R.Fico: Ukrainos narystė NATO būtų pagrindas trečiajam pasauliniam karui

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Ukraina gali pradėti derybas su Rusijos Federacija, kai okupacinė kariuomenė patirs tam tikrus taktinius pralaimėjimus. Derybų rezultatas labai priklauso nuo pradinės pozicijos.

„Man labai patinka formulė, kad visi karai baigiasi taika. Tai suprantama, klausimas, kokioje pozicijoje esi, kai pradedi šias derybas. Jeigu derybos prasideda tuo metu, kai Rusijos Federacija gavo tam tikrų taktinių pralaimėjimų, ir prasidėjo procesai, apie kuriuos kalba Danilovas (Aleksejus Danilovas) – socialinė įtampa, vieni ar kiti vidaus neramumai – tada taip, žinoma, derybos“, – teletiltui sakė prezidento kanceliarijos patarėjas Michailas Podoliakas.

Jis pažymėjo, kad klausimas dėl Rusijos Federacijos branduolinio ginklo atsisakymo per šias derybas galimas tuo atveju, jei Maskva sulauktų visuotinio pralaimėjimo.

„Kas yra visuotinis pralaimėjimas? Kai Rusija nebegalės dominuoti ne tik Europoje, bet ir apskritai pasauliniame politiniame procese. Rusijos Federacija nebeturės tam jokių išteklių, negalės pasinaudoti ta ar kita veto teise JT Saugumo Taryboje, nebeturės daugelio kitų autoritarinių šalių paramos, nes bus laikoma šalimi, kuri pralaimėjo karą“, – apibendrina M.Podoliakas.

Šeštadienį Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė smūgius šešioms teritorijoms, kuriose sutelktas Rusijos karinis personalas, ginkluotė ir karinė įranga, vienai priešlėktuvinių raketų sistemai, vienam amunicijos sandėliui ir vienam Rusijos kariuomenės ryšių centrui.

Taip pat, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, raketinių pajėgų daliniai smogė trims teritorijoms, kuriose buvo sutelktas personalas, ginklai ir karinė įranga, vienam valdymo punktui ir vienai rusų elektroninės kovos stočiai.

Ukrainoje raketų pavojaus lygis tapo itin aukštas – gynybos pajėgos Juodojoje jūroje pastebėjo pavojingą Rusijos fregatą.

Kalbama apie laivą „Admiral Essen“, kuris laiko parengtyje aštuonias raketas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyva jam kelia nerimą, o D.Trumpo pareiškimą, esą jis galėtų per 24 valandas sustabdyti Ukrainos karą su Rusija, pavadino labai pavojingu.

Penktadienį transliuotame interviu Jungtinės Karalystės televizijos kanalui „Channel 4 News“ V. Zelenskis buvusį JAV prezidentą ir tikėtiną Respublikonų partijos kandidatą lapkritį vyksiančiuose rinkimuose pakvietė apsilankyti Kyjive, bet tik tuo atveju, jei D. Trumpas ištesės savo pažadą.

„Donaldai Trumpai, kviečiu jus į Ukrainą, į Kyjivą. Jei galite sustabdyti karą per 24 valandas, manau, pakaks atvykti“, – sakė V.Zelenskis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainiečių lyderis taip pat išreiškė savo susirūpinimą dėl to, kad JAV imasi vienašališkų veiksmų, neatsižvelgdamos į Ukrainos perspektyvą, ir atkreipė dėmesį į tai, kad trūksta detalių apie D.Trumpo „taikos planą“.

V.Zelenskis buvusio JAV prezidento retoriką apibūdino kaip „labai pavojingą“ ir, regis, nuogąstavo, kad D. Trumpo derybų sprendimo idėja gali būti susijusi su didelėmis Ukrainos nuolaidomis Rusijai.

„(D. Trumpas) ketina priimti sprendimus pats, be... Net nekalbu apie Rusiją, bet be abiejų pusių, be mūsų“, – sakė V. Zelenskis. 

