Rusijos prezidento rinkimai okupuotose Ukrainos dalyse: kaip buvo verčiami balsuoti ukrainiečiai?

Rusijos diktatorius V. Putinas pareiškė, kad Rusija nori sukurti „sanitarinę zoną“ Ukrainos teritorijose.

Taip jis atsakė į klausimą apie galimybę Rusijos okupacinei kariuomenei užimti Charkivo sritį. Pasak pranešėjo, kalbama apie „sanitarinės zonos“, į kurią bus sunku prasiskverbti Vakarų ginklams, sukūrimą.

„Nesu pasirengęs dabar kalbėti apie tai, ką ir kaip turėtume aneksuoti. Neatmetu, kad kada nors būsime priversti sukurti tam tikrą sanitarinę zoną šiandien Kyjivo režimui pavaldžiose teritorijose“, – sakė jis.

V. Putinas taip pat buvo paklaustas, kaip ketina švęsti savo „pergalę“ prezidento rinkimuose. „Dabar pasikalbėsiu su generaliniu štabu ir gynybos ministru“, – sakė diktatorius.

Vadinamųjų prezidento rinkimų Rusijoje rezultatai yra iš anksto nulemti. Vakarų analitikai prognozuoja, ar paskelbus apie Vladimiro Putino perrinkimą šalyje bus įvesta nauja mobilizacija ir padidinti mokesčiai.

Kovo 15-17 d. vykstantys Rusijos prezidento rinkimai, kaip ir dabartinio prezidento Vladimiro Putino paskelbimas nugalėtoju, daug kam pačioje Rusijoje atrodo tik formalumas. Iš dalies todėl ekspertai jau dabar aktyviai prognozuoja labiausiai tikėtinus įvykius po Rusijos prezidento rinkimų. „Deutsche Welle“ (DW) kalbėjosi su ekspertais Vakaruose apie jų lūkesčius.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„V.Putino režimas tapo stabilesnis“

Ateities prognozės turėtų būti daromos suvokiant, kad V.Putino režimas stabilizavosi, sako Rytų Europos ekspertas profesorius Hansas Henningas Schröderis.

„Pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais Rusijoje įvyko režimo mobilizacija, V.Putinas ir jo valdymo sistema išbrido iš krizės, susijusios iš pradžių su sukilimu, o paskui su Jevgenijaus Prigožino žlugimu“, – sako H.H.Schröderis. Kremliaus atsakas buvo vieša V.Putino veikla. „Jis keliauja po šalį, kalba įvairiuose forumuose, duoda interviu – jis yra matomas ir sudaro įspūdį, kad kontroliuoja situaciją, bent jau stabilizavo režimo savęs pateikimą“, – pridūrė H.H.Schröderis.

Visą tekstą skaitykite čia.

Rusijos karinis teismas skyrė 20 metų griežto režimo laisvės atėmimo bausmę Ukrainos kare dalyvavusiam kariui Stanislavui Jonkinui, sukėlusiam gaisrą, per kurį žuvo 13 žmonių, praneša „Interfax“. Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, vyras planuoja grįžti į frontą, kad išvengtų bausmės.

Teismas 23 metų karį pripažino kaltu dėl nužudymo, tyčinio sveikatos sužalojimo, turto sunaikinimo ir chuliganizmo.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Gaisras, per kurį žuvo 13 žmonių, kilo 2022 m. lapkričio 5 d. Kostromoje esančioje kavinėje „Polygon“.

Tyrėjų teigimu, gaisras klube kilo dėl to, kad S.Jonkinas, grįžęs iš Rusijos sukelto karo Ukrainoje, per muštynes iš į lubas paleido kelias signalines raketas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Rusija savo okupuotas Ukrainos teritorijas vadina „naujaisiais regionais“, o rinkimų komisija paskelbė, kad visose keturiose Rusijos kontroliuojamose teritorijose rinkimus laimėjo V.Putinas, praneša BBC.

