Po „Balticconnector“ incidento NATO stiprina patruliavimą Baltijos jūroje

NATO ketvirtadienį pranešė, kad stiprina patruliavimą Baltijos jūroje po to, kai buvo padaryta žala povandeninei infrastruktūrai, jungiančiai Aljanso nares šiame regione.

„Sustiprintos priemonės apima papildomus stebėjimo ir žvalgybos skrydžius, įskaitant jūrų patruliavimo lėktuvų, NATO AWACS lėktuvų ir dronų skrydžius“, – sakoma Aljanso pareiškime.

„Į rajoną taip pat siunčiami keturi NATO minų medžiojimo laivai“, – priduriama jame.

Toks žingsnis žengtas po to, kai buvo pažeistas gamtinių dujų vamzdynas tarp Suomijos ir Estijos bei telekomunikacijų kabelis tarp Švedijos ir Estijos.

„Toliau atidžiai stebime situaciją ir palaikome glaudžius ryšius su savo sąjungininkėmis Estija ir Suomija bei partnere Švedija“, – sakė NATO atstovas spaudai Dylanas White'as (Dilanas Vaitas).

„NATO ir toliau adaptuos savo jūrinę poziciją Baltijos jūroje ir imsis visų būtinų priemonių, kad sąjungininkai būtų saugūs“, – pabrėžė jis.

Praėjusią savaitę Suomija pareiškė, kad dujotiekio „Balticconnector“ nuotėkis įvyko dėl išorinės veiklos, o padidėjus įtampai su Rusija baiminamasi galimo sabotažo.

Ketvirtadienį Suomijos policija pranešė, kad baigė nardymus, per kuriuos buvo tiriamas nuotėkis, tačiau apie tyrimo rezultatus kol kas neskelbia.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljanso atsakas bus ryžtingas, jei paaiškės, kad incidentas buvo tyčinis išpuolis.

Tuo tarpu Švedija antradienį pranešė, kad nustatė, jog tuo pačiu metu buvo pažeistas ir Baltijos jūroje esantis telekomunikacijų kabelis, tačiau tvirtino, kad dar per anksti pasakyti, kas jį sugadino.

Naujausias incidentas įvyko praėjus daugiau nei metams po to, kai sprogimai „Nord Stream“ vamzdynuose nutraukė pagrindinį Rusijos dujų kelią į Europą ir pakurstė geopolitinę įtampą, kuri ir taip jau buvo didelė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Pareigūnai paskelbė, kad tie sprogimai buvo sabotažas, tačiau galutinių atsakymų, kas už tai atsakingas, vis dar nėra.

Suomija šiais metais prisijungė prie JAV vadovaujamo karinio aljanso ir taip įgyvendino svarbų strateginį pokytį, kuris papiktino Rusiją. Švedija dar siekia narystės NATO.

NATO teigia, kad po „Nord Stream“ incidento jau sustiprino patruliavimą prie ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros ir siekia pagerinti sąjungininkų veiksmų koordinavimą.

„Elering“ nuotr./„Balticconnector“ dujotiekis

Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, kuriuo bus keičiamas šių metų biudžetas. Išlaidos gynybai ir saugumui bus didinamos daugiau kaip 300 mlrd. grivinų.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) vykdant etninę diskriminaciją prieš 2024 metų Paryžiaus olimpiadą, kurioje rusų ir baltarusių sportininkams nebus leidžiama dalyvauti su savo šalių vėliavomis.

TOK dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl to, ar sportininkams iš Rusijos ir jos svarbios sąjungininkės kare prieš Ukrainą Baltarusijos bus leista kitą vasarą varžytis.

„Kai kurių dabartinio Tarptautinio olimpinio komiteto galvų dėka sužinome, kad kvietimas į žaidynes yra ne besąlygiška geriausių sportininkų teisė, o kažkokia privilegija ir [kad] galima patekti ne dėl sportinių rezultatų, o dėl tam tikrų politinių gestų“, – sporto forume Uralo mieste Permėje pareiškė V. Putinas.

„Pačios žaidynės gali būti naudojamos kaip politinio spaudimo įrankis prieš šiuos žmones, neturinčius nieko bendra su politika, kaip šiurkšti, iš tikrųjų rasistinė, etninė diskriminacija“, – sakė jis.

