Svarbiausios naujienos
- Karybos ekspertas: dabar sprendžiasi klausimas, kuri pusė sugebės pulti
- Pagalbos operacija nesėkminga: paskandintame rusų laive galėjo būti iki 90 žmonių
- Naujasis ginkluotųjų pajėgų vadas: Rusijos ir Ukrainos karas pereina į naują etapą
- Ukrainos pajėgos patvirtino: Juodojoje jūroje nuskandintas didelis Rusijos desantinis laivas
- Rusija apšaudė miestelį Donecko srity: apgriautas daugiaaukštis pastatas ir ligoninė, žmonės palaidoti po griuvėsiais
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Analitikai paviešino Rusijos kariuomenės pajėgumus: Maskva tiki, kad laimi karą
16:46
Tikėtina, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgumai aukščiausią lygį pasieks 2024 m. pabaigoje, o 2025 m. Maskvai ims kilti vis daugiau materialinių iššūkių, antradienį publikuotoje ataskaitoje išskyrė Karališkojo tyrimų instituto (RUSI) analitikai.
„Rusija vis dar siekia strateginio tikslo pavergti Ukrainą. Dabar ji mano, kad laimi. Šiuo metu Rusijos tarpininkų siūlomos pasidavimo sąlygos yra tokios: Ukraina atiduoda Rusijos kontroliuojamą teritoriją, taip pat Charkivą, o kai kuriais atvejais ir Odesą, sutinka nestoti į NATO ir išlaikyti Rusijos patvirtintą valstybės vadovą. Vienintelė reikšminga Rusijos siūloma nuolaida yra ta, kad tai, kas liko iš Ukrainos, gali įstoti į ES“, – rašoma ataskaitoje.
Analitikai įvertino, kad Rusija šio rezultato siekia trimis etapais. Pirma, jai svarbu tęsti spaudimą išilgai Ukrainos fronto, kad būtų ištuštinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų amunicijos ir personalo rezervai. Antra, Rusijos specialiosios tarnybos turi užduoti palaužti Ukrainos tarptautinių partnerių ryžtą toliau teikti karinę pagalbą.
Kai karinė pagalba bus apribota, o Ukrainos ištekliai pasieks minimumą, „Rusija ketina pradėti tolesnes puolamąsias operacijas, kad mūšio lauke pasiektų reikšmingų, nors ir lėtų, laimėjimų“. Vėliau tai planuojama panaudoti prieš Kyjivą, kad šis kapituliuotų Rusijos sąlygomis.
„Planuojant šių tikslų įgyvendinimą, kuris yra Rusijos pajėgų formavimo ir pramonės produkcijos bazinis scenarijus, numatoma, kad pergalė turėtų būti pasiekta iki 2026 m.“, – pažymėjo analitikai.
Išskirta, kad praeiti metai Rusijai Ukrainoje prasidėjo su labai neorganizuotomis pajėgomis, kurias sudarė apie 360 tūkst. karių.
Iki birželio mėn. prasidėto Ukrainos kontrpuolimo, jų skaičius išaugo iki 410 tūkst. karių ir jie tapo labiau organizuoti.
„2023 m. vasarą Rusija pasienyje ir laikinai okupuotose teritorijose įkūrė mokomuosius pulkus ir po „Wagner" pajėgų maišto stengėsi standartizuoti savo dalinius, nutraukdama ankstesnę privačių kariuomenių kūrimo tendenciją. Iki 2024 m. pradžios Rusijos operatyvinę pajėgų grupę okupuotose teritorijose sudarė 470 tūkst. karių“, – nurodė analitikai.
Rusijos pajėgų grupė ir toliau patiria nemažai nuostolių, tačiau vis dėlto didėja. Veikdama didesniu mastu, Rusijos kariuomenė gali imtis priemonių, užtikrinančių fronto linijos vientisumą.
„Kariai paprastai gali būti rotuojami iš fronto linijos, kai jie patiria iki 30 proc. nuostolių, t.y. kai jų veikla laikoma neefektyvia, ir po to atnaujinami. Nors šiuo metu didelio masto puolimas nevyksta, Rusijos daliniams pavesta vykdyti mažesnius taktinius puolimus, kurie bent jau daro nuolatinius nuostolius Ukrainai ir leidžia Rusijos pajėgoms užimti ir išlaikyti pozicijas. Taip rusai palaiko nuoseklų spaudimą keliuose taškuose.“
Nors Rusijos kariuomenės siekis padidinti karių skaičių iki 1,5 mln. karių nebuvo įgyvendintas, šiuo metu verbuotojai pasiekia beveik 85 proc. jiems nustatytų tikslų, susijusių su karių kontraktavimu kovai Ukrainoje. Todėl Kremlius mano, kad gali išlaikyti dabartinį karių mažėjimo tempą iki 2025 m.
