Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 08 07 /2023 08 08

Rusai raketomis ir bombomis taikosi į civilius, o po to atakuoja gelbėtojus

Ukrainos gynybos pajėgos sekmadienį atakavo Čonharo ir Heničesko automobilių tiltus, šalies pietuose. Šie tiltai jungia Krymą ir Rusijos okupuotas Pietų Ukrainos dalis. Smogta „dviem svarbiausiems Rusijos susisiekimo keliams“. K.Budanovas pažymėjo, kad kontrpuolimas vyksta sunkiai, nes rusams pavyko įrengti stacionarius, visiškai aprūpintus gynybos postus.
Dnipro gelbėtojai dirba sugriautų namų griuvėsiuose.
Ukrainos gelbėtojai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Svarbiausios žinios iš Ukrainos

  • Dmitrijus Peskovas sekmadienį pareiškė, kad Rusija nori kontroliuoti visas tas „teritorijas, kurios dabar mūsų Konstitucijoje įrašytos kaip mūsų“.
  • M.Podoliakas tuo tarpu pareiškė, kad Kremlius nerealistiškai vertina Rusijos perspektyvas kare su Ukraina.
  • Ukrainos pajėgos sekmadienį atakavo Čonharo ir Heničesko automobilių tiltus, šalies pietuose.
  • Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukraina sieks gauti naujus gynybos saugumo pagalbos paketus Ukrainos gynybos pajėgoms.
  • Kyjive sekmadienį ant statulos „Motina Tėvynė“ skydo sumirgėjo Ukrainos herbas su trišakiu, kuris pakeitė ten buvusį sovietinį simbolį

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

06:15

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

00:52

Ukrainos naujienų portalas pravda.com.ua praneša, kad jau žinoma, jog per dvigubą rusų ataką Pokrovske žuvo septyni žmonės ir 27 buvo sužeisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi pareiškė, kad rusai Pokrovską atakavo raketomis „Iskander“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Subombarduotas gyvenamasis namas Pokrovske
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Subombarduotas gyvenamasis namas Pokrovske

 

Rusai raketomis ir bombomis taikosi į civilius, o po to atakuoja gelbėtojus

23:48

Rusai valdomomis aviacinėmis bombomis atakavo Charkivo sritį. Per ataką žuvo du žmonės. Vėliau okupantai surengė pakartotinį išpuolį – panaudojo kasetinius šaudmenis ir sužeidė gelbėtojus ir policininką.

„Rusai keturiomis valdomomis aviacinėmis bombomis apšaudė Kupjansko rajono Kruhliakivkos kaimą. Pataikė į privačius namus. Preliminariais duomenimis, žuvo du civiliai gyventojai“, – savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, pažymėdamas, kad šiuo metu žinoma apie penkis per smūgį sužeistus žmones.

Vėliau Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka pareiškė, kad rusai Kupiansko rajoną atakavo dar ir kasetiniais šaudmenimis.

„Dėl smūgio aviacinėmis bombomis užsidegė privatus namas. Žuvo 45 metų moteris ir 65 metų vyras. Dar du civiliai gyventojai buvo sužeisti.  Teisėsaugos pareigūnams ir gelbėtojams atvykus į smūgio vietą, priešas pakartotinai apšaudė kasetiniais šaudmenimis. Sužeisti du Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojai ir Charkivo srities policijos tyrėjas“, – rašė A.Klymenka „Telegram“ platformoje.

Pirmadienį, rusai taip sudavė du smūgius raketomis Pokrovsko miestui Donecko srityje. Dabar smūgių vietoje tęsiami paieškos ir gelbėjimo darbai, gelbėtojai ardo griuvėsius.

Gelbėjimo darbų metu rusai surengė antrą ataką – žuvo Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Donecko srities vadovo pavaduotojas.

Ukrainos vidaus reikalų ministras I.Klymenka pranešė apie 31 per atakas sužeistą žmogų. Iš jų – 19 policijos pareigūnų, 5 Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojai ir 1 vaikas. Žuvo 5 žmonės.

Kinijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai pasidžiaugė praktiniu bendradarbiavimu

23:18

Kinijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį telefoninio pokalbio metu pasidžiaugė dviejų pasaulio galybių praktiniu bendradarbiavimu, pranešė Pekinas.

Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi savo kolegai Sergejui Lavrovui pasakė, kad Pekinas ir Maskva „turėtų toliau palaikyti glaudų strateginį koordinavimą, skatinti pasaulio multipoliarizaciją ir tarptautinių santykių demokratizavimą“, teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Naujai perrinktas ministras per diskusiją, kurioje taip pat kalbėta apie Ukrainoje vykstančias kovas, gyrė pastarojo meto abiejų šalių praktinio bendradarbiavimo pažangą, nurodoma jame.

