Rusai raketomis ir bombomis taikosi į civilius, o po to atakuoja gelbėtojus

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos naujienų portalas pravda.com.ua praneša, kad jau žinoma, jog per dvigubą rusų ataką Pokrovske žuvo septyni žmonės ir 27 buvo sužeisti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi pareiškė, kad rusai Pokrovską atakavo raketomis „Iskander“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Subombarduotas gyvenamasis namas Pokrovske

Rusai valdomomis aviacinėmis bombomis atakavo Charkivo sritį. Per ataką žuvo du žmonės. Vėliau okupantai surengė pakartotinį išpuolį – panaudojo kasetinius šaudmenis ir sužeidė gelbėtojus ir policininką.

„Rusai keturiomis valdomomis aviacinėmis bombomis apšaudė Kupjansko rajono Kruhliakivkos kaimą. Pataikė į privačius namus. Preliminariais duomenimis, žuvo du civiliai gyventojai“, – savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, pažymėdamas, kad šiuo metu žinoma apie penkis per smūgį sužeistus žmones.

Vėliau Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka pareiškė, kad rusai Kupiansko rajoną atakavo dar ir kasetiniais šaudmenimis.

„Dėl smūgio aviacinėmis bombomis užsidegė privatus namas. Žuvo 45 metų moteris ir 65 metų vyras. Dar du civiliai gyventojai buvo sužeisti.  Teisėsaugos pareigūnams ir gelbėtojams atvykus į smūgio vietą, priešas pakartotinai apšaudė kasetiniais šaudmenimis. Sužeisti du Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojai ir Charkivo srities policijos tyrėjas“, – rašė A.Klymenka „Telegram“ platformoje.

Pirmadienį, rusai taip sudavė du smūgius raketomis Pokrovsko miestui Donecko srityje. Dabar smūgių vietoje tęsiami paieškos ir gelbėjimo darbai, gelbėtojai ardo griuvėsius.

Gelbėjimo darbų metu rusai surengė antrą ataką – žuvo Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Donecko srities vadovo pavaduotojas.

Ukrainos vidaus reikalų ministras I.Klymenka pranešė apie 31 per atakas sužeistą žmogų. Iš jų – 19 policijos pareigūnų, 5 Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojai ir 1 vaikas. Žuvo 5 žmonės.

Kinijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį telefoninio pokalbio metu pasidžiaugė dviejų pasaulio galybių praktiniu bendradarbiavimu, pranešė Pekinas.

Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi savo kolegai Sergejui Lavrovui pasakė, kad Pekinas ir Maskva „turėtų toliau palaikyti glaudų strateginį koordinavimą, skatinti pasaulio multipoliarizaciją ir tarptautinių santykių demokratizavimą“, teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Naujai perrinktas ministras per diskusiją, kurioje taip pat kalbėta apie Ukrainoje vykstančias kovas, gyrė pastarojo meto abiejų šalių praktinio bendradarbiavimo pažangą, nurodoma jame.

Kalbėdamas apie karą Ukrainoje Wang Yi sakė, kad Kinija ir toliau laikysis nepriklausomos ir sąžiningos pozicijos, skatindama dalyvaujančias šalis pradėti taikos derybas.

Kalbant apie Pekiną ir Maskvą, jis pridūrė: „Svarbiausias dabartinis abiejų šalių uždavinys yra toliau įgyvendinti abiejų valstybių vadovų pasiektą svarbų konsensusą ir naujaisiais laikais tęsti aukšto lygio Kinijos ir Rusijos visapusiškos strateginės partnerystės plėtrą.“

Wang Yi liepos pabaigoje buvo vėl paskirtas užsienio reikalų ministru po to, kai nepaaiškinamai dingo jo pirmtakas Qin Gangas.

Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva palaiko vis glaudesnius dvišalius santykius, abiejų šalių ryšiams su Vakarais smarkiai pašlijus.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį savo pareiškime nurodė, kad ministrai atmetė, jos teigimu, konfrontacinę Vakarų politiką Rusijos ir Kinijos atžvilgiu.

„Šis pokalbis (...) dar kartą patvirtino Maskvos ir Pekino požiūrių į pasaulio reikalus vienovę arba bendrą harmoniją“, – sakoma pareiškime.

Kinija stengiasi pozicionuoti save kaip neutralią šalį karo kontekste, tačiau palaiko glaudžius ryšius su strategine sąjungininke Rusija. Nuo tada, kai Rusijos tankai pernai įvažiavo į Ukrainą, Pekinas siūlo Kremliui diplomatinę ir finansinę paramą, tačiau susilaiko nuo atviro karinio dalyvavimo ar žudyti pritaikytų ginklų siuntimo.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija smogė gyvenamajam pastatui Ukrainos rytuose esančiame Donecko srities Pokrovsko mieste, ir perspėjo apie aukas.

„Du raketų smūgiai. Buvo pataikyta į paprastą gyvenamąjį namą“, – socialiniame tinkle „X“ teigė V.Zelenskis.

„Deja, yra aukų. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai ir visos būtinos tarnybos. Žmonių gelbėjimas tęsiamas“, – pridūrė jis.

Rusijos teismas rašytoją Dmitrijų Gluchovskį už akių nuteisė aštuonerius metus kalėti, pirmadienį pranešė nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“.

Jis nuteistas dėl kaltinimų „melagienų“ apie kariuomenę skleidimu.

Griežto Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo kritiko, parašiusio postapokaliptinių knygų seriją „Metro 2033“, byla buvo nagrinėjama už akių – jis Rusijoje nebegyvena ilgiau kaip metus. 

