Svarbiausios naujienos
- Kaip O.Scholzas išprašė V.Orbaną iš kambario, kad būtų pradėtos derybos dėl Ukrainos narystės.
- V.Orbanas blokavo 50 mlrd. eurų ES pagalbą Ukrainai.
- Istorinis sprendimas: sutarta pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į ES
- Respublikonų įstatymų leidėjai išėjo atostogų taip ir nesusitarę dėl pagalbos Ukrainai
- Ch.Michelis: ES grįš prie derybų dėl pagalbos Ukrainai kitų metų pradžioje.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Orbanas gąsdina toliau: turėsime dar bent 75 progas pasakyti Ukrainai „ne“
17:07
Penktadienį ryte Vengrijos valstybinio radijo eteryje Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sakė, kad kelias valandas bandė įtikinti Europos lyderius nepradėti derybų su Kyjivu dėl stojimo į bloką.
Pasak ministro pirmininko, lyderiai jam pateikė aibę argumentų, į kuriuos jis turėjo atsižvelgti.
Jis pasakojo, kad jam sakyta, jog „jų yra 26, o jis yra vienas“, aiškinta, kad taip norima suteikti Ukrainai paskatą, reikalingą karui tęsti, todėl jo buvo paprašyta „netrukdyti to daryti“.
„Tačiau jų lemiamas argumentas buvo tas, kad Vengrija dėl to nieko nepraranda... Jei nenorime, kad Ukraina būtų Europos Sąjungos narė, Vengrijos parlamentas balsuoja prieš. O kol klausimas patenka į parlamentus, tai labai, labai ilgas procesas, ir, kaip jie skaičiavo ir aš skaičiavau, yra maždaug 75 atvejai, kai Vengrijos vyriausybė gali sustabdyti šį procesą“, – pasakojo V.Orbanas.
„Ir jie pasakė, kad, jei derybų metu bus kas nors, kas kenkia Vengrijos interesams, aš galėsiu tai stabdyti“, – pridūrė jis.
Vengrijos premjeras taip pat pakartojo, kad Budapeštas nenori dalyvauti priimant „blogą sprendimą“, todėl jis išėjo iš salės, kai vadovai balsavo dėl stojimo derybų pradžios.
„Vėliau mes galime sustabdyti šį procesą, jei reikės, užtrauksime rankinį stabdį“, – pareiškė V.Orbanas.
CNN: be Vakarų pagalbos Ukraina jau iki vasaros gali pralaimėti karą su Rusija
22:54
Ukraina gali pralaimėti karą su Rusija, jei JAV ir ES nesuteiks jai papildomos pagalbos, CNN cituoja JAV ir Europos pareigūnus.
„Su mumis nėra jokių sėkmės garantijų, bet be mūsų jie tikrai pralaimės“, – sakė aukštas JAV karinis pareigūnas.
„Jei svarstytume galimybę užimti ir išlaikyti naujas teritorijas, – sakė vienas Europos diplomatas, – sunku įsivaizduoti, kaip tai galėtų pavykti be nuolatinės JAV paramos“.
Apskritai Vakarų pareigūnai baiminasi, kad JAV paramos praradimas ar tolesnis jos atidėliojimas turės įtakos sąjungininkų teikiamai pagalbai. Vengrija anksčiau blokavo tolesnę Europos Sąjungos pagalbą Ukrainai, ir daugelis baiminasi, kad jei JAV netęs paramos, Europos šalys paseks jos pavyzdžiu.
„Vakarų žvalgybos tarnybos dabar skaičiuoja, kiek ilgai Ukraina gali išgyventi be JAV ir NATO pagalbos. Vienas aukšto rango JAV karinis pareigūnas mano, kad tai gali užtrukti kelis mėnesius, o blogiausiu atveju iki vasaros gali ištikti didelė nesėkmė ar net pralaimėjimas“, – rašo CNN.
Ukrainos pajėgos jau dabar taupo šaudmenis, CNN sakė JAV ir Ukrainos pareigūnai, nes Rusijos pajėgos atsako penkis–septynis kartus intensyvesne ugnimi nei Ukrainos pajėgos. Aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas CNN sakė, kad Ukrainos vadai mano, jog dėl poveikio jų ugnies pajėgoms atsirado papildomų ukrainiečių aukų.
Publikacijoje pažymima, kad Vakarų pareigūnai mano, jog be papildomos JAV pagalbos Ukraina pirmiausia išeikvos savo ilgojo nuotolio raketų atsargas, po to – oro gynybos raketų atsargas, tada – artilerijos šaudmenų ir trumpojo nuotolio raketų, pavyzdžiui, nešiojamų prieštankinių raketų „Javelin“ ir priešlėktuvinių raketų „Stinger“.
Kiekviena amunicijos kategorija yra labai svarbi Ukrainos gynybai. Tolimojo nuotolio raketos atliko pagrindinį vaidmenį Ukrainai sėkmingai nustumiant Rusijos Juodosios jūros laivyną ir atveriant transporto koridorių grūdams ir kitoms prekėms. Oro gynybos raketos pastarosiomis savaitėmis pasirodė esančios ypač svarbios, nes Rusija šią žiemą išplėtė atakas prieš civilinę infrastruktūrą. Trumpesnio nuotolio raketos leido Ukrainos pajėgoms apsiginti nuo Rusijos tankų ir lėktuvų, kurių skaičius gerokai viršijo jų turimų skaičių.
„Nemanau, kad žmonės iki galo suvokia, ką iš tikrųjų reikš Ukrainos pralaimėjimas“, – CNN sakė vienas Europos diplomatas. – Pamatysime baisių dalykų: etninį valymą ir visišką Ukrainos sunaikinimą. Prisiminkite, ką jie padarė Bučoje. Taigi tai jau sėkmė, jei sugebėsime tam užkirsti kelią. Ir todėl turime tęsti.“
Rusija sako pasienio regione numušusi šešis dronus
20:55
Rusijos pajėgos penktadienį Kursko pasienio srityje numušė šešis Ukrainos dronus, pranešė šalies gynybos ministerija.
