yra milijonas dolerių – tai dideli pinigai. Tai labai solidūs pinigai, todėl ir su HIMARS mes nesudaužysime jo. Net ir klasikinei artilerijai tai būtų gana rimta kliūtis, todėl nesišaipyčiau iš šio reiškinio. Rusija turi per 1,2 mln. įvairių klasių, kalibrų ir pan. vagonų Tai milžiniškas skaičius, 30 kilometrų yra daug“, – pažymėjo P.Černykas.
Tačiau šis „caras traukinys“ turi ir praktinę prasmę. Ekspertas priminė, kad 90 proc. okupantų aprūpinimo vyksta geležinkeliu, o tame ruože yra dvi atšakos.
„Tai gali būti tam tikra priedanga nuo mūsų smūgių. Jie pastatė tokį specifinį skydą, kad likusi atšaka, kuri ten yra šalia, būtų santykinai labiau apsaugota. Mano nuomone, šis variantas turi teisę egzistuoti“, – pareiškė jis.
Prieš kelias dienas projektas „DeepState“ pranešė, kad rusai Donbase pastatė 30 km ilgio „carą traukinį“. Konstrukciją sudaro daugiau kaip 2 tūkst. vagonų, kuriuos rusai galbūt pavogė okupuotose teritorijose. Pažymėta, kad „caro traukinys“ gali būti laikomas atskira gynybos linija.
Karinis ekspertas Olehas Ždanovas mano, kad ši „vagonų tvora“ gali tapti gynybine linija. Norint įveikti šią užtvarą, reikės sprogimais joje padaryti spragas, kurias įveikus reikės persigrupuoti. Tai sumažins puolančiųjų judėjimo greitį ir kartu padidins jų pažeidžiamumą.
Jis gabeno krovinį: K.Budanovas atskleidė laivo „Cezar Kunikov“ sunaikinimo detales
23:06
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kirila Budanovas pakomentavo Rusijos didžiojo desantinio laivo „Cezar Kunikov“ sunaikinimą prie okupuotos Alupkos Kryme krantų.
Kaip sakė K.Budanovas komentare ICTV, priešo laivo įgulą sudarė 90 žmonių. Kol kas nežinoma, kiek iš jų rusams pavyko išgelbėti.
„Rusų paieškos ir gelbėjimo operacija tebevyksta. Jie ieško išsigelbėjusiųjų, kaip jiems atrodo – kol kas rezultatai nėra labai geri. Laivas gabeno krovinį iš Novorosijsko miesto į Sevastopolio miestą. Laivas buvo pakrautas, o perplaukimo metu jį sunaikino 5 bepiločiai orlaiviai“, – pridūrė K.Budanovas.
Jis pažymėjo, kad kalbama apie jūrinius dronus „Magura V5“.
Vasario 14 d. rytą laikinai okupuoto Krymo gyventojai pranešė apie sprogimus ir šaudymą. Vėliau internete pasirodė filmuota medžiaga su dūmais virš jūros. Buvo manoma, kad sunaikintas vienas iš Rusijos laivų.
Po kelių valandų Vyriausioji žvalgybos valdyba pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad Rusijos didįjį desantinį laivą netoli Alupkos pakrantės nuskandino jūriniai dronai „Magura V5“.
Žinoma, kad „Cezar Kunikov“ buvo vienas naujausių Rusjios laivyno laivų. Pažymėtina, kad šis laivas veikė ne tik per Rusijos invaziją į Ukrainą. Maskva jį taip pat naudojo karuose Sirijoje ir Sakartvele.
J.Sullivanas: Ukrainos kariams trūksta amunicijos arba ji baigiasi
20:15 Atnaujinta 21:10
Ukrainos kariams pradeda trūkti amunicijos, respublikonams JAV Kongrese vis dar blokuojant prezidento Joe Bideno prašomą didžiulį JAV karinės pagalbos paketą, trečiadienį pareiškė aukščiausio rango Baltųjų rūmų pareigūnas.
J.Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas paragino respublikonų vadovaujamus JAV Atstovų Rūmus pasekti Senato pavyzdžiu ir skubiai priimti daugiamilijardinės pagalbos paketą Ukrainos kovai su Rusija.
„Negalime ilgiau laukti. Kiekviena diena kainuoja Ukrainos žmonėms ir Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio saugumo interesams“, – žurnalistams per trumpąją spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose sakė J.Sullivanas.
„Statymai tampa vis didesni. Be to, kasdien didėja ir neveiklumo kaina“, – pridūrė jis.
„Vis dažniau gauname pranešimų apie tai, kad Ukrainos kariams fronto linijose trūksta amunicijos ar net ji baigiasi“, rusų pajėgoms puolant iš žemės ir oro, žurnalistams sakė J.Sullivanas.
J.Sullivanas sakė, kad tiek JAV sąjungininkai, tiek priešininkai „atidžiai tai stebi“.
Nacionalinio saugumo patarėjas tribūnoje pasirodė kitą dieną po to, kai J.Bidenas per televiziją kreipėsi į Atstovų Rūmų respublikonus, ragindamas priimti įstatymo projektą.
J.Bidenas taip pat pasibaisėtinais ir pavojingais pavadino respublikono Donaldo Trumpo komentarus, kai šis sakydamas kalbą pareiškė, kad skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusias NATO nares.
Naujasis Ukrainos kariuomenės vadas anksčiau trečiadienį sakė, kad padėtis prie fronto linijos yra itin sudėtinga, naujausiam daugiamilijardinės pagalbos paketas nuo praėjusių metų įstrigus JAV Kongrese dėl politinių nesutarimų.
