Svarbiausios naujienos
- „V.Putinas surengė šou“: analitikai įvertino, kas iš tikrųjų verda Rusijos vado galvoje
- Ukrainos žvalgyba: prie Maskvos sprogo Rusijos karinis transporto lėktuvas An-72
- „Atsargus ir neryžtingas“: „Bloomberg“ įvertino, kad J.Bideno strategija kainavo Ukrainai pergalę
- Po generolo susprogdinimo atsistatydino FSB karinės kontržvalgybos vadas
- Rusija kerštauja: raketos sugriovė ukrainiečių namus, paliko juos be automobilių
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„V.Putinas surengė šou“: analitikai įvertino, kas iš tikrųjų verda Rusijos vado galvoje
12:45
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai naujausioje ataskaitoje, išanalizavę Rusijos prezidento pareiškimus, padarė kelias pagrindines išvadas.
Pirma, jie atkreipė dėmesį į V.Putino teiginį, kad jis turėjo pradėti plataus masto karinę invaziją į Ukrainą dar anksčiau. Jo teigimu, Maskva turėjo sistemingai ruoštis dar prieš plataus masto invaziją, ir melagingai pakartojo, kad Rusija „spontaniškai“ įsiveržė į Ukrainą 2022 m. po to, kai Ukraina „tiesiogiai“ paskelbė, kad nesilaikys Minsko susitarimų.
„Minsko susitarimai buvo itin palankūs Rusijai, nes jais Ukrainai buvo nustatyti įsipareigojimai, kuriais atsisakyta esminių Ukrainos suvereniteto elementų, o Rusijos statytiniams, remiamiems Rusijos karinių pajėgų, leista toliau išlaikyti teritorijas, kurias jie užėmė per pirmąją invaziją 2014 m. Susitarimais nenustatyta jokių įsipareigojimų Rusijai, kuri dalyvavo derybose kaip tariamai neutrali tarpininkė“, – priminė instituto ekspertai.
Negana to, Rusijos vadovas išreiškė primygtinį reikalavimą, jog derybos su Ukraina būtų grindžiamos tais pačiais reikalavimais, kuriuos jis kėlė prieš invaziją ir tuo metu, kai Rusijos kariuomenė pasiekė didžiausių teritorinių laimėjimų.
Tiesioginės linijos metu V.Putinas sakė, kad yra pasirengęs derėtis su Ukraina be išankstinių sąlygų, tačiau bet kokios derybos turi būti grindžiamos tuo, dėl ko Rusija ir Ukraina susitarė per derybas Stambule 2022 m. kovo mėn., kai Rusijos kariuomenė artėjo prie Kyjivo ir visoje Rytų ir Pietų Ukrainoje, bei „realijomis, kurios šiandien vystosi vietoje“.
Ekspertų nuomone, tai tik atspindi Kremliaus vadovo įtikėjimą, kad Rusija nugalės Ukrainos ir Vakarų ryžtą kovoti.
Pasak analitikų, vargu, ar V.Putinas sutiks su menkesniu susitarimu, nebent Ukrainos pajėgos sukeltų reikšmingų pralaimėjimų Rusijos kariuomenei ir įrodytų autoritariniam Rusijos vadovui, kad jis negali laimėti mūšio lauke.
Ekspertai taip pat pažymėjo, kad ketvirtadienį V.Putinas pakartojo melagingą pasisakymą, jog Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio prezidentavimas yra neteisėtas. Manoma, kad iš dalies jis taip elgiasi siekdamas apkaltinti Ukrainą derybų vilkinimu ir užsitikrinti visiškos Ukrainos kapituliacijos palaikymą tarp Rusijos gyventojų, kurie vis labiau nori, kad karas baigtųsi.
Kita ISW ekspertų išvada – V.Putinas ir toliau teisina savo sprendimą teikti pirmenybę Rusijos puolimui Donecko srityje, o ne Ukrainos kariuomenės išstūmimui iš Kursko srities. Be to, Rusijos vadovas nenori pripažinti, kad tam reikalingos Šiaurės Korėjos pajėgos.
Analitikų dėmesį atkreipė ir nauji rezonansiniai V.Putino pareiškimai apie, jo teigimu, naujausią ir „nenugalimą“ Rusijos ginklą – vidutinio nuotolio „Orešnik“ raketą.
Jis pasiūlė Vakarų šalims „eksperimentą“, pagal kurį jos gali numatyti objektą Kyjive, o tada bandyti jį apginti nuo „Orešnik“ – „aukštųjų technologijų dvikovos“ vardan.
V.Putinas ir toliau daugiausia dėmesio skiria Rusijos balistinei raketai „Orešnik“ kaip nebranduolinio atgrasymo priemonės, kuria siekiama priversti Vakarus priimti Rusijai palankius sprendimus, daliai, pastebėjo ekspertai.