Bepiločių orlaivių atakos Rusijos pasienio regionuose yra kone kasdienis reiškinys, nors masinės atakos pasitaiko rečiau.
Dronai taikėsi į „Rusijos teritorijoje esančius įrenginius“, pranešė ministerija platformoje „Telegram“, nepateikusi išsamesnės informacijos.
Srities gubernatorius Romanas Starovoitas platformoje „Telegram“ patvirtino atakas ir paprašė srities gyventojų „išlikti ramiems“.
Rusijos sostinė Maskva ir jos apylinkės taip pat buvo tapusios Ukrainos dronų atakų taikiniais.
Tuo metu Rusija kone kasdien bombarduoja Ukrainos miestus. Šią savaitę ji surengė masinę dronų ataką prieš Pietų Ukrainą ir paleido balistinių raketų į Kyjivą, kur nuolaužos sužeidė apie 50 žmonių.
E.Macronas: Ukrainos narystė ES dar toli
17:45
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį perspėjo, kad, nepaisant proveržio Briuselyje vykusioje Europos Vadovų Taryboje, Ukrainos narystė Europos Sąjungoje dar toli.
Atsakydamas į klausimą, kokį poveikį Prancūzijos ūkininkams turės Ukrainos, turinčios stambų žemės ūkio sektorių, priėmimas į ES, E. Macronas sakė, kad dar yra laiko pasirengti.
„Esame labai toli nuo veiksmingos plėtros į Ukrainą ir bet kuriuo atveju plėtrai, kad ir kokia ji būtų, reikės nuodugniai reformuoti mūsų taisykles, todėl tai bus įmanoma tik masiškai padidinus finansavimą“, – sakė jis.
Karybos ekspertas: nėra garantijos, kad pavasarį Ukraina galės pradėti kitą kontrpuolimą
17:33
Šiuo metu sunku prognozuoti tolesnę fronto įvykių eigą, tačiau tikėtina, kad Rusijos pajėgos ir toliau žengs į rytus, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasinaudos bet kokia galimybe kontratakuoti.
Karybos ekspertai Vladyslavas Selezniovas ir Oleksandras Musienko, kalbėję su naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ nesiėmė prognozuoti kovų eigos, tačiau darė prielaidą, kad epizodas, kuomet, kaip šią savaitę pranešta, Horlivkos terikone buvo iškelta šalies vėliava, gali apibūdinti Ukrainos taktiką artimiausiais mėnesiais.
Anot jų, tikėtina, kad rusai ir toliau žengs į rytus, o gynybos pajėgos pasinaudos kiekviena galimybe kontratakuoti.
O.Musienka pažymėjo, kad paskutinieji du puolimo mėnesiai nepraėjo be pėdsakų, o šiuo metu Rusijos pajėgos yra pasiekusios piką, po kurio neabejotinai seks pauzė. Ukrainos pajėgų užduotis – pulti užnugaryje ir veikti nedidelėmis grupėmis, plėtojant vietinius laimėjimus ir neleidžiant rusams persigrupuoti.
Tačiau, kaip pažymėjo ekspertas, niekas negali užtikrinti, kad išsekinus jų pajėgas, Ukrainos kariuomenė bus pasirengusi didelio masto puolimui 2024 m. pavasarį. Svarbiausias klausimas – reikiamų išteklių prieinamumas.
Tiekimas iš Vakarų partnerių sumažėjo iki minimumo, o Jungtinių Valstijų politikai dar nesusitarė dėl milijardų Ukrainai. Šis veiksnys neprideda optimizmo dėl Ukrainos perspektyvų fronte.
Anksčiau penktadienį vokiečių leidinys „Die Zeit“ atkreipė dėmesį, kad „2023 m. rugpjūčio-spalio mėn. naujai pažadėta parama pasiekė žemiausią tašką – beveik 90 proc. mažiau nei tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu“.
V.Orbanas gąsdina toliau: turėsime dar bent 75 progas pasakyti Ukrainai „ne“
17:07
Penktadienį ryte Vengrijos valstybinio radijo eteryje Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sakė, kad kelias valandas bandė įtikinti Europos lyderius nepradėti derybų su Kyjivu dėl stojimo į bloką.
Pasak ministro pirmininko, lyderiai jam pateikė aibę argumentų, į kuriuos jis turėjo atsižvelgti.
Jis pasakojo, kad jam sakyta, jog „jų yra 26, o jis yra vienas“, aiškinta, kad taip norima suteikti Ukrainai paskatą, reikalingą karui tęsti, todėl jo buvo paprašyta „netrukdyti to daryti“.
„Tačiau jų lemiamas argumentas buvo tas, kad Vengrija dėl to nieko nepraranda... Jei nenorime, kad Ukraina būtų Europos Sąjungos narė, Vengrijos parlamentas balsuoja prieš. O kol klausimas patenka į parlamentus, tai labai, labai ilgas procesas, ir, kaip jie skaičiavo ir aš skaičiavau, yra maždaug 75 atvejai, kai Vengrijos vyriausybė gali sustabdyti šį procesą“, – pasakojo V.Orbanas.
„Ir jie pasakė, kad, jei derybų metu bus kas nors, kas kenkia Vengrijos interesams, aš galėsiu tai stabdyti“, – pridūrė jis.
Vengrijos premjeras taip pat pakartojo, kad Budapeštas nenori dalyvauti priimant „blogą sprendimą“, todėl jis išėjo iš salės, kai vadovai balsavo dėl stojimo derybų pradžios.
„Vėliau mes galime sustabdyti šį procesą, jei reikės, užtrauksime rankinį stabdį“, – pareiškė V.Orbanas.