Ukraina pasikliauja Vakarų, daugiausia JAV, parama, kad galėtų finansuoti ir aprūpinti savo ginkluotąsias pajėgas sviediniais, kulkomis, raketomis, tankais ir oro gynybos sistemomis, kurių reikia Rusijos atakoms atremti.
Tačiau naujausias daugiamilijardinės pagalbos paketas nuo praėjusių metų yra įstrigęs JAV Kongrese dėl politinių nesutarimų. Tai kelia grėsmę, kad bus apribotas Ukrainos gynybinis pajėgumas.
JAV Senatas antradienį pritarė 60 mlrd. dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės finansavimui Ukrainai, tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas jau anksčiau nurodė, kad žemieji rūmai, kuriuose daugumą turi respublikonai, jį atmes.
Kyjivas primygtinai tvirtina, kad tvirtai laikosi prieš atnaujintą Rusijos puolimą, nors ir abejojama dėl būsimos Vakarų paramos.
Norvegijos premjeras pasmerkė Drameno sprendimą priimti tik Ukrainos pabėgėlius
20:13
Norvegijos ministras pirmininkas ir opozicijos lyderis trečiadienį pasmerkė penkto pagal dydį šalies miesto sprendimą priimti tik Ukrainos pabėgėlius.
Antradienį vėlai vakare vykusiame posėdyje 120 tūkst. gyventojų turinčio Drameno, esančio už 40 km į vakarus nuo Oslo, miesto tarybos nariai balsavo už šią priemonę.
Taryboje valdančiąją daugumą sudaro konservatoriai, prieš imigraciją nusistačiusi kraštutinių dešiniųjų partija, krikščionys demokratai ir nedidelė pensininkams atstovaujanti partija.
Jų sprendimas prieštaravo centro kairiosios vyriausybės perspėjimams.
Darbo partijai atstovaujantis ministras pirmininkas Jonas Gahras Store trečiadienį pareiškė, kad sprendimas nėra teisėtas.
„Savivaldybės negali to padaryti, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui NRK. – Pagrindinė vertybė – užtikrinti, kad su pabėgėliais būtų elgiamasi vienodai.“
Opozicinės konservatorių partijos, kuriai priklauso ir Drameno meras, lyderė Erna Solberg pakartojo jo pastabas.
„Jokia savivaldybė negali nuspręsti, kad ji priims pabėgėlius tik iš tam tikros šalies“, net jei tai nėra neįprasta, naujienų agentūra NTB citavo jos žodžius.
Jei sprendimas nebus atšauktas, klausimas gali atsidurti ant šalies gubernatoriaus stalo.
Centro partijos narys taip pat pateikė skundą policijai dėl miesto tarybos, kaltindamas ją instituciniu rasizmu.
Rusijos raketa S-300 pataikė į dviejų aukštų gyvenamąjį namą Charkivo srityje: žmonės atsidūrė po griuvėsiais
19:45
Rusai apšaudė Charkivo srities Velykyj Burluko kaimą ir pataikė į gyvenamuosius namus, „Telegram“ pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos pirmininkas Olehas Synjehubovas.
„Šiandien 16 val. 16 min. priešas raketomis atakavo Velykyj Burluko gyvenvietę. Preliminariai S-300. Pataikė į 2 aukštų gyvenamąjį namą ir dar vieną šalia jo. Sužeisti 7 vietos civiliai gyventojai“, – pranešė jis.
Pasak O.Synjehubovo, vienam žmogui suteikta pagalba ir jis išsiųstas į ligoninę, du žmones gelbėtojai ištraukė iš po griuvėsių, suteikė pirmąją pagalbą ir taip pat hospitalizavo.
„Po griuvėsiais yra žmonių. Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos padaliniai teikia visą reikiamą pagalbą. Veikia visos specializuotos tarnybos. Informacija atnaujinama“, – sakė regiono vadovas.
Prie Lietuvos vadovaujamos Ukrainos išminavimo koalicijos jungiasi 20 valstybių
19:14
Lietuva ir dar 20 valstybių trečiadienį Briuselyje pasirašė ketinimų protokolą dėl Ukrainos išminavimo koalicijos įsteigimo, Lietuva jai vadovaus kartu su Islandija.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, didelis prie koalicijos prisijungiančių valstybių skaičius patvirtina jos reikšmingumą.
„Žengtas pirmasis svarbus žingsnis, o priešakyje mūsų laukia dideli darbai. Jei situacija su karių rengimu išminavimo srityje šiuo metu yra patenkinama, įrangos poreikis yra kritinis. Lietuva išminavimo koalicijos rėmuose perduos Ukrainos kariuomenei šarvuotų transporterių ir skirs 1,2 mln. eurų įnašą į NATO paramos Ukrainai programą išminavimo srityje“, – sakė A.Anušauskas.
Briuselyje pasirašyti ir Ketinimų protokolai dėl kitų paramos Ukrainai koalicijų. Lietuva prisijungė prie Artilerijos ir Dronų koalicijų, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
„Artilerijos koalicijoje mūsų pirmasis įnašas bus 155 mm amunicija, o dronų koalicijoje – dronai ir anti-dronų sistemos. Be viso to, artimiausiu metu Ukrainai perduosime dar vieną žiemos įrangos siuntą“, – sąjungininkams pranešė A.Anušauskas.
Trečiadienį Briuselyje įvykusio NATO-Ukrainos Tarybos posėdžio metu paragino sąjungininkus padėti Ukrainai integruotis į NATO struktūras ir modernizuoti jos karinius pajėgumus.