Baudžiamojon atsakomybėn jis buvo patrauktas dėl savo publikacijų socialiniuose tinkluose apie Maskvos invaziją į Ukrainą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusija įvedė Juodosios jūros blokadą, kurią lydi nuolatinis Ukrainos teritorijos apšaudymas. Jei atakos tęsis, Rusija gali likti be laivų iki pat karo pabaigos, interviu metu Argentinos leidiniui „La Nacion“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasak jo, Ukraina turi įrodyti, kad turi teisę importuoti ir eksportuoti produktus per savo teritorinius vandenis. 

„Jei yra blokada, Ukraina turi rasti būdą, kaip nutraukti mūsų vandenų blokadą. Jei Rusijos Federacija ir toliau dominuos Juodojoje jūroje ir ją blokuos, rengdama raketų smūgius, Ukraina padarys tą patį, o tai yra sąžininga mūsų pajėgumų gynyba. Jei jie ir toliau šaudys, karo pabaigoje jie gali likti be laivų“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.

V.Zelenskis pažymėjo, kad Rusija nepajėgi laimėti, todėl bando įstumti Ukrainą į beviltišką padėtį naudodama ginklus ir smurtą.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Todėl Ukraina neabejotinai atsakys į bet kokį išpuolį prieš mūsų civilius gyventojus, mūsų grūdų tarpininkus. Norime parodyti, kad ne rusai turi daryti įtaką visiems. Tokiais politiniais metodais jie nori dominuoti kaip kolonizatoriai. Kodėl jie turėtų spręsti, ką mes galime gaminti ir eksportuoti? Jie taip pat sprendžia už jus, nesuteikdami jums galimybės apsispręsti. Kodėl jie sprendžia? Tai neaišku“, – apibendrino valstybės vadovas.

Nuo 2023 m. liepos 17 d., kai Rusija vienašališkai pasitraukė iš susitarimo dėl grūdų, padėtis Juodojoje jūroje nuolat aštrėja. Visų pirma liepos 20 d. Rusijos gynybos ministerija pagrasino užpulti visus į Ukrainos uostus plaukiojančius civilinius laivus, laikydama juos gabenančiais karinius krovinius. 

Be to, Rusija nuolat puola Ukrainos uostų infrastruktūrą. Per šį laiką buvo užpulti Odesos ir Dunojaus uostų objektai. Buvo sunaikinta tūkstančiai tonų grūdų, įskaitant grūdus, kurie turėjo būti eksportuojami į Kiniją.

Liepos 31 d. Izraelio laivas pralaužė Rusijos Juodosios jūros blokadą ir įplaukė į Ukrainos Dunojaus atšaką. Tuo metu buvo pranešta, kad paskui šį laivą į Ukrainos uostus plaukia dar keturi laivai.

Rusijos karinis lėktuvas liepos 31 d. iš Maskvos išskrido į Pchenjaną, kur buvo iki rugpjūčio 2 d., pranešė leidinys „Bloomberg“, remdamasi „FlightRadar24“ duomenimis. 

Žurnalistai pažymėjo, kad slaptas Rusijos karinio orlaivio skrydis į Šiaurės Korėją kelia įtarimų, kad Kim Jong Unas parduoda ginklus Vladimirui Putinui.

Teigiama, jog Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvas Il-62M Pchenjano tarptautiniame oro uoste išbuvo maždaug 36 valandas. Tai buvo pirmasis tokio tipo Rusijos karinio VIP orlaivio skrydis į Šiaurės Korėją nuo 2019 m. vidurio.

Nei Rusija, nei Šiaurės Korėja apie šį skrydį nepranešė, taip pat nežinoma, kas juo skrido. Pasak „Bloomberg“ Rusijos gynybos ministerija neatsakė į prašymą pakomentuoti šį vizitą.

Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvo skrydis įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai gynybos ministras Sergejus Šoigu panašiu lėktuvu atvyko į Pchenjaną dalyvauti Kim Jong Uno surengtame kariniame parade.

„AP“/„Scanpix“/Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu

„Atrodo, kad tai susiję su S.Šoigu delegacijos vizito tęsiniu ir galbūt su Kim Jong Unu sudarytais susitarimais“, – „Bloomberg“ teigė informuotas šaltinis, užsimindamas, kad šalys galėjo sudaryti ginklų sandorius.

Nėra galimybės sužinoti, ką Šiaurės Korėja gali tiekti Rusijai, tačiau nepriklausomi analitikai užsiminė, kad tai gali būti šaudmenys. Šoigu baigiant kelionę į Pchenjaną, JAV dar kartą išreiškė susirūpinimą, kad Rusija siekia atkurti savo šaudmenų atsargas, kurios buvo išeikvotos per karą Ukrainoje.

„Anksčiau matėme, kad Rusija bando gauti šaudmenų iš tokių šalių kaip Šiaurės Korėja. Tai pabrėžia sunkią padėtį, kurioje Rusija yra, kai reikia papildyti ir atnaujinti savo amuniciją“, – pažymėjo Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patas Ryderis.

Spėjama, kad ginklai, kuriuos Pchenjanas galėtų tiekti Maskvai, yra artilerijos sviediniai ir raketos.

Šiaurės Korėjos ekonomikai esant tokiame nuosmukyje, maždaug 250 mln. dolerių vertės ginklų pardavimo sutartis prilygtų maždaug 1 proc. jos BVP ir būtų pageidautina šaliai, kuri dėl sankcijų yra atkirsta nuo pasaulinės finansų sistemos, atkreipė dėmesį „Bloomberg“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Šoigu ir Kim Jong Unas

Ginklų ekspertas Joostas Oilemansas mano, kad Rusija ieško bet kokios veikiančios šarvuotos technikos savo ginkluotėje, "atkurdama labai seną įrangą", pavyzdžiui, tankus T-54 ir T-62. Jai gali prireikti pagalbos, kad jie būtų techniškai tvarkingi.