Jų vertinimu, tai taip pat galima laikyti manevru, kuriuo siekiama nukreipti dėmesį nuo nepavykusios V.Putino retorikos žvanginant branduoliniais ginklais.
Anot V.Putino, raketos „Orešnik“ veikimo nuotolis yra nuo 1 500 iki 5 500 kilometrų ir, jo tvirtinimu, šiuolaikinės Vakarų oro gynybos sistemos neva negali jo perimti.
Pastarosiomis savaitėmis V.Putinas aktyviai reklamuoja raketos technines charakteristikas, analitikų teigimu, veikiausiai siekdamas pasėti baimę ir netikrumą dėl žalos, kurią gali padaryti raketa „Orešnik“.
Neabejojama, kad taip jis siekia daryti spaudimą Kyjivo partneriams, kad šie apribotų Ukrainos galimybes taikytis į karinius objektus Rusijos teritorijoje vakarietiškais ginklais.
V.Putino pagyros apie Rusijos karinius pajėgumus ignoruoja tikrovę, iš kurios žvelgia rimti ir neatstatomi nuostoliai, kuriuos Rusija patyrė pastaraisiais mėnesiais santykinai sparčiau žengdama į priekį Donecko regione, teigiama ataskaitoje.
Kremliaus vadovas taip pat toliau melagingai pozicionuoja Rusijos ekonomiką kaip stiprią ir stabilią, perkeldamas kaltę dėl ekonominių problemų Rusijos centriniam bankui.
Analitikai išskyrė, kad V.Putinas bando išvengti atsakomybės už problemas, susijusias su išmokomis Kursko srityje kovojantiems Rusijos kariams, kurias sukėlė jo sprendimas sumenkinti Ukrainos įsiveržimo į šį regioną reikšmę, vadinant jį „antiteroristine operacija“ ir suverčiant kaltę Gynybos ministerijai.
Tiesioginės linijos metu Rusijos prezidentas paragino Mariupolio okupacijos pareigūnus perskirstyti neteisėtai konfiskuotus ukrainiečių butus. Ekspertų nuomone, tai signalizuoja apie tebesitęsiančius Rusijos bandymus prievarta apgyvendinti okupuotas teritorijas rusais, siekiant iš esmės pakeisti demografinę padėtį Ukrainoje.
Analitikai pažymi, kad ši Kremliaus suformuluota pergalės teorija grindžiama V.Putino prielaida, kad Rusija sugebės išlikti ir įveikti Vakarų saugumo pagalbą Ukrainai, šalies pastangas sukomplektuoti ir apginkluoti savo ginkluotąsias pajėgas ir iššauks Vakarų atsisakymą toliau remti Ukrainą.
Vakarų lyderiai gali paneigti šias prielaidas ir priversti V.Putiną derėtis Jungtinėms Valstijoms, Ukrainai ir Europai priimtinu pagrindu, įrodydami savo valią toliau remti Ukrainą ir leisdami Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms mūšio lauke padaryti Rusijai reikšmingų pralaimėjimų, reziumavo analitikai.
„Vladimiras Putinas surengė šou“
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienio vakarą paskelbtame įraše sureagavo ironiškai, sakydamas, kad V.Putinas „surengė šou“.
„Aišku, visiems labiausiai įstrigo V.Putino atsakymas į klausimą apie raketą „Orešnik“ – ar ji tikrai tokia efektyvi, kaip teigiama? Įstrigo todėl, kad V.Putinas pasiūlė surengti dvikovą – sutelkti Kyjive visas vakarietiškas sistemas, o rusai paleis „Orešnik“. Ir tegul pabando numušti vakariečiai, jeigu pajėgia. O juk nepajėgs“, – juokavo ekspertas.
Jo nuomone, visos Rusijos platybėse ši vaikiškai pagyrūniška bravada buvo sutikta su džiaugsmu ir, „neabejoju, gerai aplaistyta šalta degtinėle. Tiesa, šiek tiek brangtelėjusia“.
„Ir čia buvo svarbiausia šiandieninio šou dalis – įtikinti gyventojus, kad didėjanti infliacija ir brangstantys produktai yra laikina, ir šiaip nėra problema“, – pridūrė E.Papečkys.
Jis atkreipė dėmesį, kad Kremliaus vadovas pripažino, kad kainos iš tiesų kyla: „Štai sviestas pabrango 33-34 proc. Blogai. Bet užkalbėti dantis pasirinkti agurkai. Jie pabrango 10 proc., o lapkritį kaina jau buvo šoktelėjusi net 43 proc. Bet kam įdomu tie agurkai? Kur kas svarbiau mėsa.“
„Ir čia V.Putinas iš karto imasi mažinti infliacijos daromą žalą. Sako, žiūrėkit, bet mes mėsos suvalgom 2 kartus daugiau nei anksčiau. Šiandien – 82 kg, kai tuo tarpu pasaulinis vidurkis – 40 kg.
