WSJ: kitas Ukrainos kontrpuolimas gali prasidėti tik 2025 m. pavasarį

Kijeve šią savaitę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dieną atidengtas paminklas Ukrainos didvyriui Oleksandrui Macijevskiui. 

Paminklas įamžino ukrainiečių karį pagal paskutinių jo gyvenimo akimirkų rusų nelaisvėje vaizdą. 

Atidaryme dalyvavo žuvusio didvyrio artimieji: motina Paraska Macijevska-Demčiuk ir žmona Julija Macijevska.

Šių metų kovą internete buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Rusijos okupantai įvykdė egzekuciją į nelaisvę patekusiam Ukrainos kariui. 

Beginklis jis buvo nušautas po to, kai ištarė "Šlovė Ukrainai!". Kiek vėliau buvo nustatyta kario tapatybė – Černigovo srities 119-osios atskirosios tankų brigados 163-iojo bataliono snaiperis O.Macijevskis.

Kovo 12 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė O.Macijevskiui Ukrainos didvyrio vardą.

Paminklas pastatytas Nacionalinio istorijos ir architektūros muziejaus "Kijevo tvirtovė" teritorijoje.

Paminklo autoriai sakė, kad prie projekto dirbo daugiau nei du mėnesius. Siekdami sukurti autentišką skulptūrą, jie naudojo plastiliną, molį, silikoną ir kompiuterines technologijas. 

Tikėtina, kad artimiausiu metu Ukraina negaus prieigos prie Europoje įšaldyto Rusijos turto, nes vis dar kyla daug teisinių problemų. Tai pranešė „Sky News“, remdamasi pareigūnais ir diplomatiniais šaltiniais ES.

Tikimasi, kad kitą savaitę Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucijos patvirtins įstatymo projektą dėl pajamų, gautų iš pagal sankcijas įšaldyto Rusijos turto, panaudojimo. Tačiau šaltinių teigimu, Vengrijos veto perspektyva ir ginčai dėl biudžeto tarp galingųjų ES valstybių gerokai sumažina Ukrainai naudingo susitarimo galimybes.

Pažymima, kad ES ir Didžiojo septyneto šalys yra įšaldžiusios Rusijos turto už maždaug 21,5 mlrd. eurų ir apie 300 mlrd. eurų lėšų, tiesiogiai priklausančių Rusijos centriniam bankui. Belgijos vyriausybė, kurios jurisdikcijoje įšaldyta apie 125 mlrd. eurų, apskaičiavo, kad 2023-24 m. iš šių lėšų surinks 2,3 mlrd. eurų mokesčių. Belgija teigė ketinanti panaudoti šias lėšas, kad padėtų Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė eilinį Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado štabo posėdį, kuriame pažymėjo, kad pagrindinis valstybės uždavinys – neleisti rusų okupantams perimti iniciatyvos žiemą.

„Dėkoju visiems kariams ir vadams už jų atsparumą ir drąsą. Mūsų valstybės uždavinys – ir dabar, žiemą, kad ir kaip būtų sunku, – parodyti jėgą ir neleisti priešui perimti iniciatyvos, neleisti jam įsitvirtinti“, – sakė jis.

Jis pažymėjo, kad susitikimo metu buvo aptarta operatyvinė situacija Kupiansko, Lymano, Donecko frontuose, taip pat pietuose.

 

Priverstinė deportacija yra vienas ciniškiausių šio karo nusikaltimų, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmajame tarptautinės valstybių koalicijos susitikime dėl deportuotų ukrainiečių vaikų grąžinimo.

Pasak jo, vaikai ne tik išvežami iš okupuotos Ukrainos teritorijos, bet Rusija sąmoningai stengiasi sunaikinti bet kokį vaikų ryšį su Ukraina, su giminaičiais ir draugais.

„Vaikai mokomi melo apie Ukrainą, melo apie šį karą, vaikai atiduodami neteisėtam įvaikinimui ir net atiduodami, kai patys vaikai sako, kad turi artimųjų Ukrainoje, ir bando atkurti ryšį. Vaikai mokomi nekęsti Ukrainos, bandoma ištrinti jų, kaip ukrainiečių, kaip laisvų asmenų, tapatybę. Tai akivaizdi genocidinė Rusijos politika“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukraina yra priversta gintis, nes Rusija žengia į priekį, todėl kitas Ukrainos kontrpuolimas gali įvykti tik 2025 m. pavasarį, pranešė „The Wall Street Journal“ (WSJ).

Straipsnyje teigiama, kad Ukraina atsidūrė „itin sudėtingoje geopolitinėje situacijoje“. Visų pirma, Ukrainą veikia keli neigiami veiksniai – nesėkmingas vasaros kontrpuolimas, tikėtinas Amerikos pagalbos nutraukimas dėl vidinių politinių nesutarimų JAV Kongrese, ES nesugebėjimas suteikti pakankamą karinę paramą Ukrainai ir pastebimas Rusijos ekonomikos perėjimas į karo padėtį.