„Galime ir turime išlaikyti NATO politinę ir praktinę paramą Ukrainai bei taip padėti Ukrainos kariuomenei laimėti karą, taip pat turime sutarti dėl tolesnių žingsnių Ukrainos narystės link. Be to, patys turime kuo skubiau išmokti Ukrainos karo pamokas, toliau stiprinti savo kariuomenes ir visą Aljansą”, – kalbėjo ministras A.Anušauskas.
Kelias, vedantis į Avdijivką, yra apšaudomas kiaurai
18:42
Kelias, vedantis į pusiau apsuptą Avdijivką, yra apšaudomas kiaurai. Tai trečiadienį Ukrainos teletilto eteryje pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Jo duomenimis, mieste liko 926 civiliai žmonės. Avdijivkoje yra humanitarinės pagalbos, vandens ir medikamentų atsargų, tačiau padėtis labai sunki, pridūrė jis. Kasdien iš miesto išvyksta 3–4 žmonės, pažymėjo OVA vadovas.
„Priešas stengiasi pralaužti gynybos liniją ir kuo greičiau užimti miestą. Mūsų gynėjai stabdo priešą visomis kryptimis“, – sakė V.Filaškinas.
Sausio 27 d. britų žvalgyba išsakė nuomonę, kad artimiausiomis savaitėmis rusai neužims Avdijivkos, nes pagrindinis tiekimo kelias į miestą vis dar kontroliuojamas Ukrainos, o gynybos pajėgų kontratakos stabdo rusų puolimą.metu, kai buvo vykdomi masiniai smūgiai miestui.
Analitikai paviešino Rusijos kariuomenės pajėgumus: Maskva tiki, kad laimi karą
16:46
Tikėtina, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgumai aukščiausią lygį pasieks 2024 m. pabaigoje, o 2025 m. Maskvai ims kilti vis daugiau materialinių iššūkių, antradienį publikuotoje ataskaitoje išskyrė Karališkojo tyrimų instituto (RUSI) analitikai.
„Rusija vis dar siekia strateginio tikslo pavergti Ukrainą. Dabar ji mano, kad laimi. Šiuo metu Rusijos tarpininkų siūlomos pasidavimo sąlygos yra tokios: Ukraina atiduoda Rusijos kontroliuojamą teritoriją, taip pat Charkivą, o kai kuriais atvejais ir Odesą, sutinka nestoti į NATO ir išlaikyti Rusijos patvirtintą valstybės vadovą. Vienintelė reikšminga Rusijos siūloma nuolaida yra ta, kad tai, kas liko iš Ukrainos, gali įstoti į ES“, – rašoma ataskaitoje.
Analitikai įvertino, kad Rusija šio rezultato siekia trimis etapais. Pirma, jai svarbu tęsti spaudimą išilgai Ukrainos fronto, kad būtų ištuštinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų amunicijos ir personalo rezervai. Antra, Rusijos specialiosios tarnybos turi užduoti palaužti Ukrainos tarptautinių partnerių ryžtą toliau teikti karinę pagalbą.
Kai karinė pagalba bus apribota, o Ukrainos ištekliai pasieks minimumą, „Rusija ketina pradėti tolesnes puolamąsias operacijas, kad mūšio lauke pasiektų reikšmingų, nors ir lėtų, laimėjimų“. Vėliau tai planuojama panaudoti prieš Kyjivą, kad šis kapituliuotų Rusijos sąlygomis.
„Planuojant šių tikslų įgyvendinimą, kuris yra Rusijos pajėgų formavimo ir pramonės produkcijos bazinis scenarijus, numatoma, kad pergalė turėtų būti pasiekta iki 2026 m.“, – pažymėjo analitikai.
Išskirta, kad praeiti metai Rusijai Ukrainoje prasidėjo su labai neorganizuotomis pajėgomis, kurias sudarė apie 360 tūkst. karių.
Iki birželio mėn. prasidėto Ukrainos kontrpuolimo, jų skaičius išaugo iki 410 tūkst. karių ir jie tapo labiau organizuoti.
„2023 m. vasarą Rusija pasienyje ir laikinai okupuotose teritorijose įkūrė mokomuosius pulkus ir po „Wagner" pajėgų maišto stengėsi standartizuoti savo dalinius, nutraukdama ankstesnę privačių kariuomenių kūrimo tendenciją. Iki 2024 m. pradžios Rusijos operatyvinę pajėgų grupę okupuotose teritorijose sudarė 470 tūkst. karių“, – nurodė analitikai.
Rusijos pajėgų grupė ir toliau patiria nemažai nuostolių, tačiau vis dėlto didėja. Veikdama didesniu mastu, Rusijos kariuomenė gali imtis priemonių, užtikrinančių fronto linijos vientisumą.
„Kariai paprastai gali būti rotuojami iš fronto linijos, kai jie patiria iki 30 proc. nuostolių, t.y. kai jų veikla laikoma neefektyvia, ir po to atnaujinami. Nors šiuo metu didelio masto puolimas nevyksta, Rusijos daliniams pavesta vykdyti mažesnius taktinius puolimus, kurie bent jau daro nuolatinius nuostolius Ukrainai ir leidžia Rusijos pajėgoms užimti ir išlaikyti pozicijas. Taip rusai palaiko nuoseklų spaudimą keliuose taškuose.“
Nors Rusijos kariuomenės siekis padidinti karių skaičių iki 1,5 mln. karių nebuvo įgyvendintas, šiuo metu verbuotojai pasiekia beveik 85 proc. jiems nustatytų tikslų, susijusių su karių kontraktavimu kovai Ukrainoje. Todėl Kremlius mano, kad gali išlaikyti dabartinį karių mažėjimo tempą iki 2025 m.
