R.Fico: Ukrainos narystė NATO būtų pagrindas trečiajam pasauliniam karui

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Ukraina gali pradėti derybas su Rusijos Federacija, kai okupacinė kariuomenė patirs tam tikrus taktinius pralaimėjimus. Derybų rezultatas labai priklauso nuo pradinės pozicijos.

„Man labai patinka formulė, kad visi karai baigiasi taika. Tai suprantama, klausimas, kokioje pozicijoje esi, kai pradedi šias derybas. Jeigu derybos prasideda tuo metu, kai Rusijos Federacija gavo tam tikrų taktinių pralaimėjimų, ir prasidėjo procesai, apie kuriuos kalba Danilovas (Aleksejus Danilovas) – socialinė įtampa, vieni ar kiti vidaus neramumai – tada taip, žinoma, derybos“, – teletiltui sakė prezidento kanceliarijos patarėjas Michailas Podoliakas.

Jis pažymėjo, kad klausimas dėl Rusijos Federacijos branduolinio ginklo atsisakymo per šias derybas galimas tuo atveju, jei Maskva sulauktų visuotinio pralaimėjimo.

„Kas yra visuotinis pralaimėjimas? Kai Rusija nebegalės dominuoti ne tik Europoje, bet ir apskritai pasauliniame politiniame procese. Rusijos Federacija nebeturės tam jokių išteklių, negalės pasinaudoti ta ar kita veto teise JT Saugumo Taryboje, nebeturės daugelio kitų autoritarinių šalių paramos, nes bus laikoma šalimi, kuri pralaimėjo karą“, – apibendrina M.Podoliakas.

Šeštadienį Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė smūgius šešioms teritorijoms, kuriose sutelktas Rusijos karinis personalas, ginkluotė ir karinė įranga, vienai priešlėktuvinių raketų sistemai, vienam amunicijos sandėliui ir vienam Rusijos kariuomenės ryšių centrui.

Taip pat, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, raketinių pajėgų daliniai smogė trims teritorijoms, kuriose buvo sutelktas personalas, ginklai ir karinė įranga, vienam valdymo punktui ir vienai rusų elektroninės kovos stočiai.

Ukrainoje raketų pavojaus lygis tapo itin aukštas – gynybos pajėgos Juodojoje jūroje pastebėjo pavojingą Rusijos fregatą.

Kalbama apie laivą „Admiral Essen“, kuris laiko parengtyje aštuonias raketas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trumpas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus perspektyva jam kelia nerimą, o D.Trumpo pareiškimą, esą jis galėtų per 24 valandas sustabdyti Ukrainos karą su Rusija, pavadino labai pavojingu.

Penktadienį transliuotame interviu Jungtinės Karalystės televizijos kanalui „Channel 4 News“ V. Zelenskis buvusį JAV prezidentą ir tikėtiną Respublikonų partijos kandidatą lapkritį vyksiančiuose rinkimuose pakvietė apsilankyti Kyjive, bet tik tuo atveju, jei D. Trumpas ištesės savo pažadą.

„Donaldai Trumpai, kviečiu jus į Ukrainą, į Kyjivą. Jei galite sustabdyti karą per 24 valandas, manau, pakaks atvykti“, – sakė V.Zelenskis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainiečių lyderis taip pat išreiškė savo susirūpinimą dėl to, kad JAV imasi vienašališkų veiksmų, neatsižvelgdamos į Ukrainos perspektyvą, ir atkreipė dėmesį į tai, kad trūksta detalių apie D.Trumpo „taikos planą“.

V.Zelenskis buvusio JAV prezidento retoriką apibūdino kaip „labai pavojingą“ ir, regis, nuogąstavo, kad D. Trumpo derybų sprendimo idėja gali būti susijusi su didelėmis Ukrainos nuolaidomis Rusijai.

„(D. Trumpas) ketina priimti sprendimus pats, be... Net nekalbu apie Rusiją, bet be abiejų pusių, be mūsų“, – sakė V. Zelenskis. 