„Kai kurie sporto pareigūnai paprasčiausiai prisiskyrė sau teisę spręsti, kam taikoma Olimpinė chartija, o kam – ne“, – pridūrė V. Putinas.

TOK praėjusią savaitę sustabdė Rusijos olimpinio komiteto (ROK) įgaliojimus dėl Rusijos okupuotų Ukrainos regionų sporto organizacijų įtraukimo – tai buvo pripažinta Ukrainos narystės pažeidimu.

Rusija didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjo pernai vasarį. Baltarusija leido Maskvos pajėgoms tam tikslui pasinaudoti jos teritorija.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos olimpinis komitetas – suspenduotas

Suomijos prezidentas Sauli Niinistö pareiškė esąs pasirengęs kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jei tai užtikrins taiką Ukrainoje, skelbia „Yle“.

Anot jo, Suomija turėjo daug metų ruoštis tam, kad iš Rusijos pusės gali nutikti bet kas.

Valstybės vadovas taip pat sakė besiviliantis, kad karas Ukrainoje nevirs ilgu įšaldytu konfliktu. S.Niinistö nuomone, šiuo metu yra požymių, kad tai gali peraugti į pozicinį karą.

Suomijos vadovas taip pat sakė, kad noras kalbėtis su Vladimiru Putinu yra Europos pasirinkimo reikalas.

Asmeniškai jis būtų pasirengęs kalbėtis su Rusijos prezidentu, jei tai prisidėtų prie taikos Ukrainoje. Tačiau, pasak jo, dabar tam nėra jokių prielaidų.

„Nemanau, kad Vladimiras Putinas dabar paskambins“, – apibendrino S.Niinistö.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Tai, kad Ukraina nuolat gaus ATACMS raketas, yra tiesioginis prezidento Volodymyro Zelenskio ir prezidento Joe Bideno susitarimo, kuris buvo pasiektas Vašingtone per jų asmeninį susitikimą rugsėjo pabaigoje, rezultatas“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras.

Anot jo, skaitant tarp eilučių V.Zelenskio kalboje po susitikimo su J.Bidenu, galima suprasti, kad buvo priimtas labai svarbus sprendimas ir tik taip galėjo būti.

„Taigi ačiū Jungtinėms Valstijoms už susitarimų vykdymą ir mūsų ugnies galios stiprinimą“, – pridūrė Dmytro Kuleba.

Ministras taip pat išreiškė viltį, kad ateityje JAV suteiks Ukrainai ATACMS, kurių veikimo nuotolis siekia 300 kilometrų.

VIDEO: Pamatykite: Ukrainos pajėgos iš JAV sulaukė tolimojo nuotolio raketų ATACMS

Pamatykite: Ukrainos pajėgos iš JAV sulaukė tolimojo nuotolio raketų ATACMS

GeneralStaffZSU

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas pakeitė savo poziciją dėl tolimojo nuotolio raketų ATACMS siuntimo į Ukrainą, rašo „The New York Times“.

Leidinyje pažymima, kad per visus 18 mėnesių Amerikos vadovas nesutiko perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ilgojo nuotolio raketų, kad nebūtų peržengta viena iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino „raudonųjų linijų“. Pasak leidinio, J.Bidenas turėjo rimtai apsvarstyti šį scenarijų dėl Rusijos branduolinių grasinimų.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Tačiau po to, kai Ukraina gavo britų raketas „Storm Shadow“, savo savybėmis panašias į ATACMS, JAV prezidento administracija priėjo prie išvados, kad konflikto eskalavimas nebėra rimta problema.

NYT duomenimis, J.Bidenas sutiko perduoti ATACMS Kyjivui ir apie tai informavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kai jie susitiko Vašingtone rugsėjo mėnesį. Tačiau lyderiai sutarė neskelbti šio sprendimo, kad nustebintų Rusijos karius.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį žengė žingsnį su Rusija susijusios ortodoksų bažnyčios uždraudimo link.

Parlamentarai nubalsavo už jos uždraudimą pirmuoju skaitymu, Kyjivui siekiant nutraukti ryšius su institucijomis, kurios laikomos turinčiomis sąsajų su Maskva.

„Įstatymo projektas Nr. 8371 dėl religinių organizacijų, susijusių su Rusijos Federacija, uždraudimo buvo priimtas per pirmąjį svarstymą. Už jį balsavo 267 (deputatai)", – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė įstatymų leidėjas Jaroslavas Železniakas.