Kalbėdamas apie karą Ukrainoje Wang Yi sakė, kad Kinija ir toliau laikysis nepriklausomos ir sąžiningos pozicijos, skatindama dalyvaujančias šalis pradėti taikos derybas.

Kalbant apie Pekiną ir Maskvą, jis pridūrė: „Svarbiausias dabartinis abiejų šalių uždavinys yra toliau įgyvendinti abiejų valstybių vadovų pasiektą svarbų konsensusą ir naujaisiais laikais tęsti aukšto lygio Kinijos ir Rusijos visapusiškos strateginės partnerystės plėtrą.“

Wang Yi liepos pabaigoje buvo vėl paskirtas užsienio reikalų ministru po to, kai nepaaiškinamai dingo jo pirmtakas Qin Gangas.

Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva palaiko vis glaudesnius dvišalius santykius, abiejų šalių ryšiams su Vakarais smarkiai pašlijus.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį savo pareiškime nurodė, kad ministrai atmetė, jos teigimu, konfrontacinę Vakarų politiką Rusijos ir Kinijos atžvilgiu.

„Šis pokalbis (...) dar kartą patvirtino Maskvos ir Pekino požiūrių į pasaulio reikalus vienovę arba bendrą harmoniją“, – sakoma pareiškime.

Kinija stengiasi pozicionuoti save kaip neutralią šalį karo kontekste, tačiau palaiko glaudžius ryšius su strategine sąjungininke Rusija. Nuo tada, kai Rusijos tankai pernai įvažiavo į Ukrainą, Pekinas siūlo Kremliui diplomatinę ir finansinę paramą, tačiau susilaiko nuo atviro karinio dalyvavimo ar žudyti pritaikytų ginklų siuntimo.

V.Zelenskis: Rusija smogė gyvenamajam pastatui Rytų Ukrainoje, yra aukų

21:45

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija smogė gyvenamajam pastatui Ukrainos rytuose esančiame Donecko srities Pokrovsko mieste, ir perspėjo apie aukas.

„Du raketų smūgiai. Buvo pataikyta į paprastą gyvenamąjį namą“, – socialiniame tinkle „X“ teigė V.Zelenskis.

„Deja, yra aukų. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai ir visos būtinos tarnybos. Žmonių gelbėjimas tęsiamas“, – pridūrė jis.

Rusijos teismas rašytoją D.Gluchovskį už akių nuteisė 8 metus kalėti

19:20

Rusijos teismas rašytoją Dmitrijų Gluchovskį už akių nuteisė aštuonerius metus kalėti, pirmadienį pranešė nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“.

Jis nuteistas dėl kaltinimų „melagienų“ apie kariuomenę skleidimu.

Griežto Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo kritiko, parašiusio postapokaliptinių knygų seriją „Metro 2033“, byla buvo nagrinėjama už akių – jis Rusijoje nebegyvena ilgiau kaip metus. 

Baudžiamojon atsakomybėn jis buvo patrauktas dėl savo publikacijų socialiniuose tinkluose apie Maskvos invaziją į Ukrainą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

V.Zelenskis pastatė Rusiją į vietą: iki karo pabaigos liksite be laivų

17:48

Rusija įvedė Juodosios jūros blokadą, kurią lydi nuolatinis Ukrainos teritorijos apšaudymas. Jei atakos tęsis, Rusija gali likti be laivų iki pat karo pabaigos, interviu metu Argentinos leidiniui „La Nacion“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasak jo, Ukraina turi įrodyti, kad turi teisę importuoti ir eksportuoti produktus per savo teritorinius vandenis. 

„Jei yra blokada, Ukraina turi rasti būdą, kaip nutraukti mūsų vandenų blokadą. Jei Rusijos Federacija ir toliau dominuos Juodojoje jūroje ir ją blokuos, rengdama raketų smūgius, Ukraina padarys tą patį, o tai yra sąžininga mūsų pajėgumų gynyba. Jei jie ir toliau šaudys, karo pabaigoje jie gali likti be laivų“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.

V.Zelenskis pažymėjo, kad Rusija nepajėgi laimėti, todėl bando įstumti Ukrainą į beviltišką padėtį naudodama ginklus ir smurtą.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Todėl Ukraina neabejotinai atsakys į bet kokį išpuolį prieš mūsų civilius gyventojus, mūsų grūdų tarpininkus. Norime parodyti, kad ne rusai turi daryti įtaką visiems. Tokiais politiniais metodais jie nori dominuoti kaip kolonizatoriai. Kodėl jie turėtų spręsti, ką mes galime gaminti ir eksportuoti? Jie taip pat sprendžia už jus, nesuteikdami jums galimybės apsispręsti. Kodėl jie sprendžia? Tai neaišku“, – apibendrino valstybės vadovas.