Analitikai įvardijo, kad, kalbant apie kovinę techniką, Rusijos pajėgos turi apie 4780 artilerijos sistemų, iš kurių 20 proc. yra savaeigės, 1130 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 2060 tankų ir 7080 kitų šarvuotų kovos mašinų, kurias daugiausia sudaro MT-LB, BMP ir BTR.
Negana to, Rusijos kariuomenės dispozicijoje yra 290 sraigtasparnių, iš kurių 110 yra atakos sraigtasparniai, ir 310 greitaeigių reaktyvinių lėktuvų.
„Šios įrangos panaudojimo galimybes riboja šaudmenų trūkumas, ypač tokių pagrindinių, kaip 220 mm daugkartinio paleidimo raketų sistemos (MLRS), ir svyruojantis 152 mm šaudmenų prieinamumas. Kai kurios įrangos panaudojimo galimybes riboja patirties turinčių pilotų, galinčių vykdyti pagrindines misijas, stoka“, – rašo RUSI analitikai.
Rusijos oro ir kosmoso pajėgos ir toliau gali atlikti nemažai išskridimų ir tiekti kovinę amuniciją. Apskritai vertinama, kad, „nors Rusijos pajėgų kokybė vargu ar pagerės, kol Ukrainos pajėgos galės išlaikyti didelį visų pajėgų išsekinimo lygį, rusai galės išlaikyti pastovų atakų tempą visus 2024 metus“.
Ekspertas paaiškino, kam rusams Donbase reikia 30 km ilgio traukinio
23:29
Rusijos okupacinė kariuomenė Donbase pastatė 30 kilometrų ilgio „carą traukinį“, kurį sudaro daugiau kaip 2 tūkst. vagonų. Karinis ekspertas Petro Černykas paaiškino tokio „išradimo“ keliamą pavojų.
„Jei jį privirinsite prie bėgių ir viską užliesite betonu ar net kiekviename vagone įrengsite ugnies lizdą, tai vadinamasis vagonų kaponierius yra gana rimta kliūtis. Šiai kliūčiai reikės išeikvoti gana daug sviedinių, kurių ir taip trūksta“, – aiškino jis 24tv.ua.
Ekspertas pažymėjo, kad jei Rusija iš tiesų viską užbetonavo, dronai su 5–7 kilogramų kovinėmis galvutėmis su šia kliūtimi nesusidoros.
„Jei suvokiate, kad viena HIMARS salvė, tai yra 6 raketos, yra milijonas dolerių – tai dideli pinigai. Tai labai solidūs pinigai, todėl ir su HIMARS mes nesudaužysime jo. Net ir klasikinei artilerijai tai būtų gana rimta kliūtis, todėl nesišaipyčiau iš šio reiškinio. Rusija turi per 1,2 mln. įvairių klasių, kalibrų ir pan. vagonų Tai milžiniškas skaičius, 30 kilometrų yra daug“, – pažymėjo P.Černykas.
Tačiau šis „caras traukinys“ turi ir praktinę prasmę. Ekspertas priminė, kad 90 proc. okupantų aprūpinimo vyksta geležinkeliu, o tame ruože yra dvi atšakos.
„Tai gali būti tam tikra priedanga nuo mūsų smūgių. Jie pastatė tokį specifinį skydą, kad likusi atšaka, kuri ten yra šalia, būtų santykinai labiau apsaugota. Mano nuomone, šis variantas turi teisę egzistuoti“, – pareiškė jis.
Prieš kelias dienas projektas „DeepState“ pranešė, kad rusai Donbase pastatė 30 km ilgio „carą traukinį“. Konstrukciją sudaro daugiau kaip 2 tūkst. vagonų, kuriuos rusai galbūt pavogė okupuotose teritorijose. Pažymėta, kad „caro traukinys“ gali būti laikomas atskira gynybos linija.
Karinis ekspertas Olehas Ždanovas mano, kad ši „vagonų tvora“ gali tapti gynybine linija. Norint įveikti šią užtvarą, reikės sprogimais joje padaryti spragas, kurias įveikus reikės persigrupuoti. Tai sumažins puolančiųjų judėjimo greitį ir kartu padidins jų pažeidžiamumą.
