Iš pradžių atrodė, kad tas prašymas bus bevaisis. Japonija, kuri po Antrojo pasaulinio karo pabaigos nutarė nesivelti į ginkluotas kovas, daugiau nei 75 metus nebuvo siuntusi karinės įrangos į kitą šalį, kai ten vykdavo karas.
Tačiau per savaitę Japonijos vyriausybė pakeitė karinio eksporto taisykles. O kovo pradžioje šalies Savigynos pajėgos į Ukrainos mūšio laukus išsiuntė neperšaunamų liemenių ir šalmų pilną „Boeing KC-767“.
Nors jos ir negalima palyginti su JAV bei Europos siunčiamais ginklais, tokia karinė pagalba buvo lemiama akimirka Japonijos evoliucijoje iš pacifistinės tapatybės, kurią ji prisiėmė nuo tada, kai JAV paragino šalį į pokario konstituciją įtraukti atsisakymo kariauti sąlygą.
Japonija ne tik suskubo įvesti sankcijas Rusijai, beveik tuo pat metu, kaip ir JAV bei Europa, (priešingai nei tuomet, kai Maskva 2014 metais aneksavo Krymą), bet ir ėmė aktyviau diskutuoti platesniais saugumo klausimais, suvokdama augančią Kinijos ir Šiaurės Korėjos grėsmę.