Mūsų ekonomika paaugo 3,9 proc., o Europos – tik 1 proc. Vokietija iš viso – 0. Kitais metais bus dar geriau“, – Rusijos vadovo pareiškimus prisiminė E.Papečkys ir sakė, kad greičiausiai ketvirtadienį didelė dalis rusų, pasiklausiusių V.Putino kalbos, nuėjo miegoti su geresne nuotaika nei vakar.
„V.Putinas surengė šou“: analitikai įvertino, kas iš tikrųjų verda Rusijos vado galvoje
12:45
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai naujausioje ataskaitoje, išanalizavę Rusijos prezidento pareiškimus, padarė kelias pagrindines išvadas.
Pirma, jie atkreipė dėmesį į V.Putino teiginį, kad jis turėjo pradėti plataus masto karinę invaziją į Ukrainą dar anksčiau. Jo teigimu, Maskva turėjo sistemingai ruoštis dar prieš plataus masto invaziją, ir melagingai pakartojo, kad Rusija „spontaniškai“ įsiveržė į Ukrainą 2022 m. po to, kai Ukraina „tiesiogiai“ paskelbė, kad nesilaikys Minsko susitarimų.
„Minsko susitarimai buvo itin palankūs Rusijai, nes jais Ukrainai buvo nustatyti įsipareigojimai, kuriais atsisakyta esminių Ukrainos suvereniteto elementų, o Rusijos statytiniams, remiamiems Rusijos karinių pajėgų, leista toliau išlaikyti teritorijas, kurias jie užėmė per pirmąją invaziją 2014 m. Susitarimais nenustatyta jokių įsipareigojimų Rusijai, kuri dalyvavo derybose kaip tariamai neutrali tarpininkė“, – priminė instituto ekspertai.
Negana to, Rusijos vadovas išreiškė primygtinį reikalavimą, jog derybos su Ukraina būtų grindžiamos tais pačiais reikalavimais, kuriuos jis kėlė prieš invaziją ir tuo metu, kai Rusijos kariuomenė pasiekė didžiausių teritorinių laimėjimų.
Tiesioginės linijos metu V.Putinas sakė, kad yra pasirengęs derėtis su Ukraina be išankstinių sąlygų, tačiau bet kokios derybos turi būti grindžiamos tuo, dėl ko Rusija ir Ukraina susitarė per derybas Stambule 2022 m. kovo mėn., kai Rusijos kariuomenė artėjo prie Kyjivo ir visoje Rytų ir Pietų Ukrainoje, bei „realijomis, kurios šiandien vystosi vietoje“.
Ekspertų nuomone, tai tik atspindi Kremliaus vadovo įtikėjimą, kad Rusija nugalės Ukrainos ir Vakarų ryžtą kovoti.
Pasak analitikų, vargu, ar V.Putinas sutiks su menkesniu susitarimu, nebent Ukrainos pajėgos sukeltų reikšmingų pralaimėjimų Rusijos kariuomenei ir įrodytų autoritariniam Rusijos vadovui, kad jis negali laimėti mūšio lauke.
Ekspertai taip pat pažymėjo, kad ketvirtadienį V.Putinas pakartojo melagingą pasisakymą, jog Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio prezidentavimas yra neteisėtas. Manoma, kad iš dalies jis taip elgiasi siekdamas apkaltinti Ukrainą derybų vilkinimu ir užsitikrinti visiškos Ukrainos kapituliacijos palaikymą tarp Rusijos gyventojų, kurie vis labiau nori, kad karas baigtųsi.
Kita ISW ekspertų išvada – V.Putinas ir toliau teisina savo sprendimą teikti pirmenybę Rusijos puolimui Donecko srityje, o ne Ukrainos kariuomenės išstūmimui iš Kursko srities. Be to, Rusijos vadovas nenori pripažinti, kad tam reikalingos Šiaurės Korėjos pajėgos.
Analitikų dėmesį atkreipė ir nauji rezonansiniai V.Putino pareiškimai apie, jo teigimu, naujausią ir „nenugalimą“ Rusijos ginklą – vidutinio nuotolio „Orešnik“ raketą.
Jis pasiūlė Vakarų šalims „eksperimentą“, pagal kurį jos gali numatyti objektą Kyjive, o tada bandyti jį apginti nuo „Orešnik“ – „aukštųjų technologijų dvikovos“ vardan.
V.Putinas ir toliau daugiausia dėmesio skiria Rusijos balistinei raketai „Orešnik“ kaip nebranduolinio atgrasymo priemonės, kuria siekiama priversti Vakarus priimti Rusijai palankius sprendimus, daliai, pastebėjo ekspertai.