Jis gabeno krovinį: K.Budanovas atskleidė laivo „Cezar Kunikov“ sunaikinimo detales
23:06
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kirila Budanovas pakomentavo Rusijos didžiojo desantinio laivo „Cezar Kunikov“ sunaikinimą prie okupuotos Alupkos Kryme krantų.
Kaip sakė K.Budanovas komentare ICTV, priešo laivo įgulą sudarė 90 žmonių. Kol kas nežinoma, kiek iš jų rusams pavyko išgelbėti.
„Rusų paieškos ir gelbėjimo operacija tebevyksta. Jie ieško išsigelbėjusiųjų, kaip jiems atrodo – kol kas rezultatai nėra labai geri. Laivas gabeno krovinį iš Novorosijsko miesto į Sevastopolio miestą. Laivas buvo pakrautas, o perplaukimo metu jį sunaikino 5 bepiločiai orlaiviai“, – pridūrė K.Budanovas.
Jis pažymėjo, kad kalbama apie jūrinius dronus „Magura V5“.
Vasario 14 d. rytą laikinai okupuoto Krymo gyventojai pranešė apie sprogimus ir šaudymą. Vėliau internete pasirodė filmuota medžiaga su dūmais virš jūros. Buvo manoma, kad sunaikintas vienas iš Rusijos laivų.
Po kelių valandų Vyriausioji žvalgybos valdyba pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad Rusijos didįjį desantinį laivą netoli Alupkos pakrantės nuskandino jūriniai dronai „Magura V5“.
Žinoma, kad „Cezar Kunikov“ buvo vienas naujausių Rusjios laivyno laivų. Pažymėtina, kad šis laivas veikė ne tik per Rusijos invaziją į Ukrainą. Maskva jį taip pat naudojo karuose Sirijoje ir Sakartvele.
J.Sullivanas: Ukrainos kariams trūksta amunicijos arba ji baigiasi
20:15 Atnaujinta 21:10
Ukrainos kariams pradeda trūkti amunicijos, respublikonams JAV Kongrese vis dar blokuojant prezidento Joe Bideno prašomą didžiulį JAV karinės pagalbos paketą, trečiadienį pareiškė aukščiausio rango Baltųjų rūmų pareigūnas.
J.Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas paragino respublikonų vadovaujamus JAV Atstovų Rūmus pasekti Senato pavyzdžiu ir skubiai priimti daugiamilijardinės pagalbos paketą Ukrainos kovai su Rusija.
„Negalime ilgiau laukti. Kiekviena diena kainuoja Ukrainos žmonėms ir Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio saugumo interesams“, – žurnalistams per trumpąją spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose sakė J.Sullivanas.
„Statymai tampa vis didesni. Be to, kasdien didėja ir neveiklumo kaina“, – pridūrė jis.
„Vis dažniau gauname pranešimų apie tai, kad Ukrainos kariams fronto linijose trūksta amunicijos ar net ji baigiasi“, rusų pajėgoms puolant iš žemės ir oro, žurnalistams sakė J.Sullivanas.
J.Sullivanas sakė, kad tiek JAV sąjungininkai, tiek priešininkai „atidžiai tai stebi“.
Nacionalinio saugumo patarėjas tribūnoje pasirodė kitą dieną po to, kai J.Bidenas per televiziją kreipėsi į Atstovų Rūmų respublikonus, ragindamas priimti įstatymo projektą.
J.Bidenas taip pat pasibaisėtinais ir pavojingais pavadino respublikono Donaldo Trumpo komentarus, kai šis sakydamas kalbą pareiškė, kad skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusias NATO nares.
Naujasis Ukrainos kariuomenės vadas anksčiau trečiadienį sakė, kad padėtis prie fronto linijos yra itin sudėtinga, naujausiam daugiamilijardinės pagalbos paketas nuo praėjusių metų įstrigus JAV Kongrese dėl politinių nesutarimų.
Ukraina pasikliauja Vakarų, daugiausia JAV, parama, kad galėtų finansuoti ir aprūpinti savo ginkluotąsias pajėgas sviediniais, kulkomis, raketomis, tankais ir oro gynybos sistemomis, kurių reikia Rusijos atakoms atremti.
Tačiau naujausias daugiamilijardinės pagalbos paketas nuo praėjusių metų yra įstrigęs JAV Kongrese dėl politinių nesutarimų. Tai kelia grėsmę, kad bus apribotas Ukrainos gynybinis pajėgumas.