Nuo 2023 m. liepos 17 d., kai Rusija vienašališkai pasitraukė iš susitarimo dėl grūdų, padėtis Juodojoje jūroje nuolat aštrėja. Visų pirma liepos 20 d. Rusijos gynybos ministerija pagrasino užpulti visus į Ukrainos uostus plaukiojančius civilinius laivus, laikydama juos gabenančiais karinius krovinius. 

Be to, Rusija nuolat puola Ukrainos uostų infrastruktūrą. Per šį laiką buvo užpulti Odesos ir Dunojaus uostų objektai. Buvo sunaikinta tūkstančiai tonų grūdų, įskaitant grūdus, kurie turėjo būti eksportuojami į Kiniją.

Liepos 31 d. Izraelio laivas pralaužė Rusijos Juodosios jūros blokadą ir įplaukė į Ukrainos Dunojaus atšaką. Tuo metu buvo pranešta, kad paskui šį laivą į Ukrainos uostus plaukia dar keturi laivai.

„Bloomberg“: Rusijos karinis lėktuvas vykdo slaptus skrydžius į Šiaurės Korėją

16:44

Rusijos karinis lėktuvas liepos 31 d. iš Maskvos išskrido į Pchenjaną, kur buvo iki rugpjūčio 2 d., pranešė leidinys „Bloomberg“, remdamasi „FlightRadar24“ duomenimis. 

Žurnalistai pažymėjo, kad slaptas Rusijos karinio orlaivio skrydis į Šiaurės Korėją kelia įtarimų, kad Kim Jong Unas parduoda ginklus Vladimirui Putinui.

Teigiama, jog Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvas Il-62M Pchenjano tarptautiniame oro uoste išbuvo maždaug 36 valandas. Tai buvo pirmasis tokio tipo Rusijos karinio VIP orlaivio skrydis į Šiaurės Korėją nuo 2019 m. vidurio.

Nei Rusija, nei Šiaurės Korėja apie šį skrydį nepranešė, taip pat nežinoma, kas juo skrido. Pasak „Bloomberg“ Rusijos gynybos ministerija neatsakė į prašymą pakomentuoti šį vizitą.

Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvo skrydis įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai gynybos ministras Sergejus Šoigu panašiu lėktuvu atvyko į Pchenjaną dalyvauti Kim Jong Uno surengtame kariniame parade.

„AP“/„Scanpix“/Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu
„AP“/„Scanpix“/Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

„Atrodo, kad tai susiję su S.Šoigu delegacijos vizito tęsiniu ir galbūt su Kim Jong Unu sudarytais susitarimais“, – „Bloomberg“ teigė informuotas šaltinis, užsimindamas, kad šalys galėjo sudaryti ginklų sandorius.

Nėra galimybės sužinoti, ką Šiaurės Korėja gali tiekti Rusijai, tačiau nepriklausomi analitikai užsiminė, kad tai gali būti šaudmenys. Šoigu baigiant kelionę į Pchenjaną, JAV dar kartą išreiškė susirūpinimą, kad Rusija siekia atkurti savo šaudmenų atsargas, kurios buvo išeikvotos per karą Ukrainoje.

„Anksčiau matėme, kad Rusija bando gauti šaudmenų iš tokių šalių kaip Šiaurės Korėja. Tai pabrėžia sunkią padėtį, kurioje Rusija yra, kai reikia papildyti ir atnaujinti savo amuniciją“, – pažymėjo Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patas Ryderis.

Spėjama, kad ginklai, kuriuos Pchenjanas galėtų tiekti Maskvai, yra artilerijos sviediniai ir raketos.

Šiaurės Korėjos ekonomikai esant tokiame nuosmukyje, maždaug 250 mln. dolerių vertės ginklų pardavimo sutartis prilygtų maždaug 1 proc. jos BVP ir būtų pageidautina šaliai, kuri dėl sankcijų yra atkirsta nuo pasaulinės finansų sistemos, atkreipė dėmesį „Bloomberg“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Šoigu ir Kim Jong Unas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Šoigu ir Kim Jong Unas

Ginklų ekspertas Joostas Oilemansas mano, kad Rusija ieško bet kokios veikiančios šarvuotos technikos savo ginkluotėje, "atkurdama labai seną įrangą", pavyzdžiui, tankus T-54 ir T-62. Jai gali prireikti pagalbos, kad jie būtų techniškai tvarkingi.