2018 metais dalis Ukrainos ortodoksų bažnyčios atsiskyrė nuo Maskvos ir įkūrė nepriklausomą Ukrainos bažnyčią, lojalią Stambule įsikūrusiam patriarchui Baltramiejui.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip dronai sėkmingai taikosi į Rusijos pozicijas.

„Dronai tapo itin svarbiu Ukrainos pajėgumu gintis nuo Rusijos agresijos. Kiekvieną dieną Ukrainos kariai dronais tiksliai ir efektyviai smogia į priešo pozicijas. Dėkoju jiems už puikų darbą“, – sakė Ukrainos prezidentas.

VIDEO: V.Zelenskis pasidalino video, kaip ukrainiečių dronai naikina rusų pozicijas

V.Zelenskis pasidalino video, kaip ukrainiečių dronai naikina rusų pozicijas

United24media

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba priminė, kad ukrainiečių pilotai jau mokomi, o Ukraina tuo pat metu rengia infrastruktūrą.

„Tai reiškia, kad vienintelės kliūtys, trukdančios F-16 naikintuvams atsirasti Ukrainos ore, yra baigti pilotų mokymus ir paruošti infrastruktūrą. Optimistinis scenarijus, manau, yra kažkur kitų metų pirmoje pusėje“, – sakė D.Kuleba.

„Zuma press“/„Scanpix“/Naikintuvas F-16

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį Šiaurės Korėjoje susitikęs su šios šalies pareigūnais kritikavo JAV ir jų sąjungininkes Japoniją bei Pietų Korėją dėl esą pavojingos karinės politikos Pchenjano atžvilgiu.

„Kaip ir mūsų draugai Šiaurės Korėjoje esame rimtai susirūpinę dėl Jungtinių Valstijų, Japonijos ir Pietų Korėjos karinės veiklos intensyvėjimo regione ir dėl Vašingtono politikos“, – sakė jis spaudos konferencijoje Pchenjane.

„Nepritariame šiai nekonstruktyviai ir pavojingai linijai“, – sakė S. Lavrovas ir pridūrė, kad JAV regione dislokuoja „strateginę infrastruktūrą, įskaitant branduolinius elementus“. Plačiau jis nepakomentavo.

S. Lavrovo teigimu, Rusija remia „nuolatinį derybų procesą saugumo klausimais Korėjos pusiasalyje“, drauge su Pekinu ir Pchenjanu siekia pasiūlyti konstruktyvių alternatyvų, kad būtų mažinama įtampa regione.

Rusijos diplomatijos vadovo veterano susitikimais Pchenjane tikriausiai turi būti parengtos sąlygos būsimam prezidento Vladimiro Putino vizitui. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) V. Putiną pakvietė praėjusį mėnesį, per susitikimą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Rusams apšaudžius pietinį Ukrainos Chersono miestą sužeisti trys žmonės, ketvirtadienį pranešė to paties pavadinimo regiono vadovas Oleksandras Prokudinas.

Pasak jo, rusai apšaudė miestą iš artilerijos ir pataikė į gyvenamąją zoną.

Socialiniame tinkle „Telegram“ O. Prokudinas parašė, kad vienos moters būklė sunki, dar du vyrai patyrė sužalojimų nuo skeveldrų. Visi nukentėjusieji hospitalizuoti.

Berdiansko ir Luhansko aerodromuose galėjo būti sunaikinta ir pažeista apie 30 sraigtasparnių ir tai turės įtakos veiksmams fronte, sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys.

„Raketomis ATACMS Berdiansko ir Luhansko aerodromuose galėjo būti sunaikinta ir pažeista apie 30 sraigtasparnių. Pats nemačiau, bet esu linkęs tikėti. Net padalinus iš dviejų padaryta žala būtų milžiniška, ir tai pasijus fronte“, – kasdienėje įvykių apžvalgoje tvirtina karybos ekspertas.