Žiniasklaida: narystės ES Ukrainai gali tekti palaukti iki kito dešimtmečio
16:37
Dėl daugybės precedento neturinčių problemų Ukrainos įstojimas į Europos Sąjungą gali būti atidėtas bent iki 2030 m., vadinasi, Kyjivui gali tekti palaukti kito dešimtmečio. Viskas priklauso nuo to, kiek rimtai Briuselis vertina Ukrainos prisijungimo perspektyvą, rašo britų leidinys „The Times“.
Anot straipsnio, ketvirtadienį ir penktadienį vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime kilę ginčai dėl išlaidų peržiūrėjimo yra nereikšmingi, palyginti su apskaičiuotomis 186 mlrd. eurų išlaidomis, kurias reikės skirti Ukrainos prisijungimui prie bloko.
Narystė Europos Sąjungoje yra ir taktinis, ir geopolitinis dalykas. Ji galėtų sustiprinti Ukrainą, įtvirtindama ją Vakaruose prieš galimą Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus, kuris pareiškė norintis nutraukti Ukrainos kariuomenės finansavimą.
„Ukraina yra Europos geopolitinės sferos dalis. Kaip ir Vakarų Balkanai, Turkija ir Kaukazas... Tai kelia kitą klausimą: ar galima leisti Ukrainai peršokti eilę, kai dar skubiau reikia priimti Serbiją, Albaniją ir Bosniją?“ – rašoma straipsnyje.
Žiniasklaida pabrėžia, kad Ukrainos dydžio ir strateginės svarbos šalies įstojimas sukeltų radikaliausius pokyčius ES per pastaruosius dešimtmečius. Ukraina dar prieš Rusijos invaziją buvo skurdžiausia Europos šalis.
Tuo tarpu amerikiečių leidinio „The Washington Post“ žurnalistės atkreipė dėmesį, kad, Ukrainai įstojus į Europos Sąjungą, ji taptų penktąja pagal gyventojų skaičių ir bene skurdžiausia bloko šalimi.
„Tai reiškia, kad pagal galiojančius ES teisės aktus ji gaus dideles subsidijas. Briuselyje vis dažniau manoma, kad Ukrainos narystė pakeis jėgų pusiausvyrą Europos Sąjungoje, turės įtakos jos žemės ūkio rinkai ir padidins jos biudžetą“, – rašo žurnalistės Emily Rauhala ir Beatriz Rios.
Jei visi bloko pradėti plėtros procesai bus tęsiami, tai gali transformuoti Europos Sąjungą iš 27 narių į 30-ies šalių grupe, o tai gali paspartinti bloko galios pusiausvyros pokyčius į rytus.
„Jei Ukraina įstos į ES, ji bus didžiausia pagal gyventojų skaičių nauja narė nuo 1980 m.“, – pridūrė autorės.
Kaip žinote, Europos Vadovų Taryba kai kuriuos sprendimus priima vienbalsiai, o kitus – kvalifikuota balsų dauguma, kai sprendimui turi pritarti 55 proc. valstybių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. visų ES gyventojų.
Remiantis Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto atlikta analize, Ukraina gautų apie 9 proc. balsų, t.y. maždaug tiek pat, kiek šiandien gauna Lenkija. Kitų valstybių narių dalys sumažėtų, pavyzdžiui, Vokietijoje – nuo 18,6 proc. iki 16,9 proc. Kartu Lenkija ir Ukraina turėtų tokį patį balsų svorį kaip ir Vokietija.
„Europos Parlamente Ukraina turės teisę į tam tikrą narių, arba europarlamentarų, skaičių. Tačiau pridėjus pakankamai narių Ukrainai tikriausiai tektų viršyti dabartinę 751 nario ribą. ... Briuselyje daugelis šalių mano, kad Ukraina ir kitos ES valstybės, norėdamos įstoti į ES, turės reformuoti pagrindines savo institucijas, įskaitant parlamentą. Tačiau pirmiausia joms reikės susitarti, kaip tai padaryti“, – teigia autoriai.
Atsižvelgiant į tai, kad kova vis dar vyksta, jų nuomone stojimo procesas gali užtrukti daugelį metų, jei ne dešimtmečių.
„Daugelį metų Europos lyderiai teigė, kad Ukrainos priartėjimas prie narystės būtų pavojinga provokacija. Nors Rusijos invazija pakeitė jų skaičiavimus, dabar blokas turi apsvarstyti Ukrainos narystės pasekmes saugumui – ypač atsižvelgiant į tai, kad NATO aiškiai pareiškė, jog priims Ukrainą tik po karo. Tai pirmas kartas, kai ES bando pritraukti šalį, esančią didelio karo įkarštyje ir neturinčią NATO apsaugos“, – pažymėjo „The Washington Post“.
Ukraina ragina ES patvirtinti 50 mlrd. paramą per lyderių susitikimą sausį
15:50
Ukraina penktadienį paragino sausį vėl susirinksiančius Europos Sąjungos lyderius patvirtinti 50 mlrd. eurų finansinę pagalbą, kurią Briuselis numatė karo draskomai šaliai ir kurią blokavo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
„Tikimės, kad visos būtinos teisinės procedūros bus užbaigtos 2024 metų sausį, o tai leis mums kuo greičiau gauti atitinkamą finansavimą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Britų žvalgyba įvertino Rusijos galimybes užimti griuvėsiais virtusią Marjinką
15:46
Rusijos kariuomenė siekia užimti Marjinką, kad galėtų judėti į vakarus Kurachovės link. Tačiau proveržis labai mažai tikėtinas, naujausioje karo apžvalgoje įvertino Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pranešime teigiama, kad intensyvūs mūšiai dėl sugriauto Marjinkos miesto ir jo apylinkių kontrolės nesiliauja. Tikėtina, kad Rusija dar labiau sumažino ir taip nedidelius Ukrainos kontroliuojamos teritorijos plotus, likusius mieste.
Pasak britų žvalgybos, vienas iš Rusijos operatyvinių tikslų šiame rajone greičiausiai yra apsaugoti greitkelius T0510 ir H15, kad būtų galima toliau judėti į vakarus, Kurachovės link.