„Didindama spaudimą Ukrainai, Rusija nerodo jokių ženklų, kad atsisako savo pirminio karinio tikslo užimti šalį“, – rašoma straipsnyje.

Taip pat atkreipė dėmesį į naujausią Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kuriame jis paskelbė apie gynybinių įtvirtinimų statybą palei frontą. Anot publikacijos autorių, tai liudija apie karo perėjimą į naują etapą.

Jei Ukraina ir jos sąjungininkės sugebės įveikti dabartinius sunkumus ir toliau aprūpinti karius, Vakarų strategai mano, kad geriausiu atveju kiti metai bus Ukrainos kariuomenės atkūrimo metai. Kita viltis – kad Rusija praras daug jėgų bandydama palaužti Ukrainos gynybą. Galiausiai tai turėtų reikšti, kad 2025 m. pavasarį Ukraina vėl turės puolamųjų pajėgumų – jei išgyvens 2024 m., teigiama straipsnyje.

Ukrainos sausumos pajėgų nuotr./Ukrainos kariai

Jei Ukraina ir jos sąjungininkai sugebės įveikti dabartinius sunkumus ir toliau išlaikyti karius, Vakarų analitikai mano, kad geriausiu atveju kiti metai bus Ukrainos kariuomenės atkūrimo metai. Kita viltis – kad Rusija praras daug jėgų bandydama palaužti Ukrainos gynybą. Galiausiai tai turėtų reikšti, kad 2025 m. pavasarį Ukraina vėl turės puolamųjų pajėgumų – jei išgyvens 2024 m., teigiama straipsnyje.

Buvęs Donecko prorusiškų separatistų karinis vadas Igoris Strelkovas (Girkinas), duodamas interviu iš kardomojo kalinimo centro, sakė, kad baiminasi dėl savo gyvybės. Jis palygino savo atvejį su rugpjūtį žuvusio privačios samdinių kariuomenės  "Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino maištu, sakydamas, kad jį gali ištikti toks pat likimas.

„Niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn už J.Prigožino pašalinimą. Prezidentas išsakė savaiminės mirties versiją – aš šia versija netikiu“, – leidiniui „Baza“ sakė I.Strelkovas.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos nacionalistas Igoris Girkinas-Strelkovas

I.Strelkovas priminė, kad jis buvo suimtas dėl kaltinimų skatinęs ekstremizmą praėjus mėnesiui po „Wagner“ sukilimo, kuris baigėsi samdinių užgrobtu Rostovu prie Dono ir blokuotu Voronežu – dviem miestais, kuriuose gyvena daugiau nei milijonas žmonių.

„Labiausiai bijau, kad vietoj įprastos kriminalinės bausmės būsiu „amnestuotas“ taip pat, kaip virėjas (V.Putino virėjas – J.Prigožino pravardė, suteikta jam už banketų Kremliuje aptarnavimą)“, – sakė I.Strelkovas.

Jis aktyviai kritikuoja Rusijos valdžią, įskaitant prezidentą V.Putiną. Jis buvo suimtas už įrašus socialiniuose tinkluose, byla įslaptinta.

„Scanpix“/AP nuotr./Ramzanas Kadyrovas, Jevgenijus Prigožinas, Vladimiras Putinas

Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) vadams penktadienio vakarą uždegus žalią šviesą šalių agresorių dalyvavimui Paryžiaus olimpinėse žaidynėse sureagavo ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).

„LTOK yra nusivylęs šiuo sprendimu. Kartu su Latvijos, Estijos, Skandinavijos nacionaliniais olimpiniais komitetais aktyviai dirbome ir raginome tarptautines sporto organizacijas neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į tarptautines varžybas, – rašoma Dainos Gudzinevičiūtės vadovaujamo LTOK išplatintame pranešime.

„Mūsų pozicija nesikeičia – palaikome Ukrainą ir jos sportininkus. Atrankos artėja pabaigos link, tačiau toliau tarsimės su kolegomis, ką dar galime kartu padaryti, kad kuo mažiau šių šalių sportininkų galėtų atsirinkti į olimpines žaidynes.“

Penktadienio vakarą pranešta, kad kruviną karą Ukrainoje tęsiančios Rusijos ir ją palaikančios Baltarusijos atletai turėtų varžytis kitų metų olimpiadoje kaip neutralūs sportininkai.

Plačiau skaitykite ČIA.