Pasak jo, Kremliui tai buvo toks stiprus antausis, kad tiesiog privalėjo į jį kažkaip atsakyti. „Privalėti privalo, bet galimybės labai ribotos. Atsaku tapo pranešimas apie tai, kad Juodojoje jūroje pradeda patruliuoti rusų naikintuvai su tolimo nuotolio raketomis „Kinžal“. Dar visai neseniai Kremlius gyrėsi, kad šios raketos nenumušamos, ir ėmė jomis apšaudyti Ukrainos miestus. „Kinžal“ pasirodė pažeidžiamos, ir gana greitai baigėsi“, – tvirtina E.Papečkys.

Plačiau skaitykite ČIA.

Stopkadras/Sprogimų vaizdai iš Berdiansko aerodromo

VIDEO: Sprogimų vaizdai iš Berdiansko aerodromo

Sprogimų vaizdai iš Berdiansko aerodromo

Krymo tiltas pataisytas, bet dėl ukrainiečių išradingumo Rusijai tampa su saugumu susijusia našta, ketvirtadienį skelbia britų žvalgyba.

Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas spalio 14 dieną paskelbė, kad Krymo tiltas, apgadintas per Ukrainos smūgį liepos mėnesį, buvo pataisytas anksčiau planuoto laiko. 

Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame britų Gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad tiltu visiškai galima naudotis, bet tai vis dar ribojama – dėl procedūrų, įvestų po pirmosios ukrainiečių atakos praėjusių metų spalį. Sunkvežimiai ir degalų atsargos toliau gabenami keltais.

Krymo tiltas ir toliau bus gyvybiškai svarbi jungtis Rusijai tęsiant Krymo okupaciją ir aprūpinant savo pajėgas Pietų Ukrainoje, teigiama pranešime.
 
Tačiau beveik neabejotina, kad dabar tai reikšminga su saugumu susijusi našta ir kad tiltui reikia įvairialypės apsaugos, įskaitant oro gynybos sistemas ir komandas, kurios kitu atvejų būtų dislokuotos kitur, pažymėjo britų žvalgyba.

Ukrainos kariuomenės ir saugumo tarnybų išradingumas ir toliau kels grėsmę Rusijos saugumo pajėgų pajėgumams apsaugoti šį didelį ir pažeidžiamą statinį, sakoma pranešime.

Kyjivas, kuris sako, kad planuoja susigrąžinti Krymą, ne kartą kėsinosi į strateginį tiltą, jungiantį rusų okupuotą pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) liepą pirmą kartą prisiėmė atsakomybę už sprogimą, kuris pernai spalį smarkiai apgadino tiltą, jungiantį Maskvos okupuotą Krymo pusiasalį su Rusija.

Liepą vėl buvo smogta Krymo tiltui.

2014 metais Rusijos aneksuotas Krymas buvo Kyjivo taikinys per visą Maskvos puolimo Ukrainoje laikotarpį, tačiau pastaruoju metu jis intensyviau ir dažniau puolamas.

VIDEO: Ant rusų pastatyto Krymo tilto įvyko sprogimai – incidentą pavadino teroro aktu

Ant rusų pastatyto Krymo tilto įvyko sprogimai – incidentą pavadino teroro aktu

Viber „Bliskavka“

Gelbėtojai baigė paieškos ir gelbėjimo operacijas gyvenamajame name, kuris spalio 18 d. naktį buvo sugriautas per rusų raketų ataką.

Paieškos operacija truko daugiau kaip 20 valandų. Iš viso žuvo penki žmonės ir dar penki buvo sužeisti. Gelbėtojai po griuvėsiais taip pat rado išsigandusią katę, kurią išlaisvino ir perdavė šeimininkui.

Darbą apsunkino nuolatiniai perspėjimai apie oro antskrydžius. Be to, kilo konstrukcijų griūties grėsmė.

Šiandien gelbėtojai kartu su miesto avarine tarnyba toliau ardo avarines konstrukcijas.

VIDEO: Užfiksuotas raketos smūgio į daugiabutį Zaporižioje momentas

Užfiksuotas raketos smūgio į daugiabutį Zaporižioje momentas

Ukrainos nacionalinė policija

Rusų raketų ataka Zaporižioje

+2

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį akyli „Flightradar“ vartotojai pastebėjo, kad iš Vilniaus pakilo lėktuvas, kurio galutinis nusileidimo oro uostas – Maskva. Dėl įvestų sankcijų skrydžių iš ES oro uostų į Rusiją vykti negali, todėl toks įvykis aviacijos mėgėjus nustebino. Lietuvos oro uostų atstovai paaiškino, kas nutiko.