JAV Senatas antradienį pritarė 60 mlrd. dolerių (55,7 mlrd. eurų) vertės finansavimui Ukrainai, tačiau Atstovų Rūmų pirmininkas jau anksčiau nurodė, kad žemieji rūmai, kuriuose daugumą turi respublikonai, jį atmes.
Kyjivas primygtinai tvirtina, kad tvirtai laikosi prieš atnaujintą Rusijos puolimą, nors ir abejojama dėl būsimos Vakarų paramos.
Norvegijos premjeras pasmerkė Drameno sprendimą priimti tik Ukrainos pabėgėlius
20:13
Norvegijos ministras pirmininkas ir opozicijos lyderis trečiadienį pasmerkė penkto pagal dydį šalies miesto sprendimą priimti tik Ukrainos pabėgėlius.
Antradienį vėlai vakare vykusiame posėdyje 120 tūkst. gyventojų turinčio Drameno, esančio už 40 km į vakarus nuo Oslo, miesto tarybos nariai balsavo už šią priemonę.
Taryboje valdančiąją daugumą sudaro konservatoriai, prieš imigraciją nusistačiusi kraštutinių dešiniųjų partija, krikščionys demokratai ir nedidelė pensininkams atstovaujanti partija.
Jų sprendimas prieštaravo centro kairiosios vyriausybės perspėjimams.
Darbo partijai atstovaujantis ministras pirmininkas Jonas Gahras Store trečiadienį pareiškė, kad sprendimas nėra teisėtas.
„Savivaldybės negali to padaryti, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui NRK. – Pagrindinė vertybė – užtikrinti, kad su pabėgėliais būtų elgiamasi vienodai.“
Opozicinės konservatorių partijos, kuriai priklauso ir Drameno meras, lyderė Erna Solberg pakartojo jo pastabas.
„Jokia savivaldybė negali nuspręsti, kad ji priims pabėgėlius tik iš tam tikros šalies“, net jei tai nėra neįprasta, naujienų agentūra NTB citavo jos žodžius.
Jei sprendimas nebus atšauktas, klausimas gali atsidurti ant šalies gubernatoriaus stalo.
Centro partijos narys taip pat pateikė skundą policijai dėl miesto tarybos, kaltindamas ją instituciniu rasizmu.
Rusijos raketa S-300 pataikė į dviejų aukštų gyvenamąjį namą Charkivo srityje: žmonės atsidūrė po griuvėsiais
19:45
Rusai apšaudė Charkivo srities Velykyj Burluko kaimą ir pataikė į gyvenamuosius namus, „Telegram“ pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos pirmininkas Olehas Synjehubovas.
„Šiandien 16 val. 16 min. priešas raketomis atakavo Velykyj Burluko gyvenvietę. Preliminariai S-300. Pataikė į 2 aukštų gyvenamąjį namą ir dar vieną šalia jo. Sužeisti 7 vietos civiliai gyventojai“, – pranešė jis.
Pasak O.Synjehubovo, vienam žmogui suteikta pagalba ir jis išsiųstas į ligoninę, du žmones gelbėtojai ištraukė iš po griuvėsių, suteikė pirmąją pagalbą ir taip pat hospitalizavo.
„Po griuvėsiais yra žmonių. Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos padaliniai teikia visą reikiamą pagalbą. Veikia visos specializuotos tarnybos. Informacija atnaujinama“, – sakė regiono vadovas.
Prie Lietuvos vadovaujamos Ukrainos išminavimo koalicijos jungiasi 20 valstybių
19:14
Lietuva ir dar 20 valstybių trečiadienį Briuselyje pasirašė ketinimų protokolą dėl Ukrainos išminavimo koalicijos įsteigimo, Lietuva jai vadovaus kartu su Islandija.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, didelis prie koalicijos prisijungiančių valstybių skaičius patvirtina jos reikšmingumą.
„Žengtas pirmasis svarbus žingsnis, o priešakyje mūsų laukia dideli darbai. Jei situacija su karių rengimu išminavimo srityje šiuo metu yra patenkinama, įrangos poreikis yra kritinis. Lietuva išminavimo koalicijos rėmuose perduos Ukrainos kariuomenei šarvuotų transporterių ir skirs 1,2 mln. eurų įnašą į NATO paramos Ukrainai programą išminavimo srityje“, – sakė A.Anušauskas.