15min ir „Scanpix“ nuotr./Daina Gudzinevičiūtė, Thomas Bachas ir Vladimiras Putinas

Nacionalizmas ir populizmas vėl kelia galvą Europoje ir, politologų manymu, gali daryti įtaką dabartiniams Europos Sąjungos (ES) procesams bei ateityje priimamiems sprendimams. Tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ europarlamentaras Andrius Kubilius teigė, kad dalis senojo žemyno politikų naudojasi formule – surask priešą ir parodyk, kad su juo kovoji. Ji, pasirodo, žmones labai veikia. Neatsitiktinai tokią taktiką mėgo Adolfas Hitleris, nuolat pasitelkia Vladimiras Putinas, o dabar ir Europos populistai.

Kalbėdamas apie populizmo formulę A.Kubilius sako, kad kertinė jos dalis yra rasti priešą ir demonstruoti, kaip su juo kovoji. Tariamo priešo vaidmeniui daugelio šiandienių populistų galvoje puikiai pasitarnauja Briuselis.

„Net neišskirčiau populizmo ar nacionalizmo, nes, man atrodo, tai yra dvi tos pačios monetos pusės. Ypač toje centrinėje Europoje, kurioje gąsdinimas Briuseliu, neva jis sunaikinsiąs mūsų nacionalinę savastį ir identitetą. Tai yra gana stipriai veikianti neigiama emocija, ir galiu kalbėti iš savo patirties bei atliktų išvadų, kad būtent ta gąsdinimo arba neigiama emocija visada yra daug karštesnė negu teigiama“, – tendencijas apibūdina A.Kubilius.

Andrius Kubilius ir Vladimiras Putinas. 15min koliažas

Aptardamas kovos su populistais Europos institucijose metodus, A.Kubilius tvirtina, kad Europos Parlamente (EP) situacija nėra bloga. Įprastai populistų balsai būna tylūs, sklinda iš parlamento salės kampų bei esminės įtakos sprendimų priėmimams nedaro.

Kitokia situacija – Europos Vadovų Taryboje. Joje nusistovėjusi praktika, kad viena šalis gali vetuoti sprendimo priėmimą ir taip užkirsti kelią reikšmingiems sprendimams, tikėtina, paskatins keisti sprendimų priėmimo mechanizmą, atsisakant veto teisės.

„Visiškai tam pritariu. Nors Lietuvoje irgi girdėti miglotų nuomonių, sutinku, kad veto teisės reikia atsisakyti. Nereikia matyti kokios nors savo nuosavybės, kad mes turime teisę vetuoti, nes iš tiesų daug daugiau nukenčiama bendrąja prasme nuo to, kad kažkas piktnaudžiauja veto teise. Ta pati Vengrija, vetuodama sprendimus Ukrainos klausimais, padaro daugiau žalos, nei mes kuo nors galėtume pasidžiaugti, kad išnaudojome savo veto teisę ir šį tą blogo sustabdėme“, – įsitikinęs europarlamentaras.

Brėždamas ateities perspektyvas, europarlamentaras išlaiko nuosaikiai optimistinį vertinimą ir mato teigiamų ženklų.

„Artimiausias dešimtmetis yra labai rimtų geopolitinių lūžių laikotarpis. Ir vėlgi aš esu optimistas. Rusijos karas prieš Ukrainą yra neabejotinai susijęs su Ukrainos pergale. NATO turės milžinišką poveikį ne tik pačiai Ukrainai, bet ir Europos Sąjungai, visam kontinentui, nes tai paveiks tas pačias kaimynes Rusiją ir Baltarusiją. Mėgstu panaudoti Berlyno sienos metaforą. Mūsų kartai yra tekę matyti Berlyno sienos griūtį. Ateina metas, kai matyti perspektyva, kad dar spėsime, perkeltine prasme sakant, dalyvauti Kremliaus sienų griovime“, – ateities vizija dalijasi europarlamentaras A.Kubilius.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: „Tavo balsas – Europa“: A.Kubilius apie populizmo ir nacionalizmo poveikį ES ateičiai

„Tavo balsas – Europa“: A.Kubilius apie populizmo ir nacionalizmo poveikį ES ateičiai

Antradienį Rusijos karinių jūrų pajėgų naikintuvas bombonešis Su-24M FENCER D greičiausiai buvo numuštas Ukrainos paleistos raketos "žemė-oras" virš Juodosios jūros šiaurės vakarų dalies, netoli Ukrainos Gyvačių salos, 

Nuo 2023 m. vasaros Rusija prieš šią salą toliau vykdo didelės rizikos smogiamąsias misijas.

Pasak britų žvalgybos, tikėtina, kad tai daroma daugiausia dėl pačios žinutės: sala tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, o Rusija nori pademonstruoti, kad gali projektuoti jėgą Juodojoje jūroje.

Pranešta, kad orlaiviu skridusi dviejų žmonių įgula buvo prarasta.

Abi šalys reguliariai patiria nuostolių karinių oro pajėgų srityje: oro gynybos sistemos ir toliau smarkiai riboja taktinių oro operacijų veiksmingumą, pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.