Analitikai įvardijo, kad, kalbant apie kovinę techniką, Rusijos pajėgos turi apie 4780 artilerijos sistemų, iš kurių 20 proc. yra savaeigės, 1130 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 2060 tankų ir 7080 kitų šarvuotų kovos mašinų, kurias daugiausia sudaro MT-LB, BMP ir BTR.
Negana to, Rusijos kariuomenės dispozicijoje yra 290 sraigtasparnių, iš kurių 110 yra atakos sraigtasparniai, ir 310 greitaeigių reaktyvinių lėktuvų.
„Šios įrangos panaudojimo galimybes riboja šaudmenų trūkumas, ypač tokių pagrindinių, kaip 220 mm daugkartinio paleidimo raketų sistemos (MLRS), ir svyruojantis 152 mm šaudmenų prieinamumas. Kai kurios įrangos panaudojimo galimybes riboja patirties turinčių pilotų, galinčių vykdyti pagrindines misijas, stoka“, – rašo RUSI analitikai.
Rusijos oro ir kosmoso pajėgos ir toliau gali atlikti nemažai išskridimų ir tiekti kovinę amuniciją. Apskritai vertinama, kad, „nors Rusijos pajėgų kokybė vargu ar pagerės, kol Ukrainos pajėgos galės išlaikyti didelį visų pajėgų išsekinimo lygį, rusai galės išlaikyti pastovų atakų tempą visus 2024 metus“.
Rusija balistinėmis raketomis apšaudė Mykolajivkos miestą
16:02
Trečiadienį Rusijos kariuomenė atakavo Mykolajivką Donecko srityje. Per apšaudymą žuvo dvi moterys, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Miestas buvo apšaudytas apie 14 val. – nukentėjo gyvenamieji namai“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad per išpuolį žuvo dvi 62 ir 74 metų amžiaus moterys. Vienas žmogus buvo sužeistas.
„Nustatinėjame galutinius apšaudymo padarinius“, – nurodė V.Filaškinas.
Srities karinės administracijos vadovas nacionalinio teletilto eteryje taip pat sakė, kad rusai tam pasitelkė balistines raketas.
Anksčiau pranešta, kad vėlų antradienio vakarą Rusijos pajėgos apšaudė Selydovės miestelį Donecko srityje. Dėl atakos buvo apgadintas penkiaaukštis pastatas, o viename pastate sugriauta 12 butų.
Vėliau paaiškėjo, kad rusai miestelį atakavo du kartus per vieną naktį. Per puolimą buvo apgadintas ligoninės pastatas ir kilo gaisras.
Nuo ryto padaugėjo aukų ir sužeistųjų. Žinoma, kad žuvo trys žmonės ir 12 buvo sužeista.
Politologas: D.Trumpas pavertė Ukrainą įkaite
15:52
Tikėtinas respublikonų kandidatas JAV prezidento rinkimuose Donaldas Trumpas siekia blokuoti naują paramą Ukrainai, kad silpnintų dabartinę prezidento Joe Bideno administraciją.
Tai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas sakė laidoje „Kas naujo fronte“.
Visą laidą galite žiūrėti čia: Kas naujo fronte: smūgis rusų karo laivui, kilpa Avdijivkoje ir D.Trumpo veto Ukrainai
V.Putinas pasirašė įstatymą dėl turto konfiskavimo už „melagienas“ apie kariuomenę
15:41
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įstatymą dėl asmenų, kurie bus nuteisti už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą, pinigų, nuosavybės ir vertingų daiktų konfiskavimo.
Maskva uždraudė kritikuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir karo veiksmus Ukrainoje, priimdama daugybę griežtų cenzūros įstatymų. Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, Rusijoje buvo įkalinta dešimtys oponentų.
Pagal naująjį įstatymą valdžios institucijos gali konfiskuoti pinigus, nuosavybę, turtą ir vertybes iš asmenų, nuteistų už Maskvos karo Ukrainoje kritiką.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Magura V5“: kas žinoma apie Rusijos laivyno pažibas skandinantį Ukrainos droną
14:55
Ukraina ir toliau sėkmingai retina Rusijos Juodosios jūros laivyną, naudodama savo antžeminius bepiločius orlaivius. Vienas iš jų – jūrinis dronas „Magura V5“, kuris neseniai nuskandino rusų raketinę korvetę „Ivanovec“, o trečiadienį sunaikino didelį rusų desantinį laivą „Cezar Kunikov“.
Kaip rašo naujienų agentūra „RBC-Ukraina“, „Magura V5" yra Ukrainoje sukurtas naujos kartos daugiafunkcinis bepilotis jūrinis dronas. Jis gali vykdyti įvairias operacijas, pavyzdžiui, stebėjimo, žvalgybos, patruliavimo, paieškos ir gelbėjimo, kovos su minomis, jūrų apsaugos, bet taip pat ir kovines užduotis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas: dabar sprendžiasi klausimas, kuri pusė sugebės pulti
14:20
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys antradienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į sudėtingą situaciją Ukrainos fronto linijoje, ypač ties Avdijivka ir Časiv Jaru.
Jo teigimu, nors rusai turi nedidelių taktinių pasiekimų Kupjansko kryptyje bei Pietuose, tačiau Avdijivkoje ir Časiv Jare padėtis yra sudėtingiausia.
„Nors, pasak kalbų, naujasis vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis pažadėjo apginti Avdijivką, ir matome šiokias tokias pastangas kontratakuoti bei girdime apie prie Avdijivkos permestą brigadą „Azov“, kol kas jokių rezultatų nematyti“, – rašė E.Papečkys.