„Jei jis tai sako viešai, tai šiek tiek baugina. Esu daug matęs, daug aukų, bet tai man tikrai kelia šiokią tokią įtampą.“

Jis pridūrė: „Nes net jei jo idėja (dėl karo pabaigos) – kurios dar niekas negirdėjo – nepadės mums, mūsų žmonėms, jis vis tiek padarys viską, kad įgyvendintų savo idėją. Ir tai mane šiek tiek neramina.“

D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad turi gerų galimybių derėtis dėl jau beveik dvejus metus besitęsiančio karo pabaigos, sakydamas, kad palaiko gerus santykius ir su Rusijos, ir su Ukrainos lyderiais. 

Per savo politinę karjerą jis dažnai negailėjo pagyrų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, taip pat ir po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.

Per vieną kampanijos mitingą Džordžijoje, kuris buvo surengtas praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusijos tankai įvažiavo į Ukrainą, D. Trumpas apibūdino V. Putiną kaip „protingą“ politinį žaidėją ir išreiškė susižavėjimą tuo, kaip Rusija greitai užėmė didžiulį, „puikų žemės gabalą“ palyginti nedidelių sankcijų kaina.

JAV Atstovų Rūmai surengė apkaltą D. Trumpui, kai šis ėjo prezidento pareigas, teigdami, kad jis spaudė V. Zelenskį vykdyti politiškai motyvuotą tyrimą, galintį pakenkti Joe Bideno galimybėms laimėti 2020 metų prezidento rinkimus, ir tuo pat metu sulaikė 400 mln. JAV dolerių karinę pagalbą, kurią Kongresas patvirtino siekdamas padėti Ukrainai kovoti su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose.

Tačiau Senatas išteisino D. Trumpą dėl šių apkaltos kaltinimų.

„Reuters“/„Scanpix“/Slovakijos premjeras Robertas Fico

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico sakė, kad per susitikimą su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu pasakys, jog Bratislava nepritaria Ukrainos narystei NATO.

Tai pranešė agentūra „RBK-Ukraina“ su nuoroda į Slovakijos transliuotoją RTVS.

„Vykstu (į susitikimą su Ukrainos ministru pirmininku – red.past.) su humanitarine pagalba, patvirtinsime, kad jie negaus jokių ginklų iš Slovakijos kariuomenės ir iš valstybinių sandėlių“, – sakė jis.

R.Fico pridūrė, kad Slovakija gerbia Ukrainos sprendimą įstoti į Europos Sąjungą, bet „jie turi įvykdyti sąlygas“.

„Pasakysiu, kad esu prieš Ukrainos narystę NATO, kad pasinaudosiu savo veto teise ir blokuosiu tai, nes tai bus pagrindas Trečiajam pasauliniam karui“, – sakė Slovakijos premjeras.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Vladimiras Putinas pradeda nekilnojamojo turto medžioklę, įsakydamas pareigūnams surasti Rusijos turtą, kuris kadaise priklausė buvusiai imperijai arba Sovietų Sąjungai, skelbia  naujienų agentūra „Bloomberg“.

Rusijos prezidento įsakyme skiriamas finansavimas valstybiniam padaliniui, kuris vykdys turto paiešką užsienyje ir užtikrins, kad būtų įregistruotos Rusijos nuosavybės teisės. Dokumente nenurodytas operacijos biudžeto dydis ir kokio turto ieškoma.

Nors neaišku, kas paskatino šį įsakymą, V.Putino susidomėjimas buvusiomis imperijos valdomis vargu ar sumažins susirūpinimą dėl jo ambicijų kaimyninėse valstybėse po to, kai Rusijos invazija į Ukrainą pakirto Europos saugumą.

Rusijos imperija buvo paskleidusi savo čiuptuvus į dabartinės Lenkijos ir Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos, taip pat Suomijos – teritorijas. Ji iširo dėl Pirmojo pasaulinio karo ir 1917 m. Vladimiro Lenino vadovaujamos bolševikų revoliucijos, lėmusios komunistinės valstybės gimimą.

1922 m. susikūrusi Sovietų Sąjunga apėmė didžiąją dalį buvusios imperijos teritorijos, išskyrus Lenkiją ir Suomiją, ir paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje subyrėjo, kai nepriklausomybę atgavo Baltijos, Kaukazo, Ukrainos, Baltarusijos ir Vidurinės Azijos šalys.

„Krymskij veter“ nuotr./Sočio aerodrome pastebėtas lėktuvas A-50

Civiliniame Sočio aerodrome nusileido Rusijos ilgojo nuotolio radarų aptikimo lėktuvas A-50. Tokį orlaivį neseniai sunaikino Ukrainos gynybos pajėgos.