„Šiaurės Korėja tikriausiai yra paskutinė šių tipų atsarginių dalių gamintoja“, – pridūrė J.Oilemansas.

Vienoje įsikūrusio Atviro branduolinio tinklo regioninių reikalų vadovė, buvusi Centrinės žvalgybos agentūros Atvirų šaltinių įmonės analitikė Rachel Mignon Lee sakė, jog kokia bebūtų paslaptingo karinio skrydžio priežastis Rusija ir Šiaurės Korėja žinojo, kad pakurstė ugnį JAV vyriausybės kaltinimams, kad abi šalys yra sudariusios susitarimą dėl ginklų.

R.M.Lee pridūrė, kad jai nerimą kelia tai, jog per Rusijos gynybos ministro vizitą šalys „galėjo giliau aptarti karinį bendradarbiavimą“.

V.Zelenskis prabilo apie kontrpuolimą: mūsų akyse nuovargis, o rusų – baimė

16:06

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas vyksta sunkiai ir lėčiau, nei kas nors tikėjosi. Ukrainos gynėjai yra pavargę, bet rusai bijo. Iniciatyva yra mūsų pusėje, tačiau turime būti kantrūs, jei norime laimėti, interviu metu leidiniui „La Nacion“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Kontrpuolimas yra sudėtingas. Pažanga tikriausiai vyksta lėčiau, nei kai kurie žmonės nori ar įsivaizduoja. Visa tai yra antraeiliai dalykai. Nes kai kuriose fronto linijos dalyse yra minų, o kitose – kitų komplikacijų... Apie tai galime kalbėti ilgai. Apie kryptis, apie tai, kas teisinga ir kas ne“, – dėstė šalies vadovas.

Jis pabrėžė, kad „kontrpuolimas yra kariuomenės puolimas, o ne atsitraukimas. Ir tai yra svarbus teigiamas aspektas, nes iniciatyva yra Ukrainos rankose“.

„TT NEWS AGENCY“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis
„TT NEWS AGENCY“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Labai sunku taip ilgai kovoti. Tai visiškai aišku. Labai sunku, kai trūksta tam tikrų ginklų. Visa tai yra labai sunku. Nes tai yra karas“, – pabrėžė prezidentas.

V.Zelenskis pridūrė, kad ukrainiečių kariams buvo sunku, bet rusams buvo dar sunkiau.

„Mūsų akyse matosi nuovargis, bet jų akyse matosi baimė, o tai yra du skirtingi dalykai. Mes turime ištverti. Ką aš galiu pasakyti? Turime būti kantrūs, jei norime laimėti. Ir mes norime tai padaryti“, – sakė valstybės vadovas.

Pasak jo, Rusija, kitaip nei Ukraina, gali užbaigti šį karą greičiau, be nereikalingų aukų. Tik tam Rusijos pajėgos turi palikti Ukrainos teritoriją.

„Ukraina neketina tęsti karo Rusijos Federacijos teritorijoje, tai niekada nebuvo mūsų tikslas. Mes tik išlaisviname savo teritorijas. Jie turi kur grįžti, o mes ne. Nes tai vienintelė mūsų žemė“, – reziumavo V.Zelenskis.

Slovakija leido devyniems piliečiams prisijungti prie Ukrainos kariuomenės

15:59

Devyniems Slovakijos piliečiams bus leista kariauti Ukrainos kariuomenėje po to, kai šalies prezidentė panaikino galiojantį draudimą.

Pagal įstatymus Slovakijos piliečiai gali prisijungti prie kitos šalies ginkluotųjų pajėgų tik gavę prezidento leidimą - priešingu atveju jiems gresia baudžiamasis persekiojimas.

Slovakijos žiniasklaidos teigimu, iš viso buvo pateikti 35 prašymai, tačiau Slovakijos vyriausybė nepaaiškino, kodėl vieni buvo priimti, o kiti ne. 

Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova aktyviai rėmė Ukrainą karo metu, o praėjusį mėnesį šalys susitarė kartu dirbti kuriant naują artilerijos sistemą.

Tačiau šiems planams gali iškilti grėsmė vėliau šiais metais vyksiančiuose pirmalaikiuose parlamento rinkimuose. Apklausos rodo, kad premjeru turėtų tapti prokremliškas Robertas Fico.

„IMAGO“/„Scanpix“/Slovakijos vadovė Zuzana Čaputova ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kyjive
„IMAGO“/„Scanpix“/Slovakijos vadovė Zuzana Čaputova ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kyjive

 

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?