Jo nuomone, ukrainiečiams ką nors pasiekti būtų sunku, nes rusai turi didelę ugnies persvarą. Be to, jau kurį laiką Rusijos pajėgos apšaudo raketomis ir atakuoja bepiločiais orlaiviais Ukrainos karius kuru aprūpinančias bazes ir tiekimo linijas.
„Ukrainiečių kariai pačiame mieste stipriai bombarduojami 500 kg sklandančiomis bombomis. Per dieną jų numetama beveik pusšimtis, taikomasi į labai nedidelius plotus, praktiškai nušluojant kelis šalia stovinčius namus, taip padarant spragas ukrainiečių gynyboje, kuriomis iš karto mėgina pasinaudoti rusų šturmo grupės.“
Gali būti, kad savo ryžto ir šiek tiek stebuklo dėka ukrainiečiai Avdijivką išlaikys kiek ilgiau, bet jau nelabai to tikiuosi, pažymėjo karybos ekspertas.
Vladimirui Putinui pergalė prie Avdijivkos gyvybiškai rekalinga iki rinkimų, kurie numatyti kitą mėnesį. Tikėtina, kad po to jis paskelbs, kad nuo šiol bus mažiau apšaudomas laikinai okupuotas Doneckas.
„Mano nuomone, Avdijivka bus ginama kiek galima ilgiau tik tam, kad, kaip jau rašiau, spėti užbaigti įrengti naują gynybos liniją. Kaip visada tokiu atveju yra rizika, kad per ilgai besigindami ukrainiečiai nespės išvesti savo karių iš miesto ir šie bus apsupti. Tačiau kol kas Ukrainos pajėgos tokius pavojingus pasitraukimus vykdė itin gerai, tikėkimės pavyks ir šį kartą“, – įvertino E.Papečkys.
Nors kai kurių apžvalgininkų nuomone Avdijivka yra labai stiprus gynybos mazgas ir kito tokio greitai įrengti nepavyks, E.Papečkys linkęs manyti kad Avdijivkos praradimas neturėtų sukelti didesnių problemų.
„Vėlgi, tai tik nedidelis taškas žemėlapyje“, – pridūrė jis.
Avdijivkos ir kitų panašių vietovių gynyba turi išsekinti rusus, atkreipė dėmesį ekspertas. Esama tikimybės, kad jie nebeturės jėgų įvykdyti didelio masto puolimo su galimais giliais prasiveržimais vasarą ir rudenį.
„Dabar sprendžiasi klausimas, kuri pusė sugebės pulti. Ukrainiečiai – greičiausiai nebe, jiems reikės daugiau laiko sutelkti pajėgas ir sukaupti reikiamas šaudmenų atsargas. Taigi geriausiu atveju jų puolimo tikėčiausi rudenį, o greičiausiai – 2025 m.“
Jeigu ukrainiečiai nepuls, jiems kils didelis iššūkis kaip pažaboti rusų iniciatyvą ir neleisti jiems įsibėgėti.
„Būtent dėl to rusai sekančiu taikiniu pasirinko Časiv Jarą, kad iš čia galėtų surengti didesnį puolimą su tikslu užimti Kramatorską ir Slovjanską, ar bent dalinai juos atkirsti. Tikslas maximum – išeiti link Charkivo“, – reziumavo E.Papečkys.
Ukraina pasiryžusi sunaikinti Juodosios jūros laivyną: svarbiausi smūgiai Rusijos karo laivams
14:00
Kovoms fronto linijoje sunkiai judant į priekį, Ukrainos pajėgos randa kitų būdų smogti rusams. Rusijos pasididžiavimu buvęs Juodosios jūros laivynas trečiadienį neteko didelio desantinio laivo „Cezar Kunikov“. Praėjusių metų gruodį Ukrainos saugumo ir gynybos tarybos vadovas Oleksijus Danilovas nurodė, kad Ukraina sunaikino apie 20 proc. Rusijos Juodosios jūros laivyno. 15min ir naujienų svetainė „Kyiv Independent“ išskyrė sėkmingiausius Ukrainos smūgius Rusijos laivams.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas trečiadienį nurodė, kad iš 13 Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų eksploatavimui liko tinkami tik penki.
Vasario 14-ąją Ukraina į savo laimėjimų sąrašą įtraukė naują sėkmingą operaciją prieš karinį laivą „Cezar Kunikov“. Pasak Ukrainos karinės žvalgybos, ši diena simboliška, nes Rusijos karininkas, kurio vardu laivas buvo pavadintas, žuvo lygiai prieš 81 metus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Estijos ir Latvijos URM iškvietė Rusijos laikinuosius reikalų patikėtinius
13:40
Estų ir latvių užsienio reikalų ministerijos trečiadienį iškvietė Rusijos laikinuosius reikalų patikėtinius Estijoje ir Latvijoje Lenarą Salimuliną ir Olegą Zykovą dėl žiniasklaidos išplatintos informacijos, kad Rusija paskelbė Baltijos šalių pareigūnų, įskaitant Estijos ministrę pirmininkę Kają Kallas, paiešką.
Estijos URM atstovas L.Salimulino pareikalavo pateikti raštišką paaiškinimą ir informavo jį, kad tokie Rusijos veiksmai nepaveiks Estijos politikos ir nepaskatins Talino atsisakyti remti Ukrainą.
Latvijos URM O.Zykovą taip pat iškvietė pateikti paaiškinimo. Jam buvo pareikštas kategoriškas protestas, pasmerkta Rusijos praktika savo nacionalinę jurisdikciją taikyti Latvijai.