„Šiaurės Korėja tikriausiai yra paskutinė šių tipų atsarginių dalių gamintoja“, – pridūrė J.Oilemansas.

Vienoje įsikūrusio Atviro branduolinio tinklo regioninių reikalų vadovė, buvusi Centrinės žvalgybos agentūros Atvirų šaltinių įmonės analitikė Rachel Mignon Lee sakė, jog kokia bebūtų paslaptingo karinio skrydžio priežastis Rusija ir Šiaurės Korėja žinojo, kad pakurstė ugnį JAV vyriausybės kaltinimams, kad abi šalys yra sudariusios susitarimą dėl ginklų.

R.M.Lee pridūrė, kad jai nerimą kelia tai, jog per Rusijos gynybos ministro vizitą šalys „galėjo giliau aptarti karinį bendradarbiavimą“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas vyksta sunkiai ir lėčiau, nei kas nors tikėjosi. Ukrainos gynėjai yra pavargę, bet rusai bijo. Iniciatyva yra mūsų pusėje, tačiau turime būti kantrūs, jei norime laimėti, interviu metu leidiniui „La Nacion“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Kontrpuolimas yra sudėtingas. Pažanga tikriausiai vyksta lėčiau, nei kai kurie žmonės nori ar įsivaizduoja. Visa tai yra antraeiliai dalykai. Nes kai kuriose fronto linijos dalyse yra minų, o kitose – kitų komplikacijų... Apie tai galime kalbėti ilgai. Apie kryptis, apie tai, kas teisinga ir kas ne“, – dėstė šalies vadovas.

Jis pabrėžė, kad „kontrpuolimas yra kariuomenės puolimas, o ne atsitraukimas. Ir tai yra svarbus teigiamas aspektas, nes iniciatyva yra Ukrainos rankose“.

„TT NEWS AGENCY“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Labai sunku taip ilgai kovoti. Tai visiškai aišku. Labai sunku, kai trūksta tam tikrų ginklų. Visa tai yra labai sunku. Nes tai yra karas“, – pabrėžė prezidentas.

V.Zelenskis pridūrė, kad ukrainiečių kariams buvo sunku, bet rusams buvo dar sunkiau.

„Mūsų akyse matosi nuovargis, bet jų akyse matosi baimė, o tai yra du skirtingi dalykai. Mes turime ištverti. Ką aš galiu pasakyti? Turime būti kantrūs, jei norime laimėti. Ir mes norime tai padaryti“, – sakė valstybės vadovas.

Pasak jo, Rusija, kitaip nei Ukraina, gali užbaigti šį karą greičiau, be nereikalingų aukų. Tik tam Rusijos pajėgos turi palikti Ukrainos teritoriją.

„Ukraina neketina tęsti karo Rusijos Federacijos teritorijoje, tai niekada nebuvo mūsų tikslas. Mes tik išlaisviname savo teritorijas. Jie turi kur grįžti, o mes ne. Nes tai vienintelė mūsų žemė“, – reziumavo V.Zelenskis.

Devyniems Slovakijos piliečiams bus leista kariauti Ukrainos kariuomenėje po to, kai šalies prezidentė panaikino galiojantį draudimą.

Pagal įstatymus Slovakijos piliečiai gali prisijungti prie kitos šalies ginkluotųjų pajėgų tik gavę prezidento leidimą - priešingu atveju jiems gresia baudžiamasis persekiojimas.

Slovakijos žiniasklaidos teigimu, iš viso buvo pateikti 35 prašymai, tačiau Slovakijos vyriausybė nepaaiškino, kodėl vieni buvo priimti, o kiti ne. 

Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova aktyviai rėmė Ukrainą karo metu, o praėjusį mėnesį šalys susitarė kartu dirbti kuriant naują artilerijos sistemą.

Tačiau šiems planams gali iškilti grėsmė vėliau šiais metais vyksiančiuose pirmalaikiuose parlamento rinkimuose. Apklausos rodo, kad premjeru turėtų tapti prokremliškas Robertas Fico.

„IMAGO“/„Scanpix“/Slovakijos vadovė Zuzana Čaputova ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kyjive

Sekmadienį Rusijos kariai netoli Novodanilivkos kaimo Zaporižios srityje pasitelkė cheminius šaudmenis, naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“ pareiškė Tavrijos operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupuotės vadas Oleksandras Tarnavskis.

Jo teigimu, Rusijos pajėgos, pažeisdamos visas konvencijas, atliko 2 artilerijos atakas daugkartinio paleidimo sistemomis, iš kurių atakavo šaudmenimis su chemine medžiaga (tikėtina, chlorpikrinu).

Taikytasi į Novodanylivkos kaimą, esantį netoli Orichovo miesto. Pasak O.Tarnavskio, per apšaudymą niekas nebuvo sužeistas.

„Rusai stengiasi daryti viską, kad sustabdytų mūsų judėjimą. Tačiau jiems nepavyks“, – pridūrė vadas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusija aktyviai naudoja cheminius ginklus prieš Ukrainos gynybos pajėgas Bachmuto sektoriuje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos pajėgų vadavietės viešųjų ryšių tarnybos vadovas Oleksijus Dmytraškovskis teigė, kad tai buvo cheminis elementas liuizitas.

Ukrainos gynybos žvalgyba taip pat pareiškė, kad Rusijos pajėgos galėjo panaudoti cheminį ginklą laikinai okupuotose Zaporižios srities teritorijose.