„Nepaisant laipsniškų laimėjimų, didelis ir operatyviai reikšmingas Rusijos proveržis šiame sektoriuje tebėra labai mažai tikėtinas“, – nurodė Gynybos ministerija.
Anksčiau britų žvalgyba pranešė, kad rusų kariai užėmė didžiąją dalį Marjinkos miesto, virtusio griuvėsiais. Spėjama, kad šiuo metu Rusija kontroliuoja didžiąją dalį anksčiau apgyvendintos teritorijos.
Gruodžio pradžioje Krmeliui ištikimi Rusijos kariniai tinklaraštininkai tvirtino, kad Rusijos pajėgos užėmė Marjinką.
Tačiau „Taurijos“ operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupuotės vadas Oleksandras Tarnavskis pažymėjo, kad Ukrainos gynybos pajėgos sulaiko rusus Marjinkos kryptimi Donecko srityje, o miesto gynyba tęsiasi.
„Die Zeit“: Ukrainos laukia sunki žiema su minimalia parama iš Vakarų
14:44
Ukrainoje prasidėjo sunki žiema, šaliai nesulaukiant pakankamos Vakarų paramos, ypač iš Jungtinių Valstijų, rašo vokiečių leidinys „Die Zeit“.
Anot straipsnio, prieš metus prezidentas Volodymyras Zelenskis Vašingtone buvo „sveikinamas kaip didvyris“, o prieš kelias dienas jis „veltui prašė kuo greičiau suteikti daugiau ginklų ir amunicijos“, pabrėždamas, kad be šios paramos bus daugiau aukų.
„2023 m. rugpjūčio-spalio mėn. naujai pažadėta parama pasiekė žemiausią tašką – beveik 90 proc. mažiau nei tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu“, – leidiniui pažymėjo ekonomistas Christophe'as Trebeschas.
Iš 42 Kyjivą rėmusių šalių tik 20 paskelbė apie naujus pagalbos paketus, rašo „Die Zeit“.
Padėtį gerokai apsunkino kritinės Jungtinių Valstijų problemos – ši šalis buvo pagrindinė įrangos ir šaudmenų donorė ir tiekė 42 proc. visos paramos gynybai.
Straipsnyje nurodoma, kad ES šalys supranta, jog neturi pajėgumų užlopyti spragos, jeigu JAV galutinai nuspręstų nesuteikti pagalbos Ukrainai.
Anksčiau daugiau nei 100 Europos Sąjungos parlamentarų atviru laišku kreipėsi į Kongreso narius, ragindami patvirtinti finansinę pagalbą Ukrainai. Vargu ar tai turės naudos, nes respublikonai kaltina Europą, kad ši stipriau remia Kyjivą.
Be to, Europos Sąjunga taip pat nėra užtikrinta dėl tolesnio Ukrainos finansavimo.
Vokietijos leidinys nurodo, kad 50 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų „nėra galutinai suderintos“. Kol kas Ukrainą tvirtai remia Vokietija ir Skandinavijos šalys.
Praėjusią naktį prieštaringai vertinamas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas vetavo 50 mlrd. eurų Europos Sąjungos paramą Ukrainai.
„Naktinės pamainos rezultatas: veto dėl papildomų pinigų Ukrainai, veto dėl daugiamečio biudžeto peržiūros. Prie šio klausimo grįšime kitais metais per ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kai tam tinkamai pasiruošime“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V.Orbanas.
Tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis įsitikinęs, kad nepaisant Vengrijos veto, Ukraina gaus finansavimą.
Lietuvoje pirmieji suremontuoti tankai „Leopard 2“ netrukus grįš į Ukrainą
13:42
Lietuvoje suremontuoti pirmieji per karą Ukrainoje apgadinti tankai „Leopard 2“, jie netrukus bus grąžinti Ukrainos kariuomenei, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Penktadienį Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone Jonavos rajone pademonstruoti suremontuoti tankai, kurie netrukus išriedės atgal į kovos lauką Ukrainoje.
„Lietuva nuosekliai remia Ukrainos kovą už savo nepriklausomybę ir ne tik siunčia karinę paramą, bet ir padeda remontuoti kovos lauke itin reikalingus tankus „Leopard“. Šiandien galime pamatyti, kaip atrodo jau suremontuotas ir antram gyvenimui prikeltas galingasis tankas, kuris netrukus bus grąžintas į Ukrainą“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kiek tankų sutvarkyta Lietuvoje, neskelbiama.
Žiniasklaida: partizanai surengė išpuolį Rusijos saugumo tarnybos panosėje
13:22 Atnaujinta 13:53
Penktadienį laikinai okupuotame Melitopolyje, Zaporižios srityje, partizanai susprogdino geležinkelio traukinį, kuriuo kasdien iš Krymo į Melitopolį ir Dnieprorudnę buvo gabenama amunicija ir degalai, skelbia Nacionalinis pasipriešinimo centras, kurį cituoja naujienų svetainė „Suspilne“.
Teigiama, kad grįždamas atgal traukinys vežė rūdą, grūdus ir sugadintą įrangą iš laikinai okupuotų teritorijų.
„Dėl kontroliuojamo sprogimo buvo apgadintas geležinkelis ir dyzelinis lokomotyvas su vagonais. Pats sprogimas įvyko 8 val. ryto tiesiai po Rusijos saugumo tarnybos nosimi. Šiuo metu okupantai apsupo sprogimo vietą ir atlieka kratą aplinkinėje teritorijoje“, – rašo „Suspilne“.
Nacionalinis pasipriešinimo centras pažymėjo, Rusijos okupacinė administracija bando nuslėpti sabotažo faktą ir nesėkmingai ieško partizanų. Į paiešką jie pasitelkė Rusijos saugumo pareigūnus, policiją, šunis ir net kriminalinės laboratorijos ekspertus.