Apie tai pranešė RBK-Ukraina su nuoroda į „Telegram“ kanalą „Krymskij veter“.

„Telegram“ kanalo autoriai pridūrė, kad informacija apie A-50 nusileidimą buvo paskelbta su pavėlavimu, siekiant užtikrinti nuotrauką padariusių žmonių saugumą. Tai reiškia, kad nėra tiksliai žinoma, kada A-50 nusileido Sočyje.

Informacija apie orlaivį buvo perduota Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

„Atsižvelgiant į tai, Sočio aerodromas tampa teisėtu kariniu Ukrainos pajėgų taikiniu. Pastebėjimas turistams ir verslo keliautojams“, – teigiama pranešime.

„Krymskij veter“ nuotr./Sočio aerodrome pastebėtas lėktuvas A-50

Lėktuvo A-50 sunaikinimas

15min primena, kad sausio 14 d. Ukrainos pajėgos virš Azovo jūros vandenų numušė Rusijos lėktuvą A-50 ir pamušė lėktuvą Il-22. Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk sakė, kad sunaikinus radarų aptikimo lėktuvą A-50 ir oro pajėgų vadavietę Il-22 gali būti atitolinti būsimi raketų smūgiai.

Tuo pat metu Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas sakė, kad tai vargu ar turės rimtos įtakos Rusijos gebėjimui rengti masinius smūgius.

Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija turi dar iki dešimties dviejų skirtingų modifikacijų lėktuvų A-50.

VIDEO: Liūdesį keliantys vaizdai iš Avdijivkos

Liūdesį keliantys vaizdai iš Avdijivkos

Naujienų agentūra „Unian“ skelbia, kad tokius vaizdus užfiksavo Ukrainos kovotojai Avdijivkoje

Šiuo metu vyksta aktyvūs mūšiai dėl miesto. Rusai tvirtina įžengę į miestą ir, kaip teigiama, užėmę keletą tranšėjų.

Nepaisant to, mieste tebėra iki 1 tūkst. civilių gyventojų.

Scanpix/AFP/Reuters/Aliaksandras Lukašenka ir "Iskander"

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Minskas iš Rusijos gavo raketų sistemų „Iskander“, skelbia „Evropejskaja pravda“.

„Mes gavome iš rusų tokius kompleksus kaip „Iskander“, už jų pinigus – tiesa, mes jiems mokame pagal kitas sąskaitas. Ypač pavojingus ginklus ... Pasirašiau įsakymą, kaip naudoti šiuos ginklus. Jį galima naudoti tik gavus prezidento sutikimą“, – sakė A.Lukašenka.

Pasak jo, „turėtume padėkoti rusams“, nes jie „pernai labai padėjo“.

„Čia net nekalbu apie branduolinius ginklus, kurie visus pastatė į savo vietą..... Kai tik Baltarusijoje atsirado branduoliniai ginklai, visi nuleido sparnus. Ir mūsų kaimynai, mūsų apstulbę kaimynai, ir kiti“, – pridūrė diktatorius.

„Nors Dievas uždraudė ne tik man, bet ir naujajai politikų kartai galvoti apie šių branduolinių ginklų panaudojimą. Tai baisus ginklas“, – apibendrino A.Lukašenka.

15min primena, kad Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas antradienį pareiškė, kad šalis pateiks naują karinę doktriną, kurioje pirmą kartą numatomas branduolinio ginklo panaudojimas.

Gegužės 25 d. Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministrai pasirašė dokumentus dėl taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje. Po mėnesio Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dalis Rusijos branduolinių ginklų jau yra Baltarusijoje.

Birželio pabaigoje A.Lukašenka nurodė parengti Rusijos dislokuotų branduolinių ginklų panaudojimo „algoritmą“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

Rusijoje ateinančią savaitę bus svarstomas dėl naujo įstatymo projekto, pagal kurį bus konfiskuojami pinigai, nuosavybė ir vertingi daiktai tų asmenų, kurie bus nuteisti už „melagienų“ apie šalies kariuomenę skleidimą, šeštadienį pareiškė vyriausiasis šalies įstatymų leidėjas.