O.Zykovas nepaneigė, kad yra buvusių ir esamų latvių pareigūnų, kuriems Rusija iškėlė bylas, sąrašai, nurodė ministerija.
NATO vadovas: rusų karo laivo sunaikinimas yra didelis pasiekimas Ukrainai
13:38
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį, po to, kai Kyjivas pareiškė, kad sunaikino dar vieną Rusijos karo laivą Juodojoje jūroje, pavadino tai dideliu pasiekimu Ukrainai.
„Ukrainiečiai sugebėjo padaryti didelių nuostolių Rusijos Juodosios jūros laivynui“, – spaudos konferencijoje sakė J.Stoltenbergas.
„Ir tai yra didelis pasiekimas, didelė ukrainiečių pergalė“, – pridūrė jis.
Atsargos pulkininkas G.Bagdonas: Ukraina tęsia sėkmingą kampaniją Juodojoje jūroje
13:06
Dar vieno Rusijos karo laivo nuskandinimą ir Ukrainos kampaniją Juodojoje jūroje komentuoja atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.
Tai – ištrauka iš laidos „Kas naujo fronte“.
Pagalbos operacija nesėkminga: paskandintame rusų laive galėjo būti iki 90 žmonių
12:56
Rusijos paieškos ir gelbėjimo operacija po Juodosios jūros laivyno desantinio laivo „Cezar Kunikov“ sunaikinimo buvo nesėkminga. Pagal įgulos komplektavimo lygį išpuolio metu laive galėjo būti beveik 90 jūreivių, sakė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas.
Pasak jo, kol kas tikslus laive buvusių jūreivių skaičius nežinomas, tačiau „nuostoliai tarp personalo turi būti dideli“.
„Kol kas apie tai nėra jokios patvirtintos informacijos, yra tik informacija, kad paieškos operacija buvo nesėkminga“, – pažymėjo Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas.
Tuo pačiu jis nurodė, kad galima neabejoti, jog „jei jis buvo jūroje, vadinasi, įgula buvo laive“.
„Labiausiai tikėtina, kad pagal galimą darbuotojų skaičių, ten buvo beveik 90 jūreivių. Todėl iš esmės nuostoliai tarp personalo turėtų būti dideli, tačiau kol kas nesame pasirengę patvirtinti skaičiaus“, – pabrėžė D.Pletenčiukas.
Ukrainos karinis laivynas: Juodojoje jūroje liko penki laivai
12:28
Juodojoje jūroje nuskendus Rusijos didžiajam desantiniam laivui „Cezar Kunikov“, iš 13 Rusijos Juodosios jūros laivyno laivų eksploatavimui liko tik penki, „Laisvės radijui“ sakė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas.
„Kaip kartą pasakė Rusijos Federacijos prezidentas, „jis nuskendo“ (turėdamas omenyje Vladimiro Putino žodžius apie Rusijos povandeninį laivą „Kursk“, kuris nuskendo 2000 m. Barenco jūroje su 118 įgulos narių – red. past.).
Iš esmės jo žodžiais galime pasinaudoti komentuodami situaciją, su kuria susidūrė didelis Rusijos desantinis laivas "Cezar Kunikov“. Kolegos iš Ukrainos gynybos žvalgybos vėl dirbo prie dar vieno nereikalingo objekto Juodojoje jūroje“, – pareiškė jis.
D.Pletenčiukas taip pat pajuokavo apie laivo sunaikinimą sovietų karininko Cezario Kunikovo, kurio vardu laivas buvo pavadintas, žūties dieną: „Galbūt tai nesėkmė, ne kiekvienam Cezariui pavyksta mirti du kartus per vieną dieną“.
Britų žvalgyba įspėjo Ukrainą dėl rusų raketų „Cirkon“
12:19
Rusija gali naudoti manevringą paleidimo įrenginį hipergarsinėms raketoms „Cirkon“ paleisti, o tai kelia problemų Ukrainos priešlėktuvinei gynybai, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pranešime teigiama, kad Kyjivo mokslinių tyrimų instituto Teismo ekspertizės skyriaus atliktos analizės duomenimis, Rusija pirmą kartą panaudojo hipergarsinę raketą „Cirkon“ per vasario 7 d. ataką prieš Ukrainą.
Užfiksuotame vaizdo įraše su nuolaužomis matyti variklio ir valdymo mechanizmų fragmentai su specifinėmis žymėmis, kurios, kaip pranešama, būdingos raketai 3M22 „Cirkon“.
Pranešama, kad „Cirkon“ gali pasiekti 9 machų greitį ir iki 1 000 km veiksmingą nuotolį. Iš pradžių ji buvo sukurta naudoti Rusijos kariniame jūrų laivyne.
Pasak britų žvalgybos, Juodojoje jūroje nėra laivų, galinčių gabenti raketas, todėl kyla klausimų dėl joms paleisti pasirinkto būdo.
„Tikriausiai šiam tikslui buvo pritaikyta Rusijos antžeminė pakrančių gynybos sistema K-300. Jei jos naudojimas pasitvirtins, dėl savo greičio ir manevringumo tai bus rimta problema Ukrainos oro gynybai“, – teigiama pranešime.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija mano, kad Maskva „bando naują operatyvinę ginklų sistemą realaus konflikto metu, kad suteiktų savo pajėgoms pasitikėjimo ir pademonstruotų pajėgumus“.
Ukrainos karinė žvalgyba pademonstravo, kaip paskandino rusų desantinį laivą
11:11
Ukrainos karinė žvalgyba nurodė, kad už sėkmingą ataką prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno desantinį laivą „Cezar Kunikov“ atsakingi Ukrainos žvalgybos pareigūnai, kurie bendradarbiavo su visais Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų komponentais.