Pirmadienį Rusija pranešė, kad jos kariai per pastarąsias tris dienas pasistūmėjo tris kilometrus į priekį palei Kupjansko frontą Ukrainos šiaurės rytuose, nes taip siekia susigrąžinti teritorijas, kurias prarado per ankstesnį puolimą, pranešė naujienų agentūra „Associated France-Presse“.

„Per pastarąsias tris dienas Rusijos pajėgų pažanga ... siekė 11 kilometrų išilgai fronto ir daugiau nei tris kilometrus į priešo gynybos gilumą“, – rašoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Teigiama, kad rusai „pagerino“ savo pozicijas palei fronto liniją šiame rajone ir kad toliau atremia Ukrainos kontratakas.

Ukrainos Charkivo srities Kupjansko miestą ir aplinkines vietoves Ukrainos pajėgos išvadavo praėjusių metų rugsėjį, tačiau nuo to laiko Maskva atnaujino puolimą regione.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Ukrainos gynybos pajėgos toliau vykdo užduotis, kad sunaikintų Rusijos kovotojų buvimo vietą Bachmute, Donecko srityje, kur vyksta įtemptos kovos.

Pranešta, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko sunaikinti Rusijos žvalgybos postus. Jų sunaikinimo vaizdu pasidalino Ukrainos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis.

„77-osios atskirosios oro pajėgų brigados smogiamieji orlaiviai naikina priešo žvalgybos stotis Bachmute“, – teigė generolas.

Pasak O.Syrskio, Ukrainos gynėjų darbas tęsiamas.

„Mes išstumiame priešą iš jo pozicijų prie Bachmuto“, – pridūrė Sausumos pajėgų vadas.

Saudo Arabijoje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose kilo sunkumų, nes ne visos šalys supranta, kodėl Rusija turi palikti Ukrainos teritoriją ir baigti karą, leidiniui „Radio Svoboda“ sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Sunkiausia visada yra aptarti klausimą dėl Rusijos pasitraukimo iš Ukrainos teritorijos. Kai kurios šalys, žinoma, ne visos, (tos), kurios nuo pat šio karo pradžios buvo proukrainietiškai nusiteikusios, viską aiškiai supranta, o kai kurios šalys ir toliau mano, kad tai teritorinių niuansų klausimas. Tai reiškia, kad Rusijos Federacija puola teritoriją dėl tos teritorijos – kalbame apie Rytų Ukrainą. 

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas

Palikus ką nors Rusijos Federacijai, net ir nedidelį gabalėlį, reikštų, kad karas paprasčiausiai persikels į kitus etapus“, – pabrėžė jis.

Jo nuomone, „ne visos šalys supranta Rusijos ir Ukrainos karo pobūdį“. M.Podoliakas įsitikinęs, kad derybos, kuriuose Rusija nepralaimėtų diskredituotų tarptautinę teisę. 

„Sunku paaiškinti, kad, jei norime užbaigti karą, rasti jo pabaigą, Rusija turi pralaimėti. Jei norime tęsti karą ir taip kuo labiau diskredituoti tarptautinę teisę, tuomet turime dėl ko nors derėtis su Rusijos Federacija. Ne visi tai supranta, ir tai yra patys sudėtingiausi klausimai“.

Nors Kremlius tvirtina, kad Rusija neturi pretenzijų į jokią kitą Ukrainos teritoriją, išskyrus keturis regionus ir Krymą, kurį užgrobusi įrašė į savo konstituciją, Kyjivas ir jo sąjungininkai tiki, kad Rusija nesustos, nebent bus sustabdyta jėga.

Ukrainos parlamento nuolatinės delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovas Jehoras Černevas socialiniame tinkle "Facebook" pareiškė, kad pagrindinės Vokietijos parlamento frakcijos pasiekė konsensusą dėl ilgo nuotolio raketų „Taurus“, galinčių nuskrieti iki 500 km, perdavimo Ukrainai.

„Mano draugai iš Bundestago ką tik informavo mane, kad pagrindinės parlamento frakcijos pasiekė konsensusą dėl ilgo nuotolio raketų „Taurus“ perdavimo Ukrainai“.

„AP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Ukrainos parlamentaro teigimu, šių raketų veikimo nuotolis yra 500 kilometrų ir jos gali aprėpti visas okupuotas teritorijas, įskaitant pietinę Krymo pakrantę.

„Ilgai dirbome su Vokietijos parlamento nariais, kad sudarytume paramos grupę, ir dabar pagaliau ledai pralaužti“, – pabrėžė deputatas.

Jis pridūrė, kad kol kas laukiama oficialaus Vokietijos sprendimo.

Rusijos valdžios institucijos teigia, kad pirmadienį Rusijos Federacijos priešlėktuvinės gynybos sistema numušė droną, kuris artėjo prie Belgorodo, pranešė Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

„Mūsų oro gynybos sistema suveikė Belgorode – orlaivio tipo bepilotis orlaivis buvo numuštas artėjant prie miesto. Pasekmes ant žemės aiškinasi operatyvinės tarnybos“.

V.Gladkovo teigimu, preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų ir žalos nėra.

Rusija po savaitgalį Saudo Arabijoje vykusių derybose nedalyvaujant Maskvai pirmadienį pareiškė, kad taikos susitarimas su Ukraina įmanomas tik tuo atveju, jei Kyjivas sudės ginklus.

Džidoje vykusiame susitikime dalyvavo atstovai iš maždaug 40 šalių, įskaitant Kiniją, Indiją, Jungtines Valstijas ir Ukrainą.

Rusija, kuri nebuvo pakviesta, pareiškė, kad konflikto sprendimas įmanomas, jei Ukraina „nutrauks karo veiksmus ir teroristinius išpuolius“ ir jei Vakarų šalys nutrauks ginklų tiekimą Kyjivui.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Marija Zacharova

Ji taip pat paragino Ukrainą atiduoti okupuotas teritorijas Maskvai.

