Svarbiausios žinios
- D.Kuleba: JAV nuolat teiks Ukrainai raketas ATACMS.
- Ukraina žengė žingsnį su Rusija susijusios ortodoksų bažnyčios uždraudimo link.
- V.Zelenskis pasidalino video, kaip ukrainiečių dronai naikina rusų pozicijas.
- Britų žvalgyba paaiškino, kodėl Krymo tiltas tampa saugumo našta Rusijai.
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė kvietimus aplankyti Tailandą ir Vietnamą
- Netoli Krasnohorivkos kaimo Avdijivkos sektoriuje Rusijos pajėgos neteko mažiausiai 63 vienetų karinės technikos, skelbia atviro kodo žvalgybos svetainė „DeepState“, pateikdama palydovines nuotraukas
- V.Putinas nurodė, kad oro erdvėje virš Juodosios jūros pradėtų patruliuoti raketas „Kinžal“ nešantys lėktuvai
- Ukraina iš Jungtinių Amerikos Valstijų gavo apie 20 ilgojo nuotolio ATACMS raketų, skelbia leidinys „The New York Times“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NATO stiprina patruliavimą Baltijos jūroje
21:22
NATO ketvirtadienį pranešė, kad stiprina patruliavimą Baltijos jūroje po to, kai buvo padaryta žala povandeninei infrastruktūrai, jungiančiai Aljanso nares šiame regione.
„Sustiprintos priemonės apima papildomus stebėjimo ir žvalgybos skrydžius, įskaitant jūrų patruliavimo lėktuvų, NATO AWACS lėktuvų ir dronų skrydžius“, – sakoma Aljanso pareiškime.
„Į rajoną taip pat siunčiami keturi NATO minų medžiojimo laivai“, – priduriama jame.
Toks žingsnis žengtas po to, kai buvo pažeistas gamtinių dujų vamzdynas tarp Suomijos ir Estijos bei telekomunikacijų kabelis tarp Švedijos ir Estijos.
„Toliau atidžiai stebime situaciją ir palaikome glaudžius ryšius su savo sąjungininkėmis Estija ir Suomija bei partnere Švedija“, – sakė NATO atstovas spaudai Dylanas White'as (Dilanas Vaitas).
„NATO ir toliau adaptuos savo jūrinę poziciją Baltijos jūroje ir imsis visų būtinų priemonių, kad sąjungininkai būtų saugūs“, – pabrėžė jis.
Praėjusią savaitę Suomija pareiškė, kad dujotiekio „Balticconnector“ nuotėkis įvyko dėl išorinės veiklos, o padidėjus įtampai su Rusija baiminamasi galimo sabotažo.
Ketvirtadienį Suomijos policija pranešė, kad baigė nardymus, per kuriuos buvo tiriamas nuotėkis, tačiau apie tyrimo rezultatus kol kas neskelbia.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljanso atsakas bus ryžtingas, jei paaiškės, kad incidentas buvo tyčinis išpuolis.
Tuo tarpu Švedija antradienį pranešė, kad nustatė, jog tuo pačiu metu buvo pažeistas ir Baltijos jūroje esantis telekomunikacijų kabelis, tačiau tvirtino, kad dar per anksti pasakyti, kas jį sugadino.
Naujausias incidentas įvyko praėjus daugiau nei metams po to, kai sprogimai „Nord Stream“ vamzdynuose nutraukė pagrindinį Rusijos dujų kelią į Europą ir pakurstė geopolitinę įtampą, kuri ir taip jau buvo didelė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Pareigūnai paskelbė, kad tie sprogimai buvo sabotažas, tačiau galutinių atsakymų, kas už tai atsakingas, vis dar nėra.
Suomija šiais metais prisijungė prie JAV vadovaujamo karinio aljanso ir taip įgyvendino svarbų strateginį pokytį, kuris papiktino Rusiją. Švedija dar siekia narystės NATO.
NATO teigia, kad po „Nord Stream“ incidento jau sustiprino patruliavimą prie ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros ir siekia pagerinti sąjungininkų veiksmų koordinavimą.