„Jei jis tai sako viešai, tai šiek tiek baugina. Esu daug matęs, daug aukų, bet tai man tikrai kelia šiokią tokią įtampą.“

Jis pridūrė: „Nes net jei jo idėja (dėl karo pabaigos) – kurios dar niekas negirdėjo – nepadės mums, mūsų žmonėms, jis vis tiek padarys viską, kad įgyvendintų savo idėją. Ir tai mane šiek tiek neramina.“

D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad turi gerų galimybių derėtis dėl jau beveik dvejus metus besitęsiančio karo pabaigos, sakydamas, kad palaiko gerus santykius ir su Rusijos, ir su Ukrainos lyderiais. 

Per savo politinę karjerą jis dažnai negailėjo pagyrų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, taip pat ir po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.

Per vieną kampanijos mitingą Džordžijoje, kuris buvo surengtas praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusijos tankai įvažiavo į Ukrainą, D. Trumpas apibūdino V. Putiną kaip „protingą“ politinį žaidėją ir išreiškė susižavėjimą tuo, kaip Rusija greitai užėmė didžiulį, „puikų žemės gabalą“ palyginti nedidelių sankcijų kaina.

JAV Atstovų Rūmai surengė apkaltą D. Trumpui, kai šis ėjo prezidento pareigas, teigdami, kad jis spaudė V. Zelenskį vykdyti politiškai motyvuotą tyrimą, galintį pakenkti Joe Bideno galimybėms laimėti 2020 metų prezidento rinkimus, ir tuo pat metu sulaikė 400 mln. JAV dolerių karinę pagalbą, kurią Kongresas patvirtino siekdamas padėti Ukrainai kovoti su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose.

Tačiau Senatas išteisino D. Trumpą dėl šių apkaltos kaltinimų.

„Reuters“/„Scanpix“/Slovakijos premjeras Robertas Fico

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico sakė, kad per susitikimą su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu pasakys, jog Bratislava nepritaria Ukrainos narystei NATO.

Tai pranešė agentūra „RBK-Ukraina“ su nuoroda į Slovakijos transliuotoją RTVS.

„Vykstu (į susitikimą su Ukrainos ministru pirmininku – red.past.) su humanitarine pagalba, patvirtinsime, kad jie negaus jokių ginklų iš Slovakijos kariuomenės ir iš valstybinių sandėlių“, – sakė jis.

R.Fico pridūrė, kad Slovakija gerbia Ukrainos sprendimą įstoti į Europos Sąjungą, bet „jie turi įvykdyti sąlygas“.

„Pasakysiu, kad esu prieš Ukrainos narystę NATO, kad pasinaudosiu savo veto teise ir blokuosiu tai, nes tai bus pagrindas Trečiajam pasauliniam karui“, – sakė Slovakijos premjeras.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Vladimiras Putinas pradeda nekilnojamojo turto medžioklę, įsakydamas pareigūnams surasti Rusijos turtą, kuris kadaise priklausė buvusiai imperijai arba Sovietų Sąjungai, skelbia  naujienų agentūra „Bloomberg“.

Rusijos prezidento įsakyme skiriamas finansavimas valstybiniam padaliniui, kuris vykdys turto paiešką užsienyje ir užtikrins, kad būtų įregistruotos Rusijos nuosavybės teisės. Dokumente nenurodytas operacijos biudžeto dydis ir kokio turto ieškoma.

Nors neaišku, kas paskatino šį įsakymą, V.Putino susidomėjimas buvusiomis imperijos valdomis vargu ar sumažins susirūpinimą dėl jo ambicijų kaimyninėse valstybėse po to, kai Rusijos invazija į Ukrainą pakirto Europos saugumą.

Rusijos imperija buvo paskleidusi savo čiuptuvus į dabartinės Lenkijos ir Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos, taip pat Suomijos – teritorijas. Ji iširo dėl Pirmojo pasaulinio karo ir 1917 m. Vladimiro Lenino vadovaujamos bolševikų revoliucijos, lėmusios komunistinės valstybės gimimą.

1922 m. susikūrusi Sovietų Sąjunga apėmė didžiąją dalį buvusios imperijos teritorijos, išskyrus Lenkiją ir Suomiją, ir paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje subyrėjo, kai nepriklausomybę atgavo Baltijos, Kaukazo, Ukrainos, Baltarusijos ir Vidurinės Azijos šalys.