„Turi būti patvirtinti pirminiai Ukrainos suvereniteto – jos neutralaus, neprisijungusio ir nebranduolinio statuso – pagrindai“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime.

Praėjus daugiau nei metams po Maskvos kampanijos Ukrainoje pradžios, Kyjivo pajėgos tęsia ilgai lauktą puolimą, kad susigrąžintų okupuotą teritoriją.

Ukrainai suaktyvinus Krymo pusiasalio infrastruktūros puolimą, per kelias savaites beveik perpus sumažėjo rusų turistų, kurie atostogoms renkasi aneksuotą Krymo teritoriją, srautai, pažymėjo rusų leidinys „Kommersant“.

Teigiama, kad liepos mėn. antroje pusėje viešbučių užsakymų skaičius, palyginti su mėnesio pradžia, sumažėjo 45 proc.

Ekspertų tvirtinimu, viešbučių užimtumas sumažėjo iki 50-60 proc.

Turizmas yra labai svarbus tiek Krymo ekonomikai, tiek Kremliaus gebėjimui parodyti, kad 2014 m. įvykdyta Krymo aneksija yra sėkminga. Tačiau dėl palyginti trumpo sezono ir aukštų, bet nekokybiškų paslaugų kainų sektorius susiduria su sunkumais.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos turistai Kryme

Suomijos tyrėjai Aleksandras Panasiukas ir Halyna Zubrytska teigė, kad Rusijos vyriausybė neigia, jog Krymo turizmas išgyvena krizę, nepaisant to, kad pusiasalyje jau seniai kyla politinių, ekonominių, transporto ir energetikos problemų.

Jie nustatė, kad 2018-19 m. Kremlius sumokėjo už daugiau kaip 7 500 straipsnių internete ir beveik 1 000 televizijos reportažų, skirtų prisivilioti turistams į Krymą.

Tikėtina, kad karas dar labiau pablogino ir taip sudėtingą Krymo turizmo padėtį. Griežta Rusijos valstybinės žiniasklaidos kontrolė reiškia, kad dauguma žemyno gyventojų nežino apie Ukrainos kontrpuolimo mastą. 

Tačiau faktas, kad turizmas iš Rusijos taip greitai ir ženkliai sumažėjo, rodo, kad rusai iš tiesų supranta, jog Ukraina ir toliau planuoja vykdyti išpuolius prieš Krymo infrastruktūrą ir atitinkamai keičia savo elgesį.

Buvusi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė spaudai Julija Mendel tviteryje pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti devynių aukštų gyvenamajam namui Chersone, smarkiai apgadintam per Rusijos apšaudymą praėjusią naktį, padaryta žala.

Anksčiau pranešta, kad per praėjusią naktį Rusijos pajėgų įvykdytas atakas prieš Chersono miestą vienas žmogus žuvo, dar 12 buvo sužeisti.

Rusijos gynybos pramonė ir toliau gauna titano gamybos žaliavų iš Ukrainos, paskelbė išsamų tyrimą atlikęs naujienų agentūros „RBC-Ukraine“ žurnalistas Denisas Kazanskis.

Jis surinko duomenis iš titano pramonėje dirbančių informuotų asmenų, kurie patvirtino, kad didelė dalis iš Ukrainos eksportuojamos titano žaliavos per tarpininkus patenka į Rusiją.

Ukraina turi dideles titano rūdos atsargas. Valstybinė Jungtinė kasybos ir chemijos bendrovė apskaičiavo, kad 20 proc. pasaulio titano rūdos atsargų yra Ukrainoje. Tuo pat metu Ukraina beveik negamina titano metalo ar produktų. Ji eksportuoja koncentratą, kuris kitose šalyse naudojamas galutiniams produktams gaminti.

Pats koncentratas yra kelių rūšių. Svarbi detalė yra ta, kad Valstybinė eksporto kontrolės tarnyba dėl nežinomų priežasčių kontroliuoja tik vieno iš koncentratų eksportą, kuriam reikalingas leidimas. Šios rūšies žaliava pripažįstama „dvejopos paskirties“ produktu (t.y. gali būti naudojama kariuomenėje). Dėl tam tikrų priežasčių kiti koncentratai eksportuojami be jokios kontrolės.

Titano koncentratų eksportas tęsiamas ir karo metu. Nuo praėjusių metų liepos mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. valstybei priklausanti Jungtinė kasybos ir chemijos bendrovė eksportavo 82 200 tonų titano rūdos. Pasak šaltinių titano pramonėje, didelė šių produktų dalis iškeliavo į Rusijos Federaciją.

Visų pirma titano koncentrato partijos buvo parduotos Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos bendrovėms tarpininkėms, kurių steigėjai yra Rusijos piliečiai ir kurios bendradarbiauja su Rusija.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė simbolio pakeitimą ant garsios sovietinių laikų statulos Kyjive – „Tėvynė“.

Sekmadienį Ukrainos vyriausybė ant sostinės panoramoje dominuojančio paminklo skydo pakeitė sovietinį plaktuką ir pjautuvą į trišakį – Ukrainos herbą.

„Tikime, kad šis pakeitimas bus naujo mūsų kultūros ir tapatybės atgimimo etapo pradžia, galutinis sovietinių ir rusiškų simbolių ir naratyvų atmetimas“, – pranešime pareiškė Ukrainos kultūros ministerija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyjive nuo paminklo „Tėvynė“ pradėtas demontuoti sovietinis herbas

Šis įvykis nepraėjo nepastebėtas Rusijos valdžios atstovų.