Nepatogūs piliečių klausimai V.Putinui: „Kada tikroji Rusija nebesiskirs nuo tos, kurią rodo televizija?“
13:11
Karo nusikaltimais kaltinamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pirmąją nuo karo pradžios metų pabaigos spaudos konferenciją atsakinėjo į Rusijos piliečių jam užduodamus klausimus.
Klausimai, kuriuos piliečiai siuntė tekstinėmis žinutėmis, V.Putinui buvo pateikiami dideliame ekrane jam už nugaros. Per surežisuotą konferenciją Rusijos vadovas kaip įprasta kritikavo Vakarus, taip pat daug dėmesio buvo skiriama Rusijos agresijai, kurią V.Putinas vadina „specialia karine operacija Ukrainoje“.
Vis dėlto į keletą klausimų atsakyta nebuvo. Savo „Twitter“ paskyroje rusų verslininkas ir aktyvus opozicijos veikėjas Michailas Chodorkovskis atrinko keletą klausimų, į kuriuos V.Putinas neatsakė.
„Matyt, tas, kas filtravo klausimus, praleido keletą nepatogių. Pažiūrėkime, kokių klausimų Rusijos žmonės turi prezidentui“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė opozicionierius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Estija siųs Ukrainai 80 mln. eurų vertės karinę pagalbą
13:03
Estija siųs Ukrainai 80 mln. eurų vertės karinę pagalbą, įskaitant prieštankines raketas „Javelin“, laivus ir kitą labai reikalingą įrangą.
Estijos vyriausybė pritarė gynybos ministro Hanno Pevkuro pasiūlymui dėl ilgalaikės karinės pagalbos Ukrainai ginantis nuo Rusijos agresijos, įskaitant naująjį plačios apimties paketą.
„Panašiai kaip Estijos „Javelin“ praėjusiais metais suvaidino lemiamą vaidmenį ginant Kyjivą ir įkvėpė kitas šalis ištiesti pagalbos ranką Ukrainai, taip ir šiuo dideliu pagalbos paketu siekiame parodyti, kad Ukrainos kova už laisvę gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei sąjungininkai ir toliau padės ukrainiečiams“, – sakė H.Pevkuras.
Be didelio kiekio prieštankinių raketų „Javelin“, naujausią pagalbos paketą taip pat sudaro kulkosvaidžiai, lengvosios ginkluotės šaudmenys, įvairios transporto priemonės ir laivai, taip pat nardymo įranga. Tikslios sumos saugumo sumetimais neskelbiamos. Paketo pakeitimo vertė – beveik 80 mln. eurų.
„Šis pagalbos paketas parengtas siekiant kuo didesnės naudos Ukrainai, nepakenkiant pačios Estijos gynybiniams pajėgumams. Mes keičiame būtinas atsargas“, – aiškino ministras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius gina Vengriją: ji rūpinasi savo interesais
12:46 Atnaujinta 14:06
Maskva penktadienį nurodė, kad Vengrija, blokuodama Europos Sąjungos pagalbą Ukrainai, gina savo interesus, tai buvo pareikšta po to, kai Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas per svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje užblokavo papildomą 50 mlrd. eurų paramą Kyjivui.
„Vengrija yra suvereni šalis. Ji turi savo interesus. Ir Vengrija, priešingai nei daugelis Europos šalių, tvirtai gina savo interesus, o tai mums daro įspūdį“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Maskva Bupadeštą laiko vienintele savo sąjungininke Bendrijoje.
Kremlius taip pat įvertino Briuselio sprendimą priartinti Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą prie narystės Europos Sąjungoje.
„Tai absoliučiai politizuotas sprendimas – ES noras tokiu būdu parodyti paramą šioms šalims. Tačiau, be abejo, tokios naujos narės iš tikrųjų gali destabilizuoti ES“, – aiškino D.Peskovas.
Anot jo, Briuselis tokius sprendimus priima siekdamas supriešinti buvusias Sovietų Sąjungos šalis su Maskva.
„Daroma viskas, kad Rusija būtų supykdyta ir šios šalys būtų priešiškai nusiteikusios Rusijos atžvilgiu“, – pareiškė jis.
Rusija sugalvojo naują strategiją: karinės tarnybos vengimas gali kainuoti pilietybę
12:39
Čeliabinsko teismas pirmą kartą Rusijoje nusprendė atimti pilietybę iš „dviejų 21 ir 24 metų amžiaus jaunuolių“, atvykusių iš netolimo užsienio, už tai, kad jie vengė karinės registracijos. Dabar jie turi išvykti iš šalies arba bus deportuoti, skelbia rusų naujienų portalas „Nostajaščije vremia“.
Vidaus reikalų ministerija tikina, kad prašydami Rusijos pilietybės jaunuoliai pateikė sąmoningai melagingą informaciją, kad išvengtų karinės prievolės.
Nuo 2023 m. spalio Rusijoje galioja įstatymas dėl įgytos pilietybės atėmimo. Nusikalstamų straipsnių, už kuriuos gali būti konfiskuoti pasai ir pareikalauta išvykti iš šalies, sąrašą sudaro 60 punktų, įskaitant sabotažą, dezertyravimą, viešus raginimus pradėti agresyvų karą, pasikėsinimą į valstybės ar visuomenės veikėjo gyvybę ir kt.
Analitikai: Rusijos pajėgos žengia į priekį palei geležinkelį prie Avdijivkos
12:32
Ketvirtadienį Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Avdijivkos kryptimi ir neseniai patvirtino, kad padarė pažangą. Paskelbtoje geolokacinėje medžiagoje matyti, kad Rusijos pajėgos pažengė į pietus nuo geležinkelio linijos, einančios į šiaurės vakarus nuo Stepovės (apie 7 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos), naujausioje ataskaitoje skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, kad Rusijos pajėgos tęsia sunkius puolimus netoli Stepovės ir žengia į priekį palei geležinkelio liniją šiame rajone.