Jų vertinimu, tai taip pat galima laikyti manevru, kuriuo siekiama nukreipti dėmesį nuo nepavykusios V.Putino retorikos žvanginant branduoliniais ginklais.
Anot V.Putino, raketos „Orešnik“ veikimo nuotolis yra nuo 1 500 iki 5 500 kilometrų ir, jo tvirtinimu, šiuolaikinės Vakarų oro gynybos sistemos neva negali jo perimti.
Pastarosiomis savaitėmis V.Putinas aktyviai reklamuoja raketos technines charakteristikas, analitikų teigimu, veikiausiai siekdamas pasėti baimę ir netikrumą dėl žalos, kurią gali padaryti raketa „Orešnik“.
Neabejojama, kad taip jis siekia daryti spaudimą Kyjivo partneriams, kad šie apribotų Ukrainos galimybes taikytis į karinius objektus Rusijos teritorijoje vakarietiškais ginklais.
V.Putino pagyros apie Rusijos karinius pajėgumus ignoruoja tikrovę, iš kurios žvelgia rimti ir neatstatomi nuostoliai, kuriuos Rusija patyrė pastaraisiais mėnesiais santykinai sparčiau žengdama į priekį Donecko regione, teigiama ataskaitoje.
Kremliaus vadovas taip pat toliau melagingai pozicionuoja Rusijos ekonomiką kaip stiprią ir stabilią, perkeldamas kaltę dėl ekonominių problemų Rusijos centriniam bankui.
Analitikai išskyrė, kad V.Putinas bando išvengti atsakomybės už problemas, susijusias su išmokomis Kursko srityje kovojantiems Rusijos kariams, kurias sukėlė jo sprendimas sumenkinti Ukrainos įsiveržimo į šį regioną reikšmę, vadinant jį „antiteroristine operacija“ ir suverčiant kaltę Gynybos ministerijai.
Tiesioginės linijos metu Rusijos prezidentas paragino Mariupolio okupacijos pareigūnus perskirstyti neteisėtai konfiskuotus ukrainiečių butus. Ekspertų nuomone, tai signalizuoja apie tebesitęsiančius Rusijos bandymus prievarta apgyvendinti okupuotas teritorijas rusais, siekiant iš esmės pakeisti demografinę padėtį Ukrainoje.
Analitikai pažymi, kad ši Kremliaus suformuluota pergalės teorija grindžiama V.Putino prielaida, kad Rusija sugebės išlikti ir įveikti Vakarų saugumo pagalbą Ukrainai, šalies pastangas sukomplektuoti ir apginkluoti savo ginkluotąsias pajėgas ir iššauks Vakarų atsisakymą toliau remti Ukrainą.
Vakarų lyderiai gali paneigti šias prielaidas ir priversti V.Putiną derėtis Jungtinėms Valstijoms, Ukrainai ir Europai priimtinu pagrindu, įrodydami savo valią toliau remti Ukrainą ir leisdami Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms mūšio lauke padaryti Rusijai reikšmingų pralaimėjimų, reziumavo analitikai.
„Vladimiras Putinas surengė šou“
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienio vakarą paskelbtame įraše sureagavo ironiškai, sakydamas, kad V.Putinas „surengė šou“.
„Aišku, visiems labiausiai įstrigo V.Putino atsakymas į klausimą apie raketą „Orešnik“ – ar ji tikrai tokia efektyvi, kaip teigiama? Įstrigo todėl, kad V.Putinas pasiūlė surengti dvikovą – sutelkti Kyjive visas vakarietiškas sistemas, o rusai paleis „Orešnik“. Ir tegul pabando numušti vakariečiai, jeigu pajėgia. O juk nepajėgs“, – juokavo ekspertas.
Jo nuomone, visos Rusijos platybėse ši vaikiškai pagyrūniška bravada buvo sutikta su džiaugsmu ir, „neabejoju, gerai aplaistyta šalta degtinėle. Tiesa, šiek tiek brangtelėjusia“.
„Ir čia buvo svarbiausia šiandieninio šou dalis – įtikinti gyventojus, kad didėjanti infliacija ir brangstantys produktai yra laikina, ir šiaip nėra problema“, – pridūrė E.Papečkys.
Jis atkreipė dėmesį, kad Kremliaus vadovas pripažino, kad kainos iš tiesų kyla: „Štai sviestas pabrango 33-34 proc. Blogai. Bet užkalbėti dantis pasirinkti agurkai. Jie pabrango 10 proc., o lapkritį kaina jau buvo šoktelėjusi net 43 proc. Bet kam įdomu tie agurkai? Kur kas svarbiau mėsa.“
„Ir čia V.Putinas iš karto imasi mažinti infliacijos daromą žalą. Sako, žiūrėkit, bet mes mėsos suvalgom 2 kartus daugiau nei anksčiau. Šiandien – 82 kg, kai tuo tarpu pasaulinis vidurkis – 40 kg.