„Šį vakarą išgirdau keistą lėktuvo garsą, o patikrinus „Flightradar“ informaciją – dar labiau nustebino skrydžio kryptis – Maskva. Vilniaus oro uosto puslapyje apie skrydį jokios informacijos nėra“, – rašė 15min skaitytojas.

Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas komentavo, kad Turkijos kompanijos „Southwind Airlines“ lėktuvas, skridęs iš Antalijos, Vilniuje nusileido neplanuotai.

Nusileidimo priežastis – viena iš jo keleivių pasijuto blogai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Skaitytojo nuotr./„Flightradar“ nuotr.

Projektas „Schemy“ parodė Berdiansko aerodromo palydovines nuotraukas po Ukrainos pajėgų raketų smūgių.

Spalio 18 d. „Planet Labs“ nuotraukose matyti apgadinimų vietos, ypač aerodromo pakilimo ir nusileidimo takas, kuriame anksčiau buvo įsikūrę sraigtasparniai.

Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį sunaikino vieną rusų paleistą raketą ir tris dronus.

Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai naktį atakavo Ukrainą penkiomis balistinėmis raketomis „Iskander M“, devyniais atakos dronais „Shahed“, taip pat paleido po vieną valdomą aviacinę raketą Ch-59, zenitinę valdomą raketą S-300 bei sparnuotąją raketą, kurios tipas dar nenustatytas.

Atakuoti pramonės, infrastruktūros, civiliniai ir kariniai objektai Donecko, Mykolajivo, Sumų, Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Iskander-M/Asociatyvinė nuotr.

Rusijos ir Šiaurės Korėjos santykiai pasiekė „kokybiškai naują, strateginį lygį“, ketvirtadienį Pchenjane pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pranešė rusų valstybinė žiniasklaida.

S.Lavrovas trečiadienį vakare atvyko dviejų dienų vizito po kelionės į Pekiną su prezidentu Vladimiru Putinu.

AFP-Scanpix nuotr.

Tikimasi, kad susitikimai Pchenjane padės pagrindus būsimam V.Putino vizitui. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas praėjusį mėnesį pakvietė V.Putiną per aukščiausiojo lygio susitikimą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

„Po svarbaus aukščiausiojo lygio susitikimo (...) galime drąsiai teigti, kad [Rusijos ir Šiaurės Korėjos] santykiai pasiekė kokybiškai naują, strateginį lygį“, –  per ketvirtadienio susitikimą Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrei Choe Son Hui sakė S. Lavrovas.

Išvakarėse, atvykęs į Pchenjaną, jis padėkojo Šiaurės Korėjai už paramą Rusijoje vykdomam karui Ukrainoje.

Daugiau skaitykite čia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando gauti naudos iš Izraelio ir „Hamas“ teroristų karo. Visų pirma Kremlius nori pasiekti paliaubų, kad įgytų taikdario reputaciją ir padidintų Rusijos įtaką Artimuosiuose Rytuose.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Žmogus, atsakingas už tai, kad visame pasaulyje, o ypač Ukrainoje, pralieta tiek daug kraujo, dabar sako: „Dabar svarbu sustabdyti kraujo praliejimą“, – laikraštyje „The Telegraph“ rašo į atsargą išėjęs britų kariuomenės pulkininkas Richardas Campas.

Jo nuomone, V.Putino įsikišimas į konfliktą nieko nepakeis, nes Rusijos, kaip stiprios pasaulio valstybės, reputacijai smarkiai pakenkė karas prieš Ukrainą. Po 18 mėnesių trukusio karo Rusijos kariai tebėra sunkioje padėtyje, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketų ATACMS smūgiai į okupuoto Luhansko ir Berdiansko aerodromus labai pažemino Kremlių.

Pasak R.Campo, Artimųjų Rytų šalys dabar Rusiją laiko „nykstančia galia“.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

 Rusijos raketai vėlai trečiadienį pataikius į užkandinę Ukrainos pietinėje Mykolajivo srityje žuvo du ir buvo sužeistas dar vienas žmogus, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad raketa 20 val. 30 min. (ir Lietuvos laiku) pataikė į maitinimo įstaigą gyvenamojoje vietovėje.