Tačiau Rusijos pareigūnai naudojo įvairius būdus, kad priverstų okupuotus gyventojus balsuoti.

Okupacinė valdžia įrengė balsavimo punktus, tačiau rinkėjams nereikėjo juose lankytis, nes balsadėžės buvo siunčiamos tiesiai į namus.

„Mieli rinkėjai, mes nerimaujame dėl jūsų saugumo! Jums nereikia niekur eiti balsuoti – mes atvyksime pas jus į namus su biuleteniais ir dėžėmis!“ – socialiniuose tinkluose ukrainiečiams sakė Zaporižios srities rinkimų komisija, įkurta Rusijos.

Taip pat buvo pasitelkti išbandyti sovietiniai metodai, skirti pritraukti juos į balsavimo apylinkes, pavyzdžiui, nemokami koncertai ir maistas.

Vienas gyventojas skundėsi, kad prorusiški kolaborantai su balsadėžėmis, lydimi ginkluotų kareivių, ėjo iš namo į namą ir ieškojo rinkėjų.

Rusijos prezidento rinkimai 2024

+8

Ukrainiečiai jau patyrė didelį spaudimą imti rusiškus pasus, tačiau siekiant dar labiau palengvinti balsavimą, kaip asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas buvo priimami ir ukrainietiški pasai.

Gyventojai įbauginti

Ukrainos Zaporižios gubernatorius Ivanas Fiodorovas anksčiau sakė, kad jo iš dalies okupuoto regiono gyventojai įbauginti balsuoti: „Jie eina į kiekvieną butą ir namą ir klausia – ar norėtumėte balsuoti?“

„Mūsų gyventojai labai bijo. Žinoma, jei į jų butą ateis rusai su kareiviais ir paklaus, ar jie norėtų balsuoti už Putiną, visi atsakys: Gerai, taip. Nes kiekvienas nori išsaugoti savo gyvybę. Bet tai nereiškia, kad mūsų piliečiai nori palaikyti Putiną“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos prezidento rinkimai Chersone

Vienas Chersono srities – pietrytinės dalies, kurią okupavo Rusijos pajėgos, – gyventojas BBC papasakojo, kaip buvo organizuojamas balsavimas jo kaime. Dėl saugumo sumetimų negalime atskleisti jo vardo ir vietos.

„Prorusiški vietiniai gyventojai lanko namų ūkius su balsadėžėmis, lydimi ginkluotų kariškių. Jei jie beldžiasi ir niekas neatidaro, jie eina į kitą namą. Į namus jie neįsilaužia, bet lankosi“, – sakė vietos gyventojas.

Jis pridūrė: „Tai juokinga. Kas tai per rinkimai, kai yra du vietiniai gyventojai, kurių vienas laiko rinkėjų sąrašą, o kitas – balsadėžę, ir kariškis su automatu? Tai ne demokratija. Tai komedija.“

Ukraina ir Vakarų lyderiai atmetė balsavimą kaip neteisėtą, o į rinkimų organizavimo dalyvius buvo nukreipti išpuoliai.

Pasak valstybinės naujienų agentūros „Tass“, vienas komisijos pareigūnas neramiame Berdiansko mieste žuvo per apšaudymą.

Per Rusijos smūgį Mykolajivui Ukrainoje vienas žmogus žuvo. Dėl smūgio nukentėjo 10 daugiabučių namų ir apie 50 privačių pastatų, „Telegram“ pranešė meras Aleksandras Senkevičius. Be to, buvo pažeisti dujų tinklai, sunaikinta dalis tramvajaus bėgių ir kontaktinio tinklo, sunaikinta dalis lauko apšvietimo tinklų. 

„Vakare tapo žinoma, kad ligoninėje mirė vienas žmogus, kuris buvo atvežtas po apšaudymo. Nuoširdi užuojauta šeimai!“ – pažymėjo meras.