Mūsų ekonomika paaugo 3,9 proc., o Europos – tik 1 proc. Vokietija iš viso – 0. Kitais metais bus dar geriau“, – Rusijos vadovo pareiškimus prisiminė E.Papečkys ir sakė, kad greičiausiai ketvirtadienį didelė dalis rusų, pasiklausiusių V.Putino kalbos, nuėjo miegoti su geresne nuotaika nei vakar.
„Atsargus ir neryžtingas“: „Bloomberg“ įvertino, kad J.Bideno strategija kainavo Ukrainai pergalę
12:23
JAV senatoriai teigia, kad JAV prezidento Joe Bideno strategija atėmė iš Ukrainos galimybę laimėti, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.
Nepaisant J.Bideno administracijos pastangų sutelkti išteklius Ukrainai paremti, Kyjivo ir kelių sąjungininkų sostinių pareigūnai teigia, kad tai buvo padaryta per vėlai. Net ir po naujausių JAV pastangų padidinti karinę pagalbą ir įvesti papildomas sankcijas Rusijai, jie mano, kad Ukraina jau yra pakeliui į priverstinį konflikto sureguliavimą.
„Jo širdis neabejotinai buvo teisingoje vietoje – jis suprato, kaip svarbu paremti Ukrainą prieš Rusijos agresiją, – sakė buvęs JK gynybos sekretorius Grantas Shappsas. – Tačiau jo požiūris dažnai buvo pernelyg atsargus ir neryžtingas, jis delsė suteikti lemiamą paramą, kurios reikėjo, kad svarstyklės pakryptų.“
Šaltinių teigimu, didelės JAV pastangos, įskaitant daugiau nei 90 mlrd. JAV dolerių paramą Ukrainai, nedavė lemiamo pranašumo, nes vėluojama perduoti pažangią ginkluotę. Kritiniais 2022 m. momentais, kai Ukraina turėjo strateginį pranašumą, į prezidento Volodymyro Zelenskio raginimus nedelsiant perduoti papildomą ginkluotę Vašingtonas reagavo atsargiai, baimindamasis eskalacijos, ypač branduolinės eskalacijos.
„Prezidentui tenka dar viena unikali atsakomybė, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. – Jis privalo suteikti Ukrainai viską, kas įmanoma, kad ji galėtų apsiginti, tuo pat metu vengdama tiesioginio konflikto tarp branduolinių galybių.“
Ekspertų nuomone, J.Bideno administracija iš tikrųjų pasirinko Rusijos sulaikymo strategiją, užuot sudariusi sąlygas Ukrainos pergalei. Toks požiūris lėmė užsitęsusį konfliktą, pareikalavusį dešimčių tūkstančių gyvybių ir sukėlusį abejonių dėl Kyjivo perspektyvų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos atakuojamame Kyjive – beveik visa Lietuvos Vyriausybė: D.Šakalienė atskleidė, kokia saugumo situacija
12:02
Beveik visai Lietuvos Vyriausybei penktadienį viešint Kyjive, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė atskleidė, kokia šiuo metu yra saugumo situacija dar ryte Rusijos raketomis atakuotoje Ukrainos sostinėje ir kokią artimiausią Lietuvos paramą ji pažadėjo šalies gynybos ministrui Rustemui Umerovui.
Vizito maršrutas koreguotas dėl saugumo
Nors vizito detalės ir Lietuvos delegacijos sudėtis iki penktadienio viešai nebuvo skelbiamos, iš registruoto premjero Gintauto Palucko potvarkio aišku, jog Lietuvoje iš 14 kabineto narių, neskaitant premjero, liko tik finansų ministras Rimantas Šadžius.
Tuo metu prieš pat G.Palucko Vyriausybės vizitą Ukrainos sostinėje tvyrojo įtampa – pranešta apie virtinę raketų atakų, o Kyjivo meras Vitalijus Klyčko informavo, kad sostinėje buvo sužeisti septyni žmonės ir kad keturi jų buvo hospitalizuoti. Taip pat pranešama apie vieną žuvusįjį. Mieste kilo daug gaisrų.
D.Šakalienė 15min telefonu iš Kyjivo papasakojo, kokia šiuo metu saugumo situacija. Ji taip pat užsiminė, kad dėl saugumo teko kiek koreguoti pirminius planus.
„Na, kaip pajuokavo gynybos ministras, pasveikinęs mūsų delegacija, sakė – jie (rusai – 15min) mėgsta tai daryti. Bet pastaruoju metu apskritai tai yra labai intensyvu, dėl to tai – nieko labai neįprasto“, – sakė ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos žvalgyba: prie Maskvos sprogo Rusijos karinis transporto lėktuvas An-72
11:03
Penktadienį Ukrainos karinė žvalgyba GUR pranešė, kad Ostafjevo aerodrome Maskvos srityje buvo apgadintas Rusijos karinis transporto lėktuvas An-72, priklausantis Rusijos kariniam jūrų laivynui.