„Krymskij veter“ nuotr./Sočio aerodrome pastebėtas lėktuvas A-50

Civiliniame Sočio aerodrome nusileido Rusijos ilgojo nuotolio radarų aptikimo lėktuvas A-50. Tokį orlaivį neseniai sunaikino Ukrainos gynybos pajėgos.

Apie tai pranešė RBK-Ukraina su nuoroda į „Telegram“ kanalą „Krymskij veter“.

„Telegram“ kanalo autoriai pridūrė, kad informacija apie A-50 nusileidimą buvo paskelbta su pavėlavimu, siekiant užtikrinti nuotrauką padariusių žmonių saugumą. Tai reiškia, kad nėra tiksliai žinoma, kada A-50 nusileido Sočyje.

Informacija apie orlaivį buvo perduota Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

„Atsižvelgiant į tai, Sočio aerodromas tampa teisėtu kariniu Ukrainos pajėgų taikiniu. Pastebėjimas turistams ir verslo keliautojams“, – teigiama pranešime.

„Krymskij veter“ nuotr./Sočio aerodrome pastebėtas lėktuvas A-50

Lėktuvo A-50 sunaikinimas

15min primena, kad sausio 14 d. Ukrainos pajėgos virš Azovo jūros vandenų numušė Rusijos lėktuvą A-50 ir pamušė lėktuvą Il-22. Pietų gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk sakė, kad sunaikinus radarų aptikimo lėktuvą A-50 ir oro pajėgų vadavietę Il-22 gali būti atitolinti būsimi raketų smūgiai.

Tuo pat metu Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas sakė, kad tai vargu ar turės rimtos įtakos Rusijos gebėjimui rengti masinius smūgius.

Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija turi dar iki dešimties dviejų skirtingų modifikacijų lėktuvų A-50.

VIDEO: Liūdesį keliantys vaizdai iš Avdijivkos

Liūdesį keliantys vaizdai iš Avdijivkos

Naujienų agentūra „Unian“ skelbia, kad tokius vaizdus užfiksavo Ukrainos kovotojai Avdijivkoje

Šiuo metu vyksta aktyvūs mūšiai dėl miesto. Rusai tvirtina įžengę į miestą ir, kaip teigiama, užėmę keletą tranšėjų.

Nepaisant to, mieste tebėra iki 1 tūkst. civilių gyventojų.

Scanpix/AFP/Reuters/Aliaksandras Lukašenka ir "Iskander"

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Minskas iš Rusijos gavo raketų sistemų „Iskander“, skelbia „Evropejskaja pravda“.

„Mes gavome iš rusų tokius kompleksus kaip „Iskander“, už jų pinigus – tiesa, mes jiems mokame pagal kitas sąskaitas. Ypač pavojingus ginklus ... Pasirašiau įsakymą, kaip naudoti šiuos ginklus. Jį galima naudoti tik gavus prezidento sutikimą“, – sakė A.Lukašenka.

Pasak jo, „turėtume padėkoti rusams“, nes jie „pernai labai padėjo“.

„Čia net nekalbu apie branduolinius ginklus, kurie visus pastatė į savo vietą..... Kai tik Baltarusijoje atsirado branduoliniai ginklai, visi nuleido sparnus. Ir mūsų kaimynai, mūsų apstulbę kaimynai, ir kiti“, – pridūrė diktatorius.

„Nors Dievas uždraudė ne tik man, bet ir naujajai politikų kartai galvoti apie šių branduolinių ginklų panaudojimą. Tai baisus ginklas“, – apibendrino A.Lukašenka.

15min primena, kad Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas antradienį pareiškė, kad šalis pateiks naują karinę doktriną, kurioje pirmą kartą numatomas branduolinio ginklo panaudojimas.

Gegužės 25 d. Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministrai pasirašė dokumentus dėl taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijos teritorijoje. Po mėnesio Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad dalis Rusijos branduolinių ginklų jau yra Baltarusijoje.

Birželio pabaigoje A.Lukašenka nurodė parengti Rusijos dislokuotų branduolinių ginklų panaudojimo „algoritmą“.