Briuselyje pasirašyti ir Ketinimų protokolai dėl kitų paramos Ukrainai koalicijų. Lietuva prisijungė prie Artilerijos ir Dronų koalicijų, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
„Artilerijos koalicijoje mūsų pirmasis įnašas bus 155 mm amunicija, o dronų koalicijoje – dronai ir anti-dronų sistemos. Be viso to, artimiausiu metu Ukrainai perduosime dar vieną žiemos įrangos siuntą“, – sąjungininkams pranešė A.Anušauskas.
Trečiadienį Briuselyje įvykusio NATO-Ukrainos Tarybos posėdžio metu paragino sąjungininkus padėti Ukrainai integruotis į NATO struktūras ir modernizuoti jos karinius pajėgumus.
„Galime ir turime išlaikyti NATO politinę ir praktinę paramą Ukrainai bei taip padėti Ukrainos kariuomenei laimėti karą, taip pat turime sutarti dėl tolesnių žingsnių Ukrainos narystės link. Be to, patys turime kuo skubiau išmokti Ukrainos karo pamokas, toliau stiprinti savo kariuomenes ir visą Aljansą”, – kalbėjo ministras A.Anušauskas.
Kelias, vedantis į Avdijivką, yra apšaudomas kiaurai
18:42
Kelias, vedantis į pusiau apsuptą Avdijivką, yra apšaudomas kiaurai. Tai trečiadienį Ukrainos teletilto eteryje pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Jo duomenimis, mieste liko 926 civiliai žmonės. Avdijivkoje yra humanitarinės pagalbos, vandens ir medikamentų atsargų, tačiau padėtis labai sunki, pridūrė jis. Kasdien iš miesto išvyksta 3–4 žmonės, pažymėjo OVA vadovas.
„Priešas stengiasi pralaužti gynybos liniją ir kuo greičiau užimti miestą. Mūsų gynėjai stabdo priešą visomis kryptimis“, – sakė V.Filaškinas.
Sausio 27 d. britų žvalgyba išsakė nuomonę, kad artimiausiomis savaitėmis rusai neužims Avdijivkos, nes pagrindinis tiekimo kelias į miestą vis dar kontroliuojamas Ukrainos, o gynybos pajėgų kontratakos stabdo rusų puolimą.metu, kai buvo vykdomi masiniai smūgiai miestui.
Analitikai paviešino Rusijos kariuomenės pajėgumus: Maskva tiki, kad laimi karą
16:46
Tikėtina, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgumai aukščiausią lygį pasieks 2024 m. pabaigoje, o 2025 m. Maskvai ims kilti vis daugiau materialinių iššūkių, antradienį publikuotoje ataskaitoje išskyrė Karališkojo tyrimų instituto (RUSI) analitikai.
„Rusija vis dar siekia strateginio tikslo pavergti Ukrainą. Dabar ji mano, kad laimi. Šiuo metu Rusijos tarpininkų siūlomos pasidavimo sąlygos yra tokios: Ukraina atiduoda Rusijos kontroliuojamą teritoriją, taip pat Charkivą, o kai kuriais atvejais ir Odesą, sutinka nestoti į NATO ir išlaikyti Rusijos patvirtintą valstybės vadovą. Vienintelė reikšminga Rusijos siūloma nuolaida yra ta, kad tai, kas liko iš Ukrainos, gali įstoti į ES“, – rašoma ataskaitoje.
Analitikai įvertino, kad Rusija šio rezultato siekia trimis etapais. Pirma, jai svarbu tęsti spaudimą išilgai Ukrainos fronto, kad būtų ištuštinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų amunicijos ir personalo rezervai. Antra, Rusijos specialiosios tarnybos turi užduoti palaužti Ukrainos tarptautinių partnerių ryžtą toliau teikti karinę pagalbą.
Kai karinė pagalba bus apribota, o Ukrainos ištekliai pasieks minimumą, „Rusija ketina pradėti tolesnes puolamąsias operacijas, kad mūšio lauke pasiektų reikšmingų, nors ir lėtų, laimėjimų“. Vėliau tai planuojama panaudoti prieš Kyjivą, kad šis kapituliuotų Rusijos sąlygomis.
„Planuojant šių tikslų įgyvendinimą, kuris yra Rusijos pajėgų formavimo ir pramonės produkcijos bazinis scenarijus, numatoma, kad pergalė turėtų būti pasiekta iki 2026 m.“, – pažymėjo analitikai.
Išskirta, kad praeiti metai Rusijai Ukrainoje prasidėjo su labai neorganizuotomis pajėgomis, kurias sudarė apie 360 tūkst. karių.
Iki birželio mėn. prasidėto Ukrainos kontrpuolimo, jų skaičius išaugo iki 410 tūkst. karių ir jie tapo labiau organizuoti.