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba taip pat pranešė, kad ligoninėje mirė vienas žmogus, sužeistas per priešo smūgį. „Šeši žmonės buvo sužeisti, vienas iš jų – vaikas“, – pridūrė gelbėtojai.

Kovo 17 d. Rusijos okupantai balistinėmis raketomis atakavo Mykolajivą, buvo pranešta apie raketų smūgius ir penkias aukas. Vėliau paaiškėjo, kad rusai pataikė į infrastruktūros objektą.

Preliminariais duomenimis, rusai paleido raketas „Iskander-M“. Rusai įvykdė įnirtingą oro ataką iš vis dar okupuoto Krymo – pataikė viena raketa, o po kelių minučių pakartojo ataką toje pačioje vietoje.

Paskelbus pirmuosius Rusijos prezidento rinkimų rezultatus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino V.Putiną „imituojant dar vienus rinkimus“. 

„Visiems pasaulyje aišku, kad šis veikėjas, kaip jau ne kartą istorijoje yra buvę, tiesiog serga dėl valdžios ir daro viską, kad valdytų amžinai“, – sakė jis pareiškime.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Šioje rinkimų imitacijoje nėra ir negali būti jokio teisėtumo“.

Jis sakė, kad prezidentas V. Putinas turėtų būti teisiamas Hagoje – Tarptautinio baudžiamojo teismo būstinėje.

Netrukus po to Baltųjų rūmų atstovas spaudai pareiškė, kad ši pergalė yra rodiklis, jog „rinkimai akivaizdžiai nėra nei laisvi, nei sąžiningi“, atsižvelgiant į tai, kaip lyderis „įkalino politinius oponentus ir neleido kitiems kandidatuoti prieš jį“. 

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos pareiškime, paskelbtame socialinės žiniasklaidos platformoje X, sakoma: „Neteisėtai rengdama rinkimus Ukrainos teritorijoje, Rusija demonstruoja, kad ji nėra suinteresuota ieškoti kelio į taiką“.

Jame teigiama, kad JK „ir toliau teiks humanitarinę, ekonominę ir karinę pagalbą ukrainiečiams, ginantiems savo demokratiją“.

Visas naujienas apie rinkimus Rusijoje skaitykite čia.

Moldovos separatistinio Padniestrės regiono prorusiška vadovybė sekmadienį pareiškė, kad sprogimą kariniame objekte veikiausiai sukėlė iš Ukrainos paleistas dronas.

Padniestrė yra daugiausia rusakalbis regionas, kuris ilgą laiką priklausė nuo Maskvos paramos.

„Šiandien Tiraspolio karinės bazės teritorijoje dėl sprogimo kilo gaisras. Preliminariai nustatyta, kad sprogimą sukėlė dronas kamikadzė“, – socialiniuose tinkluose pranešė regiono valdžios institucijos. 

„Preliminariai nustatyta, kad sprogimą sukėlė dronas kamikadzė“, – pridūrė prorusiška vadovybė, tvirtindama, kad dronas buvo paleistas iš Ukrainos Odesos regiono.

Anot jų, per incidentą niekas nenukentėjo, pradėtas baudžiamasis tyrimas. 

Nei Kyjivas, nei Maskva šio klausimo iš karto nekomentavo. 

Visą tekstą skaitykite čia.

Rusija sekmadienį nurodė padidinti karinio jūrų laivyno pajėgumus ir mokymus, siekiant atremti Ukrainos oro ir antvandeninių dronų keliamą pavojų. 

„Personalo mokymai turi vykti kasdien. Mokymai, kaip atremti atakas iš oro ir iš laivų be įgulos“, – sakė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, sekmadienį lankydamasis Juodosios jūros laivyne. 

Russian Defence Ministry / via REUTERS

Rusijos gynybos ministerijos išplatiname pranešime teigiama, kad per susitikimą ministras „nurodė dislokuoti papildomas ugnies pajėgas, didelio kalibro kulkosvaidžių sistemas, skirtas priešo dronams nugalėti“. 