Tuo tarpu Avdijivkos kryptimi dislokuotos Ukrainos brigados atstovas spaudai teigė, kad Rusijos pajėgos vykdo ypač intensyvius puolimus teritorijoje tarp Stepovės ir geležinkelio linijos. Be to, kariškis nurodė, kad Rusijos pajėgos stengiasi išvežti iš šios teritorijos savo žuvusių karių kūnus.
Rusijos tinklaraštininkai taip pat nurodė, kad Rusijos pajėgos įsitvirtina pietrytiniame Avdijivkos pakraštyje, ypač prie Kolosovos gatvės, nors ekspertai neužfiksavo vizualių jų veiklos įrodymų.
Ukrainos generalinis štabas pareiškė, kad Ukrainos gynėjai atrėmė Rusijos atakas netoli pačios Avdijivkos, į rytus nuo Novobachmutivkos (13 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos), į pietus nuo Sievernės (5 km į vakarus nuo Avdijivkos), prie Pervomajskės (10 km į pietvakarius nuo Avdijivkos) ir Nevelkės (13 km į pietvakarius nuo Avdijivkos).
Kitos analitikų įžvalgos:
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gruodžio 14 d. vykusio renginio metu, apjungusio metinę spaudos konferenciją ir „Tiesioginės linijos“ forumą, pademonstravo didelį pasitikėjimą savimi, viešai kalbėdamas apie Rusijos karą Ukrainoje, tačiau aiškiai neapibrėžė, kaip jis įsivaizduoja 2022 m. vasario 24 d. pradėtos plataus masto invazijos pabaigą.
- V.Putinas pakartojo savo maksimalistinius Rusijos karo Ukrainoje tikslus, kurie greičiausiai yra sąmoningai neskaidrūs, kad apimtų ir papildomus tikslus, kurių V.Putinas gali siekti dabar arba vėliau.
- Šie maksimalistiniai tikslai taip pat neatmeta galimybės, kad Rusija aneksuos okupuotas Ukrainos teritorijas arba papildomai užkariaus teritorijas.
- V.Putinas bandė retoriškai kontekstualizuoti nuolatinius Rusijos maksimalistinius tikslus Ukrainoje platesnėje Rusijos „suvereniteto“ sampratoje – ideologinėje linijoje, kuri buvo nuosekli Kremliui formuojant Rusijos nacionalinio saugumo ir užsienio politiką nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios.
- V.Putinas teigė, kad Rusijos pajėgų grupuotė Ukrainoje yra daug didesnė, nei apibūdino net Rusijos pareigūnai, taip greičiausiai bandydamas tiek išsklaidyti nuolatinį Rusijos susirūpinimą dėl naujos mobilizacijos bangos, tiek demoralizuoti Vakarus ir Ukrainą.
- Skirtumas tarp pranešimų apie kare dalyvaujančių Rusijos karių skaičiaus greičiausiai atsirado dėl skirtingo Rusijos karinio personalo kategorizavimo ir neatspindi reikšmingo Rusijos karių skaičiaus padidėjimo fronto linijoje, kurią Ukrainos pajėgos nuosekliai atremia.
- Rusijos prezidentas ypač daug kalbėjo apie taktinę ir operatyvinę padėtį rytiniame (kairiajame) krante esančioje Chersono srityje, tačiau susilaikė nuo diskusijų apie aktyvias Rusijos puolamąsias operacijas Rytų Ukrainoje.
- V.Putino viešos diskusijos apie problemas fronte ir apskritai apie Rusijos karo veiksmus gali nukreipti visuomenės pyktį dėl problemų kare į Rusijos gynybos ministeriją.
- Rusijos vadovas taip pat bandė įtikinti Rusijos visuomenę, kad Rusijos ekonomika yra atspari tarptautinių sankcijų ir karo Ukrainoje padarinių akivaizdoje.
- V.Putinas toliau reiškė vis labiau antiizraelietišką poziciją dėl Izraelio ir „Hamas" karo, o tai greičiausiai reiškia, kad Rusijos ir Izraelio santykiai toliau blogėja.
- V.Putinas bandė sumenkinti blogėjančius Armėnijos ir Rusijos santykius ir atleisti Rusijos taikos palaikymo pajėgoms bet kokią atsakomybę už Armėnijos prarastą Kalnų Karabachą, nes Armėnija, atrodo, faktiškai susilaiko nuo dalyvavimo Rusijos vadovaujamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje.
- Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas palei Kupjansko-Svatovės-Kreminos liniją, prie Bachmuto, prie Avdijivkos, į vakarus ir pietvakarius nuo Donecko miesto, Donecko-Zaporižios srities pasienio zonoje ir vakarinėje Zaporižios srityje, o kai kuriose vietovėse pažengė į priekį.
Japonija plečia sankcijas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą
12:08
Japonija penktadienį paskelbė išplėstas sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, atskleisdama dešimtis naujų įmonių ir kitų organizacijų, kurioms pritaikytos sankcijos, įskaitant eksporto draudimus kai kurioms, kurios nėra Rusijos ar jos sąjungininkės Baltarusijos.
Tokijas į sankcijų sąrašą įtraukė 57 organizacijas Rusijoje ir dar šešias organizacijas kitose šalyse, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus, Armėniją, Siriją ir Uzbekistaną, sakoma prekybos ministerijos pranešime.
Po šių papildymų Japonija uždraudė eksportą 494 Rusijos organizacijoms, 27 Baltarusijos subjektams ir dar šešiems kitų šalių subjektams.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Orbanas susiejo visų ES lėšų atblokavimą Vengrijai su tolesne pagalba Ukrainai
12:06
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį paragino Europos Sąjungą atblokuoti visas milijardines lėšas jo šaliai, kad imtųsi svarstyti galimybę atšaukti savo veto dėl tolesnės pagalbos Ukrainai.