„2023 m. vasarą Rusija pasienyje ir laikinai okupuotose teritorijose įkūrė mokomuosius pulkus ir po „Wagner" pajėgų maišto stengėsi standartizuoti savo dalinius, nutraukdama ankstesnę privačių kariuomenių kūrimo tendenciją. Iki 2024 m. pradžios Rusijos operatyvinę pajėgų grupę okupuotose teritorijose sudarė 470 tūkst. karių“, – nurodė analitikai.
Rusijos pajėgų grupė ir toliau patiria nemažai nuostolių, tačiau vis dėlto didėja. Veikdama didesniu mastu, Rusijos kariuomenė gali imtis priemonių, užtikrinančių fronto linijos vientisumą.
„Kariai paprastai gali būti rotuojami iš fronto linijos, kai jie patiria iki 30 proc. nuostolių, t.y. kai jų veikla laikoma neefektyvia, ir po to atnaujinami. Nors šiuo metu didelio masto puolimas nevyksta, Rusijos daliniams pavesta vykdyti mažesnius taktinius puolimus, kurie bent jau daro nuolatinius nuostolius Ukrainai ir leidžia Rusijos pajėgoms užimti ir išlaikyti pozicijas. Taip rusai palaiko nuoseklų spaudimą keliuose taškuose.“
Nors Rusijos kariuomenės siekis padidinti karių skaičių iki 1,5 mln. karių nebuvo įgyvendintas, šiuo metu verbuotojai pasiekia beveik 85 proc. jiems nustatytų tikslų, susijusių su karių kontraktavimu kovai Ukrainoje. Todėl Kremlius mano, kad gali išlaikyti dabartinį karių mažėjimo tempą iki 2025 m.
Analitikai įvardijo, kad, kalbant apie kovinę techniką, Rusijos pajėgos turi apie 4780 artilerijos sistemų, iš kurių 20 proc. yra savaeigės, 1130 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 2060 tankų ir 7080 kitų šarvuotų kovos mašinų, kurias daugiausia sudaro MT-LB, BMP ir BTR.
Negana to, Rusijos kariuomenės dispozicijoje yra 290 sraigtasparnių, iš kurių 110 yra atakos sraigtasparniai, ir 310 greitaeigių reaktyvinių lėktuvų.
„Šios įrangos panaudojimo galimybes riboja šaudmenų trūkumas, ypač tokių pagrindinių, kaip 220 mm daugkartinio paleidimo raketų sistemos (MLRS), ir svyruojantis 152 mm šaudmenų prieinamumas. Kai kurios įrangos panaudojimo galimybes riboja patirties turinčių pilotų, galinčių vykdyti pagrindines misijas, stoka“, – rašo RUSI analitikai.
Rusijos oro ir kosmoso pajėgos ir toliau gali atlikti nemažai išskridimų ir tiekti kovinę amuniciją. Apskritai vertinama, kad, „nors Rusijos pajėgų kokybė vargu ar pagerės, kol Ukrainos pajėgos galės išlaikyti didelį visų pajėgų išsekinimo lygį, rusai galės išlaikyti pastovų atakų tempą visus 2024 metus“.
Rusija balistinėmis raketomis apšaudė Mykolajivkos miestą
16:02
Trečiadienį Rusijos kariuomenė atakavo Mykolajivką Donecko srityje. Per apšaudymą žuvo dvi moterys, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Miestas buvo apšaudytas apie 14 val. – nukentėjo gyvenamieji namai“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad per išpuolį žuvo dvi 62 ir 74 metų amžiaus moterys. Vienas žmogus buvo sužeistas.
„Nustatinėjame galutinius apšaudymo padarinius“, – nurodė V.Filaškinas.
Srities karinės administracijos vadovas nacionalinio teletilto eteryje taip pat sakė, kad rusai tam pasitelkė balistines raketas.
Anksčiau pranešta, kad vėlų antradienio vakarą Rusijos pajėgos apšaudė Selydovės miestelį Donecko srityje. Dėl atakos buvo apgadintas penkiaaukštis pastatas, o viename pastate sugriauta 12 butų.
Vėliau paaiškėjo, kad rusai miestelį atakavo du kartus per vieną naktį. Per puolimą buvo apgadintas ligoninės pastatas ir kilo gaisras.
Nuo ryto padaugėjo aukų ir sužeistųjų. Žinoma, kad žuvo trys žmonės ir 12 buvo sužeista.