Žvalgybos duomenimis, aerodrome detonavo lėktuvo pagrindinė varomoji sistema. Kaip skelbiama, sprogimas įvyko gruodžio 12 d.
Iki šiol apie šį incidentą nebuvo skelbta viešai.
Apskaičiuota, kad iš rikiuotės išvesto Rusijos orlaivio vertė yra apie 4,5 mln. JAV dolerių, pridūrė GUR.
Žvalgybos agentūra nenurodė papildomų incidento detalių.
Rusijos programišiai atakavo Ukrainos valstybinių registrų sistemą
10:02
Ketvirtadienį Ukrainos valstybiniai registrai patyrė didžiausią pastarojo meto kibernetinę ataką. Dėl šios Rusijos atakos buvo sustabdytas Ukrainos teisingumo ministerijos jurisdikcijai priklausančių Vieningojo ir Valstybės registrų veikimas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė ministro pirmininko pavaduotoja Europos ir euroatlantinės integracijos klausimais Olha Stefanišyna.
„Dabar kartu su komanda ir kitų tarnybų specialistais koordinuojame darbą, kad atremtume kibernetinę ataką ir atkurtume sistemas. Jau dabar aišku, kad išpuolį įvykdė rusai, siekdami sutrikdyti šalies ypatingos svarbos infrastruktūros veikimą. Mūsų specialistai dirba intensyviu režimu, kad žingsnis po žingsnio atkurtų prieigą prie registrų“, – sakė ji.
Preliminariais duomenimis, ataka paveikė tik valstybės registrus, o kitiems ištekliams grėsmės nėra. Pasak vicepremjerės, pirmiausia bus atkurti šie: valstybės civilinės būklės aktų registras, vieningas valstybės juridinių asmenų ir individualių verslininkų registras, teisių į nekilnojamąjį turtą ir jų suvaržymų valstybės registras.
O.Stefanišyna pabrėžė, kad prioriteto atkūrimo laikas bus iki dviejų savaičių.
„Priešas bando pasinaudoti šia situacija savo informacinėse operacijose, kad pasėtų paniką tarp Ukrainos piliečių ir užsienyje. Dėkoju piliečiams už supratimą. Nuolat informuosime apie visus svarbius atnaujinimus“, – pridūrė ji.
„Rusijai turi nekilti kvailų minčių“: Estijos žvalgybos vadas prabilo apie sunkią užduotį NATO
09:37
Su Rusija besiribojanti Estija nuo karo Ukrainoje pradžios padvigubino savo išlaidas gynybai iki 3,4 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) šiais metais – antros pagal dydį NATO – ir nuo kitų metų padidino mokesčius, kad galėtų įsigyti gynybai skirtų šaudmenų atsargų, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Kaupo Rosinas žurnalistams įvardijo, kokia užduotis laukia Aljanso dabar vykstančių įvykių fone.
„NATO užduotis per ateinančius 10-20 metų bus sulaikyti arba atgrasyti Rusiją, kad jai nekiltų kvailų minčių kariniu būdu veržtis į Vakarus“, – antradienį „Reuters“ sakė jis.
„Manau, kad tai įmanoma padaryti, tačiau Vakaruose į šį klausimą reikia žiūrėti rimtai ir kad mes investuotume (į gynybą)“, – pridūrė K.Rosinas.
Nors Rusija ne kartą neigė turinti kokių nors planų pulti NATO šalį, jos gynybos ministras šią savaitę pareiškė, kad Maskva per artimiausią dešimtmetį turi būti pasirengusi kovoti su NATO Europoje.
„NATO ir nacionaliniai kariniai planai turi būti patikimi, realūs ir paremti realiais ištekliais, susijusiais su esančiomis karinėmis pajėgomis, tolesniais daliniais, amunicija. Jei tinkamai atliksime namų darbus, galėsime atgrasyti Rusiją“, – atkreipė dėmesį žvalgybos vadas.
Nors, anot jo, jam sunku įsivaizduoti, jog Rusija artimiausiu metu pradės derybas dėl Ukrainos, K.Rosinas teigė, kad Maskva „stengsis apriboti NATO veiklą, NATO infrastruktūrą ir karių buvimą šalia Rusijos“, įskaitant NATO rytinio flango valstybes.