Blokas norėjo per ateinančius ketverius metus papildomai skirti 50 mlrd. eurų Kyjivui paremti, taip padidindamas bendrą bloko biudžetą, tačiau Vengrijos lyderis nacionalistas šį planą užblokavo anksti penktadienį Briuselyje vykstančiame svarbiame aukščiausiojo lygio susitikime.
„Susidarė nepaprasta padėtis, nes kitos šalys nori pakeisti septynerių metų einamąjį biudžetą, kurį vakar vetavau“, – penktadienio rytą V.Orbanas sakė interviu Vengrijos visuomeniniam radijui.
Plačiau skaitykite ČIA.
G.Nausėda: sprendimas dėl paramos Ukrainai dar turi „šiek tiek pasifermentuoti“
12:05
Europos Sąjungos (ES) lyderiams nesutarus dėl 50 mlrd. eurų paramos paketo Ukrainai, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas turėtų būti pasiektas kitą mėnesį, Bendrijos šalių vadovams susirinkus į neeilinį posėdį.
„Sprendimas dar turi šiek tiek pasifermentuoti tam, kad tą patį sausio mėnesį, visiškai netrukus, neeiliniame susitikime mes priimtume tą sprendimą“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė prezidentas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ar tikrai NATO generalinis sekretorius pripažino, kad V.Putinas buvo teisus?
12:03
Socialiniuose tinkluose pasirodė trumpi propagandiniai užrašai, kuriuose teigiama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neturėjo tikslo užgrobti Ukrainos teritorijų.
Jo uždavinys tariamai buvo „sustabdyti NATO plėtrą“ – tai esą pripažino pats Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Tačiau tikrieji NATO generalinio sekretoriaus žodžiai turėjo kiek kitokią prasmę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kaip O.Scholzas išprašė V.Orbaną iš kambario, kad būtų pradėtos derybos dėl Ukrainos narystės
11:07
Maždaug po trijų valandų, kai ES vadovų diskusijos dėl Ukrainos stojimo į bloką atsidūrė aklavietėje, Vokietijos kancleris pasiūlė Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui: išgerkite kavos už salės ribų.
Jei V.Orbanas iš tiesų nenori sutikti pradėti plėtros derybų su Kyjivu, kancleris Olafas Scholzas pasiūlė jam apsvarstyti galimybę trumpam išeiti iš kambario. O.Scholzas šią rekomendaciją Vengrijos vadovui išsakė priešais savo ES kolegas, susirinkusius prie apskrito derybų stalo ketvirtadienį vykusiame vadovų susitikime, skelbia leidinys „Politico“.
Ši idėja, pasak O.Scholzo, leistų likusiems 26 ES vadovams patvirtinti Ukrainos stojimo kelią reikalaujamu vienbalsiškumu – kuris, kaip teigiama ES taisyklėse, įvykdomas ir nedalyvaujant vienam vadovui, – o V.Orbanas vis tiek galėtų pasakyti, kad nebalsavo „už“.
Po abiejų vyrų pokalbio V.Orbanas išėjo iš salės, atverdamas kelią istoriniam ES sprendimui pradėti stojimo derybas su Ukraina po kelių dienų netikrumo V.Orbanui griežtai tam besipriešinant.
Įspūdinga O.Scholzo strategija, apie kurią „Politico“ pasakojo trys pareigūnai, susipažinę su šiais įvykiais, sukėlė nuostabą Briuselyje ir už jo ribų. Kanclerio pasirodymas Europos scenoje nuo jo paskyrimo 2021 m. iki šiol nuvylė, o kritikai atkreipė dėmesį į tai, kad jam trūksta taktinių derybinių ir bendravimo įgūdžių, palyginti su buvusia kanclere Angela Merkel.
Idėja, kad ES vadovas turėtų išeiti iš salės, kad sprendimas būtų vienbalsis, yra labai neįprasta. Tiesą sakant, ketvirtadienį aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavę ES pareigūnai ir diplomatai negalėjo pasakyti, ar toks O.Scholzo žingsnis kada nors anksčiau buvo taikytas.
„Jis panaudojo seną triuką iš savo darbo su jaunaisiais socialistais laikų“, – sakė vienas ES aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavęs pareigūnas, turėdamas omenyje O.Scholzo Socialdemokratų partijos (SPD) jaunimo organizaciją, kurioje kancleris devintajame dešimtmetyje buvo pirmininko pavaduotojas. Pareigūnui, kaip ir kitiems cituotiems asmenims, buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų kalbėti apie vykstančias ES aukščiausiojo lygio susitikimo diskusijas.
Vienas pareigūnas sakė, kad V.Orbano pozicija pradėjo svyruoti per ketvirtadienio bendrus pusryčius su O.Scholzu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, ES Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Pietų metu V.Orbanas stengėsi pateikti įtikinamų argumentų savo teiginiui, kad Ukraina turi teisinės valstybės trūkumų, dėl kurių ji nepasirengusi narystei, sakė pareigūnas.
V.Orbano teiginį, kad Komisija suklydo vertindama Ukrainos reformų pažangą, sumenkino tai, kad už plėtrą atsakingas Komisijos narys Olivéri Várhelyi buvo artimas V.Orbano pasirinktas politinis sąjungininkas iš Vengrijos.
10:47
Kyjive surengtas protestas, reikalaujant daugiau lėšų Ukrainos pajėgoms
10:41
Šimtai protestuotojų, pasipiktinusių, jų nuomone, neprotingu savivaldybės pareigūnų išlaidavimu, ketvirtadienį susirinko prie Kyjivo savivaldybės ir reikalavo, kad pinigai būtų skirti Ukrainos kovai su Rusijos plataus masto invazija, o ne vietos projektams.
Protestą organizavo pilietinė grupė „Pinigai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“. Rugsėjo mėnesį šią grupę įkūrė žmonės, susirūpinę, jų nuomone, nereikalingomis Ukrainos sostinės miesto tarybos išlaidomis.
Nepaisydami daugkartinių perspėjimų dėl oro pavojaus, šaltų ir drėgnų orų, protestuotojai, kurių dauguma buvo 20–40 metų amžiaus, susirinko į mitingą.