Kremliaus invaziją lydi ir plataus masto represijų kampanija. 2022 metais, netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, rusų įstatymų leidėjai patvirtino teisės aktą, kuriuo uždraudė tai, ką valdžia laiko Rusijos kariuomenės menkinimu arba „melagienų“ apie karą Ukrainoje skleidimu.

Įstatymo projektas, kuriam, pasak valstybinės žiniasklaidos, pritarė visos pagrindinės parlamento frakcijos, pirmadienį bus pristatytas Rusijos žemuosiuose rūmuose – Valstybės Dūmoje, pranešė pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

„Kiekvienas, kuris bando sugriauti Rusiją ir ją išduoti, turėtų sulaukti pelnytos bausmės ir savo turtu atlyginti šaliai padarytą žalą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė jis. 

Anot V. Volodino, šiomis priemonėmis bus siekiama nubausti tuos, kurie, jo nuomone, pila purvą ant tarnaujančių Rusijos karių ir pareigūnų. 

Kremlius, jo kariams kovojant Ukrainoje, griežtai slopina nepritarimą ir nubaudė tūkstančius rusų už tai, kad jie pasisakė prieš karą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./

Penktadienį Rusijos valdžios institucijos pasiūlė įvesti privalomą rusų konsulinę registraciją užsienyje. Tai gali būti dar vienas valdžios institucijų bandymas įbauginti nuo karo bėgančius rusus ir kartu pareigūnų bandymas parodyti vadovybei, kad jie nėra neaktyvūs, sakė Borisas Bondarevas, buvęs Rusijos misijos prie JT Ženevoje patarėjas, kuris atsistatydino prasidėjus karui.

Jis papasakojo nepriklausomam portalui „Agenstvo“, kaip šis mechanizmas gali veikti ir kaip, galbūt, svetur gyvenančius rusus gali priversti registruotis.

Siūlymas dėl privalomos konsulinės registracijos yra įtrauktas į migracijos politikos koncepciją, kuriai pritarė vyriausybė. Šią normą siūloma įvesti iki 2025 m. birželio 20 d. Dokumentą analizavo propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ ir RBK.

„Pačioje konsulinėje registracijoje nėra nieko nusikalstamo, tai normali praktika“, – pabrėžė B.Bondarevas. Jei asmeniui reikia gauti konsulinę paslaugą, dabar jis privalo būti priimtas nepriklausomai, ar yra registruotas, užtenka turėti Rusijos pilietybę, sakė diplomatas.

Pasak B.Bondarevo, vyriausybės koncepcija yra „dar vienas bandymas parodyti aukščiausiajai vadovybei, kad ji yra budri ir ruošiasi stiprinti Rusijos piliečių kontrolę“. Pareigūnai „greičiausiai siekia pademonstruoti savo norą kontroliuoti, galbūt išgąsdinti tuos, kurie išvyko“, pridūrė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Šią savaitę JAV prezidento Joe Bideno vyriausieji patarėjai privačiame susitikime įstatymų leidėjams atvirai pasakė, kad jei Kongresas artimiausiomis dienomis nesuteiks papildomos karinės pagalbos Ukrainai, Rusija gali laimėti karą po kelių savaičių, o vėliausiai – po kelių mėnesių, NBC teigė du su susitikimu susipažinę asmenys.

Nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas ir Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines įstatymų leidėjams sakė, kad artimiausiomis savaitėmis Ukrainai baigsis tam tikri oro gynybos ir artilerijos pajėgumai, teigia su susitikimu susipažinę žmonės.

Šis niūrus įvertinimas, kurį vienas Baltųjų rūmų pareigūnas apibūdino kaip „neįtikėtinai kraupų“, buvo pateiktas, nes pagalbos Ukrainai ateitis dar niekada nebuvo tokia neaiški. Be to, Baltųjų rūmų pareigūnai vis labiau nerimauja dėl to, kad J.Bidenas nesugebės įvykdyti savo pažado, jog JAV bus dėl Kyjivo „tiek, kiek reikės“.

Trečiadienį Baltuosiuose rūmuose vykusiame susitikime J.Sullivanas ir A.Haines aukščiausiems Kongreso vadovams pateikė paslaptyje laikomus terminus, kada pagrindiniai Ukrainos kariniai ištekliai bus gerokai išsekę, ir išsamų dabartinės dinamikos mūšio lauke vertinimą, sakė abu su susitikimu susipažinę asmenys.

Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, J.Sullivanas pabrėžė, kad Ukrainos padėtis metų eigoje taps vis sudėtingesnė, ir įvardijo konkrečias datas, kada Ukrainai ims trūkti įvairių pajėgumų trumpuoju laikotarpiu.

Pasak susitikime dalyvavusių asmenų, prezidento patarėjai įstatymų leidėjams sakė, kad pagalbos trūkumas paveiks ne tik Ukrainą ir gali paskatinti kitas nuo JAV priklausomas šalis, įskaitant Japoniją ir Pietų Korėją, permąstyti savo paramą. Pasak šių žmonių, jie sakė, kad Rusijos pergalė vien dėl to, kad JAV negalėjo padėti, „atsilieps visam pasauliui“.

Susitikime dalyvavę dviejų partijų Kongreso vadovai sutiko, kad pagalbos Ukrainai teikimas yra nacionalinio saugumo prioritetas, tačiau pripažino, kad nesutariama, kaip elgtis teisėkūros srityje.

Pagalba Ukrainai, kurios teikimas Kongrese stringa jau kelis mėnesius, yra teisės akto, kuriuo taip pat numatomas finansavimas Izraeliui, Taivanui ir JAV sienų apsaugai, dalis. Spalio mėn. J.Bidenas paprašė skirti Ukrainai papildomą 60 mlrd. JAV dolerių karinę pagalbą, kurios dalis būtų panaudota JAV atsargoms papildyti. Anksčiau Kongresas buvo leidęs skirti apie 75 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai.

Praėjusį rudenį kelias savaites Baltųjų rūmų pareigūnai tikino, kad Kongresas patvirtins didesnę pagalbą, pažymėdami, kad dauguma respublikonų ir demokratų ją remia. Tačiau kai kurių Kongreso respublikonų pasipriešinimas stabdė teisės akto priėmimą, o Senato derybos dėl politikos pokyčių prie pietinės sienos – svarbiausio respublikonų prioriteto – buvo įtemptos.

Nors dar neišspręsti su pasienio dalimi susiję įstatymo projekto klausimai, šią savaitę abiejų partijų Senato lyderiai išreiškė optimizmą, kad aukštesnieji rūmai netrukus galėtų imtis šio teisės akto. Po susitikimo Baltuosiuose rūmuose Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris žurnalistams sakė, kad tikimybė, jog bus pasiektas susitarimas, yra „daugiau nei 50 proc.“, o vėliau teigė, kad teisės aktas gali būti pradėtas svarstyti jau kitą savaitę.

Teisės akto likimas Atstovų Rūmuose yra daug neaiškesnis.

J.Bidenas jau kelis mėnesius, taip pat ir kreipimesi į tautą, perspėjo, kad naujos pagalbos trūkumas būtų pražūtingas Ukrainai ir platesnei pasaulio tvarkai. Praėjusį mėnesį Baltieji rūmai pareiškė, kad Ukrainai skyrė paskutines turimas JAV lėšas, o tai sukėlė kai kurių įstatymų leidėjų, įskaitant net tuos, kurie remia pagalbą Ukrainai, skepticizmą.

Rusija gali laimėti karą po kelių savaičių ar mėnesių

Pasak su susitikimu susipažinusių asmenų, J.Sullivanas ir A.Haines apskritai prognozavo, kad be didesnės JAV karinės pagalbos Ukrainos pajėgos galėtų tęsti kovą su rusais tik kelias savaites, gal mėnesius. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priima sprendimus mūšio lauke atsižvelgdamas į Ukrainos pažeidžiamumą, kai J.Bideno administracija praėjusį mėnesį pareiškė suteikusi Kyjivui paskutinę leistiną JAV karinę pagalbą, sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.

J.Sullivanas ir A.Haines sakė įstatymų leidėjams, kad neatsitiktinai V.Putinas pradėjo didžiausią oro puolimą nuo pat plataus masto karo pradžios 2022 m. vasario mėn., kai praėjusį mėnesį Kongresas nepatvirtino papildomos pagalbos.

Prezidento padėjėjai pateikė argumentą, kad Ukraina yra daug jautresnė Maskvos atakoms, kol Kongresas yra įstrigęs.