„Tokia yra visa Kyjivo režimo ir jo vadovaujamų kyborgų esmė. Tėvynė negali būti pervadinta. Ji yra viena. Ir vienintelis dalykas, kurį su ja galima padaryti, yra mylėti. O jie nežino kaip“. 

Šis paminklas – 102 metrų aukščio statula, iškilusi virš apylinkių, – pagamintas iš plieno. Jis pradėtas statyti 1979 m. Jame pavaizduota moteris, laikanti kardą ir skydą, kuris buvo papuoštas sovietiniu plaktuko ir pjautuvo simboliu.

Ukrainos gynybos žvalgybos specialiosios pajėgos sėkmingai vykdo operacijas kairiajame Chersono srities krante.

„Ukrainos gynybos žvalgybos specialiųjų pajėgų padalinio – bataliono „Šamanas“ – kariai žengia gilyn į okupuotas teritorijas ir toliau daro nuostolių priešui. Jų veiksmų dėka buvo sunaikintas vienas iš rašistinių specialiosios paskirties raketinių būrių padalinių“, – pirmadienį pranešė Ukrainos karinė žvalgyba.

Ukrainos saugumo tarnyba pranešė sulaikiusi Rusijos informatorę, „kuri Ukrainos prezidento vizito metu rengė Rusijos oro antskrydį Mykolajivo srityje“, sakoma pranešime.

Teigiama, kad liepos pabaigoje įvykusios V.Zelenskio kelionės į Mykolajivo sritį metu įtariamoji rinko žvalgybinę informaciją apie planuojamą vizitą.

Pasak Ukrainos saugumo tarnybos, ji „bandė nustatyti laiką ir sąrašą vietų, per kurias apytiksliai eis valstybės vadovo maršrutas regiono teritorijoje“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vizito Mykolajive metu

Tačiau tarnybai pavyko užkirsti kelią jos planuojamai „ardomajai veiklai“ ir buvo imtąsi papildomų saugumo priemonių. Įvertinta, kad moters užduotis buvo nustatyti elektroninės kovos sistemų ir ginkluotųjų pajėgų sandėlių su amunicija buvimo vietas.

Tyrimo duomenimis, nusikaltimo vykdytoja buvo Ochakovo (pietų Ukraina) gyventoja, buvusi pardavėja karinėje parduotuvėje vieno iš regiono karinių dalinių teritorijoje.

Ji tariamai važinėjo po rajono teritoriją ir filmavo Ukrainos objektų buvimo vietas.

Moters vardas ir pavardė nebuvo įvardyti.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas pirmadienį pranešė, kad Kyjivas su Maskva surengė apsikeitimą karo belaisviais.

Pasak pareigūno, namo į Ukrainą grįžta 22 žmonės. 

„Tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, įskaitant du karininkus, eilinius ir seržantus. Jie dalyvavo mūšiuose įvairiose vietovėse, o tarp išlaisvintųjų yra sužeistųjų“, – nurodė A. Jermakas socialiniame tinkle „Telegram“, pasidalijęs nuotraukomis ir vaizdo įrašu, kur matomi grįžtantieji.

Rusija dar nepranešė, kiek belaisvių susigrąžino.

Kyjivas ir Maskva periodiškai keičiasi belaisviais nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš metus įsiveržė į Ukrainą.

Buvęs Ukrainos parlamento narys žuvo mūšyje Zaporižios srityje, sekmadienį patvirtino vyriausybė.

Serhijus Slabenka, 2002–2006 m. dirbęs parlamente, o vėliau – Voluinės srities tarybos deputatu, žuvo kovoje už tėvynę rugpjūčio 4 d

Jo gedi žmona, sūnus ir dukra. S.Slabenkos kūnas pirmadienį bus parvežtas namo.

Pirmadienį Rusijos pajėgos apšaudė Kučerivkos kaimą Charkivo srityje. Du žmonės žuvo, trys buvo sužeisti, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovad Andrijus Jermakas.

„Rusai apšaudė Kupjansko rajono Kučerivkos kaimą, pataikydami į namą. Žinome apie du žuvusius ir tris sužeistus žmones“, – rašė jis.

Kučerivka, Kupjansko rajonas, Charkivo sritis yra nuolat rusų apšaudomos vietovės. Liepos viduryje Rusijos pajėgos ant Kučerivkos numetė bombą ir sužeidė 74 metų vyrą. Tuo pat metu, pasak Ukrainos gynybos ministro pavaduotojos Hanos Maliar, praėjusią savaitę Rusijos kariai bandė susigrąžinti anksčiau prarastų Charkivo srities teritorijų kontrolę, todėl Kupjansko sektoriuje mūšiai buvo itin intensyvūs.

Rusijos kariai bando pulti ir atgauti prarastas pozicijas keliose fronto zonose. Puolimai vyksta netoli Staromajorskės ir į šiaurę nuo Bachmuto, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar.

Pasak jos, praėjusią savaitę Rusijos pajėgos surengė daugiau kaip 9 tūkst. atakų. H.Maliar pažymėjo, kad vien praėjusią savaitę rytuose rusai iššaudė „beveik pusę milijono šovinių“.

„Esant tokiai nuolatinei artilerijos ugniai, mūsų kariai tęsė puolimą Bachmuto sektoriuje“, – sakė ministro pavaduotoja.

„Šiauriniame flange tęsiasi įnirtingos kovos, priešas bando jį šturmuoti ir atgauti prarastas pozicijas. Todėl mūsų puolimą labai apsunkino priešo veiksmai. Padėtis ten sudėtinga, bet kontroliuojama“, – teigė ji.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos karys

Kalbant apie Marijinkos ir Avdijivkos sektorius, situacija juose nepasikeitė nuo praėjusių metų.