Per tradicinį kreipimasi į tautą ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad yra pasirengęs kompromisui dėl Ukrainos per galimas derybas su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Šantažo pavojus
Interviu metu vyriausiasis estų žvalgybos pareigūnas palietė ir Kinijos temą. Jo vertinimu, gali kilti Kinijos šantažo pavojus, jei Estija neuždraus kiniškų technologijų svarbiausiose ekonomikos dalyse, pavyzdžiui, saulės inverteriuose, kurie jungia saulės kolektorius prie elektros tinklo ir kuriuos galima išjungti nuotoliniu būdu.
„Jei susiklostytų situacija, kai Kinija norėtų mus pastūmėti priimti politinį sprendimą, o kai kurie sektoriai iš tikrųjų nėra mūsų kontroliuojami. Tai reikštų, kad visa šia įranga būtų galima manipuliuoti iš Kinijos“, – atkreipė dėmesį K.Rosinas.
„Toks scenarijus šiandien galbūt nėra realus, tačiau turime vengti, kad vieną dieną jis netaptų tikrove“, – pridūrė jis.
Estijos užsienio žvalgybos vado komentarai sutampa su NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte's komentarais, kuris šio mėnesio pradžioje pareiškė, kad Aljansas sustiprins dalijimąsi žvalgybos informacija ir pagerins ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą susidūręs su priešiškais Rusijos ir Kinijos sabotažo veiksmais prieš sąjungininkus.
Rusija atmetė daugkartinius kaltinimus dėl hibridinių veiksmų.
Kinija ne kartą neigė kaltinimus dėl šnipinėjimo Europoje. Pastaraisiais metais Kinija taip pat pradėjo įvardyti tariamas Vakarų įsilaužimo operacijas.
Jakutske liepsnojo dezertyrų sulaikymo centras: penki žmonės žuvo
09:17
Praėjusią naktį Rusijos Jakutsko mieste kilo gaisras sulaikymo centre, kuriame laikomi iš dalinių dezertyravę kariškiai, pranešė srities operatyvinis štabas su nuoroda į karinį komisariatą.
Teigiama, kad dėl to žuvo penki žmonės, o dar septyni apsinuodijo dūmais ir buvo paguldyti į ligoninę. Žuvusiųjų tapatybės nustatinėjamos. Gaisro priežastys taip pat tiriamos, įvykio vietoje dirba specializuotos įstaigos.
Pasak susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalo „Baza“, gaisras kilo pirmame aukšte, o vėliau greitai išplito po visą pastatą, kuriame, be izoliatoriaus, yra laikinasis „specialiosios karinės operacijos“ surinkimo punktas ir karinės komendantūros biuras. Gaisrui užgesinti prireikė trijų valandų.
Nepaprastųjų situacijų ministerija situacijos dėl gaisro nekomentavo, pažymėdama, kad pastatas priklauso Gynybos ministerijai ir nepriklauso gelbėjimo tarnybai.
Kaip primena kanalas „7x7“, šių metų gegužę socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas vaizdo įrašas iš ankštos izoliatoriaus kameros, kurioje laikomi kariškiai, atsisakę po sužeidimo grįžti į fronto liniją Ukrainoje.
Tuomet „Laisvosios Jakutijos“ fondas pranešė, kad kariai buvo mušami, kankinami, jiems neleista nueiti į tualetą ir susitikti su artimaisiais. Jiems taip pat visu garsu buvo grojamas dainininko Šamano kūrinys, įskaitant jo dainą „Aš rusas“.
Teigiama, kad iš centro pabėgti bandė 26 žmonės. Teisėsaugininkai neigė, kad jie buvo kankinami.
2022 m. rudenį Rusijoje įsigaliojo pataisa dėl baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą palikimą dalinio ar tarnybos vietos mobilizacijos ar ginkluoto konflikto metu (Baudžiamojo kodekso 337 straipsnio 2.1 dalis ir 3.1 dalis). Už nebuvimą tarnyboje nuo dviejų iki dešimties dienų baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų, o jei karys savavališkai išvyksta nuo dešimties dienų iki vieno mėnesio – laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Iš viso nuo invazijos pradžios kariniai teismai gavo mažiausiai 11 700 bylų pagal straipsnį dėl savivaliavimo. Jų skaičius pradėjo augti nuo 2023 m. kovo mėn. ir 2024 m. liepą pasiekė maksimalų skaičių – beveik 1 tūkst. per mėnesį.
Po generolo susprogdinimo atsistatydino FSB karinės kontržvalgybos vadas
08:59
Generolas pulkininkas Nikolajus Jurjevas atsistatydino iš Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) karinės kontržvalgybos departamento vadovo pareigų, skelbia naujienų agentūra RBK, remdamasi šaltiniais saugumo struktūrose.