NATO stiprina patruliavimą Baltijos jūroje
21:22
NATO ketvirtadienį pranešė, kad stiprina patruliavimą Baltijos jūroje po to, kai buvo padaryta žala povandeninei infrastruktūrai, jungiančiai Aljanso nares šiame regione.
„Sustiprintos priemonės apima papildomus stebėjimo ir žvalgybos skrydžius, įskaitant jūrų patruliavimo lėktuvų, NATO AWACS lėktuvų ir dronų skrydžius“, – sakoma Aljanso pareiškime.
„Į rajoną taip pat siunčiami keturi NATO minų medžiojimo laivai“, – priduriama jame.
Toks žingsnis žengtas po to, kai buvo pažeistas gamtinių dujų vamzdynas tarp Suomijos ir Estijos bei telekomunikacijų kabelis tarp Švedijos ir Estijos.
„Toliau atidžiai stebime situaciją ir palaikome glaudžius ryšius su savo sąjungininkėmis Estija ir Suomija bei partnere Švedija“, – sakė NATO atstovas spaudai Dylanas White'as (Dilanas Vaitas).
„NATO ir toliau adaptuos savo jūrinę poziciją Baltijos jūroje ir imsis visų būtinų priemonių, kad sąjungininkai būtų saugūs“, – pabrėžė jis.
Praėjusią savaitę Suomija pareiškė, kad dujotiekio „Balticconnector“ nuotėkis įvyko dėl išorinės veiklos, o padidėjus įtampai su Rusija baiminamasi galimo sabotažo.
Ketvirtadienį Suomijos policija pranešė, kad baigė nardymus, per kuriuos buvo tiriamas nuotėkis, tačiau apie tyrimo rezultatus kol kas neskelbia.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljanso atsakas bus ryžtingas, jei paaiškės, kad incidentas buvo tyčinis išpuolis.
Tuo tarpu Švedija antradienį pranešė, kad nustatė, jog tuo pačiu metu buvo pažeistas ir Baltijos jūroje esantis telekomunikacijų kabelis, tačiau tvirtino, kad dar per anksti pasakyti, kas jį sugadino.
Naujausias incidentas įvyko praėjus daugiau nei metams po to, kai sprogimai „Nord Stream“ vamzdynuose nutraukė pagrindinį Rusijos dujų kelią į Europą ir pakurstė geopolitinę įtampą, kuri ir taip jau buvo didelė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Pareigūnai paskelbė, kad tie sprogimai buvo sabotažas, tačiau galutinių atsakymų, kas už tai atsakingas, vis dar nėra.
Suomija šiais metais prisijungė prie JAV vadovaujamo karinio aljanso ir taip įgyvendino svarbų strateginį pokytį, kuris papiktino Rusiją. Švedija dar siekia narystės NATO.
NATO teigia, kad po „Nord Stream“ incidento jau sustiprino patruliavimą prie ypatingos svarbos povandeninės infrastruktūros ir siekia pagerinti sąjungininkų veiksmų koordinavimą.
Bus didinamos išlaidos gynybai ir saugumui
20:39
Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, kuriuo bus keičiamas šių metų biudžetas. Išlaidos gynybai ir saugumui bus didinamos daugiau kaip 300 mlrd. grivinų.
V.Putinas pasipiktino Tarptautiniu olimpiniu komitetu: skundžiasi etnine diskriminacija
17:11
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) vykdant etninę diskriminaciją prieš 2024 metų Paryžiaus olimpiadą, kurioje rusų ir baltarusių sportininkams nebus leidžiama dalyvauti su savo šalių vėliavomis.
TOK dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl to, ar sportininkams iš Rusijos ir jos svarbios sąjungininkės kare prieš Ukrainą Baltarusijos bus leista kitą vasarą varžytis.
„Kai kurių dabartinio Tarptautinio olimpinio komiteto galvų dėka sužinome, kad kvietimas į žaidynes yra ne besąlygiška geriausių sportininkų teisė, o kažkokia privilegija ir [kad] galima patekti ne dėl sportinių rezultatų, o dėl tam tikrų politinių gestų“, – sporto forume Uralo mieste Permėje pareiškė V. Putinas.