„Priešas desperatiškai bando apsupti Avdijivką, tačiau jiems nepavyksta. Jie neina į miestą, nes nenori įsitraukti į gatvės mūšius su mūsų kariais ir nenori pralaimėti. Tačiau jiems nepavyksta pasistūmėti į priekį“, – pažymėjo viceministrė.

Jos teigimu panaši situacija ir Marinkoje. Rusai stengiasi perimti jos kontrolę, tačiau nesėkmingai.

„Tose vietovėse išlaisvinome Staromajorskės gyvenvietę. O priešas pastarąją savaitę bando susigrąžinti šias prarastas pozicijas“, – pridūrė H.Maliar.

Nuo vasaros pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdo puolimą tam tikrose teritorijose pietuose ir rytuose. Visų pirma joms pavyko deokupuoti keletą gyvenviečių pietryčiuose.

Rusija pirmadienį pareiškė numušusi Ukrainos droną į pietvakarius nuo Maskvos esančiame Kalugos regione.

Incidentas Kalugos srityje, esančioje mažiau nei už 200 km nuo Maskvos, „nepaveikė nei žmonių, nei infrastruktūros“, socialiniame tinkle „Telegram“ parašė regiono gubernatorius Vladislavas Šapša.

Jis teigė, kad droną naktį Ferzikovskio rajone numušė oro gynybos sistema.

Ukraina pastarojo pranešimo nekomentavo.

Ketvirtadienį Rusija paskelbė, kad virš regiono numušė septynis dronus, tačiau pranešimų apie aukas nebuvo.

Pastarosiomis savaitėmis padažnėjo Ukrainos dronų atakų Rusijos teritorijoje, dažnai nukreiptos prieš Maskvą ir aneksuotą Krymo pusiasalį.

Sekmadienį Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad miesto oro gynyba numušė į Rusijos sostinę nukreiptą droną.

Pasak valdžios institucijų, per pastarąją savaitę Maskva patyrė keletą dronų atakų, įskaitant vieną, per kurią buvo apgadintas biurų pastatas pagrindiniame verslo rajone, į kurį per kelias dienas buvo taikytasi du kartus.

Praėjusią naktį Rusijai apšaudžius Ukrainos Chersono miestą vienas žmogus žuvo, dar 12 buvo sužeisti, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

„Tai sunki naktis Chersonui. Rusijos kariuomenė toliau apšaudo Chersono gyventojų namus centrinėje miesto dalyje“, – rašė jis.

Anot O.Prokudino po vidurnakčio Rusijos pajėgos apšaudė gyvenamąjį namą, dėl to 8 gyventojams diagnozuota situacinė neurozinė reakcija. Vienas judėjimo negalią turintis asmuo buvo paguldytas į ligoninę.

Gesindami smūgio sukeltą gaisrą taip pat buvo sužeisti du gelbėtojai, kurie dėl bendro perkaitimo nuvežti į ligoninę. 

Po pusvalandžio rusai toliau apšaudė miestą. Į namą pataikius artilerijos sviediniui mirė 59 metų moteris, o 60 metų vyras patyrė stiprius sumušimus. 

Po poros valandų Rusijos pajėgos ir vėl atakavo gyvenamuosius namus, sužeisdami 93 metų moterį. Ji buvo paguldyta į ligoninę.

Vokietijos ir Jungtinių Valstijų Ukrainai padovanotos oro gynybos sistemos „jau davė reikšmingų rezultatų“, pareiškė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis. Jis pažymėjo, kad, jų pagalba, per paskutinę savaitę buvo numušta nemažai Rusijos raketų ir dronų.

Ukrainos prezidentas, kuris kalbėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusija surengė kelių bangų ataką prieš Ukrainą, per kurią žuvo šeši žmonės, pažymėjo, kad per pastarąsias septynias dienas Maskva į Ukrainą paleido 65 įvairų tipų raketas ir 178 dronus.

JAV suteikta „Patriot“ ir Vokietijos perduota „Iris-T“ sistemos buvo „galingos sistemos, labai veiksmingos“.

„Čia, mūsų danguje, galime įrodyti, kad teroras pralaimi... Ukraina gali laimėti šį mūšį, o mūsų dangaus skydas galiausiai užtikrins visos Europos saugumą“, – teigė V.Zelenskis.

Ankstyvą sekmadienį, per vieną aktyviausių smūgių naktų per kelias savaites, buvo sunaikintas kraujo perpylimo centras Kupjanske, apšaudytas Charkivo miestas.

Tikėtina, šis naktinis puolimas buvo kerštas už sėkmingus smūgius Rusijos kariniams laivams.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusijos karinės oro pajėgos ir toliau skiria didelius pajėgumus sausumos operacijoms Ukrainoje remti, tačiau tai neturi lemiamo operacinio poveikio, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Vasarą Rusijos taktiniai koviniai orlaiviai paprastai atlikdavo daugiau kaip 100 išskridimų per dieną, tačiau dėl Ukrainos priešlėktuvinės gynybos grėsmės jie beveik visada vykdydavo skrydžius tik virš Rusijos kontroliuojamos teritorijos.

Pasak britų žvalgybos, šią problemą Rusija bandė spręsti vis dažniau naudodama pagrindines laisvai krintančias bombas su atstumą didinančiais sklandymo įtaisais. Lėktuvai jas gali paleisti už daugelio kilometrų nuo taikinio, tačiau dar nepavyko įrodyti, kad jos visada palaiko stabilų tikslumą.

Prasidėjus Ukrainos pietiniam puolimui, Rusijos atakos sraigtasparniai pasirodė esantys veiksmingi. Tačiau pastarosiomis savaitėmis Rusija, atrodo, mažiau pajėgi suplanuoti taktinius oro pajėgų veiksmus pietuose.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą Ukrainos gynėjai likvidavo 540 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos gyvosios jėgos nuostoliai siekia daugiau nei 250 tūkst. žmonių.