Juodoji jūra tapo svarbiu mūšio lauku nuo pat karo pradžios prieš kiek daugiau nei dvejus metus.

Dėl Ukrainos išpuolių Maskva perkėlė daug karinių laivų iš savo istorinės Sevastopolio karinės jūrų bazės Kryme į toliau į rytus esančią Novorosijsko bazę.

Visą tekstą skaitykite čia.

Rusijos pajėgos pareiškė numušusios Ukrainos karinį sraigtasparnį, kuris skrido į šalies Belgorodo regioną, pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Ji teigė, kad sraigtasparnis buvo numuštas Ukrainos šiaurės rytų Sumų regione, kuris yra netoli Rusijos sienos.

Orlaivis buvo numuštas kaip dalis Rusijos gynybos ministerijos atsako į Ukrainos bepiločių orlaivių atakų bangą per naktį.

Ministerija pranešė numušusi 35 ukrainiečių dronus virš kelių Rusijos regionų, įskaitant Belgorodą ir Maskvą.

Ukraina neigia informaciją apie sraigtasparnio numušimą

Vyriausioji Ukrainos žvalgybos valdyba vėliau sekmadienį paneigė „Rusijos propagandistų informaciją apie tariamą sraigtasparnio „Black Hawk“ numušimą, nurodo „Ukrainska Pravda“.

„Visi Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos sraigtasparniai „Black Hawk“ yra puikios darbinės būklės; jų įgulos toliau vykdo kovines ir specialiąsias užduotis.

Propagandistai ir jų vergai iš Kremliaus, skleidžiantys klastotes apie tariamą Ukrainos karinės žvalgybos sraigtasparnio numušimą, turėtų mažiau gerti“, – nurodė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.

„Pragaras Belgorode“

Kaip jau pranešėme anksčiau, Rusija teigia, kad per ukrainiečių išpuolį Belgorode žuvo paauglė mergaitė.

Regionas, esantis netoli Rusijos ir Ukrainos sienos, buvo apšaudytas ankstyvą rytą, kai Kyjivas pradėjo bepiločių lėktuvų atakas.

Rašydamas „Telegram“, Viačeslavas Gladkovas paskelbė naujausią informaciją apie padėtį ir teigė, kad taip pat žuvo žmogus, o iš viso buvo sužeista 11 žmonių.

„Pragaras Belgorode ir Belgorodo srityje suveikė oro gynybos sistema“, – rašė jis.

Sekmadienio Ukrainos atakos Belgorode padariniai

+2

Jis sakė, kad apšaudymo metu vyras buvo automobilių stovėjimo aikštelėje ir mirė nuo žaizdų, kol atvyko greitoji pagalba.

Jis pridūrė, kad aštuoni sužeistieji buvo nugabenti į ligoninę, įskaitant moterį, kuriai „šrapnelis sužeidė krūtinę“.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas anksčiau sekmadienį paskelbė, kad ukrainiečiams sekmadienį apšaudant Belgorodą ir jo rajoną užsidegė privatus namas ir žuvo 16 metų paauglė, o jos tėvas buvo sužeistas.

Krasnodaro krašte Ukrainai sekmadienį dronais atakavus naftos perdirbimo gamyklą kilo gaisras, sustojus širdžiai mirė vienas žmogus, pranešė regiono pareigūnai. Pranešama, kad po kelių valandų gaisras buvo užgesintas.

Naftos perdirbimo gamyklos ir naftos terminalai yra svarbūs ukrainiečių dronų atakų taikiniai.

Pastarosiomis dienomis Ukraina surengė nemažai dronų atakų ir kitokių reidų, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, po šių rinkimų beveik neabejotinai valdysiantis dar šešerius metus, tai pavadino bandymu įbauginti gyventojus bei sužlugdyti balsavimą.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija sekmadienį paskelbė, kad šalies gynybos sekretorius Grantas Shappsas anksčiau šį mėnesį dėl rusų raketų grėsmės atsisakė kelionės į Odesą. Laikraštis „The Sunday Times“ rašė, jog G.Shappsas, kuris Kyjive lankėsi kovo 7 dieną, britų žvalgybos buvo įspėtas, kad Rusija sužinojo apie jo kelionės planus.