Kremlius didina įtampą aplinkui, mėgindamas taip sumažinti dėmesį Ukrainai. Taip pat pradėta spaudimo kampanija prieš Prancūziją, kurią paskatino Emmanuelio Macrono pažadėtos perduoti Ukrainai raketos ir kita ginkluotė.

„Tokios taktikos prieš Vakarų valstybes Rusija kol kas netaikė. Tikslas aiškus – įnešti sumaištį ir duoti į rankas lazdą opozicijai, visų pirma Marine Le Pen pakraipos prorusiškiems politikieriams“, – sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo kasdienėje karo apžvalgoje.

Pasak jo, nustebino tai, kad tuo pačiu pradėta eskaluoti istorija apie neva Charkivo viešbutyje po raketos pataikymo žuvusius Prancūzijos užsienio legiono karius, kuriuos Maskva pavadino „samdiniais“. Be to, dėl šių neva žuvusių karių Rusijos Dūma ketina kreiptis į Prancūzijos parlamentą.

Pasak analitiko, Rusijos propagandos dėmesio vis dažniau sulaukia ir Baltijos šalys. Siekiama kiek galima labiau išbalansuoti visuomenę, įnešti nerimo ir „nubausti“ už stiprų Ukrainos palaikymą. „Nubausti, nes priversti nutraukti paramą ukrainiečiams net nesitiki“, – sako jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusija atakavo viešbutį Charkive

AFP/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) penktadienį pranešė, kad Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės teritorija vėl apsupta sausumos minų.

Didžiausias Europos branduolinis objektas į Rusijos pajėgų rankas pateko netrukus po 2022 metų vasario mėnesį įvykusios Maskvos invazijos į Ukrainą. Kyjivas ir Maskva dažnai kaltina viena kitą planuojant incidentus šioje teritorijoje.

„Minos palei Zaporižios atominės elektrinės perimetrą (...) dabar vėl įrengtos“, – teigiama TATENA išplatintame pranešime. 

Jame priduriama, kad minos vėl yra elektrinės teritorijoje, o tai neatitinka TATENA saugos standartų. Anksčiau Agentūros ekspertai teigė, kad minos iš teritorijos buvo pašalintos praėjusių metų lapkritį.

TATENA pridūrė, kad minos yra buferinėje zonoje tarp elektrinės vidinės ir išorinės tvoros.

TATENA nurodė, kad jos ekspertams nebuvo leista patekti į keletą reaktorių ir kai kurias kitas patalpas.

„Tokia prieiga reikalinga branduolinei saugai ir saugumui stebėti“, – sakoma pareiškime.

Šios savaitės pradžioje ekspertams buvo leista patekti į vieno iš reaktorių salę.

Šio mėnesio pradžioje Rusija pareiškė, kad prieigą blokuoja dėl saugumo priežasčių.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi ne kartą perspėjo dėl „nuolatinės branduolinės saugos ir saugumo grėsmės šiame objekte“.

Jėgainė 2022 metų rugsėjį nustojo tiekti elektros energiją į Ukrainos tinklą, o per visą karą ją ne kartą krėtė apšaudymai ir dronų atakos.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Borisas Pistorius

Pasak Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus, vis karingesnis Rusijos prezidento Vladimiro Putino tonas reiškia, kad NATO turi apsvarstyti galimybę, jog po kelerių metų gali būti užpulta. Laikraštyje „Der Tagesspiegel“ paskelbtame pareiškime B.Pistorius teigia, kad Vokietija analizuoja ir labiausiai tikėtiną, ir blogiausią įmanomą grėsmės scenarijų.

„Aišku tik viena: mes vėl susiduriame su tokia karinės grėsmės situacija Europoje, kokios nebuvo 30 metų. Tai matome iš Rusijos puolimo Ukrainoje. Beveik kasdien girdime Kremliaus grasinimus – visai neseniai vėl grasinta mūsų draugams Baltijos šalyse. Taigi turime atsižvelgti į tai, kad Vladimiras Putinas vieną dieną gali užpulti net kai kurias NATO šalis“, – sakė jis, atsakydamas į klausimą, kokioms grėsmėms turi būti pasirengusi Vokietija.