„Pačios žaidynės gali būti naudojamos kaip politinio spaudimo įrankis prieš šiuos žmones, neturinčius nieko bendra su politika, kaip šiurkšti, iš tikrųjų rasistinė, etninė diskriminacija“, – sakė jis.
„Kai kurie sporto pareigūnai paprasčiausiai prisiskyrė sau teisę spręsti, kam taikoma Olimpinė chartija, o kam – ne“, – pridūrė V. Putinas.
TOK praėjusią savaitę sustabdė Rusijos olimpinio komiteto (ROK) įgaliojimus dėl Rusijos okupuotų Ukrainos regionų sporto organizacijų įtraukimo – tai buvo pripažinta Ukrainos narystės pažeidimu.
Rusija didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjo pernai vasarį. Baltarusija leido Maskvos pajėgoms tam tikslui pasinaudoti jos teritorija.
Suomijos prezidentas išreiškė pasirengimą kalbėtis su V.Putinu ir įvardijo sąlygą
16:04
Suomijos prezidentas Sauli Niinistö pareiškė esąs pasirengęs kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jei tai užtikrins taiką Ukrainoje, skelbia „Yle“.
Anot jo, Suomija turėjo daug metų ruoštis tam, kad iš Rusijos pusės gali nutikti bet kas.
Valstybės vadovas taip pat sakė besiviliantis, kad karas Ukrainoje nevirs ilgu įšaldytu konfliktu. S.Niinistö nuomone, šiuo metu yra požymių, kad tai gali peraugti į pozicinį karą.
Suomijos vadovas taip pat sakė, kad noras kalbėtis su Vladimiru Putinu yra Europos pasirinkimo reikalas.
Asmeniškai jis būtų pasirengęs kalbėtis su Rusijos prezidentu, jei tai prisidėtų prie taikos Ukrainoje. Tačiau, pasak jo, dabar tam nėra jokių prielaidų.
„Nemanau, kad Vladimiras Putinas dabar paskambins“, – apibendrino S.Niinistö.
D.Kuleba: JAV nuolat teiks Ukrainai raketas ATACMS
15:50
„Tai, kad Ukraina nuolat gaus ATACMS raketas, yra tiesioginis prezidento Volodymyro Zelenskio ir prezidento Joe Bideno susitarimo, kuris buvo pasiektas Vašingtone per jų asmeninį susitikimą rugsėjo pabaigoje, rezultatas“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Anot jo, skaitant tarp eilučių V.Zelenskio kalboje po susitikimo su J.Bidenu, galima suprasti, kad buvo priimtas labai svarbus sprendimas ir tik taip galėjo būti.
„Taigi ačiū Jungtinėms Valstijoms už susitarimų vykdymą ir mūsų ugnies galios stiprinimą“, – pridūrė Dmytro Kuleba.
Ministras taip pat išreiškė viltį, kad ateityje JAV suteiks Ukrainai ATACMS, kurių veikimo nuotolis siekia 300 kilometrų.
„The New York Times“: J.Bidenas nustojo bijoti V.Putino „raudonųjų linijų“
15:32
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas pakeitė savo poziciją dėl tolimojo nuotolio raketų ATACMS siuntimo į Ukrainą, rašo „The New York Times“.
Leidinyje pažymima, kad per visus 18 mėnesių Amerikos vadovas nesutiko perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ilgojo nuotolio raketų, kad nebūtų peržengta viena iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino „raudonųjų linijų“. Pasak leidinio, J.Bidenas turėjo rimtai apsvarstyti šį scenarijų dėl Rusijos branduolinių grasinimų.
Tačiau po to, kai Ukraina gavo britų raketas „Storm Shadow“, savo savybėmis panašias į ATACMS, JAV prezidento administracija priėjo prie išvados, kad konflikto eskalavimas nebėra rimta problema.
NYT duomenimis, J.Bidenas sutiko perduoti ATACMS Kyjivui ir apie tai informavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kai jie susitiko Vašingtone rugsėjo mėnesį. Tačiau lyderiai sutarė neskelbti šio sprendimo, kad nustebintų Rusijos karius.