„Sėkmingą misiją atliko Ukrainos karinės žvalgybos „13 grupės“ specialiosios pajėgos“, – sakoma Ukrainos karinės žvalgybos pareiškime.
Pažymima, kad smūgį rusų desantiniam laivui netoli laikinai okupuoto Krymo krantų sudavė ukrainiečių bepiločiai jūriniai dronai „Magura V5“.
„Dėl to laivas „Cezar Kunikov“ sulaukė kritinių skylių kairiajame borte ir pradėjo skęsti. Simboliška, kad Rusijos karininkas, kurio vardu laivas buvo pavadintas, žuvo lygiai prieš 81 metus“, – pabrėžė karinės žvalgybos atstovai.
Teigiama, kad šis didelis desantinis laivas yra vienas naujausių Rusijos laivų. Jame gali tilpti 87 įgulos nariai. Jį Maskva buvo pasitelkusi per karus su Sakartvelu, Sirija ir Ukraina.
Ukrainos karinė žvalgyba taip pat pažymėjo, kad rusų paieškos ir gelbėjimo operacija buvo nesėkminga.
Nurodoma, kad atakos metu Rusijos desantinis laivas buvo Ukrainos teritoriniuose vandenyse netoli laikinai okupuoto Krymo.
Naujasis ginkluotųjų pajėgų vadas: Rusijos ir Ukrainos karas pereina į naują etapą
10:58
Ukraina ginklų gamyboje pirmiausia turėtų pasikliauti savimi, o ne tik partneriais, pareiškė naujasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis interviu vokiečių televizijos kanalui ZDF.
„Kai vyksta tokio masto karas, tokio karo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų dar nėra buvę ir tokios trukmės. Juk visos operacijos, kurios buvo vykdomos, truko kelis mėnesius. Žinoma, šių ginklų nepakanka, jų paprasčiausiai trūksta. Ir net tie ginklai, kurie yra naudojami, turi fizinį gyvavimo laiką. Bet kuris vamzdis susidėvi. Jis gali iššauti tam tikrą skaičių sviedinių, po to jį reikia pakeisti. Tai ne tik žmonių, bet ir ekonomikų karas“, – sakė vyriausiasis vadas.
Plačiau skaitykite ČIA.
J.Bidenas išpeikė D.Trumpą: „JAV prezidentas dar nebuvo nusilenkęs Rusijos diktatoriui“
10:05
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį dar kartą pasmerkė respublikono Donaldo Trumpo komentarus apie tai, kad jis skatina Rusiją įsiveržti į šalis, kurios nevykdo įsipareigojimų NATO, pavadindamas juos kvailais ir gėdingais.
Jungtinių Valstijų prezidentas pabrėžė, kad tokie komentarai siunčia „pavojingą ir šokiruojantį“ signalą ir prilygsta pataikavimui Vladimirui Putinui.
„Ar galite įsivaizduoti buvusį Jungtinių Valstijų prezidentą, kuris taip sako? Tai išgirdo visas pasaulis. Blogiausia, kad jis tai turėjo omenyje“, – žiniasklaidos grupė CNN citavo J.Bideno žodžius.
Plačiau skaitykite ČIA.
O.Syrskis ir D.Umerovas priėmė svarbų sprendimą dėl Avdijivkos
09:34
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis ir gynybos ministras Rustemas Umerovas antradienį aplankė karinius dalinius, vykdančius gynybą Avdijivkos ir Kupjansko sektoriuose.
„Operatyvinė padėtis yra itin sudėtinga ir įtempta. Rusijos okupantai toliau didina savo pastangas ir turi skaitinę personalo persvarą. Jie neskaičiuoja nuostolių ir toliau naudoja „mėsos puolimo“ taktiką“, – pažymėjo naujasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.
Pasak jo, vien per pastarąją parą Ukrainos kariai Avdijivkos sektoriuje atrėmė 29 rusų atakas. Rusijos pajėgos taip pat aktyviai naudoja aviaciją, smogia valdomomis aviacinėmis bombomis.
Pažymima, kad gynybos ministras ir kariuomenės vadas išklausė brigadų, taktinių grupių ir grupių, dalyvaujančių gynybiniuose veiksmuose, vadus. Jie išanalizavo turimus išteklius ir Ukrainos karių poreikius.
„Remdamiesi darbo rezultatais, priėmėme keletą svarbių sprendimų, kuriais siekiama sustiprinti mūsų karinių dalinių kovinius pajėgumus ir užkirsti kelią priešo veiksmams. Darome viską, kas įmanoma, kad neleistume priešui žengti gilyn į mūsų teritoriją ir išlaikytume savo pozicijas. Nepaisant sudėtingos situacijos, Ukrainos gynybos pajėgos priešui pridaro didelių nuostolių“, – pažymėjo O.Syrskis.
Pasak jo, Rusija užsibrėžė tikslą bet kokia kaina užimti ir Kupjanską. O.Syrkis nurodė, kad Kremliaus nuostoliai jau dabar yra 7-8 kartus didesni nei Ukrainos.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:50
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1060 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostolis Rusijos pusėje pasiekė 398,1 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 9 tankai, 39 šarvuotosios kovos mašinos, 66 artilerijos sistemos, 3 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 4 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 39 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 5 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 39 Rusijos bepiločius orlaivius.