Gynybos ministras nenorėjo viešai spekuliuoti apie galimus karo scenarijus, tačiau mano, kad jo pareiga yra galvoti apie blogiausią įmanomą įvykių eigą, kad bent jau žinotų, kur problemos yra rimčiausios.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Rusijos pajėgos galės nustatyti kovos Ukrainoje vietą, tempą ir operacinius reikalavimus, jei Ukraina įsipareigos vykdyti gynybines operacijas 2024 m., kaip Kyjivą, manoma, spaudžia kai kurie JAV pareigūnai, sako JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

 Sausio 19 d. laikraštis „Financial Times“ (FT) pranešė, kad JAV pareigūnai ragina Ukrainą laikytis „konservatyvesnio“ operatyvinio požiūrio, orientuoto į dabartinės teritorijos išlaikymą ir materialinių išteklių bei pajėgų kaupimą 2024 m. būsimoms kontrpuolimo operacijoms 2025 m. Vienas JAV pareigūnas esą teigė, kad „aktyviosios gynybos“ strategija leistų Ukrainai „plėsti operatyvinius reikalavimus“ ir pasirengti kontrpuolimui 2025 m.

JAV karinėje doktrinoje aktyvioji gynyba apibrėžiama kaip „ribotų puolamųjų veiksmų ir kontratakų panaudojimas siekiant neleisti priešui užimti ginčijamos teritorijos ar pozicijos“. Ukrainos pareigūnai teigė, kad Ukrainos pajėgos vykdo aktyviosios gynybos operacijas tose teritorijose, kuriose Rusijos pajėgos vykdo vietines puolamąsias operacijas. Tačiau aktyvioji gynyba visame fronte reikalautų įprastų ir plataus masto Ukrainos kontratakų, todėl Ukrainos pajėgoms vis dar reikėtų skirti didelius puolamuosius pajėgumus fronte.

FT pranešė, kad JAV pareigūnai mano, jog Ukrainos pajėgos, vykdydamos aktyvią gynybą viso fronto mastu, vis dar galėtų oportunistiškai pasinaudoti silpnomis Rusijos gynybos vietomis. Tačiau mažai tikėtina, kad ribotos oportunistinės kontratakos, ypač jei joms neskiriama pakankamai išteklių, duos naudos, atitinkančios jų neišvengiamai sunaudojamus išteklius.

Viso fronto gynybinė pozicija perleistų strateginę iniciatyvą Rusijai ir leistų Rusijai pradėti dideles atakas jos pasirinktu metu, o Ukraina būtų priversta eikvoti ribotus išteklius, kuriuos, kaip manoma, ji gautų „aktyviosios gynybos“ laikotarpiu, sako ISW analitikai.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas FT pareiškė, kad susitelkimas į gynybą be jokio puolamojo komponento Ukrainai būtų „istorinio masto klaida“, nes tai suteiktų iniciatyvą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir leistų jam padvigubinti pastangas įtikinti Vakarus ir likusį pasaulį, kad Ukraina negali laimėti karo.

Ukrainos Vyriausiosios karinės žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas taip pat pareiškė, kad Ukrainos pajėgos turi toliau spausti Rusijos pajėgas, ypač vykdydamos operacijas, nukreiptas prieš Rusijos logistiką okupuotame Kryme.

Ukrainos „aktyvioji gynyba“ iki 2025 m. leistų mažiausiai metus, o galbūt ir ilgiau, perleisti iniciatyvą Rusijos pajėgoms viso fronto mastu, o Rusijos vadovybė galėtų nuspręsti, kur, kada ir kokiu mastu tuo laikotarpiu bus kovojama. Šis ilgesnis fronto iniciatyvos laikotarpis taip pat suteiktų Rusijos vadovybei reikšmingą kontrolę nustatant, kokius išteklius turi panaudoti tiek Ukrainos, tiek Rusijos pajėgos. Todėl Rusijos vadovybė turėtų pakankamai operatyvinių galimybių vykdyti įvairias skirtingo intensyvumo kampanijas visame Ukrainos fronte, kurios galėtų būti specialiai sukurtos siekiant apriboti ir susilpninti svarbiausius Ukrainos operacinius pajėgumus, reikalingus būsimam kontrpuolimui, sako ISW.

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Rusijos kariškiai ir karinė technika Kaliningrado srityje

Rusija vykdo informacinę operaciją, siekdama NATO gynybines pratybas „Steadfast Defender 2024“ – atsaką į Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir Rusijos grasinimus NATO narėms – klaidingai pristatyti kaip provokacines, skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai. Į savo propagandinę retoriką Rusija įtraukia ir Baltijos šalis.