Rusijos karui prieš Ukrainą tęsiantis trečius metus, rusai fronte pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų, kliaudamiesi savo didesne apšaudymo galia, o ukrainiečiai atsako rengdami reidus per sieną ir daugiau dronų atakų toli Rusijos teritorijoje.

Aukščiausi Didžiosios Britanijos gynybos pareigūnai pataria Ukrainos aukščiausiajai vadovybei ir kariuomenės vadams susilaikyti nuo naujų puolimų fronte planavimo ar vykdymo. Vietoj to reikėtų susitelkti į gynybinės strategijos kūrimą.

Kaip teigiama laikraštyje „The Sunday Times“, šį patarimą per vizitą Ukrainoje davė Didžiosios Britanijos gynybos ministras Grantas Shappsas ir Didžiosios Britanijos kariuomenės vadas Tony Radakinas. Britų ministras ir aukščiausio rango kariškis apie tai kalbėjo susitikime su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, gynybos ministru Rustemu Umerovu ir vyriausiuoju kariuomenės vadu Oleksandru Syskiu.

Pasak leidinio, T.Radakinas nerimauja, kad O.Syrskis gali pernelyg susitelkti į antžeminius mūšius. Vietoj to britų vadas stengiasi formuoti Ukrainos strategiją pagal Vakarų karinę doktriną ir būtinybę žengti pirmyn sausuma, oru ir jūra.

Per derybas G.Shappsas ir T.Radakinas patarė Ukrainos karinei-politinei vadovybei atsisakyti puolimo planų.

„Jungtinė Karalystė pataria išlaikyti liniją šiauriniame ir rytiniame frontuose ir, jei reikia, atsitraukti į palankesnę vietovę, kur, kaip tikimasi, gynybinės linijos sugebės sulaikyti rusus. Tai leis ukrainiečiams sutelkti pastangas Juodojoje jūroje ir Kryme, kur jų kariai, padedami tolimojo nuotolio Vakarų raketų, atliko reikšmingus smūgius“, – rašoma leidinyje.

Šaltiniai atskleidė, kad V.Zelenskis buvo labai susidomėjęs, geros nuotaikos ir atviras britų pasiūlymams.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Kaip primena leidinys, pirmą kartą po Krymo karo Rusija negali laisvai veikti Juodosios jūros regione. Ukraina Juodojoje jūroje pasiekė nemažai laimėjimų, nuskandindama svarbius Rusijos laivus.

T.Radakinas įsitikinęs, kad būtent išpuoliai prieš Krymą ir Rusijos laivyną yra raktas į Ukrainos sėkmę 2024 m., o išpuoliai prieš Krymą ir Rusijos karo laivų, ypač povandeninių, naikinimas siekia pačią „rusiško mentaliteto“ esmę.

„Putinas žino, kad praranda Krymą, kad praranda Juodąją jūrą. Beveik 200 metų Juodosios jūros laivynas galėjo rengti pratybas Juodojoje jūroje. Dabar Juodojoje jūroje nėra nė vieno karinio laivo. Tai leidžia mums įsivaizduoti Ukrainos sėkmės Kryme mastą“, – sakė G.Shappsas.

Rusijos okupacinės pajėgos pavasarį toliau bandys vykdyti vietinius išpuolius ir stengsis pasirengti naujam puolimui šią vasarą.

JAV Karo tyrimų studijų instituto teigimu, Vakarų saugumo pagalba bus labai svarbi gynybos pajėgų gebėjimui artimiausiais mėnesiais išlaikyti pozicijas ir atremti tolesnes priešo atakas.

Analitikai įsitikinę, kad užpuolikai stengsis išlaikyti puolimo operacijų tempą visoje fronto linijoje, kad neleistų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms stabilizuoti savo gynybinių linijų.