Nors jis atsistatydino beveik iš karto po Radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vado generolo leitenanto Igorio Kirilovo susprogdinimo Maskvoje, vienas iš šaltinių teigia, kad N.Jurjevas pasitraukimą sieja su jo išėjimu į pensiją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija kerštauja: raketos griovė ukrainiečių namus, paliko juos be automobilių
08:15 Atnaujinta 08:49
Praėjusią naktį rusai paleido kelias grupes „Shahed“ bepiločių orlaivių Ukrainos link, o ryte masiškai atakavo Kyjivą „Kinžal“ ir balistinėmis raketomis iš antžeminių sistemų.
Penktadienio rytą mieste pasigirdo keli galingi sprogimai, o valdžia pranešė, kad tai buvo priešlėktuvinė gynyba.
Sostinės Holosiovskio rajone dėl krintančių raketų nuolaužų užsidegė automobiliai, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko savo „Telegram“ paskyroje.
„Vienas nukentėjusysis Holosiovskio rajone. Medikai teikia pagalbą vietoje“, – rašė meras.
Vėliau jis pridūrė, kad sostinėje buvo sužeisti septyni žmonės.
Chersone apšaudyti namai
Pareigūnai taip pat pranešė apie raketų atakas keliuose kituose Ukrainos miestuose, įskaitant pietinį Chersono uostamiestį, kur žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši žmonės.
Miestas penktadienį ryte taip pat patyrė masinį rusų artilerijos apšaudymą, nukentėjo gyvenamieji pastatai. Dėl rytinio Rusijos apšaudymo sunkiai sužeistas 76 metų vyras. Jis šrapneliu sužeistas į krūtinę.
Kitas 63 metų vyras buvo paguldytas į ligoninę dėl smegenų sukrėtimo.
Kryvyj Rihe raketa pataikė į gyvenamąjį namą
Gruodžio 19 d. vakare Rusijos kariuomenė atakavo gyvenamąjį namą Kryvyj Rihe, pranešta apie šešis nukentėjusiuosius. Taip pat buvo sugriauta daug aukštuminių pastatų, apgadinta ligoninė, pažeista elektros tiekimo sistema.
Karinės oro pajėgos pranešė apie greitą taikinį Kryvyj Riho kryptimi apie 23 val.
Vėliau pranešta, kad mieste buvo pataikyta į gyvenamąjį namą, per raketų ataką buvo sugriautas dviejų aukštų pastatas. Iš po griuvėsių buvo ištraukti paauglė mergaitė ir vyras. Taip pat buvo išdaužti dešimties aukštų pastato langai.
Iš viso – 6 nukentėjusieji: žinoma apie 15 metų mergaitę, du 38 ir 49 metų vyrus ir dvi 30 ir 82 metų moteris. Visų jų būklė yra vidutinio sunkumo.
Lieja tulžį
Anot Kovos su dezinformacija centro direktorius Andrijus Kovalenka, smūgiuodama į civilių automobilius ir namus sostinėje bei gąsdindama vaikus, Maskva reagavo į tai, kad per neseniai įvykdytus išpuolius buvo prarasta nemažai strateginių objektų Rusijos viduje.
„Tai eilinis karo nusikaltėlis, kuris tai daro jau trejus metus“, - sakė A.Kovalenka.
Jis pridūrė, kad kuo daugiau strateginių objektų Rusijoje bus sunaikinta, tuo greičiau baigsis Rusijos smūgiai Ukrainai.
Gruodžio 19 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tradiciškai kreipėsi į tautą, po jo 4,5 val. trukusios kalbos Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis sureagavo į cinišką V.Putino „pasiūlymą“ Vakarų šalims ir Ukrainai nustatyti objektą Kyjive, į kurį Rusija „techniniam eksperimentui“ smogtų raketomis „Orešnik“.
V.Zelenskis pasibaisėjo tokiais V.Putino pareiškimais ir leptelėjo: „Jūs matote, su kuo mes turime reikalų“.
„Ar manote, kad taip kalba adekvatus žmogus? Jie yra paprasčiausi niekšai“, – pareiškė V.Zelenskis spaudos konferencijos Briuselyje metu.
Ukrainoje besilankantys Lietuvos ministrai susitiks su V.Zelenskiu, kitais vadovais
07:05
Ukrainoje penktadienį besilankanti naujoji Lietuvos Vyriausybė susitiks su Rusijos invazijai besipriešinančios šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu, premjeru, parlamento pirmininku, užsienio reikalų ministru.
Kaip pranešė Ministrų kabinetas, vizito metu pirmą kartą įvyks bendras Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių susitikimas, taip pat dvišaliai premjero pokalbiai su Ukrainos vadovais.
Vizito išvakarėse užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys BNS teigė, kad vizitas pasiųs labai stiprią žinią, jog parama Ukrainai tęsis ir su naująja valdžia, nes tai – pirmas toks įvykis istorijoje, kai „kita valstybė atvažiuoja su visu Vyriausybės kabinetu“.