NATO pratybos „Steadfast Defender 2024“ prasideda šią savaitę ir tęsis iki 2024 m. gegužės. Sausio 18 d. NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Chrisas Cavoli pareiškė, kad pratybose „Steadfast Defender“ dalyvaus 90 000 karių iš visų 31 NATO valstybės narės ir Švedijos.

Plačiau skaitykite čia.

Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo 750 rusų karių. 

Generalinio štabo duomenimis, Rusijos nuostoliai kare prieš Ukrainą jau pasiekė 375 270 žmonių.

Karo ekspertas Olegas Ždanovas pažymi, kad neįmanoma nuspėti, kada Rusija pradės naują masinę raketų ataką prieš Ukrainą. Tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad tarp tokių atakų padaugėjo pertraukų, o tai rodo okupantų problemas.

„Rusijos karių veiksmų logika mums labai netikėta. Labai sunku atspėti, kada įvyks kitas smūgis. Turime atsižvelgti į žvalgybos informaciją, kurią gauname, kad jie yra pasirengę. Lėktuvnešiai įplaukė į Juodąją jūrą, ir tai gali reikšti, kad jie pasirengę smūgiams. Tai gali įvykti bet kurią akimirką“, – pažymėjo ekspertas komentare TSN.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad ilgos pauzės tarp Rusijos atakų naudojant strateginę aviaciją gali būti susijusios su dviem veiksniais – raketų trūkumu ir technine tiek paleidimo įrenginių, tiek raketų būkle.

Rusijos kariuomenė greičiausiai rinksis lokalius puolimus palei visą Ukrainos fronto liniją – taip bus elgiamasi, kad Ukrainos gynybos pajėgos būtų priverstos gynybai naudoti rezervus, mano Karo studijų instituto (ISW) ekspertai.

ISW duomenimis, kalbama apie puolimų suintensyvėjimą Kupjansko-Lymano ir Bachmuto kryptimis. Kitų šaltinių duomenimis, Rusija rengiasi didesnio masto veiksmams Lymano kryptimi. Tai ne kartą patvirtino Rusijos šaltiniai.

Analitikų nuomone, okupantams nepavyks pasiekti didelės teritorinės sėkmės vykdant vietines operacijas, kad priverstų Ukrainos ginkluotąsias pajėgas leisti brangius išteklius gynybai. Tačiau patys Ukrainos kariai negalės racionaliai naudoti technikos ir personalo, atremdami priešo puolimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią jų puolimui.

ISW ekspertai įspėja, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos rizikuoja iššvaistyti išteklius, kuriuos vadovybė buvo sukaupusi savo kontrpuolimo operacijoms, bandydamos sustabdyti Rusijos puolimą ir, tikėtina, prarasdamos pozicijas.

Proukrainietiškos organizacijos „Ateš“ partizanai pranešė, kad per žvalgybą Sevastopolyje aptiko nuskendusį pasienio patrulinį laivą, pastatytą pagal projektą 205P „Tarantul“. Laivas yra prie įlankos „Grafskaja“ krantinės. Anksčiau šį laivą 2014 m. rusų okupantai tiesiog pavogė iš Ukrainos per Krymo užgrobimą.

Sevastopolyje „Tarantul“ tipo korvetė galėjo nuskęsti 2023 m. gruodžio pabaigoje. Tarptautinė žvalgybos bendruomenė „InformNapalm“ patikrino palydovines nuotraukas ir patvirtino informaciją apie nuskendusį laivą.

„Atsižvelgiant į palydovinių vaizdų ir „InformNapalm“ HUMINT šaltinių Sevastopolyje duomenų lyginamąją analizę, laivas greičiausiai nuskendo gruodžio 29–30 d.“, – sakoma pranešime.

Gruodžio 29 d. socialiniuose tinkluose pasirodė informacija apie sprogimus Sevastopolyje, tačiau jokių oficialių komentarų okupantai nepateikė. Tuo pat metu vietos gyventojai pranešė, kad sprogimai Sevastopolio centre buvo „tokios jėgos, kad drebėjo langų stiklai“.

„Taigi, gruodžio 29–30 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos tikriausiai įvykdė sėkmingą puolimą Sevastopolio akvatorijoje“, – nurodė ekspertai.