Estijos žvalgyba perspėja: Rusija rimtai ruošiasi karinei konfrontacijai su Vakarais
08:45
Rusija ruošiasi karinei konfrontacijai su Vakarais per ateinantį dešimtmetį, ir yra vienas dalykas, galintis ją atgrasyti, pareiškė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupo Rosinas, kurį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
Pasak jo, toks vertinimas grindžiamas Rusijos planais padvigubinti karių, dislokuotų prie sienos su Suomija, taip pat Baltijos šalimis – Estija, Lietuva ir Latvija – skaičių.
„Rusija pasirinko ilgalaikės konfrontacijos kelią... ir Kremlius tikriausiai numato galimą konfliktą su NATO maždaug per artimiausią dešimtmetį“, – pažymėjo žvalgybos tarnybos vadovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pajėgos patvirtino: Juodojoje jūroje nuskandintas didelis Rusijos desantinis laivas
08:33 Atnaujinta 10:06
Netoli Simeizo kaimo, Jaltos srityje, laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje, vietos gyventojai girdėjo sprogimus, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Krymskii veter“.
Teigiama, kad sprogimai jūroje pasigirdo apie 7 val., tačiau raketų paleidimas neužfiksuotas. Pasak vieno vietos gyventojo, buvo užpultas Rusijos laivas.
Vėliau pasirodė neaiškus vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad jūroje kažkas dega.
Tuo pat metu Rusijos gynybos ministerija pranešė apie šešių Ukrainos bepiločių orlaivių sunaikinimą virš Juodosios jūros.
Vėliau tapo žinoma apie tolesnius sprogimus jūroje. Katsivelio kaimo gyventojai pajuto stiprią smūgio bangą. Greičiausiai sprogo apgadinto laivo amunicija. Kitas laivas priartėjo gelbėti skęstančio laivo, netoliese buvo matyti ir povandeninis laivas.
Kaip remdamasi šaltiniais pranešė naujienų svetainė „Ukrainska Pravda“, Ukrainos karinės žvalgybos bepiločiai orlaiviai vasario 14 d. rytą Juodojoje jūroje numušė didelį Rusijos desantinį laivą „Cezar Kunikov“.
Po kiek laiko „Ukrainska Pravda“ informaciją patvirtino ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Jo atstovų teigimu, tai buvo dar viena sėkminga Ukrainos karinės žvalgybos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Juodojoje jūroje. Po atakos „Cezar Kunikov“ nuskendo.
Per Rusijos išpuolį Rytų Ukrainoje žuvo trys žmonės, įskaitant nėščią moterį ir vaiką
07:17 Atnaujinta 12:14
Ukrainos rytuose šalia Donecko miesto antradienį per Rusijos raketų smūgius namams ir ligoninei žuvo mažiausiai trys žmonės, įskaitant nėščią moterį ir vaiką, pranešė vietos valdžios institucijos.
Apie 20 km į vakarus nuo fronto linijos esančioje Selydovėje nukentėjo devyni daugiabučiai ir ligoninė, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė vietos taryba.
Ukrainos generalinės prokuratūros pranešime nurodoma, kad žuvo 38 metų nėščia moteris ir 36 metų moteris bei jos devynerių metų sūnus.
Per ataką buvo sužeista maždaug dvylika žmonių. Tarp sužeistųjų yra keturi vaikai, įskaitant pusės metų kūdikį.
Pasak Donecko srities gubernatoriaus Vadymo Filaškino, pirmasis smūgis buvo suduotas apie 23 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku gyvenamajam namui, o antrasis – apie 1 val. ligoninei.
„Telegram“ jis pridūrė, kad iš per išpuolį nukentėjusios ligoninės į netoliese esančius Pokrovsko ir Myrnohrado miestus buvo evakuota apie 100 pacientų.
Namo griuvėsiuose dar ieškoma žmonių.
Prieš karą Selydovėje gyveno apie 21 tūkst. gyventojų. Selydovė yra Donecko miesto, kurį nuo 2014 metų yra okupavusi Rusija, pakraštyje.
Rusija apšaudė miestelį Donecko srity: apgriautas daugiaaukštis pastatas ir ligoninė, žmonės palaidoti po griuvėsiais
06:27
Vasario 13 d. vėlai vakare rusai smogė Selidovui. Jie nusitaikė į 5-ąjį aukštą: 12 butų viename iš įėjimų buvo visiškai sunaikinti, žmonės buvo palaidoti po griuvėsiais, pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas.
Pasak V.Filaškino, dėl apšaudymo Selidove buvo sužeisti mažiausiai 4 žmonės.
Jis pažymėjo, kad tarp sužeistųjų yra du 2016 ir 2007 m. gimę vaikai, kuriems teikiama visa būtina medicinos pagalba.
Iš griuvėsių buvo išgelbėtas vienas sužeistas žmogus. Gali būti, kad po griuvėsiais yra dar 4 žmonės. Gelbėjimo operacija tęsiasi.
Vėliau į naktį okupantai antrą kartą apšaudė Selidovą Donecko srityje. Šįkart jų taikiniu tapo miesto ligoninė. Vienas žmogus buvo sužeistas, apie 100 pacientų buvo evakuoti į kitus miestus, pranešė V.Filaškinas.
Miestas, pasak jo, vėl buvo apšaudytas apie 1 val. nakties, apgadintas vienas iš ligoninės pastatų. Jis pabrėžė, kad po griuvėsiais tikriausiai yra 3 žmonės, įskaitant vaiką. Valdžios institucijos apie 100 pacientų iš ligoninės nugabeno į kitus miestus.
Įvykio vietoje dirba gelbėtojai, policija ir vietos valdžios institucijos, kurios ieško aukų, gesina gaisrą 60 m² plote ir evakuoja pacientus iš apgadintų patalpų.
Iš viso dalyvauja 27 darbuotojai ir 6 transporto priemonės.