Avdijivkos kryptimi pastarosiomis dienomis Rusijos okupantai pradėjo naudoti šarvuotąją techniką būrių ir net kuopų sudėtyje.

Maskvos pajėgos užėmė kaimą Ukrainos Zaporižios regione, pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Rašydama „Telegram“, ministerija teigė, kad Mirnės kaimas buvo „išvaduotas“ iš Ukrainos.

„Pietinėje Donecko kryptyje dėl sėkmingų puolamųjų operacijų „Vostok“ pajėgų grupės daliniai išlaisvino Mirnę (Zaporižios sritis), taip pat atrėmė vieną AFU 72-osios mechanizuotosios brigados šturmo grupės kontrataką netoli Vodyanoje“, – rašė ji.

Ukraina šio teiginio viešai nekomentavo.

Naudoti transporto priemonę mūšio lauke be jokių apsauginių šarvų yra neatsargu ar net kvaila. Tokį karinį „meistriškumą“ dar kartą pademonstravo Rusija, pasiuntusi savo karius į neabejotiną mirtį su „atvirais“ kiniškais keturračiais.

Rusijos vadai nusikalstamame kare Ukrainoje per šiuos dvejus metus nuolat elgėsi neapgalvotai.

Kadras iš vaizdo medžiagos/Rusijos kariai

Kovo pradžioje Rusijos dalinys – galbūt 488-oji motorizuotoji šaulių brigada – atakavo Ukrainos 60-osios mechanizuotosios brigados pozicijas Jampolivkoje, Rytų Ukrainos Donecko srityje.

Rusijos kolona, kurioje buvo kovinių mašinų MT-LB ir bent vienas tankas T-90, judėjo į vakarus Jampolivkos link. Tačiau labiausiai stebino okupacinės kariuomenės naudojamos transporto priemonės – keli Kinijoje pagaminti keturračiai „Desertcross 1000-3 ATV“.

Visą tekstą skaitykite čia.

Rusijos ir Ukrainos karas tęsiasi, o Rusijos Federacija šią vasarą gali planuoti naują didelį puolimą, per teletiltą pareiškė karo analitikas Aleksandras Musienko.

„Akivaizdu, kad jie bandys greitai persigrupuoti, padarys pusantro mėnesio pertrauką ir vasarą bandys žengti į priekį, nes mano, kad Vakarų pagalba neatvyks laiku. Bet aš manau, kad Ukraina vasarai jau gaus tam tikros ginkluotės iš mūsų partnerių, o mūsų pozicijos tikrai nebus blogesnės būklės“, – sakė A.Musienko.

Karinis ekspertas taip pat komentavo informaciją apie galimą naują mobilizacijos bangą Rusijoje po prezidento rinkimų.

„Dabar internete pasirodžiusi informacija, kad Rusijos Federacija nori pasitelkti dar 300 tūkst. žmonių, neva jau yra S.Šoigu įsakymai, galbūt jie tai planuoja. Bet, pirma, aš nemanau, kad 300 tūkst. bus įmanoma surinkti per du mėnesius. Ir, antra, darau prielaidą, kad tai bus savotiška gvardija, kavalerija, tik be arklių. Nes jie tikrai neturės laiko įsigyti ginklų“, – pažymėjo A.Musienko.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį vakare paskelbtame interviu sakė, kad Vakarų sausumos operacijos Ukrainoje kažkuriuo metu galėtų būti būtinos.

Prancūzų lyderis tai pareiškė po susitikimo su Vokietijos ir Lenkijos lyderiais. Praėjusį mėnesį jis tvirtino, kad ši galimybė neturėtų būti visiškai atmetama.

Tokią jo mintį griežtai atmetė Berlynas ir kiti partneriai Europoje, bet E.Macronas laikosi savo, tik pabrėžia, kad Vakarų sąjungininkės iniciatyvos nesiimtų.