Pasak Generalinio štabo, taip pat buvo sunaikinti 7 tankai, 8 šarvuotos kovos mašinos, 12 artilerijos sistemų, 4 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos sistema.

Per paskutinę parą taip pat buvo numušti 28 bepiločiai orlaiviai ir 18 sparnuotųjų raketų.

Naktį rusai paleido raketą į Dniepropetrovsko srities Sinelnykivsko rajoną ir sukėlė gaisrą.

Atakos vietoje žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra.

Per pastarąją parą tarp Ukrainos pajėgų ir rusų karių įvairiose fronto kryptyse įvyko 50 kovinių susirėmimų, o Rusija surengė 30 raketų ir 52 oro smūgius, pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

„Per praėjusią dieną priešas surengė 30 raketų ir 52 oro smūgius, 75 kartus iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų apšaudė mūsų karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves. Deja, dėl Rusijos teroristų atakų nukentėjo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai, taip pat padaryta žala gyvenamiesiems pastatams ir kitai civilinei infrastruktūrai“, – teigiama įraše.

Generalinis štabas įspėja, kad raketų ir oro smūgių tikimybė visoje Ukrainoje išlieka didelė.

Anot Generalinio štabo, Rusija ir toliau patiria didelių nuostolių, kuriuos visaip bando nuslėpti: laikinai okupuotoje Čaplinkos gyvenvietėje Chersono srityje į morgo teritoriją iš Chersono krypties atvyko du sunkvežimiai su Rusijos kariuomenės karių kūnais. Kūnai buvo užkasti dviejose vietose.

Kaip pranešama, nuo 2022 metų vasario 24 dienos Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo apie 250 tūkst. rusų karių.

Kinija aktyviai dalyvavo Saudo Arabijoje vykusiose derybose ir davė „teigiamą“ ženklą dėl panašių susitikimų rengimo ateityje.

Tai pranešė „Spiegel“, remdamasis šaltiniais Europos diplomatiniuose sluoksniuose.

Leidinys pažymi, kad už uždarų durų vykusios derybos baigėsi nepriėmus galutinės deklaracijos.

„Baigiamieji žodžiai neskambėjo, buvo tik atsargiai teigiami signalai iš Kinijos“, – sakoma pranešime. 

Susitikimas vyko patarėjų nacionalinio saugumo klausimais lygiu.

„AFP“/„Scanpix“/Kinijos specialusis pasiuntinys Li Hui

Karo studijų instituto (ISW) analitikai Ukrainos smūgius okupuotoje teritorijoje esantiems tiltams vadina „Ukrainos blokados kampanijos“ dalimi, kuria siekiama sukurti lemiamas kontrpuolimo operacijas.

Naujausioje apžvalgoje pažymima, kad Ukrainos pajėgos smogė dviem svarbiems tiltams, esantiems prie kritinių Rusijos sausumos linijų, jungiančių okupuotą Krymą ir okupuotą Chersono sritį.

Dėl to rugpjūčio 6 d. Rusijos pajėgos buvo priverstos nukreipti logistinius kelius iš trumpesnių rytinių maršrutų į ilgesnius vakarinius.

Analitikai pažymi, kad smūgiai tiltams, esantiems svarbiausiuose Rusijos maršrutuose, yra Ukrainos kampanijos, kuria siekiama sudaryti sąlygas būsimoms kontrpuolimo operacijoms, dalis.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Ukrainos kariai rugpjūčio 6 d. tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai dviejose fronto linijose.

Pagrindiniai ISW ataskaitos akcentai:

• Rugpjūčio 6 d. Ukrainos pajėgos smogė dviem svarbiausiems kelių tiltams, esantiems prie svarbiausių Rusijos teritorinių susisiekimo linijų, jungiančių okupuotą Krymą ir okupuotą Chersono sritį, todėl Rusijos pajėgos nukreipė kelių eismą iš trumpesnių rytinių maršrutų į ilgesnius vakarinius.
• Rugpjūčio 5-6 d. naktį Rusijos pajėgos surengė vieną didžiausių pastaraisiais mėnesiais raketų ir dronų smūgių seriją Ukrainai.
• Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą, Ukrainos priešlėktuvinė gynyba sunaikino 3 500 oro taikinių.
• Rugpjūčio 6 d. Džidoje (Saudo Arabija) tęsėsi tarptautinės derybos, kuriomis siekiama parengti pagrindinius būsimo karo Ukrainoje sureguliavimo principus.
• Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pateikė neaiškų ir prieštaringą atsakymą „New York Times“ žurnalistui, kuris paklausė, ar Rusija siekia užkariauti daugiau Ukrainos teritorijos be keturių iš dalies okupuotų sričių, kurias Rusija neteisėtai aneksavo 2022 m. rugsėjį.
• Rugpjūčio 6 d. Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas mažiausiai dviejuose fronto sektoriuose.
• Rusijos pajėgos rugpjūčio 6 d. vykdė puolamąsias operacijas palei Kupjansko-Svatovės-Kreminos liniją, netoli Bachmuto, palei Avdijivkos-Donecko miesto liniją, Zaporižios-Donecko srities pasienio zonoje ir vakarinėje Zaporižios srityje ir kai kuriose vietovėse padarė pažangą.
• Rusijos karinė vadovybė pagaliau leido Rusijos savanorių bataliono „Alga“, kuris nuo 2022 m. rudens dalyvavo intensyviausiuose mūšiuose Donecko srities fronto linijose, personalui grįžti į Rusiją atostogų.