Ukraina nori uždrausti su Rusija susijusią ortodoksų bažnyčią
14:42
Ukrainos parlamentas ketvirtadienį žengė žingsnį su Rusija susijusios ortodoksų bažnyčios uždraudimo link.
Parlamentarai nubalsavo už jos uždraudimą pirmuoju skaitymu, Kyjivui siekiant nutraukti ryšius su institucijomis, kurios laikomos turinčiomis sąsajų su Maskva.
„Įstatymo projektas Nr. 8371 dėl religinių organizacijų, susijusių su Rusijos Federacija, uždraudimo buvo priimtas per pirmąjį svarstymą. Už jį balsavo 267 (deputatai)", – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė įstatymų leidėjas Jaroslavas Železniakas.
2018 metais dalis Ukrainos ortodoksų bažnyčios atsiskyrė nuo Maskvos ir įkūrė nepriklausomą Ukrainos bažnyčią, lojalią Stambule įsikūrusiam patriarchui Baltramiejui.
V.Zelenskis pasidalino video, kaip ukrainiečių dronai naikina rusų pozicijas
13:35
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip dronai sėkmingai taikosi į Rusijos pozicijas.
„Dronai tapo itin svarbiu Ukrainos pajėgumu gintis nuo Rusijos agresijos. Kiekvieną dieną Ukrainos kariai dronais tiksliai ir efektyviai smogia į priešo pozicijas. Dėkoju jiems už puikų darbą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Naikintuvų F-16 perdavimas Ukrainai: optimistinis scenarijus – 2024 m. pirmasis pusmetis
13:23
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba priminė, kad ukrainiečių pilotai jau mokomi, o Ukraina tuo pat metu rengia infrastruktūrą.
„Tai reiškia, kad vienintelės kliūtys, trukdančios F-16 naikintuvams atsirasti Ukrainos ore, yra baigti pilotų mokymus ir paruošti infrastruktūrą. Optimistinis scenarijus, manau, yra kažkur kitų metų pirmoje pusėje“, – sakė D.Kuleba.
Rusija smerkia JAV karinę politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu
12:48
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį Šiaurės Korėjoje susitikęs su šios šalies pareigūnais kritikavo JAV ir jų sąjungininkes Japoniją bei Pietų Korėją dėl esą pavojingos karinės politikos Pchenjano atžvilgiu.
„Kaip ir mūsų draugai Šiaurės Korėjoje esame rimtai susirūpinę dėl Jungtinių Valstijų, Japonijos ir Pietų Korėjos karinės veiklos intensyvėjimo regione ir dėl Vašingtono politikos“, – sakė jis spaudos konferencijoje Pchenjane.
„Nepritariame šiai nekonstruktyviai ir pavojingai linijai“, – sakė S. Lavrovas ir pridūrė, kad JAV regione dislokuoja „strateginę infrastruktūrą, įskaitant branduolinius elementus“. Plačiau jis nepakomentavo.
S. Lavrovo teigimu, Rusija remia „nuolatinį derybų procesą saugumo klausimais Korėjos pusiasalyje“, drauge su Pekinu ir Pchenjanu siekia pasiūlyti konstruktyvių alternatyvų, kad būtų mažinama įtampa regione.
Rusijos diplomatijos vadovo veterano susitikimais Pchenjane tikriausiai turi būti parengtos sąlygos būsimam prezidento Vladimiro Putino vizitui. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) V. Putiną pakvietė praėjusį mėnesį, per susitikimą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.
Plačiau skaitykite ČIA.
-
V.Putinas: JAV sprendimas Ukrainai tiekti raketas ATACMS nepakeis padėties fronte
-
Pritarta milijardinei ES paramai Ukrainai atstatyti – Lietuvos europarlamentarai sako, kad tai tik pradžia, vėliau reikės konfiskuoti rusišką turtą
-
Rusija teigia numušusi dvi ukrainiečių raketas, nukreiptas į okupuotą Krymą