STEFAN BONESS / IPON/SIPA / STEFAN BONESS / IPON/SIPA

„Galbūt kažkuriuo metu – aš to nenoriu, iniciatyvos nesiimsiu – mums reikės vykdyti operacijas sausumoje, kad ir kokios jos bebūtų, kad atremtume Rusijos pajėgas“, – laikraščiui „Le Parisien“ sakė E. Macronas. Interviu buvo duotas penktadienį.

„Prancūzijos stiprybė ta, kad mes galime tai daryti“, – pridūrė jis.

Visą tekstą skaitykite čia.

Artimiausiomis savaitėmis Ukraina susidurs su kritiniu priešlėktuvinės gynybos raketų trūkumu.

„The Telegraph“ praneša, kad iki mėnesio pabaigos Ukrainai pritrūks oro erdvės gynybos raketų, kuriomis ji galėtų apsaugoti savo miestus.

Užuot bandžiusi numušti keturias iš penkių Rusijos raketų, kaip tai daro dabar, Ukraina savo sistemomis galės numušti tik vieną iš penkių raketų.

Leidinys taip pat cituoja Rusijos pareigūnus, kurie teigė, kad „žino, jog Ukrainai baigiasi amunicija“, ir yra pasirengę suduoti smūgius.

Tuo pat metu su Rusijos gynybos ministerija susijusiuose Rusijos viešuosiuose puslapiuose teigiama, kad „Ukrainos pajėgos vis dar smarkiai priešinasi ir, atrodo, yra palyginti gerai ginkluotos“. Rusai ypač atkreipia dėmesį į ukrainiečių bepiločių lėktuvų veiksmingumą.

Trūksta amunicijos – kur Ukraina gali gauti ginklų?

Kelios ES šalys jau paskelbė esančios pasirengusios prisijungti prie Čekijos iniciatyvos. Štai Belgija nusprendė skirti 200 mln. eurų artilerijos amunicijai Ukrainai įsigyti.

Po aukščiausiojo lygio susitikimo Paryžiuje Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala sakė, kad prie iniciatyvos, kuria siekiama reaguoti į šaudmenų trūkumą, pasirengusios prisijungti 15 šalių.

Tuo pat metu Ukrainos kariuomenė turėtų gauti dalį iš šimtų tūkstančių 155 mm artilerijos sviedinių, kurie yra tarptautinių pastangų užtikrinti užsienio atsargas dalis, nes JAV pastangos atsiųsti daugiau pagalbos vis dar stringa Kongrese.

Rusija sekmadienį, paskutinę prezidento rinkimų dieną, paskelbė, kad praėjusią naktį šalį atakavo ukrainiečių dronai, o Kremliaus kritikai ragina masiškai protestuoti rinkimų apylinkėse.

Rusai trečią dieną balsuoja rinkimuose, kurie beveik neabejotinai pratęs Vladimiro Putino valdymą dar šešeriems metams.

Trijų dienų balsavimą jau temdė ukrainiečių oro atakos, proukrainietiškų sabotažo grupių įsiveržimai į Rusijos teritoriją ir vandalizmas rinkimų apylinkėse.

Oro gynyba aštuoniuose Rusijos regionuose, įskaitant Maskvos, sekmadienio naktį numušė 35 dronus, kurių vienas sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje Krasnodaro krašte, pranešė pareigūnai.

Dronai kamikadzės sekmadienį taip pat sukėlė gaisrą vienoje rinkimų apylinkėje Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos Zaporižios srities dalyje, bet nukentėjusiųjų nebuvo, sakė Maskvos primestos administracijos pareigūnas Vladimiras Rogovas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainos karinės oro pajėgos praneša, kad sekmadienio naktį Rusijos kariuomenė į Černihivo sritį paleido penkias priešlėktuvines raketas S-300 ir dvi raketas X-59.

Be to, kariškių teigimu, Ukrainos regionus atakavo 16 „Shahed“ tipo dronų, iš kurių 14 buvo numušta.