„Du žmonės žuvo, o [dar] vienas buvo sužeistas, – sakoma per platformą „Telegram“ paskelbtame pranešime. - Taip pat apgadinta gyvenamųjų pastatų ir žemės ūkio įmonė.“

Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas anksčiau „Telegram“ parašė, kad raketa nukrito Stepovės kaime, esančiame už maždaug 45 km į šiaurės vakarus nuo Mykolajivo miesto.

Pasak gubernatoriaus, tarp žuvusiųjų yra moteris. „Gelbėtojai jos palaikus paėmė iš po sugriauto pastato griuvėsių“, – rašė jis.

Dviejų Ukrainos jūrų pėstininkų brigadų daliniai spalio 17-18 d. tikriausiai kirto Dniepro upę ir išsilaipino kairiajame krante Chersono srityje.

Amerikos karo studijų instituto (ISW) apžvalgoje teigiama, kad vakarykštėje geolokacinėje medžiagoje užfiksuota, jog ukrainiečių kovotojai pasistūmėjo į šiaurę nuo Pesčianivkos (14 km į rytus nuo Chersono miesto ir 3 km nuo Dniepro upės) ir į Poimą (11 km į rytus nuo Chersono miesto ir 4 km nuo Dniepro upės).

Pasak Rusijos žiniasklaidos, dvi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šturmo grupės išsilaipino rytiniame Dniepro krante ir pralaužė okupacinių pajėgų gynybą, laikinai užimdamos visą Poimą ir pozicijas šiauriniame Peščanivkos pakraštyje. Nuo spalio 18 d. okupantai kontroliavo tik pietinę Peščanivkos dalį.

Analitikų apžvalgoje pažymima, kad Rusijos Federacijos karinė vadovybė yra susirūpinusi dėl kariuomenės gebėjimo atremti galimą Ukrainos puolamąją operaciją per Dnieprą. Taip yra dėl Rusijos kariuomenės grupės kairiajame krante būklės. Pastaraisiais mėnesiais Rusijos vadovybė pritraukė santykinai daugiau elitinių dalinių iš Chersono krypties, kad paremtų gynybines operacijas Zaporižios regione.

Kitos svarbios analitikų įžvalgos:

• Rusijos šaltiniai teigė, kad spalio 17-18 d. dviejų Ukrainos jūrų pėstininkų brigadų kuopos greičiausiai surengė puolimą per Dniepro upę į rytinį (kairįjį) Chersono srities krantą.
• Rusijos šaltiniai išreiškė aiškų susirūpinimą dėl tebevykstančių Ukrainos veiksmų rytiniame Chersono srities krante ir šiuos veiksmus įvardijo kaip galimos didesnės Ukrainos operacijos dalį.
• ISW nesiima spėlioti apie Ukrainos veiksmų Chersono srities rytiniame krante mastą ir perspektyvas, tačiau nemano, kad šiuo metu Ukrainos pajėgos Chersono srities rytiniame krante yra sukūrusios priešakinį placdarmą, tinkamą tolesniam didelių mechanizuotų pajėgų manevravimui.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas Rytų ir Pietų Ukrainoje ir, kaip pranešama, pasistūmėjo į priekį netoli Bachmuto ir vakarinėje Zaporižios srityje.
• Vakarų žiniasklaida pranešė, kad JAV iki šiol suteikė Ukrainai ribotą kiekį ATACMS raketų, o Kremlius paskelbė nuosaikų atsaką į šių sistemų suteikimą
• Spalio 17 d. palydovinės nuotraukos rodo, kad Ukrainos ATACMS smūgis Berdiansko aerodromui tikriausiai smarkiai apgadino Rusijos orlaivius ir aerodromo infrastruktūrą, tačiau ISW kol kas negali patvirtinti žalos masto.
• Spalio 18 d. Pekine (Kinija) vykusiame tarptautiniame forume "Viena juosta, vienas kelias" Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė norįs stiprinti Rusijos ir Kinijos ekonominius ir politinius ryšius, tačiau apie jokius praktinius pokyčius nepaskelbė.
• Rusijos pajėgos vykdė puolamąsias operacijas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina, netoli Bachmuto, Avdijivkos kryptimi, į pietvakarius nuo Donecko miesto, Donecko-Zaporižios srities pasienio zonoje, vakarinėje Zaporižios srityje ir pasistūmėjo į pietus nuo Avdijivkos.