Jie išsiskirstė popiet, kai suveikė perspėjimo apie oro pavojų sistemos, Maskvai pradėjus naujausią raketų ataką prieš sostinę ir jos apylinkes.
Protestuotojai skandavo: „Geriau pirkti dronus nei statyti naują parką“ ir „Kuo daugiau pinigų išleisime kariuomenei, tuo greičiau Ukraina laimės šį karą“.
„Tuo metu, kai fronte žūsta mūsų draugai, tėvai ir pažįstami, turime svarbesnių reikalų nei kelių atstatymas ir parkų gražinimas“, – naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė viena iš protestuotojų Kateryna Zaderej.
Protestai Kyjive tapo itin reti po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį pasiuntė karius į Ukrainą ir reguliariai atakavo sostinę.
Plačiau skiykite ČIA.
V.Zelenskio kalba apie stojimą į ES
10:39
Karybos ekspertas: Rusija taip sąmoningai aštrina padėtį
10:37
Rusija, apšaudydama taikinius prie pat NATO valstybės sienos, sąmoningai aštrina padėtį. Taip sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo kasdienėje karo apžvalgoje.
„Vienas bepilotis praskriejo taikinį, nukrito ir sprogo Rumunijos teritorijoje. Laimė, niekas nenukentėjo, bet Rusija, apšaudydama taikinius prie pat NATO valstybės sienos, sąmoningai aštrina padėtį – puikiai žino, kad dėl atsitiktinai nukritusio bepiločio ar raketos NATO karine jėga neatsakys. Ne todėl, kad ko nors „bijotų“, o todėl kad dėl tokių incidentų karai nepradedami“, – akcentavo karybos ekspertas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:52
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1090 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 343,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 14 tankų, 38 šarvuotosios kovos mašinos, 11 artilerijos sistemų, 24 atuomobilių įrangos, autocisternų ir degalų talpų vienetų, 4 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 20 rusų bepiločių orlaivių ir 2 sparnuotąsias raketas.
Ukrainos oro pajėgos: numušta 14 rusų dronų
08:36
Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį buvo numušta 14 rusų dronų.
Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai „Shahed“ tipo dronus leido iš Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko.
Visi 14 dronų buvo numušti – virš Mykolajivo, Chersono, Chmelnyckio ir Poltavos sričių, sakoma pranešime.
Ch.Michelis: ES grįš prie derybų dėl pagalbos Ukrainai kitų metų pradžioje
07:45
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį patvirtino, kad Europos lyderiams nepavyko susitarti dėl biudžeto plano, į kurį būtų įtraukta pagalba Ukrainai, nes tam paprieštaravo viena narė, kaip manoma, Vengrija.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė vetuosiantis lėšas Ukrainai.
EVT vadovas ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkas Ch.Michelis pareiškė, kad lyderiai grįš prie šio klausimo kitų metų pradžioje.
„Nenoriu per daug gilintis į detales, nes noriu artimiausiomis dienomis, artimiausiomis savaitėmis kartu su kolegomis pasirengti aukščiausiojo lygio susitikimui, kuris įvyks kitais metais, kitų metų pradžioje“, – sakė Ch.Michelis.
ES susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai
07:43
Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė įvesti 12-ąjį sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje paketą, nukreiptą prieš jos deimantų eksportą ir skirtą geriau užtikrinti naftos kainų ribojimą.
Briuselyje vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu paskelbtame pareiškime 27 vadovai teigė, kad palankiai vertina naujų sankcijų Maskvai patvirtinimą.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Europos Sąjunga prieš Kremlių pradėjo precedento neturinčią sankcijų kampaniją.
Naujausiomis sankcijomis, kurios dar turi būti oficialiai paskelbtos, siekiama uždrausti pelningą Rusijos deimantų eksportą.
Į paketą taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama sugriežtinti naftos kainų viršutinės ribos, skirtos apriboti Kremliaus pajamas iš naftos pardavimo ES nepriklausančioms šalims, taikymą.
Europos diplomatai įspėja, kad nebelieka daug sektorių, dėl kurių Briuselyje dar būtų galima susitarti kalbant apie sankcijas.
Rusijos ekonomika iki šiol atlaikė Vakarų bausmę, o V. Putinas ketvirtadienį pasidžiaugė, kad šalis, jo žodžiais, gali judėti į priekį.
V.Orbanas: Vengrija blokuoja 50 mlrd. eurų ES pagalbą Ukrainai
07:41
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį užblokavo 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą Ukrainai, bloko lyderiams išvengus lemiamos jo nepritarimo pradėti derybas su Kyjivu dėl prisijungimo reikšmės.
„Naktinės pamainos apibendrinimas: veto dėl papildomų pinigų Ukrainai, veto dėl DFP (daugiametės finansinės programos; biudžeto) peržiūros. Prie šio klausimo sugrįšime kitais metais Europos Vadovų Taryboje, tinkamai pasiruošę“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V.Orbanas.
Sutarimą dėl Ukrainos narystės derybų ES lyderiams pavyko rasti nepaisant Vengrijos lig šiol išsakyto nepritarimo. Diplomatinių šaltinių teigimu, Vengrijos premjeras sutiko nebūti posėdžių salėje, kai kiti 26 vadovai palaikė sprendimą dėl Ukrainos.
Kiek vėliau vaizdo įraše „Facebook“ jis paskelbė, kad Vengrija susilaikė nuo ES vadovų nutarimo pradėti derybas dėl narystės su Ukraina. Pasak V.Orbano, šis sprendimas yra neracionalus ir beprasmis.
„Dvidešimt šešios kitos šalys primygtinai reikalavo, kad šis sprendimas būtų priimtas. Todėl Vengrija nusprendė, kad jei kitos 26 šalys taip nuspręs, jos turėtų eiti savo keliu“, – sakė vengrų premjeras.