Dauguma dronų atakavo Odesą, teigiama regiono karinės administracijos vadovo Olego Kipero pranešime.

„Tris valandas tęsėsi intensyvus priešlėktuvinės gynybos pajėgų kovinis darbas: dronai įskrido iš Juodosios jūros ir manevravo tarp Odesos gyvenamųjų namų ir pramoninių rajonų. Mūsų oro gynybos pajėgos danguje virš Odesos srities sunaikino 13 „Shahed-131/136“ tipo bepiločių orlaivių“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.

Pasak jo, dėl bepiločio orlaivio atakos Odesos srityje buvo apgadintos žemės ūkio įmonės. Jose kilo gaisrai ir buvo sunaikinti pramoniniai pastatai.

Ukrainai sekmadienį dronais atakavus naftos perdirbimo gamyklą Rusijos pietiniame Krasnodaro regione kilo gaisras, sustojus širdžiai mirė vienas žmogus, pranešė regiono pareigūnai.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį, kovo 17 d., Rusijos Federacijos Krasnodaro krašto Slovjansko prie Kubanės mieste vienoje iš gamyklų kilo gaisras, kilęs dėl dronų atakos, praneša „Baza Telegram“ kanalas, remdamasis vietos gyventojų informacija.

„Liudininkai praneša, kad Slovjanske prie Kubanės girdimi sprogimų garsai. Tikriausiai įvyko dronų ataka. Gaisras kilo vienoje iš vietos gamyklų“, – rašoma kanale.

„Baza“ duomenimis, yra mažiausiai vienas nukentėjusysis – gamyklos darbuotojas. Dabar gaisras kilo gamyklos teritorijoje. Į įvykio vietą atvyko greitosios pagalbos ir avarinės tarnybos.

Naujienų kanalas „Beware“ patikslina, kad, pasak vietos gyventojų, gamyklą užpuolė grupė dronų – daugiau nei penki dronai – kai kurie iš jų skrido į gamybos teritoriją. Tikėtina, kad ši gamykla yra vietinė naftos perdirbimo gamykla.

RIA „Novosti“ duomenimis, Slovjansko-Kubanės gamyklos teritorijoje kilo vietinis gaisras, pagrindinis gaisro židinys likviduotas 3.28 val. Nukentėjo vienas darbuotojas, pranešė rajono vadovas.

3.33 val. vietos valdžia pranešė, kad gaisras Slovjansko naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje visiškai užgesintas.

Preliminariais duomenimis, bepiločio orlaivio atakos metu žuvo vienas žmogus, preliminari mirties priežastis – širdies smūgis. Dėl gaisro nukentėjusiųjų nebuvo, grėsmės gyvenvietei taip pat nėra.

Rusija sekmadienį, paskutinę savo prezidento rinkimų dieną, paskelbė, kad praėjusią naktį jos oro gynyba perėmė 35 ukrainiečių dronus.

„Naktį, maždaug 3 val. (2 val. Lietuvos laiku), keli bepiločiai bandė atakuoti Slovjansko naftos perdirbimo gamyklą“, – per platformą „Telegram“ paskelbė Krasnodaro krašto operatyvinis štabas.

Oro gynyba perėmė dronus, bet vienam jų nukritus ant gamyklos kilo gaisras, sakoma pranešime.

Išpuoliai prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas

Ukrainos bepiločiai orlaiviai ir toliau atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas beveik 1 000 km gilyn į Rusijos teritoriją. Anksčiau Ukrainos dronai vienu metu smogė dviem Rusijos naftos perdirbimo gamykloms Rusijos Federacijos Samaros srityje, ir tai buvo mažiausiai už 900 km nuo Ukrainos valstybinės sienos.

Kaip pažymi „Defense Express“, išanalizavus naujausias Ukrainos bepiločių orlaivių atakas, galima daryti preliminarias išvadas apie dabartinę atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas kampaniją ir kartu atkreipti dėmesį į kai kurias šių atakų keliamas problemas.